a84ed3e6-3170-46e1-9298-e64b58445554 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2A-2218-661/2012Procesinis bylos Nr. 2-02-3-04435-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos 121.14; 121.18; 121.21 (S)                           VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. rugsėjo 6 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens A. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V.

B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims L. B., A. V., J. B., I. M., N. G., I. A., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo,n u s t a t ė :I Ginčo esmėPareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po A. V., mirusios 2010 m. lapkričio 6 d., mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti. Nurodo, kad 2010 m. lapkričio 6 d. mirė jo senelė A.

V.. Jis su senele ir mama L. B. gyveno kartu bute, esančiame Architektų 20-7, Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklausė jo senelei. Mirus senelei į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Senelė dar 2008 m. vasario 12 d. sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ savo kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ paliko jam, todėl buvo įsitikinęs, kad vien testamento turėjimas yra pakankamas pagrindas paveldėti turtÄ . Manė, kad tapo buto bei kitų močiutės paliktų daiktų savininku.

Be to, pačiame testamente nėra nurodytas galiojimo terminas, bei jokio įraÅ¡o, kad reikia kreiptis dėl testamento į notarÄ . Po senelės mirties norėjo atlikti bÅ«to remontÄ . Kreipėsi į bankÄ dėl paskolos gavimo bÅ«stui renovuoti. Banko darbuotoja paklausė kam minėtas butas priklauso. Žinodamas, kad močiutė yra sudariusi testamentÄ , jis jame figÅ«ruoja kaip vienintelis paveldėtojas, pasakė, kad butas priklauso jam ir kaip įrodymÄ pateikė testamentÄ . Banko darbuotoja informavo, jog butas ir toliau yra įregistruotas mirusiosios senelės vardu.

Kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ , kad tinkamai įregistruoti butÄ . Registro Centro darbuotojai iÅ¡aiÅ¡kino, kad turi kreiptis į notarÄ . Notaro biure jam paaiÅ¡kino, kad jis yra praleidęs terminÄ palikimui priimti, kuris yra 3 mėnesiai nuo palikėjo mirties. Bet notaras iÅ¡aiÅ¡kino, kad jis jau priėmėm palikimÄ , tiesiogiai valdant paveldimÄ turtÄ . Nuo pat senelės mirties jis nepertraukiamai valdė ir naudojosi jos paliktu palikimu - butu ir jame esančiais daiktais. Vykdė visus savininko įsipareigojimus - rÅ«pinosi butu, mokėjo mokesčius už sunaudotÄ karÅ¡tÄ , Å¡altÄ vandenį, elektrÄ , kitas paslaugas.

Taip pat po senelės mirties naudojosi bute esančiais daiktais. Kadangi po palikėjo mirties nebuvo kreiptasi į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, palikimo faktas negali bÅ«ti nustatytas niekaip kitaip, kaip teisminiu bÅ«du. Visos iÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, kad po palikėjos mirties paliktÄ turtÄ faktiÅ¡kai pradėjo valdyti, t. y. palikimÄ priėmė, taip pat vykdė palikėjos prisiimtus įsipareigojimus mokėti už elektrÄ , vandenį ir kitas paslaugas.

PalikimÄ priėmė per įstatymų nustatytÄ terminÄ palikimui priimti. Ä® notarÄ nesikreipė dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Turėjo močiutės testamentÄ ir manė, kad Å¡io dokumento visiÅ¡kai pakanka ir nereikia atlikinėti jokių papildomų procedÅ«rų. Neturi teisinio iÅ¡silavinimo, todėl nežinojo apie tai, kad privalo per 3 mėnesius kreiptis į notarÄ . Jokie įpėdiniai į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tai patvirtina Testamento registro iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad niekas nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo.

Senelė turėjo du vaikus, dukrÄ L. B. ir sÅ«nų A. V.. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas buvo priimtas jį pradėjus faktiÅ¡kai valdyti, reikalinga nustatyti, nes negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, kuris reikalingas norint pabaigti paveldėjimo bylÄ ir įregistruoti Registrų Centre nuosavybės teises.Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodo, jog neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas.Suinteresuotieji asmenys N. G., J.

B. ir I. M. atsiliepime į pareikimÄ nurodo, kad su pareiÅ¡kimu sutinka. Patvirtina, kad senelė norėjo palikti savo butÄ anÅ«kui ir jų broliui V. B.. Dar 2008-02-12 močiutė sudarė testamentÄ , kuriuo paliko visÄ turtÄ jų broliui. Jų brolis labiausiai rÅ«pinosi senele. Jis gyveno kartu su ja tame pačiame kambaryje. JÄ nuolat prižiÅ«rėjo. Po senelės mirties jis vienas mokėjo už butÄ visus mokesčius, rÅ«pinosi buto priežiÅ«ra. Jis norėjo atlikti buto kapitalinį remontÄ ir tam tikslui įvykdyti ruošėsi imti paskolÄ banke.Suinteresuoti asmenys I.

A., kuri yra palikėjos vaikaitė, ir A. V., kuris yra palikėjos sÅ«nus, atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ nurodo, kad su patikslintu pareiÅ¡kimu nesutinka. Oficialiame testamente suabejojo pačios testatorės paraÅ¡u bei jos iÅ¡reikÅ¡tos valios palikti turtÄ savo vaikaičiui V. B.. A. V. sirgo lėtine smegenų iÅ¡emine liga, todėl 2008 metais iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl testamentinio patvarkymo bei pasiraÅ¡yti testamentÄ dėl turėtų sveikatos problemų nesugebėtų. Be to, iki savo progresuojančios ligos ji negalėjo testamentu palikti turto vien savo vaikaičiui, nes visada minėjo visus vaikus ir vaikaičius.

Pažymi, kad ji gyvendama su savo dukra L. B. buvo skriaudžiama, nes L. B. nedirbo ir gyveno su savo keturiais vaikais iÅ¡ savo mamos pensijos, nuolat vartojo alkoholį, o apsvaigusi nuo alkoholio bÅ«davo agresyvi ir muÅ¡davo jÄ . V. B. nesirÅ«pino močiute, nes tam neturėjo laiko ir sÄ lygų. Po A. V. mirties dingo visi jos aukso dirbiniai (paveldėti nuo jos sesers A. K.), jos asmeniniai apdovanojimo medaliai ir ordinai, kuriuos prašė po mirties lygiomis dalimis pasidalinti savo vaikams. V. B. per 3 mėnesius nepriimdamas palikimo, neteisėtai užvaldė ne jam priklausančius juvelyrinius gaminius, senelės brangius asmeninius daiktus ir pardavė juos.

A. V. buvo palaidota už jos turimas santaupas. A. V. gydėsi Vilkpėdės ligoninėje nuo 2008 m. birželio 11 d. iki 2008 m. rugsėjo 29 d. V. B. prieÅ¡ 8 metus apsigyveno atskirai, nuomojo butÄ , o prieÅ¡ metus įsigijo 4-jų kambarių butÄ Medienos g., Vilniuje. Tas faktas, kad V. B. priėmė palikimÄ faktiniais veiksmais, rÅ«pinosi butu, mokėjo už butÄ ir paslaugas dar neįrodo, kad jis priėmė palikimÄ . A. V. visa laikÄ Å¾adėjo palikti asmeninius daiktus bei nekilnojamÄ jį turtÄ abiems savo vaikams, kaip pirmos eilės įpėdiniams.

PraÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmesti.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino bei nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2010 m. lapkričio 6 d., pradėdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Teismas nurodė, kad byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad iÅ¡ karto po A.

V. mirties V. B. mokėjo už butÄ komunalinius mokesčius (b. l. 8-15, 92, 96-104), t.y. rÅ«pinosi paveldėtu turtu kaip savo. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad iki Å¡iol moka buto mokesčius, tačiau bute nebegyvena, jame gyvena jo motina ir sesuo J. B. (b. l. 55). Å ias pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir L. B.. J. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki senelės mirties ir po jos, pareiÅ¡kėjas gyveno bute, esančiame Architektų 20-7, Vilniuje.

Mokėjo už butÄ mokesčius ir juos moka iki Å¡iol, atlikdavo bute reikalingus darbus. Teismas taip pat nurodė, jog suinteresuotų asmenų teiginiai, kad testamente yra suklastotas A. V. paraÅ¡as atmestini, kaip nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiSuinteresuotas asmuo A. V. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo. PraÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - pareiÅ¡kimÄ atmesti.

Pažymi, kad teismas nenurodė, kokiais konkrečiais daiktais naudojosi pareiÅ¡kėjas ir ar turi galimybes savo lėšomis iÅ¡laikyti butÄ Architektų g. 20-7, Vilniuje. Teigia, kad V. B. negalėjo pasirÅ«pinti močiute, nes tam neturėjo laiko ir sÄ lygų, dirbo ir gyveno verslo sumetimais Ukrainoje. Ukrainoje susipažino su savo sutuoktine ir atvyko su ja ir jos vaikais į LietuvÄ . PrieÅ¡ 8 metus apsigyveno atskirai, nes su savo žmona, atvykusios iÅ¡ Ukrainos, nuomojo butÄ o prieÅ¡ metus įsigijo 4-jų kambarių butÄ (Medeinos g. 29-12, Vilnius), kuriame gyvena su sutuoktine ir dviem jos vaikais nuo jos pirmos santuokos.

Apeliantas taip pat nurodo, kad A. V. gydėsi VÅ¡Ä® Vilkpėdės ligoninė nuo 2008 m. birželio 11 d. iki 2008 m. rugsėjo 29 d., jos niekas nelankė, nesirÅ«pino ja. Be to, faktas, kad V. B. priėmė palikimÄ faktiniais veiksmais, rÅ«pinosi butu, mokėjo už butÄ ir paslaugas dar neįrodo, kad jis priėmė palikimÄ , o pateikti byloje mokėjimo dokumentai, dar neįrodo, kad mokėjimai buvo vykdomi V. B. lėšomis. Už butÄ visada buvo mokama A. V. pinigais, po jos mirties jos turėtomis santaupomis.Atsiliepime I.

A. praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti ir Vilniaus 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodo, kad A. V. siekė padalinti turtÄ lygiomis dalimis pirmiausia savo vaikams, o aukso dirbinius ir kitus vertingus daiktus ji pažadėdavo anÅ«kėms. Teigia, jog V. B. pareiÅ¡kimas teismui, kad jis priėmė palikimÄ aktyviais veiksmais valdydamas senelės turtÄ yra nepagrįstas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ V. B. praÅ¡o Vilniaus 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje palikimÄ sudarė butas, esantis Architektų g. 20-7 ir namų apyvokos daiktai. Teismas, vertinęs ar buvo palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, atsižvelgė į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį, nes palikimo priėmimas pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti įgyvendinamas per reikÅ¡mingus faktus, pavyzdžiui, mokesčių mokėjimÄ , naudojimÄ si turtu ir kt. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad iki močiutės mirties ir iÅ¡kart po mirties bute gyveno, butÄ prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius, jautėsi jame Å¡eimininku, valdė butÄ kaip savo.

TÄ patį patvirtino pareiÅ¡kėjo motina, pareiÅ¡kėjo seserys ir kaimynas, kuris gyvena tame pačiame name. PareiÅ¡kėjas taip pat teismui pateikė įrodymus apie Å¡io turto priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su juo, vykdymÄ (mokesčių, įmokų mokėjimÄ ir pan.). Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad mokesčius mokėjo pareiÅ¡kėjas. FaktiÅ¡kai gyvendamas bute, jis butÄ prižiÅ«rėjo, rÅ«pinosi juo, prižiÅ«rėjo kaip savo. Kiti bute gyvenantis asmenis laikė pareiÅ¡kėjÄ bÅ«to savininku.

Apeliantas nei nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, nei paduodant apeliacinį skundÄ , nepateikė teismui jokių įrodymų pagrindžiančių jo iÅ¡dėstytus argumentus, kad pareiÅ¡kėjas jau prieÅ¡ 8 metus apsigyveno atskirai, nes su savo žmona, atvykusia iÅ¡ Ukrainos, nuomojo butÄ . Å is apelianto teiginys yra nepagrįstas. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių aplinkybes, kad iki palikėjos mirties ir iÅ¡karto po palikėjos mirties, pareiÅ¡kėjas, V. B., gyveno bute esančiame Architektų g. 20-7, Vilniuje.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ suinteresuoti asmenys L. B., N. G., J. B., I. M. praÅ¡o Vilniaus 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje pareiÅ¡kėjas prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti po palikėjos mirties. Suinteresuotas asmuo nesutinka su tokia pareiÅ¡kėjo pozicija ir dėl to teikia apeliacinį skundÄ .Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant iÅ¡vardytų sÄ lygų visetui, galima nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiÅ¡kimÄ , byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).

Nagrinėjamos bylos atveju palikėja buvo sudariusi testamentÄ , kuriuo turtÄ paliko pareiÅ¡kėjui. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises).

Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais sutikimÄ ir siekį įgyti visas teises į palikimÄ ir prisiėmimÄ visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iÅ¡ palikimo. Ä®statymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais bÅ«dais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo bÅ«das – palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visÄ palikimÄ . Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimÄ ir turėti į jį nuosavybės teises.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iÅ¡ karto po A. V. mirties pareiÅ¡kėjas V. B. mokėjo už butÄ komunalinius mokesčius (b. l. 8-15, 92, 96-104), t.y. rÅ«pinosi paveldėtu turtu kaip savo. Å ias pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir L. B.. J. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki senelės mirties ir po jos, pareiÅ¡kėjas gyveno bute, esančiame Architektų 20-7, Vilniuje. Mokėjo už butÄ mokesčius ir juos moka iki Å¡iol, atlikdavo bute reikalingus darbus.

Taigi, įrodymų visuma patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai pradėjo valdyti turtÄ po palikėjos mirties. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,n u t a r i a :Vilniaus miesto 2 –ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                     Alvydas Barkauskas