2023-03-29 Nr. AB-7290-3-61-3-00345-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-229-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00345-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.3; 13.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2018 m. liepos 25 d. patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kauno TM 2018 m. liepos 25 d. patikrinimo ataskaita); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 1A-396 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo“ (toliau – ir Departamento 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimas); 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. S-(7-225/2018) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo“ (toliau – ir Komisijos 2021 m. sausio 14 d. sprendimas); 4) įpareigoti Departamentą iš naujo įvertinti aplinkybes, susijusias su pareiškėjui paskirta 40 434 Eur bauda.

2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Komisija padarė neteisingą išvadą, jog pareiškėjo pateikti įrodymai nepaneigia muitinės taikytos amonio nitrato kiekio apskaičiavimo prezumpcijos, nustatytos 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia (be kita ko), yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros, pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį, (toliau – ir Reglamentas Nr. 945/2005). Komisija netinkamai įvertino, kad pareiškėjo pateikti įrodymai neįrodo, jog amonio nitrato kiekis trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės. Komisija padarė klaidingą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos išvados nepatikimos, nepaneigia amonio nitrato kiekio apskaičiavimo prezumpcijos pareiškėjo importuotoje prekėje (amonio nitrato trąšos markė NPK 30:4:4) (toliau – ir ginčo prekė). Komisija neatsižvelgė į tai, kad visoje Europos Sąjungoje muitų teisės normos turi būti taikomos vienodai.

2.2. Amonio nitrato kiekio apskaičiavimo prezumpcija yra taikytina ir ginčo dėl to nėra. Tačiau pagal nepriklausomos laboratorijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvadas, siekiant išnagrinėti kilusį ginčą, apskaičiuojant amonio nitrato kiekį ginčo prekėje turi būti remiamasi Kauno technologijos universiteto (toliau – ir KTU) profesoriaus K. Baltakio parengta ataskaita (toliau – ir KTU Duomenų analizės ataskaita) ir PAO „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Gamintojas) paaiškinimais, jog amonio nitrato kiekis yra ne didesnis nei 80 proc. masės ir faktiškai sudaro 77,5 proc.

2.3. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), išnagrinėjęs Komisijos prašymą priimti prejudicinį sprendimą kitoje, tačiau analogiškoje byloje, priėmė 2020 m. spalio 15 d. sprendimą, kuriame konstatavo, kad, jeigu amonio nitrato (AN) trąšų sudėtyje esantis azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, siekiant taikyti galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato (AN) kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 proc., ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip (2020 m. spalio 15 d. sprendimas AB „Linas Agro“ prieš Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, C-117/19, ECLI:EU:C:2020:833, (toliau – ir ESTT sprendimas AB „Linas Agro“), jo 45 p.); Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta prezumpcija negali būti taikoma, jei pateikiama įrodymų, kad, nepaisant to, jog azoto kiekis viršija 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės. Tai, ar mokesčių mokėtojo pateikti įrodymai gali paneigti Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse įtvirtintą prezumpciją, remdamasis nacionalinėmis proceso teisės normomis, turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (ESTT sprendimo AB „Linas Agro“ 48 p.). Šiuo atveju Lietuvos ir užsienio akredituotas ekspertas UAB „(duomenys neskelbtini)“ aiškiai nustatė, kad amonio nitrato kiekis importuojamame produkte nesiekia 80 proc., tačiau nei mokesčių administratoriai, nei Komisija į šį pareiškėjo įrodymą neatsižvelgė. Komisijos vertinimas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvada dėl amonio nitrato nebuvimo komponente NPK 16-16-16 prieštarauja Gamintojo pateiktai informacijai, nepagrįstas.

2.4. Komisijos išvados, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvada negalima vadovautis, nes panaudotas metodas neatitinka teisiškai reglamentuotiems trąšų analizės metodams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvada yra nepatikima, todėl ja negalima paneigti prezumpcijos dėl amonio nitrato kiekio, nepagrįstos. Komisija neatsižvelgė į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama nustatyti, kokie junginiai sudaro NPK 16-16-16, panaudojo moksliniams tyrimams naudojamą rentgeno difrakcinės spinduliuotės metodą. Aptariamo metodo nėra tarp akredituotų tyrimo metodų, nes jis naudojamas itin retai. Tačiau nėra jokio pagrindo sutikti su Komisijos argumentu, kad vien dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikytas tyrimo rentgeno difrakcinės spinduliuotės būdu metodas nėra įvardintas Europos Parlamento ir Tarybos 2003-10-13 reglamente (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų, kurio atskiru IV priedu „Ėminių ėmimo ir analizės metodai“ yra reglamentuoti trąšų analizės metodai, šis įrodymas nepatikimas.

2.5. Komisijos išvada, kad: „<...> laboratorijos padaryta išvada dėl amonio nitrato nebuvimo viename iš sudėtinių trąšų komponentų – trąšose NPK 16-16-16 prieštarauja Gamintojo 2018 m. kovo 29 d. rašte Nr. 11-755 pateiktai informacijai“. Gamintojas, aprašydamas trąšų gamybos technologinį procesą, nurodo, kad amonio nitrato NPK 16-16-16 trąšose yra 16,5 proc.“, nepagrįsta. Šią Komisijos išvadą paneigia Kauno technologijos universiteto cheminės technologijos fakulteto Laboratorinių tyrimo metodų ir rezultatų tiriant NPK 30-4-4 trąšas apžvalgos ir galimybių studijos ataskaita (toliau – ir KTU Studijos ataskaita).

2.6. Komisija neatsižvelgė į tai, kad visoje Europos Sąjungoje muitų teisės aktų normos taikomos vienodai, o pareiškėjo poziciją dėl amonio nitrato kiekio patvirtina ir Latvijos Respublikos Valstybės pajamų tarnybos atliktas tyrimas dėl SIA „(duomenys neskelbtini)“ importuotų trąšų.

2.7. Departamentas ir Komisija nepagrįstai atsisakė atleisti pareiškėją nuo 40 434 Eur baudos mokėjimo. Net jeigu ginčo prekės TARIC kodo keitimas būtų pagrįstas, pareiškėjas turi būti atleistas nuo baudos mokėjimo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais. Pareiškėjas buvo sąžiningas ir apdairus, deklaruodamas prekes bei nustatydamas jų klasifikaciją, o kilus ginčui nedelsdamas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos tyrimo išvadas. Kilęs ginčas tik patvirtina, kad ginčo prekės klasifikavimas nėra visiškai aiškus. Todėl pareiškėjas negali būti laikomas kaltu, kad ginčo prekės nedeklaravo muitinės nustatytu TARIC kodu.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Departamentas atsiliepime į skundą nurodė:

3.1. Ginčas kilo dėl pareiškėjo importuotų trąšų NPK 30:4:4 klasifikavimo deklaravimo pareiškėjo pasirinktu TARIC 3105 20 10 90 kodu arba muitinės nustatytu TARIC 3105 20 10 50 kodu, kurį, be kita ko, reglamentuoja 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas (toliau – ir Reglamentas Nr. 999/2014).

Vadovaujantis Reglamentu Nr. 999/2014, Rusijos kilmės prekėms, kurių Gamintojas ir kurios klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu, taikomas galutinis 42,83 Eur/1000 kg antidempingo muitas (papildomas TARIC kodas A999). Reglamente Nr. 999/2014 nustatyta, kad Rusijos kilmės kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės ir kurių Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) kodai šiuo metu yra, be kita ko, ex 3105 20 10. 2008 m. liepos 8 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 661/2008 buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui bei importuojamoms Rusijos kilmės kietosioms trąšoms, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės ir kurių KN kodai yra, be kita ko, ex 3105 20 10.

Pastarojo produkto įtraukimas į galiojančių priemonių taikymą buvo nustatytas Reglamente Nr. 945/2005. Būtent Reglamente Nr. 945/2005, ištyrus naujų produktų rūšių chemines ir fizines savybes bei jų galutinį panaudojimą, buvo nustatyta, kad naujose produkto rūšyse esantis azotas yra taip pat išreikštas kaip nitratinis azotas ir amoniakinis azotas, kurių apytikslis santykis taip pat yra 1:1. Nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį arba maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta – azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato – didesnis kaip 80 proc. masės. Šio tyrimo metu buvo nustatytos naujos produkto (kuris patenka į antidempingo taikymo sritį) rūšys, be kita ko, NPK trąšos, kurių sudėtyje esančio fosforo, kalio arba fosforo ir kalio kiekis didesnis už prašyme nurodytą 5 proc. ribą, tačiau neperžengia ribinės vertės, chemiškai suderintos su azoto kiekiu, didesniu kaip 28 proc. masės. Atsižvelgiant į ginčo prekėje esantį fosforo ir kalio kiekį, ginčo prekė turi būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu, jei fosforo ir kalio kiekis sudaro 5 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės. Atitinkamai Komisija 2021 m. sausio 14 d. sprendime teisingai nustatė, jog ginčo prekė, atsižvelgus į joje esantį maistinių medžiagų kiekį, klasifikuotina TARIC 3105 20 10 50 kodu (kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės) ir ginčo prekei taikomas 42,83 Eur/1000 kg galutinio antidempingo muitas.

3.2. Nėra oficialiai patvirtinto tyrimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti, todėl naudojant skirtingus laboratorinius tyrimo ir (ar) skaičiavimo metodus gali būti gaunami skirtingi amonio nitrato kiekiai. Būtent dėl šios priežasties amonio nitrato kiekiui nustatyti turi būti taikoma Reglamento Nr. 945/2005 konstatuojamoje dalyje suformuota prezumpcija. Tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas nėra teisiškai reikšmingas ginčo prekės klasifikavimo prasme, kadangi patikimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti nėra.

3.3. Pareiškėjo pateikti dokumentai (eksporto deklaracija, sąskaitos faktūros, krovinio važtaraščiai) ir juose nurodytas ginčo prekės KN kodas neįpareigojantis ir neprivalomas, sprendžiant dėl ginčo prekės klasifikavimo. Net ir nevertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ imtų prekės mėginių atitikimo ginčo prekei, t. y. jų tapatumo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvada taip pat patvirtina, kad ginčo prekėje azotas sudaro daugiau kaip 28 proc. masės, nitratinio ir amoniakinio azoto santykis yra apytiksliai 1:1, fosforas ir kalis sudaro apytiksliai po 4 proc. masės. Vadinasi, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos nustatytus parametrus ginčo prekė taip pat turėtų būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, siekdamas įsitikinti deklaruojamo ir mokestines prievoles sukeliančio TARIC kodo teisingumu, turėjo teisę, vadovaudamasis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), 33 straipsniu, kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos sprendimo.

3.4. Komisijos 2021 m. sausio 14 d. sprendimo motyvas, kad Latvijos Respublikos Valstybės pajamų tarnybos 2020 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. P007-24.2/MP/11190 (toliau – ir Latvijos Valstybės pajamų tarnybos 2020 m. lapkričio 13 d. raštas) išdėstytos išvados įtakos nagrinėjamam ginčui neturi, nes šiame rašte aptartas kitos prekės – trąšų NPK 29-5-5 – klasifikavimo teisingumo klausimas, pagrįstas.

3.5. Esant patikimiems įrodymams dėl ginčo prekės sudėties, pagal kuriuos azoto kiekis sudaro 30 proc. masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1), t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, taip pat nesant patikimo metodo amonio nitrato kiekiui tiesiogiai nustatyti, darytina išvada, jog Kauno TM 2018 m. liepos 25 d. patikrinimo ataskaitoje pagrįstai vadovautasi Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtina prezumpcija, kad aukščiau aptartomis sąlygomis amonio nitrato kiekis yra didesnis kaip 80 proc., padaryta teisinga išvada, kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas ginčo prekės klasifikavimo prasme.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Kauno TM atsiliepime į skundą palaikė Departamento atsiliepimo į skundą argumentus, sutiko su Departamento pozicija, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai amonio nitrato kiekiui nustatyti pritaikyta Reglamento Nr. 945/2005 konstatuojamoje dalyje suformuota prezumpcija. Kauno TM nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Komisija selektyviai taikė ir vertino įrodymus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Teismas, apibendrinęs, kad ginčas kilo dėl pareiškėjo importuotos ginčo prekės klasifikavimo, t. y. ar ginčo prekė turi būti klasifikuojama deklaruotu TARIC kodu 3105 20 10 90, ar muitinės nustatytu TARIC kodu 3105 20 10 50, nustatė, kad pareiškėjas importavo trąšas (2017 m. kovo 4 d. deklaracija Nr. 7L110053822147692 pagal 2017 m. vasario 22 d. sąskaitą Nr. 11-2093 ir 2017 m. rugsėjo 24 d. deklaracija Nr. 7L110053822024382 pagal 2017 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą Nr. 11-2626). Gamintojo prekių kokybės sertifikatuose nurodytos trąšos NPK 30-4-4 (ginčo prekė), kurių sudėtį sudaro azoto masės dalis 30 proc., fosforo pentoksido (P2O5) 4 proc., kalio oksido (K2O) 4 proc.; trąšų NPK 30-4-4 (ginčo prekė) sudėtį sudarė amonio nitrato (amonio salietros) trąšų ((NH4)(NO3)) ir NPK 16-16-16 mišinys, sudarytas iš dviejų rūšių trąšų granulių; pareiškėjas importuotą ginčo prekę importo deklaracijose deklaravo TARIC kodais 3105 20 10 90 ir 3105 20 90 00 kaip „kitas trąšas“. Nė vienas iš kitų klasifikacijoje nurodytų kodų neatitiko prekių sudėties tiksliau. Tokį klasifikavimą ir muito normą nustatė Komisijos įgyvendinimo 2016 m. spalio 6 d. Reglamentas (ES) 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedo 6 dalis (toliau – ir Reglamentas Nr. 2016/1821).

7. Teismas nustatė, kad: Kauno TM, atlikusi pareiškėjo importuotų trąšų patikrinimą už 2017 m., 2018 m. kovo 22 d. paėmė 3 trąšų mėginius: Nr. 18KM320417, 18KM320419 ir 18KM320420 (Komisijos byla, b. l. 52–57); muitinės laboratorija 2018 m. gegužės 15 d. surašė Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokolus Nr. 18MLT0868, Nr. 18MLT0870 ir Nr. 18MLT0871 (Komisijos byla, b. l. 58–60); „<...> tyrimui pateiktų granuliuotų sumaišytų azoto, fosforo, kalio trąšų NPK 30:4:4, kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės, o sudėtyje esantis amonio nitratas sudaro daugiau kaip 80 proc. masės <...>, o fosforo kiekis, išreikštas P2O5, ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 6 proc. masės ar daugiau, bet ne mažiau kaip 9 proc. masės, ir gabenamų nesupakuoto į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg, rekomenduojamas TARIC kodas 3105 20 10 50“ (Komisijos byla, b. l. 52–57); pagal Muitinės laboratorijos išvadas ir vadovaujantis Reglamentu Nr. 2016/1821, parengti Kauno TM prekių klasifikavimo aktai Nr. 18K0170, Nr. 18K0171 ir Nr. 18K0172, 3 mėginiams nustatytas nomenklatūrinis prekių TARIC kodas 3105 20 10 50 A999; pareiškėjas pateikė prieštaravimus dėl tokio ginčo prekės klasifikavimo ir Muitinės laboratorijos išvadų, dėl to, kad pakuotė nebuvo po 10 kg, kaip jai nustatytas taikytinas kodas, kartu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas kitas tų pačių mėginių, gautų iš Muitinės laboratorijos, analizės išvadas, kurios prieštarauja Muitinės laboratorijos išvadoms; Kauno TM priėmė 2018 m. liepos 25 d. patikrinimo ataskaitą; pareiškėjas Kauno TM 2018 m. liepos 25 d. patikrinimo ataskaitą apskundė Departamentui, kuris priėmė ginčijamą Departamento 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, o Kauno TM 2018 m. liepos 25 d. patikrinimo ataskaita palikta galioti; pareiškėjas Departamento 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą apskundė Komisijai, kuri priėmė Komisijos 2021 m. sausio 14 d. sprendimą, kuriuo patvirtino Departamento 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą, neatleido pareiškėjo nuo jam paskirtos 40 434 Eur baudos mokėjimo.

8. Teismas, apibendrinęs pareiškėjo skundo argumentus ir Departamento atsiliepimo į skundą argumentus, įvertinęs ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, ginčijamus sprendimus, proceso šalių argumentus ir pateiktus įrodymus, teismo posėdyje proceso šalių išdėstytus argumentus, viską įvertinęs surinktų įrodymų visumoje, nusprendė, kad pareiškėjo importuota prekė – amonio-nitrato trąšos NPK 30:4:4 (ginčo prekė) – teisingai klasifikuota muitinės nustatytu TARIC kodu 3105 20 10 50, pareiškėjui pagrįstai papildomai apskaičiuoti mokėtini importo pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM), galutinis antidempingo muitas ir su jais susijusios sumos.

9. Teismas, vadovaudamasis ESTT sprendimu AB „Linas Agro“, Sąjungos muitinės kodekso 56 ir 57 straipsniais, nustatęs, kad KN buvo patvirtinta 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, kad KN kasmet atnaujinama, įtvirtinama minėto reglamento I priede ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiame leidinyje, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2017 metais importavo amonio-nitrato trąšas (ginčo prekė), todėl ginčo teisinius santykius reglamentuoja Reglamentas Nr. 2016/1821 ir Reglamentas Nr. 999/2014.

10. Teismas, vadovaudamasis Reglamentu Nr. 2016/1821, pirmos dalies preliminarių nuostatų bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių ir subpozicijų pastabomis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), KN paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), kad mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra 3 trąšų elementai, t. y. azotas, fosforas ir kalis bei kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje, o kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu.

11. Teismas nustatė, kad pagal Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų rezultatus (Komisijos byla, b. l. 52–57), tyrimui pateiktų granuliuotų sumaišytų azoto, fosforo, kalio trąšų NPK 30:4:4, kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės, o sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (atlikus tyrimus ir skaičiavimus 83 proc.), o fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės, ginčo prekei rekomenduotinas TARIC kodas 3105 20 10 50.

12. Teismas nustatė ir tai, kad Muitinės laboratorija, atliktų tyrimų pagrindu, surašė 2018 m. gegužės 17 d. prekės klasifikavimo aktus Nr. 18K0170, Nr. 18K0171 ir Nr. 18K0172, kuriuose pažymėta, kad tyrimui pateiktos sumaišytos, sausos trąšos NPK 30:4:4 (azoto, fosforo, kalio trąšos); tai baltai-gelsvos spalvos, sferos formos, dauguma – 2–3 mm skersmens, sausos, birios granulės, su dalimi pilkšvai-rusvos šviesios spalvos granulėmis; baltai-gelsvos spalvos granulės mišinyje sudaro apie 75 proc. bendro produkto masės, o pilkšvai-rusvos spalvos granulės apie 25 proc. bendro produkto masės; nustatyta, kad tiriamų trąšų sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (atlikus tyrimus ir skaičiavimus 83 proc.), o fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro ne mažiau 8 proc. masės; remiantis atliktais skaičiavimais, granuliuotų sumaišytų azoto-fosforo-kalio trąšų NPK 30:4:4, kurių sudėtyje azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės, o amonio nitrato kiekis sudaro 83 proc. masės, fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro ne mažiau 8 proc. masės, TARIC kodas yra 3105 20 10 50 (Komisijos byla, b. l. 58–60).

13. Teismas, įvertinęs technines sąlygas 2189-104-00203815-2006, kurios taikomos sudėtinėms sausoms trąšoms, gaunamoms mechaniniu būdu sumaišius paruoštas granuliuotas trąšas, skirtas naudoti žemės ūkyje, muitinio įforminimo metu pateiktą ginčo prekės kokybės sertifikatą, nustatė, kad pareiškėjo importuotos trąšos NPK 30:4:4 (ginčo prekė) atitinka technines sąlygas 2189-104-00203815-2006 ir jose esantis azotas sudaro 30 proc. masės, fosforas – 4 proc., kalis – 4 proc. Teismas pripažino, jog tai patvirtina, kad ginčo prekėje azoto kiekis sudaro 30 proc. masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1), t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforas ir kalis sudaro po 4 proc. masės.

14. Atsižvelgęs į tai, ką nustatė, teismas konstatavo, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 proc. masės.

15. Teismas, įvertinęs ESTT sprendimą AB „Linas Agro“, ginčijamus sprendimus, pareiškėjo pateiktus įrodymus, paaiškinimus, Muitinės laboratorijos ataskaitas, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo importuotos ir deklaruotos prekės – amonio-nitrato trąšos NPK 30:4:4 (ginčo prekė) – turėjo būti klasifikuotos TARIC 3105 20 10 50 kodu, joms turėjo būti taikoma 6,5 proc. trečiųjų šalių importo muito norma ir, vadovaujantis Reglamentu Nr. 999/2014, turėjo būti deklaruotas papildomas kodas A999 (dėl to, kad ginčo prekė yra iš Rusijos, jos gamintojas –PAO „(duomenys neskelbtini)“), taikytinas 42,83 Eur/1000 kg galutinis antidempingo muitas.

16. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad pareiškėjo ginčo prekė neturi būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu, nes tai, pareiškėjo vertinimu, įrodo pareiškėjo pateiktas Gamintojo 2018 m. kovo 29 d. raštas Nr. 11-755 (toliau – ir 2018 m. kovo 29 d. raštas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir KTU Chemijos technologijos fakulteto Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros atlikti laboratoriniai tyrimai.

17. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklės) 15 punktas nustato, jog taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. LVAT praktikoje, kuri yra suformuota dėl analogiškos, tačiau nuo 2016 m. gruodžio 10 d. netekusios galios nuostatos, yra išaiškinta, kad, atsižvelgiant į Muitinės laboratorijos tyrimų protokolo vertinimo įrodinėjimo procese specifiką, nenustačius teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis toks protokolas galėtų būti pripažintas neteisėtu įrodymu, eliminuojančiu galimybę teismui juo remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluota išvada dėl prekės klasifikavimo gali būti paneigta tik analogišku tyrimu (žr., pvz., 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-218/2012).

18. Teismas, vadovaudamasis aptarta LVAT praktika, kurioje išaiškinta iki Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punkto priėmimo galiojusi nuostata, ir naujausia LVAT praktika, padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugpjūčio 7 d. tyrimo protokoluose (Komisijos byla, b. l. 91–123) nurodyti tyrimo metodai nepateikti kaip akredituoti pagal biuro reikalavimus, nes nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad tyrimai minėtoje laboratorijoje atlikti akredituotais tyrimo metodais. Teismas taip pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akreditavimo pažymėjimas (Komisijos byla, b. l. 124) nepatvirtina šios institucijos kompetencijos atlikti trąšų tyrimus dėl KN kodo nustatymo (žr., pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2885-968/2021). Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas KTU laboratorijos atliktas tyrimas nelaikytinas kompetentingos institucijos išvada, kuria būtų galima paneigti Muitinės laboratorijos tyrimo protokoluose suformuluotą išvadą dėl ginčo prekės klasifikavimo.

19. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad jo pateiktas Gamintojo 2018 m. kovo 29 d. raštas (Komisijos byla, b. l. 149–151) patvirtina, jog jame pateikta informacija turi būti laikoma pakankamu įrodymu, paneigiančiu Reglamente Nr. 945/2005 nustatytą prezumpciją. Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 29 d. rašte pats ginčo prekės Gamintojas, aprašydamas trąšų gamybos technologinį procesą nurodo, kad amonio nitrato NPK 16-16-16 trąšose yra 16,5 proc., bei toliau, sudėdamas amonio nitrato iš amonio salietros bei amonio nitratą iš azofoskos (trąšų NPK 16-16-16), apskaičiuoja vidutinį gryno amonio nitrato kiekį (kg vienai produkcijos tonai bei proc.) sudėtinėse trąšose NPK 30-4-4 (ginčo prekė). Todėl teismas pritarė Komisijos išvadai, kad nėra pagrindo laikyti šį įrodymą patikimu, siekiant nuginčyti Departamento pritaikytą prezumpciją amonio nitrato kiekiui nustatyti.

20. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo įsigytos prekės buvo tapačios: prekės pagamintos to paties Gamintojo, pagal tas pačias technines sąlygas ir patvirtintas receptūras (techninės sąlygos 2189-104-00203815-2006), prekių pavadinimas bei jų aprašymas tiek pirkimo sąskaitose, tiek pareiškėjo buhalterinėje apskaitoje yra identiški, vienoda prekės sudėtis nurodyta muitinio įforminimo metu pateiktuose Gamintojo išduotuose kokybės sertifikatuose Nr. 6279, Nr. 6283, Nr. 6302. Teismas pažymėjo, kad ir LVAT savo praktikoje yra akcentavęs šias prekių tapatumo įrodinėjimo taisykles (žr., pvz., 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-181-438/2016). Todėl teismas sutiko su Departamento pozicija, kad Komisija teisingai nurodė, jog nustatant ginčo prekės TARIC kodą ir priskiriant šią prekę galutinio antidempingo muito objektui pakankamas teisinis pagrindas yra Reglamento Nr. 999/2014 nuostatos ir Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtinta prezumpcija, o faktinis pagrindas – prekių Gamintojo kokybės sertifikatuose, paaiškinimuose nurodyti duomenys apie maistinių medžiagų kiekį prekių sudėtyje. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad, siekiant pagrįsti visomis importo deklaracijų, nurodytų Kauno TM 2018 m. liepos 25 d. patikrinimo ataskaitoje, importuotų ginčo prekės klasifikavimą TARIC kodu 3105 20 10 50 bei atitinkamai jos priskyrimą galutinio antidempingo muito objektui ir papildomą apmokestinimą, pagrįstai buvo vadovautasi aptarta prezumpcija amonio nitrato kiekiui nustatyti.

21. Nors teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad amonio nitrato kiekio apskaičiavimo prezumpcija apskritai nėra nenuginčijama, tačiau teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad būtent šiuo atveju ši prezumpcija yra paneigta. Teismas pažymėjo ir tai, kad patikimo ir oficialiai patvirtinto tyrimo metodo nustatyti amonio nitrato kiekiui nėra, todėl šios medžiagos kiekį Departamentas teisingai nustatė ne tyrimo, o skaičiavimo būdu. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekėje iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės. Taip pat teismas sutiko su Departamento pozicija, kad pareiškėjo pateikti dokumentai (eksporto deklaracija, sąskaitos faktūros, krovinio važtaraščiai) ir juose nurodytas prekės KN kodas jokios įpareigojančios ar privalomos vadovautis informacijos neturi. Teismas pripažino, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, siekdamas įsitikinti deklaruojamo ir mokestines prievoles sukeliančio TARIC kodo teisingumu, turėjo teisę kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos sprendimo išdavimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

22. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad Komisija neatsižvelgė į tai, jog visoje Europos Sąjungoje muitų teisės aktų normos turi būti taikomos vienodai. Teismas pritarė Komisijos 2021 m. sausio 14 d. sprendimo argumentui, kad Latvijos Valstybės pajamų tarnybos 2020 m. lapkričio 13 d. rašte išdėstytos išvados įtakos nagrinėjamam ginčui neturi, kadangi šiame rašte aptartas ne ginčo prekės, bet kitos prekės – trąšų NPK 29-5-5 – klasifikavimo teisingumo klausimas.

23. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjo ginčijami Kauno TM 2018 m. liepos 25 d. patikrinimo ataskaita, Departamento 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimas ir Komisijos 2021 m. sausio 14 d. sprendimas, yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra jokio pagrindo. Netenkinęs pagrindinių pareiškėjo skundo reikalavimų, teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) siekiant nustatyti faktinį amonio nitrato kiekį 3 ginčo prekės (trąšų NPK 30-4-4, kurios yra mechaniniu būdu sumaišytų amonio salietros (NPK 34-0-0) ir kompleksinių trąšų NPK 16-16-16, mišinys) mėginiuose, kuriuos tyrė muitinės laboratorija, skirti ekspertizę ir užduoti ekspertui klausimą – koks amonio nitrato kiekis yra tyrimui pateiktuose 3 trąšų mėginiuose?; 2) ekspertizę pavesti atlikti Siec Badawcza Lukasiewiscz – Instytut Ceramiki i Materialow Budowlanych, Oddzial Materialow Ogniotrwalych W Gliwicach, Laboratorium Badawce, 44-100 Gliwice, Ul Toszecka 99, Rzeczpospolita Polska (toliau – ir Laboratorija) (Lenkijos Respublika); 3) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 4 d. prašyme taip pat prašo priimti naujus įrodymus – Laboratorijos akreditavimo pažymėjimas Nr. AB 054, tyrimų laboratorijos akreditavimo sritis Nr. AB 054, Laboratorijos bandymų ataskaita Nr. 2022-001-Z, Laboratorijos bandymų ataskaita Nr. 2022-001-Z/1.

25. Pareiškėjas, kartodamas nustatytas bylos aplinkybes, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, nurodydamas analogiškus argumentus dėl jo atleidimo nuo baudos mokėjimo, išdėstytus skunde, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

25.1. Nors pirmosios instancijos teismas sutiko, kad amonio nitrato kiekio apskaičiavimo prezumpcija, nustatyta Reglamente Nr. 945/2005, nėra nenuginčijama, tačiau nepagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog amonio nitrato kiekis pareiškėjo importuotose trąšose yra ne didesnis kaip 80 proc. masės. Pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai (UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimų protokolai, trąšų Gamintojo 2018 m. kovo 29 d. raštas, KTU Duomenų analizės ataskaita, Latvijos Valstybės pajamų tarnybos 2020 m. lapkričio 13 d. raštas, Europos Komisijos dalinės tarpinės peržiūros vizitavimo ataskaitos ištrauka, Laboratorijos sutikimas atlikti trąšų mėginių sudėties tyrimą, pasitelkiant akredituotą rentgeno difrakcijos metodą, prašymas skirti atitinkamą ekspertizę, ją pavedant atlikti Laboratorijai) paneigia nagrinėjamu atveju pritaikytą amonio nitrato kiekio apskaičiavimo prezumpciją.

25.2. Teismas formaliai atmetė pareiškėjo į bylą pateiktus įrodymus, kaip nepaneigiančius amonio nitrato kiekio apskaičiavimo prezumpcijos. KTU Duomenų analizės ataskaitoje, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nurodyta, kad amonio nitrato kiekis neviršija 80 proc., kad paneigia aptariamą prezumpciją. Teismas niekaip nepagrindė, kodėl atmeta KTU Duomenų analizės ataskaitą. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad 2018 m. kovo 29 d. raštas yra nepatikimas įrodymas, nes neatsižvelgė, jog trąšų gamybos procese į trąšas įmaišomas amonio nitratas jungiasi į kitas druskas ir todėl pagamintame produkte gryno amonio nitrato galima nerasti. Tai patvirtina ne tik šis raštas, bet ir KTU Duomenų analizės ataskaita. Teismas tik formaliai įvertino Latvijos Valstybės pajamų tarnybos 2020 m. lapkričio 13 d. raštą, nes šiuo atveju teisiškai svarbi yra ne aplinkybė, dėl kokių amonio nitrato turinčių trąšų priimtas šis raštas, bet aplinkybė, kad Latvijos Valstybės pajamų tarnyba, spręsdama dėl amonio nitrato kiekio, vadovavosi būtent trąšų gamintojo pateikta informacija. Teismas apskritai nieko nepasisakė ir nevertino Europos Komisijos dalinės tarpinės peržiūros vizitavimo ataskaitos ištraukos.

25.3. Teismas, vadovaudamasis ESTT sprendimu AB „Linas Agro“, privalėjo įvertinti visus į bylą pateiktus įrodymus, o ne iš anksto juos atmesti, konstatavus, jog nėra visiškai patikimo metodo amonio nitrato kiekiui trąšose nustatyti. Teismas nepagrįstai nesivadovavo ESTT sprendimu AB „Linas Agro“ ta apimtimi, kiek leidžiama remtis bet kokiais įrodymais, siekiant paneigti amonio nitrato kiekio apskaičiavimo prezumpciją, ir LVAT nuosekliai formuojama praktika mokestiniuose ginčuose, pagal kurią bet kokios abejonės turi būti vertinamos mokesčių mokėtojo naudai. Teismas, konstatavęs, jog amonio nitrato kiekio apskaičiavimo prezumpcija gali būti nuginčijama, tačiau tuo pačiu nurodydamas, kad nėra patikimo tyrimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti, taip pripažinęs, jog pareiškėjas formaliai tokią teisę turi, tačiau realiai ja pasinaudoti negali, sukūrė teisinėje valstybėje netoleruotiną situaciją, kai pripažįstama, jog nėra suteiktos teisės (laisvės) gynimo priemonės. Toks aiškinimas prieštarauja konstituciniai jurisprudencijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai; 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas), kuria remiamasi ir LVAT praktikoje.

25.4. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas niekaip nepagrindė, nenurodė jokių argumentų, nepaaiškino, kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą, jog nėra patikimo ir oficialiai patvirtinto tyrimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti, sudaro savarankišką pagrindą panaikinti teismo priimtą sprendimą. Nors KTU negali būti laikoma kompetentinga įstaiga Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių prasme, tačiau ši įstaiga yra patikima universiteto lygio mokslo įstaiga. Teismas niekaip nepagrindė, kodėl negalima vadovautis KTU Duomenų analizės ataskaita.

25.5. Pirmosios instancijos teismas, proceso šalims pateikus skirtingus įrodymus ginčo klausimu, nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą skirti ekspertizę, siekiant nustatyti faktinį amonio nitrato kiekį. Atsisakydamas skirti ekspertizę, teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, kurią garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, bei teisinės valstybės principą. Teismo atsisakymas skirti ekspertizę nemotyvuotas. Teismas, atsisakęs tenkinti pareiškėjo prašymą skirti ekspertizę, neatskirto į pareiškėjo pakartotinio prašymo skirti ekspertizę argumentus, nors LVAT praktikoje ne kartą išaiškinta, kad prašymas skirti ekspertizę turi būti išspręstas motyvuotai (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1907/2012; 2013 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-249/2013).

25.6. Pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai (Laboratorijos akreditavimo pažymėjimas Nr. AB 054 ir tyrimų laboratorijos akreditavimo sritis Nr. AB 054) patvirtina, kad Laboratorija yra akredituota, jos akreditavimo pažymėjimas yra galiojantis, ji gali tirti įvairias medžiagas, įskaitant ir trąšas, gali naudoti rentgeno difrakcijos metodą pagal PN-EN 13925-2007 ir PN-EN 13925-2:2004 standartus, kurie leidžia nustatyti tiek kiekybinę, tiek kokybinę mėginių sudėtį. Kadangi Kauno TM, klasifikuodama ginčo prekę, rėmėsi tik skaičiavimais, o ne prezumpcija, todėl nuginčijus skaičiavimus, skiriant ekspertizę, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tai sudaro sąlygas byloje skirti ekspertizę, siekiant nustatyti faktinį amonio nitrato kiekį.

26. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Departamentas, kartodamas atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, nustatytas bylos aplinkybes, nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas. Departamentas sutinka su teismo argumentais ir motyvais, išvadomis, padarytomis įvertinus į bylą pareiškėjo pateiktus įrodymus. Departamentas nesutinka su pareiškėju, kad teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo skirti ekspertizę. Departamento vertinimu, pareiškėjas šio teiginio niekaip nepagrindė. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, teismas priėmė motyvuotą 2021 m. spalio 21 d. nutartį, kuria atmetė pareiškėjo prašymą skirti ekspertizę.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM, atsiliepime į apeliacinį skundą kartodamas argumentus, išdėstytus Kauno TM atsiliepime į skundą, kuriais iš esmės sutiko su Departamento atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, nustatytas bylos aplinkybes, prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Kauno TM sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu į bylą pateiktų įrodymų vertinimu, sprendimu dėl ginčo klausimo, kuris pagrįstas ne tik minėtu įrodymų vertinimu, bet ir teisiniu reglamentavimu, aktualia LVAT praktika. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, kokiais įrodymais remdamasis nustatė, kad patikimo oficialiai patvirtinto tyrimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti nėra, tačiau, Kauno TM vertinimu, teismas ir neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad nėra tyrimo metodų, kurie galėtų būti naudojami amonio nitrato kiekiui nustatyti. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Latvijos Valstybės pajamų tarnybos 2020 m. lapkričio 13 d. raštą, nepagrįsti. Kauno TM sutinka su pirmosios instancijos teismo ir Komisijos pozicija, kad šis raštas nėra susijęs su ginčo dalyku. Latvijos Valstybės pajamų tarnybos 2020 m. lapkričio 13 d. raštas nagrinėjamu atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės, jis nėra skirtas Kauno TM ar pirmosios instancijos teismui, kas patvirtina, jog šis raštas neatitinka įrodymų sąsajumo sąlygos. Kauno TM pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė, pagrįstai vadovaudamasis LVAT 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2885-968/2021, nes ši byla ir nagrinėjama byla yra analogiškos. Kauno TM vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymų skirti ekspertizę. Kauno TM sutinka su Komisijos 2021 m. sausio 14 d. sprendime išdėstytais argumentais, kurie pagrindžia, kodėl nėra teisinių pagrindų atleisti pareiškėją nuo baudos mokėjimo, nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl atleidimo nuo baudos mokėjimo nepagrįsti.

28. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo pateikimo. Pareiškėjas, laikydamasis pozicijos, kad 2003 m. spalio 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 „Dėl trąšų“ tikslas nėra reglamentuoti trąšų mokestinius klausimus, todėl šiame reglamente nėra draudimo kaip įrodymą mokestiniame ginče taikyti jame nenurodytus trąšų analizės metodus, prašo, jeigu LVAT manytų, jog, esant mokestiniam ginčui dėl antidempingo muito mokesčio taikymo Rusijos kilmės amonio nitratui, negalima kaip įrodymu byloje remtis amonio nitrato kiekio skaičiavimais (tyrimais, išvadomis ir pan.), atliktais panaudojant rentgeno difrakcijos spinduliuotės metodą, užduoti ESTT šiuos klausimus: 1) ar esant mokestiniam ginčui dėl trąšų, galima naudoti trąšų tyrimo ir analizės metodą, nenurodytą 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 Dėl trąšų IV priede „Ėminių ėmimo ir analizės metodai“?; 2) ar, esant mokestiniam ginčui dėl antidempingo muito mokesčio taikymo Rusijos kilmės amonio nitratui, pagal Reglamento Nr. 999/2014 1 (1) straipsnį, siekiant nuginčyti Reglamentu Nr. 945 įtvirtintą prezumpciją dėl amonio nitrato kiekio ginčo trąšose, amonio nitrato kiekį ginčo trąšose galima nustatinėti rentgeno difrakcijos spinduliuotės metodu, kuris yra standartizuotas pagal Europos standartizacijos komiteto Europos standartą EN 13925-1, nors Reglamente Nr. 945/2005, Reglamente Nr. 999/2014 ir 2003 m. spalio 13 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2003/2003 „Dėl trąšų“ nėra nustatytas joks amonio nitrato kiekio trąšose ištyrimo metodas?

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno TM 2018 m. liepos 25 d. patikrinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjui už iš Gamintojo, t. y. Rusijos bendrovės PAO „(duomenys neskelbtini)“ įsigytą ir 2017 metais į Sąjungos muitų teritoriją importuotą trąšų mišinį NPK 30:4:4 papildomai apskaičiuota ir nurodyta sumokėti antidempingo muitą, šio muito delspinigius, importo PVM ir šio mokesčio delspinigius, taip pat paskirta bauda už neteisėtą mokėtino mokesčio sumažinimą.

30. Šį mokestinį ginčą nagrinėję Muitinės departamentas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu, Komisija 2021 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundus atmetė ir Kauno TM 2018 m. liepos 25 d. patikrinimo ataskaitoje apskaičiuotas sumas paliko nepakeistas.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Iš tikrinamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, išsamiai įvertino Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokolus Nr. 18MLT0868, Nr. 18MLT0870 ir Nr. 18MLT0871 (toliau – ir Muitinės laboratorijos protokolai) turinį bei tyrimo, kurį atlikus šis protokolas buvo surašytas aplinkybes. Taip pat teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo protokolus Nr. K180590-1, K180590-2, K180590-3, K180590-4, K180590-5, K180590-6, K180590-7, K180590-8, K180590-9, K180590-10, K180590-11, K180590-12 (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo protokolai), su jų surašymu susijusias aplinkybes bei KTU Chemijos technologijos fakulteto Silikatų technologijos katedros darbuotojo Kęstučio Baltakio duomenų analizės ataskaitą (KTU Duomenų analizės ataskaita), konstatavo, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo protokolai nei KTU Duomenų analizės ataskaita nepaneigia Muitinės laboratorijos protokole padarytos išvados dėl ginčo trąšose esančio amonio nitrato kiekio.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad (i) teismas turėjo tenkinti pareiškėjo prašymą skirti ginčo trąšų ekspertizę, (ii) teismas netinkamai įvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo protokolus ir nemotyvuotai nurodė, kad KTU Domenų analizės ataskaita nepaneigia Muitinės laboratorijos protokoluose nurodytų rezultatų.

33. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

34. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad Reglamente Nr. 945/2005 buvo svarstomas klausimas dėl naujų produktų rūšių, vadinamų amonio nitrato trąšomis, kurių sudėtyje esančio azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 proc., bet mažesnis kaip 33 proc. masės ir kuriose yra įdėta, įmaišyta arba cheminiu būdu gauta ne daugiau kaip 5 proc. P2O5 ekvivalento (maistinė medžiaga fosforas, P) ir (arba) ne daugiau kaip 5 proc. K2O ekvivalento (maistinė medžiaga kalis, K), klasifikavimo. Iš Reglamento Nr. 945/2005 turinio matyti, kad ištyrus naujų produktų rūšių chemines ir fizines savybes bei jų galutinį panaudojimą, buvo nustatyta, jog naujose produkto rūšyse (trąšos NPK) esantis azotas yra taip pat išreikštas kaip nitratinis azotas ir amoniakinis azotas, kurių apytikslis santykis taip pat yra l:l. Taigi, nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį arba maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta – azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato – didesnis kaip 80 proc. masės.

35. Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse įtvirtinta prezumpcija, kad jei NPK trąšų sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis produkte yra visada didesnis kaip 80 proc. masės. Iš to seka, kad žinant trąšose esantį azoto kiekį, tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas atliekant laboratorinius tyrimus paprastai nėra būtinas, nes jis yra preziumuojamas.

36. ESTT sprendime AB „Linas Agro“ konstatuota, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas, 1 straipsnis, siejamas su 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį, 20–23 konstatuojamosios dalys turi būti aiškinamas taip, kad, jeigu amonio nitrato (AN) trąšų sudėtyje esantis azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato (AN) kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 proc., ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip.

37. ESTT taip pat išaiškino, kad iš aiškios Reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnio formuluotės ir jame nurodytų TARIC kodų matyti, kad lemiamas kriterijus atliekant tarifinį klasifikavimą ir apmokestinant antidempingo muitu yra faktinis amonio nitrato kiekis importuotose trąšose, o ne remiantis azoto kiekiu preziumuojamas amonio nitrato kiekis. Taigi Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta prezumpcija negali būti taikoma, jei pateikiama įrodymų, kad, nepaisant to, jog azoto kiekis viršija 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis aptariamose trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės.

38. Teisėjų kolegija, Nutarties 34–37 punkte pateikto teisinio reglamentavimo ir aktualios ESTT praktikos kontekste įvertinusi tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar pareiškėjo pateikti įrodymai paneigia Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtintą prezumpciją, o būtent, ar įrodo, kad amonio nitrato kiekis ginčo trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis nei 80 proc. masės. Taip pat teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, pagrįstai vertino Muitinės laboratorijos protokolo turinį, su šiuo tyrimu susijusias aplinkybes.

39. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas motyvuotai konstatavo, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo protokolai nei KTU Duomenų analizės ataskaita nepaneigia Muitinės laboratorijos protokoluose padarytos išvados dėl ginčo trąšose esančio amonio nitrato kiekio. Iš tikrinamo teismo sprendimo turinio matyti, kad šiuo aspektu teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, o tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

41. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Jis prašymą skirti ekspertizę pateikė ir apeliacinės instancijos teismui, kartu prašydamas prijungti prie bylos su tuo susijusius dokumentus. Atsakant į šiuos pareiškėjo argumentus ir sprendžiant dėl pareikštų prašymų, pirmiausiai pabrėžtina, kad ekspertizės skyrimas (ABTĮ 61 str.) turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams (ABTĮ 11 str.). Be to, eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (ABTĮ 56 str. 6 d., 61 str. 4 d.).

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje yra pakankamai ekspertinių nuomonių (Muitinės laboratorijos protokolai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo protokolai, KTU Duomenų analizės ataskaita), įvertinusi jų turinį ir tai, jo pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo protokolai ir KTU Duomenų analizės ataskaita nesudaro pagrindo abejoti Muitinės laboratorijos protokoluose užfiksuota išvada, sprendžia, kad dar vienos ekspertizės skyrimas būtų nesuderinamas su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas esą nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, atmetami. Tais pačiais motyvais netenkinamas ir apeliaciniam teismui pateiktas prašymas skirti ekspertizę bei prijungti prie bylos su tuo susijusius dokumentus.

43. Dėl KTU Duomenų analizės ataskaitos papildomai pabrėžtina, kad joje nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, paneigiančią Muitinės laboratorijos tyrimo teisingumą. Antai, pačioje KTU Duomenų analizės ataskaitoje nurodoma, kad tai yra „apžvalga, diskusijos ir galimybių studija pateikta pagal paslaugų sutarties [užsakovas – UAB (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas)] techninę užduotį negali būti traktuojama kaip neginčytinas faktas“. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad KTU Duomenų analizės ataskaita nei patvirtina, nei paneigia ginčo byloje esančių Muitinės laboratorijos protokolų išvadų.

44. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo protokolų papildomai akcentuotina, kad paminėto tyrimo išvadų nėra pagrindo laikyti patikimomis, taigi ir paneigiančiomis Muitinės laboratorijos protokole išdėstytas išvadas dar ir dėl to, kad (i) UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo protokoluose daroma išvada, jog amonio nitrato kiekis ginčo trąšų sudėtyje nesiekia 80 proc. produkto masės, be kita ko, yra grindžiamas atliktu vienos iš trąšų sudėtinių dalių – trąšų NPK 16-16-16 tyrimu, kuriame UAB „ (duomenys neskelbtini)“ laboratorija nurodė, jog „amonio nitratas neįeina į NPK16-16-16 sudėtį“ (Komisijos byla, b. l. 120), tačiau šis teiginys prieštarauja paties ginčo prekių gamintojo PAO „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimams (Komisijos byla, b. l. 149-151), (ii) iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ tyrimų protokolų nustatyta, jog laboratorija tam, kad nustatytų, kokios druskos įeina į NPK 16-16-16 sudėtį, mėginį analizavo rentgeno difrakcinės spinduliuotės būdu, naudojant Bruker AXSD8 Advance prietaisą. Tačiau UAB „ (duomenys neskelbtini)“ laboratorijos nurodyto mėginių tyrimo metodo (rentgeno difrakcinės spinduliuotės būdu) tarp akredituotų tyrimo metodų šios laboratorijos akreditavimo pažymėjime LA.01.163 nėra (Akreditavimo pažymėjimo Nr. LA.01.163, išduoto 2021 m. rugpjūčio 30 d., priedas, patvirtintas Nacionalinio akreditacijos biuro direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. AK-131; http://db.nab.lt/ais/document/b16551ef-c30a-473e-bc8e-313a8998455c).

45. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo teiginį, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ESTT sprendimu AB „Linas Agro“, nes esą nesuteikė galimybės pareiškėjui nuginčyti Reglamento Nr. 945/2005 20–23 punktuose įtvirtintą amonio nitrato kiekio apskaičiavimo prezumpciją. Priešingai nei teigia pareiškėjas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjui buvo užtikrinta teisė procesiniuose įstatymuose nustatyta tvarka teikti jo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriuos šis teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino. Tai, kad nagrinėjamu atveju išsiskyrė pirmosios instancijos teismo ir pareiškėjo pozicijos vertinant įrodymus nereiškia, kad buvo pažeistos pareiškėjo procesinės teisės, inter alia teisė teikti įrodymus, pareiškėjo nuomone, paneigiančius Reglamento Nr. 945/2005 20–23 punktuose įtvirtintą amonio nitrato kiekio apskaičiavimo prezumpciją.

46. Pareiškėjas prašo apeliacinio teismo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, pateikiant šiuos klausimus: 1) ar esant mokestiniam ginčui dėl trąšų, galima naudoti trąšų tyrimo ir analizės metodą, nenurodytą 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 Dėl trąšų IV priede „Ėminių ėmimo ir analizės metodai“?; 2) ar, esant mokestiniam ginčui dėl antidempingo muito mokesčio taikymo Rusijos kilmės amonio nitratui, pagal Reglamento Nr. 999/2014 1 (1) straipsnį, siekiant nuginčyti Reglamentu Nr. 945 įtvirtintą prezumpciją dėl amonio nitrato kiekio ginčo trąšose, amonio nitrato kiekį ginčo trąšose galima nustatinėti rentgeno difrakcijos spinduliuotės metodu, kuris yra standartizuotas pagal Europos standartizacijos komiteto Europos standartą EN 13925-1, nors Reglamente Nr. 945/2005, Reglamente Nr. 999/2014 ir 2003 m. spalio 13 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2003/2003 „Dėl trąšų“ nėra nustatytas joks amonio nitrato kiekio trąšose ištyrimo metodas?

47. ABTĮ 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. LVAT yra galutinės instancijos teismas administracinėms byloms (ABTĮ 20 str.), todėl iškilus Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo klausimui, jis turi kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 str. 3 d., Teismų įstatymo 401 str.). Pažymėtina, kad pagal ESTT praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti ESTT pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., 2006 m. birželio 15 d. sprendimo Acereda Herrera, C–466/04, ECLI:EU:C:2006:405, 47 p., taip pat LVAT sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-250/2012).

48. Teisėjų kolegijai nekyla pagrįsta abejonė dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo pareiškėjo nurodomu aspektu. ESTT sprendimo AB „Linas Agro“ 48 punkte konstatuota, kad „<...> prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis nacionalinėmis proceso teisės normomis, turi įvertinti, ar bendrovės Linas Agro pateikti įrodymai gali paneigti Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse įtvirtintą prezumpciją, ir prireikus nustatyti, ar reikia atlikti laboratorinius tyrimus faktiniam pagrindinėje byloje nagrinėjamų trąšų sudėtyje esančio amonio nitrato kiekiui nustatyti“. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai konstatavus, kad pareiškėjo teikti įrodymai nepaneigia nei Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse įtvirtintos prezumpcijos, nei Muitinės laboratorijos protokoluose padarytos išvados, šioje byloje nėra būtinybės atlikti papildomus laboratorinius tyrimus faktiniam pagrindinėje byloje nagrinėjamų trąšų sudėtyje esančio amonio nitrato kiekiui nustatyti. Taigi klausimo dėl galimybės, nustatant amonio nitrato kiekį ginčo trąšose, naudoti rentgeno difrakcijos spinduliuotės metodą, kuris yra standartizuotas pagal Europos standartizacijos komiteto Europos standartą EN 13925-1, pateikimas ESTT nėra aktualus siekiant priimti teisingą procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

49. Pareiškėjas prašymą atleisti nuo baudos mokėjimo grindžia dviem įstatyminiais pagrindais, t. y. MAĮ 141 straipsnio (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 1 dalies 1 punktu (jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo) ir 2 punktu (jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių tai, kad būtent pareiškėjo mokestinis elgesys nulėmė tai, kad susidarė mokestinė prievolė. Pareiškėjo sąžiningumas ar tai, kad ginčo prekių klasifikavimas nėra aiškus savaime nepaneigia pareiškėjo kaltės dėl savo mokestinio elgesio. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, prašydamas atleisti nuo baudos mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, neįrodė, kad jis mokesčių įstatymus pažeidė nesant jo kaltės. LVAT, aiškindamas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, ne kartą yra pažymėjęs, jog šis atleidimo nuo baudos pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo, ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti įtakojami mokesčių mokėtojo valios; minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis; tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas, kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti (žr., pvz., 2005 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-141/2005; 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-941/2013). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie LVAT praktikoje aptartų aplinkybių buvimą ginčo atveju. Todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėją ir MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu atleisti nuo baudos mokėjimo.

50. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

51. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis