2013-09-18 Nr. AB-6513-3-61-3-01620-2009-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P438 - 200/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01620-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija 80.3; 80.13(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Kiemeliai“ prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2757-189/2009 pagal pareiškėjo „Kiemeliai“ skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas žemės ūkio bendrovė „Kiemeliai“ (toliau – Pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Komisijos probleminiams skundams nagrinėti 2008 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 2D-1431(12.37) (t. I b.l. 25-26);

2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. BR6-(10.14)-34526;

3) įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą iš naujo atlikti paraiškos ES struktūrinių fondų paramai gauti vertinimą.

Paaiškino, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra), pakartotinai atlikusi paraiškos ES struktūrinių fondų paramai gauti vertinimą, 2007 m. gruodžio 29 d. informaciniu laišku Nr. BR6-(10.14)-34526 informavo, jog projektas „Grūdų ūkio modernizavimas ir plėtra“ yra netinkamas paramai gauti, kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 3D-87 patvirtintų Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2005 metais pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (toliau – Gairės) 28.3 ir 28.6 punktuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Komisija probleminiams skundams nagrinėti (toliau – Komisija) 2008 m. kovo 17 d. raštu Nr. 2D-1431(12.37), minėtą Agentūros sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu.

Nurodė, jog pagal Agentūros 2007 m. gruodžio 12 d. užklausimą Nr. UPD2-(SD)-137, pateikti dokumentus (informaciją) užtikrinančius finansavimo šaltinius, kuriuose atsispindėtų projekto įgyvendinimui suteikiamos kredito sumos bei jų grąžinimo laikotarpiai, 2007 m. gruodžio 28 d. Agentūrai pateikė 2006 m. lapkričio 22 d. paskolos sutartį su AB „Ūkio bankas“, kurioje yra nurodytos visos paskolos sutarties suteikimo sąlygos, grąžinimo terminai ir sumos. Paaiškino, kad iš 2006 m. lapkričio 22 d. paskolos sutarties gautų pinigų, buvo atliekami atsiskaitymai ir mokėjimai. Paskolos grąžinimo terminas yra 2008 m. lapkričio 15 d., o kredito panaudojimo terminas iki 2007 m. sausio 22 d.. Taip pat nurodė, jog 2007 m. gruodžio 28 d. atsakyme parašytas nekategoriškas sakinys „ši paskola gali būti panaudota likusiom projekto investicijoms atlikti“ vertintinas kaip perteklinis, o jo galimas nesutapimas laiko atžvilgiu su sutarties sąlygomis, kaip spausdinimo netikslumas. Todėl dėl neatitikimo Gairių 28.3 punkto turinio reikalavimams (pareiškėjui parama negali būti suteikta, jei paraiškoje arba jos prieduose pateikė klaidinančią informaciją), nurodė, jog tokia informacija, yra netiksli ir ji negali būti vertinama kaip sąmoningas klaidinimas, nes pats atsakymas į užklausimą negali būti vertinamas kaip paraiška ar jos priedas.

Dėl neatitikimo Gairių 28.6 punkto turinio reikalavimams (pareiškėjui parama negali būti suteikiama, jei teikdamas paraišką pagal Gaires nepridėjo reikiamų dokumentų ir trūkstamos informacijos nepatikslino per Agentūros nustatytą laiką, pagrindu) nurodė, jog Agentūrai buvo pateikti jos prašomi pateikti dokumentai, kuriuos ji turėjo analizuoti ir įvertinti kaip jie užtikrina finansinius šaltinius. Pažymėjo, jog gavusi Agentūros 2007 m. gruodžio 12 d. užklausimą Nr. UPD2(SD)-137, du kartus, t.y. 2007 m. gruodžio 19 d. lydraščiu ir 2007 m. gruodžio 28 d. atsakymu teikė dokumentus atsakovei. Atkreipė dėmesį, kad kai buvo gautas 2007 m. gruodžio 12 d. Agentūros užklausimas, Bendrovė paskolos sutarties su „K-Rahoitus Oy“ filialu „K-Finance“ neturėjo, nes ji buvo paimta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) pareigūnų (apie tai Agentūros darbuotoja buvo informuota telefonu), todėl buvo pateiktas tik 3 paskolos sutarties priedas (Agentūros vertinimo medžiaga b.l. 681). Todėl Agentūra, atlikdama pakartotinį vertinimą (2007 m. gruodžio 29 d. informacinis laiškas), neturėjo visos jai pateiktos medžiagos. Taip pat nurodo, jog Gairių 78 punkto nuostata nustato, kad jei nepateikiami reikiami dokumentai ar trūkstama informacija, prieš priimdama sprendimą atmesti paraišką, Agentūra turi išnagrinėti nustatytus neatitikimus ir papildomą informaciją, duomenų bei dokumentų nepateikimo aplinkybes ir įsitikinti, kad atmetimas yra pagrįstas ir paraiškos vertinimą atlikę vertintojai nepažeidė nustatytų procedūrų. Mano, jog Agentūra nevertino paraiškos vadovaujantis turima medžiaga, o priėmė formalų sprendimą paraišką atmesti tuo pagrindu, kad nebuvo pateikti reikalaujami dokumentai. Taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2007 m. kovo 17 d. rašte Nr. 2D-1431 (12.37) nėra konkrečių argumentų, kodėl pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu, tik nurodyta, jog projektas pripažintas netinkamu paramai gauti pagal Gairių 28.3 ir 28.6 punktų reikalavimų. Teigia, skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, o paraiškos vertinimas turi būti atliekamas iš naujo.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti.

Paaiškino, jog vertinant pareiškėjo pateiktus 2006 m. finansinės atskaitomybės dokumentus nustatyta, jog bendrovės finansinė padėtis sudėtinga - trumpalaikis turtas (1 447 008 Lt) yra mažesnis nei įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai (1 452 238 Lt) (Agentūros vertinimo medžiaga b.l. 577-578). Pareiškėjo pateikta paskolos sutartis su AB „Ūkio bankas“ dėl 500 000 Lt paskolos skirta apyvartinių lėšų papildymui ir negali būti panaudota tolesniam projekto investicijų finansavimui. Dėl šių priežasčių buvo priimta išvada, jog pareiškėjas neturi pakankamai apyvartinio kapitalo ir jo finansinę padėtį dar labiau pablogintų dalies projekto finansavimas nuosavomis lėšomis. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo su paraiška pateiktoje UAB „Kesko agro Lietuva“ kredito suteikimo garantijoje nurodyta sąlyga, jog ES struktūrinių fondų parama turės būti panaudota paskolai grąžinti. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas, paprašytas pateikti turimų paskolų bei lizingo suteikimo sutarčių kopijas pateikė tik paskolos su „K-Rahoitus Oy“ filialu „K-Finance“ sutarties 3 priedo su paskolos mokėjimo grafiku kopiją. Todėl, darytina prielaida, kad ir paskolos suteikimo sutartyje nustatyta tokia pat sąlyga dėl ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo. Pažymėjo, jog pareiškėjas pagal Gairių 28.3 punktą paraiškoje ar jos prieduose pateikė klaidinančią informaciją ir pagal Gairių 28.6 punktą per nustatytą terminą nepatikslino trūkstamos informacijos, todėl pareiškėjos paraiška atmesta, kaip netinkama paramai iš ES struktūrinių fondų gauti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko.

Nurodė, jog Komisija probleminiams skundams nagrinėti, priimdama sprendimą vadovavosi Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2005 metais pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 3D-87 (Žin., 2005, Nr. 27-863), 28.3 punktu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui parama negali būti suteikiama, jei paraiškoje arba jos prieduose pagal šias Gaires Agentūrai jis pateikė klaidinančią informaciją bei 28.6 punktu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui parama negali būti suteikiama, jei teikdamas paraišką pagal šias Gaires pareiškėjas nepridėjo reikiamų dokumentų ir trūkstamos informacijos nepatikslino per Agentūros nustatytą laiką. Taip pat nurodė, jog Komisija savo sprendimą grindė pareiškėjo ir Agentūros pateiktais dokumentais bei atstovo, dalyvavusio Komisijos posėdyje pateikta informacija. Ministerija sutiko su Agentūros priimtu sprendimu, jog pareiškėjas pažeidė Gairių nustatytus reikalavimus ir skundą pripažino nepagrįstu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo ŽŪB „Kiemeliai“ skundą kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi panaikino teismo sprendimą ir perdavė tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, kadangi byloje yra duomenų, jog 2008 metais Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, susijusi su pareiškėju ŽŪB „Kiemeliai“. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog, nagrinėjant administracinę bylą, svarbu išsiaiškinti, dėl ko yra iškelta baudžiamoji byla; konkrečiai nustatyti, kokią įtaką minėtos baudžiamosios bylos baigtis gali turėti pareiškėjo teisei į paramą administracinėje byloje, kadangi šioje baudžiamojoje byloje gali būti tiriamos su pareiškėju ŽŪB „Kiemeliai“ susijusių asmenų nusikalstamos veikos, kuriomis buvo siekiama materialinės naudos gaunant paramą iš Europos Sąjungos fondų ar Lietuvos biudžeto. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog byloje pateiktas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. įsiteisėjęs nuosprendis patvirtina, jog baudžiamojon atsakomybėn trauktiniems asmenims baudžiamoji atsakomybė netaikyta.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog ŽŪB „Kiemeliai“ 2005 m. balandžio 15 d. pateikė paraišką skirti finansinę paramą pagal Lietuvos 2004-2006 Bendrojo programavimo dokumentą Nr. BPD2004-EZUOGF-4.1-02-05/5/0049 (Agentūros vertinimo medžiaga, b.l. 308-335). Agentūra 2005-04-25 atlikusi administracinės atitikties vertinimą informaciniu pranešimu Nr. SD-(12.195-P)-728 konstatavo, jog Bendrovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už ataskaitinius metus (2004 m.) nepatvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos žyma (antspaudu). Bendrovei pašalinus trūkumus Agentūra 2005 m. balandžio 29 d. atliko paraiškos administracinės atitikties vertinimą, kuriuo remiantis trūkumų nebuvo neužfiksuota (Agentūros vertinimo medžiaga, b.l. 351-353), t.y. projektas atitiko Gairėse nustatytus administracinės atitikties reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, jog Agentūra 2007 m. rugpjūčio 22 d. ir 2007 m. rugpjūčio 23 d. vertindama pareiškėjo 2005 m. balandžio 15 d. paraišką priėmė išvadą, jog kadangi, neužtikrintas finansavimo šaltinis, pateiktos pirminės finansinių prognozių sudarymo prielaidos nepagrįstos, ekonominio gyvybingumo rodikliai neskaičiuojami, o pareiškėjas laikomas neatitinkantis ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus pagal Gairių 29.8 punktą (Agentūros vertinimo medžiaga, b.l. 464-471). Paraiškos neatitikimą Gairių 29.8 punktui Agentūra išdėstė 2007 m. rugpjūčio 30 d. informaciniame laiške Nr. BR6-(10.14)-22919, kuriame nurodė, jog paraiškoje, kaip vienas iš finansavimo šaltinių įvardinta skolintos lėšos – 1802741 Lt (su paraiška pateikta UAB „Kesko Agro Lietuva“ 2005 m. balandžio 6 d. „Kredito suteikimo garantija“ dėl paskolos suteikimo minėtai pinigų sumai). Tačiau, kredito suteikimo garantijoje įvardinta, jog visa pareiškėjo būsima įranga turi būti perkama iš paskolos davėjo, t.y. UAB „Kesko Agro Lietuva“. Išankstinis įrangos pardavėjo pasirinkimas prieštarauja projekto valdytojo ir (arba) partnerio, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 3D-543 (Žin., 2004, Nr. 151-5512) (toliau – Taisyklės). Remiantis Taisyklių reikalavimais turėtų būti skelbiamas konkursas. Pareiškėjas 2007 m. rugsėjo 17 d. skundu, Ministerijai apskundė minėtą Agentūros informacinį laišką, nurodydamas, jog Agentūra tokį sprendimą priėmė neįvertinusi visos medžiagos pilna apimtimi (dalis dokumentų pareikalauta FNTT). Tuo Agentūra pažeidė Gairių 71 ir 78 punktus, nes nepareikalavo trūkstamų dokumentų ar informacijos. Ministerijos Komisija probleminiams skundams nagrinėti 2007 m. lapkričio 16 d. protokoliniu sprendimu Nr. 8D-399(5.50) nutarė pareiškėjo paraišką grąžinti pakartotiniam vertinimui, kadangi Agentūra nepaprašydama pareiškėjo patikslinti projekto finansavimo šaltinio, pažeidė vertinimo procedūrą (2007 m. gruodžio 7 d. Nr. 2D-6017(12.44).

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Agentūra 2007 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. UPD2-(SD)-137 įpareigojo pareiškėją pateikti projekto finansavimo šaltinius užtikrinančius dokumentus, pakoreguotą verslo planą atsižvelgiant į nustatytus trūkumus, turimų paskolų ir lizingo suteikimo sutartis su mokėjimo grafikais bei finansinės atskaitomybės ataskaitas už 2005 ir 2006 metus. Pareiškėjas vykdydama įpareigojimą, kartu su 2007 m. gruodžio 28 d. lydraščiu (t. I b.l. 19) pateikė dokumentus. Agentūra įvertinusi pateiktą medžiagą 2007 m. gruodžio 29 d. informaciniu laišku Nr. BR6-(10.14)-34526 konstatavo, jog projektas netinkamas gauti paramą iš ES struktūrinių fondų, kadangi projektas neatitinka LR žemės ūkio ministro 2005 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 3D-87 patvirtintų Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2005 metais pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ 28.3 ir 28.6 punktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nesutikdamas su Agentūros 2007 m. gruodžio 29 d. informaciniu laišku Nr. BR6-(10.14)-34526, 2008-01-16 pateikė skundą Ministerijai, prašydama įpareigoti Agentūrą pakartotinai įvertinti paraišką. Ministerija 2008 m. kovo 17 d. raštu Nr. 2D-1431 (12.37) informavo pareiškėją, jog Agentūros sprendimas neskirti paramos projektui „Grūdų ūkio modernizavimas ir plėtra“ yra pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjas pateikdamas paraišką siekia gauti ES struktūrinių fondų finansinę paramą „Grūdų ūkio modernizavimas ir plėtra“. Paraiškoje, kaip prioritetas nurodyta „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“, priemonė – „Investicijos į žemės ūkio valdas“, priemonės veiklos sritis – augalininkystė, sodininkystė ir daržininkystė“. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, projektais, tinkamais ES struktūrinių fondų paramai gauti, pripažįstami tik tie projektai, kurie atitinka visus bendruosius ir specialiuosius projektų atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumente, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486), ir Gairėse pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2005 metais pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 3D-87 (Žin., 2005, Nr. 27-864). Bendrąsias projektų įteikimo, vertinimo, atrankos ir kitas procedūras, susijusias su projektų administravimu, nustato Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004-01-28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599; 2005, Nr. 21-667). Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama 2005-2006 metais pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones, ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius bei jų kritines reikšmes nustato Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama 2005-2006 metais pagal Lietuvos 2004-2006 pietų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 3D-64 (Žin., 2005, Nr. 22-697; toliau – Ekonominio gyvybingumo taisyklės).

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo projektas „Grūdų ūkio modernizavimas ir plėtra“ paraiškos registracijos Nr. BPD2004-EZUOGF-4.1-02-05/5/0049 ir SFMIS kodas BPD2004-EZUF-4.1.0-02-05/0367 pripažintas netinkamu paramai gauti iš ES struktūrinių fondų gauti, kadangi projektas neatitinka Žemės ūkio ministro 2005 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 3D-87 patvirtintų Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2005 metais pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ 28.3 ir 28.6 punktuose nustatytų reikalavimų. Gairių 28.3 punktas numato, jog pareiškėjui parama negali būti suteikiama jei paraiškoje arba jos prieduose pagal Gaires Agentūrai pateikė klaidinančią informaciją. Gairių 28.6 punkte nustatytas apribojimas pareiškėjui paramai gauti, jei pareiškėjas teikdamas paraišką pagal šias Gaires nepridėjo reikiamų dokumentų ir trūkstamos informacijos nepatikslino per Agentūros nustatytą laiką. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esančiais dokumentais nustatyta, jog Agentūra projekto vertinimo metu, vertindama pareiškėjo galimybę pačiai finansuoti dalį projekto, 2007 m. gruodžio 12 d. užklausimu Nr. UPD2-(SD)-137 paprašė pateikti dokumentus, kuriuose atsispindėtų projekto įgyvendinimui suteikiamos kredito sumos bei jų grąžinimo laikotarpiai; pakoreguotą verslo planą atsižvelgiant į vertinimo metu nustatytus trūkumus; turimų paskolų bei lizingo suteikimo sutartis su paskolų grąžinimo bei lizingo įmokų mokėjimo grafikais; finansinės atskaitomybės ataskaitas už faktinius 2005 ir 2006 metus.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas 2007 m. gruodžio 28 d. lydraščiu Agentūrai pateikė papildomus dokumentus, taip pat (lydraščio 1 punkte) nurodydamas, jog dėl dalies investicinio projekto įgyvendinimo (977360 Lt) yra pasirašyta paskolos sutartis su „K-Rahoitus Oy“ filialu „K-Finance“, tačiau pateikė tik šios sutarties 3 priedą. Taip pat nurodė, jog 2006 m. lapkričio 22 d. pasirašyta paskolos sutartis su AB „Ūkio banku“ (500000 Lt) ir ši paskola gali būti panaudota likusiom projekto investicijom atlikti. Agentūra vertindama 2006 metų finansinės atskaitomybės duomenis nustatė, jog Bendrovės finansinė padėtis yra sudėtinga, kadangi jos trumpalaikis turtas (1447008 Lt) yra mažesnis už Bendrovės trumpalaikius įsipareigojimus (1452238 Lt). Vertinant paskolos sutartį su AB „Ūkio banku“ (kredito sutartis Nr. 01-182/06) buvo nustatyta, jog jos paskirtis yra apyvartinių lėšų papildymas (sutarties 1.9 p.) ir ji turi būti panaudota iki 2007 m. sausio 22 d. (sutarties 1.2 punktas). Todėl, atsižvelgiant į minėtos paskolos kredito panaudojimo terminą matyti, jog jis negali būti tolesnis projekto investicijų finansavimo šaltinis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo teiginys, jog ši paskola gali būti panaudota likusioms projekto investicijoms atlikti, nėra adekvatus rašytinių įrodymų visumai ir teisės aktų nuostatoms, todėl toks teiginys turi klaidinimo aspektą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, jog pareiškėja atsakydama į 2007 m. gruodžio 12 d. užklausimą dėl papildomų dokumentų pateikimo nurodė, jog daliai investicinio projekto įgyvendinimui yra pasirašyta paskolos sutartis Nr. 2001158 su „K-Rahoitus Oy“ filialu „K-Finance“, tačiau buvo pateiktas tik minėtos paskolos sutarties 3 priedas. Nors Agentūra paklausime nurodė pateikti turimų paskolų ir lizingo sutartis su paskolų ir lizingo įmokų mokėjimo grafikais, tačiau paraiškos vertinimo metu pagrindinė sutartis nebuvo pateikta. Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių 57 punktas nustato, jog įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju Agentūra) turi teisę atmesti gautą paraišką, jeigu ji neatitinka administracinės atitikties ar projekto tinkamumo kriterijų. Jei dėl paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos įgyvendinančioji institucija negali tinkamai įvertinti administracinės atitikties ar projekto tinkamumo, ji gali paprašyti pareiškėją per nustatytą laiką pateikti papildomus duomenis, dokumentus ir papildyti ar patikslinti paraiškoje pateiktą informaciją. Jei pareiškėjui pateikus šią informaciją paraiška neatitinka administracinės atitikties ar projekto tinkamumo kriterijų, įgyvendinančioji institucija turi teisę paraišką atmesti.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog teismo posėdžio metu atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovė pažymėjo, jog nagrinėjamos paramos pagal 2004-2006 metų laikotarpį galiojimas yra pasibaigęs. Visos paramos sutartys yra pasirašytos ir nėra lėšų nagrinėjamos paramos skyrimui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, išnagrinėjus bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog Agentūra 2007 m. gruodžio 20 d. sprendime ir Ministerija 2008 m. kovo 17 d. sprendime, byloje esančiais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, jog pareiškėjo paraiška neatitinka Gairių 28.3 ir 28.6 punktams, aiškino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog kadangi skundo reikalavimas dėl Agentūros ir Ministerijos sprendimų panaikinimo netenkinamas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo pakartotinai įvertinti pareiškėjo projekto paraišką.

II. Pareiškėjas ŽŪB „Kiemeliai“ pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-2757-189/2009, užbaigtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodo, jog prašo procesą atnaujinti remdamasis 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu (naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Pareiškėjo nuomone, atnaujinęs administracinės bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje neinformavo administracinės bylos šalių, kad teismas savarankiškai išsireikalavo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendį ir juo pagrindė savo sprendimo išvadas bei motyvus. Todėl, kaip nurodo pareiškėjas, jis nežinojo, kad teismas yra išsireikalavęs baudžiamosios bylos nuosprendį ir jį prijungė prie administracinės bylos medžiagos, todėl neturėjo galimybės su juo susipažinti bei dėstyti argumentus dėl jo įtakos administracinei bylai. Be to, anot pareiškėjo, priimdamas 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio byloje, t. y. byloje Nr. A662–1250/2012, kurioje taip pat buvo svarstomas klausimas dėl to paties įsiteisėjusio Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio įtakos Agentūros ir Ministerijos priimtiems sprendimams dėl ES paramos skyrimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą (ABTĮ 157 straipsnio 2 dalis), procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas inter alia prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (po administracinės bylos Nr. I-2757-189/2009 išnagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme paaiškėjo, jog pirmosios instancijos teismas buvo savarankiškai išsireikalavęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendį ir juo pagrindė savo sprendimo išvadas bei motyvus).

Vertinant prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentų pagrįstumą iš esmės, akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (pavyzdžiui, bylose Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P858-43/2010), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios objektyvios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Be to, vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (žr. pvz. bylas Nr. P143-160/2009, P662-80/2010, P261-157/2010).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma aplinkybė – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžio išreikalavimas ir jo vertinimas nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-2757-189/2009 negali būti pripažintas naujai paaiškėjusia esmine šios bylos aplinkybe, kuri negalėjo būti žinoma pareiškėjui. Iš bylos medžiagos matyti, jog minėtas nuosprendis į bylą buvo išreikalautas daugiau kaip prieš mėnesį iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje datos (nuosprendis Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktas 2011 m. kovo 7 d., o byla pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo nagrinėjama 2011 m. balandžio 11 d. (II t., b. l. 99, 169–171). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjo atstovai turėjo objektyvias galimybes iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis (ABTĮ 51 straipsnis) bei susipažinti su bylos medžiaga ir/ar pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas. Be to, aiški nuoroda į Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendį buvo padaryta ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje (II t., b. l. 174), o šis sprendimas įstatymo nustatytu terminu, t. y. 2011 m. balandžio 21 d. buvo išsiųstas pareiškėjui (II t., b. l. 178). Todėl akivaizdu, jog pareiškėjas turėjo visas galimybes įvertinti šio dokumento reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, bei, esant būtinybei, pateikti byloje apeliacinį skundą ir inicijuoti apeliacinį procesą (ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjo argumentus dėl to, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą). Iš paties pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, jog administracinėje byloje Nr. A662–1250/2012 apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl fakto (įrodymų vertinimo) klausimų, o ne suformavo naują materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (II t., b. l. 188).

Dėl šios priežasties darytina išvada, jog ABTĮ 157 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme prašymą dėl proceso atnaujinimo padavęs asmuo tinkamai nepagrindė nei ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nei ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo ir, atitinkamai, prašymas atnaujinti procesą yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

n u t a r i a :

pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Kiemeliai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsisakyti atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2757-189/2009 pagal pareiškėjo „Kiemeliai“ skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas