2025-04-02 Nr. AB-5837-3-62-3-00083-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-106-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00083-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 29.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. eA-106-575/2025 dėl Regionų administracinio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) Kauno klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2022 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. V1(19.2)-1730 „Dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį priemonę, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas), pripažinti 2020 m. liepos 10 d. sutartį Nr. URS (19.3)-2537 „Savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį“ (toliau – ir Sutartis) įvykdyta ir pasibaigusia.

2. Atsakovas Įsakyme nurodė, kad pagal Sutarties 2.3 punktą subsidijos gavėjas įsipareigojo prekių, perkamų už subsidijos lėšas, pirkimus atlikti vadovaujantis Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-353 patvirtintų Subsidijų gavėjų, nesančių perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 5.3 punkte prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas (toliau – tiekėjas) apibrėžiamas kaip ūkio subjektas (fizinis ar juridinis asmuo arba tokių asmenų grupė), galintis pasiūlyti arba siūlantis prekes, paslaugas ar darbus (redakcija, galiojusi iki 2021 m. vasario 2 d.). Ūkio subjekto sąvoka Sutartyje, Taisyklėse ar kituose atsakovo nurodytuose dokumentuose apibrėžta nebuvo. Naujoje Taisyklių redakcijoje patikslintas 5.3 punktas, įtvirtinant, kad prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas (toliau – tiekėjas) – ūkio subjektas, galintis pasiūlyti arba siūlantis prekes, paslaugas ar darbus. Ūkio subjektu laikomas juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, vykdantis teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą arba fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas su juo nebendradarbiavo, nors viešai skelbė, kad prioritetas teikiamas bendradarbiavimui su paramos gavėjais. Pirmą kartą dėl Sutarties vykdymo atsakovas susisiekė 2020 m. spalio 7 d., t. y. praėjus 3 (trims) mėnesiams po Sutarties pasirašymo. Užimtumo tarnyba prieš pasirašant Sutartį pareiškėjo nekonsultavo ir nepateikė metodinės medžiagos. Priimant skundžiamą Įsakymą, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo jauną amžių, patirties stoką.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nusižengė Europos Sąjungos sutarčių teisei, reikalaudamas nutraukti Sutartį dėl Sutarties sąlygų, kurios buvo nuslėptos. Europos Sąjungos sutarčių teisė taip pat numato sąžiningą sutarčių sąlygų taikymą, tačiau nagrinėjamu atveju ši teisė taip pat buvo pažeista ir tokiu būdu atsakovas siekė sukelti nepagrįstą finansinę naštą.

5. Atsakovas vadovavosi Užimtumo rėmimo priemonių ir įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 74.2 punktu, tačiau pareiškėjas nurodė, kad minėtas Aprašo 74.2 punktas yra skirtas ne subsidijos gavėjui, o Užimtumo tarnybai.

6. Pareiškėjas apibendrino, kad Užimtumo tarnyba Įsakymą priėmė nesuteikusi pakankamai laiko ir galimybių ištaisyti Sutarties 2.3 punkte numatytų įsipareigojimų vykdymo trūkumus, nes paskirti 1 ir 4 darbo dienų terminai buvo akivaizdžiai per trumpi nurodytiems darbams atlikti. Tokiu būdu atimta pareiškėjo teisė į tinkamą Sutarties įvykdymą.

7. Atsakovas Užimtumo tarnyba atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad Sutarties 2.3 punktu pareiškėjas įsipareigojo prekių, perkamų už subsidijos lėšas, pirkimus atlikti vadovaudamasis Taisyklėmis. Taisyklių 5.3 punkte (redakcija, galiojusi iki 2021 m. vasario 2 d.) nurodyta, kad prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas (toliau – tiekėjas) – ūkio subjektas (fizinis ar juridinis asmuo arba tokių asmenų grupė), galintis pasiūlyti arba siūlantis prekes, paslaugas ar darbus. Todėl, pagal Taisykles, prekes, perkamas už subsidijos lėšas, privaloma įsigyti iš ūkio subjektų, t. y. juridinių ir fizinių asmenų, kurie vykdo ekonominę ūkinę veiklą ir gali išrašyti sąskaitas faktūras. Atsakovas nurodė, kad tokia išvada daroma vertinant Aprašo 74.2 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, jog savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį subsidijos gavėjas kartu su darbo vietos steigimo ataskaita, be kita ko, turi pateikti išlaidas pagrindžiančių (sąskaitų faktūrų) ir patirtų išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų (sąskaita faktūra, banko išrašas arba pavedimo per elektroninę bankininkystę kopija, patvirtinta subsidijos gavėjo parašu) kopijas. Kartu su darbo vietos ataskaita turi būti pateikiamos ir perkamų prekių, įsigytų už subsidijos lėšas, sąskaitos faktūros, kurias gali išrašyti tik tokie fiziniai asmenys, kurie vykdo ūkinę komercinę veiklą. Pareiškėjas, pateikdamas darbo vietos steigimo ataskaitą, kartu su ja nepateikė automobilio ir priekabos įsigijimo pagrindžiančių dokumentų – sąskaitų faktūrų, todėl tinkamai neįvykdė Sutarties nuostatų.

9. Pareiškėjas nurodė, kad jo pateiktuose pirkimo dokumentuose nurodyti fiziniai asmenys gali būti pripažįstami ūkio subjektais, darančiais įtaką Lietuvos Respublikos ūkinei veiklai, tačiau atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytiems teiginiams pagrindžiančių įrodymų Užimtumo tarnybai nepateikta. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Taisyklių reikalavimai, jog prekes reikia įsigyti iš ūkio subjektų, kurie gali išrašyti sąskaitas faktūras, pareiškėjui buvo žinomi, nes jis kitų prekių (keltuvo, įrankių rinkinio, darbinio kombinezono, smūginio suktuvo) įsigijimą pagrindžiančius dokumentus (sąskaitas faktūras) pateikė. Atsižvelgęs į tai, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas turi prisiimti atsakomybę dėl netinkamų pirkimų atlikimo ir Sutarties 2.3 punkto nuostatų pažeidimo.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Užimtumo tarnyba, vykdydama Sutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.200 straipsnio 2 dalyje nurodytą bendradarbiavimo principą. Priešingai, atsakovas suteikė pareiškėjui galimybę tinkamai įvykdyti Sutarties 2.3 punkte numatytus įsipareigojimus, Užimtumo tarnyba dėjo maksimalias pastangas, kad tarp pareiškėjo ir Užimtumo tarnybos sudaryta Sutartis būtų įgyvendinta. Įspėjimai apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą pareiškėjui buvo išsiųsti net du kartus (Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno jaunimo užimtumo skyriaus 2021 m. sausio 8 d. raštu Nr. SD (19.2)-136 „Dėl darbo vietos steigimo“ (toliau – ir 2021 m. sausio 8 d. Raštas) ir Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno jaunimo skyriaus 2021 m. sausio 20 d. raštu Nr. SD (19.2)-364 „Dėl darbo vietos steigimo ir įspėjimo“ (toliau – ir 2021 m. sausio 20 d. Raštas)). Kadangi pareiškėjas nepasinaudojo suteikta galimybe išsitaisyti Sutarties 2.3 punkte numatytų įsipareigojimų vykdymo trūkumus, Užimtumo tarnyba pateikė pareiškėjui 2021 m. vasario 2 d. pretenziją Nr. SD(19.2)-2537 „Dėl 2020 m. liepos 10 d. Savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį sutarties Nr. URS(19.3)-2537 nutraukimo ir subsidijos grąžinimo“ (toliau – ir Pretenzija). Atsakovas apibendrino, kad Įsakyme pagrįstai konstatuoti Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punkte ir Sutarties 6.2 punkte nurodyti pažeidimai dėl darbo vietos neįsteigimo ir pareiškėjui nurodyta grąžinti pervestą subsidiją.

II. 11. Regionų administracinis teismas 2023 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmėtė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas grąžinti visą jam pervestą subsidiją, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir atsakovas sudarė Sutartį, pagal kurią pareiškėjas iki 2020 m. gruodžio 30 d. (vėliau terminas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 10 d.) įsipareigojo įsteigti kitų variklinių transporto priemonių pardavimo veiklos pagal individualios veiklos pažymos kodą 45.19 darbo vietą. Pareiškėjas 2021 m. sausio 7 d. pateikė Užimtumo tarnybai darbo vietos steigimo dokumentus. Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno jaunimo užimtumo skyrius 2021 m. sausio 8 d. Rašte nurodė pateikti papildomus dokumentus. Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno jaunimo užimtumo skyrius 2021 m. sausio 18 d. raštu Nr. SD(19.2)-273 „Dėl darbo vietos steigimo ir įspėjimo“ (toliau – ir 2021 m. sausio 18 d. Raštas) ir 2021 m. sausio 20 d. raštu Nr. SD (19.2)-364 „Dėl darbo vietos steigimo ir įspėjimo“ pateikė pareiškėjui įspėjimus apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir nurodė, jog nesilaikyta Sutarties 2.3 punkto, – pareiškėjas transporto priemones (automobilį ir priekabą) 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. transporto priemonių pirkimo–pardavimo standartinėmis sutartimis įsigijo iš fizinių asmenų, kurie nėra laikomi ūkio subjektais. Pareiškėjui papildomų dokumentų nepateikus, Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno rajono skyrius išsiuntė pareiškėjui Pretenziją, kurioje informavo, kad pareiškėjas nesilaikė Sutarties, todėl Sutartis bus nutraukta po 10 dienų ir pasiūlė per 15 darbo dienų grąžinti subsidiją arba kreiptis dėl subsidijos grąžinimo grafiko sudarymo. Įsakyme nurodytas teisinis pagrindas – Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2–3 punktai, Sutarties 6, 6.2, 6.3 ir 19 punktai.

14. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 7 d. pateikė Užimtumo tarnybai darbo vietos steigimo dokumentus, tačiau darbo vietos steigimo dokumentų vertinimo stadijoje paaiškėjo, jog pareiškėjas nepateikė automobilio ir priekabos įsigijimo pagrindžiančių dokumentų – sąskaitų faktūrų. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad Užimtumo tarnyba pagrįstai padarė išvadą, jog buvo nesilaikoma Sutarties 2.3 punkto, nes transporto priemones (automobilį ir priekabą) pareiškėjas įsigijo iš fizinių asmenų, kurie nėra laikomi ūkio subjektais ir tokiu būdu pažeidė Taisyklių 5.3 punkto reikalavimus. Bylos duomenys taip pat patvirtino, kad pareiškėjas, gavęs įspėjimus apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą iki atsakovo nustatyto termino, nepateikė Užimtumo tarnybai patikslintų pirkimo dokumentų apie tinkamai atliktus pirkimus. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad Užimtumo tarnyba, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktais, Sutarties 6, 6.2, 6.3 punktais, padarė teisėtą išvadą, jog darbo vieta neįsteigta Sutartyje numatyta tvarka ir pagrįstai Įsakymu pareiškėjas įpareigotas grąžinti visą jam pervestą subsidiją – 6 980 Eur.

15. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 3 straipsnio 21 ir 22 dalis ir priėjo prie išvados, kad ūkio subjektais gali būti laikomi tik tie juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie vykdo teisės aktais reglamentuojamą ūkinę veiklą, kurią sudaro prekių tiekimas ar paslaugų teikimas atitinkamoje rinkoje, nesusijęs su vienkartiniu asmeninių poreikių tenkinimu, todėl subsidijos lėšos galėjo būti panaudotos darbo priemonių įsigijimui tik iš ūkio subjektų, o nagrinėjamu atveju transporto priemones (automobilį ir priekabą) pareiškėjas įsigijo iš fizinių asmenų, kurie nebuvo ūkio subjektai. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme (toliau – ir Finansinės apskaitos įstatymas) išvardyti ūkio subjektai (1 str. 1 d.), o fiziniai asmenys, kurie nesiverčia individualia veikla, nepriskiriami prie ūkio subjektų. Vadovaujantis Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktu, 2 straipsnio 3 ir 4 punktais, 6 straipsniu, teismas priėjo prie išvados, kad transporto priemonių standartinės sutartys, sudarytos 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d., pagal kurias pareiškėjo buvo įsigytos už subsidijos lėšas darbo priemonės, negali būti laikomos buhalterinės apskaitos dokumentais, nors Taisyklių 71 ir 81.2.4 punktuose nurodoma, jog be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros pirkimas gali būti dokumentuojamas ir (ar) kitame buhalterinės apskaitos dokumente.

16. Teismas nurodė, kad Aprašo 74 punkto nuostatos taikomos tiek Užimtumo tarnybai (vertinant pateiktus subsidijos gavėjo dokumentus), tiek subsidijos gavėjui, kiek tai susiję su jo pareiga pateikti nurodytus dokumentus (darbo vietos steigimo ataskaitą kartu su išlaidas pagrindžiančių (sąskaitų faktūrų) ir patirtų išlaidų apmokėjimą įrodančiais dokumentais). Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Aprašo 74 punktas pareiškėjui nebuvo aktualus.

17. Teismas pažymėjo, jog viešojoje teisėje iš esmės dominuoja principas, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tik tai, kas nurodyta įstatymuose (kituose teisės aktuose), todėl Užimtumo tarnyba, priimdama Įsakymą, pagrįstai kaip esminiais vadovavosi subsidijos grąžinimą, o ne sutartinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais ir juose įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Valstybė, skirdama valstybės paramą, turi teisę apibrėžti ir griežtus reikalavimus subjektams, siekiantiems ją gauti. Įstatymų leidėjo tikslas, nustatant Įstatymo reikalavimus, yra išimtinai susijęs su subjektams, naudojantiems valstybės biudžeto lėšas, keliamais aukštais standartais, todėl Sutarties 2.3 punkte nurodytų reikalavimų nesilaikymas negali būti vertinamas kaip formalaus pobūdžio pažeidimas.

18. Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas pasirašė Sutartį, tačiau dėl jos išaiškinimo konsultacijų į atsakovą nesikreipė. Be to, kaip nurodė teismas, Taisyklės yra paskelbtos viešai, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog Sutarties 2.3 punkte nurodyta sąlyga nuo pareiškėjo buvo nuslėpta. Pareiškėjas, pasirašydamas Sutartį, buvo pilnametis, pats kreipėsi dėl subsidijos skyrimo, todėl tokios aplinkybės, kaip jaunas amžius, patirties stoka, teisės aktų skirtingas traktavimas negali būti laikomos faktiniais pagrindais Įsakymo nepagrįstumui konstatuoti.

19. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, teismas nustatė, jog Įsakymas priimtas prieš tai suteikus pareiškėjui galimybę ištaisyti Sutarties 2.3 punkte numatytus įsipareigojimų vykdymo trūkumus, tačiau pareiškėjas į atsakovo įspėjimus ir Pretenziją nereagavo, įspėjimuose nustatytais terminais nepateikė Užimtumo tarnybai tinkamų pirkimo dokumentų apie atliktus pirkimus, nepasinaudojo atsakovo išaiškinta teise kreiptis dėl subsidijos grąžinimo grafiko sudarymo.

20. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu akcentavo, kad Užimtumo tarnyba Įsakymą priėmė nesuteikusi pakankamai laiko ir galimybių ištaisyti Sutarties 2.3 punkte numatytų įsipareigojimų vykdymo trūkumus, nes paskirti terminai buvo akivaizdžiai per trumpi nurodytiems darbams atlikti, tačiau teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į atsakovą dėl terminų pratęsimo ar ėmęsis kitų aktyvių veiksmų dėl tinkamo Sutarties 2.3 punkte nurodytos sąlygos įvykdymo. Teismas priėjo prie išvados, kad Užimtumo tarnyba tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą su pareiškėju, ėmėsi veiksmų, jog pareiškėjas pateiktų pagal Sutartį tinkamus finansinius dokumentus apie atliktus automobilių pirkimus, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad Užimtumo tarnyba bendradarbiavimo pareigą pažeidė.

21. Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, teismas konstatavo, jog Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktais, priimtas laikantis esminių procedūrų, neprieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams, todėl jo panaikinimui ir išvestinio reikalavimo tenkinimui byloje nėra pagrindo.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Įsakymą; 2) pripažinti Sutartį įvykdyta ir pasibaigusia. Pareiškėjas taip pat prašo pridėti prie bylos pateiktus dokumentus (patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą) ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė argumentus, kurie prieštarauja teisinių aktų hierarchijai. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad Užimtumo tarnyba, priimdama Įsakymą, pagrįstai kaip esminiais vadovavosi subsidijos grąžinimą, o ne sutartinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais ir juose įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais.

24. Pareiškėjas paaiškina, kad teismas klaidingai rėmėsi visu Aprašo 74 punktu. Pareiškėjo teigimu, jam turi būti taikomas tik Aprašo 74.2 punktas. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Apraše ir Taisyklėse nesuvienodinti teisiniai terminai. Aprašo 74.2 Užimtumo tarnybos priimami išlaidas pagrindžiantys dokumentai įvardijami – sąskaitos faktūros, tačiau Taisyklių 81 punkte išskiriami ir kitokio pobūdžio dokumentai. Pareiškėjas sąžiningai vykdė sutartinius įsipareigojimus, pirkimus atliko ir galutinius dokumentus, įskaitant transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, atsakovui pateikė vadovaudamasis Taisyklėmis.

25. Taisyklių 5.3 punkte pateiktas ūkio subjekto sąvokos paaiškinimas – fizinis ar juridinis asmuo arba tokių asmenų grupė. Tuo tarpu atsakovo ūkio subjekto sąvokos aiškinimas yra klaidinantis.

26. Pareiškėjas nesutinka su 2021 m. sausio 8 d. Rašte ir 2021 m. sausio 18 d. Rašte pareiškėjui paskirtais terminais ištaisyti Sutarties 2.3 punkte numatytų įsipareigojimų vykdymo trūkumus. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad ėmėsi aktyvių veiksmų dėl Sutarties 2.3 punkte nurodytos sąlygos įvykdymo, pateikė atsakovui atsakymus į pateiktus raštus.

27. Atsakovas Užimtumo tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

28. Atsakovo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kurie buvo nurodyti ir skunde.

29. Atsakovas teigia, kad 2021 m. sausio 18 d. Rašte pareiškėjui paaiškinta, jog fiziniai asmenys gali būti pripažįstami darančiais įtaką Lietuvos Respublikos ūkinei veiklai, jei jie vykdo ūkinę komercinę veiklą. Daryti įtaką Lietuvos Respublikos ūkinei veiklai gali tik ūkio subjektai. Fizinis asmuo ūkio subjektu gali būti laikomas, jei jis vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje, t. y. turi verslo liudijimą arba vykdo kitą individualią veiklą. Fiziniai asmenys, parduodantys transporto priemones valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ pateiktos standartinės sutarties pagrindu, yra laikomi asmenimis, parduodančiais transporto priemones asmeniniais tikslais, kurie nedaro įtakos ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje ir jų transporto priemonės pardavimo veiksmai nėra vertinami Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos Konkurencijos įstatyme nustatyta tvarka.

30. Pareiškėjas neįrodė, kad jo pateiktuose dokumentuose (2020 m. rugpjūčio 11 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyse) nurodyti fiziniai asmenys gali būti pripažįstami ūkio subjektais, darančiais įtaką Lietuvos Respublikos ūkinei veiklai, todėl, atsakovo vertinimu, nėra teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog transporto priemones (automobilį ir priekabą) pareiškėjas įsigijo iš fizinių asmenų, kurie nebuvo ūkio subjektai. Atsakovas taip pat paaiškina, kad sistemiškai vertinant savarankiško užimtumo rėmimo priemonės keičiantiems ekonominės veiklos rūšį teisės aktus, ūkio subjektais gali būti laikomi tik tokie fiziniai asmenys, kurie gali išrašyti sąskaitas faktūras (Aprašo 74.2 p.). Kadangi pareiškėjas, pateikdamas darbo vietos steigimo ataskaitą, nepateikė automobilio ir priekabos įsigijimo pagrindžiančių dokumentų (sąskaitų faktūrų), atsakovo vertinimu, negalima daryti išvados, jog pareiškėjas sąžiningai ir tinkamai vykdė Sutarties nuostatas.

31. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas trūkumų šalinimo galimybe nesidomėjo, o visada tvirtino ir iki šiol tvirtina, kad pirkimus atliko laikydamasis Taisyklių nuostatų ir prašo pripažinti Sutartį esant įvykdyta ir pasibaigusia. Užimtumo tarnyba suteikė pareiškėjui terminą nurodytus trūkumus pašalinti iki 2021 m. sausio 10 d., vėliau šį terminą pratęsė iki 2021 m. sausio 22 d., tačiau pareiškėjas minėta galimybe nepasinaudojo. Pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų dėl Sutarties 2.3 punkte nurodytos sąlygos įvykdymo, o atsakymai į atsakovo raštus neįrodo, jog pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl Sutarties 2.3 punkto įvykdymo.

32. Pirmosios instancijos teismas Sutarties 2.3 papunktyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą laikė esminiais, įgyvendinant tarp pareiškėjo ir Užimtumo tarnybos sudarytos Sutarties nuostatas. Užimtumo tarnyba pažymi, jog pareiškėjas didesnę subsidijos lėšų dalį, t. y. net 5 550 Eur iš 6980 Eur pervestų lėšų, panaudojo ne pagal Taisyklių nuostatas. Tokiu būdu Užimtumo tarnyba negavo to, ko pagrįstai tikėjosi iš Sutarties, kad už pervestas valstybės lėšas kitų variklinių transporto priemonių pardavimo veiklos darbo vieta būtų steigiama laikantis Taisyklių nuostatų.

33. Užimtumo tarnybos vertinimu, pareiškėjas teismo išvadas interpretuoja sau palankia linkme, nurodydamas, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Užimtumo tarnybos teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus, motyvuotai pagrindė, teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas grąžinti visą jam pervestą subsidiją, teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Užimtumo tarnyba pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas nesilaikė Sutarties 2.3 punkto, nes transporto priemones (automobilį ir priekabą) įsigijo iš fizinių asmenų, kurie nėra laikomi ūkio subjektais ir tokiu būdu pažeidė Taisyklių 5.3 punkto reikalavimus.

36. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde dėstydamas argumentus, kad teismas klaidingai taikė teisės aktus, sprendime pirmenybę teikė poįstatyminiam teisės aktui ir pažeidė pareiškėjo teisę į teisingumą.

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Teisėjų kolegija nustatė, kad skundžiamas Įsakymas priimtas nustačius, jog pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 5.3 punkto ir pažeidė Sutarties 2.1 ir 2.3 punktus, nes darbo priemones (automobilį ir priekabą) įsigijo iš fizinių asmenų, kurie nėra laikomi ūkio subjektais pagal Taisyklių 5.3 punktą. Pareiškėjas, gavęs įspėjimus apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą iki nustatyto termino, nepateikė Užimtumo tarnybai patikslintų pirkimo dokumentų apie tinkamai atliktus pirkimus, dėl ko laikoma, jog darbo vieta neįsteigta Sutartyje numatyta tvarka, todėl privalo grąžinti visą jam pervestą subsidiją – 6 980 Eur (Užimtumo įstatymo 44 str. 6 d. 2 ir 3 p., Sutarties 6, 6.2, 6.3 ir 19 p.).

39. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo pervestos Sutartyje numatytos lėšos ir kad pareiškėjas už Užimtumo tarnybos pervestas lėšas įsigijo automobilį ir priekabą, siekiant įsteigti kitų variklinių transporto priemonių pardavimo veiklos darbo vietą. Byloje iš esmės keliamas klausimas, ar pareiškėjas, automobilį ir priekabą nusipirko iš ūkio subjekto.

40. Pagal Sutarties 2.1 punktą subsidijos gavėjas įsipareigoja įsteigti kitų variklinių transporto priemonių pardavimo veiklos, pagal individualios veiklos pažymos kodą 45.19, darbo vietą iki 2020 m. gruodžio 30 d. (vėliau terminas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 10 d.).

41. Sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad subsidijos gavėjas įsipareigoja prekių, paslaugų arba darbų, perkamų už subsidijos lėšas, pirkimus atlikti vadovaujantis Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintomis subsidijos gavėjų, nesančių perkančiosios organizacijos, vykdomų pirkimų taisyklėmis, jei subsidijos gavėjas nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, iš asmeninės atsiskaitomosios banko sąskaitos, į kurią buvo pervesta subsidija.

42. Taisyklių 5.3 punkte (redakcija, galiojusi iki 2021 m. vasario 2 d.) įtvirtinta, kad prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas (toliau – tiekėjas) – ūkio subjektas (fizinis ar juridinis asmuo arba tokių asmenų grupė), galintis pasiūlyti arba siūlantis prekes, paslaugas ar darbus.

43. Sutartis sudaryta tarp subsidijos gavėjo (pareiškėjo) ir Užimtumo tarnybos priimta vadovaujantis Aprašu ir Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašu, patvirtintu Užimtumo tarnybos direktoriaus, nuostatomis.

44. Iš Aprašo 74 punkto (2020 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. A1-437 redakcija) nuostatų matyti, jog jos taikomos tiek Užimtumo tarnybai (vertinant pateiktus subsidijos gavėjo dokumentus), tiek subsidijos gavėjui, kiek tai susiję su jo pareiga pateikti nurodytus dokumentus (darbo vietos steigimo ataskaitą kartu su išlaidas pagrindžiančių (sąskaitų faktūrų) ir patirtų išlaidų apmokėjimą įrodančiais dokumentais). Pagal Aprašo 74.2 punktą subsidijos gavėjas turi pateikti darbo vietos steigimo ataskaitą, kartu su išlaidas pagrindžiančių (sąskaitų faktūrų) ir patirtų išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų (sąskaita faktūra, banko išrašas arba pavedimo per elektroninę bankininkystę kopija, patvirtinta SUR Nr. 2 subsidijos gavėjo parašu) kopijas. Vadovaujantis Aprašo 74.2 punktu, darytina išvada, kad kartu su darbo vietos ataskaita turi būti pateikiamos ir prekių, įsigytų už subsidijos lėšas, sąskaitos faktūros.

45. Iš pareiškėjo į bylą pateiktų 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. transporto pirkimo–pardavimo sutarčių (1 t., b. l. 61, 71) matyti, jog transporto priemonės (automobilis ir priekaba) buvo įsigytos iš fizinių asmenų. Pareiškėjas, vykdydamas Sutartyje numatytus įsipareigojimus, Užimtumo tarnybai pateikė keltuvo, įrankių rinkinio, darbinio kombinezono, smūginio veržliasukio pirkimo įsigijimą pagrindžiančius dokumentus – sąskaitas faktūras. Tačiau transporto priemonių (automobilis ir priekaba) pirkimo įsigijimą pagrindžiančių dokumentų – sąskaitų faktūrų – nepateikė.

46. Pareiškėjas akcentuoja, kad Taisyklių redakcijoje, galiojusioje iki 2021 m. vasario 3 d., nebuvo apibrėžiama ūkio subjekto sąvoka, pareiškėjas yra klaidinamas dėl nevienodos ūkio subjekto sampratos aiškinimo.

47. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad naujos Taisyklių redakcijos (galiojusi nuo 2021 m. vasario 3 d.) 5.3 punkte patikslinta, kad ūkio subjektu laikomas juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, vykdantis teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą arba fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą. Tačiau pažymėtina, kad ūkio subjekto sąvoka fizinio asmens požiūriu buvo apibrėžta kituose teisės aktuose.

48. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalį (2017 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIII-193 redakcija) ūkio subjektais yra laikomos įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. To paties Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 21 dalyje ūkinė veikla apibrėžiama kaip gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti.

49. Taip pat ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio 22 dalyje (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) įtvirtinta, kad ūkio subjektas – fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą, kurią prižiūri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą subjektai. Pagal Viešojo administravimo įstatymą ūkio subjekto samprata siejama su funkciniu kriterijumi – fizinio ar juridinio asmens atliekamomis funkcijomis, t. y. ūkinės veiklos vykdymu.

50. Ūkio subjektais gali būti laikomi tik tie juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie vykdo teisės aktais reglamentuojamą ūkinę veiklą. Pažymėtina, kad ūkinė veikla yra apskaitoma finansinės apskaitos dokumentais (Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 2 str. 1 d., 3–4 d., 6 str.), o pareiškėjo 2021 m. sausio 6 d. darbo vietos steigimo ataskaitą pagrindžiančios transporto priemonių (automobilio ir priekabos) pirkimo–pardavimo sutartys iš esmės patvirtina tik nuosavybės teisių perdavimo faktą (Civilinio kodekso 6.305 str. 1 d., 6.306 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog fiziniai asmenys, iš kurių pareiškėjas įsigijo transporto priemones – automobilį ir priekabą, yra ūkio subjektai, vykdantys kokią nors teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą.

51. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo paskirtų terminų ištaisyti Sutarties 2.3 punkte numatytų įsipareigojimų vykdymo trūkumus.

52. Užimtumo tarnyba 2021 m. sausio 8 d. Raštu nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. sausio 11 d. pateikti teisingus priemonių (priekabos ir automobilio priekabai tempti) viešuosius pirkimus. 2021 m. sausio 18 d. Raštu įspėjo, kad iki 2021 m. sausio 22 d. nepašalinus nurodyto trūkumo dėl netinkamų pirkimų atlikimo bei nepradėjus tinkamai vykdyti Sutarties 2.3 punkte nurodyto įsipareigojimo, bus taikomos Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytos pervestos subsidijos grąžinimo procedūros. Užimtumo tarnyba 2021 m. sausio 20 d. Raštu pakartotinai įspėjo iki sausio 22 d. pašalinti nurodytus trūkumus. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas Užimtumo tarnybai pateikė atsakymus į 2021 m. sausio 8 d. Raštą (I t., b. l. 84), 2021 m. sausio 18 d. Raštą (I t., b. l. 85–86) ir į 2021 m. sausio 20 d. Raštą (I t., b l. 43–44), kuriuose prašė vertinti priekabos bei automobilio viešuosius pirkimus kaip tinkamus. Pareiškėjas nepasinaudojo Užimtumo tarnybos nustatytais terminais ištaisyti nurodytą trūkumą dėl netinkamų pirkimų atlikimo, neprašė pratęsti terminų nurodytiems trūkumams pašalinti, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad nustatyti terminai pažeidė protingumo kriterijų.

53. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

54. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

55. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Egidijus Šileikis