2023-06-14 Nr. AB-12196-3-62-3-00577-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-400-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00577-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. M. ir S. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. M. ir S. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos)) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai R. M. ir S. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. sausio 22 d. raštą Nr. 70-2-253 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) pakartotinai išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. prašymą Nr. 8SD-6509-(14.8.7.) (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjai paaiškino, kad jie yra mirusios pretendentės O. M. įpėdiniai ir jiems liko neatkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. M. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės (buv. (duomenys neskelbtini)) 1,8011 ha dalį. Pareiškėjai atkreipė dėmesį į tai, kad, nepaisant NŽT teiginių, jog Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2013 m. spalio 30 d. raštu Nr. 70-2-3017 pateikė informaciją, kad ginčo teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės (ji užimta įregistruotais žemės sklypais arba inžinerinės infrastruktūros teritorija), tačiau NŽT 2014 m. vasario 27 d. sprendimais Nr. 8S-(14.8.3.)-64, Nr. 8S-(14.8.3.)-63, Nr. 8S-(14.8.3.)-62 ir Nr. 8S-(14.8.3.)-61 buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjams kilo abejonių dėl to, ar ginčo teritorija – buvusiam savininkui A. M. priklausiusi žemė – iš tikrųjų yra visiškai užimta ir dėl to jiems nebegali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra.

3. Pareiškėjai teigė, jog jie ne kartą kreipėsi į NŽT, prašydami nurodyti, ar ginčo teritorijoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima susigrąžinti natūra, bet NŽT atsakymai buvo jiems nepalankūs. Pareiškėjai, vadovaudamiesi (duomenys neskelbtini) gatvės kadastro duomenimis, įvertinę suformuotų žemės sklypų ribas, kartu su 2019 m. gruodžio 9 d. prašymu NŽT pateikė regia.lt duomenų pažymą, joje pažymėjo laisvą (neužstatytą) žemę ir pakartotinai prašė suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. Nagrinėdama šį prašymą, NŽT kreipėsi į atsakovą su Prašymu. NŽT 2020 m. vasario 13 d. rašte Nr. 8710-(14.8.94.) nurodė pareiškėjams, jog ginčo teritorijoje nėra natūra grąžintinos žemės, ir kartu pateikė jiems Raštą.

4. Pareiškėjai nesutiko su atsakovo pozicija, jog buvusio savininko A. M. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose nėra laisvos (neužstatytos) žemės. Pareiškėjų vertinimu, ginčo teritorijoje galėtų būti suprojektuoti 7 natūra grąžintinos žemės sklypai pagal jų pateiktą architekto parengtą laisvos (neužstatytos) žemės sklypų (duomenys neskelbtini) schemą, nurodydami šiuos argumentus:

4.1. Sklypo Nr. 1 (apie 545 kv. m ploto) teritorija nėra suformuota žemės sklypu, iš šiaurinės pusės ji ribojasi su (duomenys neskelbtini) raudonosiomis linijomis. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo pakeisti 2019 m. vasario 5 d., tokiu būdu tarp (duomenys neskelbtini) ir tarp pareiškėjams natūra grąžinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), susidarė laisvas žemės plotas, kuris iki tol pateko į (duomenys neskelbtini) raudonąsias linijas, tačiau Rašte neatsižvelgta į šią aplinkybę.

4.2. Sklypo Nr. 2 (apie 1 064 kv. m ploto) teritorija nėra suformuota žemės sklypu, ji patenka tarp daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini). Tik prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra suformuotas žemės sklypas; Sklypo Nr. 2 teritorija leidžia suformuoti žemės sklypus prie kitų namų. Visą pažymėtą laisvos (neužstatytos) žemės plotą sudaro pieva, kuri yra nenaudojama, nesutvarkyta, jokia infrastruktūra joje nėra įrengta, gretimų daugiabučių gyvenamųjų namų savininkai nestato automobilių šioje vietoje. Pro šią teritoriją nebūtų formuojami pravažiavimai, kadangi aplinkiniai daugiabučiai gyvenamieji namai jau turi nusistovėjusias įvažas bei automobilių stovėjimo vietas.

4.3. Sklypų Nr. 3 (apie 1 205 kv. m ploto), Nr. 5 (apie 550 kv. m ploto), Nr. 6 (apie 883 kv. m ploto) ir Nr. 7 (apie 1 080 kv. m ploto) teritorijos nėra suformuotos žemės sklypais. Šios teritorijos patenka tarp daugiabučių gyvenamųjų namų ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Šiuos pažymėtus laisvos (neužstatytos) žemės plotus sudaro pieva, kuri yra nenaudojama, nesutvarkyta, jokia infrastruktūra joje nėra įrengta, gretimų daugiabučių gyvenamųjų namų savininkai nestato šiose vietose automobilių, jose nėra įrengti pravažiavimai.

4.4. Sklypo Nr. 4 (apie 450 kv. m ploto) teritorija nėra suformuota žemės sklypu, iš šiaurinės ir iš pietinės pusių ji ribojasi su asfaltuota (duomenys neskelbtini)gatve, naudojama patekti į aplinkinius gyvenamuosius namus, iš rytinės pusės ribojasi su pareiškėjams natūra grąžintu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pažymėtas laisvas (neužstatytas) žemės plotas yra akivaizdžiai nenaudojamas, apleistas ir neprižiūrimas.

5. Pareiškėjų teigimu, per visą nuosavybės teisių atkūrimo laikotarpį ginčo teritorijoje nebuvo atliekamos teritorijų planavimo procedūros, nėra detaliuoju ar specialiaisiais planais išreikštas visuomenės poreikis, todėl atsakovas nepagrįstai nepažymi laisvos (neužstatytos) žemės pareiškėjų nuosavybės teisėms atkurti, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 ir 1061 punktus.

6. Pareiškėjai tvirtino, kad NŽT neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, nes tokie įgalinimai suteikti kitai šiame procese dalyvaujančiai institucijai – atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Raštas sukuria pareiškėjams tiesioginius teisinius padarinius, nes, juo remdamasi, NŽT tęsia nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą natūra arba ją užbaigia.

7. Pareiškėjų nuomone, Raštas nėra pagrįstas jokiais duomenimis, prie jo nebuvo pridėti jokie teritorijų planavimo dokumentai, pagrindžiantys atsakovo išdėstytą poziciją, todėl Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalies ir 5 straipsnio 3 dalies, 8 straipsnio 1–2 dalių reikalavimų.

8. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

9. Administracija nurodė, kad Raštas buvo skirtas viešojo administravimo subjektui – NŽT, o ne konkrečiam piliečiui. Raštas buvo priimtas, atsižvelgiant į 2019 m. gruodžio 9 d. pareiškėjų prašymą ir pateiktus dokumentus, nustačius, jog buvusio savininko A. M. iki 1940 metų turėtos žemės vietoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, kadangi teritorija užimta įregistruotais žemės sklypais ir daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais, prie kurių žemės sklypai nesuformuoti, tačiau teritorija yra naudojama šių daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimui.

10. Administracija teigė, kad pareiškėjai nepagrindė savo įsitikinimo, kad prie (duomenys neskelbtini) gatvės esantys 7 žemės sklypai, pažymėti schemoje, yra laisva (neužstatyta) žemė. Ginčo teritorija yra suplanuota iš dalies – užimta įregistruotais žemės sklypais (duomenys neskelbtini), tačiau didelė jos dalis yra nesuplanuota. Nesuplanuota teritorija yra užstatyta daugiabučiais gyvenamaisiais namais ir kitais statiniais, kuriems taip pat reikalingi žemės sklypai, ir, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą, tokia žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama.

11. Administracija paaiškino, kad ginčo teritorija patenka į Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane (toliau – ir Bendrasis planas), patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 (atsakovas pateikė teismui ištrauką iš 2019 m. gegužės 2 d. pakoreguoto plano), pažymėtą intensyvaus užstatymo gyvenamąją zoną, kurioje vyrauja daugiaaukščiai daugiabučiai gyvenamieji pastatai su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais. Valstybės išperkama žeme laikytina ne tik po pastatais esanti žemė, tačiau ir jiems tinkamai funkcionuoti reikalinga žemė su visa reikiama socialine ir kita infrastruktūra, gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais ir kita. Formuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti taip pat turėtų atitikti šiuos požymius ir reikalavimus. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, schemoje pažymėti žemės plotai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 patenka tarp daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir prie kurių nėra suformuoti žemės sklypai.

12. Atsakovo nuomone, pareiškėjų teiginiai apie tai, jog schemoje pažymėti plotai yra nenaudojami ir laisvi, yra subjektyvus jų vertinimas. Atsakovas tvirtino, kad akivaizdu, jog ginčo teritorija patenka į daugiaaukščių daugiabučių gyvenamųjų pastatų su visa jiems reikalinga infrastruktūra kvartalą, kurio bendra urbanistinė koncepcija ir išdėstymas buvo suplanuota ir suprojektuota dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo. Nurodytų daugiabučių pastatų statyba buvo vykdoma 1965 metais, todėl atsakovas neturėjo galimybės pateikti kvartalo išplanavimo dokumentus (jie neišliko). Be to, schemoje pažymėtas žemės plotas Nr. 5 patenka į suformuoto žemės sklypo prie daugiabučio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, o žemės plotas Nr. 4 patenka į Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausančio registruoto statinio, t. y. kitų inžinerinių statinių – sporto ir žaidimų aikštelės, teritoriją, kuri naudojama to paties daugiabučių kvartalo gyventojų poreikiams. Nors žemės plotas Nr. 1 nėra suformuotas žemės sklypu ir nepatenka į (duomenys neskelbtini) raudonąsias linijas, tačiau jis yra apribotas (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjams grąžinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribomis, todėl jame negalima įrengti įvažiavimo, nenumačius servituto (suformuojant įvažiavimą, būtų pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014) nustatyti minimalūs atstumas, o įvažiavimas būtų iš gatvių sankryžos).

13. Atsakovas akcentavo, jog formuojamas žemės sklypas, skirtas nuosavybės teisėms atkurti, turi atitikti Atkūrimo tvarkos 1061 punkte keliamus reikalavimus, t. y. suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie jo turi būti tinkamas privažiavimas. Atsakovas, kaip kompetentingas subjektas, nustatė, kad pareiškėjų pasiūlyti žemės sklypai neatitiktų šių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų nurodyti žemės plotai, kuriuos jie siekia susigrąžinti natūra, nėra ir negali būti laikomi laisvais (neužstatytais).

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 3 d. sprendimu tenkino pareiškėjų R. M. ir S. K. skundą iš dalies, t. y. panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 22 d. rašto Nr. 70-2-253 dalį dėl informacijos pateikimo apie laisvos žemės nebuvimą pareiškėjų schemoje pažymėtame laisvame žemės sklype Nr. 1, patenkančiame tarp (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. prašymą Nr. 8SD-6509-(14.8.7.) dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko A. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje dalies, kuri patenka tarp (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat priteisė pareiškėjams iš atsakovo 230,75 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

15. Teismas pažymėjo, kad NŽT buvo informuota Raštu apie tai, jog ginčo teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, nes ginčo teritorija užimta suformuotais ir įregistruotais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), prie kurių nesuformuoti žemės sklypai, tačiau teritorija yra naudojama šių daugiabučių gyvenamųjų pastatų eksploatavimui. Raštas nėra tiesiogiai skirtas pareiškėjams, tačiau jis buvo priimtas nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams procese ir sukūrė jiems konkrečias teisines pasekmes dėl jų pasirinkto nuosavybės teisių atkūrimo būdo (natūra) negalimumo.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjai sužinojo apie Raštą ir dėl to jiems kilusias pasekmes iš NŽT 2020 m. vasario 13 d. rašto Nr. 8710-(14.8.94.): pagal žymas ant pašto vokų, pareiškėja apie Raštą sužinojo 2020 m. vasario 17 d., pareiškėjas – 2020 m. vasario 18 d. Pareiškėjai padavė skundą teismui 2020 m. kovo 14 d., todėl jie nepraleido vieno mėnesio skundo padavimo termino.

17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad po to, kai buvo priimtas Raštas ir pareiškėjai padavė skundą teismui, Administracijos direktorius 2021 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A-548 patvirtino apie 4 279 kv. m žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Į šiame projekte nurodytas žemės sklypo ribas pateko žemės sklypas Nr. 5, taigi šis žemės plotas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip žemės sklypas, reikalingas daugiabučiam gyvenamajam pastatui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Teismas priėjo prie išvados, jog žemės sklypas Nr. 5 faktiškai yra užimtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijai suformuotu ir įregistruotu žemės sklypu ir todėl šis žemės sklypas yra valstybės išperkama žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tai, kad šis įsakymas priimtas vėliau nei Raštas, iš esmės nekeičia teisinio vertinimo dėl konkretaus visuomenės poreikio šiam žemės sklypui, taip pat žemės statuso kaip užimtos žemės.

18. Teismas nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų schemoje pažymėti žemės sklypai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 7 taip pat yra įsiterpę tarp daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), prie kurių iki šiol nėra suformuoti žemės sklypai jokiais teritorijų planavimo dokumentais. Kaip matyti iš Bendrojo plano ir situacijos plano ištraukos, visa ginčo žemės teritorija tarp daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), buvusio savininko A. M. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją teritoriją. Nekilnojamojo turto registro 2020 m. balandžio 16 d. išrašai patvirtina, jog minėti daugiabučiai gyvenamieji pastatai yra 5 aukštų: (duomenys neskelbtini).

19. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš Kauno savivaldybės įmonės „Kauno planas“ (toliau – ir SĮ „Kauno planas“) teritorijos prie (duomenys neskelbtini) schemos tekstinės dalies, daugiabučių sklypų plotai nėra pakankami, kad juose tilptų daugiabučių gyvenamųjų pastatų gyventojams reikalingas plotas rekreacijai ir sportui. Nurodyta, jog dėl šios priežasties rekreaciniai ir sporto plotai numatomi didesni žaliuose plotuose, išlaikant norimus atstumus nuo inžinerinių tinklų, pastatų, automobilių kelių ir stovėjimo vietų. Šios zonos skirtos patenkinti mikrorajono gyventojų poreikius, todėl turi būti numatomi servitutai patekti į juos. Stovėjimo aikštelių atstumai, vietų skaičius, apsisukimo vietos ir gatvių raudonųjų linijų minimalūs atstumai nustatyti pagal STR 2.06.04:2014.

20. Teismas akcentavo, kad prie minėtų daugiabučių žemės sklypai jų eksploatacijai nėra suformuoti, tačiau, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų Teritorijų planavimo normų (toliau – ir Normos) 25.3 punktą, gyvenamosios teritorijos yra skirtos visų tipų gyvenamosios paskirties pastatų kvartalams su šios teritorijos gyventojų aptarnavimui reikalinga paslaugų, socialine, inžinerine ir kita infrastruktūra, rekreacijai skirtais atskiraisiais želdynais. Bendrojo plano ir situacijos plano ištrauka patvirtina, jog visa ginčo žemės teritorija patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją teritoriją. SĮ „Kauno planas“ parengtos schemos duomenys patvirtina, jog pareiškėjų schemoje pažymėtas žemės sklypas Nr. 2 yra kvartalo laisvalaikio, poilsio, sporto ir žaidimų aikštelių erdvės, t. y. aktyvaus ir pasyvaus sporto aikštelės, skirtos mikrorajono gyventojų poreikiams ir įvairaus amžiaus vaikų grupių žaidimų aikštelės, skirtos mikrorajono gyventojų poreikiams, o žemės sklypai Nr. 3, Nr.4, Nr. 6 ir Nr. 7 yra naudojami ir plečiami automobilių aikštelėms. Pareiškėjų schemoje pažymėto žemės sklypo Nr. 3 vietoje SĮ „Kauno planas“ parengtoje schemoje yra nurodyta 30 vietų nauja automobilių stovėjimo aikštelė, žemės sklype Nr. 4 – 10 vietų automobilių aikštelė, žemės sklype Nr. 6 – 36 vietų nauja automobilių stovėjimo aikštelė, žemės sklype Nr. 7 – 48 vietų nauja automobilių stovėjimo aikštelė. Pareiškėjų schemoje pažymėti žemės sklypai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6 ir Nr. 7 patenka į daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), preliminarių žemės sklypų ribų teritorijas, pažymėtas SĮ „Kauno planas“ parengtoje schemoje, kurios reikalingos šių gyvenamųjų namų eksploatacijai pagal tiesioginę jų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Akivaizdu, jog minėtiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti būtinos teritorijos stovėjimo aikštelėms, želdiniams, kvartalo gyventojų poilsiui ir sportui, tai patvirtina SĮ „Kauno planas“ parengtos schemos duomenys, kuriais abejoti nėra pagrindo.

21. Teismui nekilo abejonių, jog pareiškėjų schemoje pažymėti žemės sklypai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6 ir Nr. 7, įsiterpę tarp daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), yra reikalingi esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6 ir Nr. 7 nėra laisva (neužstatyta) žemė, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad ginčo teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, į kurią gali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra.

22. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad prie minėtų daugiabučių namų esanti laisvos žemės teritorija nenaudojama jokiems gyventojų poreikiams, nes ji yra apleista, negali būti objektyvia priežastimi laikyti šiuos žemės sklypus laisva (neužstatyta) žeme, kuri objektyviai nereikalinga daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjų schemoje pažymėta žemės sklypo Nr. 4 dalis patenka į teritoriją, kurioje yra plečiama ir naudojama 10 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, o kita žemės sklypo Nr. 4 dalis patenka į Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomo statinio – sporto žaidimų aikštelės – ribas. Nėra abejonių, jog tokia žemė laikytina užstatyta žeme. Teismas akcentavo, kad Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisė į aptariamą sporto žaidimų aikštelę nėra nuginčyta ar panaikinta. Teismas nevertino pareiškėjų argumentų, jog minėta sporto žaidimų aikštelė yra sunykusi ir nenaudojama pagal paskirtį.

23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų schemoje pažymėtas žemės sklypas Nr. 1 iš esmės nepatenka į teritoriją, užimtą suformuotais ir įregistruotais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini). Šis žemės plotas patenka tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir anksčiau pareiškėjams grąžinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. gruodžio 6 d. išrašo duomenis nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, t. y. UAB „Beta capital“. Įvertinęs Rašto turinį ir SĮ „Kauno planas“ parengtos schemos duomenis bei pareiškėjų schemoje pažymėto žemės sklypo Nr. 1 vietą, teismas nusprendė, jog Rašto dalis dėl žemės sklypo Nr. 1, kurioje konstatuota, jog šis žemės plotas nėra laisva žemė, nes užimta suformuotais ir įregistruotais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta. Žemės sklypo Nr. 1 teritorija, į kurią, pareiškėjų teigimu, būtų galima atkurti nuosavybės teises natūra, nėra suformuota, taip pat nepatenka nei į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, nei į gatvių, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės, raudonąsias linijas. Taigi atsakovas faktiškai neišnagrinėjo šio žemės sklypo teritorijos ir nepagrįstai nurodė, jog ši teritorija, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, nėra laisva žemė.

24. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo atsiliepimo į skundą argumentai ir atsakovo atstovo paaiškinimai teismo posėdyje skyrėsi nuo argumentų, išdėstytų Rašte. Atsakovas teismui nurodė, jog pareiškėjų schemoje pažymėto žemės sklypo Nr. 1 negalima suformuoti atskiru žemės sklypu nuosavybės teisių atkūrimui, kadangi nėra galimybės numatyti įvažiavimą į šį žemės sklypą, taip pat nėra suformuotas (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip inžinerinio statinio, žemės sklypas tinkamai ir saugiai jos eksploatacijai. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas nusprendė, jog ši teritorijos dalis, pareiškėjų schemoje pažymėta kaip žemės sklypas Nr. 1, atsakovo nebuvo analizuota ir vertinta priimant Raštą, nes tokie argumentai nebuvo nurodyti Rašte. Administracija, Rašte nepateikdama jokių argumentų dėl laisvos žemės ginčo teritorijos dalyje nebuvimo pareiškėjų schemoje pažymėto žemės sklypo Nr. 1 ribose, ir šiuos argumentus nurodydama tik vėliau (atsiliepime į skundą ir teismo posėdyje), nesuteikė NŽT objektyvios informacijos apie galbūt laisvą žemę nuosavybės teisėms atkurti ir taip apribojo pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo natūra į žemės sklypą Nr. 1 galimybę. Teismas konstatavo, jog žemės sklypas Nr. 1 nepatenka į minėtų gatvių teritorijų ribas (raudonąsias linijas) ir į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, todėl Rašto dalis dėl žemės sklypo Nr. 1 buvo panaikinta, o atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti NŽT 2019 m. gruodžio 20 d. prašymą Nr. 8SD-6509-(14.8.7).

25. Teismas pabrėžė, kad atsakovo pareiga pateikti kartografinę medžiagą apie laisvą (neužstatytą) žemę nuosavybės teisių atkūrimo procese įtvirtinta Atkūrimo tvarkos 1061 punkte. Administracija šią pareigą įvykdė tik iš dalies, pateikdama NŽT Kauno skyriui Raštą apie tai, jog ginčo teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, nors, kaip minėta, ne visa ginčo teritorija buvo išnagrinėta. Kita vertus, Administracija, pateikdama informaciją NŽT apie laisvos (neužstatytos) žemės nebuvimą ginčo teritorijos ribose, iš esmės nepažeidė VAĮ įtvirtinto įstatymo viršenybės principo, nes, priimdama Raštą, veikė pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir Atkūrimo tvarkos 1061 punkte išdėstytus reikalavimus. Rašte buvo aiškiai nurodytos faktinės ir teisinės rašto priėmimo aplinkybės. Jos turėjo būti suprantamos pareiškėjams, nes nesutrukdė jiems kreiptis į teismą, ginant Raštu pažeistas teises. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino kitą Rašto dalį kaip pagrįstą ir motyvuotą, iš esmės atitinkančią VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

III. 26. Pareiškėjai R. M. ir S. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti visa apimtimi.

27. Pareiškėjai iš esmės pakartoja skunde ir papildomuose paaiškinimuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, išdėstytus argumentus ir tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino šiuos argumentus. Teismas grindė savo poziciją dėl pareiškėjų schemoje pažymėtų žemės sklypų Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6 ir Nr. 7 išimtinai atsakovo pateikta SĮ „Kauno planas“ parengta schema ir Bendruoju planu. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad savivaldybės institucija, teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams; jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–276/2004).

28. Pareiškėjai pabrėžia, kad SĮ „Kauno planas“ schema buvo parengta jau iškėlus šią administracinę bylą, ja nebuvo vadovaujamasi priimant Raštą, byloje nėra jokių duomenų, kodėl šioje schemoje yra padaryti būtent tokie sprendiniai. Pareiškėjų vertinimu, jiems buvo perkelta per didelė įrodinėjimo našta, t. y. pareiškėjai turėjo patys kreiptis į architektą, kad būtų įvertinta teritorija ir parengta schema su pažymėtais laisvais nuosavybės teisių atkūrimui plotais. Pareiškėjai nesutinka, jog, formuojant valstybinės žemės sklypus prie daugiabučių gyvenamųjų namų, kurie patenka į buvusio savininko A. M. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribas, turi būti atsižvelgiama ir vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir STR 2.02.01:2004) ir STR 2.06.04:2014, numatant vietą želdynams su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms, dviračių saugykla, vieta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti, inžinerinių sistemų statiniams ir kt.

29. Pareiškėjai nesutinka su teismo vertinimu dėl jų schemoje pažymėto žemės sklypo Nr. 4. Tik nagrinėjant bylą atsakovas pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodyta, jog šioje vietoje yra įregistruotas inžinerinis statinys – sporto žaidimų aikštelė, įrengta 1966 metais, nuosavybės teise priklausanti Kauno miesto savivaldybei. Tiek nuotraukos, tiek tas faktas, jog nuosavybės teisės piliečiams jau buvo atkurtos į dalį žemės, kurioje yra šis inžinerinis statinys, suponuoja, jog šis statinys yra sunykęs, akivaizdžiai neeksploatuojamas pagal paskirtį. Tai paneigia teismo sprendimo motyvus, kad šis plotas yra laikytinas valstybės išperkama žeme.

30. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

31. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir tvirtina, kad Raštas atitinka teisės aktų reikalavimus. Jokie pareiškėjų argumentai nepaneigia aplinkybės, kad, rengiant Raštą, ginčo teritorija nebuvo tinkamai išnagrinėta. Be to, Atkūrimo tvarkoje nėra įtvirtintas reikalavimas, kad tuo atveju, kai nenustatoma laisvos žemės, NŽT turi būti pateikiama informacija, kuo yra užimta tam tikra teritorija. Pareiškėjų pateikti planai nelaikytini tinkamais įrodymais sprendžiant, ar žemė užimta. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad likusi ginčo teritorija yra pakankama daugiabučiams namams tinkamai eksploatuoti. Vien ta aplinkybė, kad tam tikruose kvartalo plotuose faktiškai nėra pastatų, nėra pagrindas tokią žemę laikyti neužstatyta.

32. Pareiškėjai 2022 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jį pagrindžiančius dokumentus.

33. Pareiškėjai 2023 m. gegužės 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, kuriuos prašė pridėti prie bylos. Pareiškėjai teigia, jog jie dėjo maksimalias pastangas tam, kad tarp šalių nekiltų ginčas, o jau kilęs ginčas būtų užbaigiamas, sudarant taikos sutartį. Tačiau, nors ginčo šalys derino taikos sutarties projektą, derybos dėl taikos sutarties nutrūko. Pareiškėjai mano, jog toks pozicijos pakeitimas yra susijęs su tuo, kad jie nurodė Kauno miesto savivaldybės merui, jog neketina parduoti žemės, į kurią bus atkurtos nuosavybės teisės, ir akcentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) išvadas dėl korupcijos, Kauno miesto savivaldybei įgyvendinant savo funkcijas, pažymint valstybinės žemės plotus nuosavybės teisėms atkurti, bei kitus su tuo susijusius pranešimus žiniasklaidoje. Pareiškėjai prašo įvertinti Administracijos veiksmus dėl neskaidriai vykdytos nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams procedūros.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 34. Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. sausio 22 d. rašto Nr. 70-2-253 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ ir pareiškėjų prašymo įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. prašymą Nr. 8SD-6509-(14.8.7.) teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Pareiškėjai nesutiko su Rašte išdėstyta pozicija, kad ginčui aktualioje teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, į kurią jiems galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės natūra, ir tvirtino, kad Raštas nėra tinkamai pagrįstas. Pareiškėjai taip pat pateikė jų parengtą schemą, kurioje pažymėti sklypai, kurie galėtų būti suformuoti ginčui aktualioje teritorijoje.

36. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjų skundą iš dalies, t. y. panaikino Rašto dalį, kurioje pateikta informacija apie laisvos žemės nebuvimą pareiškėjų schemoje pažymėtame laisvame žemės sklype Nr. 1, patenkančiame tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei įpareigojo atsakovą pakartotinai išnagrinėti NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. prašymą Nr. 8SD-6509-(14.8.7.) dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko A. M. iki 1940 metų turėtos žemės vietoje dalies, kuri patenka tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (pareiškėjų schemoje pažymėtas žemės sklypas Nr. 1).

37. Apeliaciniame skunde pareiškėjai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti jų skundą. Pareiškėjai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms dėl panaikintos Rašto dalies, tačiau tvirtina, kad teismas nepagrįstai nepanaikino Rašto visa apimtimi, grįsdami Rašto neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui.

38. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas, vertindamas pateiktus duomenis (dokumentus), turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje.

40. Pareiškėjai prašo apeliacinės instancijos teismo pridėti prie bylos papildomus įrodymus: 2021 m. liepos 8 d. pasiūlymo dėl taikos sutarties sudarymo kopiją, 2021 m. rugsėjo 13 d. taikos sutarties projektą, STT 2023 m. balandžio 18 d. korupcijos rizikos analizę Nr. R-1939, naujienų portale 15min.lt 2022 m. gruodžio 7 d. paskelbtą straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, naujienų portale lrt.lt 2023 m. balandžio 19 d. paskelbtą straipsnį „(duomenys neskelbtini)“ ir 2023 m. gegužės 3 d. paskelbtą straipsnį „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjai prašo įvertinti atsakovo veiksmus dėl neskaidriai vykdytos nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams procedūros.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai nepagrindė prašomų pridėti prie bylos dokumentų sąsajumo su nagrinėjamos bylos dalyku. Pareiškėjų pateikti dokumentai nepatvirtina (nepaneigia) konkrečių faktinių aplinkybių, turinčių teisinės reikšmės nagrinėjant šią administracinę bylą. Atsižvelgiant į tai, atsisakoma pridėti prie bylos pareiškėjų pateiktus naujus įrodymus.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų prašymo įvertinti atsakovo veiksmus dėl neskaidriai vykdytos nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams procedūros nagrinėjimas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Pareiškėjai, manydami, jog Administracijos veiksmai buvo neskaidrūs, dėl pažeistų savo teisių gynimo gali kreiptis į atitinkamą ikiteisminio tyrimo ar kitą įstaigą, kurios kompetencijai priskirtina tirti tokias aplinkybes. Pareiškėjai nenurodė teismui aplinkybių, sudarančių prielaidas manyti, jog Rašto priėmimą lėmė Kauno miesto savivaldybės ar jos atstovų padaryta neteisėta veika, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo imtis veiksmų ABTĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

43. Akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl to, ar Rašte yra pakankamai motyvuota atsakovo išvada, jog ginčo teritorija – buvusiam savininkui A. M. iki 1940 metų nacionalizacijos priklausiusi žemė – yra visiškai užimta ir dėl to pareiškėjams nebegali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra šioje teritorijoje, taip pat ar Raštas atitinka VAĮ reikalavimus.

44. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjų argumentus dėl VAĮ nuostatų pažeidimo, pažymi, kad, pagal šio įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija, su aktualiais pakeitimais, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas administracinių sprendimų atitiktį motyvuotumo reikalavimams, yra pažymėjęs, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; kt.). Tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-486-575/2020 ir kt.).

46. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-620/2018).

47. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011, 2020 vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-486-575/2020).

48. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu Raštu, kuris yra adresuotas NŽT Kauno skyriui, NŽT Kauno skyrius buvo informuotas, kad, atsižvelgiant į 2019 m. spalio 10 d. raštą Nr. 8SD-5282-(14.8.7.) ir 2019 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 8SD-6509-(14.8.7.), buvo išnagrinėta situacija dėl teritorijos, kurioje iki 1940 metų buvo buvusiam žemės savininkui A. M. priklausiusi žemė, ir dėl galimybės atkurti nuosavybės teise natūra būtent šioje teritorijoje. Rašte nurodyta, kad teritorijoje, kurioje iki 1940 metų buvo buvusiam žemės savininkui A. M. priklausiusi žemė, nėra laisvos (neužstatytos) žemės: teritorija užimta įregistruotais žemės sklypais ((duomenys neskelbtini)) ir daugiabučiais gyvenamaisiais namais ((duomenys neskelbtini)), prie kurių žemės sklypai dar nesuformuoti, tačiau teritorija naudojama šių daugiabučių gyvenamųjų pastatų eksploatavimui. Rašte taip pat pažymėta, kad apie laisvos (neužstatytos) žemės nebuvimą šioje teritorijoje jau buvo informuota Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. spalio 24 d. raštu.

49. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos matyti, kad tokio pobūdžio raštą gali ginčyti kiti asmenys, kurie nėra tokio rašto adresatai, tačiau kuriems toks raštas gali sukelti teisines pasekmes, pirmiausia – pretendentai, siekiantys atkurti nuosavybės teises natūra į žemę, kuri priskirta valstybės išperkamai žemei, ir jų teisių perėmėjai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-209/2014, 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4048-261/2016, 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1986-261/2021). Kita vertus, ta aplinkybė, jog Raštas buvo adresuotas ne pareiškėjams, o kitai nuosavybės teisių atkūrimo procesą vykdančiai įstaigai, yra reikšminga vertinant ginčijamo administracinio sprendimo (individualaus administracinio akto) atitiktį VAĮ reikalavimams.

50. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalis, administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, taip pat administracinio sprendimo motyvai. Išanalizavusi Rašto dalį, kurioje konstatuota, jog pareiškėjų schemoje pažymėti žemės sklypai Nr. 2–Nr. 7 nėra laisva (neužstatyta) žemė, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad pareiškėjo pretenzijos dėl VAĮ nuostatų pažeidimo yra nepagrįstos. Atsakovas, atsakydamas NŽT Kauno miesto skyriui, įvertino NŽT Kauno miesto skyriaus prašymą, jame nurodytas aplinkybes ir Atkūrimo įstatymo ir Atkūrimo tvarkos pagrindu ir savo kompetencijos ribose pateikė atsakymą. Pažymėtina, kad Raštas adresuotas ne pareiškėjams, o NŽT Kauno skyriui. Pareiškėjai nesikreipė tiesiogiai į atsakovą, neteikė jam jokių prašymų, skundų ar reikalavimų, neprašė atlikti kokius nors veiksmus ir pan. Nagrinėjamu atveju atsakovas atliko veiksmus, kurie, pagal Atkūrimo tvarkos 1061 punktą, yra priskirtini jam atlikti nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y. jis pateikė NŽT Kauno skyriui prašomą pateikti informaciją apie galbūt laisvą (neužstatytą) žemę, nurodydamas faktinę situaciją ir pateikdamas atliktą jos įvertinimą (pateikė informaciją apie laisvos neužstatytos žemės nebuvimą).

51. Byloje nustatyta, kad Raštas priimtas, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Atkūrimo tvarkos 1061 punktu. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

52. Atkūrimo tvarkos 1061 punkte, be kita ko, nustatyta, kad, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis toliau nurodyta tvarka. Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

53. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, yra konstatavęs, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nustato atvejus, kai žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Tai reiškia, kad žemė, atitinkanti šiame straipsnyje nurodytus kriterijus, negali būti grąžinta natūra. Iš šio straipsnio matyti, jog minėti kriterijai pasireiškia tuo, kad siekiama susigrąžinti natūra žemė turi specialų statusą arba tuo, kad ji yra užimta šiame straipsnyje išvardintų objektų (žr. pvz., 2005 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-799-05; 2006 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-962-06; 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-401-09, 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1913/14).

55. Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006). Taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju, yra užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011; 2012 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-380/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-633-492/2017).

56. Tiek viešieji visuomenės poreikiai, tiek teritorijų planavimo tikslai bei procesai nėra statiški reiškiniai, yra kintantys laikui bėgant, todėl individualiu atveju sprendžiant, ar yra išlikęs visuomenės poreikis konkrečiai teritorijai, ar teritorijų planavimo dokumentuose numatyti sprendiniai vis dar aktualūs, turi būti įvertintos tos aplinkybės, kurios objektyviai egzistuoja tarp šalių sprendžiamo ginčo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2020).

57. Nagrinėjamu atveju NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. spalio 10 d. raštu Nr. 8SD-5282-(14.8.7.) kreipėsi į Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių, prašydamas pateikti informaciją pagal nustatyta tvarka patvirtintus Kauno miesto teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3–6, 9, 12–14 punktų ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai Kauno miesto teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai nepatvirtinti arba jų nėra – apie detaliai nesuplanuotas teritorijas. Prie šio rašto NŽT Kauno miesto skyrius pridėjo A. M. iki 1940 metų turėtos žemės sklypų schemas.

58. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. 70-2-3680 informavo NŽT Kauno miesto skyrių, kad išnagrinėtoje teritorijoje buvusio žemės savininko A. M. iki 1940 metais turėtos žemės (buvusiame (duomenys neskelbtini)) vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra: teritorija užimta įregistruotais žemės sklypais ((duomenys neskelbtini)) ir daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais ((duomenys neskelbtini)), prie kurių žemės sklypai dar nesuformuoti, tačiau teritorija naudojama šių daugiabučių gyvenamųjų pastatų eksploatavimui.

59. NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 8SD-6509-(14.8.7.), t. y. prašymu, kurį, pareiškėjų nuomone, atsakovas turėtų išnagrinėti iš naujo, pakartotinai kreipėsi į Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių, prašydamas išnagrinėti pretendentės O. M. įpėdinių R. M. ir S. K., t. y. pareiškėjų šioje administracinėje byloje, pateiktoje schemoje pažymėtus žemės sklypus ir pateikti informaciją apie galbūt laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3–6, 9, 12–14 punktų ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Prie šio prašymo pridėta, be kita ko, pareiškėjų 2019 m. gruodžio 9 d. prašymo kopija su schema, kurioje pareiškėjai patys pažymėjo aštuonis galbūt laisvos (neužstatytos) žemės plotus.

60. Administracijos Miesto planavimo ir Architektūros skyrius Raštu pateikė NŽT Kauno miesto skyriui tokią pačią informaciją, kaip ir 2019 m. spalio 24 d. rašte Nr. 70-2-3680, bei nurodė, kad ši informacija jau buvo pateikta anksčiau.

61. Pirmosios instancijos teismas panaikino Rašto dalį, kurioje konstatuota, jog pareiškėjų schemoje pažymėtame žemės sklype Nr. 1 (tiek NŽT, tiek teismui pateiktose schemose pažymėtas tas pats žemės plotas) nėra laisvos (neužstatytos) žemės, nustatęs, kad atsakovas netinkamai išnagrinėjo šią teritoriją (teismas nurodė, kad šis žemės plotas yra ribojamas (duomenys neskelbtini) gatvės ir anksčiau pareiškėjams grąžinto suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jis nėra užimtas nei suformuotais ir įregistruotais žemės sklypais (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini)gatvės raudonosiomis linijomis).

62. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų argumentus dėl kitų pažymėtų laisvos žemės plotų, t. y. žemės sklypų Nr. 2 – Nr. 7, atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypo Nr. 4 teritorija patenka į Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomo statinio – sporto žaidimų aikštelės – ribas, žemės sklypo Nr. 5 teritorija patenka į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, patvirtintas Administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A-548, o žemės sklypai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6 ir Nr. 7 patenka į daugiabučiams gyvenamiesiems namams, esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti būtinas teritorijas (automobilių stovėjimo aikštelės, želdiniai ir kt.). Teismas vadovavosi Bendruoju planu, kuriame ginčo teritorija pažymėta kaip intensyvaus užstatymo gyvenamoji zona (gyvenamoji teritorija, kurioje vyrauja daugiaaukščiai daugiabučiai gyvenamieji pastatai su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, gyventojų rekreacijai reikalingais atskirais želdynais) ir SĮ „Kauno planas“ teritorijos prie (duomenys neskelbtini) schema, kurioje pareiškėjų pažymėtas žemės sklypas Nr. 2 nurodytas kaip kvartalo laisvalaikio, poilsio, sporto ir žaidimų aikštelių erdvės (aktyvaus ir pasyvaus sporto aikštelės, skirtos mikrorajono gyventojų poreikiams, ir įvairaus amžiaus vaikų grupių žaidimų aikštelės, skirtos mikrorajono gyventojų poreikiams), žemės sklypai Nr. 3, Nr. 4, Nr. 6 ir Nr. 7 nurodyti kaip skirti automobilių aikštelėms plėsti.

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai nepateikė argumentų ar objektyvių įrodymų, galinčių kelti abejones dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl pareiškėjų schemoje pažymėtų žemės sklypų Nr. 2 – Nr. 7 pagrįstumo. Pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo išvados iš dalies yra grindžiamos dokumentais, kurie buvo parengti jau po Rašto priėmimo (Administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A-548 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ ir SĮ „Kauno planas“ parengta schema), šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti materialiosios ir / ar proceso teisės normų pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su Rašte padarytomis išvadomis, kad ginčo teritorija yra užimta įregistruotais žemės sklypais ((duomenys neskelbtini)) ir daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais ((duomenys neskelbtini)), prie kurių žemės sklypai dar nesuformuoti, tačiau teritorija naudojama šių daugiabučių gyvenamųjų pastatų eksploatavimui. Teismas, vertindamas aktualią situaciją, atsižvelgė ir į dokumentus, kurie buvo priimti vėliau nei ginčijamas Raštas, nes šie dokumentai buvo susiję su nagrinėjamame Rašte nurodomomis aplinkybėmis, kad teritorija naudojama šių daugiabučių gyvenamųjų pastatų eksploatavimui.

64. Iš pareiškėjų teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad schemoje nurodytuose žemės sklypuose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6 ir Nr. 7 yra žaliosios zonos (tarp daugiabučių namų esančios pievos su medžiais (žemės sklypo Nr. 2 nuotraukoje matyti, kad dalis žolės buvo neseniai nupjauta), su pramintais ir / arba išgrįstais takais, kai kur apimant ir automobilių stovėjimo vietas, vaikų žaidimų aikštelę), o žemės sklype Nr. 4 yra išgrįsta (aptrupėjusi) aikštelė, kurioje yra įrenginių sportui, ji užimta ir stovinčiais automobiliais. Šios nuotraukos nepaneigia Rašte išdėstytos atsakovo pozicijos, kad šie žemės plotai yra reikalingi greta esantiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti. Tokio vertinimo nekeičia ir tai, jog nuotraukose matoma infrastruktūra yra prastos būklės (nusidėvėjusi).

65. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepaisė suformuotos teismų praktikos, teisėjų kolegija pažymi, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).

66. Akcentuotina, jog teismo precedentu būtina vadovautis tik tokioje byloje, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Precedentinę reikšmę turi tie sprendimai, kuriuose sprendžiamas ginčas ne dėl faktų, o dėl teisės, privalomą galią turi tik tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kuri buvo priimta remiantis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir lėmė teismo sprendimą, t. y. privalomą galią turi ne abstrakti teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė sprendime, bet tokia, kuri priimta pagal faktines aplinkybes ir kurias teismas laikė esminėmis, priimant sprendimą ankstesnėje byloje. Privalomą galią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė vėlesnėje byloje turi tik tada, jeigu ankstesnės ir vėlesnės bylos faktinės aplinkybės sutampa. Be to, netgi nustačius, kad ankstesnės ir vėlesnės bylos aplinkybės yra iš esmės panašios, ne visi teisės normos išaiškinimai yra privalomi, o tik tie, kurie buvo pagrindas teismui priimti atitinkamą sprendimą. Kiti teismo motyvai ir pasisakymai dėl teisės nėra privalomi sprendžiant vėlesnę analogišką bylą, tačiau gali būti laikomi teisės taikymo ir aiškinimo šaltiniu, t. y. teisės normos prasmę padedančių atskleisti teisės taikymo ir aiškinimo metodu arba kaip pagalbinė medžiaga teisėjams įgyvendinti samprotavimo pagal analogiją principą ar nustatant teismo sprendimo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3021/2012 ir kt.).

67. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nepateikė detalios teismo sprendimų, kurių aplinkybės galbūt yra panašios nagrinėjamai bylai, analizės, neatsižvelgė į teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7–276/2004 pateiktais išaiškinimais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šiuos pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

68. Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

69. Kadangi pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, jie neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų R. M. ir S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis