a8504030-1ff8-42e6-b063-1cded1d4a7ce · Šiaulių apygardos administracinis teismas

2011 m. kovo 28 d.

(S)

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė, sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

dalyvaujant pareiškėjui A. Č. R., jo atstovui advokatui Giedriui Gužauskui, atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovui Virginijui Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. R. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2010 m. liepos 8 d. gautas pareiškėjo A. Č. R. skundas (b.l. 2-9) bei patikslintas skundas (b.l. 156-164), kuriais prašoma panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-149 P „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R." (toliau – ir 2010 m. gegužės 13 d. įsakymas, Įsakymas) (b.l. 17-18; 56-57) ir 2010 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-182 P „Dėl administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-149 P „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R." 2 punkto pakeitimo" (b.l. 12; 55), panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 21 d. įsakymą „Dėl pareigybių panaikinimo ir naujų įsteigimo Raseinių seniūnijoje" Nr. (5.4)A2-188 P (b.l. 103-106) bei pareiškėją A. Č. R. grąžinti į iki atleidimo užimtas pareigas – B lygio 11 kategorijos pareigybę – Raseinių

seniūnijos seniūnas. Posėdžio metu pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės

pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas A. Č. R. prašo jo skundą ir patikslintą skundą patenkinti. Nurodė, jog buvo Raseinių kaimiškosios seniūnijos seniūnas, turi išsilavinimą, prilyginamą aukštesniajam, 2009 m. jam buvo suteikta 2 kvalifikacinė klasė. Teigia, jog atleistas buvo dėl to, kad be administracijos direktoriaus leidimo nuvyko 800 m į Pagojukų seniūniją. Nurodė, jog 2010 m. sausio 24 d. jam paskambino V.

S. ir paprašė padėti nuvalyti kelią iki jos namų. Nuvykęs prie V. S. namų sutiko traktoriaus vairuotoją, kuris prižadėjo

nuvalyti keliuką. Po to pareiškėjas teigia nuvykęs iki vandenvietės pasižiūrėti, ar nuvalytas kelias. Be administracijos direktoriaus leidimo tarnybiniu automobiliu negalima vykti į kitas seniūnijas. Važiuojant atgal pamatė, kad apie 800 m atstumu nuo seniūnijos matosi žmonių suėjimas. Teigia nuvykęs pasižiūrėti, kas ten vyksta, o važiuojant atgal namo buvo sustabdytas policijos pareigūnų, į alkotesterį pripūtė 0,66 promiles alkoholio. Nurodo, jog slėnyje nematė nei muštynių, nei konflikto. Teigia 35 metus dirbęs, iš jų 13 metų seniūnu, nėra nei karto turėjęs drausminės nuobaudos. Mano, jog jo atleidimas iš darbo buvo politinis dalykas, į jo vietą norėta priimti kitą žmogų. Atleidimo pagrindas buvo, jog kirto kitos seniūnijos ribą. Teigia žalą savivaldybei padaręs už 0,28 Lt, o ne 3,72 Lt. Nurodė, jog į teismą nesikreipė dėl neteisėto žalos apskaičiavimo ir atskaitymo.

Pareiškėjo A. Č. R. atstovas advokatas Giedrius Gužauskas nurodė, jog atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija, atleisdama pareiškėją, vadovavosi vienu šiurkštaus pažeidimo straipsniu – Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 4 punktu – piktnaudžiavimas tarnyba bei viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo pažeidimas. Pripažįsta, jog juridinis pagrindas dėl pareiškėjo atleidimo yra, nes pareiškėjas tarnybiniu automobiliu išvažiavo iš seniūnijos ribų, nuvažiavo nedidelį atstumą – į vieną pusę 800 m ir kitą 800 m, iš viso 1600 m. Policija užfiksavo jo neblaivumą, tačiau šio skundo nagrinėjimo ribos ir juridinis pagrindas yra dėl 1600 m kelionės į kitą seniūniją. Neblaivumo aspektas, atleidžiant pareiškėją, nebuvo vertinamas. Vairavimas išgėrus yra administracinės atsakomybės objektas ir tai nesusiję su valstybės tarnautojo pareigų neatlikimu. Pareiškėjui už tai buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, paskirta nuobauda, kuri šiuo metu yra pasibaigusi, teismo nutarimu buvo sutrumpinta. Šiuo metu pareiškėjas turi vairuotojo pažymėjimą, t.y. seniūnas be kitų kvalifikacinių gebėjimų, turi vairuotojo pažymėjimą, kuris reikalingas seniūno pareigoms atlikti. Teigia, jog teismų praktika reikalauja atsižvelgti į tarnautojo asmenybę ir veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo

(LR valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 d.). Pareiškėjas seniūnu dirba nuo 1997 m. gegužės 23 d. Raseinių rajono

savivaldybės administracija Raseinių rajono apylinkės teismui teiktoje A. Č. R. charakteristikoje nurodė, kad

A. Č. R. Raseinių seniūnijoje dirba seniūnu, jo „tarnybinė veikla buvo vertinama gerai ir labai gerai, apdovanotas penkiais Raseinių rajono savivaldybės

mero padėkos raštais. A. Č. R. nebuvo baustas tarnybine nuobauda“. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raseinių rajono savivaldybės

administracijos išreikšta nuostata, kad jis netinkamai vykdė savo tarnybines pareigas, teismui 2010 m. lapkričio 30 d. pateikė papildomus įrodymus, pagrindžiančius jo, kaip seniūno, atsakingą bei stropų požiūrį į savo darbą, seniūnijos gyventojų bei jų bendruomenių išreikštą pasitikėjimą savo seniūnu A. Č. R.. Padėkų ir garbės raštų per visą seniūno darbą yra 9, du straipsniai laikraštyje apie jo atsakingą ir stropią veiklą. Administracijos direktorius priimdamas įsakymą nevertino šių dalykų, nors tiek Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 d. reikalauja į šiuos dalykus atsižvelgti, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika akcentuoja, jog skiriant drausminę nuobaudą reikia atsižvelgti į žmogaus asmenybę iki jo nusižengimo.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius, skirdamas tarnybinę nuobaudą, 2010 m. gegužės 13 d. įsakyme pabrėžė, kad nuobauda skiriama todėl, kad 2010 m. sausio 24 d. asmeniniais tikslais panaudojo tarnybinį – seniūnui priskirtą – automobilį siekdamas sau asmeninės naudos. Nurodoma, kad tuo pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje principą. Tai konstatuota vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės administracijos sudarytos komisijos, kuri tyrė gautą skundą, pateikta išvada.

Komisijos pateiktoje išvadoje patvirtinama, kad 2010 m. sausio 24 d. vykdydamas tarnybines pareigas – organizuodamas kelio nuvalymo darbus, net ir poilsio dieną (sekmadienį) seniūnas turėjo teisę naudotis tarnybiniu automobiliu. Tačiau komisija, teigdama, kad tai atlikęs turėjo vykti tarnybiniu transportu namo, o ne į priešingą pusę asmeniniais tikslais, t.y. bendrauti su iš matymo pažįstamais žmonėmis, neatsižvelgė į kitas pareiškėjo, kaip seniūno, vykdomas tarnybines funkcijas. Būtent, seniūnas, vadovaudamasis seniūno pareigybės aprašymu, „dalyvauja rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje" (7.8 p.) bei „dalyvauja organizuojant arba organizuoja gyventojų poilsį" (7.12 p.).

Beje, analogiškos seniūno pareigos yra įtvirtintos ir seniūnijos nuostatuose, kur nustatyta, kad seniūnijos funkcija – dalyvauti rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje (2.9. p.) bei koordinuoti laisvalaikio organizavimą seniūnijos teritorijoje (2.17. p). Atsižvelgdamas į šią pareigą, bei įvertinęs, kad tuo metu nuo pramogaujančių žmonių susibūrimo vietos buvo visiškai netoli – tik 800 m kelio į vieną pusę, norėdamas pabendrauti su pramogaujančiais žmonėmis ir įvertinti, kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis geriausia organizuoti gyventojų užimtumą bei poilsį, ir ką, kaip seniūnas, galėtų padaryti, kad seniūnijos gyventojai galėtų prasmingai poilsiauti, pareiškėjas nuvyko į Kybartėlių kaimą.

Beje, reikia pabrėžti, kad seniūnas, vadovaujantis seniūno pareigybės aprašymo 7.41. p., „priima sprendimus savo kompetencijos klausimais". Taigi, vadovaujantis aukščiau paminėtomis seniūno pareigomis bei atsižvelgus į seniūnui suteiktą teisę savarankiškai priimti sprendimus kompetencijos ribose, seniūno nuvažiavimas į minėtąją vietą nebuvo siekis pabendrauti su iš matymo pažįstamais žmonėmis, kaip savo išvadoje teigia komisija, beje, neatsižvelgusi į seniūno rašytinius komisijai teiktus šios kelionės tikslo paaiškinimus.

Vykstant tarnybiniu transportu į minėtąją vietą buvo siekiama tinkamai atlikti pavestas tarnybines funkcijas, tinkamai atstovauti gyventojų interesams. Ir tik kaip nuvažiavimo pasekmė laikytinas bendravimas su pramogaujančiais pažįstamais iš matymo žmonėmis. Tačiau net ir šis bendravimas buvo susijęs ne su asmeninių klausimų aptarimu, bet su čia gyvenančių žmonių užimtumo bei poilsio organizavimu. Savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 31 d. sprendimo „Dėl lengvųjų automobilių naudojimo tvarkos“ 10 p. ir 11 p. nustatyta, kad seniūnams išvykos tarnybiniais lengvaisiais automobiliais leidžiamos po darbo, švenčių ir poilsio dienomis be administracijos direktoriaus leidimo.

Teisinis pagrindas imti automobilį savaitgaliais yra reglamentuotas, apibrėžtas ir nediskutuotinas. Tą patį patvirtina ir komisija, tyrusi šią situaciją. Pasak jų, seniūnas pagrįstai, teisėtai, teisingai sureagavo į seniūnijos gyventojos iškvietimą, jis turėjo tokią teisę ir jokių norminių aktų nepažeidė. Išvadoje buvo parašyta, kad seniūnas komunikuoja su kelius prižiūrinčia institucija, tiriančiai komisijai dėl to jokių abejonių nekilo. Seniūnas turi būti aktyvus žmogus, mokėti bendrauti su žmonėmis, išklausyti, suprati, būdamas savo seniūnijos teritorijoje, pamatė kitoje pusėje slėnio šurmuliuojančius žmones, nuvyko susipažinti su vykstančiu renginiu, kad grįžęs į savo seniūniją galėtų apie jį pranešti savo žmonėms, kad žmonės galėtų ten nuvažiuoti ir gerai praleisti laiką.

Pareiškėjo atstovas mano, jog negalima kabėti apie šiurkštų tarnybinį nusižengimą, kai nėra jokio nusižengimo. Atsakovas apskaičiavo, kad pareiškėjas yra pravažiavęs

21 km, o pareiškėjas yra apskaičiavęs, kad jis už seniūnijos teritorijos ribų yra nuvažiavęs 1,6 km. Atsakovas apskaičiavo padarytą žalą 3,75 Lt, o

pareiškėjas – 0,28 Lt. Tokia situacija į šiurkštų pažeidimą nepanaši. Dėl tarnybinės nuobaudos parinkimo – vertinant

tarnybinio nusižengimo priežastis ir aplinkybes, kuriomis jis padarytas, reikia įvertinti tai, kad šie jo veiksmai išplaukė iš to, kaip jis suprato savo kaip seniūno pareigas – poilsio dieną, rūpindamasis seniūnijos gyventojo sveikata bei gyvybe, užtikrino, kad būtų nuvalytas kelias iki asmens, kuriam buvo reikalinga medicininė pagalba, gyvenamosios vietos. Siekdamas organizuoti tinkamą gyventojų užimtumą bei

poilsį, po to nevyko namo, bet pagal pareigybės aprašymą priėmė sprendimą savo kompetencijos ribose ir nuvažiavo

pabendrauti su poilsiaujančiais žmonėmis. Atstovas nurodė, kad komisijos išvada – tai juridinis pagrindas, kuriuo nustatoma, jog yra tarnybinis nusižengimas ir skiriama drausminė nuobauda. Tyrimas buvo pradėtas 2010 m. balandžio 16 d. pagal L.

K. skundą po trijų mėnesių po įvykio. Komisija pripažįsta, kad seniūnas A. Č. R. „gavęs seniūnijos gyventojos skambutį tinkamai sureagavo ir padėjo gyventojai,

organizuodamas nuo sniego kelio nuvalymą, t.y. atliko savo tarnybines pareigas''. Ir tik dėl likusios A. Č. R. veiklos

– siekio surinkti kuo daugiau naudingos informacijos ir atsižvelgti į tinkamą kaimyninių seniūnijų patirtį dėl gyventojų užimtumo ir poilsio organizavimo, t.y. jo papildomai nuvažiuotų iš viso apie 1,6 km, komisija padarė išvadą, kad A.Č. R. padarė tarnybinį nusižengimą bei materialinę žalą savivaldybės administracijai. Tačiau komisija konstatavo, kad tą dieną visas nuvažiuotas atstumas A. Č. R. asmeniniais tikslais, bet ne tarnybiniais reikalais. Atsižvelgiant į tai, kad komisijos pateikta išvada prieštarauja pačios komisijos nustatytoms faktinėms aplinkybėms, laikytina, kad jos išvados dėl padaryto tarnybinio nusižengimo bei būtinybės išieškoti materialinę žalą dėl tarnybinio transporto naudojimo asmeniniais tikslais prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl jomis neturėtų būti vadovaujamasi. Komisija nenustatė nusižengimo sudėties ir visų būtinų elementų. Nėra nustatyta kaltė, kaltės formos, neteisingai skaičiuota žala ir jos mastas. Tas komisijos juridinis aktas yra neteisėtas, nepagrįstas, netikslus, todėl juo neturėjo būti vadovaujamasi priimant skundžiamą administracijos direktoriaus įsakymą dėl seniūno atleidimo. Rezoliucinėje dalyje buvo siūlomas papeikimas. Komisija savo išvadose nevertino seniūno neblaivumo, administracijos vadovas, išeidamas už nagrinėjamo nusižengimo ribų, sutapatino dvi atsakomybės rūšis ir nusprendė nepagrįstai, neteisėtai seniūną atleisti. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius, žinodamas pareiškėjo nuostatą kreiptis į teismą dėl skirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – apskundimo, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, lėmusias šios nepagrįstai griežtos tarnybinės nuobaudos parinkimą bei skyrimą, vengdamas, kad A.

R. teismo gali būti grąžintas į ankstesnes pareigas, 2010 06 21 priėmė įsakymą „Dėl pareigybių panaikinimo ir naujų

įsteigimo Raseinių seniūnijoje" Nr. (5.4)A2-188 P. Šiuo įsakymu nuo 2010 07 08 buvo pakeista Raseinių seniūnijos seniūno pareigybės (t.y. pareigybės, kurioje iki atleidimo dirbo A. R.) lygis iš „B" į „A" bei šios pareigybės kategorija iš „11" į „10". Prašo panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010

05 13 įsakymą Nr. (5.4)A2-149 P „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R."; panaikinti 2010 06 09 įsakymą Nr. (5.4)A2-182 P „Dėl administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-149 P „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R." 2 punkto pakeitimo "; panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 06 21 įsakymą „Dėl pareigybių panaikinimo ir naujų įsteigimo Raseinių seniūnijoje" Nr. (5.4)A2-188 P bei pareiškėją A. Č. R. grąžinti į iki atleidimo užimtas pareigas – B lygio

11 kategorijos pareigybę – Raseinių seniūnijos seniūnas. Taip pat prašo priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo

užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti pareiškėjui iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovas Virginijus Pocius nurodė, kad buvo gautas L. K. pareiškimas dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo. Iš komisijos išvados aiškiai matosi, kad pareiškėjas tarnybinį transportą naudojo ne tarnybos reikalams. Tą pareiškėjas ir pats pripažino. Mano, kad šiuo atveju žalos dydis neturi reikšmės, tai yra pats faktas, kad valstybės tarnautojas, kuriam yra priskirtas tarnybinis transportas, juo pasinaudojo savo asmeniniais tikslais. Tiesa, jog komisija siūlė pareikšti papeikimą, tačiau administracijos vadovas nėra saistomas komisijos. Komisijos sprendimas administracijos direktoriui yra neprivalomas. Komisija nustatė, kad yra padarytas tarnybinis nusižengimas. Administracijos direktorius yra savarankiškas skirdamas nuobaudą. Direktorius nėra niekuo saistomas, todėl komisija tik pasiūlė, o direktorius savo nuožiūra paskyrė nuobaudos rūšį. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą buvo paskirta nuobaudos rūšis. Jokių įrodymų, pagrindžiančius teiginius dėl politinio susidorojimo, pareiškėjas nepateikė. Buvo atsižvelgta į jo padaryto nusižengimo pobūdį. Seniūno lygio pakeitimą lėmė administracijos direktoriaus apsisprendimas, kad šias pareigas turi atlikti A lygio valdininkas. Teisminėje praktikoje yra suformuota, kad administracijos direktorius, kaip vietos savivaldos vykdomoji institucija, turi teisę pasirinkti, kokio lygio valdininkai turi atlikti tam tikrą darbą. Daugumos seniūnijų seniūnai yra A lygio: Ariogalos, Betygalos, Girkalnio, Nemakščių, Raseinių miesto, kaimiškosios, Šiluvos, Viduklės. Liko su B lygiu seniūnijos – Ariogalos kaimiškoji, Kalnujų, Pagojukų, Paliepių. Iš 12 seniūnijų liko 4. Formuojama tokia praktika, kad seniūnas yra administracijos padalinio vadovas. Buvo apsispręsta, kad nebepakanka B lygio. Prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Pareiškėjo A. Č. R. skundas ir patikslintas skundas tenkintini iš dalies.

Pareiškėjas ginčija Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-149 P „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R." ir 2010 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-182 P „Dėl administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-149 P „Dėl tarnybinės

nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R." 2 punkto pakeitimo", taip pat Raseinių

rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 21 d. įsakymą „Dėl pareigybių panaikinimo ir naujų įsteigimo Raseinių seniūnijoje" Nr. (5.4)A2-188 P.

Pagrindinis nagrinėjamo ginčo dalykas – Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-149 P „Dėl tarnybinės

nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R." ir 2010 m. birželio 9 d. įsakymo Nr.

(5.4)A2-182 P „Dėl administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-149 P „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R." 2 punkto pakeitimo", kuriais Raseinių seniūnijos seniūnui (valstybės tarnautojui) už šiurkštų tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius

pagrindus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (byloje aktuali 2009 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija, toliau – ir VTĮ).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m.

liepos 23 d.) patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Lietuvos

vyriausiasis administracinis teismas (nutartys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose Nr. A146–700/2010, A62–200/2011)

yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas

atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar

paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A143–956/2010, A146-1459/2010), motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį.

Iš pareiškėjo skundžiamų atsakovo 2010 m. gegužės 13 d. ir 2010 m. birželio 9 d. įsakymų matyti, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – pareiškėjui paskirta už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 29 straipsnio

6 dalies 4 punkte numatytus tarnybinius nusižengimus (atsakovas traktavo pareiškėjo padarytus tarnybinius nusižengimus kaip šiurkščius tarnybinius nusižengimus). Pažymėtina, jog atsakovas atsižvelgė į atsakovo sudarytos komisijos 2010 m. gegužės 11 d. išvadą (b.l. 19-21;58-59) (toliau – ir Išvada), tačiau ne visiškai. Išvadoje buvo siūloma tarnybinės nuobaudos rūšis – papeikimas, tuo tarpu atsakovas pareiškėjui skyrė griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Teismas pažymi, kad nurodytuose įsakymuose paminėta Išvada laikytina įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos sudedamąja dalimi. Tai reiškia, kad, tikrinant pareiškėjo atleidimo iš pareigų pagrįstumo klausimą, teisės taikymo požiūriu būtina vadovautis nurodytomis materialinės teisės normomis, o fakto nustatymo klausimu būtina patikrinti, ar paminėtoje Išvadoje nurodyti pareiškėjo tariamai padaryti tarnybiniai nusižengimai buvo padaryti iš tikrųjų ir ar jie pagal nurodytas materialinės teisės normas atitinka tarnybinių nusižengimų sampratą, t.y. ar jie gali būti laikomi tarnybiniais nusižengimais. Pažymėtina, jog Išvadoje ir atsakovo įsakyme dėl atleidimo iš pareigų pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdis skiriasi. Komisijos išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, o atsakovo Įsakyme nurodoma, jog padarytas šiukštus tarnybinis nusižengimas.

Pareiškėjo atstovas teigia, jog atsakovas pažeidė tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus, mano, kad visi teismų praktikos pavyzdžiai byloja apie trumpus terminus tarp nusižengimo padarymo, komisijos paskyrimo, nuobaudos paskyrimo, jam neteko matyti tokių ilgų intervalų. Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo Išvadą ir jos pagrindu priimtą Įsakymą, kuriuose atsispindi tarnybinio patikrinimo rezultatai, taip pat kitą tarnybinio patikrinimo medžiagą, nenustatė, kad būtų iš esmės pažeisti tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimai, nustatyti Taisyklėse. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas gavus duomenų, kad A. Č.

R. galimai padarė tarnybinį nusižengimą (L. K. pranešimas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui (b.l. 16; 61),t.y. per 4 dienas, minėtiems duomenims patikrinti buvo sudaryta Komisija (b.l. 15; 60), kuri atlikusi tyrimą (per 20 dienų) išsamiai ištyrė aplinkybes ir surinko objektyvius įrodymus, patvirtinančius A. Č.

R. atliktus veiksmus ir jų sukeltus padarinius (turtinę žalą), baigus

patikrinimą surašyta (per 21 dieną) tinkamai motyvuota tarnybinio patikrinimo Išvada, kurioje detaliai atskleista A. Č. R. padaryta veika, nurodyta jos

padarymo ir paaiškėjimo data, sukelti padariniai, pateikta veikos kvalifikacija, pasiūlyta skirti atitinkamą tarnybinę nuobaudą. Iš Išvadoje išdėstytų argumentų visumos matyti, kad A. Č.

R. pripažįstamas veikęs aplaidžiai. Teismas sutinka su tokiu Komisijos vertinimu. Pareiškėjas A. Č. R. manė, jog veikia savo tarnybinių funkcijų ribose, yra blaivus (pareiškėjas teigia, jog 2010 m. sausio 24 d. alkoholio nevartojo, bet šventė tos dienos išvakarėse) (b.l. 208), ir tai rodo pareiškėjo aplaidų požiūrį į savo pareigas. Kaip teisingai pastebi pareiškėjo atstovas, nei Išvadoje, nei administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakyme neatsižvelgiama į kitas aplinkybes, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje. Teismo manymu, nors esminių procedūrinių pažeidimų, atliekant tyrimą dėl tarnybinio nusižengimo, nenustatyta, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų pareiškėjui paskirta nepagrįstai.

Iš skundžiamo Įsakymo ir Išvados matyti, kad nagrinėjamu atveju A. Č. R. tarnybinis pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas, būdamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos Raseinių seniūnijos seniūnas, 2010 m. sausio 24 d., būdamas neblaivus, savo asmeniniais tikslais, dėl aplaidumo, suprasdamas neigiamas pasekmes, naudojo jam priskirtą tarnybinį automobilį PEUGEOT PARTNER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Konstatuota, kad tokiu būdu pareiškėjas pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje principą, piktnaudžiavo tarnyba (VTĮ

29 str. 6 d. 4 p.) ir pažeidė valstybės tarnautojo pareigas (VTĮ

15 str. 1 d. 10 p.).

Pareiškėjo padaryta veika Išvadoje buvo prilyginta tarnybiniam nusižengimui, o Įsakyme, kuriame Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius nesutiko su Išvadoje siūloma tarnybine nuobauda – papeikimu, veika buvo prilyginta šiurkščiam tarnybiniam

nusižengimui, todėl nagrinėjamoje byloje yra aktualus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies

taikymas. Minėtoje VTĮ teisės normoje nurodyta, kad šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo

pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. VTĮ 29 straipsnio 6 dalyje yra nurodytas nebaigtinis sąrašas

atvejų, kai valstybės tarnautojo veika gali būti pripažinta šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Konkrečiu atveju pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo vertinamas kaip šiurkštus pagal VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 punktą. VTĮ

29 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodyta, kad šiurkščiu pažeidimu inter alia laikomas piktnaudžiavimas tarnyba. Piktnaudžiavo tarnyba sąvoka pateikta VTĮ

2 straipsnio 13 dalyje. Nurodyta, kad piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostata nustato, jog draudžiamas naudojimasis valstybės nuosavybe kitokiai nei tarnybinei veiklai.

Sprendžiant dėl A. Č. R. tarnybinės atsakomybės už padarytą šiurkštų tarnybinį pažeidimą, įvertintinos faktinės aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo atlikto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę. Pareiškėjo atstovas teigė, jog neblaivumo aspektas atleidžiant pareiškėją nebuvo vertinamas. Teigė, jog vairavimas išgėrus yra administracinės atsakomybės objektas ir tai nesusiję su valstybės tarnautojo pareigų atlikimu. Teismas nesutinka su tokia atstovo nuomone. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. Č. R., eidamas Raseinių seniūnijos seniūno pareigas, 2010 m. sausio 24 d. asmeniniais tikslais būdamas neblaivus vairavo tarnybinį automobilį. Minėtą faktą patvirtina Administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija (b.l.

13) bei Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimas (b. l. 67), tai paminėta ir Išvadoje, ir 2010 m. gegužės 13 d. įsakyme. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei savo skunde bei patikslintame skunde (b. l. 2-9; 156-164), nei teismo posėdžio metu (b. l. 207-215) neginčijo minėtų faktinių aplinkybių, pripažino, kad Išvadoje nustatytos aplinkybės yra teisingos. Tačiau pareiškėjas mano, jog iš valstybės tarnybos buvo atleistas neteisėtai. Tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas pažymi, kad seniūnams išvykti tarnybiniais lengvaisiais automobiliais leidžiama po darbo, švenčių ir poilsio dienomis be administracijos direktoriaus leidimo.

Mano, jog pagrįstai, teisėtai, teisingai sureagavo į seniūnijos gyventojos iškvietimą, jis turėjo tokią teisę ir jokių norminių aktų nepažeidė. Teismas sutinka su tokiais pareiškėjo ir jo atstovo teiginiais. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 9(1.1)-TS-80 patvirtinto „Lengvųjų tarnybinių automobilių naudojimo rajono savivaldybės administracijoje ir savivaldybei pavaldžiose biudžetinėse įstaigose tvarkos aprašo“ (b.l. 68-69) 10 ir 11 punkte aiškiai nurodyta, jog išvykos lengvaisiais pareigybiniais ir tarnybiniais automobiliais po darbo, švenčių ir poilsio dienomis galimos tik esant administracijos direktoriaus ar įstaigos vadovo įsakymui, išskrus rajono savivaldybės merą, savivaldybės administracijos direktorių ir seniūnus.

Tačiau papildomai teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo A. Č. R. atliktų veiksmų vertinimą kaip tarnybinį nusižengimą lemia ir tai, jog pareiškėjas, kaip pats pripažįsta, tarnybiniu automobiliu išvažiavo į kitą seniūniją asmeniniais tikslais, be to, kaip nustatė pareigūnai, pareiškėjas vairuodamas tarnybinį automobilį buvo neblaivus. Tas faktas, kad seniūnams yra leidžiama ne darbo, švenčių ir poilsio dienomis be administracijos direktoriaus leidimo naudotis tarnybiniu automobiliu, pareiškėjo tarnybinės atsakomybės už padarytą nusižengimą nešalina.

Kaip teigė pareiškėjo atstovas, Išvadoje patvirtinama, kad 2010 m. sausio 24 d. vykdydamas tarnybines pareigas – organizuodamas kelio nuvalymo darbus, net ir poilsio dieną (sekmadienį) seniūnas turėjo teisę naudotis tarnybiniu automobiliu. Tačiau nesutinka su Komisijos išvada, kad tai atlikęs pareiškėjas turėjo vykti tarnybiniu transportu namo, o ne į priešingą pusę asmeniniais tikslais, t.y. bendrauti su iš matymo pažįstamais žmonėmis. Mano, jog Komisija neatsižvelgė į kitas pareiškėjo, kaip seniūno vykdomas tarnybines funkcijas.

Būtent, seniūnas, vadovaudamasis seniūno pareigybės aprašymu, „dalyvauja rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje" (7.8. p.) bei „dalyvauja organizuojant arba organizuoja gyventojų poilsį" (7.12. p.). Teismas nesutinka su tokia pareiškėjo atstovo pozicija, kadangi šiuo atveju yra neginčytinai įrodyta tiek Išvadoje, tiek remiantis paties pareiškėjo pasisakymais, jog A. Č. R. tarnybiniu automobiliu neblaivus vyko į kitą seniūniją, o tai nėra priskirtina jo tiesioginėms tarnybinėms funkcijoms.

Nors jokiuose byloje pateiktuose administraciniuose sprendimuose nėra nurodyta, jog seniūnas negali vykti į kitos seniūnijos teritoriją, tačiau tokia pareiga išvestina iš seniūno pareiginių funkcijų (Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. (5.4) A2-68 P patvirtintas „Raseinių seniūnijos seniūno pareigybės aprašymas“ (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.1 p. (b. l. 27-31). Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime (b.l. 87-88) išdėstyta nuomone, jog pareiškėjui 2010 m. sausio 24 d., t.y. poilsio dieną, nebuvo numatyta jokių papildomų užduočių, seniūno išvyka į kitą seniūnija pabendrauti su ten iš matymo pažįstamais žmonėmis nėra priskirta jo tarnybinėms funkcijos.

Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo veika buvo nulemta asmeninių motyvų. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. gegužės13 d. įsakyme konstatavo, jog A. Č.

R. pasinaudojo tarnybine padėtimi, t.y. asmeniniais tikslais, būdamas neblaivus, pasinaudojo tarnybiniu automobiliu PEUGOT PARTNER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) piktnaudžiavo tarnyba bei pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje principą. Vertinant šio atsakovo įsakymo teisėtumą bei pagrįstumą, yra svarbu nustatyti, ar valstybės nuosavybė tarnybinis automobilis PEUGOT PARTNER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2010 m. sausio 24 d. buvo naudojamas kitokiai nei tarnybinei veiklai. Šiame sprendime jau anksčiau konstatuota, jog automobilis buvo naudojamas kitokiai nei tarnybinei veiklai, o tai draudžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teisės norma. Tarnybinio nusižengimo padarymo sunkumą lemia ir tai, jog pareiškėjas buvo neblaivus. Pareiškėjas privalėjo elgtis nepažeisdamas valstybės tarnybos principų, saugoti savivaldybės nuosavybę, suvokdamas neblaivumo galimas sukelti pasekmes. Todėl manytina, jog pareiškėjas A. Č. R. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Teismas mano, jog Išvada yra teisėta ir pagrįsta, joje siūloma tarnybinės nuobaudos rūšis atitinka pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą. Vis dėlto teismas nesutinka su atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimtame Įsakyme paskirta nuobaudos rūšimi – atleidimu iš pareigų dėl šiurkštaus tarnybinio nusižengimo. Teismas mano, jog tokia nuobaudos rūšis yra per griežta, kadangi nebuvo atsižvelgta į kitas svarbias aplinkybes (tiek Išvadoje, tiek 2010 m. gegužės 13 d. įsakyme).

Teismas sutinka su pareiškėjo bei jo atstovo nuomone, jog A. Č. R. tarnybinio nusižengimo dieną taip pat atliko ir savo tarnybines funkcijas, t.y. poilsio dieną, rūpindamasis seniūnijos gyventojo sveikata bei gyvybe, užtikrino, kad būtų nuvalytas kelias iki asmens, kuriam buvo reikalinga medicininė pagalba, gyvenamosios vietos (tai patvirtina pareiškėjo 2010 m. balandžio 23 d. paaiškinimas (b.l. 63) bei liudytoja V.

S. (b.l. 212). Tokia pareiškėjo tarnybinė funkcija nurodyta Pareigybės aprašymo 7.15 punkte. Nors 2010 m. sausio 24 d. buvo poilsio diena, tačiau seniūno pareiga yra rūpintis seniūnijos gyventojais, todėl teismas mano, jog A. Č. R. tinkamai atliko savo pareigas, neperžengdamas jam suteiktų tarnybinių funkcijų ribų. Taip pat pareiškėjas Raseinių rajono savivaldybės administracijai savo veika padarė mažareikšmę žalą. Tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teigė, jog Išvadoje buvo neteisingai skaičiuota žala ir jos mastas. Teismas pažymi, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima tiksliai apskaičiuoti žalos dydį, tačiau bet kokiu atveju padaryta žala yra mažareikšmė. Be to, parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį, turėjo būti atsižvelgta į pareiškėjo charakteristiką (iki tarnybinio nusižengimo padarymo neturėjo jokių tarnybinių nuobaudų, buvo vertinamas gerai ir labai gerai, turėjo padėkos raštų (b.l. 14; 22-26; 145-152). VTĮ 29 str. 4 d. nurodyta, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pažymėtina, jog įstatymuose nėra įsakmiai nurodyta, jog už šiurkštų tarnybinį nusižengimą turi būti skiriama pati griežčiausia tarnybinės nuobaudos rūšis. Subjektui, skiriančiam valstybės tarnautojui nuobaudą dėl šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, palikta diskrecijos teisė parinkti tinkamą nuobaudos rūšį. Todėl net ir tais atvejais, kai valstybės tarnautojas padaro šiurkštų tarnybinį nusižengimą, parenkant jam vieną iš tarnybinių nuobaudų rūšių, turi būti laikomasi VTĮ

29 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Taigi, tarnybinė nuobauda pagal minėtą teisės normą skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo ir kt. Teismas, išanalizavęs nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visumą, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas pasireiškė šiurkščia forma, t. y. piktnaudžiavimu tarnyba, tačiau taip pat atsižvelgęs į tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybes (pareiškėjas tą pačią dieną, t.y. poilsio dieną, vykdė ir tarnybines funkcijas), pareiškėjo veiklą ir jos vertinimą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei tai, kad tokiais veiksmais Raseinių rajono savivaldybės administracijai buvo padaryta nedidelė materialinė žala ir yra duomenų, kad ji atlyginta, sprendžia, kad paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra per griežta.

Kalbant apie pareiškėjo trečiąjį reikalavimą panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 21 d. įsakymą „Dėl pareigybių panaikinimo ir naujų įsteigimo Raseinių seniūnijoje" Nr. (5.4)A2-188 P (toliau – ir 2010 m. birželio 21 d. įsakymas) (b.l. 165-170), teismas visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Visų pirma, teismas turėtų įvertinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 21 d. įsakymo „Dėl pareigybių panaikinimo ir naujų įsteigimo Raseinių seniūnijoje" Nr. (5.4)A2-188 P teisėtumą bei pagrįstumą. Teismas pažymi, jog šioje byloje bus vertinama tik įsakymo dalis dėl Raseinių seniūnijos seniūno pareigybės, kadangi teisės kvestionuoti Raseinių seniūnijos seniūno pavaduotojo pareigybės įtvirtinimo pareiškėjas neturi.

Minėtu įsakymu Raseinių seniūnijos seniūno pareigybei buvo nustatyti papildomi specialieji reikalavimai: „turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ar jam prilygintą išsilavinimą (bakalauro kvalifikacinį laipsnį)“ bei „turėti B kategorijos transporto priemonės vairuotojo pažymėjimą“. Pareiškėjas teigia, jog šis įsakymas yra neteisėtas, tačiau vadovaujasi abstrakčiais, nemotyvuotais teiginiais, nenurodo jokių konkrečių faktinių aplinkybių, iliustruojančių galimus pažeidimus, dėl kurių 2010 m. birželio 21 d. įsakymas galėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Atsakovas teigė, kad administracijos direktorius vienasmeniškai pasirenka, kokio lygio pareigūnai turi užimti tam tikras pareigas, seniūnas yra administracijos padalinio vadovas, todėl dauguma seniūnijų seniūnų yra A lygio valstybės tarnautojai.

Bendroji viešojo administravimo subjekto kompetencija struktūros nustatymo atžvilgiu yra reglamentuota Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnyje. VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje deklaruojamas toks vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. VAĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas ar viešojo administravimo įstaigos steigėjas, vadovaudamiesi įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdami į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių. Sisteminis VAĮ 11 straipsnio 2 dalies ir VAĮ 11 straipsnio 1 dalies aiškinimas suponuoja išvadą, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Pažymėtina, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (nutartis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A62 – 340/2011).

Valstybės tarnybos įstatymo

8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose tvirtina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai (8 str. 8 d. 1 p.). Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (toliau – ir Metodika)

patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (byloje aktuali 2008 m. balandžio

24 d. nutarimo Nr. 356 redakcija). Metodikos 11 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ar specialiąsias veiklos sritis ir funkcijas, nustatomi specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai: nustatomas reikiamas išsilavinimas – studijų sritis (sritys), kvalifikacinis laipsnis ir/ar profesinė kvalifikacija, papildomai galima nurodyti ir studijų kryptį (kryptis); studijų srities galima nenurodyti, jeigu darbo patirtis yra svarbesnė už įgytą išsilavinimą (11.1 punktas). Metodikos 12 punktas imperatyviai nustato, jog specialūs reikalavimai turi būti aprašomi taip, kad juos būtų galima objektyviai patikrinti.

Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams yra suteikta diskrecijos teisė valstybės tarnautojų pareigybių aprašymuose nustatyti specialiuosius reikalavimus, tačiau jie turi būti pareigybės paskirtimi, bendrosiomis ir/ar specialiosiomis veiklos sritimis, priskiriamų funkcijų pobūdžiu ir suformuluoti taip, kad juos būtų galima objektyviai patikrinti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime pažymėjo, kad ,,valstybės tarnybai, kaip sistemai, keliami profesionalumo reikalavimai suponuoja ir tai, kad teisės aktais gali būti nustatyti ir specialieji reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje; šios specialiosios stojimo į valstybės tarnybą sąlygos gali būti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. <...> Visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami, priešingu atveju bus pažeista ir piliečio konstitucinė teisė lygiomis dalimis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, ir žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Priimdamas 2010 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-188 P Raseinių savivaldybės administracijos direktorius vadovavosi Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ 1 straipsniu (Žin., 2002, Nr. 55-1945; 2008, Nr. 50-1853), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 3

dalies 1 punktu, 3 priedo II dalimi (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 47-1708; 2006, Nr. 4-97; 2007, Nr. 135-5453), Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24d. nutarimu Nr. 356 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 685 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo" (Žin., 2002, Nr. 51-1953; 2008, Nr. 49-1809), Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (l.l) TS- 343 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus patvirtinimo Raseinių rajono savivaldybės administracijoje", Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 122 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos nuostatų pakeitimo ir naujos redakcijos patvirtinimo" 5 punktu. Pažymėtina, jog įsakymas priimtas vadovaujantis tinkamais teisės aktais ir jame reglamentuojamos teisės normos atitinka aukščiau išvardintus aukštesnės galios teisės aktus.

Visų pirma, Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ 1 straipsnyje nurodyta, jog savivaldybės administracijos priskiriamos IV grupei, į kurią atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto 3 priedo II dalyje numatyta, jog seniūnui (savivaldybėje) turėtų būti nustatyta A lygio 9-13 kategorija. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 301P patvirtintų „Raseinių rajono savivaldybės administracijos Raseinių seniūnijos nuostatų“ (b.l. 32-36) 6.1 p. nurodyta, jog seniūnijos struktūrą, seniūnijos nuostatus, seniūno ir kitų seniūnijos darbuotojų pareigybių aprašus tvirtina rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Remiantis 2010 m. birželio 21 d. įsakymu patvirtintu „Raseinių seniūnijos seniūno pareigybės aprašymu“, Raseinių seniūnijos seniūnas vykdo tokias funkcijas, pvz., numatytas 7.2, 7.15, 7.29 punkte, kurioms yra būtina specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones. Vadinasi, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. birželio 21 d. įsakyme „Dėl pareigybių panaikinimo ir naujų įsteigimo Raseinių seniūnijoje" Nr. (5.4)A2-188 P Raseinių seniūnijos seniūno pareigybei keltinus specialiuosius reikalavimus – „turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ar jam prilygintą išsilavinimą (bakalauro kvalifikacinį laipsnį)“ bei „turėti B kategorijos transporto priemonės vairuotojo pažymėjimą“ nustatė teisėtai ir pagrįstai, todėl pagrindo panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 21 d. įsakymą „Dėl pareigybių panaikinimo ir naujų įsteigimo Raseinių seniūnijoje" Nr. (5.4)A2-188 P nėra.

Pareiškėjas siekia grįžti į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 21 d. įsakymu „Dėl pareigybių panaikinimo ir naujų įsteigimo Raseinių seniūnijoje" Nr. (5.4)A2-188 P naujai įsteigtas Raseinių seniūnijos seniūno (A lygis, 10 kategorija) pareigas, t. y. iš esmės prašo taikyti DK 297 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą. Tokia pareiškėjo pozicija grindžiama argumentu, kad atsakovo priimtu įsakymu buvo stengiamasi užkirsti kelią pareiškėjui teismo sprendimu grįžti į darbą, kadangi numatyta A lygio valstybės tarnautojo pareigybė, kuriai reikalingas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas, o A. Č. R. tokio išsilavinimo neturi.

Teismui pripažinus pareiškėjo A. Č. R. atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu ir sprendžiant dėl konkrečių taikytinų teisinių pasekmių, pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 21 d. įsakymo „Dėl pareigybių panaikinimo ir naujų įsteigimo Raseinių seniūnijoje" Nr. (5.4)A2-188 P priėmimo yra įvykęs valstybės tarnautojo (nagrinėjamoje byloje – pareiškėjo užimto Raseinių seniūnijos seniūno) pareigybės panaikinimo faktas.

Byloje esanti medžiaga rodo, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 21 d. įsakymu „Dėl pareigybių panaikinimo ir naujų įsteigimo Raseinių seniūnijoje" Nr. (5.4)A2-188 P buvo panaikintos Raseinių seniūnijos seniūno B lygio 11 kategorijos, Raseinių seniūnijos seniūno pavaduotojo B lygio 10 kategorijos valstybės tarnautojų pareigybės ir įsteigtos Raseinių seniūnijos seniūno A lygio 10 kategorijos, Raseinių seniūnijos seniūno pavaduotojo A lygio 10 kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigybės. Pažymėtina, kad Raseinių seniūnijos seniūno funkcijos, palyginus 2009 m. vasario 2 d.

įsakymu patvirtintą pareigybės aprašą ir 2010 m. birželio 21 d. įsakymu patvirtintą pareigybės aprašą, visiškai nepasikeitė. Įvertinus minėtus pareigybių aprašus bei 2010 m. birželio 21 d. įsakymą, darytina išvada, jog Raseinių seniūnijos seniūno pareigybė, kurią užėmė pareiškėjas A. Č. R., realiai nebuvo panaikinta. Tačiau Raseinių seniūnijos seniūno pareigybei buvo nustatyti papildomi specialieji reikalavimai – „turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ar jam prilygintą išsilavinimą (bakalauro kvalifikacinį laipsnį)“ bei „turėti B kategorijos transporto priemonės vairuotojo pažymėjimą“.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, jog šiuo metu turi B kategorijos transporto priemonės vairuotojo pažymėjimą, todėl pareiškėjo atitikimas specialiajam reikalavimui „turėti B kategorijos transporto priemonės vairuotojo pažymėjimą“ nebus vertinamas. Pažymėtina, jog 2010 m. birželio 21 d. įsakymu patvirtintame „Raseinių seniūnijos seniūno pareigybės aprašyme“ seniūno funkcijos sutampa su funkcijomis, numatytomis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32 str. 3 dalyje.

Aukštojo išsilavinimo reikalavimų svarba siejama su sudėtingu ir atsakingu darbu. Seniūnas yra seniūnijos vadovas, kuris atlieka seniūnijos vidaus administravimą, atsako už seniūnijos vidaus vadybą, administruoja asignavimus, skirtus seniūnijai. Seniūnijos veiklos nuostatuose nustatyta tvarka seniūnas taip pat atlieka jam priskirtas personalo valdymo funkcijas ir kt. Teismo manymu, specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ar jam prilygintą išsilavinimą (bakalauro kvalifikacinį laipsnį), kurio tarnautojas neatitinka, yra esminis, t. y. pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius.

Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą yra objektyviai pateisinamas aptariamai pareigybei priskirtų funkcijų, turinčių tiesioginį ryšį su pareiškėjo atliekamu vietos (seniūnijos) valdymu, vykdymu. Pastarosios aplinkybės iš esmės leidžia teigti, kad nustatant tokį išsilavinimo reikalavimą yra siekiama užtikrinti tinkamą seniūnijos funkcijų įgyvendinimą (veiklą), o tai, teismo vertinimu, yra teisėtas atsakovo siekiamas tikslas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad esant tokiai situacijai, pareiškėjo pažeistų teisių gynimas pagal DK 297 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą modelį, pripažinus jo atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu, šiuo metu objektyviai (dėl neatitikimo specialiesiems reikalavimam) nebegalimas.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas A. Č. R. neturi reikiamo išsilavinimo.

Atsižvelgiant į tokioje situacijoje taikytinas Darbo kodekso 297 straipsnio nuostatas, tai yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas negali būti grąžintas į ankstesnį darbą (pareigas), todėl jo atleidimas iš Raseinių rajono savivaldybės Raseinių seniūnijos seniūno pareigų turi būti pripažintas neteisėtu, pareiškėjui turi būti priteistas iš atsakovo jo vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. birželio 9 d. iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis

numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas. Šioje byloje skundas patenkintas iš dalies, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas dėl bylos nagrinėjimo teisme turėjo 2420,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, nustato ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl

civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatos, kurios, vadovaujantis ABTĮ

44 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, yra taikomos ir sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinėse bylose.

Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-272/2004, 2007 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-531/2007, 2008 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-422/2008, 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-106/2010 ir kt.). Šioje byloje iš 5 pareiškėjo reikalavimų buvo patenkinti 3.

Pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas patvirtina 2010 m. birželio 23 d. atstovavimo sutartis (b.l. 10), 2010 m. birželio 30 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 379427 (b.l. 205), 2011 m. sausio 17 d. Detalizuota pažyma (Administracinė byla Nr. I-602-84/2010) (b.l. 203), 2010 m. birželio 29 d. PVM sąskaita faktūra, serija OLG GG Nr. 034 (b.l. 204).

2010 m. birželio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija OLG GG Nr. 034, nurodoma, jog iš viso sumokėta 2420 litų už 5 valandas, 4 iš jų skirtos skundo parengimui – 1600 litų be PVM, bei 1 valanda atstovavimui teisme – 400 litų be PVM. 2011 m. sausio 17 d. Detalizuotoje pažymoje (Administracinė byla Nr. I-602-84/2010, 2011 metais bylos Nr. I-229-84/2011) nurodoma, jog kartu su skundu buvo parengti 2 prašymai dėl papildomų dokumentų pateikimo, parengtas patikslintas skundas, parengtas pareiškimas dėl patikslinto skundo, parengtas prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo ir liudytojų kvietimo. Teismo manymu, visi papildomi dokumentai laikytini kaip skundo surašymas, ir atskirai už jų parengimą nebus skaičiuojama.

Rekomendacijų 7 p. numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas Giedrius Gužauskas Šiaulių apygardos administracinio teismo posėdžiuose iš viso pareiškėjui atstovavo 2 val. 45 min. (2010 m. rugsėjo 30 d. posėdyje – 30 min. (b.l. 96-97), 2011 m. sausio 25 d. posėdyje –

25 min. (b.l. 184-185), 2011 m. kovo 17 d. posėdyje – 1 val. 50 min. (b.l. 207-215). Rekomendacijų 8.18 punkte numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,15 minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 punktu maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydis – 120 Lt (0,15 x 800 Lt MMA). Pareiškėjas prašo priteisti už atstovo advokato atstovavimą teismo posėdyje 484 Lt (su PVM). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašoma suma yra mažintina, nes iš atsakovo daugiausia gali būti priteista atlyginti 360 Lt teismo išlaidų už advokato atstovavimą nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos administraciniame teisme.

Vadovaujantis paminėtomis nuostatomis ir Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus priteistinas užmokesčio už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį dydis – 2400 Lt (3 x 800 Lt MMA). Pareiškėjas prašė priteisti 1936 Lt (su PVM) jo patirtų išlaidų, kurias sudaro advokato skundo surašymas. Pareiškėjo patirtos 1936 išlaidos, susijusios su skundo Šiaulių apygardos administraciniam teismui surašymu, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių įkainių dydžių. Šių išlaidų dydis yra pagrįstas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, trečiojo suinteresuoto asmens atstovo darbo laiko sąnaudas, jis atitinka Rekomendacijų maksimalaus dydžio nuostatas. Pareiškėjui iš viso galėtų būti priteistina 2296 litų, tačiau suma mažintina atsižvelgiant proporcingai į patenkintų reikalavimų skaičių (3/5).

Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1377,60 Lt teismo proceso išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str., 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1-2 punktu teismas, n u s p r e n d ė:

Pareiškėjo A. Č. R. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai patenkinti iš dalies. Panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-149 P „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R." ir 2010 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-182 P „Dėl administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-149 P „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R."

2 punkto pakeitimo". Skundo dalį dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 21 d. įsakymo „Dėl pareigybių panaikinimo ir naujų įsteigimo Raseinių seniūnijoje" Nr. (5.4)A2-188 P panaikinimo bei pareiškėjo A. Č. R. grąžinimo į iki atleidimo užimtas pareigas – B lygio 11 kategorijos pareigybę – Raseinių seniūnijos seniūnas, atmesti kaip nepagrįstą. Priteisti iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos A. Č. R. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. birželio 9 d. iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos A. Č. R. 1377,60 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai septyniasdešimt septyni litai šešiasdešimt centų) teismo proceso išlaidų.

Sprendimas per

14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Marytė Švažienė