2021-03-03 Nr. AB-4746-3-61-3-01741-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-141-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01741-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 54.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio turtas“ (tretieji suinteresuoti asmenys – T. R., K. R. (anksčiau – K. S.), P. O., R. O. ir valstybės įmonė Registrų centras) dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo ir statinio teisinės registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Senamiesčio turtas“ 2016 m. lapkričio 16 d. surašytos (pateikta 2016 m. lapkričio 18 d.) deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-100-161118-02166 dėl pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sav. (toliau – ir Deklaracija), galiojimą; 2) panaikinti nekilnojamojo daikto – pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)r. sav. (toliau – ir Gyvenamasis namas) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino Deklaracijos galiojimą bei Gyvenamojo namo teisinę registrą Nekilnojamojo turto registre. Teismas sprendė, jog Deklaracija yra neteisėta iš esmės, nes prieštarauja Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatoms, neteisėtai surašytos ir pateiktos registruoti Deklaracijos teisinės pasekmės negali būti pripažįstamos teisėtomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3134-502/2020 atsakovo UAB „Senamiesčio turtas“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. LVAT, be kita ko, šioje nutartyje konstatavo, kad: Inspekcijos prašyme suformuluoti reikalavimai nėra tinkami ir pakankami viešajam interesui apginti; statytojo (atsakovo) buvo perleisti pirkimo-pardavimo sutartimis, todėl panaikinus Deklaracijos galiojimą iš to kylančiomis pasekmėmis atitinkamai ribojama esamų nekilnojamojo turto savininkų nuosavybės teisės; teismas, nagrinėdamas Inspekcijos prašymą dėl Deklaracijos panaikinimo, iš esmės turėtų spręsti klausimą dėl Gyvenamojo namo pripažinimo savavališka statyba; byloje nėra atsakyta į klausimą, ar Inspekcija, atsižvelgus į jai teisės aktais nustatytas teises bei pareigas statybos baigiamajame etape, turėjo pagrindą tokią Deklaraciją tvirtinti; teismas nepagrįstai nenagrinėjo reikalavimo dėl Gyvenamojo namo teisinės registracijos panaikinimo pagrįstumo bei teisėtumo, šį reikalavimą laikė išvestiniu bei jį patenkino automatiškai, patenkinęs reikalavimą dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo, be to, byloje nėra ginčijamas dokumentas, kurio pagrindu Gyvenamasis namas įregistruotas nekilnojamojo turto registre (Pažyma), taip pat nėra kvestionuojamas ir Nekilnojamojo turto registre į Gyvenamąjį namą (jo butus) įregistruotų daiktinių teisių (civilinių sandorių) teisėtumas; Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas – ginčo statinyje esančių patalpų – butų – hipoteka, todėl svarstytinas klausimas dėl šios daiktinės teisės turėtojo suinteresuotumo bylos, kurioje, be kita ko, prašoma panaikinti Gyvenamojo namo teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, baigtimi.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjui pagal LVAT išaiškinimus pašalinti prašymo trūkumus iki 2020 m. gruodžio 15 d., kurį (terminą) pareiškėjo prašymu pratęsė iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjas įpareigotas patikslinti prašymo reiškimo pagrindą (viešo intereso gynimo tikslu), patikslinti prašymo reikalavimus (suformuluoti dalyką) taip, kad jie būtų pakankami prašyme nurodomam siekiamam tikslui, t. y. viešojo intereso apgynimui, pasiekti. Pareiškėjas, atsižvelgiant į LVAT 2020 m. spalio 19 d. nutartyje (73 punkte) pateiktus išaiškinimus, taip pat įpareigotas patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis, įvertinus aktualiausią su ginčo turtu susijusią registrų informaciją.

Teisme 2020 m. gruodžio 30 d. gautas pareiškėjo patikslintas prašymas, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti UAB „Senamiesčio turtas“ surašytos 2016 m. lapkričio 18 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-100-161118-02166 dėl pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), galiojimą ir įpareigoti UAB „Senamiesčio turtas“ per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centras dėl 2016 m. lapkričio 18 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. ACCR-100-161118-02166 dėl pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos panaikinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą paliko nenagrinėtu ir išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio vėl kreiptis į teismą su skundu bendra tvarka.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo patikslintą prašymą ir bylos aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas iš esmės neįvykdė LVAT išplėstinės penkių teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 9 d. nutarties, kurioje buvo aiškiai nurodyta, jog pareiškėjos pareikšti reikalavimai nėra tinkami bei pakankami viešajam interesui apginti, įpareigojimų. Pareiškėjas, iš esmės nesutikdamas su minėta LVAT nutartimi, atsisako patikslinti prašymo reikalavimus, patikslintame prašyme laikosi pozicijos, jog jis negina viešojo intereso ir kad jo pareikšti reikalavimai byloje yra pakankami įstatymų saugomam interesui – tinkamam statybos užbaigimui užtikrinti.

Teismas vertino, kad pareiškėjas taip pat nepašalino ir kitų prašymo trūkumų, t. y. netikslino byloje dalyvaujančių asmenų rato. Teismas sprendė, jog pareiškėjas per teismo nustatytą ir pratęstą terminą nepašalino esminių prašymo turinio trūkumų, jo prašyme suformuluoti reikalavimai nėra pakankami viešajam interesui apginti, be to, pareiškėjas nepatikslino byloje dalyvaujančių asmenų.

III. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskirajame skunde prašo pripažinti neteisėta ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – priimti 2020 m. gruodžio 30 d. patikslintą prašymą, pateiktą administracinėje byloje Nr. eI-1072-816/2021.

Pareiškėjas teigia, kad Inspekcija byloje gina ne viešąjį interesą, bet kreipėsi į teismą dėl įstatymų saugomos vertybės – teisėto statybos užbaigimo, pateikiant deklaraciją, gynimo, todėl LVAT 2020 m. spalio 19 d. nutartyje ir skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai dėl viešojo intereso gynimo negali būti laikomi pagrįstais. Inspekcijos pareikšti reikalavimai byloje yra pakankami įstatymų saugomam interesui – tinkamam statybos užbaigimui užtikrinti. Teismų praktika patvirtina, kad, kaip ir nagrinėjamojoje byloje, kitoje byloje buvo išspręstas deklaracijų apie statybos užbaigimą teisėtumo klausimas, tačiau nebuvo svarstomas sandorių, sudarytų dėl deklaracija užbaigtos statybos, teisėtumas ar sprendžiamas klausimas dėl būtinybės ginti viešąjį interesą (LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1086-525/2019).

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad byloje reikalinga realiai apginti viešąjį interesą, nagrinėdamas bylą galėtų imtis aktyvių veiksmų, t. y. ex officio spręsti dėl deklaracijos sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo. Teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu.

Pareiškėjas teigia, kad patikslintame prašyme jis išsamiai paaiškino ir pagrindė, kad kilusio ginčo atveju Statytojas, pastatęs Gyvenamąjį namą pažeisdamas esminius projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinius, nustatančius statinio bendrojo ploto, tūrio ir kitus reikalavimus, neturėdamas pakoreguoto statinio projekto, naujo statybą leidžiančio dokumento, neturėjo teisės teikti Vilniaus skyriui deklaracijos apie statybos užbaigimą (deklaruoti, kad užbaigė Pastato statybą pagal Projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus) ir deklaracijos pagrindu įregistruoti Gyvenamojo namo Nekilnojamojo turto registre.

Statytojas savo parašu deklaracijoje patvirtino, kad įstatymų nustatyta atsakomybė už šioje deklaracijoje pateiktų duomenų atitiktį tikrovei žinoma. Remiantis nurodytais motyvais, Deklaracija dėl Gyvenamojo namo surašyta neteisėtai, todėl jos galiojimas naikintinas. Šie pažeidimai laikytini esminiais, sudarančiais pagrindą panaikinti Deklaracijos dėl Gyvenamojo namo galiojimą. Tačiau teisės normos nenumato, kad teismas, nagrinėdamas Inspekcijos prašymą dėl deklaracijos panaikinimo, turėtų spręsti klausimą dėl pastato pripažinimo savavališka statyba.

Akivaizdu, kad savavališkos statybos konstatavimas yra kita stadija, kurią Inspekcija atliks teismui panaikinus deklaraciją apie statybos užbaigimą, administracine tvarka, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl Gyvenamojo namo pripažinimo savavališka statyba teisminio proceso dėl Deklaracijos panaikinimo metu. Todėl Inspekcija, teikdama patikslintą prašymą, pakankamai pagrindė, kad nagrinėjamu atveju šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti savavališkos statybos fakto, tai yra kita stadija, kurią Inspekcija atliks teisės aktų nustatyta tvarka, teismui panaikinus deklaraciją apie statybos užbaigimą, administracine tvarka.

Teismas taip pat neįvertino, kad Pažyma yra tik tarpinis dokumentas, kurios pagrindu buvo registruojama tik nebaigta statyba. Pažymos, kuri yra tik tarpinis dokumentas, įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nesudaro kliūčių deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimui ir jos išregistravimui. Pažyma yra tik tarpinis dokumentas, kurios pagrindu buvo registruojama tik nebaigta statyba. Todėl Deklaracija, kuria patvirtinta baigta Gyvenamojo namo statyba, sukelia teisines pasekmes ir pagrįstai naikintina, o duomenys Nekilnojamojo turto registre taip pat turėtų būti panaikinami.

Pareiškėjas teigia, kad teismas, nepriimdamas patikslino skundo, pažeidė Inspekcijos teisę į teisminę gynybą. Patikslinto skundo priėmimo stadijoje teismas turėjo vertinti tik formalią skundo atitiktį reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė ir nemotyvavo, kad tokie reikalavimai būtų neišlaikyti.

Pareiškėjas pažymi, kad jis 2021 m. sausio 18 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-3134-502/2020, kuriame nurodė, jog LVAT 2020 m. spalio 19 d. nutartyje netinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nagrinėjamam ginčui taikė teismų praktiką, susijusią su viešojo intereso gynimu, nors šioje byloje Inspekcija, ginčydama Deklaraciją, vykdė jai priskirtas priežiūros funkcijas, tačiau neišskyrė viešojo elemento egzistavimo, dėl ko nebuvo pagrindo remtis teismų praktika dėl viešojo intereso gynimo. Taip pat, pažeisdamas Lietuvos Respublikos priežiūros įstatymo nuostatas, LVAT nepagrįstai konstatavo, kad Inspekcija turėtų spręsti klausimą dėl pastato pripažinimo savavališka statyba nagrinėjamojoje byloje, nors Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad dėl savavališkos statybos padarinių sprendžiama panaikinus statybos užbaigimo dokumentus, t. y. savavališkos statybos padariniai šalinami administracine tvarka surašant privalomuosius nurodymus, pasibaigus bylai dėl deklaracijos teisėtumo. LVAT suformulavo ydingą precedentą, kad Inspekcija turi ginčyti sandorius, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.78 straipsnio 5 dalį, sandorius, kurie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, ex officio naikina pats teismas.

Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad teismas, nustatęs, jog patikslintas prašymas negali būti nagrinėjamas, turėjo nagrinėti 2017 m. gegužės 24 d. prašymą. Pirminio prašymo turinys aiškiai nurodo, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo ir kokios teisminės gynybos prašoma teismo, todėl teismo procesas turėjo būti toliau vykdomas pagal Inspekcijos pareikštą byloje pirminį prašymą. Trūkumų šalinimo institutu patikslinto prašymo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turėjo teisę pasinaudoti tik tokiu atveju, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams būtų trukdę pradėti administracinės bylos teiseną, o šiuo atveju teisena jau buvo pradėta, todėl administracinė byla, nepriėmus patikslinto prašymo, turėtų būti nagrinėjama pagal Inspekcijos suformuluotus pirminius reikalavimus, siekiant išspręsti kilusį ginčą dėl neteisėtos Deklaracijos panaikinimo, iš esmės, priimant teismo sprendimą, bet ne paliekant prašymą nenagrinėtu ir ginčą neišspręstą, nes tokiu atveju bus sudaromos sąlygos teisinių santykių dalyviams piktnaudžiauti teisiniuose santykiuose ir užkertamas kelias Inspekcijai vykdyti savo funkcijas, kurios jai priskirtos įstatymu, taigi ir neužtikrinti teisėtumo statybos teisiniuose santykiuose.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 105 str. 6 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas vadovavosi ABTĮ 105 straipsnio 6 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, jog skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų arba kad nesumokėtas žyminis mokestis. Šiuo pagrindu skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas skundo trūkumų neištaisė, nors LVAT išplėstinės penkių teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 19 d. nutartyje išaiškino, kaip pareiškėjas turi patikslinti prašymą, taip pat teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjui pagal LVAT išaiškinimus pašalinti prašymo trūkumus iki 2020 m. gruodžio 15 d., šį terminą pagal pareiškėjo prašymą teismas pratęsė iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pareiškėją teismas įpareigojo patikslinti prašymo reiškimo pagrindą (viešo intereso gynimo tikslu), patikslinti prašymo reikalavimus (suformuluoti dalyką) taip, kad jie būtų pakankami prašyme nurodomam siekiamam tikslui, viešojo intereso apgynimui, pasiekti. Taip pat pareiškėjas įpareigotas patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis, vadovaujantis LVAT 2020 m. spalio 19 d. nutartyje (73 punkte) pateiktu išaiškinimu, įvertinus aktualiausią su ginčo turtu susijusią registrų informaciją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-442/2019).

Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-758-822/2020).

Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į LVAT 2020 m. spalio 19 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, pagrįstai nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas patikslintame prašyme teismui iš esmės kvestionuoja LVAT 2020 m. spalio 19 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus: formuluodamas prašymo reikalavimus, iš esmės pakoregavo tik antrąjį reikalavimą ir vertino, kad nėra pagrindo ginčyti Pažymos (nes ji tik tarpinis dokumentas), be to, nekoregavo bylos šalių (neįtraukė hipotekos turėtojo).

Nagrinėjamo klausimo kontekste primintina, kad teismo procesinis sprendimas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Todėl viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, privalo atsižvelgti ne tik į teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytas išvadas, tačiau ir į motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodytus argumentus dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo (žr. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str. 1 d.). Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, į kurio sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (ABTĮ 15 str. 1 ir 3 d.). Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartyje nurodyti išaiškinimai dėl taikytinos teisės aiškinimo saisto tiek Inspekciją, tiek abiejų instancijų administracinius teismus.

Atsižvelgiant į aptartą, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi formaliai turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų ir palikti jį nenagrinėtu.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju turėtų būti atsižvelgta, kad, kaip patvirtina Informacinės teismų sistemos Liteko duomenys, pareiškėjas 2021 m. sausio 19 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3134-502/2020 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu (padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant) ir 12 punkte nurodytu pagrindu (būtina užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą). LVAT 2021 m. vasario 4 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. eP-14-520/2021) sprendė, kad pareiškėjas Inspekcija prašė atnaujinti procesą administracinėje byloje, kurioje buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartis, kuria nebuvo iš esmės išspręsti administracinėje byloje pareikšti pareiškėjo materialieji reikalavimai, o buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. administracinės bylos nagrinėjimas nebuvo užbaigtas.

Kadangi LVAT 2020 m. spalio 19 d. nutartimi iš esmės suformuota nauja taikytinos teisės aiškinimo ir taikymo praktika, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartis priimta iki LVAT 2021 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakius atnaujinti procesą byloje, kurioje priimta LVAT 2020 m. spalio 19 d. nutartis, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į jau vykusį bylos procesą, būtų neteisinga ir neprotinga nesudaryti pareiškėjui galimybės ištaisyti nurodytus prašymo trūkumus.

Konstatuotina, kad pareiškėjas dar kartą turėtų būti įpareigotas pašalinti prašymo trūkumus, kurių buvimas konstatuotas LVAT 2020 m. spalio 19 d. nutartimi, išsamiai motyvuoti, kaip jo pareikštais reikalavimais bus pasiektas tikslas, dėl kurio iš esmės jis kreipėsi į teismą, ypač atsižvelgiant į trečiųjų asmenų bei hipotekos turėtojų teises ir interesus šioje nagrinėjamoje byloje.

Atsižvelgiant į aptartą, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas