a855d033-b49d-4f2b-a368-82d95b31691c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                                                                                                      VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 22 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų M.

R.-V. (M. R.-W.) ir Ł. P. W. pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo pakeisti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä , suinteresuoti asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ - Valstybinė lietuvių kalbos komisija, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai praÅ¡o teismo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2015-09-17 sprendimÄ Nr. A136-1879/15(2.4.1.51-TD1), įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjų vaikui R.

Z. V. pavardę į „W.“ ir iÅ¡duoti naujÄ gimimo liudijimÄ . PareiÅ¡kėjai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Belgijoje, Briuselyje gimė M. R.-V., Lietuvos pilietės, ir Ł. P. W., Lenkijos piliečio, dukra R. Z. W.. Registruojant vaiko gimimÄ Belgijoje jos vardas ir pavardė įraÅ¡yti originalia forma: R. Z. W., t. y. mergaitei duota jos tėvo pavardė. 2015 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – Vilniaus miesto CMS) iÅ¡davė pareiÅ¡kėjų dukrai gimimo liudijimÄ (įraÅ¡o Nr. 6619), kuriame jų dukros pavardė buvo pakeista iÅ¡ „W.“ į „V.“. 2015 m. rugpjūčio 14 d. pareiÅ¡kėjai kreipėsi į Vilniaus miesto CMS, praÅ¡ydami pakeisti dukros gimimo liudijime įraÅ¡ytÄ jos pavardę iÅ¡ „V.“ į „W.“. 2015 m. rugsėjo 17 d.

Vilniaus miesto CMS pateikė iÅ¡vadÄ Nr. A136-1879/15(2.4.51-TD1), kuria nusprendė netenkinti jų praÅ¡ymo dėl dukros pavardės keitimo. 2015 m. gruodžio 23 d. pareiÅ¡kėjų dukrai buvo iÅ¡duotas Lenkijos asmens tapatybės kortelė, kurioje jų dukros pavardė įraÅ¡yta originalia forma „W.“. Å iuo metu pareiÅ¡kėjų dukra, bÅ«dama Lietuvos ir Lenkijos piliete, gyvendama Belgijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje, turi dokumentus, kuriose yra skirtingai identifikuojama – Belgijoje ir Lenkijoje pavarde „W.“, o Lietuvoje – pavarde „V.“.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjai yra lenkų tautybės (pareiÅ¡kėja - Lietuvos Respublikos pilietė, lenkų tautybės, pareiÅ¡kėjas – Lenkijos pilietis), savo Å¡eimoje laikosi visų lenkų tradicijų, puoselėja lenkų kultÅ«rÄ , vaikus auklėja supažindinant juos su kultÅ«riniais – religiniais papročiais, moko įvairių kalbų. Kadangi pareiÅ¡kėjai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia savo tautybę ir aktyviai puoselėja su ja susijusius elementus – kultÅ«rÄ , papročius, kalbÄ , pareiÅ¡kėjai ir jos Å¡eimai yra itin svarbi yra vaiko pavardė.

Vaiko pavardės pakeitimas iÅ¡ „W.“ į „V.“ kelia daug nepatogumų pareiÅ¡kėjų Å¡eimai kasdieniame gyvenime (tiek privačiame, tiek vieÅ¡ajame). Raidė „W“ ir „V“ gali bÅ«ti skirtingai tariamos, priklausomai nuo Å¡alies, kurioje jie gyvena. Taip pat kelia sunkumų pareiÅ¡kėjų vaikui identifikuojant save, savo tautybę ir aplinkos požiÅ«rį į jÄ . Vilniaus miesto CMS savavaliÅ¡kai pakeitė pareiÅ¡kėjų dukros pavardę, neatsižvelgdamas į vaiko tautybę, pirminius Å¡altinius (Belgijos gimimo liudijimÄ ).

PareiÅ¡kėjams pavardės pakeitimas reiÅ¡kia W. Å¡eimos ir giminės nuvertinimÄ ir nepagarbÄ jų pavardei, o atsisakymas pakeisti vaiko pavardę yra skaudus ir žeminantis dalykas, pažeidžiantis jų Å¡eimos privatų gyvenimÄ , kultÅ«rÄ , tautybę bei jÄ diskriminuojantis. Mano, kad esamas teisinis reglamentavimas, draudžiantis registruoti jų pavardę „W.“, pažeidžia ne tik pareiÅ¡kėjų, jų Å¡eimos, bet ir jų vaiko teises ir teisėtus interesus. PareiÅ¡kėjų vaikas turi teisę ne tik turėti vardÄ , pavardę, bet turėti konkrečiÄ savo tėvo pavardę, jo privatus gyvenimas, tautybė, kultÅ«ra, religija ir kalba taip pat turi bÅ«ti gerbiami.

Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 2-53-727/2016 priėmė sprendimÄ , kuriuo įpareigojo Vilniaus miesto CMS pareiÅ¡kėjų sÅ«naus gimimo liudijime įraÅ¡yti pavardę „W.“. Å iuo metu susidarė situacija, kai vienam pareiÅ¡kėjų vaikui (sÅ«nui M. L. W.) yra leista įraÅ¡yti į lietuviÅ¡kÄ gimimo liudijimÄ pavardę su raide „w“, o kitam - dukrai, yra atsisakoma. Å i situacija yra itin kebli pareiÅ¡kėjų Å¡eimai, nes skirtingų pavardžių tarp vaikų turėjimas kvestionuoja jų Å¡eimos ryšį aplinkiniams vieÅ¡ajame ir privačiame gyvenime.Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad esamas teisinis reglamentavimas nustato, kad civilinės bÅ«klės aktų registravimo, įrašų atkÅ«rimo, pakeitimo, papildymo, iÅ¡taisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos, kurių sprendimai gali bÅ«ti skundžiami teismui, ministerija negali pakeisti, peržiÅ«rėti civilinės metrikacijos įstaigų sprendimų.

Prašė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ spręsti teismo nuožiÅ«raSuinteresuotas asmuo Vilniaus miesto CMS atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Taigi lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė, o civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai įraÅ¡omi lietuvių kalba, t.y. vardas, pavardė ir vietovardžiai raÅ¡omi pagal lietuvių kalbos taisykles. PaaiÅ¡kina, kad registruojant ar įtraukiant į apskaitÄ Lietuvos Respublikos piliečio santuokÄ su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimÄ Lietuvos Respublikos piliečio pavardė raÅ¡oma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ , t. y. asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi bÅ«ti įraÅ¡yti valstybine kalba, nes toks įraÅ¡ymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimÄ sukeliantį atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu vieÅ¡ajame Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įraÅ¡omi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įraÅ¡yti, reikalingoms žymoms dėti.

Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso, kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė bÅ«tų raÅ¡omi nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, tai kai asmuo to pageidauja, Å¡iame piliečio pase iÅ¡liktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Tačiau pažymėjo, kad tokį teisinį reglamentavimÄ gali numatyti tik įstatymų leidėjas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, neturėjo teisinio pagrindo 2015-08-13 įtraukdamas į apskaitÄ pareiÅ¡kėjų vaiko, taip pat 2015-09-17 iÅ¡vadoje pareiÅ¡kėjų dukrai įraÅ¡yti pavardę W..

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendime byloje Nr. C-391/09 Runevič-Vardyn ir Wardyn nustatė, kad Å¡iuo metu Lietuvos asmenvardžių raÅ¡ymo tvarka civilinės bÅ«klės dokumentuose iÅ¡ esmės nepažeidžia Europos SÄ jungos teisės, todėl sprendžiant reikalavimus, susijusius su asmenvardžių raÅ¡yba, reikia vadovautis nacionaliniais teisės aktais, iÅ¡skyrus atvejus, kai kyla teisės į asmenų asmeninio ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ pažeidimo klausimai.

Tokiais atvejais teismas turėtų atsižvelgti į teisėtos atitinkamos valstybės narės valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos pusiausvyros principÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvai tapus Europos SÄ jungos nare, Europos SÄ jungos valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieÅ¡taraujančiÄ vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei), bei įvertinus aplinkybę, kad tokiems asmenims yra sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingai raÅ¡omas sutuoktinių pavardes, suinteresuoto asmens manymu yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos ir pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Suinteresuotas asmuo palaiko pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ pakeisti jų dukros pavardę iÅ¡ V. į W. bei iÅ¡duoti naujÄ gimimo liudijimÄ .Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė byloje iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas pakeisti jų dukros pavardę V. į W. prieÅ¡tarautų galiojančiam teisės aktui. Nurodė, kad pagal CK 3.282 str. civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai įraÅ¡omi lietuvių kalba, vardas, pavardė ir vietovardžiai raÅ¡omi pagal lietuvių kalbos taisykles.

Kadangi lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, ji keičiama raide V. P., kad komisija pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XXII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinius visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys.

Viena jų - su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti raÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ .                          PareiÅ¡kimas tenkinamas.              Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Belgijoje, Briuselyje gimė M. R.-V., Lietuvos pilietės, ir Ł.

P. W., Lenkijos piliečio, dukra R. Z. V.. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad registruojant dukros gimimÄ Belgijoje jos vardas ir pavardė buvo įraÅ¡yti originalia forma: R. Z. W., t. y. duota jos tėvo pavardė. Tokiu vardu ir pavarde pareiÅ¡kėjų dukros gimimas įregistruotas ir Lenkijoje (b. l. 17-20). 2015 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto CMS įtraukė į apskaitÄ pareiÅ¡kėjų dukros gimimÄ ir iÅ¡davė gimimo liudijimÄ , įraÅ¡o Nr. 6619, kuriame jų dukros pavardė įraÅ¡yta V. (b. l. 16). 2015 m. rugpjūčio 14 d. pareiÅ¡kėjai kreipėsi į Vilniaus miesto CMS, praÅ¡ydami pakeisti dukros gimimo liudijime jos pavardę iÅ¡ „V.“ į „W.“. 2015 m. rugsėjo 17 d.

Vilniaus miesto CMS pateikė iÅ¡vadÄ Nr. A136-1879/15(2.4.51-TD1), kuria nusprendė netenkinti jų praÅ¡ymo dėl dukros pavardės keitimo (b. l. 23), motyvuodamas tuo, kad remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai įraÅ¡omi lietuvių kalba, kurios raidyne nėra raidės W, todėl ji keičiama raide V. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 2-53-727/2016 priėmė sprendimÄ , kuriuo pripažino negaliojančiu ir panaikino Vilniaus miesto CMS skyriaus 2009-09-01 sprendimÄ (atsakymÄ ) Nr. A133-8277-(3.3.5.1-TD1), įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės CMS pakeisti pareiÅ¡kėjų M.

R.-V. ir Ł. P. W. vaikui M. L. V. pavardę į „W.” ir iÅ¡duoti naujÄ gimimo liudijimÄ . Sprendimas įsiteisėjo.             Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardÄ . Teisė į vardÄ apima teisę į pavardę, vardÄ (vardus) ir pseudonimÄ . Gimimas registruojamas vaiko gimimo vietos arba tėvų ar vieno iÅ¡ jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.289 str. 1 d.).

Gimimo įraÅ¡e vaiko vardas, pavardė ir tautybė, taip pat duomenys apie jo tėvus įraÅ¡omi laikantis Å¡io kodekso 3.139, 3.140, 3.166 ir 3.167 straipsniuose nustatytų taisyklių (3.292 str. 1 d.). Kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu (CK 3.167 str. 1, 2 d.). Ä®registravus vaiko gimimÄ , iÅ¡duodamas gimimo liudijimas (CK 3.292 str. 4 d.). Civilinės bÅ«klės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir iÅ¡taisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 str.).

Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles (CK 3.282 str.). 2008 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 11 punkte įtvirtintos nuostatos dėl civilinės būklės aktų įrašų rašymo lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime nurodė, kad Lietuvoje gyvenantys asmenys save priskiria daugiau kaip šimtui tautybių.

Jų tautų kalbose vartojami įvairūs rašmenys, dažnai visiškai arba iš dalies nesutampantys su lietuvių kalbos rašmenimis. Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas.

Ä®rašų Lietuvos Respublikos piliečio pase raÅ¡ymas valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės raÅ¡yti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su įstatyme nustatyta valstybinės kalbos vartojimo sritimi. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime iÅ¡aiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įraÅ¡ius asmens vardÄ ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įraÅ¡yti asmens vardÄ ir pavardę kitokiais, nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įraÅ¡as paso kitų įrašų skyriuje nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis neturėtų bÅ«ti prilygintas įraÅ¡ui apie asmens tapatybę valstybine kalba.

Taigi Lietuvoje egzistuoja teisinės prielaidos sukurti teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį asmens vardas ir pavardė kituose paso įrašų skyriuose, nei tas, kuriame asmens vardo ir pavardės įraÅ¡as yra oficialus, skirtas asmens tapatybei nustatyti, bÅ«tų įraÅ¡ytas nesugramatinta forma, ne lietuviÅ¡kai raÅ¡menimis.Nuo Å¡io sprendimo priėmimo jau praėjo keli metai. Esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų Å¡iuo kontekstu iÅ¡reikÅ¡tiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti.

Situacijos svarbÄ rodo ir akivaizdi įstatymo leidėjo valia ir ketinimai koreguoti esamÄ teisinį reglamentavimÄ . Byloje iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija nurodė, kad ji yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui iÅ¡vadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 ir iÅ¡sakiusi nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų bÅ«ti raÅ¡omi lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios iÅ¡imtys.

Viena jų - su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ .2003-10-10 Europos SÄ jungos Teisingumo teismo (toliau – ESTT) nutarimu byloje C-148/02 konstatuota, kad Europos Bendrijų Steigimo Sutarties 12 ir 17 str. str. prieÅ¡tarauja valstybių narių administracinei praktikai, kurios rezultate atsisakoma tenkinti praÅ¡ymÄ pakeisti pavardė, jeigu praÅ¡ymo priežastis ta, kad pareiÅ¡kėjas turi kitos Europos SÄ jungos valstybes pilietybę ir toje valstybėje jo pavardė buvo užraÅ¡yta pagal tos valstybės raÅ¡ybÄ . 2008-10-14 nutarimo byloje C-353/06 rezoliucinėje dalyje ESTT taip pat pažymėjo, kad Europos Bendrijų steigimo sutarties 18 str. neleidžia, kad aplinkybėmis, kurios sudaro proceso Å¡alies teisme objektÄ , valstybės narės institucijos, taikydamos Å¡alies teisės normas, atsisakytų pripažinti vaiko giminės pavardę, kuri nustatyta ir įregistruota kitoje valstybėje narėje, kurioje vaikas gimė ir nuo gimimo yra jo gyvenamoji viela.

ESTT yra ne kartÄ paminėjęs, kad nors pagal dabar galiojančiÄ SÄ jungos teisę asmens vardo ir pavardės užraÅ¡ymÄ civilinės bÅ«klės aklų įraÅ¡uose reglamentuojančios taisykles priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos Å¡iÄ kompetencijÄ jos privalo laikytis SÄ jungos teises ir Sutarties nuostatų dėl visiems SÄ jungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje (2003-10-02 Sprendimas Garcia Avello, C-148/02; 2008-10-14 Sprendimas Grunkin ir Paul, C-353/06).Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 3 str. numato, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti ar su juo turi bÅ«ti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje.

Pagal Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 11 str. turi teisę naudoti savo vardÄ ir pavardę mažumos kalba.PareiÅ¡kėjai yra lenkų tautybės, turi skirtingų Å¡alių pilietybę, puoselėja lenkų tradicijas, kultÅ«rÄ , gyvena tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, tiek Belgijoje, todėl jiems svarbi jų dukros pavardės raÅ¡yba. PareiÅ¡kėjų dukrai yra vieneri metai, gyvendama su tėvais skirtingose Å¡alyse, natÅ«ralu, kad ji turi asmens tapatybę patvirtinačius dokumentus, yra registruota medicinos įstaigose ir pan.

PareiÅ¡kėjų pateikti dokumentai patvirtina, kad Lietuvoje iÅ¡duotuose dokumentuose jų dukros pavardė raÅ¡oma su raide ,,V“, o Lenkijoje ir Belgijoje - su ,,W“. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 2-53-727/2016 priėmė sprendimÄ , kuriuo pripažino negaliojančiu ir panaikino Vilniaus miesto CMS skyriaus 2009-09-01 sprendimÄ (atsakymÄ ) Nr. A133-8277-(3.3.5.1-TD1), įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės CMS pakeisti pareiÅ¡kėjų M. R.-V. ir Ł.

P. W. sÅ«nui M. L. V. pavardę į „W.“ ir iÅ¡duoti naujÄ gimimo liudijimÄ . Pažymėtina, kad skirtingas abiejų vaikų pavardės raÅ¡ymas sukelia tiek pareiÅ¡kėjams, tiek jų vaikams tam tikrų nepatogumų ir gali sukelti dar didesnių nepatogumų ateityje jiems augant ir socializuojantis. Manytina, kad pareiÅ¡kėjų dukros pavardės raÅ¡ymas su “W” yra reikÅ¡mingas ir R. Z. kilmei. Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į visas pareiÅ¡kėjų nurodytas aplinkybes, pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų nuomonę bei iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos pozicijÄ , o taip pat į tai, kad trÅ«ksta įstatymų leidėjų iniciatyvos ir aiÅ¡kaus įtvirtinimo, kas Å¡iuo metu riboja ir varžo asmenų teises pasirinkti pavardę ir tokiÄ pat pavardę turėti vaikams, tikslu iÅ¡vengti didelių nepatogumų raÅ¡ant jas skirtingai, Å¡eimai gyvenant skirtingose Europos SÄ jungos valstybese ir laisvai judant visoje Europos SÄ jungoje, konstatuoja, kad yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo ir panaikinti 2015-09-17 sprendimÄ Nr. A136-1879/15(2.4.1.51-TD1), kuriuo atsisakyta pareiÅ¡kėjų dukros pavardėje naudoti lotyniÅ¡kÄ jį raidę „W“.

Taip pat tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ suponuoja ir formuojama teismų praktika (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-12434- 294/2015, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2- 1677-391/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-53-727/2016), Gyventojų registrų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys, kad Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių varde ar pavardėje naudojamas lotyniÅ¡kas raÅ¡muo „W“.

Teismo įpareigojimui įvykdyti nustatytinas 30 dienų terminas, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 ir 7 d., 273 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 448, 260 straipsniais n u s p r e n d ž i a: pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2015-09-17 sprendimÄ Nr. A136-1879/15(2.4.1.51-TD1).Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisimo pakeisti pareiÅ¡kėjų M.

R.-V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ł. P. W., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukros R. Z. V., gim. (duomenys neskelbtini), pavardę į „W.“ ir iÅ¡duoti naujÄ gimimo liudijimÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                  Igoris Kasimovas