a85d26d2-7348-4bb9-8cd8-289576e812fe · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-327-381/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02574-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.2.7; 2.1.2.6; 2.4.2.5; 2.6.7; 2.6.8.11.3; LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), D. K. ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų sodininkų bendrijos „Žaluma“, J.

N., G. N., E. N., M. N., A. Ž.-B., E. B., A. J., A. J., A. E. ir P. E. (P. E.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1322-803/2017 pagal ieÅ¡kovės Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorės, ginančios vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams sodininkų bendrijai „Žaluma“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, J. N., G. N., E. N., M. N., A. Ž.-B., E. B., D. K., N. K., A. J., A.

J., A. E. ir P. E. (P. E.) dėl įsakymų, pirkimo–pardavimo sutarčių, susitarimo pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – notarė D. M., notaras R. K., notarė D. S., notarė D. S., L. S., V. Å ., S. A. S. ir M. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorė, ginanti vieÅ¡Ä jį interesÄ , (toliau – ieÅ¡kovė, prokurorė) 2016 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams sodininkų bendrijai „Žaluma“ (toliau – SB „Žaluma“, Bendrija), Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT), J.

N., G. N., E. N., M. N., A. Ž.-B., E. B., D. K., N. K., A. J., A. J., A. E. ir P. E. (toliau – atsakovai), praÅ¡ydama: pripažinti negaliojančiais NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2016 m. vasario 26 d. įsakymÄ Nr. 48VÄ®-369-(14.48.2.) „Dėl valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai „Žaluma“ (toliau – 2016 m. vasario 26 d. įsakymas) ir 2016 m. gegužės 20 d.

įsakymÄ Nr. 48VÄ®-959-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 48VÄ®-369-(14.48.2.) „Dėl valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai „Žaluma“ pakeitimo“ (toliau – 2016 m. gegužės 20 d. įsakymas);pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento: 2016 m. kovo 24 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2841 (toliau – 2016 m. kovo 24 d. sutartis), kuria Bendrija iÅ¡ Lietuvos valstybės nusipirko 8,9356 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas);2016 m. gegužės 30 d. susitarimÄ (notarinio reg.

Nr. 5409), kurio pagrindu pakeistas sutarties Nr. 2841 3 punktas (toliau – 2016 m. gegužės 30 d. susitarimas);2016 m. birželio 15 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (reg. 3-5748), kuria Bendrija ginčo žemės sklypo 245/22339 dalis pardavė E. N. ir M. N. už 686 Eur;2016 m. birželio 15 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (reg. 3-5743), kuria Bendrija ginčo žemės sklypo 245/22339 dalis pardavė P. E. ir A. E. už 686 Eur;2016 m. birželio 15 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (reg. 3-5757), kuria Bendrija ginčo žemės sklypo 973/89356 dalis pardavė J.

N. ir G. N. už 681,10 Eur;2016 m. birželio 17 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (reg. Nr. 1-4303), kuria Bendrija ginčo žemės sklypo 245/22339 dalis pardavė A. J. ir A. J. už 686 Eur;2016 m. rugsėjo 26 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (reg. 2947), kuria Bendrija ginčo žemės sklypo 901/89356 dalis pardavė D. K. ir N. K. už 630,70 Eur;2016 m. rugsėjo 26 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (reg. 2947), kuria Bendrija ginčo žemės sklypo 415/44678 dalis pardavė E. B. ir A.

Ž.-B. už 581 Eur;taikyti restitucijÄ :grÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovės Bendrijos ginčo žemės sklypo 8,3712 ha Lietuvos valstybei; grÄ Å¾ini iÅ¡ atsakovų E. N. ir M. N. ginčo žemės sklypo 245/22339 dalis Lietuvos valstybei;grÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovų P. E. ir A. E. ginčo žemės sklypo 245/22339 dalis Lietuvos valstybei;grÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovų A. J. ir A. J. ginčo žemės sklypo 245/22339 dalis Lietuvos valstybei;grÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovų E. B. ir A. Ž.-B. ginčo žemės sklypo 415/44678 dalis Lietuvos valstybei;grÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovų D.

K. ir N. K. ginčo žemės sklypo 901/89356 dalis Lietuvos valstybei;grÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovų J. N. ir G. N. ginčo žemės sklypo 973/89356 dalis Lietuvos valstybei;priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės atsakovei Bendrijai 4 389,65 Eur, sumokėtus už ginčo žemės sklypÄ ;priteisti iÅ¡ atsakovės Bendrijos atsakovams už ginčo žemės sklypo dalis sumokėtus: E. N. ir M. N. – 686 Eur, P. E. ir A. E. – 686 Eur, J. N. ir G. N. – 681,10 Eur, A. J. ir A. J. – 686 Eur, D. K. ir N. K.

– 630,70 Eur, E. B. ir A. Ž.-B. – 581 Eur.IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje 2016 m. spalio 28 d. buvo gautas NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareiÅ¡kimas dėl įstatymų pažeidimų privatizuojant ginčo valstybinės žemės sklypÄ . Atlikus patikrinimÄ , nustatyta, jog Bendrija kreipėsi į NŽT dėl ginčo žemės sklypo, kurio rinkos vertė – 646 320 Eur, pirkimo lengvatinėmis sÄ lygomis. 2016 m. vasario 26 d. įsakyme nurodyta ginčo žemės sklypo kaina – 16 402 Eur, o Bendrijos mokėtina suma – 14 946,65 Eur.

Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos J. L., ir SB „Žaluma“, atstovaujama pirmininko J. N., 2016 m. kovo 24 d. sudarė ginčo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad ginčo žemės sklype nėra jokių pastatų, statinių, įrengimų ar kitų objektų, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. 2016 m. gegužės 20 d.

įsakymu ginčo žemės sklypo kaina buvo sumažinta iki 5 845 Eur, o Bendrijos mokėtina suma – iki 4 389,65 Eur. Dėl to 2016 m. gegužės 30 d. susitarimu buvo pakeistas 2016 m. kovo 24 d. sutarties 3 punktas dėl ginčo žemės sklypo kainos. IeÅ¡kovės teigimu, 2016 m. kovo 24 d. 8,9356 ha ploto ginčo žemės sklypo pardavimas Bendrijai prieÅ¡tarauja imperatyvioms nuostatoms, pagal kurias sodininkų bendrijoms, norinčioms lengvatinėmis sÄ lygomis įsigyti žemę iÅ¡ valstybės, yra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalys, 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis, 9 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 1 punktu patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 ir 3 punktai;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-820-822/2016), o imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis). Be to, ginčo žemės sklypas naudojamas ne pagal nustatytÄ naudojimo bÅ«dÄ , kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, 21 straipsnį ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d.

įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 1.1 punktu patvirtintÄ Å½emės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡Ä (toliau – ApraÅ¡as), nes Bendrija, įsigijusi ginčo žemės sklypÄ , dalį jo pardavė fiziniams asmenims – atsakovams, kurie jį naudoja privatiems poreikiams tenkinti, nors sutarties Å¡alys savo nuožiÅ«ra naudojimo bÅ«do pakeisti negali. Nors sodininkų bendrijos turi teisę iÅ¡ valstybės lengvatinėmis sÄ lygomis įsigyti valstybinės žemės sklypus tik bendrai naudoti ir tik konkrečiai veiklai vykdyti, Å¡iuo atveju Bendrija ginčo žemės sklypÄ Ä¯sigijo ne tam tikslui, nes duomenų, kad ginčo žemės sklypas bÅ«tų naudojamas Bendrijos narių bendriems poreikiams tenkinti, nėra.

PrieÅ¡ingai, Bendrija dalį ginčo žemės sklypo (0,5644 ha) jau pardavė fiziniams asmenims – atsakovams. Tai rodo, kad ginčo žemės sklypas Bendrijai nėra reikalingas, Bendrija jį nuosavybėn įsigijo apgaulingai, t. y. siekdama jį perleisti privatiems asmenims, o dėl apgaulės sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojančiu (CK 1.91 straipsnis). Bendrija tyčia nuslėpė informacijÄ , kad nusipirkta žemė bus naudojama ne Bendrijos poreikiams, o parduota fiziniams asmenims, nors dar iki ginčo žemės sklypo įsigijimo Bendrija narių susirinkime nutarė, kad bendrojo naudojimo žemės sklypai ar jų dalys gali bÅ«ti parduodami Bendrijos nariams.

Be to, iÅ¡ 2016 m. gegužės 1 d. žemės sklypo plano matyti, kad jam nustatytos ne tik parduotų sklypų koordinatės, tačiau ir kita ginčo žemės sklypo dalis suskirstyta atskirais sklypais. Taigi Bendrija, pirkdama iÅ¡ valstybės žemę, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir tai turėjo esminę reikÅ¡mę sandoriui valstybei nenaudingomis sÄ lygomis sudaryti. Å iuo atveju taip pat nėra duomenų, kad dėl ginčo žemės sklypo dalių pardavimo fiziniams asmenims buvo sprendžiama Bendrijos narių susirinkime, nors tokį sprendimÄ galėjo priimti tik Bendrijos narių susirinkimas (Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnis, CK 4.48 straipsnio 1 dalis).Pripažinus ginčijamus aktus ir sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija:

Bendrija įpareigotina grÄ Å¾inti valstybei jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, o valstybė Bendrijai – pagal sandorį gautÄ pinigų sumÄ . Be to, atsakovai fiziniai asmenys, kurie iÅ¡ Bendrijos įsigijo dalį ginčo žemės sklypo, jį taip pat įpareigotini grÄ Å¾inti valstybei, o Bendrija jiems – jų sumokėtus pinigus, nes sÄ Å¾iningo įgijėjo apsaugos institutas Å¡iuo atveju netaikytinas dėl to, kad jiems, kaip Bendrijos nariams ar jų sutuoktiniams, faktinė situacija buvo (turėjo bÅ«ti) žinoma.

Atsakovė NŽT atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovė nurodė, kad sodininkų bendrijos pagal Taisyklių 3.2 punktÄ turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo žemės sklypus, kuriuos sodininkų bendrijos iÅ¡ valstybės įgyja lengvatinėmis sÄ lygomis, t. y. už nominaliÄ kainÄ ir tik konkrečiai veiklai vykdyti (bendrojo naudojimo statiniams statyti ir / ar rekreacijai). Nagrinėjamu atveju SB „Žaluma“ lengvatinėmis sÄ lygomis įsigijo ginčo žemės sklypÄ Bendrijos poreikiams tenkinti, tačiau 2016 metais sudarytomis sutartimis dalį ginčo žemės sklypo perleido privatiems asmenims, kurie neturi galimybės įsigyti valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijose, už nominaliÄ jos vertę.

Jeigu NŽT bÅ«tų žinojusi tikruosius Bendrijos tikslus (ne naudoti ginčo žemės sklypÄ Bendrijos poreikiams tenkinti, o pasipelnyti), nebÅ«tų pardavusi Bendrijai ginčo žemės klypo. Dalį ginčo žemės sklypo įsigiję Bendrijos nariai ir jų sutuoktinai žinojo (turėjo žinoti), kad Bendrija ginčo žemės sklypÄ lengvatinėmis sÄ lygomis įsigijo konkrečiai veiklai vykdyti, todėl jie yra nesÄ Å¾iningi įgijėjai. Atsakovai SB „Žaluma“, A. J., A. J., J. N., G.

N., P. E., A. Ž.-B. ir E. B. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamoje byloje neegzistuoja poreikis ginti tariamai pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ . Tiek ginčo žemės sklypo pardavėjos valstybės, tiek ir jo įgijėjų (SB „Žaluma“ bei fizinių asmenų) interesai turi bÅ«ti ginami vienodai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes neegzistuoja esminis vieÅ¡ojo intereso pažeidimas, valstybei / visuomenei sukėlęs reikÅ¡mingos žalos.

Bendrija ginčo žemės sklypÄ iÅ¡ valstybės įsigijo vadovaudamasi imperatyviu valstybinės žemės pardavimo privatiems subjektams reglamentavimu. Dėl ginčo žemės sklypo pardavimo SB „Žaluma“ buvo priimti atsakingų valstybės institucijų sprendimai, kurių teisėtumu / pagrįstumu nėra pagrindo abejoti. Ginčo žemės sklypÄ Bendrija iÅ¡ valstybės įsigijo už teisingÄ , teisės aktų nustatytÄ kainÄ . Itin mažos ginčo žemės sklypo dalies (0,5 ha iÅ¡ 8,9356 ha) pardavimas tretiesiems asmenims nelemia ginčo žemės sklypo paskirties, naudojimo bÅ«do pažeidimų, todėl ginčo žemės sklypo dalies pardavimu nepažeidžiamas sutarties sudarymo tikslas.

Ginčo žemės sklypo dalies pardavimas geriausiai atitinka SB „Žaluma“ ir jos narių interesus bei yra ekonomiÅ¡kai pagrįstas, nes ginčo žemės sklypo dalis yra apleista, Bendrija neturi pakankamai lėšų sutvarkyti ir Bendrijos poreikiams pritaikyti visÄ ginčo žemės sklypÄ . VieÅ¡ojo intereso gynimas, pripažįstant negaliojančiais ginčo sandorius, reikÅ¡tų sutarties laisvės bei privalomumo principų pažeidimÄ , ginčo žemės sklypo įgijėjų teisėtų lÅ«kesčių pažeidimÄ , taisant galimai valstybės institucijų padarytas klaidas.Atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kinyje neįrodytas nei vienas sandorių negaliojimo pagrindas, nes 2016 m. kovo 24 d. sutartis nepažeidžia jokių imperatyvių normų ir Å¡i sutartis nebuvo sudaryta apgaulės bÅ«du.

Nei įstatymuose, nei Taisyklėse nėra nustatyta jokių iÅ¡ valstybės įsigyjamų žemės sklypų ribojimų, kai sklypus įsigyja sodininkų bendrija bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. VisiÅ¡kai nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu ieÅ¡kovė teigia, jog visas ginčo žemės sklypas yra naudojamas ne pagal paskirtį, kai tik 0,5644 ha iÅ¡ beveik 9 ha yra parduota fiziniams asmenims. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties esminės sÄ lygos yra sutarties dalykas (CK 6.396 straipsnis) ir nekilnojamojo daikto kaina (CK 6.397 straipsnis). 2016 m. kovo 24 d. sutartyje Å¡alys sutarė tiek dėl sutarties dalyko, tiek dėl kainos (sutarties 2, 3 punktai) ir nėra pagrindo teigti, kad SB „Žaluma“ apgavo valstybę dėl Å¡ių esminių sandorio elementų.

NŽT iÅ¡ jai teiktų Bendrijos narių susirinkimo protokolų taip pat buvo žinoma, jog įsigijus ginčo žemės sklypÄ , tam tikros jo dalys bus naudojamos ne Bendrijos statiniams / rekreacijai, o suteikiamos valdyti Bendrijos nariams, finansavusiems ginčo žemės sklypo įsigijimÄ , nes Bendrija niekada Å¡ios informacijos neslėpė, o NŽT niekada nekėlė klausimų, kaip, kokiu bÅ«du bus naudojamas ginčo žemės sklypas. SB „Žaluma“ veiksmuose nėra jokių NŽT tyčinio suklaidinimo požymių, o jeigu NŽT iÅ¡ tikrųjų suklydo, toks suklydimas tenka jos pačios atsakomybei, nes Å¡i valstybės institucija nedėjo pakankamai pastangų ir nesiėmė visų priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip bus panaudotas ginčo žemės sklypas.

NŽT negalėjo bÅ«ti suklaidinta dėl ginčo žemės sklypo naudojimo bÅ«do, nes Bendrija jį naudoja Bendrijos poreikiams tenkinti, t. y. tikslas, dėl kurio ginčo žemės sklypas buvo įsigytas, nepažeidžiamas. IeÅ¡kinio argumentas, jog Bendrija įsigijo ginčo žemės sklypÄ tik siekdama pasipelnyti, yra nepagrįstas, nes ginčo žemės sklype jau planuojami darbai, susiję su jo sutvarkymu bei pritaikymu bendriems Bendrijos poreikiams. Ginčo žemės sklypo dalį įsigiję fiziniai asmenys įsipareigojo naudotis įsigyta dalimi nepažeisdami kitų ginčo žemės sklypo bendraturčių interesų, taip pat nepažeisdami ginčo žemės sklypo naudojimo paskirties bei naudojimo bÅ«do.

Netgi tuo atveju, jeigu ginčijami NŽT įsakymai bus pripažinti negaliojančiais, ginčijami su fiziniais asmenimis sudaryti sandoriai netampa automatiÅ¡kai negaliojančiais, nes siekiant juos pripažinti negaliojančiais, bÅ«tina įrodyti fizinių asmenų nesÄ Å¾iningumÄ . Fiziniai asmenys neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo abejoti sudaromų sandorių teisėtumu, todėl jie yra sÄ Å¾iningi ginčo žemės sklypo dalies įgijėjai (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 1.91 straipsnio 7 dalis, 4.96 straipsnis) ir restitucija fizinių asmenų atžvilgiu netaikytina.

Atsakovai D. K. ir N. K. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad ginčijamus įsakymus priėmė kompetentinga institucija, o ginčijamų sandorių teisėtumÄ patikrino notarai. Nėra duomenų apie apgaulingus Bendrijos veiksmus ar ketinimus. IeÅ¡kinyje nėra įvardyta konkreti imperatyvi nuostata, kuriai prieÅ¡tarauja 2016 m. kovo 24 d. sutartis ar 2016 m. gegužės 30 d. susitarimas. Atsakovas D. K. yra SB „Žaluma“ narys – sodininkas, tačiau nėra jokio SB „Žaluma“ valdymo ar priežiÅ«ros organo narys, nėra dalyvavęs ar balsavęs nei viename SB „Žaluma“ visuotiniame narių susirinkime.

Atsakovas D. K. pasiÅ«lymÄ Ä¯sigyti iÅ¡ SB „Žaluma“ žemės sklypÄ gavo tiesiogiai iÅ¡ SB „Žaluma“ pirmininko ir pasitikėjo pirkimo–pardavimo sutartį tvirtinusios notarės kompetencija, susipažino tik su sutarties nuostatomis. Atsakovė N. K. nėra SB „Žaluma“ narė, apie sudarytÄ Å¾emės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ji sužinojo jau po sutarties sudarymo. IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovams buvo žinomos ieÅ¡kinyje nurodytos faktinės aplinkybės, todėl reikalavimas pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2016 m. rugsėjo 26 d.

žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pripažintinas nepagrįstu.Atsakovė E. N. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, kad Å¡iuo atveju prokurorė neturėjo teisės kreiptis į teismÄ pagal Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintas sÄ lygas, nes pati NŽT nesiėmė jokių veiksmų apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , jeigu manė, jog jis pažeistas, nors jis nebuvo pažeistas.

PrieÅ¡ingai, ginčijamais įsakymais ir sandoriais siekiama užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ . IeÅ¡kovė nenurodė, kokius neteisėtus ir / ar nusikalstamus veiksmus atliko atsakovė E. N., kad iÅ¡ jos bÅ«tų galima iÅ¡reikalauti atlygintinai įsigytÄ turtÄ . Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalis nebuvo pažeista, nes atsakovė E. N. iÅ¡ Bendrijos įsigijo ne didesnę ginčo žemės sklypo dalį nei 0,12 ha. Dėl restitucijos taikymo bÅ«tų pažeisti teisėti atsakovės E. N. lÅ«kesčiai.Atsakovas M.

N. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ginčo žemės sklypas nėra naudojamas privatiems interesams tenkinti. Šioje byloje nėra viešojo intereso, kurį būtų galima ginti. Jeigu valstybės institucijos atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, visos neigiamos pasekmės turi kilti tik valstybei, o ne atsakovams. Ieškovė nenurodė, kokius neteisėtus ir / ar nusikalstamus veiksmus atliko atsakovas M. N. ir jo sutuoktinė.

IeÅ¡kovė taip pat tik deklaratyviai teigė, kad Bendrija apgavo ar suklaidino NŽT. Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo principas. Atsakovė A. E. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kinyje nėra ginčijama SB „Žaluma“ teisė įsigyti bendrojo naudojimo valstybinę žemę. Valstybės institucijos visÄ laikÄ Å¾inojo apie tikruosius Bendrijos siekius – įsigyti žemę bendrojo naudojimo objektams įrengti, jokios apgaulės nebuvo.

Ginčo žemės sklypas buvo ir bus skirtas tik bendriems Bendrijos narių poreikiams tenkinti, Bendrija atliko konkrečius su tuo susijusius veiksmus, pavyzdžiui, 2016 m. sausio 12 d. sudarė projektavimo darbų rangos sutartį. Kadangi ginčo žemės sklypÄ Ä¯sigijo Bendrija, o ne atskiri jos nariai, 0,12 ha kriterijus negali ir neturi bÅ«ti taikomas. Nuo to momento, kai SB „Žaluma“ nuosavybės teise įsigijo ginčo žemės sklypÄ , visiems su Å¡iuo žemės sklypu susijusiems veiksmams taikytinos tik Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos.

IeÅ¡kinyje ginčijamomis sutartimis atsakovams nebuvo parduoti atidalyti, suformuoti žemės sklypai. Bendrija, parduodama savo nariams ginčo žemės sklypo dalį, nepažeidė Sodininkų bendrijų įstatymo reikalavimų ar savo įstatuose numatytų veikslo tikslų. IÅ¡ atsakovės A. E. negali bÅ«ti iÅ¡reikalauta atlygintinai įsigyta ginčo žemės sklypo dalis, nes ji yra sÄ Å¾ininga įgijėja. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: pripažino negaliojančiais skundžiamus NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos įsakymus, pripažino niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento skundžiamus susitarimÄ ir sutartis, taikė restitucijÄ : grÄ Å¾ino iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybei ginčo žemės sklypÄ , priteisė iÅ¡ Lietuvos valstybės atsakovei SB „Žaluma“ 4 389,65 Eur, sumokėtus už ginčo žemės sklypÄ , priteisė iÅ¡ atsakovės SB „Žaluma“ atsakovams už ginčo žemės sklypo dalis sumokėtus pinigus:

E. N. ir M. N. – 686 Eur, P. E. ir A. E. – 686 Eur, J. N. ir G. N. – 681,10 Eur, A. J. ir A. J. – 686 Eur, D. K. ir N. K. – 630,70 Eur, E. B. ir A. Ž.-B. – 581 Eur, taip pat priteisė į valstybės biudžetÄ iÅ¡ SB „Žaluma“ ir NŽT po 118,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Dėl atsakovų ginčijamos prokurorės teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį teismas pažymėjo, kad bÅ«tent jai suteikta teisė spręsti, ar konkrečiu atveju yra vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ , ar ne.

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju prokurorė, nustačiusi, jog padarytas pažeidimas, tinkamai realizavo ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio nuostatas dėl teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .Teismas nustatė, kad SB „Žaluma“ kolektyvinei sodininkystei yra paskirtas 120,3 ha žemės sklypas. 2011 m. gegužės 14 d. pakartotiniame Bendrijos narių susirinkime buvo svarstytas Bendrijos žemės pertvarkymo projektas ir bendrojo naudojimo žemės panaudojimo galimybės. 2013 m. gegužės 12 d. pakartotiniame Bendrijos narių susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl bendrojo naudojimo žemės iÅ¡sipirkimo ir nutarta tiems, kurie piniginiais indėliais prisidės iÅ¡perkant bendrojo naudojimo žemę ir panaudos pagrindu valdys bei prižiÅ«rės tam tikrÄ bendrojo naudojimo žemės plotÄ , nutraukus panaudos sutartį taikyti 10 kartų didesnę iÅ¡mokÄ nei investuotos lėšos.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėja J. L. 2016 m. sausio 12 d. įsakymu patvirtino 8,9356 ha valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio naudojimo paskirtis – žemės Å«kio, o naudojimo bÅ«das – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė. SB „Žaluma“ NŽT Vilniaus rajono skyriui 2016 m. sausio 19 d. pateikė praÅ¡ymÄ patvirtinti 8,9356 ha ginčo žemės sklypo geodezinius matavimus, patikslinti sklypo duomenis ir leisti iÅ¡sipirkti šį žemės sklypÄ , kurį buvo nuspręsta parduoti Bendrijai.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėja J. L. 2016 m. gegužės 20 d. įsakyme nustatė, kad už 8,9356 ha ginčo žemės sklypÄ mokėtina suma – 4 389,65 Eur, nes 1 455,35 Eur pirkėja jau sumokėjo už žemės sklypo ir patikėjimo teisės įregistravimÄ . Ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 646 320 Eur. Teismas kritiÅ¡kai vertino aplinkybę, kad poreikis pirkti žemę atsirado dėl per brangios jos nuomos, ir nurodė, kad nuomos kaÅ¡tai niekaip nepagrindžia Bendrijos poreikio naudoti žemę, dėl kurio jÄ bÅ«tų galima įsigyti lengvatinėmis sÄ lygomis.

IÅ¡ byloje esančių nuotraukų teismas nustatė, kad žemė aplink ežerÄ tiek prieÅ¡ jos įsigijimÄ , tiek ir po jo yra vienodai netvarkoma. Teismo vertinimu, lėšų atsiskaityti už nuomÄ ir kitas paslaugas trÅ«kumas akivaizdžiai parodo, kad Bendrija neturėjo ir neturi finansinių galimybių sutvarkyti teritorijÄ ir jÄ pritaikyti bendroms reikmėms. Bendrija neturėjo tikslo savarankiÅ¡kai sutvarkyti viso ginčo žemės sklypo, padarant jį patraukliu naudoti bendriems poreikiams. Nors SB „Žaluma“ atstovas paaiÅ¡kino, jog NŽT nesutiko suformuoti ir parduoti mažesnio sklypo, NŽT atstovė nurodė, kad Bendrija sklypo plotÄ galėjo formuoti pagal poreikį.

Teismas pažymėjo, kad Bendrijos narių poreikių tenkinimas, kai kiti fiziniai asmenys finansuoja žemės, kurios dalis galbÅ«t bus panaudota Bendrijos poreikiams, įsigijimÄ iÅ¡ valstybės, nesudaro pagrindo spręsti, jog toks iÅ¡sipirkimas lengvatinėmis sÄ lygomis atitinka teisės aktų nuostatas. Teismo vertinimu, siekis apmokėti Bendrijos skolas dalimis parduodant lengvatinėmis sÄ lygomis įsigytÄ sklypÄ nėra suderinamas su Sodininkų bendrijų įstatymu, kurio 2 straipsnio 3 dalyje aiÅ¡kiai nustatyta, kad tuo atveju, jei žemė yra bendrojo naudojimo, ji skirta ne perpardavimui, o Bendrijos reikmėms.

Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reglamentavimas reiškia, kad ekonominės naudos gavimu pagrįstas sklypo dalių pardavimas fiziniams asmenims nėra galimas.Teismas konstatavo, kad nors atsakovai teigia, jog tikruosius žemės įsigijimo tikslus NŽT turėjo žinoti iš dienraščio publikacijos, tačiau dienraštis nėra patikimas šaltinis. Sandoriui sudaryti reikšmės turi būtent šalių veiksmai ir atsakovai, atsikirsdami į ieškinį, negali remtis savo pareigų nevykdymu.

SB „Žaluma“ 2015 m. spalio 26 d. rašte buvo deklaruotas žemės naudojimo tikslas Bendrijos narių bendriems poreikiams tenkinti ir rekreacijai. 2010 m. balandžio 25 d. pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolas taip pat nepagrindžia atsakovų pozicijos apie aiškiai atskleistus siekiamo įsigyti žemės sklypo panaudojimo tikslus. Advokato Gyčio Mekionio pateiktas susirašinėjimas su NŽT vyko tik dėl SB „Žaluma“ esančių valstybinių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kuris buvo patvirtintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 30 d.

įsakymu, o klausimas dėl SB „Žaluma“ bendrojo naudojimo žemės sklypų perleidimo tretiesiems asmenims nebuvo sprendžiamas, nebent dėl įsiterpusių žemės sklypų.Ä® bylÄ pateiktas projektinių pasiÅ«lymų aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas dėl 8,9356 ha sklypo tvarkymo apima tik apie 2 ha plotÄ , t. y. jis apima itin maÅ¾Ä teritorijÄ , kuri bÅ«tų skirta sutvarkyti, jÄ pritaikant Bendrijos poreikiams. Tai reiÅ¡kia, jog nepaisant ribojimų dėl vandens telkinių pakrantės apsaugos zonos, t. y. specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, lieka virÅ¡ 3 ha žemės plotas, kurio panaudojimo Bendrijos poreikiams pirmininkas negalėjo paaiÅ¡kinti.

Projektinių pasiÅ«lymų aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas dėl 8,9356 ha sklypo tvarkymo akivaizdžiai parodo, kad suklysta dėl esminių sÄ lygų, todėl egzistuoja pagrindas prokurorės ieÅ¡kinį tenkinti pagal CK 1.91 straipsnį (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu). Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Bendrija, įsigydama žemę, iÅ¡ esmės norėjo iÅ¡vengti nuomos mokesčio ir įgyti teises į žemės sklypÄ , kurio nenumatė viso pritaikyti pagal deklaruojamus sandorio sudarymo metu tikslus, t. y. tuo pačiu siekė ir pasipelnyti, apmokėti skolas.

Teismas pažymėjo, kad nėra įrodymų apie realių darbų pagal deklaruotÄ paskirtį, t. y. Bendrijos siekį panaudoti bendriems poreikiams, atlikimÄ . NŽT nurodė, kad jeigu bÅ«tų atskleistos sandorio sudarymo aplinkybės, bÅ«tų sudaręs pirkimo–pardavimo sandorį dėl ginčo žemės sklypo pardavimo iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis. IÅ¡ 2015 m. birželio 20 d. Bendrijos narių susirinkimo protokolo teismas nustatė, kad Bendrijos nariai nusprendė, jog bendrojo naudojimo žemės sklypai (ar jų dalys) gali bÅ«ti parduodami Bendrijos nariams.

Bendrijos valdyba 2016 m. gegužės 17 d. nusprendė parduoti konkrečias ginčo žemės sklypo dalis ir tai 2016 m. birželio, rugsėjo mėnesiais buvo padaryta, parduodant ginčo žemės sklypo dalis atsakovams. Teismas pripažino, kad jeigu Bendrijos įsigyto bendrojo naudojimo žemės sklypo tolesnis naudojimas atitinka galiojančius teisės aktus, jis yra teisėtas. Nekilnojamo turto registro išrašas įrodo, kad 8,9356 ha žemės sklypas yra registruotas ne tik Bendrijos vardu, tačiau bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje registruota ir fiziniams asmenims – atsakovams, nors nei viename teisės akte nenustatyta, jog tokia dalinė nuosavybė kartu su Bendrija, kai sklypas yra registruotas kaip bendrojo naudojimo objektas, yra galima.

Nepateikta duomenų, kad teritorijų formavimo ir pertvarkymo projekte nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis (žemės Å«kio) ir / ar naudojimo bÅ«das (sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė) bÅ«tų pakeista. Tai reiÅ¡kia, kad fiziniai asmenys ir Bendrija valdo didesnį kaip 0,12 ha žemės sklypÄ , kai įgytas 8,9356 ha žemės plotas po to iÅ¡ dalies buvo perparduotas, taip suklaidinant NŽT, bei tuo pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalį. IÅ¡ viso SB „Žaluma“ fiziniams asmenims (Bendrijos nariams) yra pardavusi 0,5644 ha dydžio ginčo žemės sklypo dalį.

Tai, kad dalis 8,9356 ha žemės sklypo bus skirta pagal deklaruotÄ paskirtį, nereiÅ¡kia, jog perpardavimo faktas yra paneigiamas, o fizinių asmenų įgytos žemės dalies projektiniai sprendiniai yra suderinami su nustatytu žemės naudojimo bÅ«du, kuris galimas tik Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui. Kadangi Bendrija nenumatė naudoti viso sklypo Bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji negalėjo ir perpardavimo tikslu įsigyti tokio sklypo, kaip tai nustatyta Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje.Teismo vertinimu, fizinių asmenų teisės į bendrojo naudojimo objektÄ registruotos pažeidžiant Taisyklių 2 punktÄ , nes teritorijų planavimo dokumentuose aiÅ¡kiai nurodytas ginčo sklypo naudojimo bÅ«das – bendrojo naudojimo žemė.

Tai, kad fiziniai asmenys tapo ginčo žemės sklypo dalininkais, reiÅ¡kia, jog pažeistas ir Taisyklių 3 punktas.Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklypo naudojimo bÅ«das – teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Å io įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos žemės savininkų ir naudotojų pareigos, viena iÅ¡ jų – naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ .

Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo bÅ«dų turinio, žemės sklypų naudojimo pobÅ«džių sÄ raÅ¡o ir jų turinio patvirtinimo“ (aktuali 2015 m. balandžio 17 d. redakcija) 18 punkte nurodytas sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo bÅ«do turinys – tai žemės sklypai, skirti sodininkų bendrijų priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams.Teismas sprendė, kad pardavus žemę fiziniams asmenims, buvo pasinaudota lengvatinėmis sÄ lygomis, nukrypta nuo reikalavimo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ , leidžiant fiziniams asmenims jÄ Ä¯sigyti, taip pažeidžiant anksčiau paminėtas imperatyvias įstatymo normas.

Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė įrodė ir kitÄ sandorio negaliojimo pagrindÄ , t. y. jo prieÅ¡taravimÄ CK 1.80 straipsnio 1 daliai, todėl tenkintini ieÅ¡kinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais ginčijamus įsakymus, pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento 2016 m. kovo 24 d. sutartį ir 2016 m. gegužės 30 d. susitarimÄ . Teismas nepasisakė dėl kitų ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, pabrėždamas, kad jos tapo teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingomis.Teismas atkreipė dėmesį, kad kainos argumentu ieÅ¡kovė rėmėsi tiek, kiek tai susiję su žemės pardavimu fiziniams asmenims, tačiau neginčijo Bendrijos teisės įsigyti sklypÄ rekreacijai už tokiÄ kainÄ .

Teismo vertinimu, tai reiÅ¡kia, kad atsakovų argumentai, jog valstybei sandoris buvo naudingas, jog ginčo žemės sklypo pirkimo iÅ¡ valstybės sutartis sudaryta atlikus visas privalomas pagal teisės aktus procedÅ«ras, jog ginčo žemės sklypo kainÄ NŽT teritorinis padalinys nustatė atsižvelgęs į kadastrinius matavimus atlikusio matininko apskaičiuotÄ ginčo žemės sklypo vertę, yra nesusiję su ginčo esme, todėl teismas jų nevertino. Konstatavęs, jog yra pagrindas pripažinti su 8,9356 ha žemės sklypo perleidimu susijusius tiek teisės aktus, tiek susitarimus negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį ir pagal CK 1.90 straipsnį, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad restitucija taikoma pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas.Teismas nurodė, kad atsakovų D.

K. ir N. K. įrodinėjama jų sÄ Å¾iningumo aplinkybė bÅ«tų reikÅ¡minga įrodinėjant Bendrijos veiksmų teisėtumÄ dėl atskleistų sandorio aplinkybių, tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti jų sudarytÄ Å¾emės sklypo dalies pirkimo sandorį su Bendrija negaliojančiu kaip restitucijos atveju taikomÄ pasekmę. Tai reiÅ¡kia, kad aplinkybė dėl jų sÄ Å¾iningumo negali paveikti praÅ¡omo taikyti ieÅ¡kovės pasirinkto teisių gynimo bÅ«do. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovai nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio, neįrodinėjo teisinės galimybės įsigyti žemės sklypo dalį iÅ¡ NŽT, neprašė perkelti pardavėjo teisės ir pan., o teismas neturi pagrindo nepaistyti ieÅ¡kinio ribų, kurias apibrėžė ieÅ¡kovė, gindama vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Nors atsakovė A. E. įrodinėja, kad patekimas prie ežero nėra apribotas, kad ginčo žemės sklype nevyksta jokios statybos ar kita Å«kinė veikla, kad atsakovai niekada nesiekė nei praturtėti, nei apgaulės bÅ«tu įgyti žemės sklypÄ vien tik privačioms fizinių asmenų reikmėms, kad ginčo žemės sklypas buvo ir bus skirtas tik bendriems Bendrijos narių poreikiams tenkinti, kad ginčo žemės sklype buvo suplanuoti bendrojo naudojimo statiniai, tačiau teismas pažymėjo, jog Å¡ios aplinkybės nepaneigia fakto, kad atsakovai negali bÅ«ti bendrojo naudojimo žemės sklypo, kuris pagal jo planavimo dokumento projektinius sprendinius skirtas rekreacijai, dalininkais.

Kita vertus, byloje nėra įrodymų, kad būtent toje dalyje, kuri priskirta fiziniams asmenims, yra suplanuoti statiniai ar kad fiziniai asmenys yra įrengę bendrojo naudojimo objektus Bendrijos narių poreikiams tenkinti ir tai įteisinę.Advokato Gyčio Mekionio atstovaujami atsakovai pripažįsta, jog ieškinyje ginčijamomis sutartimis nebuvo parduoti atidalyti, suformuoti žemės sklypai. Tai įrodo, kad ieškovės pasirinktas restitucijos taikymas yra pagrįstas, o aplinkybė, jog buvo parduota fiziniams asmenims Bendrijos poreikiams skirta žemė, yra įrodyta.

Tai, kad tiek notarai, tiek ir valstybės įmonė Registrų centras yra institucijos, turinčios laiduoti, jog nebÅ«tų sudaryta neteisėtų ir negaliojančių sandorių ir tokių sandorių nebÅ«tų registruota vieÅ¡ame registre, savaime nepagrindžia sandorių teisėtumo. Dėl CK 4.96 straipsnio 2 dalies taikymo teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje prokurorė kelia valstybės nuosavybės pažeidimo klausimÄ , įrodinėdama Bendrijos, bet ne atskirų fizinių asmenų nesÄ Å¾iningumÄ , o sandorius ginčija imperatyvių teisės normų pažeidimo padarymo faktu.

Taigi bÅ«tent valstybė yra praradusi nekilnojamÄ jį daiktÄ . Kita vertus, atsakovai, kaip Bendrijos nariai, privalėjo pasirÅ«pinti, kad bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimai bÅ«tų sprendžiami pagal teisės aktų reikalavimus (Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Ir pagal konstitucinę justicijÄ tik tuo atveju, jeigu teisės įgijimo bÅ«dai neprieÅ¡tarauja teisėtumo, sÄ Å¾iningumo principams, bÅ«tų galima spręsti dėl kitokio restitucijos bÅ«do, nei reikalauja ieÅ¡kovė.

Atsižvelgęs į tai, teismas pritarė ieÅ¡kovei, jog Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovams, kaip Bendrijos nariams ar jų sutuoktiniams, faktinė situacija buvo (turėjo bÅ«ti) žinoma, todėl sÄ Å¾iningo įgijėjo apsaugos institutas netaikytinas. Be to, valstybėje visi įstatymai skelbiami ir kiekvienas asmuo turi žinoti bei vykdyti įstatymus.Nors atsakovai įrodinėja, kad fiziniai asmenys, sudarydami sandorius, elgėsi teisėtai, tačiau bÅ«tent Bendrija neatskleidė visų esminių sandorio aplinkybių, todėl dėl 8,9356 ha sklypo perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu visos kylančios pasekmės negali bÅ«ti perkeliamos NŽT, kurios nesÄ Å¾iningumo ikisutartiniuose santykiuose nenustatyta.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė taikyti restitucijÄ taip, kaip praÅ¡yta ieÅ¡kinyje.Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, teismas nurodė, kad jos turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ SB „Žaluma“ ir NŽT, nes pripažinus niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. kovo 24 d. sutartį, byloje taikyta restitucija ir kartu kaip sandorio negaliojimo pasekmė panaikinti kitų asmenų žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sandoriai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovai SB „Žaluma“, J.

N., G. N., E. N., M. N., A. Ž.-B., E. B., A. J., A. J., A. E. ir P. E. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės SB „Žaluma“ naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Sprendžiant dėl teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, reikėtų atsakyti į Å¡iuos pagrindinius klausimus: ar sodininkų bendrijos turi teisę ne aukciono tvarka (lengvatinėmis sÄ lygomis) pirkti valstybinę žemę sodininkų bendrijai skirtoje teritorijoje; ar įstatymas nustato sodininkų bendrijoms galimo įsigyti ne aukciono tvarka žemės ploto apribojimus; ar įstatymas nustato sodininkų bendrijų privatizuoto žemės sklypo bendro naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai teisinį statusÄ ; ar įstatymas nustato ribojimus sodininkų bendrijoms laisvai disponuoti (t. y. nulemti turto likimÄ ) iÅ¡ valstybės ne aukciono tvarka pirktu žemės sklypu.Teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ , neatskleista bylos esmė, teismas nenurodė pažeistų imperatyvių normų.

IÅ¡ tikrųjų jokių imperatyvių teisės normų ir jokių procedÅ«rinių pažeidimų nebuvo padaryta. SB „Žaluma“, įsigydama žemės sklypÄ , teisėtai pasinaudojo lengvatinėmis sÄ lygomis (ne aukciono tvarka ir indeksuota kaina).Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 punkte, 10 straipsnio 6 dalyje, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, 9 straipsnio 1, 5 dalyse, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 2.1 punkte, Taisyklių 3, 27 punktuose nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ sodininkų bendrijoms mėgėjų sodo teritorijoje valstybinės žemės sklypai bendrojo naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai parduodami ne aukciono tvarka, parduodamo žemės sklypo plotas nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentÄ .

Nei įstatymo, nei kitų teisės aktų normos nenustato sodininkų bendrijoms maksimaliai leistino įsigyti valstybinės žemės ploto bendrojo naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai ne aukciono tvarka.Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatytas 0,12 ha ploto apribojimas sodininkų bendrijos nariams įsigyjant sodų sklypÄ sodininkų bendrijos teritorijoje iÅ¡ valstybės, tačiau sodininkų bendrijoms 0,12 ha ploto ribojimas perkant iÅ¡ valstybės žemę bendrojo naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai įstatyme nenustatytas.

Nagrinėjamoje byloje fiziniai asmenys įsigijo ne sodų sklypus iÅ¡ valstybės, o iÅ¡ SB „Žaluma“ įsigijo 0,12 ha nesiekiančias žemės sklypo dalis. Tai reiÅ¡kia, kad teismas konstatavo Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies pažeidimÄ dėl to, jog netinkamai aiÅ¡kino Å¡iÄ teisės normÄ . Privačios žemės pardavimÄ reglamentuojančios teisės normos nenustato draudimo parduoti nuosavybės teisėmis valdomÄ Å¾emės sklypÄ visÄ ar jos dalį, nepriklausomai nuo žemės naudojimo bÅ«do, nuo to, ar Å¡i žemė priklauso fiziniams ar juridiniams asmenims, valdoma ji vieno savininko ar bendraturčių.

SB „Žaluma“ vardu registruotas 8,9356 ha ploto ginčo žemės sklypas yra sodininkų bendroji dalinė nuosavybė pagal įstatymÄ (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), nes sklypas įsigytas sodininkų bendromis lėšomis. Sodininkų dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Å io žemės sklypo dalininkai yra fiziniai asmenys – sodininkai, sodininkų dalys Å¡iame sklype yra lygios, nes nėra nustatyta kitaip. Ginčo žemės sklypo dalių pirkėjai taip pat yra sodininkai, kurie kartu yra ir ginčo žemės sklypo dalininkai pagal įstatymÄ .

Taigi atsakovai (fiziniai asmenys), bÅ«dami ginčo žemės sklypo bendraturčiais pagal įstatymÄ , pasinaudojo pirmenybės teise pirkti parduodamas žemės sklypo dalis (CK 4.79 straipsnis). Spręsti dėl Bendrijos bendrojo naudojimo turto pardavimo pagal Sodininkų bendrijos įstatymÄ yra Bendrijos narių susirinkimo iÅ¡imtinė kompetencija. SB „Žaluma“ narių susirinkimas ne vienbalsiai, o tik balsų dauguma buvo priėmęs sprendimÄ parduoti dalį 8,9356 ha ploto žemės sklypo Bendrijos nariams, todėl tarp atsakovų sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias SB „Žaluma“ pardavė nežymiÄ dalį ginčo žemės sklypo ir nustatė naudojimosi juo tvarkÄ , galimai prieÅ¡tarauja CK 4.75 straipsnio 1 daliai, tačiau dėl to pagal bent vieno iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį galėjo bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis tik su atsakovais fiziniais asmenimis sudarytos pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartys, o ne 2016 m. kovo 24 d. sutartis.

Taikant restitucijÄ , iÅ¡ Lietuvos valstybės SB „Žaluma“ turėjo bÅ«ti priteisti ne 4 389,65 Eur, o SB „Žaluma“ pagal ginčo valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sumokėta suma – 5 845 Eur, t. y. grÄ Å¾inant sutarties Å¡alis į pradinę padėtį, SB „Žaluma“ turėjo bÅ«ti priteista ir jos sumokėti 1 455,35 Eur už suformuoto žemės sklypo ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimÄ . Tai patvirtina ir NŽT vedėjo 2016 m. gegužės 20 d.

įsakymo 1 punktas. Teismas vien ginčo žemės sklypo dalies pardavimo faktÄ atsakovams fiziniams asmenims nepagrįstai vertino kaip nukrypimÄ nuo reikalavimo naudoti sklypÄ pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ , nes ginčo žemės sklypo nežymios dalies pardavimas Bendrijos nariams nepakeičia sklypo paskirties ir naudojimo bÅ«do turinio. Pats teismas konstatavo, kad nėra duomenų dėl ginčo žemės sklypo paskirties ir naudojimo bÅ«do pakeitimo. Atsakovai fiziniai asmenys taip pat patvirtino, kad jie įsipareigojo naudoti įsigytas ginčo žemės sklypo dalis pagal pagrindinę paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ .

Su atsakovais fiziniais asmenimis sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys apsprendė tik jų dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidėjimÄ , tačiau nepadarė niekine ir negaliojančia 2016 m. kovo 24 d. sutarties.Ginčo žemės sklypo naudojimas rekreacijai negali bÅ«ti siejamas tik su statinių ir įrenginių statyba ir eksploatavimu, nes nuo pat 120 ha ploto žemės sklypo suteikimo SB „Žaluma“ kolektyvinei sodininkystei rekreacijai buvo ir yra naudojamas visas sklypas. ECOAGE, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) projektinis pasiÅ«lymas dėl ginčo žemės sklypo dalies sutvarkymo, patvirtina, kad ginčo žemės sklypo dalyje planuojama statyti bendrojo naudojimo statinius ir įrenginius.

Aplinkybė, kad Bendrijos pirmininkas bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiÅ¡kinti likusios ginčo žemės sklypo dalies panaudojimo Bendrijos poreikiams, visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, jog tai įrodo, kad egzistuoja pagrindas prokurorės ieÅ¡kinį tenkinti pagal CK 1.91 straipsnį (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu), nes Bendrijos pirmininkas vienaÅ¡aliÅ¡kai tokių klausimų nesprendžia. Viso sklypo sutvarkymÄ Bendrija planuoja etapais, dėl to buvo parengtas tik dalies teritorijos užstatymo bendrojo naudojimo statiniais ir įrenginiais projektas.

Be to, ginčo žemės sklypo dalies sutvarkymo projektas apima tik apie 2 ha plotÄ bÅ«tent dėl sklypui taikomo pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonos apribojimo. Å is dokumentas visiÅ¡kai nepagrįstai teismo buvo įvertintas kaip įrodantis, jog Bendrija neketino viso sklypo naudoti sodininkų bendrijos narių ir visuomenės poreikiams. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ir Å¡aliÅ¡kai sprendė, kad Å¡is įrodymas patvirtina, jog sandoriu Bendrija iÅ¡ esmės norėjo iÅ¡vengti nuomos mokesčio, kuriuo ginčijama žemė nebeapmokestinama (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), pasipelnyti ir neplanavo jo viso naudoti.

Nuo ginčo žemės sklypo dalių pardavimo jokių pakeitimų, trukdančių sodininkams ir jų Å¡eimų nariams naudotis bendru sklypu, neįvyko, t. y. sklypas naudojamas pagal nustatytÄ naudojimo bÅ«dÄ . Å ioms aplinkybėms patvirtinti buvo pateiktas 2017 m. sausio 25 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teismas Å¡aliÅ¡kai ir nepagrįstai Å¡io protokolo duomenis (nuotraukas) vertino kaip įrodymÄ , kad nėra atliekama jokių realių darbų pagal deklaruotÄ paskirtį. Tol, kol ginčo žemės sklypo dalies sutvarkymo projektas nebuvo suderintas, jokių realių darbų pagal šį projektÄ ir negalėjo bÅ«ti atliekama.

Teismo sprendime nurodytas CK 1.91 straipsnis, tačiau žodžiu paraÅ¡yta, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo, o tai reglamentuojama CK 1.90 straipsnyje. Å i teismo sprendime padaryta techninė klaida, įraÅ¡ant straipsnio numerį, turėtų bÅ«ti iÅ¡taisyta. Nėra jokio pagrindo teigti, kad NŽT buvo suklaidinta ar apgauta dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė netinkamai aiÅ¡kindamas ir taikydamas valstybinės žemės pardavimÄ reglamentuojančias teisės normas, Sodininkų bendrijų įstatymo ir CK normas.

NŽT, gavusi Bendrijos praÅ¡ymÄ ne aukciono tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypÄ , privalėjo elgtis ir elgėsi taip, kaip nustatyta teisės aktuose. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo turtas gali bÅ«ti parduodamas. NŽT negalėjo kelti sÄ lygos Bendrijai neparduoti ginčo žemės sklypo, nes įstatymas nesuteikia jai tokios teisės. NŽT galėtų parduoti ginčo žemės sklypÄ kitomis sÄ lygomis ar jį kitaip perleisti tik tuo atveju, jeigu Bendrija bÅ«tų nusprendusi nesinaudoti Žemės įstatyme jai suteikta teise pirkti šį sklypÄ ne aukciono tvarka.

Teismo iÅ¡vados dėl atsakovų siekio pasipelnyti, dėl Bendrovės veiksmų nesÄ Å¾iningumo, dėl to, kad atsakovai fiziniai asmenys, kaip Bendrijos nariai ar jų sutuoktiniai, privalėjo pasirÅ«pinti, jog bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimai bÅ«tų sprendžiami pagal teisės aktų reikalavimus, yra nepagrįstos teisės aktų nuostatomis. Bendrijos narių susirinkimas nusprendė dalį bendrojo naudojimo sklypo parduoti ir toks sprendimas neprieÅ¡tarauja įstatymui, o pajamos, gautos iÅ¡ turto dalies pardavimo, yra teisėtos, nes Bendrija gali turėti pajamų (Sodininkų bendrijų įstatymo 24 straipsnis).

Teismo vertinimas, kad Bendrija neturi lėšų ginčo žemės sklypui sutvarkyti, yra Å¡aliÅ¡kas ir nepagrįstas. Tai, kad savivaldybė nusprendė skirti lėšas SB „Žaluma“, parodo, jog Bendrija aktyviai naudojasi jos veiklos finansavimo galimybėmis, nustatytomis įstatyme.Pagal kasacinio teismo praktikÄ , kai byloje yra ginčijamas klausimas, susijęs su bendrija, bet turintis įtakos visiems bendrijos nariams, kurie turi teisę spręsti dėl byloje ginčijamo klausimo, jie turi materialinį bei procesinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013).

Å iuo atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes nors ginčo žemės sklypas yra sodininkų bendroji dalinė nuosavybė, tačiau Bendrijos nariai nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimÄ , t. y. teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).IeÅ¡kovė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorė, ginanti vieÅ¡Ä jį interesÄ , atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. palikti nepakeistÄ , o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:SistemiÅ¡kai vertinant Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte, 10 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje, Taisyklių 2, 6 punktuose iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , matyti, kad visiems sodų sklypų naudotojams teisės normose nustatytas maksimalus mėgėjų sodo teritorijoje parduodamo valstybinės žemės sklypo dydis ir jis turi bÅ«ti ne didesnis kaip 0,12 ha (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-820-822/2016).

Tai reiÅ¡kia, kad ir sodininkų bendrijoms, norinčioms lengvatinėmis sÄ lygomis įsigyti žemę iÅ¡ valstybės, yra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas. Todėl nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai nustatė, kad SB „Žaluma“ pardavus daug didesnį (8,9356 ha) nei nustatyta teisės aktuose, neatitinkantį įsiterpusio žemės sklypo sÄ lygų, žemės sklypÄ , 2016 m. kovo 24 d. sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus principus valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės principais.

Teisės aktai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalis, 24 straipsnio 5, 6 dalys, 25 straipsnio 2 dalis, Aprašas) nustato aiškų ir konkretų sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinį, sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui, tik konkrečiai veiklai vykdyti ir nei vienas teisės aktas nereglamentuoja šios teritorijos naudojimo privatiems poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė.

Todėl teismas, nustatęs, kad dalis ginčo žemės sklypo buvo parduota fiziniams asmenims, pagrįstai konstatavo, jog ginčo žemės sklypas naudojamas ne pagal nustatytÄ naudojimo bÅ«dÄ , ir tuo pažeidžiamos minėtų teisės aktų nuostatos. Pirkimo–pardavimo sutartyse, kuriomis atsakovai fiziniai asmenys įsigijo ginčo žemės sklypo dalis, nėra įsipareigojimo naudoti ginčo žemės sklypo dalis pagal nustatytÄ naudojimo bÅ«dÄ . PrieÅ¡ingai, yra nustatyta Bendrijos ir fizinių asmenų naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka, iÅ¡ kurios matyti, kad atsakovų fizinių asmenų ginčo žemės sklypo dalys nebus naudojamos visų Bendrijos narių reikmėms, nes bendraturčiai susitarė, jog asmenys, įgyvendindami savo nuosavybės teises, atskirai nuo kitų bendraturčių valdys, naudosis ir disponuos ginčo žemės sklypo jiems nuosavybės teise priklausančiomis dalimis.

Taigi nors bendraturčių dalys ir neatidalytos, tačiau faktiškai ginčo žemėje suformuoti atskiri nekilnojamojo turto vienetai, nes ginčo žemės sklypo dalis suskirstyta atskirais sklypais, kuriuose vykdoma įstatyme nenustatyta veikla, ir tuo iš esmės paneigiama galimybė ginčo žemės sklypo dalimis naudotis visiems Bendrijos nariams. Be to, pagal CK 4.80 straipsnio nuostatas kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti ir atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu, kurį savininkas valdo savo nuožiūra.

Bendrijos ir ECOAGE, UAB 2016 m. sausio 26 d. sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis dėl ginčo žemės sklypo dalies sutvarkymo nepaneigia teismo iÅ¡vadų, kad ginčo žemės sklypas nėra naudojamas Bendrijos narių bendriems reikalams tenkinti. Byloje nėra duomenų, kad minėta sutartis yra vykdoma. 2017 m. sausio 25 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat nurodyta, jog ginčo žemės sklype jokia veikla nevykdoma.Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė lengvatinėmis sÄ lygomis gali bÅ«ti įgyjama tik bendroms bendrijos narių reikmėms.

SB „Žaluma“, įgijusi ginčo žemės sklypÄ kitu tikslu (perleisti privatiems asmenims), kurio apeliantai neginčija, nepagrįstai pasinaudojo teisės normose nustatytomis iÅ¡skirtinėmis valstybinės žemės įgijimo sÄ lygomis. Todėl Bendrija, neteisėtai įgijusi ginčo žemės sklypÄ , neturėjo teisės ir jo perleisti, o neturėjimas teisės perleisti daiktÄ yra trečiojo asmens teisių atsiradimo kliÅ«tis. Be to, Bendrijos narių susirinkime nebuvo sprendžiama dėl ginčo žemės sklypo dalių pardavimo. 2015 m. birželio 20 d. pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimu Bendrijos pirmininkui teisė savo nuožiÅ«ra pasiraÅ¡yti Bendrijai priklausančių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, nustatyti visas kitas sutarčių vykdymo sÄ lygas, taip pat ir naudojimosi žemės sklypais tvarka buvo suteikta pažeidžiant Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio nuostatas, nes bendrijos narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrijos organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų.

Nėra apeliantų nurodyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, nes nagrinėjamu atveju Bendrija atstovauja visų Bendrijos narių interesus, t. y. Å¡iuo atveju SB „Žaluma“ pirmininko atstovavimas teisme yra pakankamas dėl byloje nagrinėjamo ginčo (Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnio 3 dalis). Klausimas dėl Bendrijos narių įtraukimo į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, Å¡ioje byloje buvo iÅ¡spręstas teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi.

Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tik tais atvejais, kai asmenys turi teisę tiesiogiai spręsti dėl tam tikrų klausimų, skirtingai nei Å¡ioje byloje, jie privalo bÅ«ti įtraukti į bylÄ . Be to, apie bylos nagrinėjimÄ buvo skelbiama vieÅ¡ai, suinteresuotiems asmenims buvo žinoma apie pradėtÄ bylos nagrinėjimÄ ir bÅ«simus teismo posėdžius, todėl jie turėjo galimybę įstoti į bylÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka (CPK 47 straipsnis). Kita vertus, bendrijos narys turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimÄ informacijÄ apie jos veiklÄ , įgyvendinti kitas įstatymų nustatytas teises ir bendrijos įstatuose nustatytas neturtines teises (Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktai).

Todėl visų Bendrijos narių įtraukimas į bylos nagrinėjimÄ jiems patiems nepraÅ¡ant, neatitiktų proceso koncentracijos, teisingumo bei protingumo principų. Nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog grÄ Å¾inant sutarties Å¡alis į pradinę padėtį, SB „Žaluma“ turėjo bÅ«ti priteista ir jos sumokėti 1 455,35 Eur, nes Å¡ios papildomos iÅ¡laidos tiesiogiai nesusiję su ginčo dalyku ir ginčijamoje valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodytos.

Atsakovė NŽT atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Pagal teisinį reglamentavimÄ sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo žemės sklypus, kuriuos sodininkų bendrijos iÅ¡ valstybės įgyja lengvatinėmis sÄ lygomis, t. y. už indeksuotÄ kainÄ ir tik konkrečiai veiklai vykdyti (bendrojo naudojimo statiniams statyti ir / ar rekreacijai). Nagrinėjamu atveju Bendrija lengvatinėmis sÄ lygomis įsigijo ginčo žemės sklypÄ Bendrijos bendriems poreikiams tenkinti, tačiau 2016 metais sudarytomis sutartimis Å¡io žemės sklypo dalis perleido privatiems asmenims.

Aplinkybę, kad SB „Žaluma“ siekė įsigyti ginčo žemės sklypÄ konkrečiai (bendrojo naudojimo statiniams statyti ir / ar rekreacijai) veiklai vykdyti, patvirtina ne tik Å¡io įsigyto žemės sklypo naudojimo bÅ«das, tačiau ir Bendrijos inicijuotas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Aplinkybė, kad pagal teisės aktuose įtvirtintÄ reglamentavimÄ privatÅ«s asmenys neturi galimybės už indeksuotÄ vertę įsigyti valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijose, bei kita aplinkybė, jog SB „Žaluma“ ginčo žemės sklypo dalį 2016 metais perleido kitiems asmenims, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad valstybinės žemės sklypÄ SB „Žaluma“ savo nuosavybėn įgijo tik dėl vieno tikslo – siekdama jį perleisti privatiems asmenims ir iÅ¡ to pasipelnyti, t. y.

Bendrija, pasitelkdama apgaulę, įsigijo ginčo žemės sklypÄ iÅ¡ valstybės ne bendrojo naudojimo statiniams statyti ir / ar rekreacijai vykdyti, o tik dėl pelno gavimo. Apeliantai nepagrįstai teismÄ klaidina nurodydami bendrÄ sias teisės ir sutarčių teisės normas, nors visas valstybinės žemės privatizavimas reglamentuojamas specialiosiomis teisės normomis, kurioms bÅ«dingas imperatyvus pobÅ«dis. Å iuo atveju pirmiausia turėjo bÅ«ti taikomas reglamentavimas, įtvirtintas Žemės reformos įstatyme, Sodininkų bendrijų įstatyme, Taisyklėse.Å ioje byloje atskleistas faktas, kad SB „Žaluma“, privatizuodama ginčo žemės sklypÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai, slėpė savo tikruosius neteisėtus ketinimus (pasipelnyti) ir tik dėl laiko stokos visiÅ¡kai to dar nerealizavo.Teisėje galioja principas, kad iÅ¡ neteisėtumo negali kilti jokia teisė.

Kadangi privatizuojant ginčo žemės sklypÄ buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, vėlesni sandoriai, sudaryti tarp SB „Žaluma“ su nesÄ Å¾iningais fiziniais asmenimis, turi bÅ«ti naikinami. Apeliantų teiginiai, kad įstatymai neriboja asmenų teisės laisvai disponuoti privačiu turtu, kad nėra jokio apribojimo privatiems asmenims įsigyti daugiau nei 12 arų žemės sodininkų bendrijoje, galėtų bÅ«ti pagrįsti tik vienu atveju – jeigu prieÅ¡ tai nebÅ«tų buvę privatizuota už ne rinkos kainÄ valstybinė žemė siekiant neteisėtai pasipelnyti ir tai nebÅ«tų mėgėjiÅ¡kai sodininkystei skirta žemė.

Atmestini abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s apeliantų teiginiai, kad SB „Žaluma“ siekia ginčo žemės sklypo dalį naudoti bendroms reikmėms, kad ieÅ¡ko finansavimo Å¡altinių, kad teritorijÄ vystys etapais, kad statys rekreacijos statinius, nes nėra jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog ginčo teritorija realiai naudojama bendroms reikmėms. Byloje vienu iÅ¡ atsakovų yra SB „Žaluma“, kuriÄ turėjo atstovauti jos valdymo organas, todėl negalima teigti, kad Bendrijos sodininkai nebuvo byloje atstovaujami.Tretieji asmenys L.

S., V. Å . ir S. A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovų trečiųjų asmenų naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas pagrįstai konstatavo, kad vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančios prokurorės ginčijami įsakymai priimti bei valstybinės žemės sklypo ir jo dalių pirkimo–pardavimo sandoriai sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas (CK 1.80 straipsnis) bei suklaidinus pardavėjÄ dėl esminių sandorio aplinkybių (CK 1.90 straipsnis).Patys apeliantai pripažįsta, kad valstybinės žemės pardavimÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio, tačiau jie netinkamai interpretuoja ir aiÅ¡kina imperatyvių įstatymo nuostatų taikymo ginčo sandoriams taisykles.

Pirmiausia apeliantai netinkamai aiškina teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias sodininkų bendrijoms parduodamų žemės sklypų dydžius. Žemės reformos įstatymo ir Taisyklių sisteminis aiškinimas patvirtina, kad mėgėjų sodo bendrijoms gali būti parduodami ne didesni kaip 0,12 ha ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, t. y. toks valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo.

Taip Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies ir 9 straipsnio 5 dalies nuostatas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-820-822/2016, todėl teismo padaryta iÅ¡vada, kad Bendrija įsigijo didesnį nei nustatyta teisės aktuose žemės sklypÄ , atitinka vieningÄ teismų formuojamÄ praktikÄ sprendžiant analogiÅ¡kus klausimus. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad Bendrija ginčo žemės sklypÄ iÅ¡ valstybės įsigijo Bendrijai priklausantiems statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai.

Patys apeliantai pripažįsta, kad dalis ginčo žemės sklypo buvo parduota Bendrijos nariams, o tai savaime patvirtina ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio neatitikimÄ imperatyvioms įstatymo nuostatoms. 2016 m. kovo 24 d. sutartyje nustatyta, kad Bendrija lengvatine tvarka iÅ¡ valstybės įsigijo bendrojo naudojimo žemės sklypÄ , todėl visas Å¡is sklypas privalėjo bÅ«ti naudojamas bendrojo naudojimo reikmėms. Todėl įsigyto ginčo žemės sklypo dalių perleidimÄ fiziniams asmenims teismas pagrįstai įvertino kaip prieÅ¡taraujantį žemės sklypo įsigijimo paskirčiai, o žemės sklypo įsigijimo iÅ¡ valstybės ir jo dalių perleidimo fiziniams asmenims sandorius – kaip prieÅ¡taraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai nekilnojamasis daiktas lengvatine tvarka iÅ¡ valstybės įsigyjamas naudoti ne pagal paskirtį, toks sandoris prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams bei pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu, kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).Bendrijos veiksmai, už daugiau nei 10 kartų mažesnę nei rinkos kainÄ Ä¯sigijus ginčo žemės sklypÄ ir jo dalis taip pat už daugiau nei 10 kartų mažesnę nei rinkos kainÄ pardavus asmenims, kurie pagal teisės aktus neturi teisės įsigyti iÅ¡ valstybės tokių žemės sklypų lengvatine tvarka, teismo pagrįstai buvo pripažinti kaip prieÅ¡taraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei suklaidinę NŽT dėl tikrųjų žemės sklypo įsigijimo iÅ¡ valstybės tikslų.

Ginčo žemės sklypo dalis įsigiję asmenys negalėjo nesuprasti, kad nėra teisinio pagrindo iÅ¡skirtinėmis sÄ lygomis įsigyti žemės sklypo dalių iÅ¡ Bendrijos. AnalogiÅ¡kus sodininkų bendrijos žemės sklypų įsigijimo lengvatinėmis sÄ lygomis sandorius analogiÅ¡koje byloje bendrosios kompetencijos teismas yra įvertinęs kaip prieÅ¡taraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms (Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-44-424/2017).

Taip pat ir vieÅ¡ojoje erdvėje pateikiamas aiÅ¡kiai neigiamas tokių sandorių vertinimas.Apeliantų argumentas, kad ginčo žemės sklypo dalies pardavimas fiziniams asmenims nepatvirtina nukrypimo nuo reikalavimo naudoti šį sklypÄ pagal paskirtį, yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes jau vien aplinkybė, jog dalis Bendrijos įsigyto žemės sklypo buvo parduota fiziniams asmenims, savaime patvirtina, kad tokio dydžio žemės sklypas, kokį įsigijo Bendrija, jai nebuvo reikalingas. 2017 m. sausio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Bendrijos su ECOAGE, UAB 2016 m. sausio 26 d. sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis ir ginčo žemės sklypo planas su jame įbraižytais numatomais parduoti fiziniams asmenims žemės sklypais patvirtina ne tik tai, kad Bendrijai nebuvo poreikio įsigyti ginčo žemės sklypÄ , tačiau ir tai, jog tikrasis tikslas buvo perparduoti įsigyto žemės sklypo dalis fiziniams asmenims ir taip pasipelnyti, nes Bendrijos finansinė padėtis yra prasta, ji neturi galimybių savo lėšomis realizuoti projektinių pasiÅ«lymų sprendimų.

Tai, kad Bendrijos pirmininkas nenurodė nei vieno konkretaus ginčo žemės sklypo sutvarkymo darbų finansavimo Å¡altinio, patvirtina, jog jokių darbų net ir nenumatoma atlikti, o ECOAGE, UAB projektas yra parengtas tik dėl akių, siekiant suklaidinti dėl tikrųjų žemės sklypo įsigijimo tikslų. Ginčo žemės sklypo dalių perleidimas fiziniams asmenims nesuderinamas su įsigyto žemės sklypo naudojimo paskirties ir bÅ«do užtikrinimu, kurio Bendrija nebegalės kontroliuoti. Apeliantų nurodomÄ aplinkybę, kad ir po žemės sklypo dalių perleidimo fiziniams asmenims bus užtikrintas tolesnis viso žemės sklypo naudojimas Bendrijos poreikiams, paneigia ginčijamų pirkimo–pardavimo sutarčių sÄ lygos, pagal kurias žemės sklypo dalį įsigijęs asmuo atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis, valdys ir disponuos įsigytomis žemės sklypo dalimis, taip pat apibrėžtos ir konkrečios įsigyjamų dalių vietos, nurodant jų linijas tarp konkrečių koordinačių taÅ¡kų, pažymėtų parengtame žemės sklypo plane.Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad Bendrija, įsigijusi ginčo žemės sklypÄ , vadovaudamasi Žemės įstatymo 4 ir 31 straipsniais bei CK 4.75 straipsniu, turėjo teisę jo dalis perleisti atskiriems Bendrijos nariams.

Ginčo žemės naudojimo pobÅ«dis ir paskirtis lemia ne tik jos įsigijimo tikslÄ , tačiau ir naudojimÄ Ä¯sigijus. Todėl Bendrija, įsigijusi ginčo žemės sklypÄ , privalėjo naudoti jį pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ , o bendrojo naudojimo žemės dalies perleidimas asmeninėn atskirų Bendrijos narių nuosavybėn prieÅ¡tarauja Å¡ios žemės naudojimo bÅ«dui, paskirčiai, imperatyvioms žemės naudojimÄ reglamentuojančioms nuostatoms bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams.Apeliantai tik formaliai nurodo CK 4.79 straipsnio nuostatÄ , suteikiančiÄ pirmenybės teisę įsigyti parduodamo žemės sklypo dalis, tačiau sudarydami ginčijamus sandorius, patys ja nesivadovavo.

Todėl net ir tokiu atveju, jeigu su fiziniais asmenimis sudarytos žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartys neprieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, sandarius bÅ«tų galima ginčyti ir vadovaujantis CK 4.79 straipsnio pažeidimu. Apeliantai neteisingai supranta ir interpretuoja ginčo žemės sklypo įsigijimo Bendrijos nuosavybėn pasekmes, t. y. suabsoliutina Bendrijos nuosavybės teisę. Teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimo lengvatine tvarka sÄ lygas, nustatančios pareigas užtikrinti žemės naudojimÄ pagal paskirtį ir bÅ«dÄ , yra tie imperatyvai, ribojantys Bendrijos teisę bet kaip įsigyti, valdyti, naudoti ir disponuoti ginčo žeme.

Todėl apeliantų interpretacijos, kad Bendrija įsigytu žemės sklypu galėjo disponuoti išimtinai savo nuožiūra, yra nepagrįsti. Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios Bendrijos narių susirinkimui teisę priimti sprendimus, kuriais būtų paneigtas imperatyvių teisės normų reikalavimų užtikrinimas. Sandoris, kuris neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, negali būti pripažintas teisėtu vien dėl to, kad tokį sandorį patvirtino visuotinis bendrijos narių susirinkimas.

Kita vertus, Bendrijos susirinkimas net nebuvo priėmęs sprendimo dėl žemės sklypo perleidimo fiziniams asmenims. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pritaikius restitucijÄ , Bendrijai turėjo bÅ«ti priteisti ne 4 389,65, o 5 845 Eur, nes bÅ«tent 4 389,65 Eur Bendrija sumokėjo už perkamÄ iÅ¡ valstybės žemės sklypÄ , tokia kaina nurodyta 2016 m. gegužės 30 d. susitarime. 1 455,35 Eur Bendrija sumokėjo ne už perkamÄ Å¾emę, o už jos įregistravimÄ registre. Å iÄ aplinkybę patvirtina 2016 m. gegužės 20 d.

įsakymas. Atmestini apeliantų argumentai, jog egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Taip teigdami, apeliantai nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, nes bylos nėra nei tapačios, nei iÅ¡ esmės panaÅ¡ios. Apeliantų nurodomoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl daugiabučio namo bendrijos steigimo teisėtumo ir teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad į tokiÄ bylÄ Ä¯trauktini visi asmenys, kuriems teisės normose įtvirtinta steigimo teisė.

Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas sodininkų bendrijos sudarytų sandorių teisėtumo klausimas, ieÅ¡kovei ginčijant jų atitiktį imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Net ir tuo atveju, jeigu visi Bendrijos nariai bÅ«tų buvę įtraukti į procesÄ , procesinis rezultatas byloje bÅ«tų toks pat, nes nei jų valia, nei jų pozicija byloje negalėtų turėti įtakos sandorio atitikties įstatymo imperatyvams vertinimui. Todėl 808 Bendrijos narių įtraukimas į bylÄ vien tik formaliu pagrindu bÅ«tų tik apsunkinęs bylos nagrinėjimÄ bei bÅ«tų nesuderinamas su proceso ekonomiÅ¡kumo, operatyvumo ir koncentruotumo principų įgyvendinimu (CPK 7 straipsnis).

Be to, nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė jokių konkrečių teisių ar pareigų konkretiems Bendrijos nariams, todėl apeliantų teiginys, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo ribų Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinti negaliojančiais sandoriai dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo sodininkų bendrijai ir vėliau sodininkų bendrijos sudaryti Å¡io sklypo dalių pardavimo fiziniams asmenims sandoriai bei taikyta restitucija, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas byloje nėra. Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliantai praÅ¡o priimti Å¡iuos naujus įrodymus: NŽT Rizikų vertinimo departamento Rizikos prevencijos skyriaus 2015 m. liepos 13 d. pažymÄ , NŽT tinklalapyje 2015 m. rugsėjo 30 d. paskelbtÄ straipsnį „Vilniaus rajone – bėdos dėl sodininkų bendrijų“, NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. balandžio 6 d.

R. K. adresuotÄ raÅ¡tÄ â€žDėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“, NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. balandžio 12 d. J. M. adresuotÄ raÅ¡tÄ â€žDėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos 2017 m. balandžio 27 d. NŽT adresuotÄ raÅ¡tÄ â€žDėl sodininkų bendrijų“. Apeliantų teigimu, Å¡ie įrodymai patvirtina Bendrijos ir jos narių sÄ Å¾iningumÄ ir apgaulės nebuvimÄ , nes NŽT ginčijamo valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo laikotarpiu žinojo, jog bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis gali bÅ«ti parduodama, ir net pati asmenims siÅ«lė dėl bendrojo naudojimo žemės sklypo dalies pirkimo ar nuomos kreiptis į BendrijÄ .

Apeliantai nurodo, kad Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo jau po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo, nes nebuvo tenkintas Bendrijos praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti iÅ¡ NŽT visus dokumentus, susijusius su iÅ¡ valstybės pirktų ir sodininkų bendrijoms priklausančių žemės sklypų pardavimu, o Bendrija Å¡iuos įrodymus gavo jau 2018 metais, t. y. po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo. Å ie įrodymai turėtų bÅ«ti priimti ir atsižvelgus į byloje esantį vieÅ¡Ä jį interesÄ .Nustatyta, kad visi apeliacinės instancijos teismui apeliantų pateikti nauji įrodymai yra sudaryti iki bylos pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėjimo, taigi objektyviai jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Vien tai, kad byloje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , nereiÅ¡kia, jog apeliacinės instancijos teismas turėtų naujų įrodymų (ne)priėmimo klausimÄ spręsti ne pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintas jų (ne)priėmimo sÄ lygas. Apeliantų argumentai neįrodo, kad Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo jau po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo. Nors apeliantai tvirtina, kad Bendrija Å¡iuos įrodymus gavo tik 2018 metais, tačiau Å¡iai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų ir net nepaaiÅ¡kino, iÅ¡ kur juos gavo ar dėl kokių priežasčių negalėjo Å¡ių įrodymų gauti anksčiau, t. y. kol byla dar buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme.

Byloje nėra duomenų, kad apeliantai būtų pirmosios instancijos teismo prašę iš NŽT išreikalauti būtent šiuos įrodymus ir pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs tai padaryti. Be to, dalis teikiamų įrodymų nėra susiję su ginčo žemės sklypu, nes NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. balandžio 6 d. R. K. ir 2016 m. balandžio 12 d. J. M. adresuotuose raštuose „Dėl prašymo nagrinėjimo“ yra nurodomi kiti žemės sklypai. Apeliantų pateiktas NŽT tinklalapyje 2015 m. rugsėjo 30 d. paskelbtas straipsnis „Vilniaus rajone – bėdos dėl sodininkų bendrijų“ nėra naujas įrodymas, jis buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui kartu su atsakovės A.

E. atsiliepimu į ieÅ¡kinį, taigi nėra pagrindo šį įrodymÄ pakartotinai priimti. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantų pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnius). Dėl apgaulės sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandorį CK reglamentuoja tiek dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), tiek ir dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis) sudaryto sandorio pripažinimÄ negaliojančiu. Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.

Apgaulė gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 5 dalis).Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.

Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis.

Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami.

Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio Å¡alį ir taip jÄ palenkti sudaryti sandorį. Taigi sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi bÅ«ti vertinami ne tik atsakovo, bet ir ieÅ¡kovo veiksmai, tiriamas bei vertinamas jo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti jo valios formavimosi procesÄ ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trÅ«kumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018).Kaip faktinis ieÅ¡kinio pagrindas nagrinėjamoje byloje nurodyta Bendrijos, kuri siekė įsigyti valstybinės žemės sklypÄ , prieÅ¡ NŽT panaudota apgaulė.

IeÅ¡kovės teigimu, Bendrija tyčia nuslėpė informacijÄ , kad nusipirkta žemė bus naudojama ne Bendrijos poreikiams, o parduota fiziniams asmenims. IeÅ¡kinyje taip pat buvo nurodytas ir teisinis ieÅ¡kinio pagrindas (CK 1.91 straipsnis), kuris sutapo su faktiniu pagrindu. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime duodama nuoroda tiek į CK 1.90, tiek ir į 1.91 straipsnius, o kaip sandorių negaliojimo pagrindas įvardintas NŽT suklydimas. Apeliantų teigimu, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad NŽT buvo suklaidinta ar apgauta dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.Ginčo žemės sklypo naudojimo bÅ«das – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai.

Sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė – mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, Taisyklių 2 punktas). Pagal ApraÅ¡o 2 punktÄ sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai skirti sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms.

Byloje nėra ginčo, kad pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir Taisyklių 3.2.1 punkte įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ sodininkų bendrijos turi teisę ne aukciono tvarka (lengvatinėmis sÄ lygomis) pirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, reikalingus (naudojamus) bendrojo naudojimo statiniams statyti (iÅ¡dėstyti) ir / ar rekreacijai. Å i bendrojo naudojimo valstybinės žemės pardavimo sodininkų bendrijai sÄ lyga, t. y. kad sodininkų bendrijos iÅ¡ valstybės perkamas žemės sklypas yra reikalingas (naudojamas) bendrojo naudojimo statiniams statyti (iÅ¡dėstyti) ir / ar rekreacijai, yra esminė, nes teisės aktai nenustato sodininkų bendrijos teisės lengvatine tvarka įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, jeigu jie nereikalingi (nenaudojami) nurodytiems tikslams.

Taigi Bendrija, pagrįsdama savo teisę lengvatinėmis sÄ lygomis įsigyti bendrojo naudojimo žemę (ginčo žemės sklypÄ ), pagal jos įsigijimo tikslÄ ir naudojimo bÅ«dÄ turėjo planuoti jÄ naudoti Bendrijos reikmėms, o ne jÄ (jos dalį) perparduoti. Nors apeliantai įrodinėja, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog NŽT buvo suklaidinta ar apgauta dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau tai paneigia surinkti ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti bei įvertinti įrodymai.

Tai, kad jau ginčo žemės sklypo įsigijimo iÅ¡ valstybės metu Bendrija turėjo ketinimÄ ginčo žemės sklypÄ (ar bent jo dalį) naudoti ne bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, o su įsigijimo tikslu nesuderinamiems poreikiams (perparduoti ginčo žemės sklypo dalis fiziniams asmenims), patvirtina Bendrijos narių 2013 m. gegužės 12 d. ir 2015 m. birželio 20 d. susirinkimų, kuriuose buvo sprendžiama dėl žemės suteikimo Bendrijos nariams naudotis, įsigyti, protokolai ir atsakovų SB „Žaluma“, A.

J., A. J., J. N., G. N., P. E., A. Ž.-B. ir E. B. atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentas, kad NŽT taip pat buvo žinoma, jog įsigijus ginčo žemės sklypÄ , tam tikros jo dalys bus naudojamos ne Bendrijos statiniams / rekreacijai, o suteikiamos valdyti Bendrijos nariams, finansavusiems ginčo žemės sklypo įsigijimÄ . Be to, Å¡ie atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį pripažino, jog Bendrija neturi pakankamai lėšų sutvarkyti ir Bendrijos poreikiams pritaikyti visÄ ginčo žemės sklypÄ . Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Bendrijos siekis įsigyti 8,9356 ha ginčo žemės sklypÄ , kai iÅ¡ tikrųjų Bendrija realiai ketino pagal paskirtį, t. y. bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms, naudoti tik tam tikrÄ ginčo žemės sklypo dalį, nesuderinamas su teisiniu reglamentavimu, pagal kurį sodininkų bendrijos turi teisę ne aukciono tvarka (lengvatinėmis sÄ lygomis) pirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, reikalingus (naudojamus) bendrojo naudojimo statiniams statyti (iÅ¡dėstyti) ir / ar rekreacijai.

Tai reiÅ¡kia, kad sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti ne didesnius žemės sklypus, negu jie reikalingi nurodytiems tikslams. Byloje nėra duomenų, kad Bendrija prieÅ¡ valstybinės žemės pirkimÄ bÅ«tų atskleidusi NŽT aplinkybę, jog Bendrijos poreikiams reikalingas mažesnis žemės sklypas ar jog dalis įsigyto ginčo žemės sklypo bus parduota privatiems asmenims. Jeigu NŽT bÅ«tų žinojusi, kad Bendrijos poreikiams reikalingas mažesnis žemės sklypas ar kad dalį įsigyto žemės sklypo ketinama perparduoti fiziniams asmenims, NŽT bÅ«tų galėjusi Bendrijos reikmėms suformuoti mažesnį (tikruosius jos poreikius atitinkantį) žemės sklypÄ arba iÅ¡ viso atsisakyti jį parduoti, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad žemės neplanuojama naudoti pagal jos naudojimo bÅ«dÄ , kuris lemia žemės naudojimo galimybes, t. y. sandoris bÅ«tų sudarytas kitomis sÄ lygomis arba iÅ¡ viso nesudarytas.

Tačiau dėl tyčinių Bendrijos veiksmų buvo parduotas bÅ«tent ginčijamo dydžio žemės sklypas, kuris, kaip jau minėta, visas nėra reikalingas Bendrijos reikmėms, nes Bendrija yra pripažinusi, jog ji neturi pakankamai lėšų sutvarkyti ir Bendrijos poreikiams pritaikyti visÄ ginčo žemės sklypÄ . IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovės ginčijami NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos įsakymai parduoti Bendrijai ginčo žemės sklypÄ ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo 2016 m. kovo 24 d. sutartis bei 2016 m. gegužės 30 d. susitarimas buvo sudaryti dėl apgaulės, kuri pasireiÅ¡kė tyčiniu NŽT suklaidinimu dėl Bendrijos reikmėms reikalingo žemės sklypo dydžio ir aplinkybių, jog dalis įsigyto žemės sklypo bus perparduotas, nuslėpimu.

Tai atitinka CK 1.91 straipsnyje įtvirtintÄ sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindÄ (dėl apgaulės sudarytas sandoris). Atsižvelgdama į ieÅ¡kinio pagrindÄ , faktines kilusio ginčo aplinkybes, pirmosios instancijos teismo motyvus ir Å¡ios nutarties 44 punkte nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, jog skundžiamame teismo sprendime, teisiniu ieÅ¡kinio tenkinimo pagrindu nurodžius CK 1.91 straipsnį, buvo padaryta techninė klaida, kuri turėtų bÅ«ti iÅ¡taisyta.

PrieÅ¡ingai, skundžiamame teismo sprendime kaip teisinis ieÅ¡kiniu tenkinimo pagrindas klaidingai buvo nurodytas ir CK 1.90 straipsnis, nes iÅ¡ tikrųjų ieÅ¡kovė įrodinėjo ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos įsakymai bei sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais dėl CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto jų negaliojimo pagrindo (apgaulės). Dėl ginčijamų įsakymų bei sandorių prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms Vienas iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir juo disponavimo principų yra vieÅ¡osios teisės principas, kuris reiÅ¡kia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018).

Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).Šiuo aspektu pirmiausia yra kilęs ginčas dėl to, ar tokioje situacijoje, kokia susiklostė nagrinėjamoje byloje, valstybinės žemės perleidimo sodininkų bendrijai atveju taikytinas Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatytas apribojimas dėl perleidžiamo žemės sklypo maksimalaus dydžio – 0,12 ha. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis). Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemės valdos projektÄ ar teritorijų planavimo dokumentÄ ir turi bÅ«ti ne didesni kaip 0,12 ha, iÅ¡skyrus atvejus, kai žemė parduodama Å¡io įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Sodininkų bendrijoms, Å¡ių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono bÅ«du parduodama žemė, reikalinga bendrojo naudojimo statinių iÅ¡dėstymui, rekreacijai (Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis). Pagal Taisyklių 6 punktÄ mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 hektaro ploto valstybinės žemės sklypai, iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas.Taigi lingvistinis Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies aiÅ¡kinimas leidžia teigti, kad aptariamas ribojimas dėl perleidžiamo žemės sklypo ploto nėra absoliutus, nes jis netaikomas, kai žemė parduodama Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono bÅ«du Vyriausybės nustatyta tvarka parduodama žemė, reikalinga bendrojo naudojimo statinių iÅ¡dėstymui, rekreacijai. Å iuo atveju ginčas bÅ«tent ir kilęs dėl tokios Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje įvardytos žemės pardavimo Bendrijai ne aukciono bÅ«du Vyriausybės nustatyta tvarka. Nors Taisyklių 6 punktas siauriau apibrėžia 0,12 ha ploto apribojimo netaikymo atvejus (tik kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas), tačiau Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti vadovaujamasi įstatyme nustatytu teisiniu reglamentavimu, o ne jam įgyvendinti skirtomis Taisyklėmis, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad teisės aktai (jų dalys) laikomi atitinkančiais Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir teisėtais tol, kol nustatyta tvarka nėra pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai (įstatymų įgyvendinamieji aktai – prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ir (arba) įstatymams), negali bÅ«ti aiÅ¡kinami kaip įpareigojantys bylÄ sprendžiantį teismÄ taikyti įstatymo nuostatai aiÅ¡kiai prieÅ¡taraujančiÄ jo įgyvendinamojo teisės akto nuostatÄ , nes taip bÅ«tų paneigtas konstitucinis teisinės valstybės principas, be kita ko, suponuojantis visų teisės aktų hierarchijÄ ir neleidžiantis įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi bÅ«ti reguliuojami tik įstatymu, taip pat įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nes taip bÅ«tų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų virÅ¡enybė prieÅ¡ įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 20 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-708-378/2015).Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-820-822/2016 argumento, kad nepagrįsta pareiÅ¡kėjo iÅ¡vada, jog iÅ¡ Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies ir 9 straipsnio 5 dalies nuostatų seka, kad sodininkų bendrijoms, norinčioms įsigyti žemę iÅ¡ valstybės, nėra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas, kuriuo remiasi ieÅ¡kovė, pažymėtina, kad pagal CPK 4 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį bÅ«tent Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įstatymų nustatyta tvarka užtikrina vienodos bendrosios kompetencijos teismų praktikos formavimÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai priklauso teismų praktikos formavimas administracinių ginčų sprendimo klausimais.

Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigÄ laikytis savo pačių ar aukÅ¡tesnės instancijos teismų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumÄ ir nuspėjamumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018). Å iuo atveju bylos dalyviai nenurodė jokio Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedento, kurio turėtų bÅ«ti laikomasi Å¡ioje byloje aiÅ¡kinant ir taikant aktualias Žemės reformos įstatymo nuostatas.

Ä®vertinusi Å¡ios nutarties 53 punkte nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir 54–56 punktuose iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantų pozicija, kad sodininkų bendrijoms, perkančioms iÅ¡ valstybės bendrojo naudojimo žemę statiniams statyti ir rekreacijai, Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatytas 0,12 ha ploto apribojimas netaikytinas. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama, jÄ bendrijos gali nuomoti ar iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).

BÅ«tent sodininkų bendrijos yra tie juridiniai asmenys, kurių tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrÄ sias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiÅ«ra ir naudojimu (Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Žemės reformos įstatyme ir Taisyklėse įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį tik sodininkų bendrijoms suteikiama teisė iÅ¡ valstybės pirkti bendrojo naudojimo žemę, leidžia konstatuoti, kad mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė dėl jos naudojimo bÅ«do, skirto tenkinti visų sodininkų bendrijos narių bendruosius interesus, nuosavybės teise gali priklausyti sodininkų bendrijoms, o ne sodininkų bendrijos nariams, kuriems mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai, ne didesni kaip 0,12 ha, jų asmeniniams poreikiams tenkinti.

Jau minėta, kad bendrojo naudojimo valstybinės žemės pardavimo sodininkų bendrijai sÄ lyga, t. y. kad sodininkų bendrijos iÅ¡ valstybės perkamas žemės sklypas yra reikalingas (naudojamas) bendrojo naudojimo statiniams statyti (iÅ¡dėstyti) ir / ar rekreacijai, yra esminė, nes teisės aktai nenustato sodininkų bendrijos teisės lengvatine tvarka įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, jeigu jie nereikalingi (nenaudojami) nurodytiems tikslams. Be to, ginčo žemės sklypo paskirtis ir naudojimo bÅ«das lemia ne tik jo įsigijimo tikslÄ , tačiau ir naudojimÄ Ä¯sigijus. 2016 m. kovo 24 d. sutartyje nustatyta, kad Bendrija lengvatine tvarka iÅ¡ valstybės įsigijo bendrojo naudojimo žemės sklypÄ , todėl visas Å¡is sklypas privalėjo bÅ«ti naudojamas bendrojo naudojimo reikmėms.Valstybine žeme gali bÅ«ti disponuojama tik pagal imperatyvias teisės aktuose nustatytas sÄ lygas ir tvarkÄ , o toks mechanizmas, kai Bendrija, kaip tarpininkė įsigyja bendrojo naudojimo žemės sklypÄ , nes privatÅ«s asmenys neturi galimybės lengvatinėmis sÄ lygomis įsigyti valstybinės bendrojo naudojimo žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijose, o vėliau jo dalis parduoda privatiems asmenims, nesuderinamas su imperatyviomis tokios valstybinės žemės pardavimÄ reglamentuojančiomis normomis.

Bendrija, įgijusi ginčo žemės sklypÄ kitu tikslu (perleisti privatiems asmenims), nepagrįstai pasinaudojo teisės normose nustatytomis iÅ¡skirtinėmis valstybinės žemės įgijimo sÄ lygomis, kurios skirtos tam, kad sodininkų bendrijos įsigytų ir bendriems sodininkų poreikiams tenkinti naudotų bendrojo naudojimo žemės sklypus. Pardavus lengvatinėmis sÄ lygomis ginčo žemę Bendrijai, kuri neketino viso ginčo žemės sklypo naudoti pagal jo naudojimo bÅ«dÄ , o vėliau Bendrijai jÄ pardavus fiziniams asmenims, kuriems sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė neturi bÅ«ti perleidžiama, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, leidžiančios valstybinę bendrojo naudojimo žemę perleisti tik sodininkų bendrijoms ir atitinkamai draudžiančios jÄ Ä¯sigyti privatiems asmenims.

Tai, kad Å¡iuo atveju valstybinės bendrojo naudojimo žemės įsigijimas fizinių asmenų nuosavybėn buvo įvykdytas per tarpininkÄ (BendrijÄ ), nekeičia esmės, nes teisės aktai neleidžia perleisti sodininkų bendrijoms valstybinės bendrojo naudojimo žemės kitais tikslais, nei bendroms reikmėms ir rekreacijai. Nors apeliantai tvirtina, kad ginčo žemės sklypo dalis iÅ¡ Bendrijos įsigiję fiziniai asmenys įsipareigojo jas naudoti pagal pagrindinę paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ , tačiau iÅ¡ su jais sudarytų sutarčių matyti, jog buvo nustatyta naudojimosi įsigytomis žemės sklypo dalimis tvarka, pagal kuriÄ Å¡alys susitarė, kad tam tikrÄ ginčo žemės sklypo dalį įgiję asmenys atskirai nuo kitų bendraturčių valdys, naudosis ir disponuos sklypo dalimis, nustatytomis plane.

Ginčo žemės sklypo naudojimo būdas yra nurodytas su fiziniais asmenimis sudarytose sutartyse, taigi jis buvo (turėjo būti) žinomas šio žemės sklypo dalis įsigijusiems asmenims. Nepriklausomai nuo to, kad formaliai viso ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis (žemės ūkio) ir / ar naudojimo būdas (sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė) nėra pakeistas, ir net jeigu Bendrijos valdoma ginčo žemės sklypo dalis būtų naudojama bendrojo naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai, Bendrija, perleidusi privatiems asmenims tam tikras plane pažymėtas ginčo žemės sklypo dalis, iš esmės prarado galimybę užtikrinti, jog visas ginčo žemės sklypas būtų naudojamas išimtinai bendriems visų Bendrijos narių interesams tenkinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad imperatyvių valstybinės žemės pardavimÄ (nuomÄ ) reglamentuojančių teisės normų pažeidimo padariniai – sandorių negaliojimas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Imperatyvios teisės aktų nuostatos Å¡iuo atveju buvo pažeistos tiek priimant NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2016 m. vasario 26 d. ir 2016 m. gegužės 20 d. įsakymus, tiek NŽT su Bendrija sudarant 2016 m. kovo 24 d. sutartį ir 2016 m. gegužės 30 d. susitarimÄ , tiek ir Bendrijai sudarant iÅ¡vestinius sandorius su fiziniais asmenimis.

Taigi yra CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas pagrindas Å¡iuos iÅ¡vestinius sandorius pripažinti niekiniais, kaip prieÅ¡taraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), ex officio. Kita vertus, ieÅ¡kovės ginčijamus sandorius, kuriais Bendrija iÅ¡ valstybės įgyto žemės sklypo dalis perleido sodininkų bendrijos nariams (atsakovams byloje) buvo pagrindas pripažinti negaliojančiais ir kaip prieÅ¡taraujančius kitai imperatyviai įstatymo normai, kurios kaip teisinio ieÅ¡kinio pagrindo nenurodė nei ieÅ¡kovė, nei bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas.

Pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Teismo sprendimu pripažinus ab initio negaliojančiais 2016 m. kovo 24 d. sutartį ir 2016 m. gegužės 30 d. susitarimÄ dėl valstybinės žemės pardavimo Bendrijai, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Bendrija įgyvendino disponavimo jai priklausančiu turtu teisę. Dėl restitucijos taikymo apimties Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad Å¡alys, gavusios turtÄ pagal nuginčytÄ sandorį, privalo jį grÄ Å¾inti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniÅ¡kai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes.

Taikant restitucijÄ asmuo grÄ Å¾inamas į ankstesnę padėtį, buvusiÄ iki jo teisės pažeidimo. Tai reiÅ¡kia, kad, pritaikius restitucijÄ , asmuo negali gauti mažiau, negu iÅ¡ jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017).Apeliantų teigimu, taikant restitucijÄ , iÅ¡ Lietuvos valstybės SB „Žaluma“ turėjo bÅ«ti priteista ne tik jos už ginčo žemės sklypÄ sumokėta suma, tačiau ir už suformuoto žemės sklypo ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimÄ sumokėta suma (1 455,35 Eur).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka. Byloje nėra ginčo, kad 1 455,35 Eur Bendrija sumokėjo ne už perkamÄ Å¾emę, o už suformuoto valstybinės žemės sklypo ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimÄ Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarime Nr. 1443 nurodyta, kad žemės sklypo plano ir žemėtvarkos projekto rengimo iÅ¡laidos apmokamos valstybinės žemės sklypo pirkėjo arba nuomininko lėšomis.

Valstybinės žemės sklypų pirkėjai moka už suformuoto valstybinės žemės sklypo ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimÄ Nekilnojamojo turto registre. Pirkėjo sumokėta suma mažinama valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta valstybinės žemės sklypo kaina. Taigi Å¡i sumokėta suma kompensuojama tik valstybinės žemės pirkėjui. Kadangi valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta niekine, Bendrija nėra Å¡io žemės sklypo pirkėja, todėl jai už suformuoto valstybinės žemės sklypo ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimÄ Nekilnojamojo turto registre sumokėta suma negrÄ Å¾intina.

Tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs ginčo žemės sklypo pardavimo Bendrijai sandorį, pagrįstai priteisė Bendrijai 4 389,65 Eur. Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir kitų proceso teisės normų pažeidimų Apeliantų teigimu, Å¡iuo atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes nors ginčo žemės sklypas yra sodininkų bendroji dalinė nuosavybė, tačiau Bendrijos nariai nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimÄ . CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o Å¡io draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iÅ¡ teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams.

Dėl to aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokiÄ konkrečiai įtakÄ teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesÄ asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).Bendrijai turtas gali priklausyti nuosavybės teise (Sodininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnis).

Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).

Jau minėta, kad ginčo žemės sklypo įsigijimas buvo finansuotas ne visų sodininkų bendromis, o tik kai kurių Bendrijos narių lėšomis. Taigi ginčo žemės sklypas neatitinka Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų sÄ lygų, kurioms esant turtas priklauso visiems sodininkų bendrijos nariams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl laikytina, kad jis nuosavybės teise priklauso Bendrijai, kuri Å¡ioje byloje yra atsakovė. Bendrija, teigdama prieÅ¡ingai, t. y. kad ginčo žemės sklypas priklauso sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, pati sau prieÅ¡tarauja, nes tokiu atveju nebÅ«tų buvę teisinio poreikio Bendrijai parduoti ginčo žemės sklypo dalis sodininkams (atsakovams), kuriems Å¡is sklypas ir taip jau priklausytų pagal įstatymÄ â€“ Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013 suformuota praktika, kuria remdamiesi apeliantai tvirtina, jog visi Bendrijos nariai turėjo bÅ«ti įtraukti į bylos nagrinėjimÄ , buvo suformuota ne analogiÅ¡koje ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioje byloje, nes nurodytoje byloje buvo ginčijamas bendrijos steigimas, siekiant likviduoti juridinį asmenį, o tai, kasacinio teismo vertinimu, bÅ«tų turėję įtakos visiems daugiabučių namų patalpų savininkams.Kaip teisingai pažymi tretieji asmenys atsiliepime į apeliacinį skundÄ , nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių konkrečių teisių ar pareigų konkretiems Bendrijos nariams, kurie nebuvo įtraukti į bylÄ , o Bendrijos narių, atsižvelgiant į jų kiekį, įtraukimas į bylÄ vien tik formaliu pagrindu bÅ«tų nesuderinamas su proceso ekonomiÅ¡kumo, operatyvumo ir koncentruotumo principų įgyvendinimu (CPK 7 straipsnis).

Be to, net ir tuo atveju, jeigu visi Bendrijos nariai bÅ«tų buvę įtraukti į procesÄ , procesinis rezultatas byloje bÅ«tų toks pat, nes nei jų valia, nei jų pozicija byloje negalėtų turėti įtakos imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančio sandorio vertinimui, be to niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas gali konstatuoti ir ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).Taigi nei apeliantų nurodyto, nei kitų absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kuri pagal kasacinio teismo praktikÄ suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017).

Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas jame pasisakė dėl svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, įvertino surinktus įrodymus, o tai reiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Apeliantai pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tačiau kadangi jų apeliacinis skundas atmestinas, bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliantams nepriteistinos.

Tretieji asmenys L. S., V. Å . ir S. A. S. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jiems apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau duomenų apie tokias iÅ¡laidas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nepateikė, todėl iÅ¡laidos jiems taip pat nepriteistinos (CPK 98 straipsnis). Kiti proceso dalyviai nei praÅ¡ymo priteisti jiems apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nei duomenų apie tokias iÅ¡laidas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų jiems priteisimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        ArtÅ«ras Driukas                                                                                                                      Dalia Kačinskienė                                                                                                                      Vigintas ViÅ¡inskis