a85b2663-8ecf-4e75-873a-134e689925bf · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I3-2598-583/2022 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01881-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 4 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas R. A., sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, nuotoliniu vaizdo konferencijos bÅ«du dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Å ., jo atstovui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui, atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Jolitai Lelėnienei, 2022 m. kovo 8 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Å . patikslintÄ skundÄ atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir grÄ Å¾inimo į tarnybÄ . Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su patikslintu skundu (1 t., b. l. 53 - 56) praÅ¡ydamas, panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK) virÅ¡ininko 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymÄ Nr. 85-TE-176 „Dėl A. Å . atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas).

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog iki 2021 m. rugsėjo 15 d. dirbo Tauragės AVPK Å ilalės rajono policijos komisariato (toliau – ir Å ilalės r. PK) Reagavimo skyriaus (toliau – ir RS) tyrėju. 2021 m. liepos 26 d. jam buvo įteiktas praneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo, 2021 m. rugsėjo 1 d. įteiktas papildomas praneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo. 2021 m. liepos 28 d. Tauragės AVPK virÅ¡ininkas priėmė įsakymÄ Nr. 85-TE-142 „Dėl A. Å . nuÅ¡alinimo nuo pareigų“. Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja E. R. 2021 m. rugsėjo 14 d. surašė Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 85-IS-8 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjų T.

S. ir A. Å . veiksmų“ (toliau – ir IÅ¡vada). IÅ¡vados pagrindu 2021 m. rugsėjo 15 d. Tauragės AVPK virÅ¡ininkas M. D. priėmė įsakymÄ Nr. 85-TE-176, kuriuo jį atleido iÅ¡ vidaus tarnybos. IÅ¡vada ir skundžiamas įsakymas pasiraÅ¡ytinai jam buvo įteikti 2021 m. rugsėjo 15 d. PaaiÅ¡kino, kad pagal IÅ¡vadÄ tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog Tauragės AVPK Å ilalės PK RS tyrėjas A. Å . ir tyrėjas T. S. 2021m. liepos 18 d. apie 1 val., (duomenys neskelbtini), ne tarnybos metu, neuniformuoti, bÅ«dami neblaivÅ«s, miestelio Å¡ventės metu sukėlė konfliktÄ , kurio metu buvo naudotas smurtas prieÅ¡ A.

B.. Vėliau į A. B. tėvams priklausančius namus, esančius (duomenys neskelbtini), D. P. g. 21, atėję T. S., A. Å ., M. P. bei M. J. sukėlė konfliktÄ , kurio metu buvo panaudotas smurtas prieÅ¡ A. B., jo brolį A. B. ir tėvÄ A. B.. Po įvykio T. S., norėdamas su nukentėjusiuoju A. B. susitarti, broliui A. B. pervedė 1200 eurų. Dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24252-21 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio l dalyje, požymius.

Teigia, kad Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius gavo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro leidimÄ susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-24252-21. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas policijos duomenų bazių auditas. Jo metu buvo nustatyta, kad 2021 m. liepos 18 d., pareiÅ¡kėjas, pasinaudodamas savo prisijungimo vardu P0018792, prisijungė prie Policijos duomenų bazių informacinės sistemos „POLIS PRÄ®R“, kurioje, pateikdamas paieÅ¡kos pagrindÄ â€žAdministracinis tyrimas“ bei pagrindÄ patikslinančius duomenis „PERŽIŪRA“, tikrino ROIK 0121000465964, ROIK 0121000466039, ROIK 0121000466279 duomenis (minėtuose įvykiuose dalyvavo pareiÅ¡kėjas); 2021 m. liepos 18 d. laikotarpyje nuo 15.38 val. iki 15.40 val.

– tikrino ROIK 0121000466039, ROIK 0121000466279 ir ROIK 0121000466204 duomenis (minėtuose įvykiuose dalyvavo pareiÅ¡kėjas); 2021 m. liepos 19 d. laikotarpyje nuo 17.21 val. iki 17.33 val. – tikrino ROIK 0121000466039 ir ROIK 0121000466204 duomenis (minėtuose įvykiuose dalyvavo pareiÅ¡kėjas); 2021 m. liepos 23 d. laikotarpyje nuo 9.13 val. iki 9.16 val. – tikrino ROIK 0121000465964, ROIK 0121000466039 ir ROIK 0121000466204 duomenis (minėtuose įvykiuose dalyvavo pareiÅ¡kėjas). 2021 m. liepos 24 d. laikotarpyje nuo 9.32 val. iki 9.34 val. pareiÅ¡kėjas prisijungė prie Policijos duomenų bazių informacinės sistemos „POLIS II“, kurioje, pateikdamas paieÅ¡kos pagrindÄ â€žAdministracinis tyrimas“ bei pagrindÄ patikslinančius duomenis „PERŽIŪRA“, tikrino savo asmens duomenis.

Pareiškėjas nurodo, kad pateikus jam pranešimus apie tarnybinius nusižengimus, paaiškino, jog kilus konfliktui, bandė išskirti konfliktavusius asmenis. Vėliau bandė įtikinti draugus neiti į A. B. namus, tačiau to nepavykus padaryti, nujausdamas, kad gali kilti dar didesnis konfliktas, ėjo su draugais kartu. Teigia, kad niekam smūgių nesudavė ir smurto nenaudojo. Nurodytus ROIK tikrino norėdamas sužinoti, kokie įvykiai nutiko apylinkėse. Tvirtina, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas minėto ikiteisminio tyrimo medžiagos bei policijos duomenų bazių audito pagrindu.

IÅ¡vadoje konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjas įvykusio konflikto metu ne tik nesistengė numalÅ¡inti konfliktÄ , bet prie jo prisidėjo aktyviais veiksmais. Teigia, kad jo paaiÅ¡kinimai buvo vertinami kaip gynybinė versija ir konstatuota, kad tokia jo veikla akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų. Vadovaudamasis Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalies nuostatomis, mano, kad IÅ¡vada pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24252-21 dar atliekamas, nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis, todėl jis yra nekaltas. Teigia, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas tendencingai, nes buvo renkami tik jį ir T. S. galintys apkaltinti galimu tarnybinio nusižengimo padarymu duomenys. Akcentuoja, kad dėl įvykusio konflikto yra pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, o du. Konflikto metu M. P., kuris yra jo ir T. S. draugas, buvo sulaužyta nosis. M. P. galimai sužalojo A. B..

Dėl šio įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24691-21. Teigia, kad M. P. sužalojimas įvyko pirmiau, po kurio sekė kita konflikto dalis, dėl kurios ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42452-21. Mano, kad jeigu tarnybinio patikrinimo metu būtų analizuojami abu ikiteisminiai tyrimai, kurie pradėti dėl tų pačių tarpusavyje susijusių įvykių, galimai būtų nustatyta kieno elgesys buvo netinkamas, provokuojantis ir koks asmuo buvo žeminamas. Pažymi, kad konfliktas kilo tuomet, kai buvo sužalotas M.

P.. Nurodo, kad IÅ¡vadoje konstatuota, jog jis padarė pažeidimÄ , aktyviai dalyvavo muÅ¡tynėse, smÅ«giavo A. B. ir T. K.. Mano, kad daryti tokias kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas, kol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24252-21 ir nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, yra skubota ir neteisėta. Pažymi, kad iÅ¡ IÅ¡vadoje apraÅ¡ytų liudytojų parodymų neaiÅ¡ku dėl T. K. sumuÅ¡imo. IÅ¡vadoje nurodyta, kad liudytojas L. P. parodė, jog liudytojui bandant iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius asmenis, T.

S. įsibėgėjęs smÅ«giu parvertė T. K. ant žemės ir ne mažiau 5 kartus spyrė gulinčiam asmeniui į pilvo sritį, pareiÅ¡kėjas ne mažiau 5 kartus spyrė T. K. į kÅ«nÄ . Tačiau pačio T. K. parodymuose to nėra. Teigia, kad IÅ¡vadoje nurodyta, jog T. S., sužinojęs, kad apie įvykį yra praneÅ¡ta policijos pareigÅ«nams, ėmėsi iniciatyvos susitarti su nukentėjusiuoju ir jam į sÄ skaitÄ pervedė 1200 eurų, pareiÅ¡kėjas patarė kokiÄ mokėjimo paskirtį nurodyti pildant mokėjimo pavedimo formÄ .

Vertinta, kad T. S. ir pareiÅ¡kėjas suprato savo veiksmų neteisėtumÄ , gręsiančiÄ atsakomybę ir taip bandė paveikti nukentėjusius asmenis. Pažymi, kad Å¡ios parodymus davė konflikto baigtimi suinteresuotas asmuo P. K.. Nurodo, kad kitų objektyvių duomenų nėra ir Å¡ie asmens parodymai nėra iÅ¡tirti teisme. Akcentuoja, kad visi IÅ¡vadoje nurodyti liudytojai yra draugai ar pažįstami, todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi, galimai siekia padėti jiems iÅ¡vengti atsakomybės už pradėtÄ konfliktÄ .

Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas 2019 metais yra baudęs administracine tvarka A. B. už tai, kad jis vairavo dviratį neblaivus, 2020 metais dalyvavo iÅ¡gabenant S. B. vairuojamÄ automobilį į policijos saugojimo aikÅ¡telę, nes jis automobilį vairavo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Teigia, kad visi liudytojai jį pažįsta kaip policijos pareigÅ«nÄ ir gali pasinaudoti palankia proga pakenti jam kerÅ¡taudami už tai, kad nukentėjo nuo jo principingai atliekamų tarnybinių pareigų.

Akcentuoja, kad informacinėje BIRT peržiūroje apie ROIK 0121000466204, grafoje „Aplinkybės“, nurodyta, kad „Prieš kelias min. buvo sumuštas pranešėjas 19 m. jo tėtis ir brolis, sumušė atvažiavę pareigūnai“. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas tuo metu buvo ne tarnybos metu, jis nevilkėjo policininko uniformos, tačiau vis tiek pranešėjas nurodė, kad juos sumušė policijos pareigūnai. Mano, kad tai patvirtina, kad jis ir T. S. įvykyje dalyvavusiems asmenims yra pažįstami ir žinomi kaip policijos pareigūnai.

Tai pat mano, kad žinodamas, jog Å¡iems asmenims yra žinomas kaip policijos pareigÅ«nas, jis sÄ moningai negalėjo sukelti muÅ¡tynių, smÅ«giuoti jiems ir atlikti kitus neteisėtus veiksmus. Teigia, kad konfliktÄ pirmi pradėjo nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, sužalodami M. P., o pareiÅ¡kėjas ir T. S. įsivėlė į konfliktÄ norėdami jį numalÅ¡inti. Nurodo, kad kitas galimai padarytas tarnybinis nusižengimas yra neteisėtas naudojimasis policijos duomenų bazių duomenimis, kai jis jungėsi prie Policijos duomenų bazės informacinės sistemos „POLIS PRÄ®R“ ir tikrino aukščiau paminėtus ROIK (įvykius, kuriuose dalyvavo).

IÅ¡vadoje nurodoma, kad jis, tikrindamas asmenis ar įvykius policijos informacinėse sistemose, nenurodė teisėto pagrindo arba nurodė tikrovės neatitinkantį pagrindÄ . Taip pat nurodoma, kad pareigÅ«nų atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios atsakomybės taikymu, o su pareigÅ«nų veiksmais, kurie įvertinti kaip žeminantys pareigÅ«no vardÄ . Akcentuoja, kad visa tarnybinio patikrinimo medžiaga yra paremta bÅ«tent ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-24252-21 surinktais duomenimis, todėl mano, jog Å¡i medžiaga yra labai glaudžiai susieta su Å¡io ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Teigia, kad vienintelis galimas jo nusižengimas, patvirtintas objektyviais duomenimis yra Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 5-V-165 patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų duomenų saugos nuostatų (toliau – ir Saugos nuostatai) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 5-V-118 patvirtinto aprašo „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 5- V-775 „Dėl Lietuvos policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklės) nuostatų pažeidimas.

Teigia, kad reikia įvertinti, ar Å¡ie veiksmai buvo padaryti tyčia, ar jie tikrai diskreditavo policijos pareigÅ«no vardÄ , ar toks duomenų tikrinimas galėjo kaip nors padėti iÅ¡vengti jam atsakomybės dėl įvykusio konflikto. Tvirtina, kad jis negalėjo kaip nors įtakoti, koreguoti sistemoje esančius duomenis ir taip bandyti padėti sau iÅ¡vengti atsakomybės. Kartu su IÅ¡vadoje nurodytais duomenimis jis Policijos duomenų bazių informacinėje sistemoje tikrino ir kitus duomenis, įvykius, įvykusius jo tarnybos teritorijoje.

Mano, kad jo veiksmai, kai duomenis tikrino galimai be pagrindo ir ne tarnybos metu, nesuponuoja aplinkybės, kad taip jis diskreditavo policininko vardÄ , nes Å¡iais savo veiksmais jis negalėjo sukelti kokių nors pasekmių. Mano, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga, todėl skundžiamas įsakymas turi bÅ«ti panaikintas. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaiko patikslintÄ skundÄ iÅ¡ esmės jame iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime į pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ (1 t., b. l. 63-69) nurodo, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, praÅ¡o patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika nurodo, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas Å¡iuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda. Tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas neteisingai supranta atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindÄ ir kokias pasekmes jam sukėlė pareigÅ«no vardo pažeminimas. PareiÅ¡kėjas, 2021 m. rugsėjo 15 d. Tauragės AVPK įsakymu Nr. 85-TE-176 atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos dėl to, kad pažemino policijos pareigÅ«no vardÄ .

PareiÅ¡kėjui nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, jis buvo pripažintas pažeminęs pareigÅ«no vardÄ ir už tai atleistas. Atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos Å¡iuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda ir yra laikomas savarankiÅ¡kas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, tai yra imperatyvi Statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali bÅ«ti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas, eidamas statutinio valstybės tarnautojo pareigas ne tarnybos metu, neblaivus, veikdamas bendrai su kitais asmenimis, įvykusio konflikto metu nesistengė numalÅ¡inti konflikto, prisidėjo prie konflikto aktyviais veiksmais, sudavė smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas A.

B. ir T. K., nesiėmė jokių priemonių iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, kad padėti suvaldyti situacijÄ , ar medicinos darbuotojus padėti nukentėjusiems asmenims. Å iais poelgiais pažeidė Statuto, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso bei Policijos įstatymo nuostatas. PareiÅ¡kėjas turėdamas vidaus tarnybos pareigÅ«no, kuriam yra keliami aukÅ¡tesni moralės ir tarnybinės etikos reikalavimai tarnyboje ir ne tarnybos metu, statusÄ , privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromam teisės pažeidimui; užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, tačiau savanoriÅ¡kai dalyvavo konflikte, nesiėmė jokių veiksmų, jog neteisėti veiksmai bÅ«tų sustabdyti ar apie tai praneÅ¡ta teisėsaugos institucijoms, taip pat neinformavo savo tiesioginio vadovo, nevertino nukentėjusiųjų sveikatos bÅ«klės, pasiÅ¡alino iÅ¡ nusikalstamos veikos padarymo vietos ir faktas, kad vėliau nusikalstama veika buvo atskleista ir paaiÅ¡kėjo joje dalyvavę asmenys, nepriklausė nuo pareiÅ¡kėjo valios.

IÅ¡vadoje įvardyti pareiÅ¡kėjo padaryti teisės aktų pažeidimai yra siejami su jo ne tarnybos metu atliktais veiksmais. Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog policijos pareigÅ«nas tiek tarnyboje, tiek ne tarnyboje, turi laikytis Statuto, Policijos įstatymo bei Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso reikalavimų, o jie savo ruožtu reikalauja, kad policijos pareigÅ«nas laikytųsi ir kitų įstatymų. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, žinodamas teisės aktų reikalavimus, tačiau sÄ moningai jų nesilaikydamas ir siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, parodė nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams, suteikė pagrindÄ visuomenei manyti, kad policijos pareigÅ«nai gali elgtis lengvabÅ«diÅ¡kai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų.

Mano, kad nors pareiÅ¡kėjo baudžiamosios atsakomybės klausimas dar nebuvo iÅ¡spręstas, atsakovas vadovaudamasis Statuto 38 straipsnio 1 dalimi galėjo spręsti jo tarnybinės atsakomybės klausimÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios atsakomybės taikymo faktu, o su jo veiksmais, kurie įvertinti kaip žeminantys pareigÅ«no vardÄ . Aplinkybė, kad vyksta du ikiteisminiai tyrimai, kad M. P. taip pat buvo sužalotas, kad ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ar, kad nėra baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta teisme, nepaneigia tarnybinio patikrinimo metu nustatyto fakto, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas pareigÅ«nu, turėdamas pareigÄ užkirsti keliÄ bet kokiems teisės pažeidimams, pats atliko neteisėtus veiksmus ir savo veiksmais pažeidė teisės aktuose nustatytas imperatyvias pareigÅ«nų elgesiui ir moralei taikytinas normas.

Nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. liudytojo T. K. apklausos protokolo duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo patikslinto skundo argumentus dėl jo parodymų patikimumo. Mano, kad teiginiai apie liudytojų suinteresuotumÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ir siekimÄ jam pakenkti dėl to, kad dirbo policijos pareigÅ«nu ir atliko principingai pareigas yra neaiÅ¡kÅ«s ir nepagrįsti jokiais faktais. PareiÅ¡kėjas nenurodo kokiu bÅ«du, kaip ir kada nukentėjo liudytojai nuo jo atliekamų pareigų, neįvardina nei atliktų veiksmų, nei laikotarpių ar konkrečių liudytojų vardų ir pavardžių, kurie buvo nukentėję nuo jo.

Pažymi, kad patikrinus A. B. ir S. B. baustumÄ administracine tvarka Administracinių nusižengimų registre ir peržiÅ«rėjus turimas popierines bylas nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų atlikęs procesinius veiksmus, kai už administracinius teisės pažeidimus administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas S. B.. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. birželio 23 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 93-ANR_P-2157-2018 A. B. už tai, kad jis neblaivus vairavo dviratį.

NutarimÄ administracinio nusižengimo byloje priėmė policijos pareigÅ«nė K. A.. A. B. prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nutarimo neskundė, dėl pareiÅ¡kėjo suraÅ¡yto protokolo ar atliktų veiksmų skundų nebuvo gauta. Mano, kad protokolo suraÅ¡ymas 2018 metais liudytojui A. B. neturi jokios įtakos nei 2021 m. liepos 18 d. kilusiam konfliktui, nei pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliktam tarnybiniam patikrinimui, jo atleidimui iÅ¡ tarnybos ar Å¡ios bylos nagrinėjimui.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas neginčija, kad T. S. į A. B. sÄ skaitÄ pervedė 1200 Eur, tačiau mano, kad nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas nurodė T. S. kÄ nurodyti mokėjimo paskirtyje. PareiÅ¡kėjas mano, kad P. K. yra konflikto baigtimi suinteresuotas asmuo, todėl jo parodymais negalima remtis. Tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai subjektyvÅ«s, nepagrįsti ir neįrodyti, nėra duomenų, kad P. K. meluoja ar siekia apkalbėti pareiÅ¡kėjÄ .

Atsakovas tokius patikslinto skundo teiginius vertina kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės, nes pareiÅ¡kėjas suinteresuotas bylos baigtimi jis yra patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, todėl įmanomais ir pasirinktais bÅ«dais realizuoja teisę į gynybÄ . Akcentuoja, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta ir IÅ¡vadoje nurodyta, jog T. S. ir pareiÅ¡kėjas nesilaikydami teisės aktų reikalavimų tyčiniais veiksmais realizavo abu kaltės struktÅ«rinius elementus, t. y. valinį elementÄ (galėjimÄ veikti), nes tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareigÅ«nai nebÅ«tų galėję pasielgti kaip to reikalauja teisės aktai ir intelektualinį (suvokimo) kaltės elementÄ , nes pareigÅ«nai turėjo suvokti savo neteisėtus ir netinkamus veiksmus.

Akivaizdu, kad atliekant tarnybinį patikrinimÄ ir suraÅ¡ant IÅ¡vadÄ buvo sprendžiamas pareiÅ¡kėjo kaltės klausimas. Pažymi, kad vertinant atlikto policijos duomenų bazių audito duomenis buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas naudojosi policijos registrais ne tarnybos metu ir ne tarnybos tikslais, tikrindamas asmenis ar įvykius policijos informacinėse sistemose, nenurodė teisėto pagrindo arba nurodė tikrovės neatitinkantį pagrindÄ . Nebuvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas bandė trinti ar keisti policijos informacinėse sistemose esančius duomenis.

Saugos nuostatuose nurodyta, kad informacinių sistemų naudotojai policijos žinybiniais registrais, posistemiais, dokumentų valdymo sistemomis ir kitomis informacinėmis sistemomis privalo naudotis tik su tiesioginių funkcijų atlikimu susijusiais tikslais, užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumÄ , laikytis nurodymų susijusių su POLIS naudojimu ir sauga. Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklėse pažymėta, kad naudotojas tik vykdant funkcijas turi teisę surinkti, įvesti, taisyti, trinti atlikti paieÅ¡kÄ , peržiÅ«rėti, spausdinti ir teikti POLIS duomenis, be to, tvarkant duomenis tiksliai ir iÅ¡samiai nurodyti duomenų tvarkymo pagrindÄ , taip pat nurodyta, kad naudotojui griežtai draudžiama naudotis policijos valdomų valstybės informacinių sistemų, žinybinių registrų posistemių ir kitų informacinių sistemų duomenimis ne tarnybos tikslais.

Mano, kad patikslinto skundo teiginys dėl analizavimo ar toks duomenų tikrinimas galėjo padėti pareiškėjui išvengti atsakomybės yra visiškai nepagrįstas. Minėtuose teisės aktuose imperatyviai nurodyta, kad griežtai draudžiama naudotis informacija ne tarnybos tikslais, nepaliekant jokių išimčių dėl informacinių sistemų naudojimo asmeniniais tikslais, todėl patikslintame skunde nurodyti argumentai dėl duomenų tikrinimo nepašalina bei nepateisina pareiškėjo atliktų neteisėtų veiksmų.

Tauragės AVPK teigimu, minėtos aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas pažemino policijos pareigÅ«no vardÄ , todėl ginčijamu įsakymu jis teisėtai ir pagrįstai atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaiko atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ skundÄ iÅ¡ esmės jame iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tauragės AVPK virÅ¡ininko 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 85-TE-176 „Dėl A.

Å . atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ (minėta, toliau – ir skundžiamas įsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (minėta, toliau – ir Statutas) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2021 m. liepos 23 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 39 straipsnio 7 dalimi kai yra duomenų apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ministras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs duomenų apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , gali pavesti ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimÄ dėl galimo pareigÅ«no tarnybinio nusižengimo ar pareigÅ«no vardo pažeminimo arba sudaro komisijÄ Å¡iam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba paveda tarnybinį patikrinimÄ atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui.

Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo statutinėje įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, ministro ar jo įgalioto asmens pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui, šiam tikslui sudarytai komisijai ar centrinei statutinei įstaigai. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pavedimu statutinėje įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas gali būti perduodamas atlikti šių įstaigų tyrimų padaliniui.

Å iuo atveju tarnybinis patikrinimas statutinėje įstaigoje nebeatliekamas. PareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas skiriantis asmuo, priimdamas sprendimÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigÅ«nui ar pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , atsižvelgia į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintÄ tyrimų padalinio ar Å¡iam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ . Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 straipsnio 12 dalis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtino tame tarpe ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as) (bylai aktuali redakcija galiojanti nuo 2019 m. vasario 13 d.).

Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkÄ reglamentuoja Tvarkos apraÅ¡o II skyrius. Tvarkos apraÅ¡o 6 punktas teigia, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigÅ«nui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundÄ , tarnybinį praneÅ¡imÄ , prokuroro nutarimÄ iÅ¡kelti drausminę bylÄ , visuomenės informavimo priemonėse paskelbtÄ ar kitokiÄ informacijÄ apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ ir ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ (iÅ¡skyrus Tvarkos apraÅ¡o 7 punkte nustatytÄ atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimÄ .

Jeigu informacijÄ apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ gauna pareigÅ«no tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ nuo Å¡ios informacijos gavimo raÅ¡tu perduoti jÄ vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisijÄ . Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjas ėjo Tauragės AVPK Å ilalės r. PK RS tyrėjo pareigas, t. y. buvo statutinis valstybės tarnautojas, kuris tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės apraÅ¡ymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, veiklÄ .

Vertinant byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus nustatyta, kad Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus virÅ¡ininkas 2021 m. liepos 22 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 85-PR2-3733 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ (1 t., b. l. 75-76) kreipėsi į Tauragės AVPK virÅ¡ininkÄ . Minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24252-21 dėl Tauragės AVPK Å ilalės r. PK RS tyrėjo A.

Å . ir tyrėjo T. S. ne tarnybos metu galimai padarytos nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje. Atliekant pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, nustatyta, kad 2021 m. liepos 18 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu M. P., T. S., ir kiti nenustatyti asmenys kojomis spardė A. B.. Nuo suduotų smÅ«gių A. B. patyrė fizinį skausmÄ . Vėliau, į A. B. tėvams priklausančius namus, adresu (duomenys neskelbtini), D. P. g. 21, atėjo T. S., A. Å ., M. P. bei M.

J., sukėlė konfliktÄ , kurio pasėkoje buvo naudotas smurtas prieÅ¡ A. B., jo brolį A. B. ir tėvÄ A. B.. Ä®vykis registruotas policijos registruojamų įvykių registre ROIK0121000466039. Po minėto įvykio A. Å . alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,50 prom. neblaivumas. Tarnybiniame praneÅ¡ime teigiama, jog įžvelgiant pareigÅ«no vardo pažeminimo požymius, tikslinga pradėti tarnybinį patikrinimÄ Tauragės AVPK Å ilalės r. PK RS tyrėjo A. Å . ir tyrėjo T. S. atžvilgiu. IÅ¡ teismui pateiktų tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 85-PR2-3733 metaduomenų (1 t., b. l.

76) ir ROIK0121000466039 įvykių, susijusių su policijos veikla, duomenų (1 t., b. l. 77-80) matyti, jog 2021 m. liepos 22 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo pagrindų teisėtumo. Vadovaujantis Tvarkos apraÅ¡o 21 punktu tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, iÅ¡skyrus Tvarkos apraÅ¡o 7 punkte nustatytÄ atvejį, suraÅ¡o PraneÅ¡imÄ dėl tarnybinio nusižengimo (pareigÅ«no vardo pažeminimo), kuriuo pasiraÅ¡ytinai informuoja tikrinamÄ pareigÅ«nÄ apie pradėtÄ tarnybinį patikrinimÄ ir jo teises ir įteikia jam praneÅ¡imo kopijÄ .

Jeigu tikrinamas pareigÅ«nas atsisako pasiraÅ¡yti, kad susipažino su praneÅ¡imu ir atsisako priimti praneÅ¡imo kopijÄ , tai pažymima praneÅ¡imo originalo prieraÅ¡e, kurį pasiraÅ¡o tikrintojas arba tikrinamo pareigÅ«no tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigÅ«no atsisakymas pasiraÅ¡yti ir priimti praneÅ¡imo kopijÄ neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su praneÅ¡imu supažindina ne tikrintojas, praneÅ¡imas ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ pateikiamas tikrintojui.

Tikrinamas pareigÅ«nas jo gautame praneÅ¡ime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ . Jei tikrinamas pareigÅ«nas paaiÅ¡kinimÄ pateikė įstaigos vadovui, paaiÅ¡kinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui. Terminas pateikti paaiÅ¡kinimÄ turi bÅ«ti ne trumpesnis negu 5 darbo dienos (Tvarkos apraÅ¡o 22 punktas). Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 26 d. pareiÅ¡kėjui pasiraÅ¡ytinai buvo įteiktas praneÅ¡imas Nr. 85-PR1 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (1 t., b. l. 93).

Minėtu praneÅ¡imu pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas su aplinkybe, jog Tauragės AVPK virÅ¡ininko pavaduotojo atliekančio virÅ¡ininko funkcijas V. M. pavedimu jo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas. Teigiama, jog 2021 m. liepos 19 d. Tauragės AVPK Å ilalės r. PK pradėtas ikiteismini tyrimas Nr. 01-1-24252-21 dėl jo ne tarnybos metu galimai padarytos nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje. Nurodoma, kad jis savo veiksmais ir elgesiu galimai pažemino policijos pareigÅ«no vardÄ bei sulaužė Vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigÅ«no priesaikÄ .

PareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kinta, jog jis turi teisę iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas pasinaudojo minėta teise ir 2021 m. liepos 26 d. Tauragės AVPK virÅ¡ininkui pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 85-PR2-3761 „Dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių“ (1 t., b. l. 94). Tarnybiniame praneÅ¡ime pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2021 m. liepos 18 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini)., bÅ«damas kartu su draugais konflikto metu kiek leido aplinkybės ir kiek pajėgė jis iÅ¡skyrė konfliktavusius asmenis ir taip neleido plėtotis tarp jų kilusiam konfliktui.

Kai jo draugai pasakė, kad jie eis pas A. B. į namus, jis atkalbinėjo tai daryti, bet jie sakė, kad tuomet eis vieni, todėl jis nujausdamas, kad tarp jų gali kilti konfliktas, nuėjo kartu ir bandė kalbėtis su ten buvusiais asmenimis. Kalbėjo su A. B. dėl jo ir pareiÅ¡kėjo draugo kilusio konflikto, tačiau jis į kalbas nesileido, buvo nusiteikęs agresyviai. Tuomet kalbėjo su A. B. bandydamas iÅ¡spręsti konfliktÄ , tačiau dėl ten buvusių asmenų agresyvaus nusiteikimo susikalbėti nepavyko, ko pasėkoje iÅ¡ ten pasiÅ¡alino.

PaaiÅ¡kino, kad jokių smÅ«gių niekam nesudavė ir smurto nenaudojo. Nurodė, kad jis nėra profsÄ jungos narys. Tvarkos apraÅ¡o 24 punkte numatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimÄ gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimÄ gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigÅ«nas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminÄ dar iki 30 dienų.

Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-4010 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ (1 t., b. l. 138-139) nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo terminas baigiasi 2021 m. rugpjūčio 21 d. Pažymima, 2021 m. liepos 29 d. gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro V. G. leidimas susipažinti tik su ribota ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-24252-21 medžiaga.

Nurodoma, kad Å¡iuo metu tarnybinio patikrinimo medžiagoje nepakanka duomenų padaryti objektyvias iÅ¡vadas dėl pareigÅ«nų T. S. ir A. Å . veiksmų, todėl tikslinga pakartotinai praÅ¡yti ir gauti prokuroro leidimÄ susipažinti su likusia ikiteisminio tyrimo dalimi. Teigiama, kad atlikus visos medžiagos analizę bus galima objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ ir suraÅ¡yti IÅ¡vadÄ . Nurodoma, kad tikslinga tarnybinio patikrinimo terminÄ pratęsti dar 30 dienų.

Tvarkos apraÅ¡o 24 punktas numato, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas suraÅ¡ant iÅ¡vadÄ , kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminanti veika, iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigÅ«no vardÄ , padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigÅ«no kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigÅ«no tarnybÄ (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiÅ«lymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiÅ«lymai paÅ¡alinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Baigus tarnybinį patikrinimÄ 2021 m. rugsėjo 14 d. suraÅ¡yta Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 85-IS-8 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjų T. S. ir A. Å . veiksmų“ (1 t., b. l. 181-188) (minėta, toliau – ir IÅ¡vada). IÅ¡vadoje teigiama, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Tauragės AVPK Å ilalės r. PK RS tyrėjas A. Å . ir tyrėjas T. S. 2021 m. liepos 18 d. apie 1 val., (duomenys neskelbtini), ne tarnybos metu, neuniformuoti, bÅ«dami neblaivÅ«s (A.

Å . nustatytas 0,50 promilės, lengvas girtumo laipsnis) miestelio Å¡ventės metu sukėlė konfliktÄ , kurio pasėkoje buvo naudotas smurtas prieÅ¡ A. B.. Vėliau, į A. B. tėvams priklausančius namus, adresu (duomenys neskelbtini) D. P. g. 21, atėjo T. S., A. Å ., M. P. bei M. J. ir sukėlė konfliktÄ , kurio pasėkoje buvo naudotas smurtas prieÅ¡ A. B., jo brolį A. B. ir tėvÄ A. B.. Po įvykio T. S. norėdamas su nukentėjusiuoju A. B. susitarti, broliui A. B. pervedė 1200 eurų. Dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-24252-21, pagal nusikalstamos veikos, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje požymius.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pareigūnams T. S. ir A. Š. yra pareikšti įtarimai. Vadovaujantis Tauragės AVPK viršininko 2021 m. liepos 28 d. įsakymais Nr. 85-TE-141 „Dėl A. Š. nušalinimo nuo pareigų" ir Nr. 85-TE-142 „D. T. S. nušalinimo nuo pareigų" minėti pareigūnai buvo nušalinti nuo pareigų iki tarnybinio patikrinimo atlikimo pabaigos. Pažymima, kad tarnybinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad T. S. ir A. Š. naudojosi policijos registrais ne tarnybos metu ir ne tarnybos tikslais.

Atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareigÅ«nai nesiėmė aktyvių veiksmų nutraukti daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , patys buvo minėtos veikos dalyviais, apie nusikalstamÄ veikÄ neinformavo policijos įstaigos, nevertino nukentėjusiųjų sveikatos bÅ«klės, pasiÅ¡alino iÅ¡ nusikalstamos veikos padarymo vietos, apie nusikalstamÄ veikÄ (kurioje patys dalyvavo) neinformavo tiesioginio vadovo, o faktas, kad vėliau nusikalstama veika buvo atskleista ir paaiÅ¡kėjo joje dalyvavę asmenys, nepriklausė nuo pareigÅ«nų valios.

IÅ¡vadoje konstatuota, jog pareigÅ«nų A. Å . ir T. S. padaryta veikla kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų. Tokiais veiksmais pareigÅ«nai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nesilaikė duotos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigÅ«no priesaikos. Ä®vertinus visÄ surinktÄ medžiagÄ , IÅ¡vadoje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ , už nuÅ¡alinimo laikotarpį darbo užmokestis neturi bÅ«ti mokamas.

Pažymėta, kad tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės – tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių asmenų ir tarnybinį nusižengimÄ padarė neblaivÅ«s pareigÅ«nai. Nurodyta, kad per tarnybos laikotarpį nuo 2016 m. pareiÅ¡kėjas du kartus skatintas papildomomis atostogomis ir vienÄ kartÄ jam pareikÅ¡ta padėka, tris kartus baustas tarnybinėmis nuobaudomis, jis nėra profesinės sÄ jungos narys.

IÅ¡vados rezoliucinėje dalyje pareiÅ¡kėjÄ už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ siÅ«loma atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos. Vadovaujantis Tvarkos apraÅ¡o 27 punktu vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgdamas į iÅ¡vadoje konstatuotus pareigÅ«no padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo arba dėl pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , o dėl atleisto iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«no – įsakymÄ dėl pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimÄ ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų bÅ«ti jam skirta, ar dėl pripažinimo pažeminusiu pareigÅ«no vardÄ .

P. T. apraÅ¡o 31 punktÄ sprendimas dėl pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , o dėl atleisto iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«no – dėl pripažinimo pažeminus pareigÅ«no vardÄ , priimamas ne vėliau kaip kitÄ dienÄ po to, kai paaiÅ¡kėja, kad padaryta pareigÅ«no vardÄ Å¾eminanti veika, nežiÅ«rint į tai, ar pareigÅ«nas turi laikinÄ nedarbingumÄ , atostogauja ar yra nuÅ¡alintas nuo pareigų. PareigÅ«no vardo pažeminimo paaiÅ¡kėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, iÅ¡vados, kuriose konstatuojama pareigÅ«no padaryta pareigÅ«no vardÄ Å¾eminanti veika, patvirtinimo diena, o iÅ¡vadÄ patvirtinus pareigÅ«nui, neįgaliotam skirti pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas – tokios iÅ¡vados pateikimo vadovui, turinčiam teisę skirti pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas, diena.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas teisinis reguliavimas numatytas ir Statuto 39 straipsnio bei 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto (pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ ) nuostatose. Tarnybinei atsakomybei už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos (Statuto 39 straipsnio 4 dalis). P. T. apraÅ¡o 32 punkto 2 papunktį su IÅ¡vada ir įsakymu dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ pareigÅ«nas supažindinamas pasiraÅ¡ytinai Å¡io įsakymo priėmimo dienÄ .

Tauragės AVPK virÅ¡ininkas vadovaudamasis Statuto 45 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į IÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes, 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymu nutarė pareiÅ¡kėjÄ atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos. Su skundžiamu įsakymu pareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡ytinai supažindintas 2021 m. rugsėjo 15 d. (1 t., b. l. 193). Ä®vertinus anksčiau nurodytÄ darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas įsakymas priimtas nepraleidus Tvarkos apraÅ¡o 31 punkte numatyto termino.

PareiÅ¡kėjas su skundžiamu įsakymu supažindintas nepraleidus Tvarkos apraÅ¡o 32 punkto 2 papunktyje numatyto termino. Dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų teisėtumo Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia (liet. tarp jų) duomenys apie padarytÄ tarnybinį pažeidimÄ , jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, kuri pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 29 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada yra tas juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

Kaip ir ankščiau minėta, IÅ¡vadoje konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo tarnybinio nusižengimo sudėtis pasireiÅ¡kė, tuo kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nesilaikė duotos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigÅ«no priesaikos gerbti ir vykdyti KonstitucijÄ ir įstatymus, sÄ Å¾iningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ , diskreditavo policijos pareigÅ«no vardÄ , sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetÄ bei pasitikėjimÄ valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatÄ nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, pažeidė asmens konstitucines teises ir taip padarė didelę žalÄ juridiniam asmeniui – Policijos įstaigai ir valstybei.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje numatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susiraÅ¡inėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo praneÅ¡imai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ . Ä®statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eimyninį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ . Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad pareigÅ«nas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumÄ , užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves.

Statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatyta pareigÅ«no priesaika: Paskirtas į pareigas asmuo prisiekia iÅ¡ karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl priėmimo į vidaus tarnybÄ . Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vienÄ iÅ¡ Å¡ių priesaikos tekstų: 1) „AÅ¡, (vardas, pavardė), prisiekiu bÅ«ti iÅ¡tikimas (iÅ¡tikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sÄ Å¾iningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ .

Tepadeda man Dievas.“; 2) „AÅ¡, (vardas, pavardė), prisiekiu bÅ«ti iÅ¡tikimas (iÅ¡tikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sÄ Å¾iningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ .“ Vertinant pareiÅ¡kėjo veiksmus IÅ¡vadoje taip pat nurodomi Policijos informacinių sistemų ir registrų duomenų saugos nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 17 d.

įsakymu Nr. 5-V-165 tam tikri punktai: policijos žinybinių registrų, posistemių dokumentų valdymo sistemų ir kitų informacinių sistemų naudotojai policijos žinybiniais registrais, posistemiais, dokumentų valdymo sistemomis ir kitomis informacinėmis sistemomis privalo naudotis tik su tiesioginių funkcijų atlikimu susijusiais tikslais (14.1 p.); užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumÄ (14.2 p.) bei vykdyti kitas Saugos nuostatuose ir saugos politikÄ Ä¯gyvendinančiuose dokumentuose nustatytas funkcijas ir kitus POLIS valdytojo, saugos įgaliotinio ir administratoriaus nurodymus, susijusius su POLIS naudojimu ir sauga (14.4 p.).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 5-V-118 patvirtinto apraÅ¡o „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 5-Y-775 „Dėl policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nurodyta, kad naudotojas vykdydamas savo funkcijas, turi teisę surinkti, įvesti, taisyti, trinti, atlikti paieÅ¡kÄ , peržiÅ«rėti, spausdinti ir teikti POLIS duomenis (11.1 p.); naudotojas asmeniÅ¡kai atsako, kad duomenys bÅ«tų tikri, iÅ¡samÅ«s ir pateikti laiku (11.2 p.); tvarkydamas duomenis tiksliai ir iÅ¡samiai nurodo duomenų tvarkymo pagrindÄ (pavedimo, medžiagos, praÅ¡ymo, skundo, bylos numerį ir pan. (11.4 p.);

Naudotojas už savo veiksmus atsako teisės aktų nustatyta tvarka (11.11 p.); Naudotojui griežtai draudžiama naudotis policijos valdomų valstybės informacinių sistemų, žinybinių registrų posistemių ir kitų informacinių sistemų duomenimis ne tarnybos tikslais (12.1 p.); Naudotojui griežtai draudžiama be teisėto pagrindo tvarkyti policijos valdomų valstybės informacinių sistemų, žinybinių registrų, posistemių ir kitų informacinių sistemų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti (12.5 p.).

Taip pat IÅ¡vadoje cituojamos eilė teisės nuostatų: Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 straipsnis, Statuto 2 straipsnio 5 dalies, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 5 p., 6.1 p., 7.1 p.,7.2 p., 8 p. Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ . Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas – pareigÅ«no veika, padaryta dėl pareigÅ«no kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunanti pasitikėjimÄ statutine įstaiga arba jÄ kompromituojanti.

PareigÅ«no vardo pažeminimas yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigÅ«nÄ iÅ¡ vidaus tarnybos, t. y. pareigÅ«no vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas Å¡iuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (LVAT 2005 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas patikslintame skunde teigia, jog vienintelis galimas jo nusižengimas, patvirtintas objektyviais duomenimis yra Saugos nuostatų ir Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių nuostatų pažeidimas, tačiau jis mano, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga.

Atsižvelgiant į tai, kad IÅ¡vadoje konstatuota, jog pareigÅ«nai savo veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ , o tai pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ laikytina savarankiÅ¡ku ir pakankamu pagrindu atleisti pareigÅ«nÄ iÅ¡ vidaus tarnybos, pareiÅ¡kėjo veiksmai nagrinėjamoje byloje analizuojami vertinant ar pareiÅ¡kėjas savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ ar ne. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neginčija Saugos nuostatų ir Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių nuostatų pažeidimo fakto, todėl Å¡ių nuostatų pažeidimo aplinkybės detaliau neanalizuotinos.

LVAT praktikoje aiÅ¡kinant Statuto nuostatas dėl pareigÅ«nų atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ , yra konstatuota, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu: pirma, turi bÅ«ti nustatyta pareigÅ«no kaltė dėl tam tikros veikos, prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, Å¡i veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituoti.

Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi bÅ«ti akivaizdÅ«s. Taigi, pareigÅ«no atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ yra galima, kai nustatoma minėtų aplinkybių visuma, todėl, nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tai reiÅ¡kia, kad ne kiekvienas kaltas pareigÅ«no veikimas sudaro pagrindÄ jį atleisti iÅ¡ tarnybos pagal minėtÄ Statuto nuostatÄ , jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas.

Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ yra vertinamojo pobÅ«džio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu, todėl Å¡ios pasekmės gali bÅ«ti nustatytos, atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1043-575/2017 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas, pradėdamas eiti pareigas vidaus tarnyboje, yra davęs priesaikÄ . Pažymėtina, jog Statutas nustato aukÅ¡tesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui bÅ«dinga ypatinga drausmė. PareigÅ«no vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (LVAT 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-941/2014; kt.).

Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principÄ , sprendžiant ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , įrodinėjimo naÅ¡ta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ , turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigÅ«no atleidimas iÅ¡ tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas pažymi, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi bÅ«ti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iÅ¡ naujo.

Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumÄ ir padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ nagrinėjant ginÄÄ teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).

Teismas, vertindamas bylos faktines aplinkybes, pažymi, jog byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 18 d. apie 1 val., (duomenys neskelbtini) tarp vienos asmenų grupės, kurioje buvo pareiÅ¡kėjas, T. S. ir M. P. bei kitos, kurioje buvo A. B., įvyko konfliktas, kuriame buvo panaudotas fizinis smurtas. Vėliau kartu su kitais asmenimis pareiÅ¡kėjas atėjo į konflikte dalyvavusio asmens A. B. tėvams priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., D. P. g. 21, kiemÄ , kuriame kilo taip pat konfliktas, kurio metu buvo panaudotas fizinis smurtas.

PareiÅ¡kėjas teigia žinojęs, jog 2021 m. liepos 18 d. konflikte dalyvavę asmenys jį puikiai pažįsta kaip policijos pareigÅ«nÄ , dalis jų yra nukentėję nuo jo principingai atliekamų tarnybinių pareigų ir kerÅ¡taudami už tai, gali pasinaudoti palankia proga jam pakenkti. NežiÅ«rint į tai, nei apie konfliktÄ , kilusį 2021 m. liepos 18 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini)., nei apie konfliktÄ A. B. tėvams priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), D. P. g. 21, kieme, pareiÅ¡kėjas policijai nepranešė.

Taip pat dėl įvykusios situacijos pareiÅ¡kėjas nesiėmė jokių priemonių iÅ¡kviesti medicinos darbuotojus padėti nukentėjusiems asmenims. Pažymėtina, kad T. S., sužinojęs, kad apie įvykį yra praneÅ¡ta policijos pareigÅ«nams, ėmėsi iniciatyvos susitarti su nukentėjusiuoju ir jam į sÄ skaitÄ pervedė 1200 eurų. Tuo metu buvo ir pareiÅ¡kėjas, kuris patarė, kokiÄ mokėjimo paskirtį nurodyti pildant mokėjimo pavedimo formÄ . Å ios aplinkybės rodo, kad pareiÅ¡kėjas suprato savo veikų neteisėtumÄ , gręsiančių atsakomybę ir taip bandė paveikti nukentėjusius asmenis.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų apie ROIK 0121000466039, ROIK 0121000466279, ROIK 0121000466204 ir ROIK 0121000465964 (1 t., b. l. 77-89) nustatyta, kad 2021 m. liepos 18 d. 1.29 val., 2.02 val., 3.46 val. ir 5.07 val. 2 kartus A. B., M. P. ir V. K. informavo Tauragės AVPK Å ilalės r. PK dėl kilusių konfliktų, kurių metu buvo sužaloti asmenys, kuriems prireikė medicininės pagalbos, buvo pasisavintas mobilus telefonas. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad su minėtais asmenimis tÄ naktį bendravo abiejų konfliktų metu.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, vidaus tarnyboje dirbantis nuo 2016 metų, žinojo, kaip privalo elgtis policijos pareigÅ«nas tarnybos ar ne tarnybos metu, gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) arba pats bÅ«damas įvykio liudininku. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«damas policijos pareigÅ«nu ir matydamas jo akivaizdoje atliekamus neteisėtus veiksmus bei turėdamas galimybę veikti tinkamai, jokių neatidėliotinų veiksmų nesiėmė.

Aplinkybė, jog tuoj po įvykio pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas 0,50 promilių girtumas, patvirtina, jog aukščiau nurodytus veiksmus pareiÅ¡kėjas atliko, bÅ«damas neblaivus. Apibendrinant tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog aptartais tyčiniais veiksmais pareiÅ¡kėjas suteikė pagrindÄ visuomenei manyti, jog statutiniai valstybės pareigÅ«nai gali elgtis neatsakingai ir netinkamai. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje nustatyti pareigÅ«nų atlikti veiksmai, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, neabejotinai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauna visuomenės pasitikėjimÄ vidaus tarnyba bei jÄ kompromituoja.

Tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, todėl laikytina, jog pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas pažemino pareigÅ«no vardÄ . Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nai už tarnybinius nusižengimus ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančiÄ veikÄ tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymÄ .

Pažymėtina tai, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra skundžiamo įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne pareiÅ¡kėjo atsakomybė dėl jo galbÅ«t padarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su jo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiÅ¡kėjo tarnybÄ , jo pareigÅ«no statusÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai ir Å¡ie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigÅ«no vardÄ bei nustatyta pareiÅ¡kėjo kaltė dėl padarytos veikos, Å¡ios veikos sukeltos pasekmės, kurios akivaizdžiai žemina tarnybos sistemos autoritetÄ , griauna pasitikėjimÄ Ä¯staiga, t. y. visos sÄ lygos, kurioms esant yra nustatoma, kad buvo pažemintas pareigÅ«no vardas.

Kadangi tarnybinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjo veiksmai nebuvo vertinami baudžiamosios teisės aspektu, pareiÅ¡kėjo padaryti pažeidimai galėjo bÅ«ti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, nežiÅ«rint į tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y., savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjÄ atleidžiant iÅ¡ vidaus tarnybos bÅ«tų pažeistos esminės procedÅ«ros, nes skundžiamÄ Ä¯sakymÄ dėl atleidimo priėmė kompetentingas pareigÅ«nas, skundžiamo įsakymo turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Pažymėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigÅ«no vardo pažeminimo faktas. Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitÄ sprendimo variantÄ , iÅ¡skyrus tÄ , kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

Ä®vertinus bylos duomenis, darytina iÅ¡vada, kad tarnybinis patikrinimas, kurio IÅ¡vada remiantis priimtas skundžiamas įsakymas dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos, atliktas visapusiÅ¡kai ir objektyviai, konstatuojant pareiÅ¡kėjo veikÄ , nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus, IÅ¡vadoje pakankamai aiÅ¡kiai nurodyta, kurie pareiÅ¡kėjo veiksmai pažemino pareigÅ«no vardÄ . Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadai (žr., pvz., LVAT 2010 m. vasario 22 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visumoje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pažemino pareigÅ«no vardÄ , todėl jo atleidimas iÅ¡ tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra imperatyvi teisinė pasekmė, kuri negali bÅ«ti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigÅ«no darbas, elgesys neturi įtakos (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-189/2007, 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011).

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog Tauragės AVPK 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. 85-TE-176 „Dėl A. Å . atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai nustatant bei įvertinant pareiÅ¡kėjo veikÄ , todėl pareiÅ¡kėjo patikslintas skundas dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas. Konstatavus, jog skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, iÅ¡vestiniais laikytini reikalavimai pareiÅ¡kėjÄ grÄ Å¾inti į iki atleidimo iÅ¡ tarnybos užimtas pareigas, jam priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei delspinigius, atmestini.

PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde iÅ¡dėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir (arba) niekaip nekeičia Å¡iame teismo sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t., b. l. 54). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iÅ¡ kitos Å¡alies gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. PareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai atmestini, todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. Å . patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo netenkinti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas R. A.