2025-01-15 Nr. AB-1249-3-61-3-04740-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1129-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04740-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1, 9.2, 9.3

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. N. N. N., T. M. M. M., W. M. M. M., nepilnamečių O. M. M. M. ir T. M. M. M., atstovaujamų įstatyminių atstovų, skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai H. N. N. N., T. M. M. M., W. M. M. M. (toliau – ir pareiškėjas), nepilnamečiai O. M. M. M. ir T. M. M. M., atstovaujami įstatyminių atstovų (toliau – ir pareiškėjai), su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 24M51226 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjų prašymus dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2022 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijos Respublikoje pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 5 d. ir balandžio 6 d. sprendimais nesuteikė pareiškėjams prieglobsčio ir papildomos apsaugos. Pareiškėjai, nesutikdami su priimtais sprendimais, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2023 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdami su priimtu sprendimu, pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris pareiškėjų skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento sprendimus bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

3. Pareiškėjai paaiškino, kad Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 27 d. iš naujo išnagrinėjo pareiškėjų prašymus ir priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Pareiškėjai, nesutikdami su priimtu sprendimu, jį apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų apeliacinį skundą, Regionų administracinio teismo sprendimą panaikino, o Migracijos departamentą įpareigojo pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

4. Pareiškėjai nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d. Migracijos departamentas iš naujo išnagrinėjo pareiškėjų prieglobsčio prašymus ir priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

5. Pareiškėjai skunde nurodė, kad ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Prasidėjus neramumams ((duomenys neskelbtini)), pareiškėjo W. M. M. M. (duomenys neskelbtini) dirbus (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), pareiškėjams reikėjo bėgti, todėl pareiškėjo žmona su vaikais išvyko į šalia (duomenys neskelbtini) miesto buvusią pabėgėlių stovyklą (duomenys neskelbtini), vėliau prisijungė ir pareiškėjas. Teigė, kad pareiškėjas apie 20 metų (duomenys neskelbtini), kuriuos teikdavo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas W. M. M. M. Migracijos departamentui pateikė rašytinius įrodymus, kuriuose jis matomas su (duomenys neskelbtini), taip pat gautus apdovanojimus ir padėkas dėl jo teiktos humanitarinės pagalbos. Pareiškėjas teigė, kad periodiškai gaudavo grasinimų (raštu ir žodžiu) iš neidentifikuotų subjektų, vyriausybės / (duomenys neskelbtini) grupuočių, kurios jo veiklą vertino kaip išdavystę.

6. Pareiškėjui susisiekus su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu draugu, jis buvo informuotas, kad sklando informacija apie tai, jog jis pakeitė (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), kad jo ieško, ir jei suras – nužudys. Bijodamas dėl savo ir šeimos narių gyvybių, pareiškėjas nusprendė palikti kilmės šalį ir kreiptis prieglobsčio (pateikė prieglobsčio prašymą (duomenys neskelbtini)). Šeimos narių prieglobsčio prašymai grindžiami baime patirti persekiojimo veiksmus dėl šeimos tėvo veiklos.

7. Pareiškėjai pažymėjo, jog atsakovas ankstesniu sprendimu jų pateiktus grasinančius laiškus atmetė kaip neautentiškus ir pripažino suklastotais. Skundžiamame Sprendime grasinančių laiškų autentiškumas paneigiamas netinkamo (duomenys neskelbtini) organizacijos pavadinimu, buvus (duomenys neskelbtini) restruktūrizacijoms bei pareiškėjams nepatyrus realaus kankinimo / persekiojimo ir trečiajam laiške nurodyto spaudo nepatikimumu, nors ankstesniu 2023 metų sprendimu buvo nurodoma, kad viešojoje erdvėje buvo rasta vaizdų / paveikslėlių su panašiu grasinančiame laiške nurodytu logotipu ir antspaudu. Nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė jokių kitų (duomenys neskelbtini) organizacijos laiškų pavyzdžių asmenims 2010–2012 m. laikotarpiu, paneigiančių, jog jų negalėjo pasirašyti (duomenys neskelbtini) taryba, nors paties atsakovo pateiktame šaltinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) taryba, net ir reorganizavus grupuotę 2006 metais, liko sudėtine (duomenys neskelbtini) struktūros dalimi, todėl atsakovo pateikti argumentai yra nepagrįstais. Be to, nors, atsakovo vertinimu, nuo 2014 m. (duomenys neskelbtini) grupuotė save įvardija (duomenys neskelbtini), paties atsakovo šaltinyje identifikuota tiek (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo pateikti argumentai dėl trečiajame grasinime (duomenys neskelbtini) grupuotės įvardijimo tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), neva kaip pagrindžiantys dokumento klastojimą, yra nepagrįsti.

8. Pareiškėjų nuomone, atsakovas neužtikrino pateiktų įrodymų objektyvaus ir išsamaus įvertinimo kitų surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, o jų nepatikimumą konstatavo formaliai. Nepagrįstai konstatavus dokumentų klastojimą, nepagrįstai atmestas pareiškėjų baimės patirti persekiojimo veiksmus pagrįstumas bei eliminuotas abejonės privilegijos taikymas pareiškėjų pasakojimo dalims, nepatvirtintoms rašytiniais įrodymais.

9. Pareiškėjai nurodo, kad nepagrįstai atmesta jų baimė patirti persekiojimo veiksmus, motyvuojant vien tuo, jog iki išvykimo pareiškėjas nebuvo užpultas, suimtas, pagrobtas ar kankinamas. Sprendimu atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjas priskiriamas humanitarinę veiklą vykdžiusiems asmenims, be kita ko, bendradarbiavusiems su (duomenys neskelbtini) organizacija, tai ankstesniais sprendimais buvo laikoma profilių / grupių, priskiriamų prie padidintos rizikos grupių asmenų patirti persekiojimo veiksmus, tačiau skundžiamame Sprendime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) neturi pakankamų pajėgumų vykdyti persekiojimą kilmės valstybėje, prieglobsčio prašytojų baimė patirti persekiojimą šiuo pagrindu nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjai teigė, kad atsakovas prieštarauja pats sau, nes priešingai nei vertinama Sprendime, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškiai nurodė, jog pareiškėjas yra siejamas glaudžių sąsajų su (duomenys neskelbtini), o ne įvardijamas kaip jos rėmėju ar šalininku. 2022 m. kilmės valstybės informacijos šaltinis aiškiai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) buvo pagrindinis (duomenys neskelbtini) taikinys, todėl atsakovo išvada, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą šiuo pagrindu nelaikytina pagrįsta ir priimta neužtikrinant teismo įpareigojimų.

10. Pareiškėjai teigė, kad atsakovas atmetė pareiškėjų pasakojimą dėl baimės patirti persekiojimo veiksmus dėl pasklidusių gandų dėl pakeistos (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog pareiškėjai nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę šiuo pagrindu ir neidentifikavo konkretaus persekiotojo. Pareiškėjas paaiškino, kad pasklidus gandams apie jo pakeistą (duomenys neskelbtini), jis greitai pradėjo tvarkyti dokumentus, siekdamas išvykti, nes jį ir jo šeimą gali dėl to nužudyti. Šiuo atveju atsakovui disponuojant kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini) priskyrimą padidintos rizikos grupėms patirti persekiojimo veiksmus, o pareiškėjui sistemingai teikiant pagalbą (duomenys neskelbtini) ir vėliau pasklidus kalboms dėl jo paties (duomenys neskelbtini) pakeitimo į (duomenys neskelbtini) dėl tikėtina teikiamos pagalbos šioms grupėms, o šią humanitarinę pagalbą atsakovui pripažinus nustatytu faktu, atsakovas privalėjo vertinti pareiškėjo baimės susidurti su padidintos rizikos grėsme patirti persekiojimo veiksmus dėl teiktos humanitarinės pagalbos asocijavimo su nurodytomis grupėmis, pagrįstumą, o ne atmesti baimę patirti persekiojimo veiksmus remiantis vien tuo, kad jis realiai (duomenys neskelbtini) nepakeitė.

11. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo sūnus O. M. M. M. serga (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog vaikui joks gydymas taikytas nebuvo, atlikti tik testai, kurių pagrindu nustatytas (duomenys neskelbtini). Remiantis atsakovo pateikta 2022 m. kilmės valstybės informacija apie medicininės pagalbos prieinamumą (duomenys neskelbtini) sergantiems vaikams, matyti, jog ji paneigia atsakovo išvadą apie gydymo prieinamumą (duomenys neskelbtini) sergantiems vaikams. Atsakovas, rinkdamas kilmės valstybės informaciją, rėmėsi tik vienu šaltiniu, kuriame nepateikta jokia informacija apie vietų / lovų skaičių, medikų skaičių, valstybės finansavimą, prieinamumą prie nurodytų centrų paslaugų. Be to, apklausų metu atsakovas pareiškėjų nieko neklausė apie vaiko, sergančio (duomenys neskelbtini), vizitą centre, realių paslaugų prieinamumą, vaiko sutrikimų pobūdį, tačiau Sprendime konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) gydymas yra visiškai prieinamas ir nemokamas.

12. Pareiškėjai akcentavo, kad prašymas suteikti prieglobstį pateiktas 2022 m. sausio 13 d., o ginčijamas Sprendimas priimtas tik 2024 m. rugpjūčio mėn., tačiau daugiau nei 2 metus prieglobsčio prašytojų vaikui nebuvo užtikrinta jokia sveikatos priežiūra, siekiant užtikrinti jo raidą, dėl to jo sveikatos būklė tik pablogėjo. Pareiškėjų vertinimu, iš skunde pateiktos informacijos bei pareiškėjo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, kad atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog pareiškėjų išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jie nebus kankinami, su jais nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jų orumas, yra tikimybė, kad pareiškėjus išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jų teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

13. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

14. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai 2022 m. sausio 13 d. pateikė prieglobsčio prašymą, tačiau Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu nesuteikė prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Pareiškėjai šį sprendimą apskundė pirmosios instancijos teismui, kuris 2023 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2113-520/2023 pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymą iš naujo. Migracijos departamentas, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymus, 2023 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Pareiškėjams apskundus sprendimą, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento sprendimą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymus. Migracijos departamentas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymą bei atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pastabas, 2024 m. rugpjūčio 16 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nesuteikė pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

15. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjų parodymai dėl persekiotojų nebuvo išsamūs ir nuoseklūs – pirmiau teigė, jog persekiojimo vykdytojų identifikuoti negali, vėliau teigė, kad tai galbūt (duomenys neskelbtini) organizacija, nesugebėjo identifikuoti, kokios konkrečios (duomenys neskelbtini) organizacijos atstovai juos persekioja, galiausiai pareiškėjai konkrečiai įvardijo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) valstybė, toliau – (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) vyriausybę. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjų pasakojimus, įrodymus (grasinančio pobūdžio laiškus, jų turinį ir formą), surinktą naujausią kilmės valstybės informaciją (Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir EUAA) 2022 m. ir 2024 m. ataskaitas, Didžiosios Britanijos 2023 m. ataskaitą apie (duomenys neskelbtini) šalies politiką, Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) saugumo departamento duomenis) nustatė, kad pareiškėjų nurodomas potencialus persekiojimo vykdytojas ((duomenys neskelbtini)) neturi pakankamų priemonių vykdyti pareiškėjų persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju.

Taip pat nustatė, kad pagrindiniu (duomenys neskelbtini) taikiniu buvo (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos, t. y. (duomenys neskelbtini) dėl pajėgumų stokos apsiribojo pavieniais išpuoliais prieš tuos taikinius, kurie kelia daugiausiai rizikos jų egzistavimui – (duomenys neskelbtini) policijai, kariuomenei ir kitoms saugumo pajėgoms. JAV kompetentingų institucijų vertinimu, (duomenys neskelbtini) nėra pajėgi atkurti savo pajėgumus, reikalingus vykdyti sistemingą asmenų persekiojimą, t. y. grupuotės narių skaičius yra sumažėjęs, finansinė padėtis yra silpna, palaikymo plačiojoje visuomenėje stoka bei tęsiama (duomenys neskelbtini) kampanija.

Vertinant surinktą kilmės valstybės informaciją nenustatyta, kad per paskutinius 4 metus (duomenys neskelbtini) regione būtų fiksuoti (duomenys neskelbtini) išpuoliai, siejami su (duomenys neskelbtini) ar kita (duomenys neskelbtini) organizacija. Pareiškėjai nepateikė informacijos (nors jiems tenka pareiga įrodyti gresiančio persekiojimo realumą), pakankamu lygiu pagrindžiančios tikimybę, kad kilmės valstybėje potencialus persekiojimo vykdytojas yra pajėgus taikyti pareiškėjų atžvilgiu priemones, savo pobūdžiu ir poveikiu prilygstančias persekiojimui, nuo kurių kilmės valstybės institucijos nenorėtų ar negalėtų jų apsaugoti.

Migracijos departamentas, surinkęs aktualią kilmės valstybės informaciją ir įvertinęs pareiškėjų individualią situaciją, nustatė, kad pareiškėjų baimė patirti persekiojimą šiuo pagrindu nelaikytina visiškai pagrįsta. Migracijos departamentas, nepažeisdamas teisės aktų nustatytų reikalavimų, surinko tiek informacijos, kiek ji yra pakankama tinkamam, nešališkam ir objektyviam pareiškėjų individualių aplinkybių ištyrimui, todėl tai, kad pareiškėjų netenkina surinkta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Migracijos departamento Sprendimas yra nepagrįstas.

16. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjant pareiškėjų prieglobsčio prašymą iš naujo, buvo rasta naujesnė kilmės valstybės informacija, kuri nebuvo žinoma (neegzistavo) priimant sprendimus, kuriuos panaikino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl pareiškėjų skundo teiginiai dėl jų pateiktų grasinančio pobūdžio laiškų vertinimo, autentiškumo ir atitikties viešoje erdvėje randamiems pavyzdžiams, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, skunde pateiktas minėtų įrodymų vertinimas yra labai selektyvus ir ištrauktas iš konteksto.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjų pateiktus įrodymus (grasinančio pobūdžio laiškus) bei surinkęs kilmės valstybės informaciją, nustatė, kad pareiškėjų pateiktuose laiškuose, atsižvelgiant į jų parengimo datas, pagrįstų abejonių kelia dokumentą pasirašiusi organizacija – (duomenys neskelbtini) taryba (duomenys neskelbtini). Atsakovas atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) taryba buvo viena iš (duomenys neskelbtini) valstybės reorganizacijos formų ir gyvavo itin trumpą laikotarpį – nuo 2006 m. sausio 15 d. iki 2006 m. spalio 15 d., po to (duomenys neskelbtini) taryba (toliau – (duomenys neskelbtini)) buvo reorganizuota į (duomenys neskelbtini).

Reorganizacijų, kurių buvo 6, pavadinimo keitimas buvo tikslingas veiksmas, kuriuo siekta didinti organizacijos žinomumą bei pabrėžti plečiamą organizacijos veiklos kryptį. Organizacijos pavadinimas (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. birželio 29 d., o (duomenys neskelbtini) – nuo 2014 m. birželio 29 d. iki dabar. Atitinkamai pagrįsta manyti, kad pirmojo laiško, kurio data yra 2010 m. birželio mėn., ir antrojo – 2012 m. lapkričio mėn., autoriumi būtų buvę įvardinta (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini), kaip darinys, tuo laikotarpiu neegzistavo, o grupuotei, kuri tikslingai įvykdė restruktūrizaciją, praėjus po jos 4–6 m., nebūtų tikslinga grasinimus išsakyti kitu, nei (duomenys neskelbtini), pavadinimu.

Taip pat mažai tikėtina, atsižvelgiant į anksčiau minėtą informaciją, kad grupuotė, identifikuodama save tretiesiems asmenims, naudotų du skirtingus grupuotės pavadinimus, kaip tai nurodyta trečiame pareiškėjų pateiktame 2015 m. balandžio 15 d. laiške. Be to, priešingai nei nurodoma skunde, ginčijamame Sprendime yra surinkta kilmės valstybės informacija, kuri patvirtina, kad pareiškėjų pateiktuose laiškuose nurodyti spaudai neatitinka oficialių spaudų, kuriuos naudojo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, gyvendamas (duomenys neskelbtini) mieste, kurį kontroliavo (duomenys neskelbtini), nepatyrė persekiojimo, bei į tai, jog jo pateikti įrodymai (grasinančio pobūdžio laiškai) atmesti, nes turi akivaizdžių klastojimo požymių ir jų turinys prieštarauja kilmės valstybės informacijai, atsakovas kaip nepagrįstus vertino skundo teiginius, kad pareiškėjų atžvilgiu turėjo būti taikoma Įstatymo 83 straipsnio 3 dalis.

17. Atsakovas dėl pareiškėjų skundo argumentų, kad pareiškėjo neva bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini), pažymėjo, jog EUAA identifikuoja grėsmę tik (duomenys neskelbtini) nariams ir tik esant išskirtinėms aplinkybėms, t. y. ne visiems nariams. Humanitarinė pagalba (ne karinė), nesant duomenų, kad asmuo būtų veikęs (duomenys neskelbtini) organizacijos sudėtyje, nelaikytina asmens priskyrimu EUAA identifikuotam profiliui. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad atitikimas vienam iš EUAA išvardytų profilių, savaime nereiškia poreikio gauti tarptautinę apsaugą. Pareiškėjų skundo teiginiai dėl baimės patirti persekiojimo veiksmus dėl pasklidusių gandų, kad neva pareiškėjai (duomenys neskelbtini), atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, patys pareiškėjai neigia šiuos gandus, t. y. jie nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jie nėra ir nebuvo pakeitę, toliau išpažįsta (duomenys neskelbtini). Nėra jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių persekiojimo grėsmę šiuo pagrindu. Pareiškėjai taip pat neidentifikavo konkretaus persekiotojo ir apsiribojo abstrakčiais teiginiais. Be to, pareiškėjai apie neva pasklidusius gandus sužinojo iš trečiojo asmens (draugo), atitinkamai nėra galimybės patikrinti jo pasakojimo patikimumą, gandų apimtį, tikslą ir pan. Nepriklausomai nuo persekiotojo motyvų ir tikslų vykdyti persekiojimą, identifikavus, kad tariamo persekiojimo vykdytojas pareiškėjų suvokimu yra (duomenys neskelbtini) organizacija „(duomenys neskelbtini)“, nustačius, kad jos pajėgumai nėra pakankami vykdyti efektyvų ir tikslingą prašytojų persekiojimą, o (duomenys neskelbtini) vyriausybei norint ir galint užtikrinti apsaugą nuo (duomenys neskelbtini) vykdomų veiksmų, neatsižvelgiant, kokiais pagrindais (duomenys neskelbtini) siektų vykdyti persekiojimą, pareiškėjų teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jiems kyla pagrįsta persekiojimo baimė.

18. Atsakovas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų pateiktų dokumentų (medicininės ataskaitos) nustatyta, jog pareiškėjo sūnus turėjo prieigą prie specializuotų gydytojų, veikiančių (duomenys neskelbtini). Jis buvo stebimas ir konsultuojamas, buvo teikiamos rekomendacijos ir pan. Aplinkybė, kad pareiškėjų kilmės valstybėje teikiamos medicininės paslaugos, susijusius su (duomenys neskelbtini) spektru, yra mokamos, nesudaro pagrindo suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą. Tai, kad pareiškėjai neturi finansinių galimybių joje gyventi ar siekti savo tikslų, nepagrindžia jiems gresiančios individualaus pobūdžio grėsmės ar būtinumo suteikti tarptautinę apsaugą.

Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo sūnaus situaciją, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgdamas į tai priėmė ginčijamą Sprendimą, o konkrečios informacijos apie tai, kaip buvo pažeistos pareiškėjo teisės, paneigiančios Migracijos departamento išvadas, nepateikė ir patys pareiškėjai.

Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime atliko vaikams (nepilnamečiams pareiškėjams) kylančio persekiojimo vertinimą. Atsakovas pažymėjo, kad nepilnamečių pareiškėjų prieglobsčio prašymas buvo grindžiamas išimtinai pačių pareiškėjų tėvų aplinkybėmis. Pareiškėjai nenurodė, kad kilmės valstybėje jų vaikai būtų patyrę persekiojimo veiksmus, jog jiems būtų garsinama. Tai, kad nepilnamečiai vaikai išvyko iš kilmės valstybės ir prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, yra susiję ne su jų, o su jų tėvų individualia situacija.

Ginčijamame Sprendime yra įvertinta nepilnamečių pareiškėjų situacija, atsižvelgiant, bet neapsiribojant jų tėvų aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai ir į kilmės valstybės informaciją, nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kad nepilnamečiams pareiškėjams dėl jų individualių savybių (vienam iš nepilnamečių pareiškėjų yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini)) gresia persekiojimas kilmės valstybėje. Taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, žeminantis elgesys. Nepilnamečių pareiškėjų atveju nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu jiems būtų galima suteikti prieglobstį ar papildomą apsaugą.

II. 19. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino. Panaikino Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 24M51226 ir įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2022 m. sausio 13 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kurį grindė tėvo baime, jog (duomenys neskelbtini) ir kitos nevyriausybinės ginkluotos grupuotės (duomenys neskelbtini) gali persekioti jį dėl bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini), kurios laikomos „netikėliais“. Manoma, jog pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini), nors (duomenys neskelbtini) nėra pakeitęs. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 23S44511 nusprendė nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Pareiškėjai, nesutikdami su priimtu sprendimu, pateikė skundą teismui, kuris 2023 m. birželio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-9171-809/2023 pareiškėjų skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų apeliacinį skundą, 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2113-520/2023, jį tenkino ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymą iš naujo. Migracijos departamentas, pakartotinai išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, 2023 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 23M85448, kuriuo nusprendė nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Pareiškėjai, nesutikdami su sprendimu, pateikė skundą teismui, kuris 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7111-1114/2024 skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1826-1188/2024 pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino ir įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjų prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo. Migracijos departamentas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymą, šioje byloje skundžiamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

21. Teismas nurodė, kad nors Migracijos departamentas naują Sprendimą priėmė atlikęs įstatymuose įtvirtintą pareigą iš naujo įvertinti tiek pareiškėjų prašyme suteikti prieglobstį nurodytas aplinkybes, tiek surinkti informaciją, reikalingą sprendimo priėmimui, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1826-1188/2024 nurodyti ankstesnių sprendimų nesuteikti prieglobsčio pareiškėjams trūkumai buvo esminiai, kurie turėjo būti pašalinti vertinant pareiškėjų prieglobsčio prašymą iš naujo.

22. Teismas rėmėsi ginčui aktualių Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant minėtas teisės aktų nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose.

23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, teikdami prieglobsčio prašymą nurodė, jog sulaukė grasinimų iš (duomenys neskelbtini) ir kitų nevyriausybinių organizacijų tiek žodžiu, tiek ir raštu. Savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas W. M. M. M. pateikė grasinančio pobūdžio laiškus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartyje nurodė, jog Migracijos departamentas, atlikdamas pakartotinį tyrimą, turi įvertinti grasinančio pobūdžio laiškus, adresuotus pareiškėjui, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

24. Teismas nurodė, kad atsakovas skundžiamame Sprendime itin detaliai įvertino 2010 m. birželio mėn., 2012 m. lapkričio mėn. bei 2015 m. balandžio 15 d. pareiškėjo W. M. M. M. gautus laiškus. Konkrečiai nurodė, kokie laiškuose esantys duomenys neleidžia teigti, kad jie yra autentiški. Išsamiai, chronologiškai bei logiškai išdėstė (duomenys neskelbtini) valstybės reorganizaciją per laikotarpį bei nurodė, kaip kito minėtos organizacijos pavadinimas. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad laiškai, kuriuose buvo išsakyti atviri ar užslėpti grasinimai, negali būti laikomi patikimais, nes nustatyti formos trūkumai yra reikšmingi, nesudarantys pagrindo abejoti Migracijos departamento atliktu tyrimu.

25. Teismas, vertindamas pareiškėjų skundo argumentus dėl jų sūnaus ligos bei gydymo paslaugų neprieinamumu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1826-1188/2024 nurodė, jog atsakovas, pakartotinai vertindamas pareiškėjų prieglobsčio prašymą, turi įvertinti (duomenys neskelbtini) stovykloje egzistuojančias sąlygas ir atitinkamos specializuotos pagalbos prieinamumą O. M. M. M.. Atsakovas skundžiamame Sprendime įvertino dokumentus laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2021 m., kuriais O. M. M. M. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Tiek 2021 m. kovo 18 d. ataskaitoje, tiek 2021 m. rugpjūčio 18 d. ataskaitoje matyti, kad taikyti tyrimai bei rekomendacijos. Atsakovas, išanalizavęs kilmės valstybės informaciją, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) regioninė vyriausybė atidarė dešimtis centrų, skirtų (duomenys neskelbtini) turintiems vaikams, atsižvelgdama į finansinius iššūkius, su kuriais susiduria šeimos, turinčios vaikų (duomenys neskelbtini).

26. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo sūnus pas gydytoją dėl sveikatos problemų 2021 m. lankėsi du kartus, sūnaus sveikatos būklė buvo vertinta, teiktos rekomendacijos. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kad negalėjo patekti pas gydytojus ar pagalba nebuvo prieinama dėl kokių nors priežasčių. Priešingai, būtent byloje nustatyti duomenys pagrindžia, kad pareiškėjui 2021 m. buvimo (duomenys neskelbtini) metu, medicininės paslaugos sūnui buvo suteiktos.

27. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus įrodymus, tiek kilmės valstybės informaciją, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo sūnus turėjo prieigą prie medicinos paslaugų, susijusių su jam nustatytu (duomenys neskelbtini). Teismas pareiškėjų argumentus, kad (duomenys neskelbtini) medicininė pagalba (duomenys neskelbtini) vaikams neprieinama, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjų skundo argumentus, kad atsakovo 2023 m. sprendime pateikta informacija, jog 2022 m. kilmės valstybės informacija apie prieinamumą (duomenys neskelbtini) vaikams, kur nurodyta, kad 2018 m. įkurtas vienintelis (duomenys neskelbtini) centras, o jame dirba penki specializuoti gydytojai, kadangi pareiškėjo nepilnametis sūnus galėjo pasinaudoti gydytojo paslaugomis ir tuo naudojosi 2021 m. du kartus.

28. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais nustatyta aplinkybė, jog W. M. M. M. vykdė humanitarinę veiklą, bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini), jį siejo glaudūs ryšiai su (duomenys neskelbtini) organizacija. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama, kad (duomenys neskelbtini) atstovai priskiriami prie padidintos rizikos asmenų profilio, taip pat W. M. M. M. priskirtinas prie humanitarinės pagalbos darbuotojų, o šios asmenų grupės atstovai taip pat priskiriami padidintos rizikos asmenų grupėms. Atsakovas skundžiamame Sprendime nustatė, kad vadovaujantis EUAA vertinimu, (duomenys neskelbtini) buvo viena iš pagrindinių taikinių, į kuriuos taikėsi (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad bent vienas iš prašytojų priklausytų (duomenys neskelbtini) pajėgoms, todėl teismas nelaikė, jog bent vienas asmuo atitinka minėtą profilį. Nors pareiškėjas W. M. M. M. glaudžiai dirbo su (duomenys neskelbtini) teikdamas jiems duonos gaminius, tačiau jis nepriklausė organizacijai ir nėjo joje jokių pareigų.

29. Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2113-520/2023 nustatyta, jog pareiškėją W. M. M. M. siejo glaudūs ryšiai su (duomenys neskelbtini), o šios organizacijos atstovai priskirtini prie padidintos rizikos asmenų profilio, teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog prieglobsčio prašytojui nepriklausant (duomenys neskelbtini) pajėgoms, jis neatitinka šio profilio. Ne tik priklausymas organizacijai, tačiau ir glaudūs ryšiai su minėta organizacija leidžia tokį asmenį priskirti prie padidintos rizikos asmenų profilio.

30. Teismas pažymėjo, kad atsakovas visiškai neanalizavo individualios pareiškėjo situacijos tuo aspektu, ar nustačius, jog jį siejo glaudūs ryšiai su (duomenys neskelbtini) organizacija, jis vykdė humanitarinę veiklą, bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini), galėjo susiformuoti aplinkinių nuomonė, kad pareiškėjas pakeitė (duomenys neskelbtini). Atsakovo Sprendime nurodyti motyvai, kad pareiškėjai nebuvo pakeitę (duomenys neskelbtini), toliau išpažįsta (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) keitimas yra tik gandai, todėl jų baimė patirti persekiojimą laikytina išskirtinai hipotetinė, neatitinka Apraše numatytos pareigos tinkamai įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Atsakovas neįvertino pareiškėjo individualios situacijos tuo aspektu, ar pareiškėjui vykdant humanitarinę veiklą, bendradarbiaujant su Vakarų kariais ir turint glaudžius ryšius su (duomenys neskelbtini) organizija, galėjo susidaryti tokia situacija, kuomet aplinkiniai dėl pareiškėjo vykdomos veiklos matytų jį kaip keičiantį (duomenys neskelbtini), o tokios kompleksinės aplinkybės galėtų turėti įtakos grėsmei kilmės valstybėje. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas nepagrįstai pareiškėjo teiktą humanitarinę pagalbą ir pasklidusius gandus apie (duomenys neskelbtini) vertinio atskirai, nes būtent šios dvi aplinkybės yra glaudžiai susijusios. Susiklosčiusios situacijos išskirstymas, kompleksiškai nevertinant visų pareiškėjo nurodytų ir atsakovo nustatytų aplinkybių, galėjo lemti nepagrįstas atsakovo išvadas. Teismas nurodė, kad atsakovui Sprendime nevertinant kartu nurodytų aplinkybių, nėra galima spręsti, ar pareiškėjai grįžimo į kilmės valstybę atveju patirtų pagrįstą baimę būti persekiojamais.

31. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, surinkęs ankščiau nurodytą informaciją, nevertino jos kartu su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, kurie neidentifikuoja vertinamos situacijos. Skundžiamame Sprendime Migracijos departamentas surinko informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir bendrą padėtį joje, tačiau jos nevertino pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų kontekste. Teismas vertino, kad nors byloje surinkti detalūs duomenys apie kilmės valstybę, tačiau atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimas nebuvo visapusiškas, todėl surinktų įrodymų nepakako atsakovo išvadoms pagrįsti.

32. Teismas sprendė, kad atsakovo surinkti duomenys apie situaciją (duomenys neskelbtini) ir jų vertinimas kartu su individualia pareiškėjų situacija neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų, ir išsiuntimo atveju jiems nekils pavojus gyvybei, t. y., kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį nebus pažeistos jo teisės ir pagrindinės laisvės. Migracijos departamento Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas. Panaikinus Sprendimą, Migracijos departamentas įpareigojamas pareiškėjų prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo išnagrinėti iš naujo.

III. 33. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Migracijos departamentas visiškai neanalizavo individualios pareiškėjo situacijos tuo aspektu, ar nustačius, kad jį siejo glaudūs ryšiai su (duomenys neskelbtini) organizacija, vykdė humanitarinę veiklą, bendradarbiavo su Vakarų kariais, galėjo susiformuoti aplinkinių nuomonė, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

35. Atsakovas teigia, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodoma, jog pareiškėją siejo glaudūs ryšiai su (duomenys neskelbtini), o šios organizacijos atstovai priskirtini prie padidintos rizikos asmenų profilio, kadangi EUAA savo ataskaitose nenurodo profilių, kurie yra padidintos ar pamažintos rizikos. EUAA ataskaitos pateikia asmenų profilius, kurių pagrindu asmenys dažniausiai teikia prieglobsčio prašymus. Be to, EUAA labai konkrečiai išskyrė, kad kalbama apie itin ribotos apimties grėsmę tik (duomenys neskelbtini). Net ir esant organizacijos nariu, asmeniui savaime nekyla rizika, nes reikia atitikti daugiau keliamų reikalavimų, kurių pareiškėjai neatitiko. Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nustatant persekiojimo vykdytoją, būtina atsižvelgti į tai ar valstybę, ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės, ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Nagrinėjamu atveju įvertinus duomenų visumą, buvo nustatyta, kad pareiškėjų kilmės valstybė ne tik nori, bet ir gali suteikti apsaugą. Surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) neturi pajėgumų vykdyti persekiojimą, šį informacija plačiai išdėstyta ir įvertinta ginčijamame Sprendime. Taigi, neaišku kuo skundžiamame sprendime yra grindžiamas teiginys, kad pareiškėjas priklauso padidintos rizikos asmenų profiliui, nes tokių profilių nėra, o kitų EUAA ataskaitose nurodomų kriterijų (turi būti (duomenys neskelbtini) narys, veikti jos sudėtyje ir pan.) pareiškėjas neatitinka. Pirmosios instancijos teismas taip pat ignoravo aplinkybę, kad pareiškėjų nurodomas potencialus persekiojimo vykdytojas ((duomenys neskelbtini)) neturi pakankamų priemonių vykdyti pareiškėjų persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju.

36. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, jog laiškai, kuriuose buvo išsakyti atviri ar užslėpti grasinimai, negali būti laikomi patikimais, nes nustatyti formos trūkumai yra reikšmingi, nesudarantys pagrindo abejoti Migracijos departamento atliktu tyrimu. Taigi skundžiamame sprendime yra aiškiai konstatuota, kad pareiškėjai tyrimo metu klaidino tyrimą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Įstatymo 83 straipsnio 5 dalies, kurioje nustatyta, kad duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad sutinka su Migracijos departamento vertinimu, privalėjo taikyti Įstatymo 83 straipsnio 5 dalį, ir atmesti pareiškėjų teiktus paaiškinimus, kurie nėra patvirtinti patikimais rašytiniais įrodymais (įskaitant pareiškėjo paaiškinimus, kad jam draugas pasakojo, jog pasklido naujienos, kad pareiškėjas ir jo šeima (duomenys neskelbtini), dėl to juos ketina nužudyti). Be to, patys pareiškėjai neigia šiuos gandus, t. y. jie nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jie nėra ir nebuvo (duomenys neskelbtini), toliau (duomenys neskelbtini), nėra jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių persekiojimo grėsmę šiuo pagrindu, pareiškėjai taip pat neidentifikavo konkretaus persekiotojo ir apsiribojo abstrakčiais teiginiais.

Pareiškėjai apie neva pasklidusius gandus sužinojo iš trečiojo asmens (draugo), atitinkamai nėra galimybės patikrinti jų pasakojimus, patikimumą, gandų apimtį, tikslą ir pan. Atsakovas pažymi, kad nepriklausomai nuo persekiotojo motyvų ir tikslų vykdyti persekiojimą, identifikavus, jog tariamo persekiojimo vykdytojas pareiškėjų suvokimu yra (duomenys neskelbtini) organizacija (duomenys neskelbtini), nustačius, jog jos pajėgumai nėra pakankami vykdyti efektyvų ir tikslingą prašytojų persekiojimą, o (duomenys neskelbtini) vyriausybei norint ir galint užtikrinti apsaugą nuo (duomenys neskelbtini) vykdomų veiksmų, neatsižvelgiant, kokiais pagrindais (duomenys neskelbtini) siektų vykdyti persekiojimą, pareiškėjų teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jiems kyla pagrįsta persekiojimo baimė.

Taigi pareiškėjai aplinkybę dėl gandų apie jų (duomenys neskelbtini) privalo įrodyti teikdami rašytinius įrodymus. Nesant rašytinių įrodymų, vadovaujantis Įstatymo 83 straipsnio 5 dalimi, teismas privalėjo atmesti jų, rašytiniais ir patikimais įrodymais nepatvirtintus teiginius apie persekiojimą, grįstą gandais.

37. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apjungė du materialinius faktus (teikta humanitarinė pagalba (duomenys neskelbtini) organizacijai ir gandai apie (duomenys neskelbtini)), kurių nei prieglobsčio prašyme, nei apklausų metu, nei teismo posėdžio metu, nei teismui teiktame skunde ar kitose procesiniuose dokumentuose pareiškėjai nesiejo tarpusavyje.

38. Migracijos departamentas vertina, kad pirmosios instancijos teismas taikė netinkamą įrodinėjimo standartą, kuris numatytas Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje, taip pat nepagrįstai ignoravo Įstatymo 86 straipsnio 2 dalį. Teismo sprendime taikomas klaidingas standartas, jog pareiškėjų situacija ir duomenų visuma neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas neprivalo įrodyti nekvestionuotinai, jog prieglobsčio prašytojai neatitinka ar atitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatas, nes prieglobsčio teisėje yra taikomi tikimybės standartai, kaip tai numato Aprašo 99.1 punktas, o ne nenuginčijamos išvados. Vertindamas prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų patikimumą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.

39. Atsakovas apibendrindamas teigia, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių kitų argumentų, dėl kurių ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra naikintinas. Atsakovo nuomone, teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai.

40. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

41. Pareiškėjai atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Pakartoja esmines faktines aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apeliacine tvarka išnagrinėtose administracinėse bylose priimtuose procesiniuose sprendimuose nurodytus argumentus, skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo bei pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas.

42. Pareiškėjai, nesutikdami su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teigia, kad atsakovas, nepaisydamas šioje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose konstatuotų prejudicinių faktų, kiekvieną kartą iš naujo vertindamas pareiškėjų prieglobsčio prašymą, atlieka naują jau teismo sprendimais nustatytų aplinkybių vertinimą ir prieina prie savo, su įsiteisėjusiais teismo sprendimais nesuderinamų išvadų. Atsakovas, trečią kartą nagrinėdamas prieglobsčio prašymą, nesurinko aktualios naujausios informacijos, kiek ji susijusi su (duomenys neskelbtini) organizacijos narių ir jos šalininkų padėtimi, pareiškėjų kilmės šalyje, taip pat Sprendime apskritai nevertino pareiškėjo, asmens, priskiriamo humanitarinės veiklos darbuotojams ir asmenų, bendradarbiaujančių su (duomenys neskelbtini), profilio kontekste patirti persekiojimo veiksmus, t. y. nesurinkta aktuali kilmės valstybės informacija.

43. Pareiškėjai nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl pareiškėjo individualios situacijos vertinimo bei, kad teismas nepagrįstai apjungė du materialinius faktus, nes pareiškėjai jų tarpusavyje nesiejo. Atsakovas aiškiai ignoruoja Aprašo 99.1.9 papunkčio reguliavimą, kuris numato, kad vertinant, ar prieglobsčio prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar jis iš tikrųjų turi religinių, socialinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, jei tokią savybę prieglobsčio prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas. Šiuo atveju atsakovas disponavo kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini) priskyrimą padidintos rizikos grupėms patirti persekiojimo veiksmus. Taip pat, priešingai nei apeliaciniame skunde vertina atsakovas, viso prieglobsčio prašymo proceso metu, įskaitant ir teismams teiktus procesinius dokumentus, pareiškėjas pasklidusius gandus ir baimę patirti persekiojimo veiksmus dėl (duomenys neskelbtini) siejo būtent su jo teikta humanitarine veikla, t. y., pareiškėjui sistemingai teikus pagalbą (duomenys neskelbtini), ir šią humanitarinę pagalbą atsakovui pripažinus nustatytu faktu, atsakovas privalėjo vertinti pareiškėjo baimės susidurti su padidintos rizikos grėsme patirti persekiojimo veiksmus dėl teiktos humanitarinės pagalbos / asocijavimo su nurodytomis grupėmis, pagrįstumą, o ne atmesti baimę patirti persekiojimo veiksmus remiantis vien tuo, kad jis realiai (duomenys neskelbtini).

44. Pareiškėjai teigia, kad atsakovas neištaiso Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose nurodytų trūkumų tiek dėl dokumentų klastojimo, tiek ir dėl pareiškėjų sūnui taikyto gydymo. Pareiškėjai pažymi, kad atsakovas apklausų metu nieko apie vaiko (duomenys neskelbtini), gydymą nieko neklausė. Teigia, kad prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjai pateikė 2022 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini), o skundžiamas Sprendimas priimtas tik 2024 m. rugpjūčio mėn., daugiau nei du metus vaikui nebuvo užtikrintos jokios sveikatos priežiūros paslaugos, dėl to jo būklė tik blogėjo. Atsakovo surinkti duomenys apie situaciją (duomenys neskelbtini) (dėl gydymo prieinamumo vaikui (duomenys neskelbtini)) ir jų vertinimas kartu su individualia pareiškėjų vaiko situacija neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų.

45. Apibendrindami pareiškėjai teigia, kad atsakovas trečią kartą netinkamai atliko jų prieglobsčio prašymų vertinimą, aiškiai nepašalindamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais konstatuotų trūkumų ir net sąmoningai išreikšdamas nesutikimą su sprendimuose nustatytais trūkumais bei nurodė jų nešalins, šios aplinkybės tik patvirtina atsakovo Sprendimo neteisėtumą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, dėl to atsakovo apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjams, (duomenys neskelbtini) piliečiams, nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

47. Bylos duomenimis, visų pareiškėjų, esančių šeimos nariais, prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindžiami: aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėjais W. M. M. M. ir H. N. N. N., tačiau keliančiomis grėsmę visiems šeimos nariams: (duomenys neskelbtini) grasinimais W. M. M. M. dėl jo bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini), pasireiškusio humanitarinės pagalbos teikimu kariams ir civiliams, konkrečiai – dalinant (duomenys neskelbtini) organizacijų keliama grėsme dėl paskleistų gandų (duomenys neskelbtini), kad W. M. M. M. atsivertė iš (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) valstybės vykdomo persekiojimo dėl H. N. N. N. tėvo darbo (duomenys neskelbtini) 2010 m.; prašymas suteikti prieglobstį O. M. M. M. grindžiamas ir aplinkybe dėl jam diagnozuoto (duomenys neskelbtini).

48. Migracijos departamentas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismui panaikinus anksčiau jo priimtus sprendimus, kuriais prieglobstis pareiškėjams nesuteiktas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus, ginčijamu 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu nusprendė:

48.1 nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso, motyvuodamas tuo, kad:

48.1.1 visi trys laiškai, kuriuose tariamai buvo išsakyti atviri ar užslėpti grasinimai W. M. M. M. yra atmetami dėl patikimumo stokos, nustačius turinio trūkumus bei nesuderinamumą su kilmės valstybės informacija, o prašytojo veiksmai teikiant klastotus dokumentus, remiantis UTPĮ 83 straipsnio 5 dalimi, kvalifikuotini kaip tyrimo klaidinimas, dėl to prieglobsčio prašytojų parodymams žodžiu ir raštu nėra taikoma abejonės privilegija, o visi duomenys, nepatvirtinti rašytiniais įrodymais, yra atmetami. Tyrimo metu atmetus prieglobsčio prašytojų parodymus dėl patikimumo stokos, nesant kitų patikimų rašytinių įrodymų, patvirtinančių prieglobsčio prašytojų persekiojimą dėl W. M. M. M. bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) bei humanitarinės pagalbos teikimo, esant objektyviems duomenims, kad (duomenys neskelbtini) neturi pakankamų pajėgumų vykdyti persekiojimą kilmės valstybėje, prieglobsčio prašytojų baimė patirti persekiojimą šiuo pagrindu nelaikytina visiškai pagrįsta;

48.1.2 persekiojimo priežastį – pasklidusius gandus (duomenys neskelbtini), kad prieglobsčio prašytojai atsivertė iš (duomenys neskelbtini) ir dėl to jiems kylančią grėsmę, pareiškėjai grindžia spekuliatyviais gandais, apie kuriuos šie sužinojo iš trečiojo asmens. Prieglobsčio prašytojai nepateikė rašytinių duomenų, patvirtinančių persekiojimo grėsmę šiuo pagrindu, neidentifikavo konkretaus persekiotojo, apsiribodami abstrakčiu teiginiu, kad persekiotojas – (duomenys neskelbtini) organizacija. Nesant galimybės identifikuoti persekiojimo vykdytoją, nėra galimybės nustatyti persekiotojo tikslų, motyvų, pasitelkiamų priemonių ir jų efektyvumo bei valstybės gebėjimo užtikrinti apsaugą. Tyrimo metu nebuvo aptikta kilmės valstybės informacijos, kuri patvirtintų bet kokios (duomenys neskelbtini) organizacijos veikimą (duomenys neskelbtini) 2020 m. ir vėlesniu laikotarpiu. Atitinkamai, parodymai dėl persekiojimo konvertavimo į kitą (duomenys neskelbtini) pagrindu atmetami dėl patikimumo stokos bei nesuderinamumo su kilmės valstybės informacija. Prieglobsčio prašytojų baimė patirti persekiojimą dėl šios priežasties laikytina išskirtinai hipotetine;

48.1.3 kadangi prašytojai nepateikė rašytinių įrodymų, o jų pateiktas pasakojimas prieštarauja kilmės šalies informacijai, pasakojimas apie grėsmę dėl H. N. N. N. tėvo darbą (duomenys neskelbtini) ir dėl to, neva, patirtą persekiojimą atmetamas dėl patikimumo stokos, o prieglobsčio prašytojų baimė patirti persekiojimą šiuo pagrindu nelaikytina visiškai pagrįsta;

48.2 nesuteikti pareiškėjams papildomos apsaugos, motyvuodamas tuo, kad:

48.2.1 tyrimo metu buvo pritaikius N. prieš Jungtinę Karalystę testą, nustatyta, kad O. M. M. M. situacija neprilygsta testui keliamų reikalavimų t. y., atsižvelgus į individualią asmens situaciją, asmens sveikatos būklė nelaikytina itin išskirtiniu atveju, kuris leistų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą grąžinus asmenį į kilmės valstybę. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju taip pat yra užtikrinamas negrąžinimo principas, nes tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad, įvykus O. M. M. M. deportacijai, kyla reali rizika, kad jis patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui;

48.2.2 nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams kiltų grėsmė patirti didelę žalą, kaip ji apibrėžta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose;

48.2.3 kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) nėra realios rizikos pareiškėjams būti asmeniškai paveiktiems beatodairiško smurto, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95/EU 15 straipsnio c punktą, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

49. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą, motyvuodamas tuo, kad: Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nustačius, jog pareiškėją W. M. M. M. siejo glaudūs ryšiai su (duomenys neskelbtini), o šios organizacijos atstovai priskirtini prie padidintos rizikos asmenų profilio, atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog, prieglobsčio prašytojui nepriklausant (duomenys neskelbtini) pajėgoms, jis neatitinka šio profilio: ne tik priklausymas organizacijai, tačiau ir glaudūs ryšiai su minėta organizacija leidžia tokį asmenį priskirti prie padidintos rizikos asmenų profilio; be to, atsakovas visiškai neanalizavo individualios pareiškėjo situacijos tuo aspektu, ar nustačius, kad jį siejo glaudūs ryšiai su (duomenys neskelbtini) organizacija, jis vykdė humanitarinę veiklą, bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini), galėjo susiformuoti aplinkinių nuomonė, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Tvarkos aprašo 99.1.9 punktas numato, kad vertinant, ar prieglobsčio prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar jis iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, jei tokią savybę prieglobsčio prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas; atsakovas nepagrįstai pareiškėjo teiktą humanitarinę pagalbą ir pasklidusius gandus apie (duomenys neskelbtini) vertino atskirai, nes būtent šios dvi aplinkybės yra glaudžiai susijusios. Susiklosčiusios situacijos išskirstymas, kompleksiškai nevertinant visų pareiškėjo nurodytų ir atsakovo nustatytų aplinkybių, galėjo įtakoti nepagrįstas atsakovo išvadas. Atsakovui sprendime nevertinant kartu nurodytų aplinkybių, nėra galima spręsti, ar pareiškėjai grįžimo į kilmės valstybę atveju patirtų pagrįstą baimę būti persekiojamais; Migracijos departamentas surinko informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir bendrą padėtį joje, tačiau jos nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų kontekste. Atitinkamai, teismo vertinimu, nors byloje surinkti detalūs duomenys apie kilmės valstybę, tačiau atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimas nebuvo visapusiškas, dėl to surinktų įrodymų nepakako atsakovo išvadoms pagrįsti.

50. Migracijos departamentas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reiškiamą reikalavimą, teigia skundžiamame sprendime esant nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėją W. M. M. M. siejo glaudūs ryšiai su (duomenys neskelbtini), o šios organizacijos atstovai priskirtini prie padidintos rizikos asmenų profilio: Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra savo ataskaitose nenurodo profilių, kurie yra padidintos ar pamažintos rizikos; pirmos instancijos teismas, sutikęs su Migracijos departamento išvada, jog laiškai, kuriuose buvo išsakyti atviri ar užslėpti grasinimai, negali būti laikomi patikimais, nes nustatyti formos trūkumai yra reikšmingi, nesudarantys pagrindo abejoti Migracijos departamento atliktu tyrimu, privalėjo taikyti UTPĮ 83 straipsnio 5 dalį ir atmesti pareiškėjų teiktus paaiškinimus, kurie nėra patvirtinti patikimais rašytiniais įrodymais (įskaitant pareiškėjo paaiškinimus, kad jam draugas pasakojo, jog pasklido naujienos, kad pareiškėjas ir jo šeima (duomenys neskelbtini), dėl to juos ketina nužudyti); pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apjungė du materialinius faktus (teikta humanitarinė pagalba (duomenys neskelbtini) organizacijai ir gandai apie (duomenys neskelbtini)), kurių nei prieglobsčio prašyme, nei apklausų metu, nei procesiniuose dokumentuose ir nei teismo posėdžio metu pareiškėjai nesiejo tarpusavyje.

51. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su teismo išvadomis dėl ginčijamo atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo: ginčo teisinius santykius reglamentuojančiame UTPĮ nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (UTPĮ 86 str. 2 d.).

52. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (UTPĮ 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (UTPĮ 87 str. 2 d.).

53. Aiškindamas aptariamas UTPĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

54. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, jog asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

55. Ginčijamas Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimtas Aprašo nustatyta tvarka išnagrinėjus pareiškėjų prašymus dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje ir nustačius aptartų UTPĮ nuostatų taikymui reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, t. y. nustačius, kad pareiškėjai neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų, ir nenustačius priežasčių, dėl kurių jie negali išvykti iš Lietuvos Respublikos arba jų negalima grąžinti į kilmės valstybę, šiame sprendime nurodyti pakankamai išsamūs prieglobsčio nesuteikimo motyvai, iš jų – ir reikšmingais aspektais, akcentuotais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, kuriais buvo panaikinti anksčiau Migracijos departamento priimti sprendimai dėl pareiškėjų prieglobsčio prašymų.

56. Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų motyvų, kuriais panaikintas Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas, pagrįstumo, pažymėtina, kad teismas iš esmės niekaip nepasisakė dėl nurodytų, kaip teigiama, nenustatytų aplinkybių (pareiškėjo glaudūs ryšiai su (duomenys neskelbtini) organizacija leidžia tokį asmenį priskirti prie padidintos rizikos asmenų profilio; atsakovas neanalizavo individualios pareiškėjo situacijos tuo aspektu, ar nustačius, kad jį siejo glaudūs ryšiai su (duomenys neskelbtini) organizacija, jis vykdė humanitarinę veiklą, bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini), galėjo susiformuoti aplinkinių nuomonė, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini); atsakovas nepagrįstai pareiškėjo teiktą humanitarinę pagalbą ir pasklidusius gandus apie (duomenys neskelbtini) vertino atskirai, nes būtent šios dvi aplinkybės yra glaudžiai susijusios) ir vertinimų nebuvimo (surinktos informacijos apie kilmės valstybę ir bendrą padėtį joje nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų kontekste) reikšmės laiko ir vietos prasme.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, jų teigimu, patvirtinančios grėsmę patirti persekiojimą kilmės šalyje, yra padarinys įvykių ir jų (pareiškėjų) bei su jais susijusių asmenų atliktų veiksmų, poelgių, atsitikusių ir vykdytų pakankamai ilgą laiko tarpą (2010–2020 m.), per kurį (laiko tarpą) kito tiek bendra padėtis kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini) nuo 2003 m., 2011 m. pasitraukė; reikšmingą dalį (duomenys neskelbtini) teritorijos užėmė (duomenys neskelbtini) valstybė; iki 2017 m. pabaigos (duomenys neskelbtini) valstybė prarado iš esmės visų teritorijų kontrolę (duomenys neskelbtini)) tiek pareiškėjų padėtis joje (pareiškėjai 2014–2015 metais persikėlė iš (duomenys neskelbtini) miesto ((duomenys neskelbtini) gubernija) į (duomenys neskelbtini) gubernijoje esančią (duomenys neskelbtini) pabėgėlių stovyklą, 2020 m. pradžioje – į (duomenys neskelbtini) miestą, kuriame pareiškėjas W.

M. M. M. ir jo šeimos nariai gyveno, vykdė veiklą, susijusią su (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. rugsėjo 29 d., kada išvyko į (duomenys neskelbtini), iš kurios 2021 m. spalio mėn. išvyko į (duomenys neskelbtini), o vėliau, Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje pateikę prašymus suteikti prieglobstį, atvyko į Lietuvos Respubliką.

57. Taigi, netgi vertinant, kad prieglobsčio prašytojai, gyvendami (duomenys neskelbtini) mieste, galimai turėjo pagrindo manyti, kad dėl jų įvardijamų priežasčių – giminaičių darbo ir W. M. M. M. santykių su (duomenys neskelbtini) – gali būti persekiojami (duomenys neskelbtini) grupuočių, iš jų – ir (duomenys neskelbtini), jie pasinaudojo vidinio persikėlimo alternatyva, t. y. persikėlė į (duomenys neskelbtini) guberniją, kurioje esančiame (duomenys neskelbtini) mieste ir buvo jų gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dėl to sprendžiant, ar pareiškėjai atitinka UTPĮ straipsnio 86 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus, yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su jų gyvenimu pastarojoje vietoje.

58. Atsakovo atlikto tyrimo metu naudotais, viešai prieinamais duomenimis, iš jų – EUAA ataskaitomis, (duomenys neskelbtini) miestas yra (duomenys neskelbtini) regione, kurioje absoliuti dauguma gyventojų, kaip ir pareiškėjai, yra (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) regioną kontroliuoja (duomenys neskelbtini) regiono vyriausybė; (duomenys neskelbtini) regiono ginkluotosios pajėgos; (duomenys neskelbtini) valstybė ((duomenys neskelbtini)), 2011–2014 metais užėmusi reikšmingą dalį (duomenys neskelbtini) teritorijos, į kurią 2014 m. birželio-liepos mėn. pateko ir (duomenys neskelbtini) miestas, nebuvo užėmusi (duomenys neskelbtini) gubernijos ir iki 2017 metų pabaigos prarado kontroliuojamas teritorijas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gubernijos (duomenys neskelbtini) miestas, EUAA 2020–2024 m., duomenimis patenka į eilę (duomenys neskelbtini) regionų, mažiausiai paveiktų beatodairiško smurto; kaip ir nurodyta atsakovo ginčijame sprendime, EUAA 2022 m. vasario mėn. ataskaitos „(duomenys neskelbtini)“ ir 2024 m. gegužės mėn. ataskaitos „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, (duomenys neskelbtini) gubernijos (duomenys neskelbtini) mieste nėra realios rizikos prieglobsčio prašytojams būti paveiktiems beatodairiško smurto, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95/EU 15 straipsnio c punktą.

59. Aptartos informacijos apie padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje (nutarties 58 p.) kontekste įvertinus dalį aplinkybių, su kuriomis pareiškėjai sieja baimę būti persekiojamiems šioje šalyje nėra pagrindo nesutikti su atsakovo išvadomis, kad prieglobsčio prašytojų baimei patirti persekiojimą šiais pagrindais nesant pagrįstai: duomenų, kad (duomenys neskelbtini) mieste prieglobsčio prašytojai gali patirti persekiojimą dėl sąsajų su (duomenys neskelbtini), nėra: pareiškėjų įvardijamų organizacijų galimybės šiame regione terorizuoti visuomenės grupę, kuriai priskirtini ir pareiškėjai, yra iš esmės hipotetinės; duomenų, kad (duomenys neskelbtini) regione civilinę ar karinė įtaką turintys subjektai persekiotų asmenis dėl ankstesnių jų sąsajų su (duomenys neskelbtini), nėra; duomenys apie neva (duomenys neskelbtini) pasklidusius gandus apie W. M. M. M. (duomenys neskelbtini), grindžiami tik vieno asmens pasakojimu, iš tiesų nėra ir itin reikšmingi, kadangi pareiškėjai iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2014–2015m., (duomenys neskelbtini), kaip matyti iš jų nurodytų duomenų ir paaiškinimų, nekeitė, todėl pagrindo matyti, kad jie turėjo ar turi pagrįstą baimę turi persekiojami dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) mieste, nėra.

60. Taip pat nėra pagrindo nesutikti, kad prieglobsčio prašytojai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punkte: kaip ir minėta, (duomenys neskelbtini) mieste pareiškėjams nėra realios rizikos būti paveiktiems beatodairiško smurto, kaip tai suprantama pagal UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pažymėtina, kad tai patvirtina ir EUAA 2024 m. lapkričio mėn. ataskaitos „(duomenys neskelbtini)“ duomenys ((duomenys neskelbtini)); nepilnamečiui pareiškėjui O. M. M. M. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas bei aplinkybės dėl ribotų galimybių teikti jam kvalifikuotą pagalbą kilmės šalyje savaime nėra pagrindas teigti, kad dėl to pareiškėjas atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytą UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte (žr. ESTT 2014 m. gruodžio 18 d. Sprendimo M’Bodj (C‑542/13, EU:C:2014:2452, 41 punktą). Pažymėtina, tuo atveju, kai tarptautinės apsaugos prašytojas yra nepilnametis, vertindama šio nepilnamečio tarptautinės apsaugos prašymo pagrįstumą, kompetentinga nacionalinė institucija, atlikusi individualų nagrinėjimą, būtinai turi atsižvelgti į jo geriausius interesus (žr. ESTT 2024 m. birželio 11 d. Sprendimo K, L prieš Staatssecretaris van Justitie Veilighei (C‑646/21, 78 punktą), taigi – ir į šeimos vienovės principą. Todėl, nesuteikus prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nepilnamečių pareiškėjų O. M. M. M. ir T. M. M. M. tėvams, nėra pagrindo manyti, kad geriausius vaiko interesus galėtų atitikti kitoks sprendimas ir dėl jų.

61. Konstatavus, kad atsakovas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjai neatitinka UTPĮ straipsnio 86 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodomi argumentai šiais aspektais nėra reikšmingi, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

62. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčijamo atsakovo Sprendimo trūkumų nėra pagrįstos, dėl to šis sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas yra atmetamas (ABTĮ 146 str. 1 d., 144 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų H. N. N. N., T. M. M. M., W. M. M. M., nepilnamečių O. M. M. M. ir T. M. M. M., atstovaujamų įstatyminių atstovų, skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė