2022-06-22 Nr. AB-16908-4-69-3-00431-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-517-492/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00431-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos H. H. H. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. H. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja užsienietė H. H. H. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama atnaujinti skundo padavimo terminą ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61174 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl jos (pareiškėjos) laikinojo apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją (pareiškėją) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas nustatė, kad skundą elektroniniu parašu pasirašė Paulius Vinkleris. Iš prie skundo pridėto išrašo iš pagrindinės sutarties, sudarytos tarp advokato Pauliaus Vinklerio ir Migracijos departamento, bei techninės specifikacijos turinio teismas nustatė, kad sudaryta sutartis dėl pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimo prieglobsčio prašytojams. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nepilnametės pareiškėjos H. H. H. atstovai pagal įstatymą H. H. H. ir H. M. būtų išreiškę valią skųsti Sprendimą, taip pat kad šis advokatas paskirtas atstovauti šiam konkrečiam asmeniui arba su juo būtų sudaryta teisinių paslaugų sutartis dėl atstovavimo ir skundo padavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsnio 1 dalimi, teismas taip pat pažymėjo, kad už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, skundas gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

III. Pareiškėja H. H. H. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutartį ir priimti skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad skundą padavė neįgaliotas atstovas. Pareiškėja nurodo, jog atitinkamose Sprendimo dalyse yra pareiškėjos atstovų pagal įstatymą parašai, kas įrodo, kad valia skųsti ir naudotis advokato teisine pagalba buvo tinkamai bei aiškiai išreikšta. Teismui pateikta sutartis su kompetentinga institucija, kuri patvirtina, kad advokatas teikia teisines paslaugas prieglobsčio prašytojams, o pareiškėja priklauso šiai asmenų grupei. Pažymi, kad teikiant nemokamą valstybės garantuojamą pagalbą privačios sutartys nesudaromos. Pareiškėjos teigimu, užsakymo pateikimas pagal galiojančią sutartį su Migracijos departamentu yra tinkamas ir pakankamas pagrindas teikti teisines paslaugas, įskaitant skundo parengimą ir pateikimą.

Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir ABTĮ 37 straipsniu, teigia, kad ji naudojasi nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja negali sumokėti žyminio mokesčio, todėl nuo šio mokesčio turėjo būti atleista. Tačiau teismas nepagrįstai dėl šių aplinkybių nenustatė termino trūkumams pašalinti ir nesudarė galimybės pareiškėjai pateikti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad elektroninių ryšių priemonėmis paduotas skundas gali būti priimamas ir nagrinėjamas. Pažymi, kad skundas ir sutarties išrašai patvirtina atstovo įgaliojimus pasirašyti skundą, skundas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis ir pasirašytas elektroniniu parašu, kuris teisingai identifikuoja pasirašantį asmenį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos H. H. H. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl to, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, nes nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatas Paulius Vinkleris paskirtas atstovauti pareiškėjai. Teismas pažymėjo, kad už skundą mokamas žyminis mokestis, bei nurodė, jog pateikęs elektroninių ryšių priemonėmis skundą, pareiškėjos atstovas per tris dienas turėjo atsiųsti skundo originalą.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; kt.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas 2022 m. sausio 26 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties; apgyvendinti ją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso šalis yra nepilnametis ar asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas; prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta prieglobsčio prašytojo teisė Lietuvos Respublikoje vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus dėl advokato Pauliaus Vinklerio atstovavimo pareiškėjai, nustatė, kad Pagrindinėje sutartyje (jos išrašą, pasirašytą 2021 m. lapkričio 25 d., kartu su skundu pateikė pareiškėja), sudarytoje tarp Migracijos departamento (toliau – ir Užsakovas) ir advokato Pauliaus Vinklerio (toliau – ir Tiekėjas) (toliau – ir Sutartis), 1.1 punkte nurodyta, jog Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – Sutarties 1 priedas), o Užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas (b. l. 14–15).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja su skundu pateikė išrašą iš Sutarties, Techninę specifikaciją bei Migracijos departamento užsakymą advokatui Pauliui Vinkleriui (b. l. 13–17, 43), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog minėtas advokatas paskirtas atstovauti pareiškėjai byloje. Pažymėtina ir tai, kad Sprendimo turinys patvirtina, jog pareiškėja yra nepilnametis asmuo, dėl pareiškėjos priimtas Sprendimas, analogiškas sprendimams, priimtiems dėl jos tėvų H. H. H. ir H. M., su kuriais ji atvyko į Lietuvą (b. l. 29). Atitinkamose Sprendimo dalyse, kurias pildo prieglobsčio prašytojas, pažymėta, kad nesutinkama su sprendimu, ketinama jį skųsti, pageidaujama nemokamos teisinės pagalbos, taip pat pažymėta, kad su Sprendimu supažindinta mama (b. l. 30–31).

Nustatytų faktų visuma sudaro pagrindą vertinti, kad į bylą pateiktų duomenų pakanka išvadai, jog pareiškėjos interesams teisme turėtų atstovauti atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, ir valstybės paskirtas advokatas (Įstatymo 71 str. 1 d. 4 p.).

Tuo atveju, jeigu teismui kilo abejonių dėl pareiškėjos atstovavimo, trūko advokato įgaliojimus patvirtinančių įrodymų, teismas turėjo taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos nutartyje išdėstytus argumentus aptartu aspektu, pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022; kt.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja prašo priimti jos skundą nagrinėti iš esmės. Kaip jau buvo minėta, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jos paduotą skundą netenkinamas.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėja nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, taip pat tai, jog advokatas skundą pateikė elektroniniu paštu, tačiau skundo originalas per tris kalendorines dienas nebuvo pateiktas. Kadangi dėl šių vertinimų nebuvo atsisakyta priimti skundą, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Šiuo aspektu tik pažymėtina, jog teismui kilus abejonių dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas turi taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą. Nustačius, kad skundas yra paduotas elektroniniu paštu bei nėra pateiktas jo originalas, taip pat yra nustatomas terminas skundo trūkumui pašalinti, įpareigojant asmenį pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021; kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos H. H. H. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Milda Vainienė

Virginija Volskienė