2023-01-16 Nr. AB-1182-3-66-3-00002-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-1-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00002-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.3; 5.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. K.,

atsakovo atstovei Ilonai Bondzinskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Žemaičių partija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2023 m. sausio 5 d. sprendimą „Dėl skundo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės rinkimų komisijos veiksmų“; 2) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės rinkimų komisiją išduoti kandidatui į Klaipėdos rajono savivaldybės merus G. K. parašų rinkimo lapus; 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės rinkimų komisiją išduoti kandidatui į Klaipėdos rajono savivaldybės merus G. K. parašų rinkimo lapus (kandidatams į merus leidžiama rinkti parašus iki 2023 m sausio 19 d. ir tai yra naikinamasis terminas, vėliau kandidatas į merus parašų surinkti negalės); 4) išreikalauti iš VRK visą medžiagą, susijusią su kandidatu į merus G. K.; 5) išreikalauti iš Žemaičių partijos galiojančius įstatus, valdybos išrinkimo protokolą; 6) išreikalauti iš Žemaičių partijos 2022 m. gruodžio 12 d. protokolą, kuriuo G. K. buvo iškeltas į Klaipėdos rajono savivaldybės merus.

2. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą prijungti dokumentą – Vienmandatėse rinkimų apygardose keliamų kandidatų sąrašą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Žemaičių partijos valdybos 2022 m gruodžio 12 d. sprendimu 2022 m. gruodžio 27 d. buvo iškeltas kandidatu į Klaipėdos rajono merus. Pareiškėjas nustatyta tvarka kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės rinkimų komisiją su prašymu išduoti parašų rinkimų lapus, tačiau jam buvo paaiškinta, kad parašų rinkimo lapai nebus išduoti, nes Žemaičių partijos pirmininko raštu yra atšauktas iš kandidatų į Klaipėdos rajono merus. Pareiškėjas kreipėsi į VRK su skundu dėl Klaipėdos rajono savivaldybės rinkimų komisijos veiksmų ir pareiškė prašymą, kad jam būtų išduoti parašų rinkimų lapai kandidatūrai į Klaipėdos rajono merus paremti. VRK atmetė pareiškėjo skundą, nurodydama, jog nėra įgaliota spręsti ginčų tarp partijos valdymo organų ir / ar narių. Tokiu būdu VRK atsisakė skundą nagrinėti iš esmės, spręsti ar tinkamas Žemaičių partijos atstovas, turintis įgaliojimus, priėmė sprendimą atšaukti G. K. iš kandidatų į Klaipėdos rajono savivaldybės mero rinkimų.

4. Pareiškėjas pažymi, kad kaip pareiškinių dokumentų dalis VRK buvo pateiktas ir Vienmandatėse rinkimų apygardose keliamų kandidatų sąrašas, kuris patvirtintas Žemaičių partijos pirmininko S. G. parašu bei nurodoma, jog G. K. iškeltas į kandidatu Klaipėdos rajono merus vadovaujantis Žemaičių partijos įstatų 5.16.5 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad Žemaičių partijos valdyba tvirtina ir teikia pareiškinius dokumentus dalyvauti rinkimuose VRK ir apygardų rinkimų komisijoms. Be to, Žemaičių partijos įstatų 5.7.3 papunktyje numatyta, kad partijos pirmininkas pirmininkauja valdybos posėdžiams ir pasirašo jų nutarimus, o 5.16.21 papunktyje numatyta, kad valdyba tvirtina ir kandidatų sąrašus vietos savivaldybių tarybų rinkimams. Todėl vadovaujantis Žemaičių partijos įstatais nepakanka partijos pirmininko sprendimo kandidatui iš rinkimų atšaukti. Pareiškėjo vertinimu, tikslu išvengti ginčų ir apriboti piktnaudžiavimą bei apsaugoti kandidatus nuo pašalinimo iš rinkiminės kovos, Žemaičių partijos įstatuose jokiam valdymo organui nėra numatyta galimybė atšaukti iškeltus kandidatus.

5. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 87 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų dienos politinė organizacija gali atšaukti pareiškinius dokumentus. Todėl teisę atšaukti pareikštinius dokumentus turi politinė organizacija, o šis veiksmas atliktas gali būti tik tam įgaliojimus turinčio valdymo organo; vienasmenio valdymo organo pirmininko sprendimo atšaukti kandidatą nepakanka.

6. Pareiškėjas, vadovaudamasis Žemaičių partijos įstatais, teigia, kad rinkimų pareiškinių dokumentų teikimo klausimas perduotas valdybos kompetencijai. Rinkimų kodekso 22 straipsnyje įtvirtintas nepriklausomumo principas. VRK nėra Lietuvos Respublikos valdžiai atstovaujanti institucija, todėl VRK Sprendime daroma nuoroda į Žemaičių partijos įstatų 5.7.1 papunktį, kad pirmininkas vadovauja partijai, atstovauja partijos santykiuose su Lietuvos Respublikos valdžios institucijomis netaikytinas VRK, nes Žemaičių partijos įstatų 5.16.5 papunktyje numatyta, kad valdyba tvirtina ir teikia pareiškinius dokumentus dalyvauti rinkimuose VRK ir apygardų rinkimų komisijoms. Be to, Žemaičių partijos įstatuose nenumatyta, kad partijos pareiškiniai dokumentai gali būti atšaukti.

7. Pareiškėjas nurodo, kad Žemaičių partijos atstovai paprašė jo, kaip kraštiečio, vesti Žemaičių partijos sąrašą į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą bei pasiūlė būti iškeltam į Klaipėdos rajono savivaldybės merus, tačiau, jo nuomone, dėl kitų asmenų suinteresuotumo ir interesų konflikto jis buvo pašalintas iš rinkimų.

8. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti.

9. VRK nurodo, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 3 d. VRK pateikė skundą „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės rinkimų komisijos veiksmų“, kuriame prašė išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus. VRK 2023 m. sausio 6 d. pareiškėjui pateikė sprendimą, įformintą raštu Nr. 2-27(2.11) (Sprendimą), kuriame nurodė, kad pareiškėjo prašymas išduoti kandidatui į Klaipėdos rajono merus G. K. rinkėjų parašų rinkimo lapus negali būti tenkinamas dėl to, jog G. K. nėra laikomas kandidatu į Klaipėdos rajono merus, kadangi jo pareiškiniai dokumentai buvo atšaukti jį iškėlusios Žemaičių partijos.

G. K. kandidatu į Klaipėdos rajono merus kėlė Žemaičių partija, kuri 2022 m. gruodžio 23 d. pateikė pareiškinius dokumentus, kuriuose nurodė, kuriose savivaldybėse ketina kelti kandidatus į merus ir tarybų narius. Tarp nurodytų savivaldybių buvo nurodyta Klaipėdos rajono savivaldybė. VRK 2022 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-158 „Dėl Žemaičių partijos įregistravimo dalyvauti 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose“, kuriame nuspręsta: „Įregistruoti Žemaičių partiją dalyvauti 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose 4 savivaldybėse:

Klaipėdos miesto Nr. 20, Klaipėdos rajono Nr. 21, Plungės rajono Nr. 35, Skuodo rajono Nr. 41.“. Žemaičių partija Klaipėdos rajono savivaldybės rinkimų komisijai 2022 m. gruodžio 30 d. 13 val. 46 min. elektroniniu būdu pateikė G. K., kaip kandidato į Klaipėdos rajono savivaldybės merus, pareiškinius dokumentus. Tačiau 2022 m. gruodžio 31 d. VRK gavo Žemaičių partijos pirmininko S. G. prašymą atšaukti kandidato G. K. pareiškinius dokumentus Klaipėdos rajono savivaldybėje. Pagal Žemaičių partijos įstatų, patvirtintų 2009 m. sausio 31 d., 5.7.1 punktą partijos pirmininkas atstovauja partijai santykiuose su Lietuvos Respublikos valdžios ir visuomeninėmis institucijomis, Lietuvos, užsienio šalių bei tarptautinėmis organizacijomis, todėl VRK laikė, kad nurodytas Žemaičių partijos pareiškimas yra paduotas tinkamai įgalioto asmens, kurio teisės atstovauti kyla iš partijos įstatų.

VRK nėra įgaliota spręsti ginčų tarp partijos valdymo organų. Rinkimų kodekso 87 straipsnio 1 dalis nustato politinės organizacijos teisę atšaukti pareiškinius dokumentus. Kadangi VRK 2022 m. gruodžio 31 d. gavo Žemaičių partijos pareiškimą dėl G. K. pareiškinių dokumentų atšaukimo ir tą pačią dieną apie tai informavo Klaipėdos rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką Z. B.; VRK informacinėje sistemoje buvo pažymėta, kad G. K. pareiškiniai dokumentai partijos prašymu yra atšaukti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo prašymas įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės rinkimų komisiją išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus yra nepagrįstas, nes jo, kaip kandidato į Klaipėdos savivaldybės merus, pareiškiniai dokumentai yra laikomi atšauktais.

10. Atsakovo vertinimu, Žemaičių partijos pirmininko S. G. 2022 m. gruodžio 31 d. prašymas atšaukti pareiškėjo pareiškinius dokumentus buvo tinkamai įformintas ir pasirašytas. S. G. yra partijos pirmininkas, kuris pagal partijos įstatus atstovavo partiją kaip juridinio asmens atstovas. Pagal Rinkimų kodekso 87 straipsnio 1 dalį partija yra tinkamas subjektas teikti ir atšaukti savo keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus, todėl partijos pirmininkas realizavo šią partijos subjektinę teisę.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemaičių partija atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

12. Žemaičių partija nurodo, kad pareiškėjo teiginys, jog jis Žemaičių partijos valdybos 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu jis buvo iškeltas kandidatu į Klaipėdos rajono merus nepagrįstas, nes nurodytą dieną nevyko joks valdybos susirinkimas. Tikėtina, kad 2022 m. gruodžio 12 d. arba 2022 m. gruodžio 13 d. vyko keleto partijos narių susitikimas, kuris net nebuvo protokoluojamas, kuriame buvo svarstomi einami klausimai bei trumpai aptarta Žemaičių partijos pozicija dėl artėjančių rinkimų. Susitikime dalyvavęs partijos Kauno skyriaus pirmininkas A.

Ž. siūlė kelti G. K. kandidatūrą į Klaipėdos rajono merus, bet dalyvavusieji tam nepritarė, nes G. K. yra (duomenys neskelbtini), visą gyvenimą ten pragyvenęs, Klaipėdos rajone kaip asmuo nėra žinomas ir jo galimybės būti išrinktam meru itin mažos. G. K. tuo metu buvo registruotas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone įsiregistravo tik paskutinėmis gruodžio dienomis, todėl net negalėjo būti įregistruotas kandidatu į merus. Dėl galutinio sprendimo buvo pasiūlyta kreiptis į partijos Klaipėdos rajono skyrių (pirmininkas R.

M.), kurie priima sprendimą ir teikia pirmininkui. Sprendimas dėl partijos dalyvavimo rinkimuose buvo priimtas Žemaičių partijos valdybos 2022 m. gruodžio 19 d. 18 valandą vykusiame susirinkime – antruoju klausimu nuspręsta įregistruoti savarankiškų politinės kompanijos dalyvių sąrašus į savivaldybių tarybų ir merų rinkimus Klaipėdoje, Klaipėdos, Plungės, Skuodo rajonų skyriuose. Kandidatų sąrašus tvirtina (ir kandidatų į merus) į savivaldos 2023 metų rinkimus ir teikia Žemaičių partijos skyrių pirmininkai. Skyrių deleguojamus kandidatus tvirtina Žemaičių partijos pirmininkas.

Partijos skyrių pirmininkai, vadovaudamiesi minėtu partijos valdybos 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu, savarankiškai sprendė dėl dalyvavimo rinkimuose. Partijos Klaipėdos rajono skyriaus 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu buvo nutarta nedalyvauti Klaipėdos rajono savivaldos rinkimuose ir neteikti kandidatų sąrašo. Plungės ir Skuodo rajonų skyriuose buvo nuspręsta dalyvauti savivaldos rinkimuose. Pareiškėjas nebuvo iškeltas kandidatu nuo Žemaičių partijos į Klaipėdos rajono merus ir jo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti skundo argumentai dėl suinteresuotumo ir interesų konflikto nesusiję su skundo argumentais, todėl dėl jų trečiasis suinteresuotas asmuo nepasisakė, tik pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojo pareigos yra nepriklausoma ir valstybės lėšomis apmokama pareigybė, R. M. nebuvo ir negali būti jokios partijos į jas deleguota.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. 13. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. sausio 5 d. sprendimą „Dėl skundo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės rinkimų komisijos veiksmų“ bei įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės rinkimų komisiją išduoti kandidatui į Klaipėdos rajono savivaldybės merus G. K. parašų rinkimo lapus.

14. Ginčijamu Sprendimu parašų rinkimų lapus atsisakyta išduoti remiantis Rinkimų kodekso 87 straipsnio 1 dalies nuostata – ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų dienos politinė organizacija, šių organizacijų koalicija turi teisę savo pareiškimu Vyriausiajai rinkimų komisijai atšaukti savo ir iškelto kandidato pareiškinius dokumentus, išsikėlęs ar keliamas kandidatas turi teisę notaro patvirtintu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytu pareiškimu atšaukti savo pareiškinius dokumentus.

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo dėl VRK pritaikytos nuostatos nėra. Administracinės bylos šalys sutinka, kad esant Rinkimų kodekso 87 straipsnio 1 dalyje nustatytai faktinei aplinkybei, t. y. politinei organizacijai, šių organizacijų koalicijai savo pareiškimu atšaukus savo ir iškelto kandidato pareiškinius dokumentus, parašų rinkimo lapai neišduodami. Tiriamu atveju kilo disputas dėl to, ar vadovaujantis teisės aktais, Žemaičių partijos įstatais, pakako vienasmenio partijos pirmininko sprendimo kandidatui į Klaipėdos rajono savivaldybės merus iš rinkimų atšaukti.

16. Teisėjų kolegija aptariamoje plotmėje pažymi, jog tarptautiniu mastu teisė į laisvus rinkimus yra įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 3 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio („Teisė į laisvus rinkimus“) nuostatas, yra nurodęs, jog šiame straipsnyje laiduojamos teisės (taip pat ir teisė būti išrinktam) nėra absoliučios teisės, joms gali būti taikomi apribojimai (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95). Valstybės Konvencijos dalyvės savo vidaus teisės sistemose nustato šių teisių įgyvendinimo sąlygas, kurios pagal Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnį iš esmės yra galimos. Šioje srityje joms yra suteikta plati diskrecijos laisvė (2006 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Ždanoka prieš Latviją, pareiškimo Nr. 58278/00), tačiau tokios sąlygos negali apriboti šių teisių taip, kad pakenktų pačiai jų esmei ir dėl jų tos teisės taptų neveiksmingos, sąlygos turi būti nustatytos siekiant teisėto tikslo bei pritaikytos priemonės turi būti proporcingos (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95; 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01).

17. Pagal galiojantį nacionalinį teisinį reguliavimą, politinė partija – tai pagal Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės ir Europos Sąjungos valdžią, savivaldos teisę, dalyvaujant Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimuose (Politinių organizacijų įstatymo 2 str. 8 d.). Politinių organizacijų įstatymo 10 straipsnyje numatyta, jog visos politinės organizacijos Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia laisvai ir savarankiškai. Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims kištis į politinių organizacijų vidaus reikalus draudžiama.

18. Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip 2 000 steigėjų. Politinės partijos steigėjai ir (arba) jų atstovai sušauktame politinės partijos steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti politinės partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus, taip pat priimti sprendimą dėl buveinės (Politinių organizacijų įstatymo 5 str. 3 d.).

19. Žemaičių partijos įstatai buvo patvirtinti Žemaičių partijos Steigiamojoje Didžiojoje sueigoje 2009 m. sausio 31 d. Žemaičių partijos įstatuose buvo numatyta, kad Žemaičių partijos organai yra Didžioji sueiga, taryba, partijos vadovų sueiga. Partijos valdymo organai – pirmininkas ir valdyba (Žemaičių partijos įstatų 5 p.). Pirmininkas yra vienasmenis politinės partijos valdymo organas, kuris vadovauja partijai, atstovauja partijos santykiuose su Lietuvos Respublikos valdžios ir visuomeninėmis institucijomis, Lietuvos, užsienio šalių bei tarptautinėmis organizacijomis (Žemaičių partijos įstatų 5.6 – 5.7.1 p.).

20. Rinkimų kodekso nuostatos leidžia teigti, kad politinei partijai (įstatymų leidėjas neišskiria politinės partijos valdymo organo) įteikus Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškinius dokumentus būtent politinė partija turi teisę savo pareiškinius dokumentus paskelbti visiškai ar iš dalies atšauktais, kas ir buvo padaryta.

21. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškiniai dokumentai buvo atšaukti vieno iš politinės partijos valdymo organų. Politinės partijos valdymo organų sudėtis, kompetencija nepatenka į valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, jų pareigūnų, teisės aktais apibrėžtą reguliavimo sritį.

22. Politinės organizacijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, ir kitais įstatymais, savo įstatais ir programa (Politinių organizacijų įstatymo (toliau – ir POĮ) 4 str. 1 d.). Politinės partijos steigėjai ir (arba) jų atstovai sušauktame politinės partijos steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti politinės partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus, taip pat priimti sprendimą dėl buveinės (POĮ 5 str. 3 d.). Politinių organizacijų įstatymo 12 straipsnyje pasisakyta, kad politinės organizacijos organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

23. Taigi juridinių asmenų organų kompetencija, funkcijos, juridinių asmenų organų sprendimų ginčijimas yra jau civilinės teisės reguliavimo dalyku (CK 2.81, 2.82 straipsniai). Šioje srityje kylantys ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą byloje Lietuvos lenkų sąjunga v. R. M., UAB „Nasza gazeta“ ir kiti; 2004 m. gegužės 14 d. nutartį, priimtą byloje V. B. v. Pasvalio rajono „Pyvesos“ medžiotojų būrelis; kt.).

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs: „Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl, be kita ko, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo. To paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms byloms. Vadinasi, pagal nurodytas procesinės teisės normas, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kaip vienintelėje ir galutinėje instancijoje, nagrinėjamos bylos dėl politinių partijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo. Tokių bylų pradėjimui ir nagrinėjimui taikomos bendrosios procesą administraciniame teisme reglamentuojančios ABTĮ nuostatos ir specialiosios ABTĮ normos, nustatančios tvarką, pagal kurią nagrinėjami pareiškimai (prašymai) ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą (ABTĮ 112–119 str.)“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-32-662/2018).

25. Pareiškėjo skundo pagrindas (Žemaičių partijos pirmininko sprendimas) vertintinas kaip individualus teisės taikymo aktas, kurio teisėtumas nepatenka į ką tik paminėtą ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytą ginčų kategoriją ir pagal bendrąją taisyklę bei Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamą praktiką (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-142/2015) galėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas turi teisę inicijuoti individualų ginčą ir dėl partijos pirmininko sprendimo (bendrine prasme) pripažinimo neteisėtu galėtų kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

26. Atsižvelgdama į nustatytą teisinį reguliavimą, ištyrusi įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, priimdama skundžiamą Sprendimą, veikė įstatymų jai suteiktos kompetencijos ribose – gavusi politinės partijos valdymo organo oficialiai išreikštą nenuginčytą valią, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo G. K. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius