a86bfc96-8ece-4084-a7a3-e8a94aee0c06 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-742-426/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02793-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2.; 13.7.2.; 55.1.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Eligijui Vinckui, atsakovo atstovei Limantei StankevičiÅ«tei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Janina MeÅ¡kevič, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Bio Valiuta“ skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei, dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: UAB „Bio Valiuta“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o:

1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016-06-20 sprendimÄ Nr. 1A-231;

2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir teritorinė muitinė) 2016-03-22 supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ Nr. 6VM190435S (toliau – ir patikrinimo ataskaita). PareiÅ¡kėja skunde nurodo, jog Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi importo deklaracijose deklaruotų prekių tarifinio klasifikavimo patikrinimÄ , 2016-03-22 surašė supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ , kurioje konstatavo, kad prekės priskirtinos 1518 00 99 90 TARIC kodui, o ne deklaruotam 1518 00 95 90 TARIC kodui, kurį nurodė pareiÅ¡kėja.

Atsižvelgus į tai, Vilniaus teritorinė muitinė įregistravo mokestinę prievolę muitinei: 1 175,86 Eur muito, 287,86 Eur importo PVM bei 147 Eur baudos, iÅ¡ viso – 1 610, 72 Eur. PareiÅ¡kėja nesutinka su atsakovo iÅ¡vada, kad įrodinėjimo naÅ¡ta dėl TARIC kodo pakeitimo tenka ne Vilniaus teritorinei muitinei, bet pareiÅ¡kėjai. Skunde Departamentui bendrovė nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė skundžiamÄ patikrinimo ataskaitÄ iÅ¡ esmės grindė keliais teiginiais, t. y. muitinei pateiktuose dokumentuose nėra informacijos, jog importuotame kepimo aliejuje yra gyvÅ«ninių riebalų ir deklaracijose nurodyti prekių apraÅ¡ymai patvirtina, kad buvo importuotas panaudotas augalinis aliejus.

Tačiau Departamentas konstatavo, kad pagrindo teigti, jog įrodinėjimo našta dėl TARIC kodo pakeitimo pirmiausia tenka Vilniaus teritorinei muitinei, nėra. Pareiškėjos nuomone, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotasis asmuo šios pareigos nevykdė, tik deklaratyviai nurodė, kad muitinei pateiktuose dokumentuose nėra informacijos, jog importuotame kepimo aliejuje yra gyvūninių riebalų, tačiau atsakovas tokiai išvadai pritarė.

PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, Vilniaus teritorinė muitinė, siekdama paneigti ginčo deklaracijose nurodyto 1518 00 95 90 TARIC kodo teisingumÄ , privalėjo įrodyti, kad importuotame aliejuje nebuvo gyvÅ«ninės kilmės riebalų. Bendrovė pabrėžia, jog toks aliejus valgymui netinka, todėl nevalgomieji gyvÅ«ninių ir augalinių riebalų, aliejų ir jų frakcijų miÅ¡iniai arba preparatai priskiriami KN 1518 00 95 subpozicijai. IÅ¡ deklaracijose nurodyto TARIC kodo aiÅ¡kiai matyti, kad buvo importuotas valgymui netinkantis, panaudotas kepimo aliejaus miÅ¡inys, turintis augalinės ir gyvÅ«ninės kilmės riebalų.

Tai, kad pareiÅ¡kėja importavo panaudotÄ kepimo aliejaus miÅ¡inį, savo sudėtyje turintį augalinės ir gyvÅ«ninės kilmės riebalų, 2016-05-12 raÅ¡te patvirtino ir prekių siuntėjas – Norvegijos bendrovė (duomenys neskelbtini), tačiau Departamentas dėl formalių priežasčių Å¡io patvirtinimo objektyviu įrodymu nelaikė. Atsakovas, kaip ir trečiasis suinteresuotasis asmuo, neturėdamas jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl faktiÅ¡kai importuotų prekių sudėties, pareiÅ¡kėjos manymu, netinkamai vertino ir jos pateiktas 2013-01-03, 2014-01-03 bei 2014-11-26 pirkimo-pardavimo sutartis.

Bendrovė atkreipia dėmesį į tai, kad aliejus, kuris susidaro maisto gamybos procese, surenkamas iÅ¡ vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų. Atsakovui visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡tyrus visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, pasak pareiÅ¡kėjos, skundžiamo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu. Departamentas pažeidė pareigÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti bei teisiÅ¡kai įvertinti visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Å iuo atveju atsakovas klaidingai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja gabena augalinį aliejų.

PareiÅ¡kėjos nuomone, atsakovo sprendimas yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad jis priimtas nurodant vienintelį argumentÄ â€“ „iÅ¡ prekės apraÅ¡ymo matyti, kad pareiÅ¡kėja gabena augalinį aliejų“. Toks sprendimas yra nemotyvuotas, neproporcingas ir nepagrįstas, todėl turėtų bÅ«ti panaikintas. PareiÅ¡kėja atkreipia teismo dėmesį į tai, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo tarifinio klasifikavimo teisingumo patikrinimÄ pradėjo ir dėl 2014 m. importo deklaracijose deklaruotų prekių, tačiau TARIC kodÄ pakeitė tik 2013 m. deklaruotoms prekėms.

Å i aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, kad Vilniaus teritorinė muitinė pripažino, jog 2014 m. analogiÅ¡kose importo deklaracijose, nurodytose 2015-11-30 raÅ¡te Nr. (9.2/33)-2V-23904, deklaruotas 1518 00 95 90 TARIC kodas yra teisingas, nors prekių apraÅ¡ymas 2014 m. deklaracijose nurodytas lygiai toks pat, kaip ir 2013 m. įformintose deklaracijose. IÅ¡dėstytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad Vilniaus teritorinė muitinė pareiÅ¡kėjos pateiktus įrodymus dėl 1518 00 95 90 TARIC kodo taikymo teisingumo vertino skirtingai ir nepaaiÅ¡kino, kodėl vertindama pareiÅ¡kėjos pateiktus įrodymus už 2014 m. pripažįsta tinkamais, o už 2013 m. konstatuoja, kad juose nėra informacijos apie gyvÅ«ninių riebalų buvimÄ .

Departamentas dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių nepasisakė, todėl akivaizdu, kad ir jis iki galo nežino, kokiais konkrečiais įrodymais remiantis Vilniaus teritorinė muitinė pakeitė 2013 m. įformintose deklaracijose nurodytÄ TARIC kodÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka. PaaiÅ¡kino, jog Vilniaus teritorinė muitinė nustatė, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ Norvegijos importavo panaudotÄ po kepimo augalinį aliejų, skirtÄ perdirbti ir naudoti kaip biokurÄ , kurį elektroninėse importo deklaracijose deklaravo TARIC kodu 1518 00 95 90.

Vilniaus teritorinė muitinė atliko importo deklaracijose deklaruoto naudoto augalinio aliejaus tarifinio klasifikavimo teisingumo patikrinimÄ , kurio metu buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja importo deklaracijose apraÅ¡ydama prekes nurodė, kad deklaruojamas panaudotas po kepimo augalinis aliejus, tačiau deklaravo TARIC kodÄ 1518 00 95 90, kuriuo klasifikuojami nevalgomieji gyvÅ«niniai arba gyvÅ«niniai ir augaliniai riebalai, aliejai ir jų frakcijų miÅ¡iniai. Vilniaus teritorinė muitinė, įvertinusi pateiktus dokumentus, nustatė, kad juose nėra informacijos, jog importuotame aliejuje yra ir gyvÅ«ninės kilmės riebalų ir 2016-03-22 priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ Nr. 6VM190435S, kuria pakeitė deklaruotÄ TARIC kodÄ iÅ¡ 1518 00 95 90 į 1518 00 99 90 ir įregistravo 1 175,86 Eur muito, 287,86 Eur PVM ir 147 Eur baudos mokestinę prievolę.

Atsakovas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos skundo argumentus ir pateiktus duomenis, 2016-06-20 priėmė sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė ir skundžiamÄ Vilniaus teritorinės muitinės 2016-03-22 supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ Nr. 6VM190435S patvirtino. Trečiajam suinteresuotajam asmeniui kilus abejonių dėl importo deklaracijose deklaruotų prekių tarifinio klasifikavimo teisingumo, pareiÅ¡kėjai nusiuntė 2015-11-30 nurodymÄ pateikti visus dokumentus ir jų autentifikuotus vertimus į lietuvių kalbÄ , kurie pagrįstu importo deklaracijose deklaruoto prekės kodo teisingumÄ .

Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėja privalo importo deklaracijose nurodyti teisingus duomenis ir vykdyto patikrinimo metu privalėjo pateikti Vilniaus teritorinei muitinei duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius deklaruotų prekių tarifinio klasifikavimo teisingumÄ . Ä®rodinėjimo naÅ¡ta, jog deklaruotas teisingas prekės kodas, tenka bendrovei. Vilniaus teritorinė muitinė atliko importo deklaracijų ir su jomis pateiktų dokumentų patikrinimÄ ir skundžiamoje supaprastinto patikrinimo ataskaitoje vertino pareiÅ¡kėjos pateiktus duomenis.

Vilniaus teritorinė muitinė įvertino importo deklaracijoje esančius duomenis, UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus tyrimo protokolus, pirkimo-pardavimo sutartis tarp pareiÅ¡kėjos ir (duomenys neskelbtini), kurios buvo iÅ¡verstos į lietuvių kalbÄ , kitus muitinio įforminimo metu prie deklaracijų pateiktus dokumentus ir teisės aktų nuostatas, todėl pagrindo teigti, kad Vilniaus teritorinė muitinė rėmėsi deklaratyviais argumentais ir priimto sprendimo nepagrindė, kai pati pareiÅ¡kėja nėra pateikusi jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų, nėra pagrindo.

Atsakovas aiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjos deklaruojamas prekių TARIC kodas turi atitikti importo deklaracijoje nurodytÄ prekių apraÅ¡ymÄ , o deklaracijoje nurodyti duomenys turi atitikti jas lydinčių dokumentų turinį. Departamentas skundžiamame sprendime detaliai pasisakė dėl bendrovės pateikto prekių siuntėjo (duomenys neskelbtini) 2016-05-12 raÅ¡to. PareiÅ¡kėja pateikė ne originalų dokumentÄ , o neoriginalaus dokumento kopijÄ . RaÅ¡tas yra be jokių įmonės oficialių rekvizitų ir nepasiraÅ¡ytas įgalioto asmens.

Pažymi, kad pateiktame raÅ¡to vertime į lietuvių kalbÄ , teksto apačioje, yra nurodytas rekvizitas „paraÅ¡as“, tačiau pareiÅ¡kėjos pateiktame raÅ¡te anglų kalba įmonės atstovo paraÅ¡o nėra. Atsakovui nebuvo pagrindo vadovautis pateiktu raÅ¡tu ir laikyti objektyviu įrodymu, kadangi jis nepasiraÅ¡ytas, neoriginalaus dokumento kopija, be to, autentifikuotas raÅ¡to vertimas neatitinka raÅ¡to užsienio kalba teksto. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėja neneigia muitinio įforminimo metu pateiktuose dokumentuose esančios informacijos, tačiau tik atlikus mokestinį patikrinimÄ , pateikė 2016-05-12 raÅ¡tÄ , kuris prieÅ¡tarauja pačios bendrovės muitinio įforminimo metu pateiktiems dokumentams.

Nagrinėjamas dokumentas vertintinas kaip pareiÅ¡kėjos pasirinkta gynybinė pozicija. Vadovautis dokumentu, kuris yra neoriginalaus dokumento kopija, be rekvizitų, nepasiraÅ¡ytas ir prieÅ¡taraujantis pačios pareiÅ¡kėjos įformintų importo deklaracijų turiniui ir jas lydintiems dokumentas, atsakovas neturėjo pagrindo. Departamentas tvirtina, kad, skundžiamame sprendime įvertino pareiÅ¡kėjos pateiktÄ 2013-01-03 pirkimo-pardavimo sutartį tarp jos ir (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad sutarties 2 punktas įtvirtina parduodamo objekto apraÅ¡ymÄ .

Nagrinėjamame punkte įtvirtinta, kad parduodamas naudotas aliejus nėra skirtas žmonėms vartoti, o jo specifikacija nurodyta sÄ skaitoje faktÅ«roje. Prie kiekvienos importo deklaracijos muitinio įforminimo metu bendrovė pridėjo PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, kuriose prekės specifikacija nurodyta „used cooking oil“, t. y. panaudotas kepimo aliejus, ir, nepaisant to, kad sutartyje nurodyta, jog prekės specifikacija bus apraÅ¡yta sÄ skaitose faktÅ«rose, minėtuose dokumentuose duomenų apie prekės specifikacijÄ nėra.

Duomenų, kad gabenamas aliejus turi gyvÅ«ninės kilmės riebalų ir prekės deklaruotinos TARIC kodu 1518 00 95 90, nėra ir kituose bendrovės pateiktuose dokumentuose. Atsakovas pabrėžia, kad visi pareiÅ¡kėjos muitinio įforminimo metu pateikti dokumentai, kuriuos detaliai aptarė tiek skundžiamame sprendime, tiek atsiliepime, leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo gabentas panaudotas po kepimo augalinis aliejus ir duomenų, jog jame bÅ«tų gyvÅ«ninės kilmės riebalų, nėra nė viename pareiÅ¡kėjos pateiktame dokumente.

Muitinės departamentas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame 2016-06-20 sprendime Nr. 1A-231 dėl 2014 m. importo deklaracijų nepasisakė, nes skundžiamoje supaprastinto patikrinimo ataskaitoje buvo atliktas tyrimas dėl 2013 m. importo deklaracijų ir jas lydinčių dokumentų. Vertinti deklaracijas, kurios nebuvo ginčo dalyku, Departamentas pagrindo neturėjo. Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėja klaidinÄ teismÄ . Vilniaus teritorinė muitinė dėl didelės deklaracijų ir jas lydinčių dokumentų apimties atliko du patikrinimus ir TARIC kodÄ 2013 m. importo deklaracijoms pakeitė skundžiama patikrinimo ataskaita, o 2014 m. importo deklaracijoms TARIC kodÄ iÅ¡ 1518 00 95 90 į 1518 00 99 90 pakeitė 2016-08-12 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 6VM191139S.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo skundžiamoje supaprastinto patikrinimo ataskaitoje pagrįstai pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ to paties siuntėjo, t. y. (duomenys neskelbtini) pagal 2015-10-13 importo deklaracijÄ Nr. (duomenys neskelbtini) importavo kepimo metu panaudotÄ augalinį aliejų, skirtÄ naudoti kaip žaliavÄ biodyzelinui gaminti TARIC kodu 1518 00 99 90, t. y. kodu, kuris buvo nurodytas Vilniaus teritorinės muitinės skundžiamoje supaprastinto patikrinimo ataskaitoje.

Ä®vertinus Importo deklaracijas, jas lydinčiuose dokumentuose esančius duomenis, pareiÅ¡kėjos pateiktus papildomus įrodymus, atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad duomenų, kurie atitiktų jos deklaruotÄ TARIC kodÄ importo deklaracijose ir pagrįstų, kad buvo importuotas augalinis aliejus, turintis gyvÅ«ninės kilmės riebalų, nėra. Atsakovas pripažįsta, kad Vilniaus teritorinė muitinė skundžiama supaprastinto patikrinimo ataskaita pagrįstai pakeitė deklaruotÄ TARIC kodÄ . Muitinės departamentas pažymi, jei pareiÅ¡kėja bÅ«tų vykdžiusi Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijų 27.35.2 papunktyje nustatytÄ pareigÄ ir importo deklaracijose prekes apraÅ¡ytų taip, kad jas bÅ«tų galima vienareikÅ¡miÅ¡kai suklasifikuoti, ir laikytųsi 2013-01-03 pirkimo-pardavimo sutarties 2 punkto, pagal kurį gabenamos prekės specifikacija turėjo bÅ«ti detaliai apibÅ«dinta sÄ skaitoje faktÅ«roje, mokestinis ginčas galėjo ir neatsirasti.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ susiklosčiusių aplinkybių visumos matyti, kad bendrovė nesilaikė teisės aktų nuostatų ir deklaruotų prekių apraÅ¡ymas importo deklaracijose ir jas lydinčiuose dokumentuose neatitinka deklaruoto prekių TARIC kodo. PareiÅ¡kėjos minimame sprendime buvo susiklosčiusios visai kitos faktinės aplinkybės ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs konkrečioje byloje buvusius specifinius dokumentus, priėmė minimÄ sprendimÄ , tai dar nesudaro pagrindo teigti, kad Å¡iuo sprendimu buvo sukurta įrodymų vertinimo taisyklė.

Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 78 str. 2 d. įtvirtintu dokumentiniu prekių patikrinimu ir įvertinusi tikrintose importo deklaracijose bei jas lydinčiuose dokumentuose esančius duomenis bei pareiÅ¡kėjos pateiktus dokumentus vykdyto patikrinimo metu, pagrįstai nurodė, kad bendrovė, deklaruodama prekes, nepateikė nė vieno dokumento, pagrindžiančio, kad gabentas aliejus turi gyvÅ«ninės kilmės riebalų. Departamentas skundžiamame sprendime detaliai įvertino visus dokumentus, skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ , todėl pagrindo teigti, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, nėra.

Atsiliepime atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėja importo deklaracijose gabenamas prekes apraÅ¡o kaip panaudotÄ po kepimo augalinį aliejų, skirtÄ perdirbti ir naudoti kaip biokurÄ . Duomenų, kad gabentas aliejus turi gyvÅ«ninės kilmės riebalų, nėra nė viename jos pateiktame deklaracijas lydinčiame dokumente. Atsižvelgiant į tai, kad gabenta prekė visuose muitinio įforminimo metu pateiktuose dokumentuose yra apraÅ¡yta kaip panaudotas augalinis aliejus, atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad trečiasis suinteresuotasis asmuo pagrįstai pakeitė deklaruotÄ TARIC kodÄ iÅ¡ 1518 00 95 90 į 1518 00 99 90 ir įregistravo 1 175,86 Eur muito, 287,86 Eur PVM ir 147 Eur baudos mokestinę prievolę.

PraÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su UAB „Bio Valiuta“ skunde iÅ¡dėstytais argumentais dėl Departamento 2016-06-20 sprendimo Nr. I A- 231 ir Å¡iuo sprendimu patvirtintos Vilniaus teritorinės muitinės 2016-03-22 supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 6VM190435S panaikinimo. Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 78 straipsniu, atliko Vilniaus teritorinės muitinės 2016-03-22 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 6VM190435S nurodytose elektroninėse importo deklaracijose deklaruotų prekių (kepimo metu panaudoto augalinio aliejaus, skirto perdirbimui ir naudojimui kaip biokuras) tarifinio klasifikavimo patikrinimÄ .

Patikrinimo metu iÅ¡ Norvegijos bendrovės (duomenys neskelbtini) 2013 metais importuotų prekių mėginių paimti jau nebuvo galimybės. Kadangi prekių apraÅ¡ymas neatitiko deklaruojamo TARIC kodo, Vilniaus teritorinė muitinė 2015-11-30 raÅ¡tu įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ pateikti importuotų prekių dokumentus ir informacijÄ , kurių pagrindu bÅ«tų galima identifikuoti prekes ir nustatyti tikslius jų kodus ir apraÅ¡ymus. UAB „Bio Valiuta“ muitinei pateikė dokumentus, iÅ¡ kurių buvo nustatyta, kad importo deklaracijose, kuriose buvo deklaruotas kepimo metu panaudotas augalinis aliejus, skirtas perdirbimui ir naudojimui kaip biokuras, buvo neteisingai klasifikuojamas Kombinuotosios nomenklatÅ«ros (toliau – ir KN) 1518 00 95 subpozicijoje (TARIC kodas 1518 00 95 90).

To pasėkoje, už minėtÄ prekę neteisingai buvo apskaičiuoti importo mokesčiai. Trečiasis suinteresuotasis asmuo atsiliepime paaiÅ¡kino, kad, atlikusi pareiÅ¡kėjos patikrinimÄ , 2016-03-22 surašė supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ Nr. 6VM190435S, kurioje prekei nustatė naujÄ TARIC kodÄ 1518 00 99 90 ir UAB „Bio Valiuta“ vardu papildomai įregistravo 1 175,86 Eur muito, 287,86 Eur PVM mokestinę prievolę ir skyrė 147 Eur baudÄ už mokėtinų mokesčių sumažinimÄ . Bendrovė įstatymų nustatyta tvarka Vilniaus teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitÄ apskundė Muitinės departamentui, kuris 2016-06-20 sprendimu minėtÄ ataskaitÄ patvirtino.

Nagrinėjamu atveju prekių klasifikavimui yra aktualios pirma ir Å¡eÅ¡ta Bendrosios KN aiÅ¡kinimo taisyklės. Vilniaus teritorinė muitinė, patikrinusi pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus nustatė, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo prekė galėtų bÅ«ti įvardijama, kaip nevalgomų gyvÅ«ninių arba gyvÅ«ninių ir augalinių riebalų, aliejų ir jų frakcijų miÅ¡inys. Pateiktose prekių pirkimo sÄ skaitose, prekių gabenimo važtaraščiuose, tranzito deklaracijose nurodyta, kad importuota prekė yra naudotas kepimo aliejus.

Bendrojoje deklaracijoje ir importo deklaracijose nurodyta, kad importuota prekė yra kepimo metu panaudotas augalinis aliejus biokuro gamybai. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad pareiškėjos pateikti (duomenys neskelbtini) tyrimų protokolai nelaikytini tinkamu įrodymu prekių apibūdinimui paneigti, kadangi tyrimai užsakyti 2014 - 2015 m. ir juose nėra informacijos, patvirtinančios, kad tyrimai atlikti būtent su tomis prekėmis, kurios deklaruotos tikrinamose deklaracijose. Be to, pagal tyrimo protokoluose nurodytus produkto parametrus, t. y. stearino rūgšties ir laisvųjų riebalų rūgščių kiekius nebūtų galimybės nustatyti, kad panaudotame aliejuje yra gyvulinės prigimties riebalų, kadangi stearino rūgštis įeina ir į augalinių ir j gyvūninių trigliceridų sudėtį, nes laisvosios riebalų rūgštys susidaro tiek augaliniuose, tiek gyvuliniuose riebaluose ar aliejuje kaitinimo metu, vykstant oksidaciniams, fermentiniams ir kitiems procesams.

Å iuo atveju visuose muitinei pateiktuose dokumentuose prekės apraÅ¡yme vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodoma, kad tai yra kepimo metu panaudotas augalinis aliejus, skirtas perdirbimui ir naudojimui kaip biokuras, kuris klasifikuotinas KN subpozicijoje 1518 00 99. Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų, susijusių su importuotomis prekėmis, patikrinimÄ , pagrindė, kodėl 2013 m. importo deklaracijose yra keistinas prekės kodas ir perskaičiuotini importo mokesčiai, o bendrovė nepateikė įtikinamų įrodymų, kad buvo importuota prekė, neatitinkanti prekes lydinčiuose dokumentuose nurodyto pavadinimo ir apraÅ¡ymo importo deklaracijose.

PareiÅ¡kėja atsakovui papildomai pateikė 2013-01-03 pirkimo-pardavimo sutarties vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ bei 2016-05-12 prekių pardavėjo (duomenys neskelbtini) raÅ¡tÄ su vertimu. Departamentas, iÅ¡nagrinėjęs minėtus dokumentus ir jų pateikimo aplinkybes, skundžiamame sprendime iÅ¡samiai argumentavo, kodėl nėra pagrindo pateiktų dokumentų laikyti objektyviais įrodymais, klasifikuojant ginčo prekę 1518 00 95 KN subpozicijoje. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad dėl didelės nagrinėjamos medžiagos apimties Vilniaus teritorinė muitinė pagal tikrinamus kalendorinius metus yra suraÅ¡iusi atskiras ataskaitas, kuriose yra pakeistas TARIC kodas ir įregistruoti importo mokesčiai tiek už 2013 m., tiek už 2014 m. importuotÄ panaudotÄ augalinį aliejų, skirtÄ perdirbimui ir naudojimui kaip biokuras.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo dėl 2014 m. importuotų analogiÅ¡kų prekių klasifikavimo yra suraÅ¡iusi 2016-08-12 supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ Nr. 6VM191139S ir įregistravusi mokesčių nepriemokÄ . Pažymi ir tai, kad UAB „Bio Valiuta“ 2015-10-13 iÅ¡ to paties Norvegijos siuntėjo (duomenys neskelbtini) importavo panaudotÄ augalinį aliejų, skirtÄ biodyzelino gamybai, kurį deklaravo jau teisingu TARIC kodu 158 00 99 90 (deklaracija 15LTLR1000IM02A794). Atsakovas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, teisingai konstatavo, jog Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai ginčo prekei pakeitė TARIC kodÄ iÅ¡ 1518 00 95 90 į 1518 00 99 90, o pareiÅ¡kėjos pateikti įrodymai nepaneigia mokesčių administratoriaus padarytų iÅ¡vadų ginčijamoje supaprastinto patikrinimo ataskaitoje.

Teismas konstatuoja: Skundas atmestinas Ginčas kilo dėl teritorinės muitinės 2016-03-22 supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 6VM190435S, kuria įregistruota mokestinė prievolė: 1 175,86 Eur muitas, 287,86 Eur PVM ir 147 Eur bauda, teisėtumo ir Departamento 2016-06-20 sprendimo Nr. 1A-231, kuriuo ikiteismine tvarka išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl patikrinimo ataskaitos. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiÅ¡kėjos reikalavimų pagrįstumÄ , pirmiausia, bÅ«tina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini vieÅ¡ojo administravimo aktais, atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų bÅ«ti panaikinti. Teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad, nagrinėdamas individualų ginÄÄ , teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų vieÅ¡ojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 nutartis adm. b.

Nr. A492-163/2013 ir kt.). Taigi, Å¡ioje administracinėje byloje teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamo sprendimo tyrimas yra apibrėžiamas tik tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiÅ¡kėja grindžia skundo reikalavimus, taip pat nurodo kaip pažeidžiančius jos teises, vertinimu. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo matyti, kad ji nesutikimÄ su skundžiamais sprendimais grindžia tuo, kad:

1) buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta tarp pareiškėjos ir teritorinės muitinės;

2) importuotas aliejus valgymui netinka, todėl valgomieji gyvÅ«ninių ir augalinių riebalų, aliejų ir jų frakcijų miÅ¡iniai arba preparatai priskiriami KN 1518 00 95 subpozicijai. Pažymėtina, kad tarp Å¡alių nekyla ginčo dėl mokėtinų sumų apskaičiavimo matematinio teisingumo. Byloje nustatyta, kad teritorinė muitinė patikrinimo ataskaitoje konstatavo, jog pareiÅ¡kėja iÅ¡ Norvegijos importavo naudotÄ augalinį aliejų, skirtÄ perdirbti ir naudoti kaip biokurÄ , kurį elektroninėse importo deklaracijose (toliau – ir deklaracijos) TARIC kodu 1518 00 95 90.

PareiÅ¡kėja deklaracijose naudotÄ augalinį aliejų, skirtÄ perdirbti ir naudoti kaip biokuras, priskyrė TARIC 1518 00 95 subpozicijai, kurioje klasifikuojami nevalgomieji gyvÅ«niniai arba gyvÅ«niniai ir augaliniai riebalai, aliejai ir jų frakcijų miÅ¡iniai. Teritorinė muitinė, įvertinusi pareiÅ¡kėjus pateiktus dokumentus nustatė, kad juose nėra informacijos, jog importuotame kepimo aliejuje (used cooking oil) yra ir gyvÅ«ninių riebalų; prekių deklaravimo metu pareiÅ¡kėja deklaracijose nurodė prekių apraÅ¡ymus („Kepimo metu panaudotas augalinis aliejus, skirtas perdirbti ir naudoti kaip biokuras“, „Naudotas (po kepimo) augalinis aliejus, skirtas tolimesniam perdirbimui ir naudojimui kaip biokuras“), tuo patvirtindama, kad buvo gautas panaudotas augalinis aliejus.

Teritorinė muitinė nusprendė deklaracijose prekių deklaruotÄ TARIC kodÄ 1518 00 95 90 į nustatytÄ TARIC kodÄ 1518 00 99 90. Departamentas 2016-06-20 sprendimu Nr. 1A-231 iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos skundÄ , nusprendė teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitÄ patvirtinti. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 1 d. nustato, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Pagal šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai.

Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ , mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.

Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1302-602/2016). Ginčo nagrinėjimo metu teisme, remiantis ABTÄ® 57 str. 4 d. (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30), įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai.

Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-214-261/2016). Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-06-29 įsakymu Nr. 1B-443, 9 p., tais atvejais, kai neįmanoma paimti prekes reprezentuojančių mėginių, imama asmens patvirtinta ir prekes apibūdinanti informacinė medžiaga, t. y. prospektai, brėžiniai, aprašymai ar jų kopijos, nuotraukos, techninė dokumentacija, katalogai, reklaminiai ar kiti leidiniai ir dokumentai, kuriuose pateiktos informacijos pakanka prekės klasifikavimui.

Akivaizdu, kad iÅ¡leidus ginčui aktualias prekes į apyvartÄ , mokesčių administratorius negalėjo paimti jų mėginių. Dėl analogiÅ¡kų priežasčių pareiÅ¡kėjos mokesčių administratoriui pateikti (duomenys neskelbtini) tyrimų protokolai (t. II, b. l. 53–58) nepatvirtina deklaracijose nurodytų prekių sudėties, kadangi byloje nėra duomenų, kad bÅ«tent tos prekės buvo tiriamos. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, mokesčių administratorius pagrįstai taikė prekę apibÅ«dinančios informacijos tyrimÄ .

IÅ¡ teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo matyti, kad ji buvo priimta įvertinus deklaracijas bei prie deklaracijų pridėtus dokumentus, pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos teiktas deklaracijas, pirkimo-pardavimo sutartis, sÄ skaitas-faktÅ«ras ir kitus dokumentus, nekartodamas Departamento ir teritorinės muitinės sprendimų, sutinka, jog importuotos prekės įvardijamos kaip augalinis aliejus ir nėra įvardijamos kaip gyvÅ«ninės kilmės ar gyvÅ«ninės ir augalinės kilmės. Papildomai pasisakytina, kad, prieÅ¡ingai nei tvirtina pareiÅ¡kėja, aliejus kepimui naudojamas ne tik žuviai ar mėsai, ar jų gaminiams gaminti, bet ir ne gyvÅ«ninės kilmės produktų kepimui (pavyzdžiui, bulvių, cukinijų ar pan.), todėl aplinkybė, kad aliejus buvo naudojamas kepimui nepatvirtina fakto, kad jis yra ir gyvÅ«ninės kilmės. Teismo vertinimu, mokesčių administratorius pagrįstai (duomenys neskelbtini) 2016-05-12 patvirtinimo (t.

II, b. l. 16–17) nevertino kaip patvirtinančio prekių augalinę ir gyvÅ«ninę kilmę. IÅ¡ vienos pusės, teismas sutinka su abejonėmis dėl minėto patvirtinimo autentiÅ¡kumo. PareiÅ¡kėja žinodama, kad yra kilęs ginčas dėl autentiÅ¡kumo nesiėmė jokių priemonių paÅ¡alinti Å¡ias abejones, t. y. negavo savo kontrahento patvirtinimo ant firminio blanko, su paraÅ¡u ar elektroniniu paraÅ¡u. Nors pareiÅ¡kėja tvirtina, kad įprasta verslo praktika pasikeisti nepasiraÅ¡yta korespondencija elektroniniu paÅ¡tu, o šį raÅ¡tÄ gavo bÅ«tent elektroniniu paÅ¡tu, tačiau tokie bendro pobÅ«džio teiginiai nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, todėl atmestini, kadangi pareiÅ¡kėja neįvykdė savo procesinės pareigos pateikti įrodymus.

Iš kitos pusės, pareiškėjos kontrahento patvirtinimas, kad ginčo prekės buvo surinktos įvairiose kavinėse, restoranuose ir kitose maitinimo įstaigose, o tokio pobūdžio aliejuje neišvengiamai yra gyvūninės kilmės riebalų, nes aliejuje buvo kepama mėsa, žuvis ir kiti gyvūninės kilmės produktai vertintini kritiškai. Kaip minėta, aliejaus naudojimas viešojo maitinimo įstaigoje nepatvirtina aplinkybės, kad jame buvo termiškai apdorota žuvis, mėsa ar kiti gyvūninės kilmės produktai.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-214-261/2016).

Vertinant byloje esančių įrodymų visetÄ matyti, kad visuose (iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjos kontrahento 2016-05-12 patvirtinimÄ (t. II, b. l. 16–17)) dokumentuos nurodyta, kad ginčo prekės yra augalinės kilmės aliejus. Teismas (duomenys neskelbtini) 2016-05-12 patvirtinimÄ vertinÄ kaip nepatikimÄ , kadangi kyla pagrįstų abejonių tiek dėl jo autentiÅ¡kumo, tiek dėl jame iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių, pareiÅ¡kėja, nors ir turėdama galimybę, Å¡ių abejonių nepaÅ¡alino, be to, Å¡is patvirtinimas neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. 2012-10-09 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 927/2012, kuriuo iÅ¡ dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatÅ«ros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, numatyta, kad KN 1518 00 95 kodu klasifikuojami nevalgomieji gyvÅ«ninių arba gyvÅ«ninių ir augalinių riebalų, aliejų ir jų frakcijų miÅ¡iniai arba preparatai.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos deklaruotos prekės nebuvo gyvÅ«ninės ir augalinės kilmės, teritorinė muitinė pagrįstai pakeitė TARIC kodÄ Ä¯ 1518 00 99 90 ir taikė 7,7 % trečiųjų Å¡alių muitÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad mokesčių administratorius pakankamai pagrindė pareiÅ¡kėjai apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. PareiÅ¡kėja neįvykdė pareigos pagrįsti, kad mokesčiai apskaičiuoti netinkamai, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.

Nors pareiÅ¡kėja iÅ¡dėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl dėl jų detaliau teismas Å¡iame sprendime nepasisakys. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai pakeitė pareiÅ¡kėjos deklaruotų prekių TARIC kodÄ 1518 00 95 90 į nustatytÄ TARIC 1518 00 99 90 bei apskaičiavo mokėtinas sumas. AnalogiÅ¡kas iÅ¡vadas padarė ir Departamentas, todėl jo skundžiamo sprendimo irgi nėra pagrindo naikinti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 85–87 str., 88 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos UAB „Bio Valiuta“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja RÅ«ta Miliuvienė