a8577a1a-3eda-406f-97db-2d672fd24de9 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Raimonda Andrulienė                                              Civilinė byla Nr. 2S-926-459/2015Teisėja Lina Jociuvienė                                                            (Proceso Nr. 2-24-3-02209-2014-1)                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                                                                                     140.2; 122.3   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. gegužės 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų J.

G. ir E. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų J. G. ir E. G. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, UAB „Gelvora“, Lindorf Oy filialas, UAB „Ūkio banko lizingas, AB DNB bankas, n u s t a t ė : 2014-10-30 Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikti pareiÅ¡kėjų J. G. ir E. G. pareiÅ¡kimai dėl bankroto bylos jiems iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, UAB „Gelvora“, Linforf Oy filialas, UAB „Ūkio banko lizingas“, AB DNB bankas.

PareiÅ¡kimai priimti, o 2014-11-27 nutartimi civilinės bylos sujungtos. PareiÅ¡kėjai praÅ¡o iÅ¡kelti jiems bankroto bylÄ ir bankroto administratore skirti UAB „Centrinis bankroto biuras“. Nurodo, kad yra nemokÅ«s Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABÄ®) 2 str. 2 p. prasme: negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimų terminai yra suėję, o jų suma virÅ¡ija 25 Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesio algas. 2007-07-31 E. G. iÅ¡ AB DNB NORD banko paėmė 33 000,00 Lt vartojamÄ jį kreditÄ automobiliui bei kitiems daiktams pirkti; 2007-11-13 iÅ¡ SEB banko paėmė 265 000,00 Lt paskolÄ bÅ«stui įsigyti ir 45 000,00 bÅ«sto remontui; 2007 m. lapkričio gale paėmė Ūkio banko lizingo kortelę 5000,00 Lt sumai, o 2008-01-18 Snoro lizingas suteikė 9000,00 Lt paskolÄ ; 2008 m. kovo mėn. pareiÅ¡kėja American Express Gold kortelės pagrindu gavo 5000,00 Lt, 2009 m. iÅ¡ Parex banko paėmė 1000,00 Lt.

Pažymėjo, kad iÅ¡ pradžių gyveno gerai, tik 2009 m. žiemÄ darbų mastas sumažėjo, sumažėjo atlyginimai, todėl nebeturėjo galimybės vykdyti įsipareigojimus bankams. Situacijai negerėjant, pareiÅ¡kėja 2010 m. rugsėjo mėn. iÅ¡vyko į AnglijÄ , vėliau į AnglijÄ iÅ¡vyko ir pareiÅ¡kėjas bei vaikai. Gyvena Anglijoje, lėšų vos užtenka pragyvenimui. Nurodo, kad bendra įsiskolinimo suma sudaro 98 223,47 Eur (339 146,85 Lt), o gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 2084,91 Eur.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-03-23 nutartimi pareiÅ¡kimÄ atmetė.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjų turtinė padėtis pakankamai gera. Teismui pateiktos VSDF Vilniaus skyriaus pažymos apie pareiÅ¡kėjo valstybinį socialinį draudimÄ nuo 2007-01-01 iki 2014-08-22 bei pažyma, jog dirba Anglijoje ir mėnesio pajamos sudaro apie 1249,18 Eur (iki 1000 £), pareiÅ¡kėja gauna iÅ¡mokas vaikui - per mėnesį 479,78 Eur ir mėnesio iÅ¡mokÄ - 256,06 Eur, transporto priemonių neturi, pareiÅ¡kėjų vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas įkeistas, nustatyta turto vertė ir paskelbtos varžytynės, pareiÅ¡kėjo vardu įregistruotos 6800/20500 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4100/12200 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai pat pateikti sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai.

PareiÅ¡kėjai turi kreditinių įsipareigojimų UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, UAB „Gelvora“, Lindorf Oy filialas, UAB „Ūkio banko lizingas“, AB „DNB bankas“. Turi tris nepilnamečius vaikus, kurie mokosi Anglijoje, nuomojasi butÄ Mančesteryje, Anglijoje, nuomos kaina 625,00 £, teismui pateikti transporto bilietai. Teismui tai pat pateiktos socialiniame tinkle Facebook pareiÅ¡kėjų įkeltos nuotraukos apie jų atostogas užsienio Å¡alyse 2012-2014 metais. Teismas nustatė, kad egzistuoja LR FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. numatytas teisinis pagrindas, dėl kurio teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ : paaiÅ¡kėjo, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais.

Sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ galioja bendroji sÄ Å¾iningumo prezumpcija, todėl sÄ Å¾iningumas vertintinas trimis aspektais: sÄ Å¾iningumas dėl nemokumo priežasčių, sÄ Å¾iningumas teikiant pareiÅ¡kimÄ (atskleidžiant visÄ ir tiksliÄ informacijÄ ), sÄ Å¾iningumas bylos nagrinėjimo metu. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai, bÅ«dami susituokę, per trumpÄ laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. pabaigos iki 2008 m. kovo mėn. prisiėmė įsipareigojimų už 362 000,00 Lt sumÄ .

PareiÅ¡kėjo gaunamas atlyginimas 2007 metais, kai pareiÅ¡kėjai siekė gauti kreditÄ bÅ«stui, dėl neaiÅ¡kių priežasčių nuo itin mažo pakilo iki didelio atlyginimo. Gaudami, pareiÅ¡kėjų nuomone, didelius atlyginimus, jie nevengė didinti įsiskolinimų. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjų gaunamos pajamos yra didelės ir Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai siekia iÅ¡vengti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, nes gyvena pakankamai stabilų finansinį ir socialinį gyvenimÄ : tiek 2012 metais, tiek 2014 metais atostogavo užsienyje.

Teismas nusprendė, kad pareiÅ¡kėjai, turėdami veikti pagal rÅ«pestingų, apdairių ir protingų besiskolinančių asmenų elgesio standartus, veikė neatsakingai. Teismas konstatavo, kad J. G. ir E. G. elgėsi nesÄ Å¾iningai. PareiÅ¡kėjai nurodo, jog 868,86 Eur skirtina bankroto administratoriui bei 1971,71 Eur bÅ«tiniesiems jų poreikiams, liekanti pinigų suma yra labai maža, todėl neįmanoma pasiekti skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. FABÄ® 1 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad įstatymas taikomas fiziniam asmeniui, kurio pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjų asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, o Anglijoje.PareiÅ¡kėjai atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-23 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – iÅ¡kelti jiems bankroto bylÄ . Nurodo, jog teismas nepagrįstai įvertino pareiÅ¡kėjų finansinę padėtį, atsižvelgdamas į pragyvenimo lygį Lietuvoje, nes pareiÅ¡kėjai gyvena Anglijoje. Teismas nutartyje remiasi neegzistuojančiomis teisės normomis ir kriterijais.

Per mažas lėšų, skirtinų kreditoriams dydis, negali bÅ«ti argumentas nekelti bankroto bylos: FABÄ® kreditoriams skirtinų lėšų konkretaus dydžio nenumato. Teismas nepagrįstai, kaip įrodymu apie pareiÅ¡kėjų turtinę padėtį, rėmėsi nuotraukomis, atspausdintomis ir socialinio tinklo Facebook: nenustatytas tų nuotraukų autentiÅ¡kumas, be to, pareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, jog kelionės buvo dovanotos, prašė iÅ¡kviesti liudytojÄ I. G. Å¡iai aplinkybei patvirtinti. Tačiau teismas liudytojos nekvietė, todėl pareiÅ¡kėjų teiginiai nebuvo patvirtinti.

Taigi teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjų turtinė padėtis nėra bloga. Teigia, jog pateikė teismui duomenis apie gaunamas pajamas, todėl teismas, manydamas, kad reikalingi papildomi įrodymai, turėjo pasiÅ«lyti pareiÅ¡kėjams juos pateikti, tačiau teismas papildomų duomenų pateikti neprašė, todėl neteisingai nusprendė, kad pareiÅ¡kėjai galbÅ«t nurodo „nerealias“ pajamas. Teismas nutartyje nurodė, jog pareiÅ¡kėjo atlyginimas dėl neaiÅ¡kių priežasčių 2007 metais padidėjo, tačiau Å¡is argumentas nesudaro jokio pagrindo laikyti pareiÅ¡kėjus nesÄ Å¾iningais.

Kredito sutartis nėra nuginčyta, vadinasi, ji yra teisėta ir galiojanti. BÅ«tent bankas, suteikdamas kreditÄ , turėjo tirti duomenis apie asmens pajamų padidėjimÄ . Teismas savo iniciatyva Å¡io klausimo spręsti negali, nes toks reikalavimas byloje nėra pareikÅ¡tas. Tai, kad pareiÅ¡kėjai per trumpÄ laikÄ prisiėmė tam tikrÄ sumÄ kreditinių įsipareigojimų, nesudaro pagrindo konstatuoti jų nesÄ Å¾iningumÄ , nes FABÄ® nenumato kredito dydžio, kaip kriterijaus, kuris įrodytų asmens nesÄ Å¾iningumÄ .

Teismas nutartyje nurodė, jog pareiÅ¡kėjų asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, o Anglijoje. Manydamas, jog pareiÅ¡kėjai neturi teisės kreiptis į teismÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, teismas privalėjo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ , o ne atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ . PareiÅ¡kėjai LietuvÄ laiko savo interesų centru, nes joje liko artimieji giminaičiai, su kuriais pareiÅ¡kėjai palaiko ryšį, pagrindinis ir didžiausios vertės pareiÅ¡kėjų nekilnojamasis turtas yra Lietuvoje, pareiÅ¡kėjų kreditoriai yra Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys.

Be to, FABÄ® nenumato draudimo asmeniui, dirbančiam kitoje Å¡alyje, kreiptis į teismÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Akivaizdu, jog bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjams atsisakyta iÅ¡kelti neegzistuojančiais pagrindas, neįrodžius nė vieno nesÄ Å¾iningumo požymio, todėl pareiÅ¡kimas, nenustačius jo netenkinimo pagrindų, turi bÅ«ti tenkinamas. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, jog teismas pagrįstai atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ , kadangi iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjai siekė gyventi ne pagal gaunamas pajamas. Nors atskirajame skunde teigiama, jog teismas neįpareigojo pareiÅ¡kėjų pateikti įrodymų, kam panaudota dalis pasiskolintų lėšų, tačiau Å¡alys turi pačios įrodinėti pareikÅ¡tus reikalavimus. PareiÅ¡kėjai teigia, jog teismas nepagrįstai pareiÅ¡kėjų materialinę padėtį įvertino pagal pragyvenimo lygį Lietuvoje, nes pareiÅ¡kėjai iÅ¡laidas patiria Anglijoje.

Ä® bylÄ nėra pateikta duomenų apie pragyvenimo kainas Anglijoje. Nors pareiÅ¡kėjų turto vertės nepakanka padengti visus įsipareigojimus, tačiau, kaip nurodė teismas, turto vertė yra nuolat kintanti. PareiÅ¡kėjai kredito sutartimi įsipareigojimus prisiėmė 40 metų laikotarpiui, todėl faktas, kad pareiÅ¡kėjų turto vertė mažesnė nei sutarties sudarymo metu, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjai yra nemokÅ«s. Teismas pagrįstai nesivadovavo pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimais, susijusiais su jų kelionių aplinkybėmis, nes pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių jų teigiamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjų turtinių interesų vieta yra Anglijoje, kur pareiÅ¡kėjai gyvena jau nuo 2010 metų.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo AB DNB bankas praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjai, elgdamiesi rÅ«pestingai ir apdairiai, turėjo įvertinti savo galimybes įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėjų gaunamos pajamas yra pakankamai didelės. Kai fizinių asmenų įsipareigojimų dydis didesnis už turimÄ turtÄ , tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingÄ terminÄ padengti įsiskolinimÄ , nėra pagrindo konstatuoti, kad fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų.

Taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjų turtinių interesų vieta yra Anglijoje.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Lindorff Oy praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog teismas, vertindamas apeliantų sÄ Å¾iningumÄ , pagrįstai pripažino, jog jie buvo nesÄ Å¾iningi, kadangi per trumpÄ laikotarpį iÅ¡ įvairių kredito įstaigų prisiėmė finansinių įsipareigojimų, kurių realiai įvykdyti nesugebėjo.Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABÄ® 1 straipsnio 1 dalis).

Å iuo įstatymu sudaromos sÄ lygos fiziniams asmenims, iÅ¡ esmės pablogėjus jų finansinei bÅ«klei, per protingÄ terminÄ pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus Å¡iam terminui, įstatyme nustatytomis sÄ lygomis bÅ«ti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ pagrindų (FABÄ® 6 straipsnio 1 dalis).

FABÄ® fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesio algas (FABÄ® 2 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjams atsisakė iÅ¡kelti dėl to, jog konstatavo pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ kreditorių atžvilgiu. PareiÅ¡kėjai ginčija Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, motyvuodami tuo, jog bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjams atsisakyta iÅ¡kelti neegzistuojančiais pagrindas, neįrodžius nė vieno nesÄ Å¾iningumo požymio.

Teismas atsisako iÅ¡kelti nesÄ Å¾iningo fizinio asmens bankroto bylÄ dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais. FABÄ® detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali bÅ«ti pripažinti nesÄ Å¾iningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABÄ® tikslus ir jame nustatytÄ specialųjį teisinį reguliavimÄ .

SÄ Å¾iningumas yra vienas iÅ¡ bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties Å¡alis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sÄ Å¾iningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiÅ¡kinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek jÄ vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restitucijÄ (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo fiziniam asmeniui.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes.

Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.). Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sÄ Å¾iningai pateikė visÄ informacijÄ , antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sÄ Å¾iningai.

Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesÄ Å¾iningo elgesio prezumpcijas, FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesÄ Å¾iningumo atvejų sÄ raÅ¡as, nepateikiama nesÄ Å¾iningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesÄ Å¾iningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesÄ Å¾iningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABÄ® tikslus.Parengiamieji įstatymo dokumentai (FABÄ® koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo bÅ«dų analizė“) patvirtina, kad, priimant FABÄ®, nebuvo siekiama padėti nesÄ Å¾iningiems asmenims atstatyti savo mokumÄ .

Pagal Lietuvoje pasirinktÄ FABÄ® įtvirtintÄ fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sÄ lygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų bÅ«ti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl iÅ¡skirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABÄ® nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiÅ¡kai laikomas nesÄ Å¾iningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu ir jam gali bÅ«ti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesÄ Å¾iningų veiksmų.

Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, iÅ¡silavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sÄ Å¾iningumo, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sÄ Å¾iningumo kriterijų. NesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus.

Taigi nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ , pripažintinas nesÄ Å¾iningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti).

Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesÄ Å¾iningas elgesys, kai asmuo, jau bÅ«damas nemokus, reikÅ¡mingai padidina savo nemokumÄ . Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesÄ Å¾iningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryÅ¡ys – nesÄ Å¾iningumas turi daryti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ nemokumui. Tai reiÅ¡kia, kad menkaverčiai ir reikÅ¡mingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiÅ¡kėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.

Nagrinėjamoje byloje teismas atsisakė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams bankroto bylÄ FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu dėl pareiÅ¡kėjų veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ patvirtino aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjai per trumpÄ laikÄ prisiėmė įsipareigojimų už 362 000 Lt sumÄ , pareiÅ¡kėjo atlyginimas 2007 metais dėl neaiÅ¡kių priežasčių padidėjo, kai siekė gauti kreditÄ bÅ«stui, be to, pareiÅ¡kėjai paėmė paskolÄ automobilio ir kitų daiktų pirkimui, tačiau nepateikė įrodymų, kam Å¡ie pinigai buvo iÅ¡leisti, ar 45 000 Lt paskola bÅ«sto remontui tikrai buvo panaudota remontui.

Tai pat teismas nurodė, jog pareiÅ¡kėjų turimo turto kaina gali kisti, nes Å¡iuo metu turtas dar nėra realizuotas ir neaiÅ¡ku, už kokiÄ sumÄ jis bus parduotas. Be to, pareiÅ¡kėjų gaunamos pajamos, atsižvelgiant į pragyvenimo Lietuvoje lygį, yra didelės ir pareiÅ¡kėjai siekia iÅ¡vengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. PareiÅ¡kėjų nuomone, Å¡ios teismo prielaidos nepagrįstos, o teismas, manydamas, jog reikalingi papildomi dokumentai, turėjo pasiÅ«lyti pareiÅ¡kėjams juos pateikti.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant įmonių bankroto bylose kylančius teisės klausimus, konstatuota, jog bankroto bylos susijusios su vieÅ¡uoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, bankroto byloms nagrinėti yra nustatyta speciali procedÅ«ra, įtvirtinta Ä®monių bankroto įstatyme ir taikoma visoms įmonėms, įregistruotoms Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T.

Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Atsižvelgiant į vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ bankroto bylose, teismas jose turi bÅ«ti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, Ä®monių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. S. ir M. S. praÅ¡ymÄ , bylos Nr. 3K-3-106/2014). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iÅ¡keliant fizinio asmens bankroto bylÄ siekiama ne tik atkurti jo mokumÄ , bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus.

Sprendžiant dėl atsisakymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjas yra nesÄ Å¾iningas (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifikÄ . Civilinėje byloje galiojant sÄ Å¾iningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , prieÅ¡ingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų Å¡alių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo Å¡alies sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ .

Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali iÅ¡dėstyti pozicijÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, savo pareiÅ¡kimu įstoti į bylÄ tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesÄ Å¾iningumÄ . Dėl to teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumÄ sukėlusias priežastis, ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjo kartu su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai iÅ¡vadai, jog nemokumÄ lėmė nesÄ Å¾iningi pareiÅ¡kėjo veiksmai, padaryti, turi bÅ«ti aktyvus ir pareikalauti pareiÅ¡kėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl asmens sÄ Å¾iningumo (nesÄ Å¾iningumo).

Tokia teismo teisė įtvirtinta FABÄ® 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus. Teismo nuomone, Å¡iuo atveju kilus abejonių dėl pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumo pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis priemonių Å¡iems neaiÅ¡kumams paÅ¡alinti ir įpareigoti pareiÅ¡kėjus pateikti trÅ«kstamus dokumentus ar apklausti asmenis, kurie, pasak pareiÅ¡kėjų, patvirtintų jų teigiamas aplinkybes.Teismas nurodė, jog pareiÅ¡kėjai nepagrindė, kad 45 000 Lt, kurios pasiskolino iÅ¡ AB SEB banko bÅ«sto remontui, panaudojo bÅ«tent bÅ«sto remontui.

Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ pateiktame Sprendime dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo (tomas I, b. l. 129-130) nurodyta, jog 2011-12-12 bendrovė UAB „Finance Property“ sudarė bute atliktų remonto darbų sÄ matos skaičiavimo ataskaitÄ , kurioje nustatyta, kad atliktų remonto darbų sÄ matos vertė 23773,63 Lt, taigi nepanaudota pagal paskirtį kredito dalis sudaro 6174,53 Lt, dėl Å¡ios priežasties UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ bankui iÅ¡mokėtinÄ draudimo iÅ¡mokÄ sumažino pagal paskirtį nepanaudota kredito dalimi.

Nors šį dokumentÄ pateikė ne pareiÅ¡kėjai, tačiau teismas, vertindamas 45 000 Lt paskolos dalies panaudojimo aplinkybes, turėjo įvertinti visus byloje esančius duomenis, kad bÅ«tų priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Be to, iÅ¡ pareiÅ¡kėjų pateikiamo lėšų, reikalingų bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti, sÄ raÅ¡o matyti, jog jame nurodomos 110 svarų per mėnesį iÅ¡laidos kurui. PareiÅ¡kėjai su pareiÅ¡kimu dėl bylos iÅ¡kėlimo pateikė duomenis apie gaunamas pajamas Anglijoje, registruotinÄ turtÄ Lietuvoje, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kokia yra pareiÅ¡kėjo registruotino turto Anglijoje sudėtis.

FABÄ® 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kartu su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo privalo pateikti duomenis apie turimÄ turtÄ ir nurodyti turto vertę. Taigi įstatyme pareiÅ¡kėjui nenustatyta pareigos įrodinėti aplinkybių, kad jis kito turto, iÅ¡skyrus tÄ , apie kurį pateikė duomenis, neturi ir to patvirtinti raÅ¡ytiniais įrodymais, gautais iÅ¡ registrų ir kitų įstaigų, neprivalo. Tačiau jeigu teismui kyla pagrįstų abejonių dėl pareiÅ¡kėjo turto sudėties, jis turėtų jas paÅ¡alinti, pareikalaudamas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų pateikti papildomus duomenis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto byla gali bÅ«ti nutraukiama paaiÅ¡kėjus aplinkybei, jog pareiÅ¡kėjas pateikė neteisingÄ informacijÄ apie savo turtÄ , turimus įsipareigojimus. Bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje pareiÅ¡kėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytÄ informacijÄ , tačiau Å¡ios informacijos teisingumas gali bÅ«ti vertinamas bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, taip pat jau iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . Teismas nutartyje nurodė, jog pareiÅ¡kėjo gaunamos pajamos, siekiant gauti kreditÄ bÅ«stui, 2007 metais dėl neaiÅ¡kių priežasčių padidėjo.

Teismas pažymi, kad fiziniam asmeniui prisiimant įsipareigojimus kreditoriaus suklaidinimas dėl asmens turtinės padėties gali rodyti tokio asmens nesÄ Å¾iningumÄ . Tačiau tokie asmens veiksmai (neveikimas) turi bÅ«ti vertinami ir nustatomi kiekvienu konkrečiu atveju. Nagrinėjamu atveju bÅ«sto kredito sutartis buvo sudaryta 2007-11-13 E. G. vardu (tomas II, b. l. 57-59), kaip matyti iÅ¡ pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ , E. G. pajamos 2007 metais sudarė apie 2642,25 Lt per mėnesį (neatskaičius mokesčių), J.

G. pajamos 2007 m. liepos mėn. – 2007 m. gruodžio mėn., lyginant su iki tol buvusiomis, padidėjo, duomenų apie to priežastis byloje nėra. Tačiau teismas turėjo įvertinti tai, kad kredito sutartis buvo sudaryta daugiau negu prieÅ¡ 3 metus iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo, taip pat į tai, jog sutartis buvo sudaryta E. G. vardu, kuri gaudavo pastovias pajamas, ir Å¡ių aplinkybių kontekste įvertinti pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumÄ .Be to, byloje yra duomenų, jog pareiÅ¡kėjai 2009-09-03 su UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ sudarė Mokėjimų draudimo susitarimÄ , pagal kurį UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ įsipareigojo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ bankui, vykdydamas bÅ«sto kreditavimo sutartimi pareiÅ¡kėjų prisiimtus įsipareigojimus bankui. 2010-10-29 UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ sudarė grÄ Å¾inimo grafikÄ Nr. 1 dėl iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo, tačiau pareiÅ¡kėjai prisiimtų įsipareigojimų nustatytais terminais ir tvarka neįvykdė, todėl UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti pareiÅ¡kėjų nesumokėtas sumas.

Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti Å¡iuos pareiÅ¡kėjų veiksmus sÄ Å¾iningumo aspektu, t. y. įvertinti tai, jog pareiÅ¡kėjai dėjo pastangas, kad kreditas bankui bÅ«tų mokamas, ieÅ¡kojo variantų, kaip spręsti problemas, kilusias dėl jų negalėjimo vykdyti įsipareigojimų bankui.Teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiÅ¡kėjų turimo turto kaina gali kisti, nes neaiÅ¡ku, už kokiÄ sumÄ jis bus parduotas. PareiÅ¡kėjai pateikė teismui įrodymus, jog buvo atlikta didžiausios vertės jų nekilnojamojo turto - įkeisto buto, kurio realizavimo procesas pradėtas 2014-07-21 vykdomojo įraÅ¡o pagrindu, vertės nustatymo ekspertizė.

Turtas įvertintas 135 000 Lt. Antstolė 2014-11-17 praneÅ¡ime nurodo, jog bus skelbiamos turto varžytynės. Nors visi vykdymo veiksmai, teismui priėmus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iÅ¡kėlimo, pagal FABÄ® nuostatas privalomai stabdomi, tačiau teismui atsisakius iÅ¡kelti bankroto bylÄ jie vėl bus atnaujinti ir turtas bus pardavinėjamas už nustatytÄ kainÄ . PareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodė, jog įkeisto buto vidutinė rinkos vertės Registrų centro duomenimis – 166 375 Lt, taigi netgi didesnė nei ekspertizės akte nustatyta turto vertė.

Todėl visiÅ¡kai nesuprantamas teismo argumentas, jog ieÅ¡kovų turimo turto kaina gali kisti: akivaizdu, jog realizuojant įkeistÄ turtÄ varžytynėse, jo kaina nebus didesnė nei pareiÅ¡kime nurodyta turto vertė.Be to, teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimÄ , ar į bylos nagrinėjimÄ , kaip kreditorius, suinteresuotu asmeniu įtrauktinas AB SEB bankas. UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodo, jog bankas nutraukė kredito sutartį 2011-07-15, kreipėsi į bendrovę dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, o UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ 2011-11-27 priėmė sprendimÄ dėl 82350,24 Eur iÅ¡mokėjimo, iÅ¡moka bankui mokama dalimis iki 2016-12-05.

Pati UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ teigia, jog bankas reikalavimo teises pareiÅ¡kėjų atžvilgiu perleis iÅ¡mokėjus visÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Vadinasi, banko reikalavimo teisė, kilusi iÅ¡ kredito sutarties, Å¡iuo metu dar nėra perleista. CK 6.1015 str. 1 d. numato: jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Be to, iÅ¡ antstolės praneÅ¡imo (tomas II, b. l.

94) matyti, jog vykdomas vykdomasis įraÅ¡as dėl 313420,01 skolos ir 5 proc. metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ E. G., parduodant E. G. ir subsidiariai atsakingam įkaito davėjui J. G. priklausantį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojo AB SEB banko naudai. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, spręstinas klausimas dėl AB SEB banko, kaip pareiÅ¡kėjų kreditoriaus, įtraukimo į bylÄ . Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, nutartyje konstatuodamas, jog pareiÅ¡kėjų turtinių interesų buvimo vieta yra Anglijoje, t. y. ne Lietuvos Respublikoje, privalėjo spręsti, kaip tai įtakoja fizinių asmenų galimybę bankrutuoti Lietuvoje pagal FABÄ® įstatymÄ , nes tarp atsisakymo kelti bankroto bylÄ pagrindų toks pagrindas nenumatytas.

Tai padėtų paÅ¡alinti ir prieÅ¡taravimus teismo motyvuose, kad fizinių asmenų turtinių interesų buvimo vieta yra Anglijoje, tačiau asmenų pajamos įvertintos, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį Lietuvoje. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ioje nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad tam tikros nurodytos aplinkybės liko iÅ¡samiai nenustatytos ir detaliai neįvertintos, o dėl to galėjo bÅ«ti neteisėtai nuspręsta dėl pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumo ir nepagrįstai atsisakyta iÅ¡kelti jiems bankroto bylÄ .

Tik nustačius visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, galima nuspręsti, ar pareiÅ¡kėjai buvo sÄ Å¾iningi (nesÄ Å¾iningi), įvertinti nesÄ Å¾iningų veiksmų (jei tokie bÅ«tų konstatuoti) ir nemokumo ryšį – ar jis daro reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ nemokumui, ar prie nemokumo prisidėjo ir kitos, nuo pareiÅ¡kėjų valios nepriklausančios aplinkybės (ekonominė krizė, nedarbo lygio padidėjimas, nekilnojamojo turto kainų pokyčiai ar pan.). Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos pareiÅ¡kėjams iÅ¡kėlimo grÄ Å¾intinas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas n u t a r i a : panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį ir perduoti klausimÄ iÅ¡ naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                        Raimonda Andrulienė