a853fcf4-e1f4-409e-a65f-d209ecdc9f34 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NUTARTISBylos Nr. TS-70-1058/2019 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. spalio 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 59-195, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė:

D. B. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu ir skirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. Å iaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas. Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. vasario 1 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. vasario 1 d. 1/3 dalį laisvės atėmimo bausmės D. B. atliko 2019 m. vasario 1 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. rugsėjo 19 d.

– 1 metai 4 mėnesiai 13 dienų. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 23 d nutarimu Nr. 59-195 nutarta netaikyti nuteistajam D. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas pirmÄ kartÄ . Atsižvelgusi į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ - 95 balai, ankstesnių teistumų skaičių (teistas 6 kartus), nusikaltimų pobÅ«dį, ketvirtÄ kartÄ atliekamÄ laisvės atėmimo bausmę, alkoholio vartojimo minimizavimÄ , mÄ stymÄ ir elgesį - identifikuojant problemas, jas minimizuojant, pasirenkant netinkamas įveikos strategijas, elgesio modelį, kuris gali pasireikÅ¡ti impulsų kontrolės stoka, savitvardos praradimais, ypač apsvaigus nuo alkoholio, kas gali lemti kriminalinį elgesį ateityje, oficialios darbo patirties stokÄ (iki nuteisimo niekur nedirbo), finansinių problemų sprendimÄ nusikalstamų veikų darymu, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimÄ , Komisija vienbalsiai padarė iÅ¡vadÄ , kad D.

B. nesilaikys įstatymų ir nusikals. Nuteistasis D. B. pateikė teismui skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimÄ Nr. 59-195 ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad Komisija savo nutarimÄ motyvuoja tuo, jog Komisijai jis yra pristatomas tik pirmÄ kartÄ . Nuteistojo nuomone taip siekiama iÅ¡laikyti daugiau kalinių įkalinimo įstaigoje, siekiant gauti Europos paramÄ . Atlikdamas bausmę jis nėra padaręs vidaus tvarkos pažeidimų, kelis kartus skatintas, pataisos namuose dirba, iÅ¡ turimų Å¡eÅ¡ių teistumų tik antrÄ kartÄ atlikinėja bausmę.

KritiÅ¡kai vertina nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ . Nuteistojo teigimu, atvažiavus atlikti bausmės nuteistieji psichologinėms tarnyboms nerÅ«pi, pas psichologÄ jie yra kviečiami tik tuo atveju, jei kreipiasi dėl tam tikrų lengvatų jų atžvilgiu taikymo, o pokalbis su psichologu trunka vos pusvalandį laiko. PraÅ¡o tenkinant jo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo, nustatyti jam bet kokius įpareigojimus, nesusijusius su laisvės atėmimu. Pažada laikytis įpareigojimų, legaliai dirbti laisvėje.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo D. B. skundÄ nepateikė. Nuteistojo D. B. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 59-195 netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netenkintinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija trejų metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant asmenys negali bÅ«ti paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai.

Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta. Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad D. B. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte, tačiau pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

IÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, kad D. B. Komisijai pristatomas pirmÄ kartÄ . Amžius pirmojo teistumo metu 19 metų, anksčiau teistas 6 kartus daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bÅ«dingas nusikaltimų modelis – turtiniai nusikaltimai. Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose D. B. atlieka jau ne pirmÄ kartÄ , taigi puikiai supranta savo elgesio pavojingumÄ ir baudžiamumÄ , tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė.

Paskutiniu nuosprendžiu D. B. nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo nuosavybei padarymÄ . D. B. teistumų skaičius, nusikalstamų veikų pobÅ«dis, amžius pirmojo teistumo metu, taip pat tai, kad nusikalstamos veikos buvo daromos esant neiÅ¡nykusiam teistumui neabejotinai liudija apie didesnį D. B. asmenybės pavojingumÄ . Nors iÅ¡vardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo negali bÅ«ti sureikÅ¡minamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei spręsti apie jo galimybes integruotis į visuomenę.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nėra fiksuota nuteistojo alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo atvejų, tačiau nusikaltimas, už kurio padarymÄ D. B. nuteistas paskutiniu nuosprendžiu padarytas jam bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Dauguma nuteistojo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų taip pat buvo padarytos jam bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis supranta, kad jo nusikalstamas elgesys sietinas su alkoholio vartojimu, tačiau alkoholio poveikį nusikalstamam elgesiui stengiasi minimizuoti, teigdamas, jog „buvo iÅ¡gėręs nedaug“.

Tarp to, kaip nuteistasis supranta elgesio problemÄ ir to, kiek jis pats prisidėjo prie problemos kilmės, yra nemenkas atotrÅ«kis. Nuteistasis neigia turįs priklausomybę alkoholiui, nurodo, kad pats galėjo kontroliuoti alkoholio vartojimo dažnį ir kiekį. Toks nuteistojo požiÅ«ris, jo padarytų nusikalstamų veikų kontekste, tik patvirtina, kad nuteistasis rimtai nežiÅ«ri į alkoholio įtakÄ jo nusikalstamam elgesiui. Nors D. B. rodo tam tikrÄ motyvacijÄ nebevartoti alkoholio, praeityje jis buvo netgi užsikodavęs, tačiau dabartinės nuteistojo motyvacijos gali nepakakti tam, kad iÅ¡ esmės bÅ«tų pakeisti jo alkoholio vartojimo įpročiai.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados bei nuteistojo teistumų istorijos matyti, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos impulsyviam nuteistojo elgesiui. Nuteistasis neneigia, kad jo kriminalinėje istorijoje buvo atvejų, kuomet jis į situacijÄ reaguodavo perdėm impulsyviai, net agresyviai, yra buvę ir savitvardos praradimo atvejų. Å iame kontekste pažymėtina, jog nuteistojo nusikalstamuose veiksmuose yra buvę smurto prieÅ¡ kitÄ asmenį panaudojimo atvejų. Å iuo metu jis taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę už turtinio nusikaltimo, kurio metu buvo pavartotas smurtas, padarymÄ .

D. B. anksčiau ne kartÄ yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Nusikaltimas, už kurio padarymÄ D. B. Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. IÅ¡dėstytos aplinkybės tik patvirtina, jog nuteistasis savo elgesio nepakeitė, teigiamų iÅ¡vadų nepadarė, nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir jam iÅ¡reikÅ¡to pasitikėjimo nepateisino.

Tai savo ruožtu sudaro pagrindÄ teismui abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Å ias abejones sustiprina ir nuteistojo požiÅ«ris į savo veiksmus bei veiksnius turinčius įtakos jo nusikalstamam elgesiui. D. B. savo nusikalstamas veikas vertina kritiÅ¡kai, tačiau kaip, nurodoma Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, jis linkęs atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms, dalį padarytų veikų paaiÅ¡kina kaip finansinių problemų sprendimo bÅ«dÄ .

Nuteistasis nemėgsta kai kurių savo savybių, pavyzdžiui, polinkio „plaukti pasroviui“, tačiau dėl to nejaučia nuolatinės frustracijos. Toks nuteistojo požiÅ«ris leidžia teigti, jog spręsdamas finansines bei kitas problemas, D. B. linkęs eiti lengviausiu keliu. D. B. problemų sprendimo įgÅ«džiai nėra pakankamai suformuoti, mÄ stymo klaidos identifikuojant problemas, jas minimizuojant, pasirenkant netinkamas įveikos strategijas, suponuoja tam tikrÄ elgesio modelį, kuris gali pasireikÅ¡ti impulsų kontrolės stoka, savitvardos praradimais (ypač - apsvaigus nuo alkoholio) ir gali aktyvuoti kriminalinį elgesį ateityje.

D. B. supranta poreikį laikytis įstatymų ir puoselėti visuomenėje pripažintas elgesio normas, tačiau yra linkęs minimizuoti ankstesnius nusikaltimus, kas savo ruožtu leidžia spręsti, jog nuteistajam dar nepavyksta Å¡iomis nuostatomis visuotinai vadovautis. Aplinkybę, kad nuteistasis linkęs minimizuoti savo nusikalstamÄ elgesį patvirtina ir tai, jog D. B. nors ir gailisi dėl savo veiksmų pasekmių, pergyvena, kad jo veika įskaudino artimuosius, tačiau platesniame kontekste savo nusikalstamos veikos pasekmių nevertina.

Nustatytos aplinkybės leidžia abejoti, jog nuteistajam susidÅ«rus su nepalankiomis situacijomis jis turės pakankamai motyvacijos pats koreguoti savo elgesį bÅ«damas laisvėje ir nepasirinks lengviausio kelio, t. y. negrįš prie nusikalstamų veikų darymo. Pagal OASys vertinimo metodikÄ D. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 95 balai. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra matyti pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant.

Paminėtina ir tai, kad iÅ¡ 95 balų daugiau nei pusė – 58 balai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nustatytas rodiklis liudija, kad nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas ateityje bÅ«tų pagrindas iÅ¡vadai, jog nuteistasis deda iÅ¡ties maksimalias pastangas savo elgesiu įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis savo skunde kelia abejones dėl pateikto OASys vertinimo, tačiau teismas nenustatė jokių aplinkybių leidžiančių abejoti nustatytais rodikliais.

IÅ¡analizavęs Komisijos nutarimo ir skundo argumentus, taip pat asmens bylos duomenis, teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog matyti D. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų kalbėti apie iÅ¡ esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad D. B. tik iÅ¡ dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis stokoja iniciatyvos dalyvauti resocializacijos ir psichokorekcinėse programose. Å ios aplinkybės bei nuteistojo požiÅ«ris tiek į alkoholio vartojimÄ , tiek į jo paties nusikalstamÄ elgesį nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog nuteistasis iÅ¡ esmės pakeitė savo nuostatas ir Å¡iuo metu yra pasirengęs iÅ¡eiti į laisvę.

Nuteistasis bÅ«damas struktÅ«ruotoje aplinkoje prisitaiko prie reikalavimų, laikosi nustatyto režimo, savitvardos praradimo, agresyvaus elgesio atvejų fiksuota nebuvo, bausmės atlikimo metu nebaustas, skatintas du kartus. Å ias aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nelaikytinas iÅ¡skirtine aplinkybe nulemiančia lygtinio paleidimo nuteistajam taikymÄ , nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tai jis privalo daryti be papildomų paskatinimų.

D. B. bausmės atlikimo metu nuo 2019 m. vasario mėnesio dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos darbo planuoja ieÅ¡koti per Užimtumo tarnybÄ . Teismas teigiamai vertina nuteistojo darbÄ Ä¯kalinimo įstaigoje ir turimus planus įsidarbinti išėjus į laisvę. Vis tik, nuteistojo planai dėl darbo nėra visiÅ¡kai konkretÅ«s, nėra aiÅ¡ku kokius konkrečiai darbus jis planuoja atlikti, taip pat neaiÅ¡ku ir dėl realių nuteistojo galimybių įsidarbinti bei nedarbingumo laikotarpio jam išėjus į laisvę.

Čia teismas pažymi, jog iÅ¡ nuteistojo žodžių iki nuteisimo jis niekur nedirbo, taip pat registravosi Užimtumo tarnyboje. Be to, nuteistasis nemažai laiko dirbo neoficialiai, jo oficialaus darbo stažas yra pakankamai mažas, nuteistasis yra įgijęs tik pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , ankstesnės bausmės atlikimo metu įgijo katilinės kÅ«riko kvalifikacijÄ ir atlikinėdamas bausmę dirbo apie pustrečių metų kÅ«riku. Atlikęs bausmę tęsė darbus dirbdamas miÅ¡ke nelegaliai. Pats D.

B. yra nurodęs, kad bÅ«damas laisvėje piniginių lėšų gaudavo iÅ¡ nelegalaus ir atsitiktinio darbo, taip pat pragyvendavo iÅ¡ draugės gaunamo atlyginimo. Gautus pinigus iÅ¡leisdavo savo reikmėms, tarp jų ir alkoholiui, rÅ«kalams. Å ios aplinkybės rodo, jog ir prieÅ¡ bausmės atlikimÄ nuteistojo padėtis dėl darbo nebuvo stabili, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų darymui. Nuteistojo piniginių lėšų paskirstymas taip pat buvo ydingas. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad D.

B. suvokia teigiamÄ darbo naudÄ , tačiau vis tiek reiÅ¡kia abejones dėl atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sÄ lygų, kas taip pat teismui kelia abejones, ar nuteistasis yra pakankamai motyvuotas išėjęs į laisvę kuo greičiau susirasti darbÄ . Be to, nuteistojo turimas iÅ¡silavinimas, jo darbo patirtis bei kvalifikacija apsunkina darbo paieÅ¡kas. Pažymėtina, kad nuteistasis turi nemažai finansinių įsipareigojimų. IÅ¡ nuteistojo žodžių, Å¡iuo metu antstoliai pagal patvarkymus iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡ko apie 1 600 EUR sumÄ . 2019 m. rugpjūčio mėnesio Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, D.

B. skolingas pagal patvarkymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo 2 655,88 EUR. Nesant stabilaus pragyvenimo Å¡altinio išėjus į laisvę nuteistajam gali kilti nemažai sunkumų, kas, įvertinus turimus finansinius įsipareigojimus, gali iÅ¡provokuoti pakartotinį nusikalstamÄ elgesį. Čia pažymėtina, kad D. B. teistumuose dominuoja nusikaltimai turtinėms teisės ir interesams. Esant finansiniams sunkumams, D. B. problemas spręsdavo darydamas vagystes ir plėšimus. Išėjus į laisvę neturint darbo vietos, nuteistojo pajamos nebus pakankamos padengti pagrindines iÅ¡laidas.

Vos tik gavęs pinigus, jis gali juos visus iÅ¡leisti nepagrindinėms reikmėms (kurios gali bÅ«ti jam per brangios) ar tuos pinigus panaudoti žalingiems įpročiams tenkinti. Vertinant nuteistojo galimybes adaptuotis išėjus į laisvę svarbu paminėti ir tai, jog nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Išėjęs į laisvę jis planuoja apsigyventi (duomenys neskelbtini), kas leidžia spręsti apie nepastovias gyvenimo sÄ lygas. IÅ¡vardintos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad D.

B. išėjus į laisvę gali kilti sunkumų sprendžiant tiek finansines, tiek bÅ«sto problemas ir leidžia teismui pagrįstai abejoti, kad nuteistasis yra pasirengęs iÅ¡eiti į laisvę ir nepalankios gyvenimo situacijos neiÅ¡provokuos pakartotino jo nusikalstamo elgesio. Nuteistojo požiÅ«ris į kriminalines subkultÅ«ras yra neigiamas, jų nepalaiko, kriminalinės ir diskriminacinės nuostatos nestebimos, D. B. užbaigė dalyvavimÄ adaptacijos programoje, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nėra socialiai atsiskyręs, ryÅ¡ius palaiko su motina, broliu, drauge, labai vertina artimųjų palaikymÄ , ateities perspektyvÄ sieja su stabiliais, paremiančiais santykiais, nelinkęs inicijuoti konfliktus, vidaus tvarkos taisyklių pažeidęs nebuvo.

Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad turimi nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai, dalyvavimas užimtumo programose, planai įsidarbinti, visų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste, negali bÅ«ti laikomos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimÄ taikyti asmeniui lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 59-195 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo, panaikinimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačiÄ bausmę, kuri paveiktų nuteistÄ jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mÄ stymÄ , Å¡iuo metu nestebimÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kurie teismo vertinimu nėra esmingai pakitę, jo gyvenimo sÄ lygas išėjus į laisvę, bei likusiÄ neatliktos bausmės dalį, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai iÅ¡vadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo D. B. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 59-195, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Telksnienė