a8538d85-7a18-4d0d-a352-cd47fd08e976 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-362-354/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18407-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.2; 2.4.6.1 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 19 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei, nuteistajam E. K., jo gynėjai advokatei V.

M., nukentėjusiajai S. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Jolantos SteponavičiÅ«tės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 10 punktu, 4 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant E. K. įpareigojimus: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas E. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. balandžio 21 d.

Å . teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir civilinio ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ E. K. priteista 88,14 Eur turtinės žalos atlyginimo. E. K. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių. Civilinio ieÅ¡kovo E. K. atstovės pagal įstatymÄ S. K. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

E. K. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį – sutuoktinę S. K., o bÅ«tent: 2018 m. balandžio 20 d., apie 17.00 val., buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia sudavė kumščiu ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ kiekį kartų, tačiau ne mažiau kaip penkis kartus, S. K. į veido sritį, tampė jÄ už plaukų, trenkė veidÄ Ä¯ grindis bei rankÅ¡luosčiu smaugė, tuo padarydamas S. K. smakro odos nubrozdinimÄ , abiejų rankų ir deÅ¡inės kojos poodines kraujosruvas ir sukeldamas jai fizinį skausmÄ .

2. E. K. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sužalojo mažametį E. K., gim. (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent 2018 m. balandžio 20 d., apie 16.30 val., namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje tyčia suėmė mažametį E. K. už pečių ir purtė, po to grįžus į namus, esančius adresu, (duomenys neskelbtini), tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir veikdamas vieninga tyčia, jėga stÅ«mė E. K. į kampÄ , sutrenkdamas jam galvÄ , suėmė jį už pečių ir pakėlė, taip padarydamas E. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus – kaktos poodinę kraujosruvÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė J. SteponavičiÅ«tė praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį dėl E. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir pripažinti E. K. kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui E. K. ir paskirti jam (E. K.) 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtÄ bausmę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 140 straipsnio 3 dalį subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirti E. K. 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; panaikinti nuosprendžio dalį dėl E. K. pritaikytų BK 75 straipsnio nuostatų; priteisti iÅ¡ E. K. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo E. K., kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 3.1.

Skunde prokurorė nurodo, kad teismas, pripažindamas E. K. kaltu dėl savo sutuoktinei S. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, visa apimtimi pripažino, jog nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei yra teisingi, kadangi jie yra pagrįsti kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisme iÅ¡tirta medžiaga, o spręsdamas klausimÄ dėl E. K. kaltės, sukeliant fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdant savo mažamečio sÅ«naus E. K. sveikatÄ , teismas suabejojo S. K. parodymų patikimumu, nurodydamas, jog E. K. ir S. K. sieja konfliktiÅ¡ki santykiai, tad, siekiant eliminuoti apkalbėjimo galimybę, kaltinamojo kaltės negalima grįsti vien nukentėjusiosios parodymais.

Prokurorės vertinimu, teismas nepagrįstai tvirtino, jog E. K. kaltė dėl sÅ«nui E. K. sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo yra grindžiama vien tik nukentėjusiosios S. K. parodymais, kadangi faktÄ , jog E. K., paėmęs sÅ«nų už rÅ«bų iÅ¡ nugaros pusės ir traukdamas veidu į sienÄ , pastatė šį į kampÄ , patvirtino ir pats E. K., tačiau jis neigė, jog tokiu savo veiksmu jis galėjo sužaloti savo sÅ«nų ar Å¡iam galėjo sukelti fizinį skausmÄ , o jei tai jis ir galėjo tai padaryti, tai, E. K. teigimu, jis padarė netyčia.

Apeliantė teigia, jog su tokiu E. K., neturinčio teisinio iÅ¡silavinimo, savo atliekamų veiksmų mažamečio sÅ«naus atžvilgiu subjektyvinės pusės vertinimu teismas negalėjo sutikti, kadangi E. K., bÅ«damas neblaivus, atsukęs net penkerių metų neturintį sÅ«nų veidu į kambario kampÄ ir jį pastÅ«męs, nors ir neturėjo tikslo Å¡iam sukelti fizinio skausmo ar padaryti sveikatos sutrikdymo, o tik norėjo šį sudrausminti, tačiau jis, pastumdamas žymiai fiziÅ¡kai silpnesnį mažametį vaikÄ nepamatuota dėl apsvaigimo nuo alkoholio vyriÅ¡ka jėga, suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad savo veiksmais sukels mažamečiui sÅ«nui fizinį skausmÄ ar jį sužalos, ir nors to E. K. ir nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti, tokiu bÅ«du jis veikė ne neatsargiai, o netiesiogine tyčia. 3.2.

Prokurorė nurodo, jog apie E. K. nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius turi bÅ«ti sprendžiama ne tik iÅ¡ jo paties parodymų, bet iÅ¡ jo atliktų veiksmų bei kilusių pasekmių. Nežymų sveikatos sutrikdymÄ E. K. konstatavo teismo medicinos specialistas savo iÅ¡vadoje. Tuoj pat po įvykio į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai fiksavo esamÄ situacijÄ vaizdo įraÅ¡e, kuris buvo apžiÅ«rėtas teisme, kur akivaizdžiai matosi E. K. padarytas sužalojimas kaktos srityje. Pažymi, jog iÅ¡vada, kad E. K. sužalojo savo mažametį sÅ«nų netiesiogine tyčia, darytina įvertinus tiek paties E. K. parodymus, tiek nukentėjusiosios S. K. parodymus, konflikto priežastį ir įvykių eigÄ bei E. K. atliktus veiksmus ir kilusius padarinius.

Tai, kad E. K. dar laiptinėje buvo sukeltas fizinis skausmas, kuomet jis buvo pakeltas tėvo už rÅ«bų ir purtomas, patvirtina S. K. parodymai, kuri nurodė, jog sÅ«nus po tėvo veiksmų jo atžvilgiu ėmė verkti. E. K., reikalaudamas sÅ«naus nustoti verkti, norėdamas šį sudrausminti, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nepamatavęs savo vyriÅ¡kos jėgos, stÅ«mė mažametį E. K., atsukęs jį veidu į sienÄ , į kambario kampÄ , kur Å¡is atsitrenkė kakta į sienÄ , o po Å¡io veiksmo mažametis nukentėjusysis ėmė klykti, kas taip pat rodo, jog mažametis E. K.

Å¡io veiksmo metu patyrė dar stipresnį fizinį skausmÄ , be to, jam buvo padarytas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį konstatavo teismo medicinos specialistas, užfiksavęs apžiÅ«ros metu sužalojimÄ vaiko kaktoje. 3.3. Pažymima, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris stumia nepamatuota jėga mažametį vaikÄ Ä¯ kampÄ , suvokia, nors ir nenorėdamas konkrečių pasekmių, kad jis sukels pasekmes – mažų mažiausiai nukentėjusiajam sukels fizinį skausmÄ arba padarys kÅ«no sužalojimÄ .

Atkreipiamas dėmesys, jog byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių E. K. bÅ«tų turėjęs pagrindo manyti, jog tokių padarinių neatsiras, ar bÅ«tų siekęs jų iÅ¡vengti. Pažymima, jog S. K. parodymų teisingumÄ pagrindžia ir įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuoti duomenys, kur randamas alaus bokalas, turintis alkoholio kvapÄ , matomos aplaistytos alumi lubos bei baldai, randamas rankÅ¡luostis su kraujo dėmėmis, suplėšyti moteriÅ¡ki marÅ¡kinėliai, iÅ¡peÅ¡tas plaukų kuokÅ¡tas, todėl jos parodymų vertinti kaip siekį apkalbėti savo smurtaujantį sutuoktinį nėra jokio pagrindo.

Be to, apklausta liudytoja policijos pareigÅ«nė S. J. taip pat patvirtino, kad, atvykus į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams, už užrakintų buvo durų buvo girdimas vaiko verksmas, liudytoja V. V. matė pro langÄ bandančiÄ prisiÅ¡aukti pagalbos S. K., kuriÄ nuo lango vis atitraukdavo vyras, o iÅ¡ buto girdėjo sklindantį triukÅ¡mÄ . Prokurorės manymu, visas Å¡ias aplinkybes įvertinus ne atsietai, o susiejus į vieningÄ ir nuosekliÄ bei logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamÄ grandinę, darytina iÅ¡vada, jog yra pakankamai duomenų, patvirtinančių E. K. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo mažamečiui nukentėjusiajam E. K.. 3.4.

Be to, skunde prokurorė nurodo, kad teismas E. K. parinkęs tinkamÄ bausmės rūšį nepagrįstai atidėjo jos vykdymÄ , kadangi bausmės paskirtis nebuvo įgyvendinta bei nebuvo pasiekti bausmės tikslai jau ankstesniais nuosprendžiais net 7 kartus paskirtomis realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, todėl skiriant Å¡velnesnę bausmę nei ji buvo paskirta ankstesniais nuosprendžiais bÅ«tų pažeistas teisingumo principas. Pažymima, jog E. K., vos tik atlikęs pagal ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę, ir vėl nusikalto, kas rodo, jog ankstesnėmis bausmėmis nebuvo įgyvendinta bausmės paskirtis, todėl taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ nėra pagrindo.

Sprendžiant klausimÄ dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, prokurorės teigimu, nepakanka formalaus BK 75 straipsnyje numatytų pagrindų buvimo, o bÅ«tina įvertinti ir tai, jog E. K. itin žiauriai smurtavo prieÅ¡ savo žmonÄ , jai ne tik smÅ«giuodamas į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvÄ , bet ir smaugė jÄ rankÅ¡luosčiu savo mažamečio sÅ«naus akivaizdoje, iki kol Å¡i neteko sÄ monės, kas mažamečiui sÅ«nui sukėlė baimę ir iÅ¡gÄ stį, be to, anksčiau jis buvo net 5 paskutinius kartus teistas už nusikaltimus, susijusius su smurtu prieÅ¡ žmogų.

Atkreipiamas dėmesys, jog E. K. Å¡ias savo įvykdytas nusikalstamas veikas visais įmanomais bÅ«dais bandė nuslėpti, neprileisdamas žmonos prie lango kviestis pagalbos, atimdamas iÅ¡ jos telefonÄ , kad Å¡i apie įvykį nepraneÅ¡tų policijai, neįsileisdamas policijos pareigÅ«nų, atvykusių į įvykio vietÄ , iki kol atvyko prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nai, ketindami laužti buto duris, už kurių verkė vaikas, atvykusiems policijos pareigÅ«nams E. K. neigė smurtavęs prieÅ¡ žmonÄ , o įvykio vietoje elgėsi agresyviai.

Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, prokurorės vertinimu, nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo E. K. atžvilgiu naikintina.

4. Apygardos teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusioji S. K. prašė prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis E. K. ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 5. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės J. SteponavičiÅ«tės apeliacinis skundas atmetamas. Dėl E. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

6. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė. 6.1.

Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas, o teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieÅ¡taravimai byloje turi bÅ«ti patikrinti ir įvertinti teismo. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v.

Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), ir nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, Nr. 2K-496-746/2015). 6.2.

Taip pat pažymima, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys).

Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). 6.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį. 6.4. Prokurorė nurodo nesutinkanti su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad E. K. veiksmuose nebuvo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Kolegijos manymu, sutikti su tokiais prokurorės argumentais nėra pagrindo. 6.5. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, E. K., apklaustas kaip kaltinamasis pirmosios instancijos teisme, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, nepripažino, nurodė, jog sÅ«naus nepurtė, nemušė, pripažino, jog sÅ«nų statė į kampÄ , nemano, jog sÅ«nus galėjo užsigauti (2 t., b. l. 100–102).

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. visose apklausose taip pat teigė, kad sÅ«nų statė į kampÄ , tačiau neigė atlikęs kokius nors tyčinius smurtinius veiksmus sÅ«naus atžvilgiu (1 t., b. l. 165–166). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad E. K. parodymai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, net iÅ¡ dalies nepatvirtina kaltinime nurodomų aplinkybių dėl vaiko pastÅ«mimo, nes E. K. nė vienos apklausos metu nenurodė, kad sÅ«naus statymas į kampÄ galėjo pasireikÅ¡ti bÅ«tent sÅ«naus pastÅ«mimu. 6.6.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju E. K. pareikÅ¡tas kaltinimas dėl sÅ«naus sužalojimo iÅ¡ esmės buvo grindžiamas jo žmonos, t. y. S. K., duotais parodymais ir byloje esančia 2018 m. balandžio 24 d. specialisto iÅ¡vada (1 t., b. l. 91), kitų duomenų, kurie patvirtintų E. K. kaltę sužalojus sÅ«nų ar jam sukėlus fizinį skausmÄ , nėra. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, jog E. K. ir S. K. sieja konfliktiÅ¡ki santykiai, todėl sprendžiant dėl E. K. kaltės sužalojus ir sukėlus fizinį skausmÄ sÅ«nui, bÅ«tina įvertinti S. K. duotų parodymų patikimumÄ , nuoseklumÄ ir logiÅ¡kumÄ , bÅ«tina atsižvelgti, ar byloje esama kitų įrodymų, kurie patvirtintų S. K. nurodomas aplinkybes.

Å iuo atveju tokių aplinkybių byloje nėra pakankamai. Pažymėtina, kad S. K. tik 2018 m. balandžio 23 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog E. K. 2018 m. balandžio 20 d. atliko smurtinius veiksmus sÅ«naus atžvilgiu (1 t., b. l. 45–46), tokių aplinkybių S. K. pareigÅ«nams tuoj po įvykio nenurodė (1 t., b. l. 21–23), iÅ¡ policijos pareigÅ«no 2018 m. balandžio 20 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog patekus į butÄ , kuriame E. K. smurtavo prieÅ¡ S. K., pareigÅ«nai pamatė ant sofos – lovos kambaryje sėdinčiÄ moterį, t. y.

S. K., ant jos kelių sėdėjo vaikas, kuris pasakė, jog „tetukas mušė mamytę, daug mušė“, pati S. K. nurodė, jog E. K. smurtavo prieÅ¡ jÄ vaiko akivaizdoje (1 t., b. l. 35), apylinkės teisme apklausta policijos pareigÅ«nė S. J. taip pat nurodė, kad vizualaus smurto žymių ant vaiko nematė, pati S. K. apie vaikÄ nieko nesakė (2 t., b. l. 99–100). Teisėjų kolegijos vertinimu, S. K. parodymai, susiję su smurtavimu prieÅ¡ mažametį sÅ«nų, yra nelogiÅ¡ki, nes pastaroji apylinkės teisme teigė, jog konfliktas tarp jos ir vyro įvyko bÅ«tent dėl to, kad jos vyras, t. y.

E. K., panaudojo smurtinius veiksmus sÅ«naus atžvilgiu (2 t., b. l. 44–45), tačiau tuoj po įvykio S. K. Å¡ios esminės konflikto priežasties nebuvo nurodžiusi, dėl vaiko galimo sužalojimo S. K. į gydymo įstaigas taip pat nesikreipė. Vien byloje nustatyta aplinkybė, jog mažametis vaikas verkė, neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog vaikas verkė dėl jam sukelto fizinio skausmo, nes Å¡iuo atveju vaikas galėjo verkti tik dėl iÅ¡gÄ sčio, kurį galėjo sukelti tėvų konfliktas.

Be to, nors byloje yra pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota tuoj po įvykio ant lovos sėdinti S. K. su savo mažamečiu sūnumi, tačiau priešingai nei nurodo prokurorė skunde, ant vaiko veido akivaizdžių sužalojimų nematyti (2 t., b. l. 110). 6.7. Pažymėtina ir tai, jog byloje esanti 2018 m. balandžio 24 d. specialisto išvada (1 t., b. l.

91) patvirtina tik tai, jog E. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl kaktoje esančios poodinės kraujosruvos, tačiau nei tikslaus laiko, nei konkretaus būdo, kaip mažametis galėjo būti sužalotas ar susižalojo pats, minėtoje specialisto išvadoje nėra pateikiama, todėl šiuo atveju vien nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas E. K., nesant byloje kitų patikimų įrodymų dėl E. K. sužalojimo aplinkybių, nepreziumuoja mažamečio vaiko tėvo – E. K. kaltės dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad mažamečio papurtymas jį paėmus už rÅ«bų pastarajam sukėlė fizinį skausmÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu mažametis E. K. nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip nepaÅ¡alinant byloje esančių abejonių dėl E. K. atliktų veiksmų sÅ«naus atžvilgiu, bylÄ nagrinėjant apylinkės teismui nuo įvykio jau buvo praėjęs nemažas laiko tarpos, todėl teismas pagrįstai nusprendė mažamečio neapklausti teisminio nagrinėjimo metu, nes apklausa bÅ«tų netikslinga ir neinformatyvi dėl E. K. amžiaus ir praėjusio ilgo laiko tarpo nuo įvykio, minėtų prieÅ¡taravimų ir abejonių paÅ¡alinti neturi galimybės ir apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės dėl tų pačių priežasčių, kaip ir pirmosios instancijos teismas. 6.8.

Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ dėl pateikto kaltinimo E. K. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, byloje nebuvo nustatyta patikimų ir neprieÅ¡taringų įrodymų, kad E. K. veiksmuose yra minėtos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję, iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltininko kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados ir turi bÅ«ti paneigti kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, nepavykus paÅ¡alinti abejonių, jos turi bÅ«ti vertinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Å iuo atveju, iÅ¡skyrus S. K. prieÅ¡taringus parodymus, kitų patikimų duomenų, patvirtinančių kaltinimo E. K. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį pagrįstumÄ , byloje nėra, todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos principu, nepavykus paÅ¡alinti abejonių dėl byloje kilusių prieÅ¡taravimų, pagrįstai byloje kilusias abejones vertino baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. 6.9.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemato objektyvaus pagrindo tenkinti prokurorės apeliacinio skundo ir, vadovaujantis prokuroro apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, pripažinti kaltu ir nuteisti E. K. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, patikrinusi įrodymų vertinimo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad E. K. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintas pagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ nuosprendį ar jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Tuo pačiu pažymėtina, jog paliekant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl E. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nepakeista, nėra pagrindo tenkinti prokurorės praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ E. K. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo E. K.. Dėl BK 75 straipsnio taikymo 7. Prokurorė mano, jog E. K. buvo nepagrįstai taikytos BK 75 straipsnio nuostatos atidedant bausmės vykdymÄ , nes E. K. yra 7 kartus teistas, 5 kartus iÅ¡ jų teistas dėl smurtinių nusikalstamų veikų padarymo, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė vos tik atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę, įvykio vietoje elgėsi agresyviai, smurtavo prieÅ¡ žmonÄ itin žiauriai ir mažamečio vaiko akivaizdoje. 7.1.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, klausimÄ dėl baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimo teismas sprendžia du kartus: pirmÄ â€“ vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumÄ , parenka sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausiÄ bausmės tikslams pasiekti; antrÄ â€“ nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sÄ lygas, teismas Å¡ias aplinkybes įvertina dar kartÄ , spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neiÅ¡vardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimÄ teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. 7.2.

Taigi, priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais, apskritai su Å¡eima, ir pan.).

Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016). Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 75 straipsnio nuostatas netgi neiÅ¡nykęs teistumas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra kliÅ«tis atidėti bausmės vykdymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408-139/2016). 7.3.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog E. K. pripažintas kaltu dėl vienos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , bÅ«damas 7 kartus teistu (1 t., b. l. 118–140), be to, teismas pripažino dvi E. K. sunkinančias aplinkybes – nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Vis dėlto, Å¡iuo atveju sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo pagrįstumo atsižvelgtina ne tik į aplinkybes, kurios neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, tačiau ir į tai, kad E. K. viso proceso metu parodymų iÅ¡ esmės nekeitė, nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai rodo, jog E. K. kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir yra linkęs keistis.

Nors prokurorė teigia, jog E. K. nusikaltimÄ Ä¯vykdė itin žiauriai, tačiau tokia aplinkybė, kaip nusikaltimo įvykdymas itin žiauriai, E. K. nebuvo inkriminuota, todėl minėtas argumentas laikytinas nepagrįstu ir Å¡iuo atveju neturintis reikÅ¡mės sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Paminėtina ir tai, jog E. K. Å¡iuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), po apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo atlygino padarytÄ Å¾alÄ Valstybinei ligonių kasai, turi mažametį vaikÄ , prie kurio iÅ¡laikymo E. K. prisideda, t. y. moka už vaiko darželį (2 t., b. l. 65–74), taip pat byloje nėra duomenų, jog E. K. nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo bÅ«tų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kad jo atžvilgiu bÅ«tų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. 7.4.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 75 straipsnio nuostatomis ir pagrįstai suteikdamas E. K. galimybę pasitaisyti, jam paskirtos bausmės vykdymÄ atidėjo, nes Å¡iuo atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina ir tai, jog E. K. elgesys bei kaip jis laikosi teismo jam skirtų pareigų, visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bus kontroliuojamas nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos, o Å¡iam pažeidžiant probacijos sÄ lygas įstatymai numato galimybę panaikinti skirtÄ bausmės vykdymo atidėjimÄ , pasiunčiant asmenį atlikti skirtos laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Jolantos SteponavičiÅ«tės apeliacinį skundÄ .

Teisėjai Nijolė Matuzevičienė Gražvydas Poškus Virginija Žindulienė