Legislator Case Law & Legislation
a85d6400-97ea-4d37-9bc0-545fbc0b2e9b AI generated

a85d6400-97ea-4d37-9bc0-545fbc0b2e9b · Panevėžio apygardos teismas

Case Number a85d6400-97ea-4d37-9bc0-545fbc0b2e9b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pirmos instancijos teismo             teisėja                                       Civilinė byla Nr. 2A-680-227/2012Vijolė Vitienė                                                  Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01774-2011-3    Procesinio sprendimo kategorija:  44.6; 45.6; 121.14; 121.18; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N  U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 20 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,kolegijos teisėjų:

Legislator headnote

AI generated

a85d6400-97ea-4d37-9bc0-545fbc0b2e9b · Panevėžio apygardos teismas: IeÅ¡kovai Å¡ių sÄ lygų neginčijo. Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad sutiko nereikÅ¡ti pretenzijų tik dėl leistino sklypo ploto pakitimo, nes tokios sÄ lygos sutartyje nėra. 2008-09-04 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovai prisiėmę rizikÄ dėl įgyjamo žemės sklypo duomenų pakitimų ir todėl neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo. Apeliacinis skundas atmestinas(CPK 326 str. 1 d. 1 p ).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmos instancijos teismo             teisėja                                       Civilinė byla Nr. 2A-680-227/2012Vijolė Vitienė                                                  Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01774-2011-3    Procesinio sprendimo kategorija:  44.6; 45.6; 121.14; 121.18; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N  U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 20 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,kolegijos teisėjų:

Margaritos Dzelzienės (pranešėjos), Laimanto MisiÅ«no,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų Kristinos Talienės ir ArÅ«no Taliaus apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-57-356/2012 pagal ieÅ¡kovų Kristinos Talienės ir ArÅ«no Taliaus ieÅ¡kinį atsakovui Mečislovui Å matavičiui dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Giedrius Å matavičius.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovai , sumažinę reikalavimÄ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 16 979 Lt nuostolių, atstovavimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, jog 2008-09-04 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ atsakovo įsigijo 0,8800 ha žemės sklypÄ Stebulių k., Molėtų r, suformuotÄ atliekant preliminarius matavimus už 100 000 Lt.

Kadangi atlikus žemės kadastrinius matavimus, pagal kuriuos apskaičiuojami žemės sklypų ribų posÅ«kių taÅ¡kai bei riboženklių koordinatės, žemės sklypo plotas pirkimo-pardavimo dienai galėjo pasikeisti ne daugiau nei 0,0465 ha, o pasikeitė- sumažėjo 0,2000 ha, tai jie pagal sutartį neįsigijo 0,1535 ha žemės, patyrė 17 443 Lt nuostolių. Mano, kad atsakovas pagal pardavimo sutartį atsakingas už bet kokį neatitikimÄ ir turi atlyginti nuostolius. Valstybei kompensavus nustatyto žemės sklypo skirtumo vertę 464 Lt, reikalavimÄ Â nuo 17 443 Lt sumažino iki 16 979 Lt.

Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog žemės sklypo, Stebulių k., Molėtų r., plotas yra 0,2000 ha mažesnis nei įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kadangi ieškovai nenuginčijo ir neginčijo 2008-09-04 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 4.6, 5.1 ir 5.4 p., sprendė, jog atsakovas buvo aptaręs, o ieškovai suvokė, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruoto jų siekiamo įsigyti nuosavybės teise 0,8800 ha žemės sklypo plotas gali būti didesnis arba mažesnis.

Preziumavo, kad ieÅ¡kovai, sudarydami žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, negalėjo nežinoti, kad perkamo žemės sklypo, kuriam atlikti tik preliminarÅ«s matavimai, ploto skirtumas gali virÅ¡yti ir leistinÄ matavimo tikslumÄ . Darė iÅ¡vadÄ , kad sutarties objektas- žemės sklypas buvo detaliai aptartas ir kad bÅ«tent toks sutarties objektas jos sudarymo metu visomis prasmėmis atitiko pirkėjo reikalavimus ir kad sutarties Å¡alys susitarė bÅ«tent dėl tokio objekto kainos- 100.000 Lt. Pripažino, jog ieÅ¡kovai neįrodė, kad dėl žemės sklypo ploto neatitikimo(trÅ«kumo) jiems buvo padaryta žala, kad jie įsigijo netinkamos kokybės nekilnojamÄ jį daiktÄ , nepateikė įrodymų, kokius neteisėtus veiksmus, sudarant sutartį, atliko atsakovas.

Sprendė, kad atsakovo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę nenustačius atsakomybei taikyti bÅ«tinų sÄ lygų.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai K. Talienė ir A. Talius praÅ¡o panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teigia, kad žemės sklypo kaina priklauso ir nuo jo ploto ir, esant santykinai dideliam žemės sklypo ploto skirtumui, kaina ženkliai keistųsi.

Mano, kad 20 arų žemės sklypo sumažėjimas laikytinas dideliu ir, sumokėjus už 20 arų žemės sklypÄ , bet jo neįsigijus, patyrė žalÄ . Atsakovas pardavė ženkliai mažesnio ploto(20 a mažesnį) žemės sklypÄ . Jei pirkimo-pardavimo sutartyje bÅ«tų nurodytas 0,6800 ha žemės sklypas, ieÅ¡kovai bÅ«tų sumokėję mažesnę kainÄ . Mano, kad atsakovo gauta pinigų suma už ieÅ¡kovų negautÄ Å¾emės dalį, laikytina ieÅ¡kovų nuostoliais. Pažymėjo, kad žemės sklypo kainÄ Ä¯takojo tai, jog įgytas žemės sklypas yra ežero pakrantėje, kuri yra vertingiausia Å¡iame žemės sklype. Atlikus kadastrinius matavimus paaiÅ¡kėjo, kad jos ilgis sumažėjo.

Jie įsigijo netinkamos kokybės (per mažo ploto) nekilnojamÄ jį daiktÄ ir taip patyrė žalÄ . Teigia, kad yra visos sÄ lygos kilti atsakovo civilinei atsakomybei. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas M. Å matavičius ir trečiasis asmuo G. Å matavičius praÅ¡o palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Pažymėjo, kad preliminariais matavimais nustatytas ginčo žemės sklypo plotas buvo įregistruotas vieÅ¡ajame registre prieÅ¡ pardavimÄ ieÅ¡kovams. 2008-09-04 sutarties sÄ lygose buvo pakankamai detaliai aptarta ne tik žemės sklypo charakteristika, bet ir ateityje galintis pasireikÅ¡ti jo trÅ«kumas – mažesnis plotas.

IeÅ¡kovai Å¡ių sÄ lygų neginčijo. Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad sutiko nereikÅ¡ti pretenzijų tik dėl leistino sklypo ploto pakitimo, nes tokios sÄ lygos sutartyje nėra. 2008-09-04 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovai prisiėmę rizikÄ dėl įgyjamo žemės sklypo duomenų pakitimų ir todėl neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo. Apeliacinis skundas atmestinas(CPK 326 str. 1 d. 1 p ).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.).

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Å ioje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, kad, ieÅ¡kovams nusipirkus žemės sklypÄ suformuotÄ atliekant preliminarius matavimus ir įregistruotÄ Nekilnojamojo turto registre, atlikus jo kadastrinius matavimus paaiÅ¡kėjo, kad sklypo plotas mažesnis ir virÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ leistinÄ matavimo tikslumÄ .

Byloje nustatyta, kad 2004-04-29 atsakovas M. Å . Privačios žemės (miÅ¡ko) sklypo dovanojimo sutarties pagrindu įgijo žemės Å«kio paskirties 0,8800 ha žemės sklypÄ Stebulių k., Molėtų r. Atsakovas šį sklypÄ , kurio dydis sutapo su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2008-09-04 pardavė ieÅ¡kovams K. Talienei ir A. Taliui (b. l. 32-34). Sutarties pagrindu nuosavybės teisė į žemės sklypÄ Ä¯registruota Nekilnojamojo turto registre ieÅ¡kovų vardu. Atlikus žemės Å«kio sklypo kadastrinius matavimus nustatytas ploto netikslumas -0,2000 ha trÅ«kumas(b.l.61).

Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus vedėjas 2012-04-30 įsakymu Nr.40VÄ®-(14.40.2)-773 patikslino A. Taliui ir K. Talienei nuosavybės teise priklausančio žemės Å«kio paskirties žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis. Nustatė, kad žemės sklypo plotas yra 0,6800 ha, žemės sklypo plotų skirtumas tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto(0,8800 ha) ir Å¡iuo įsakymu patvirtinto ploto pagal kadastrinius matavimus(0,6800 ha), virÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ leistinÄ matavimo tikslumÄ .Nutarė, kad nustatyto žemės sklypo ploto skirtumas žemės savininkams kompensuojamas pinigais -464 Lt(b.l.75-76).Apeliantai teigia, jog jie įsigijo netinkamos kokybės (per mažo ploto) nekilnojamÄ jį daiktÄ ir dėl to patyrė nuostolus.

Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog specialÅ«s pirkėjo teisių gynimo bÅ«dai gali bÅ«ti derinami su nuostolių atlyginimu. Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, visų pirma turi bÅ«ti nustatytos bÅ«tinosios sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygos, tarp jų - nuostolių faktas ir dydis (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str., 6.258 str., LAT 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantai, prieÅ¡ įsigydami ginčo žemės sklypÄ , jį apžiÅ«rėjo natÅ«roje ir pretenzijų pardavėjui (Å¡iuo atveju M.

Å matavičiui) neturėjo, kÄ patvirtina 2008-09-04 sutarties 5.1. punktas „<...> Turtas visomis prasmėmis atitinka Pirkėjo reikalavimus bei pirkimo kainÄ ; Pirkėjas neturi Pardavėjui jokių pretenzijų ir patvirtina, kad parduodamo Turto charakteristikos atitinka jo, kaip Pirkėjo, keliamus reikalavimus, taip pat atitinka pirkimo kainÄ <...>“ (b. l. 32-34, 38). Å alys žinojo, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas preliminariais matavimais ir kad atlikus kadastrinius matavimus jis gali pakisti .

Todėl Å¡iÄ aplinkybę, nenurodydami galimos paklaidos ribų, aptarė sutartyje (sutarties 4,6 p., 5.4 p.). PrieÅ¡ingai apeliantams, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog sutarties Å¡alys susitarė iki kokio dydžio galima žemės sklypo pasikeitimo po kadastrinių matavimų paklaida, kad žemės sklypas bÅ«tų laikomas visomis prasmėmis atitinkančiu apeliantų reikalavimus. Taip pat nėra duomenų, kad apeliantai kreipėsi į atsakovÄ reikalaudami iki sutarties sudarymo atlikti kadastrinius ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Patirtos žalos dydį, apeliantai įrodinėja remdamiesi LR Žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ nustatytomis maksimaliomis leistinomis (ribinėmis) ploto paklaidomis bei atitinkamu santykiu su 2008-09-04 sutarties kaina. Apeliantai nurodo, kad , bÅ«tent, 0,8800 ha žemės sklypÄ Ä¯sigijo už 100 000 Lt, o ne mažesnį. Tačiau, atlikus 2008-09-04 sutarties sÄ lygų analizę, nustatyta, jog žemės sklypo kaina nurodyta ne už 1 ha, bet už sutarties objektÄ - konkretų žemės sklypÄ (2008-09-04 sutarties 2.1 p., b. l. 6-11).

Kainos nustatymÄ reglamentuoja CK 6.397 straipsnio 1 dalis, kurioje teigiama, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina. Nekilnojamojo daikto kaina už atskirÄ daikto ploto ar kitokio jo dydžio vienetÄ reglamentuojama specialia norma bendrai taisyklei. CK 6.397 str. 3 d. numato, kad tuo atveju, jeigu nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta tik daikto ploto ar kitokio jo dydžio vieneto kaina, tai viso daikto kaina nustatoma pagal faktiÅ¡kÄ pirkėjui perduodamo nekilnojamojo daikto dydį.

Taigi, ginčo atveju kaina nustatyta ne už žemės sklypo ploto vienetÄ , o už visÄ sklypÄ kaip vienetÄ . 2008-09-04 sutartyje nurodytas žemės sklypo plotas nėra kriterijus sklypo kainai apskaičiuoti, jis yra perkamo daikto charakteristika.             Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 1991 m. liepos 25 d. Nr. I-1607 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miÅ¡ko sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytÄ Å¾emės, miÅ¡ko sklypo ploto skirtumÄ , nevirÅ¡ijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.

Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miÅ¡ko sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miÅ¡ko sklypo ploto skirtumas virÅ¡ija leistinÄ matavimo tikslumÄ ir iÅ¡matuoto žemės, miÅ¡ko sklypo plotas yra mažesnis, Å¡io žemės, miÅ¡ko sklypo savininkui kompensuojama pinigais arba vertybiniais popieriais Vyriausybės nustatyta tvarka.Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr.385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ patvirtino „Privačios žemės , miÅ¡ko sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos apraÅ¡Ä â€œ.

Jame nustatė tvarkÄ , kuria kompensuojama žemės sklypo ploto skirtumas, kuomet, atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad iÅ¡matuoto privačios žemės sklypo ploto yra mažesnis, t.y. virÅ¡ija leistinÄ matavimo tikslumÄ . Atsakovas, parduodamas žemės Å«kio paskirties 0,8800 ha žemės sklypÄ ieÅ¡kovams, vadovavosi ne savo, bet valstybinių institucijų atiktais preliminariais matavimais , kurie sutapo su Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Å ie duomenys nepaneigti, nenuginčyti. Tų pačių preliminarių matavimų pagrindu nustatytÄ Å¾emės sklypo plotÄ (0,8800 ha) Å¡alys nurodė sutartyje, nes kitų duomenų apie jo plotÄ , nebuvo.

Kaip pagrįstai nurodo apeliantai, atlikus kadastrinius matavimus paaiÅ¡kėjo, kad žemės sklypo plotas palyginus su kadastriniais matavimais, virÅ¡ija leistinÄ matavimo tikslumÄ (mažesnis). Dėl to, kad žemės sklypų suformuotų atliekant  preliminarius matavimus duomenys gali nesutapti su kadastrinių matavimų duomenimis, valstybė yra numačiusi leistinas nukrypimo ribas, o jas virÅ¡ijus- atlyginimÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad  pagal kadastrinius ginčo žemės sklypo matavimus atlikusių matininkų paskaičiavimus ir Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus vedėjo įsakymÄ , apeliantams, jų pačių praÅ¡ymu, už žemės sklypo ploto netikslumÄ yra numatyta piniginė kompensacija (b. l. 55-56, 75-77).

Todėl konstatuoti, jog dėl nustatyto neatitikimo ieÅ¡kovai patyrė žalÄ dėl ko tenka atsakomybė atsakovui, nėra pagrindo, nes trÅ«kstamÄ 0,2000 ha žemės sklypo dalį numatyta kompensuoti įstatymų nustatyta tvarka. Skundu apeliantai teigia, jog atsakovas pažeidė nekilnojamojo daikto pardavėjo pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai, akcentuodami neatitikimo tarp 2008-09-04 sutartyje nurodyto žemės sklypo ploto(0,8800 ha) ir patikslinto(0,6800 ha), atlikus kadastrinius matavimus, sklypo ploto egzistavimu minėtos sutarties sudarymo momentu.

Tačiau, realiai mažesnio, nei sutartyje numatyto žemės sklypo ploto pardavimas nereiÅ¡kia atsakovo, kaip pardavėjo, atidumo ir rÅ«pestingumo pareigos pažeidimo, nes, kaip minėta, atsakovas ir pats dovanojimo sutarties pagrindu įsigijo tokio dydžio ginčo sklypÄ , ir tokio pat dydžio žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kaip pirmiau minėta, aplinkybę, kad žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, Å¡iuos duomenis, bei galimÄ pasikeitimÄ sutarties Å¡alys aptarė 2008-09-04 sutartyje, ieÅ¡kovai sutarties ar jos sÄ lygų neginčijo.

Todėl nėra pagrindo teigti, jog dėl ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės atsakovas nebuvo rÅ«pestingas ir atidus ir dėl to jis yra kaltas dėl ieÅ¡kovų patirtų nuostolių.Teisėjų kolegija sutinka, kad žemės sklypo kainÄ galėjo įtakoti jo vieta- ežero pakrantė. Tačiau žemės sklypas yra žemės Å«kio paskirties. Dėl to, kad atlikus kadastrinius matavimus paaiÅ¡kėjo, kad jis maženis, nei buvo nustatytas preliminariais matavimais, nereiÅ¡kia, kad jo ilgis sumažėjo, kaip nepagrįstai teigia apeliantai.

IeÅ¡kovai prieÅ¡ pirkimÄ apžiÅ«rėjo šį žemės sklypÄ natÅ«roje ir žinojo sklypo ribas. Duomenų, kad jos pasikeitė- nėra.Darytina iÅ¡vada, jog apeliantams neįrodžius atsakovÄ atlikus neteisėtus veiksmus bei žalos padarymo fakto, atsakovui nekyla civilinė atsakomybė ir nėra pagrindo jÄ taikyti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai bei iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, padarė pagrįstas iÅ¡vadas ir turėjo pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti (CPK 178 str., 185 str.).

Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija    n u t a r ė: Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija:                                                                                            Birutė Jonaitienė                                                                                                                                                                                         Margarita Dzelzienė                                                                                                                                                                                          Laimantas MisiÅ«nas