2017-12-20 Nr. AB-3-3-61-3-01656-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5233-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01656-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. D. (S. D.) dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2017 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 26/2017-05 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniajam inspektoriui S. D..

2. Nurodė, kad, atlikus tarnybinį patikrinimą, 2017 m. balandžio 18 d. išvadoje Nr. 7B‑1535 konstatuota, jog Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto (toliau – ir MGP) vyresnysis inspektorius S. D., 2017 m. sausio 11, 13, 23, 28 d., vasario 2, 7, 10, 17, 22, 25, 27 d., kovo 4 ir 9 d. paskirtas ekipažo vyresniuoju, būdamas atsakingas už MGP ekipažo darbo organizavimą, užduočių vykdymą ir darbo drausmę, privalėdamas vykdyti paskirtas užduotis, to tinkamai neatliko. Šia savo veika (neveikimu) pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės MGP vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo Nr. 3, patvirtinto Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1B-328, 7.1, 7.14, 7.18 punktų, Mobiliųjų grupių postų tipinių nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1B-256, 7 ir 16 punktų, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. 1B-888, 7.1.3 ir 7.8.2 punktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, buvo priimtas sprendimas pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnės kategorijos darbą. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra Profesinės sąjungos renkamo organo narys, Muitinės departamentas, prieš skirdamas jam tarnybinę nuobaudą, 2017 m. gegužės 16 d. raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą.

Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą motyvuodama tuo, kad ši yra per griežta. Muitinės departamento nuomone, Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Pagal teisės aktų nuostatas ir administracinių teismų praktiką, profesinė sąjunga, spręsdama dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, turi įvertinti tik jos kompetencijai priskirtą klausimą, t. y. patikrinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje.

Profesinė sąjunga nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio ketinama skirti tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą. Atsisakyme duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą nenurodytos jokios aplinkybės ar motyvai, pagrindžiantys, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Toks atsakovo sprendimas prieštarauja viešajam interesui ir pažeidžia pareiškėjo teises.

3. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad Profesinės sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Sprendimas priimtas įvertinus tai, kad Muitinės departamentas taiko dvigubus standartus, nes gavęs informacijos apie Kauno teritorinės muitinės viršininkės, kuri nėra Profesinės sąjungos narė, neteisėtus veiksmus, tarnybinio patikrinimo nepradėjo. Atsakovo nuomone, Muitinės departamentas ketina skirti S. D. tarnybinę nuobaudą, nes jis išrinktas Profesinės sąjungos Švietimo komiteto nariu, aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo 2017 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 26/2017-05 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniajam inspektoriui S. D..

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčas byloje yra keliamas dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą statutiniam muitinės pareigūnui, Vilniaus teritorinės muitinės MGP vyresniajam inspektoriui S. D., pagrįstumo bei teisėtumo.

8. Teismas bylos medžiaga nustatė, kad Muitinės departamentas 2017 m. gegužės 16 d. raštu Nr. (5.46)3B-5002 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą skirti Vilniaus teritorinės muitinės MGP vyresniajam inspektoriui S. D. už padarytą tarnybinį nusižengimą tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnės kategorijos darbą. Profesinė sąjunga 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 26/2017-05 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ atsisakė duoti tokį sutikimą.

9. Teismas rėmėsi Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 1 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 16 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Teismas, apibendrinęs teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad įstatyme įtvirtinti muitinės įstaigos profesinės sąjungos veiklos ypatumai tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinei sąjungai numato stebėtojo teises. Profesinei sąjungai suteikiama galimybė įsitikinti, ar administracijos ketinimas skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą nėra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje.

10. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos muitinės 2014 m. spalio 20 d. kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000 27.3 punkte nustatyta, jog spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui apriboja Muitinės departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia visų pareigūnų lygybės principą ir viešąjį interesą. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija ir trečiojo suinteresuoto asmens teisinis statusas bei įstaigos, kurioje jis eina pareigas, specifika sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą S. D. iš esmės pažeidžia Muitinės departamento interesus.

11. Teismas iš ginčijamo Profesinės sąjungos rašto nustatė, kad spręsdama dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nurodė, jog Muitinės departamentas taiko dvigubus standartus ir toleruoja Profesinės sąjungos narių persekiojimą. Išreiškė nuomonę, jog S. D. siūloma tarnybinės nuobaudos rūšis neadekvati ir nepagrįsta. Atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, Profesinė sąjunga nenurodė nė vienos aplinkybės, patvirtinančios ar bent leidžiančios manyti, kad tarnybinę nuobaudą numatoma skirti dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje. Įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadą, teismas nustatė, kad tarnybinis pažeidimas trečiajam suinteresuotam asmeniui inkriminuotas už pareigų nesilaikymą.

12. Teismo vertinimu, Profesinė sąjunga, nesivadovaudama Statuto, Profesinių sąjungų įstatymo ir Kolektyvinės sutarties nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui. Profesinė sąjunga viršijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdama teisinio pagrindo, vertino S. D. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo faktą ir skiriamos nuobaudos rūšį, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, atlikto patikrinimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimą, pasisakė dėl ketinamos skirti tarnybinės nuobaudos pagrįstumo. Be to, spręsdama konkretų klausimą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga rėmėsi aplinkybėmis, nesusijusiosiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu.

III. 13. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Muitinės departamento prašymą atmesti.

14. Pažymi, kad Muitinės pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintose Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Viena iš svarbiausių tarnybinės atsakomybės procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įpareigotos komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Nors Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo profesinė sąjunga gali bet kuriuo metu (Taisyklių 33 p.). Pagal Taisyklių 26 punktą, komisijos išvada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir Išvados pagrįstumo sprendžia įstaigos vadovas, vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, nes Taisyklėse nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas. Vadovaudamasi Taisyklėse ir Šakos kolektyvinėje sutartyje nustatyta norma ir galimybe pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, įvertinus visas aplinkybes, Profesinė sąjunga konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, nes ketinama pareigūnui ją skirti neįrodžius kaltės. Profesinė sąjunga tiek nesutikime, tiek atsiliepime nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jos nuomone, Profesinės sąjungos narių persekiojimo. Teismas nesigilino į šias aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų, vertinant Profesinės sąjungos nario ir ne Profesinės sąjungos nario neteisėtus veiksmus.

15. Atkreipia dėmesį į tai, kad Muitinės departamentas, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas jį panaikinti, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3248/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad teismas, nagrinėdamas atitinkamą darbdavio reikalavimą, turi nustatyti ir įvertinti: a) darbdavio nurodyto intereso buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą; b) ginčijamo atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą; c) darbdavio nurodytą jo intereso esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu atsisakymu. Muitinės departamentas savo prašyme teismui dėl Profesinės sąjungos nesutikimo panaikinimo nepateikė įrodymų, kad ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus, ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu. Savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos pateiktų įrodymų, taip suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

16. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai savo sprendime pažymėjo, jog Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą S. D. iš esmės pažeidžia darbdavio interesus.

18. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2004 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A15-853/2004; 2012 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.).

19. Pažymi, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą S. D., nenurodė nė vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir, prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei sudarytai Kolektyvinei sutarčiai, vertino pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas patvirtino, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą S. D. ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos Profesinėje sąjungoje. Muitinės departamento nuomone, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai atsakovas Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas 2017 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 26/2017-05 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ (b. l. 47) atsisakė duoti išankstinį sutikimą pareiškėjui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skirti tarnybinę nuobaudą (perkėlimą į žemesnės kategorijos darbą) statutiniam muitinės pareigūnui, Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniajam inspektoriui S. D.. Atsakovas nesutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą motyvavo tuo, kad siūloma tarnybinės nuobaudos rūšis yra neadekvati ir nepagrįsta, taip pat tuo, jog minėta nuobaudos rūšis S. D. buvo parinkta taikant dvigubus atsakomybės standartus, persekiojant Profesinės sąjungos narius, kai tuo tarpu dėl kito asmens tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas.

22. Minėta tarnybinė nuobauda trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo pasiūlyta skirti atlikus tarnybinį patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresnysis inspektorius S. D., 2017 m. sausio 11, 13, 23, 28 d., vasario 2, 7, 10, 17, 22, 25, 27 d., kovo 4 ir 9 d. paskirtas ekipažo vyresniuoju, būdamas atsakingas už Mobiliųjų grupių posto ekipažo darbo organizavimą, užduočių vykdymą ir darbo drausmę, privalėdamas vykdyti paskirtas užduotis, to tinkamai neatliko (2017 m. balandžio 18 d. išvada Nr. 7B-1535; b. l. 7–35).

23. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo“, to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog „šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas“.

24. Lietuvos Respublikos muitinės 2014 m. spalio 20 d. kolektyvinės sutarties Nr. 11B‑1000 (b. l. 51–59) 27.3 punkte nustatyta, jog spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

27. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymo duoti sutikimą teisminė patikra turėjo būti atlikta tik tuo aspektu, ar Profesinė sąjunga atsisakyme pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas byloje turėjo teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

28. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis (žr. šios nutarties 10–12 p.) dėl ginčijamo Profesinės sąjungos rašto, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti S. D. tarnybinę nuobaudą, nepagrįstumo ir dėl to, kad šis raštas iš esmės pažeidžia pareiškėjo interesus. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Tuo tarpu atsakovo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pareiškėjas šioje byloje teigia, kad pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui S. D. tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą.

29. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios nutarties 14 punkte, teisėjų kolegija pažymi, kad minėti teiginiai, susiję su Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių nuostatų taikymu, nėra šios administracinės bylos dalykas. Akcentuotina ir tai, kad, nors, atsakovo nuomone, Profesinės sąjungos narys (trečiasis suinteresuotas asmuo) buvo persekiojimas, tačiau jokių tokio persekiojimo aplinkybių nenurodė. Be to, S. D. situacijos lyginimas su kito asmens situacija, nepatvirtina, kad tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens kyla konfliktų dėl šio asmens narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje, atstovaujant Profesinės sąjungos ar jos narių teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien bendro pobūdžio teiginiai, jog pareigūnas aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, gina pareigūno teises, drąsiai reiškia savo nuomonę dėl darbdavio veiksmų, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog pareigūno atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla profesinėje sąjungoje.

30. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios nutarties 15 punkte, teisėjų kolegija pažymi, jog individualios nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y. kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu.

31. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius