2026-03-04 Nr. AB-4749-3-61-3-02460-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-181-662/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02460-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Roslitauto“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Roslitauto“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Roslitauto“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir VDI) 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. SD-129-10495 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti VDI iš naujo įvertinti 2024 m. kovo 4 d. (pareiškėjas skunde kaip papildomo tyrimo akto datą nurodė 2024 m. balandžio 22 d., tačiau tikroji minėto akto priėmimo data yra 2024 m. kovo 4 d., todėl tai laikytina rašymo apsirikimu) VDI Šiaulių teritorinio skyriaus papildomo tyrimo aktą Nr. 1.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2024 m. balandžio 23 d. VDI jo atžvilgiu priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė siūlyti pripažinti, jog įvykio darbe, kurio metu pareiškėjo darbuotojas R. K. (toliau – ir Darbuotojas) patyrė sunkią traumą, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, laikyti įvykio darbe, kurio metu pareiškėjo Darbuotojas patyrė sunkią traumą, papildomo tyrimo aktą bei papildomo tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi. Sprendime nurodyta, kad įvykį darbe ištyrė VDI Šiaulių teritorinio skyriaus inspektorius, o 2023 m. rugsėjo 25 d. surašytas nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktas Nr. 2 (toliau – ir Aktas). Remiantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. EV-1, buvo atliktas papildomas įvykio darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė pareiškėjo Darbuotojas, tyrimas ir 2024 m. balandžio 22 d. surašytas papildomo tyrimo aktas (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas) bei pateiktos išvados Nr. EVD-50 (toliau – ir Išvados), kurios yra skundžiamojo Sprendimo pagrindas.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Papildomo tyrimo akte papildytas ir naujai išdėstytas Akto 4 punktas (nelaimingo atsitikimo aplinkybės) (Papildomo tyrimo akto 5 punktas) ir pateiktas Akto 10 punktas (nelaimingo atsitikimo priežastys) (Papildomo tyrimo akto 11 punktas). Pasak pareiškėjo, VDI Sprendime visiškai pakartojo Papildomo tyrimo akte nurodytus argumentus, susijusius su darbuotojų saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų visais su darbu susijusiais aspektais neįvykdymu.

4. Pareiškėjas teigė, kad VDI ir VDI Šiaulių teritorinis skyrius netinkamai interpretavo Prancūzijos darbo kodekse įtvirtinto „saugos protokolo“ reikšmę nagrinėjamu atveju. Pareiškėjas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl jo atsakomybės, t. y. dėl to, ar pareiškėjas tinkamai užtikrino Darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas Prancūzijoje, kurioje 2019 m. rugsėjo 26 d. (pareiškėjas skunde kaip nelaimingo atsitikimo datą nurodė 2019 m. rugpjūčio 26 d., o ne 2019 m. rugsėjo 26 d., ir tai laikytina rašymo apsirikimu) įvyko nelaimingas atsitikimas.

5. Pareiškėjas nurodė, kad VDI mano, jog buvo būtina parengti „saugos protokolą“, atitinkantį Prancūzijos darbo kodekso nuostatas, taigi jo neparengus, nebuvo užtikrintos saugios darbo sąlygos Darbuotojui, o tai turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo vertinimui, taip pat atsakovas laikosi pozicijos, jog „saugos protokolo“ nebuvimas yra tiesioginė priežastis konstatuoti pažeidimą. Pareiškėjas pripažino, jog nebuvo surašytas „saugos protokolas“, tačiau tvirtino, kad jame turintys būti duomenys tiesioginės įtakos nelaimingam atsitikimui neturėjo bei buvo išdėstyti kituose lokaliuose dokumentuose, t. y. transporto priemonės charakteristikos yra nurodytos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) bei puspriekabės (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) priėmimo-perdavimo aktuose; krovinių charakteristikos išdėstytos CMR važtaraščiuose ir pakavimo dokumentuose, o atsargumo priemonės ir apribojimai yra išsamiai išdėstyti bei aptarti 2017 m. pareiškėjo 2017 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) pareiginiuose nuostatuose Nr. 4 bei pareiškėjo 2013 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 3 (toliau – ir Instrukcija). Todėl pareiškėjas „saugos protokolo“ nebuvimą laikė formaliu pažeidimu ir pertekliniu reikalavimu, kurio turinys yra įtvirtintas kituose dokumentuose.

6. Pareiškėjas vertino, kad forma nelemia galutinio vertinimo dėl jo atsakomybės įvykus nelaimingam atsitikimui Darbuotojo atžvilgiu, taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas kaip darbdavys vykdė savo pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, nustatytais teisės aktuose. Pasak pareiškėjo, VDI Šiaulių teritorinis skyrius netinkamai įvertino papildomo tyrimo metu surinktus duomenis, susijusius su pareiškėjo Darbuotojui ((duomenys neskelbtini)) įvykusiu nelaimingu atsitikimu, o VDI nepagrįstai patvirtino Papildomo tyrimo aktą. Todėl Sprendimas buvo priimtas pažeidus turinio prieš formą viršenybės principą, dėl ko skundžiamas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

7. Atsakovas VDI atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. VDI pažymėjo, kad įvykis darbe įvyko 2019 m. rugsėjo 26 d., kai pareiškėjo Darbuotojas ((duomenys neskelbtini)) Prancūzijoje krovinio iškrovimo metu patyrė sunkią traumą. Įvykį darbe ištyrė VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius K. J. (toliau – ir Inspektorius), kuris 2023 m. rugsėjo 25 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe Aktą. Minėto Akto 10 punkte Inspektorius nurodė įvykio darbe priežastis bei darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. VDI 2023 m. gruodžio 6 d. gavo G.

K. skundą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2023 m. rugsėjo 25 d. tyrimo akto Nr. 20192060267“, kuriame buvo nesutinkama su Akte nurodytomis priežastimis, teigta, kad Aktas surašytas neteisėtai ir nepagrįstai bei prašyta paskirti papildomą įvykio darbe tyrimą. VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus (toliau – VDI DSS skyrius) specialistai išnagrinėjo skunde išdėstytus motyvus ir argumentus, dėl ko nesutinkama su Akto išvadomis ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog tiriant įvykį buvo nustatytos visos teisiškai reikšmingos įvykio darbe aplinkybės bei pašalinti skunde nurodyti prieštaravimai ir todėl tikslinga skirti sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio pareiškėjo Darbuotojui, papildomą tyrimą. 2024 m. sausio 2 d.

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius išleido įsakymą Nr. EV-1, kuriuo skyrė įvykio darbe, kurio metu pareiškėjo Darbuotojas patyrė sunkią traumą, papildomą tyrimą, kurį įpareigojo atlikti VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiąjį darbo inspektorių S. J. (toliau – ir Tyrėjas). Tyrėjas papildomo tyrimo metu pakartotinai išanalizavo pirminio įvykio darbe tyrimo metu sukauptą medžiagą, gavo naujus duomenis. Apibendrinęs ir įvertinęs papildomo tyrimo metu surinktą informaciją, Tyrėjas surašė Papildomo tyrimo aktą, kuriuo papildė ir naujai išdėstė Akto 4 punktą (nelaimingo atsitikimo aplinkybės) (Papildomo tyrimo akto 5 punktas) ir pakeitė Akto 10 punktą (nelaimingo atsitikimo priežastys) (Papildomo tyrimo akto 11 punktas).

VDI DSS skyriaus specialistai, atlikdami nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo kokybės užtikrinimo vidinės kontrolės procedūras, įvertino minėtame skunde išdėstytus argumentus, dėl ko buvo nesutinkama su Akto išvadomis, susipažino su papildomo tyrimo metu Tyrėjo surinkta papildoma medžiaga bei išnagrinėjo Papildomo tyrimo akte aprašytas įvykio darbe aplinkybes ir naujai suformuluotas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, o 2024 m. balandžio 22 d. parengė Išvadas, kuriose siūlė pripažinti, kad įvykio darbe, kurio metu pareiškėjo Darbuotojas patyrė sunkią traumą, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais. 2024 m. balandžio 23 d.

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pasirašė Sprendimą dėl įvykio darbe, įvykusio 2019 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjo Darbuotojui, papildomo tyrimo, kuriuo pripažino, kad įvykio darbe papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir tokiu būdu įteisino Papildomo tyrimo aktą.

9. VDI nurodė, kad nacionalinis bei Europos Sąjungos teisinis reguliavimas suponuoja vienareikšmišką išvadą – įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas – siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti, o siekiant tokių tikslų, buvo vykdomi įvykio darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė pareiškėjo Darbuotojas, pirminis tyrimas, vėliau, gavus skundą, buvo atliekamas papildomas tyrimas. Pasak VDI, inspektoriai vertino visus aspektus, t. y. ne tik tuos, kurie tiesiogiai darė įtaką įvykiui darbe, bet ir tai, kas sudarė sąlygas (prielaidas) tokiai situacijai susidaryti, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe bei kokių priemonių reikia imtis, jog tokie įvykiai ateityje nepasikartotų. VDI pažymėjo, kad tinkamas darbdavio veiksmų įvertinimas yra reikšmingas įvykio darbe tyrimo tikslų įgyvendinimo prasme, nes darbdavio vaidmuo, užtikrinant saugias ir darbuotojų sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, yra esminis, kadangi nuo jo pareigų, nustatytų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vykdymo ar nevykdymo daugiausiai priklauso, ar darbuotojai dirba saugiai, ar patenka į tokias situacijas, kurios gali pasibaigti jų žūtimi ar sunkiomis traumomis.

10. VDI akcentavo, kad įvykio darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė pareiškėjo Darbuotojas, specifika yra ta, jog per nelaimingą atsitikimą darbe nukentėjo Darbuotojas, kurio darbdavys yra Lietuvos įmonė (registruota Lietuvoje) ir kuriam taikomi Lietuvos darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai, tačiau Darbuotojas įvykio metu dirbo Prancūzijoje, kurioje galioja Prancūzijos teisės aktais įteisinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, o tokia faktinė aplinkybė, įvykių darbe tyrimo prasme, yra susijusi su tam tikrais ypatumais, tačiau pagrindinis įvykio darbe, kurį atlieka VDI, tyrimo tikslas išlieka tas pats – vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją, t. y. nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, kad būtų numatytos ir įgyvendintos prevencinės priemonės panašiems nelaimingiems atsitikimams darbe išvengti.

11. VDI teigė, kad Tyrėjas Papildomo tyrimo akte išsamiai aprašė su įvykiu darbe susijusias faktines aplinkybes ir nurodė priežastis, kurios lėmė, jog įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Be to, Tyrėjas, vertindamas Darbuotojo patirtos traumos faktines aplinkybes, taip pat aktualų teisinį reguliavimą, atkreipė dėmesį į darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo priemones, kurios taikomos Prancūzijoje, t. y. šalyje, kurioje atsitiko nelaimingas atsitikimas darbe.

12. VDI pažymėjo, kad įvykį darbe, kurio metu nukentėjo pareiškėjo Darbuotojas, tyrė Prancūzijos Strasbūro darbo inspekcijos pareigūnai (toliau – ir Prancūzijos tyrėjai) ir 2020 m. balandžio 20 d. surašė protokolą Nr. 20-018 (toliau – ir Protokolas), kuriame pateikė savo išvadas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe. Prancūzijos tyrėjų vertinimu, pareiškėjas (Darbuotojo darbdavys) neįvertino konkrečios rizikos, su kuria susidūrė transporto priemonės vairuotojas, atlikdamas krovinių, vežamų per šią misiją tarp (duomenys neskelbtini) ir Prancūzijos, pakrovimo ir iškrovimo operacijas. Tyrėjas, išnagrinėjęs ir įvertinęs su įvykiu darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė pareiškėjo Darbuotojas, susijusias faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad nelaimingo atsitikimo darbe viena iš priežasčių buvo tai, jog darbdavys, negalėdamas tiesiogiai kontroliuoti Darbuotojo veiksmų, vykdant krovinio pakrovimo / iškrovimo darbus (kadangi buvo dirbama kitoje šalyje), nepasirūpino, kad būtų dirbama saugiai, laikantis šalių, kuriose dirbo nukentėjusysis, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Taip pat Prancūzijos tyrėjai Protokole pažymėjo, kad pareiškėjas neįvertino konkrečios rizikos su kuria susidūrė transporto priemonės vairuotojas, atlikdamas krovinių pervežimą per šią misiją tarp (duomenys neskelbtini) ir Prancūzijos. Prancūzijos tyrėjai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateikti dokumentai, susiję su bendrosiomis saugos ir sveikatos prevencijos priemonėmis bendrovės darbuotojams, jokiu būdu negali kompensuoti „saugos protokolo“, kuris yra rašytinis dokumentas, rengiamas kiekvienai vežimo operacijai, išskyrus, kai paslauga kartojasi. Prancūzijos tyrėjai konstatavo, kad pareiškėjas nepakankamai įvertino šio krovinio vežimo keliamą riziką ir visą atsakomybę už krovinio pakrovimo ir iškrovimo operacijas paliko įmonės Darbuotojui, nepateikdamas jam jokių tikslių su šia užduotimi susijusių instrukcijų.

13. VDI akcentavo, kad buvo transportuojamas nestandartinis krovinys, tinkamas tokio krovinio pakrovimas į transporto priemonę, jo pritvirtinimas ir iškrovimas reikalavo specialios kompetencijos (žinių, patirties), todėl ypatingai svarbu buvo prieš priimant sprendimą transportuoti tokį krovinį, įvertinti visų pirma tai, ar transporto priemonė buvo tam tinkama, kaip tinkamai krovinį išdėstyti, pritvirtinti, ar turimos tvirtinimo priemonės yra tam tinkamos ir kaip saugiai krovinį iškrauti. Pasak VDI, vadovaujantis Prancūzijos darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo teisine baze, tai turėjo būti įgyvendinta surašant „saugos protokolą“, tačiau tai padaryta nebuvo, o nukentėjusio Darbuotojo darbdavys (pareiškėjas) tuo nepasirūpino, taip pat ir nesiėmė kitų adekvačių priemonių užtikrinti, kad darbai būtų vykdomi saugiai.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo VDI Šiaulių teritorinis skyrius atsiliepime į skundą sutiko su argumentais ir motyvais, išdėstytais VDI atsiliepime į pareiškėjo skundą, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. 15. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas, apžvelgęs byloje pateiktus įrodymus, pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčas kilo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tariamai neužtikrinus tinkamos Darbuotojo saugos ir sveikatos apsaugos darbe, vertinimo, byloje taikytinas teisinis reguliavimas, nustatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau – ir DSS Įstatymas), Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) bei Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai).

17. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad teisiniu reguliavimu siekiama visokeriopos darbuotojo saugos ir sveikatos užtikrinimo – tiek numatant darbdaviui pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, tiek skiriant ypatingą dėmesį darbuotojų saugos ir sveikatos išsamiam ištyrimui bei prevencijai, ir, galiausiai, pripažįstant užsienio valstybių darbuotojų saugos ir sveikatos standartus, numatytus imperatyviomis tų valstybių teisės normomis, kai darbuotojai yra komandiruojami, siunčiami dirbti į konkrečią valstybę.

18. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju matyti, jog tiek 2023 m. rugsėjo 25 d. Akte Inspektorius, tiek ir 2024 m. kovo 4 d. Papildomo tyrimo akte Tyrėjas atkreipė dėmesį į pažeistus 2013 m. sausio 2 d. patvirtintų Instrukcijų 102 ir 103 punktų reikalavimus, tačiau Papildomo tyrimo aktu, remiantis naujai surinkta informacija, vertinant šią informaciją užsienio valstybių darbuotojų saugos ir sveikatos standartų kontekste, nurodyta, kad kraunant ir pervežant metalinius vamzdžius nebuvo įvertinta galima krovinio kritimo rizika, nebuvo parengtas rašytinis „saugos protokolas“, kurio būtinumą numato Prancūzijos darbo kodekso R4515-1 ir R4511 straipsniai. Teismas vertino, ar Papildomo tyrimo akte naujai įtraukta „saugos protokolo“ nebuvimo aplinkybė yra laikytina pakankamai svarbia, kad būtų nustatytas pareiškėjo tariamai atliktas pažeidimas.

19. Teismas atkreipė dėmesį į aktualaus „saugos protokolo“ turinį, kurį sudaro:

1) transporto priemonės charakteristikos, išdėstymas, įranga;

2) krovinių pobūdis ir pakuotė;

3) konkrečios atsargumo priemonės ir apribojimai, atsirandantys dėl vežamų medžiagų ar produktų pobūdžio, ypač tų, kuriems taikomos pavojingų medžiagų vežimo taisyklės (Prancūzijos darbo kodekso R4515-5–R4515-7 straipsniai). Teismas vertino, kad darbuotojų sveikatos ir saugos užtikrinimo kontekste ypatingą reikšmę turi būtent „saugos protokolo“ dalis, kuria numatytos konkrečios atsargumo priemonės ir apribojimai, atsirandantys dėl vežamų medžiagų ar produktų pobūdžio, ypač tų, kuriems taikomos pavojingų medžiagų vežimo taisyklės. Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra pateikęs paaiškinimus, jog tokia informacija išsamiai išdėstyta ir aptarta pareiškėjo 2017 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) pareiginiuose nuostatuose Nr. 4 bei pareiškėjo 2013 m. sausio 2 d.

Instrukcijose. Teismas vertino aplinkybę, kad toks informacijos išdėstymas alternatyviuose „saugos protokolui“ lokaliniuose pareiškėjo kaip darbovietės teisės aktuose, dar Prancūzijos tyrėjų Protokole įvardytas kaip bendrosios saugos ir sveikatos prevencijos priemonės bendrovės darbuotojams, kurios jokiu būdu negali kompensuoti „saugos protokolo“, kuris yra rašytinis dokumentas, rengiamas kiekvienai vežimo operacijai, išskyrus atvejus, kada paslauga kartojasi. Teismas pažymėjo, kad „saugos protokole“ pateikiama informacija, naudinga siekiant įvertinti bet kokio pobūdžio riziką, kylančią dėl konkrečios operacijos, taip pat prevencijos ir saugos priemonės, kurių reikia laikytis kiekviename aktualios operacijos etape.

Todėl teismas sprendė, kad „saugos protokolo“ dokumento taikymas praktikoje laikytinas specialiąja priemone, užtikrinant darbuotojų saugą bei sveikatą, pažymimas jo nepakeičiamumas bendrųjų darbdavio taikomų saugos ir sveikatos užtikrinimo priemonių atžvilgiu. Teismas akcentavo, kad vertinant „saugos protokolą“ DK 8 straipsnio kontekste, jog Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio darbdavio pavedimu laikinai dirbti užsienyje išsiųsto darbuotojo darbo santykiams Lietuvos Respublikos darbo teisės normos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja tos užsienio valstybės, į kurią siunčiama laikinai dirbti, imperatyvios nuostatos, laikytina, kad „saugos protokolas“, pagal jo akcentuojamą svarbą, laikytinas imperatyviu iš Prancūzijos teisinio reguliavimo kylančiu reikalavimu, taigi turėjo būti taikomas ir pareiškėjo vykdomoje veikloje, o toks aiškinimas aktualus vertinant ir DSS Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais laikymąsi, kadangi iš nurodytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjui neturint „saugos protokolo“, visokeriopa darbuotojų sauga ir sveikata, tokia kokia galėtų ir turėtų būti, nėra užtikrinama.

20. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad VDI Papildomo tyrimo akte, o vėliau ir Sprendime, vertindama nelaimingą 2019 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjo Darbuotojo atsitikimą darbe, nepagrįstai sureikšmino „saugos protokolo“ svarbą, ir atsižvelgdamas į tai, jog tai buvo esminis pareiškėjo skundo argumentas, pareiškėjo skundo reikalavimą, kuriuo prašyta panaikinti VDI 2024 m. balandžio 23 d. Sprendimą, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas papildomai nurodė, kad pareiškėjo reikalavimui įpareigoti VDI iš naujo įvertinti 2024 m. kovo 4 d. VDI Šiaulių teritorinio skyriaus Papildomo tyrimo aktą esant išvestiniu pirmojo reikalavimo atžvilgiu, toks reikalavimas taip pat atmestinas.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VDI Sprendimą bei įpareigoti VDI iš naujo įvertinti 2024 m. balandžio 22 d. VDI Šiaulių teritorinio skyriaus papildomo tyrimo aktą Nr. 1. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, neteisingas, šališkas, o dėl netinkamo įrodymų vertinimo formalus pareiškėjo padarytas pažeidimas nepagrįstai kvalifikuotas kaip turintis esminę reikšmę sprendžiant priežastinio ryšio klausimą jo veiksmuose.

21.2. Pareiškėjas neginčija, kad Papildomo tyrimo akte aptartas „saugos protokolas“ 2019 m. rugsėjo 26 d. nelaimingo atsitikimo, įvykusio Darbuotojo atžvilgiu metu, parengtas nebuvo, tačiau nesutinka, jog tai turėjo esminės įtakos nelaimingam atsitikimui kilti ar jo tyrimo išvadoms priimti. Pareiškėjo nuomone, „saugos protokolo“ nebuvimas – tik formalus pažeidimas, nes pagal tokį apibūdinimą, kuris yra išdėstytas skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovo aktuose bei Sprendime, jis dubliuoja įmonės vidaus lokalinius aktus ir tiesioginės įtakos nelaimingam atsitikimui ir / ar jo tyrimui neturėjo. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutiko ir savo išvadas padarė neįsigilinęs į tai, kas yra „saugos protokolas“ bei neišsamiai ištyręs jo ir lokalinių teisės aktų turinius ir atitiktis vieni kitiems.

21.3. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pateiktų ir išdėstytų įrodymų netyrė, nevertino, o tik apsiribojo selektyviai atrinktų įrodymų nurodymu (2023 m. rugsėjo 25 d. Aktas, 2024 m. kovo 4 d. Papildomo tyrimo aktas, 2024 m. balandžio 23 d. Sprendimas, 2023 m. balandžio 22 d. Išvados ir Prancūzijos tyrėjų Protokolas). Kadangi teismas vertino tik dalį atrinktų įrodymų, tai lėmė, kad buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, konstatuojant, jog pareiškėjui neturint „saugos protokolo“, visokeriopa darbuotojų sauga ir sveikata, tokia kokia galėtų ir turėtų būti, nėra užtikrinama. Teismas ignoravo pareiškėjo teiktus vidaus dokumentus.

21.4. Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas sprendimuose netyrė, neanalizavo ir nesigilino į tai, kas tai yra „saugos protokolas“ Lietuvos Respublikos teisinio reguliavimo kontekste. Skundžiamuose sprendimuose yra tik nurodoma, kad „saugos protokolas“ – tai Prancūzijos darbo kodekso R4515-1 ir R4511 straipsniuose reglamentuotas būtinas dokumentas, kurio turinį sudaro: 1) transporto priemonės charakteristikos, išdėstymas, įranga; 2) krovinių pobūdis ir pakuotė; 3) konkrečios atsargumo priemonės ir apribojimai, atsirandantys dėl vežamų medžiagų ar produktų pobūdžio, ypač tų, kuriems taikomos pavojingų medžiagų vežimo taisyklės. Tačiau daugiau nieko apie tokį dokumentą nėra žinoma, taip pat nieko nėra nurodyta, nesvarstytos ir nenagrinėtos jokios kitos galimai papildomos sąlygos, detalizacijos ir / ar išimtys, privalomi rekvizitai ir pan.

21.5. Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino aktualios Prancūzijos darbo kodekso R4515-1 ir R4511 straipsnių redakcijos turinio ir oficialaus jo vertimo į lietuvių kalbą tam, kad teisiškai galima būtų įvertinti užsienio valstybės įstatymą Lietuvos Respublikos teisės aktų ir susiklosčiusios situacijos kontekste. Pareiškėjui pagrįstų abejonių kelia ir pats dokumento pavadinimas – „saugos protokolas“, kuris kaip dokumentas turi turėti lietuvišką oficialų vertimą. Pareiškėjo vertinimu, teismas neįsigilino į tai, kas tai yra „saugos protokolas“, nes nepateikė aktualios redakcijos teisės akto analizės, vertimo, atitikties Lietuvos Respublikos galiojančioms darbo teisės normoms, nors turėjo tai padaryti sprendžiant, kiek Lietuvos Respublikos darbo teisės normos taikomos, kai jų nereglamentuoja tos užsienio valstybės, į kurią siunčiama laikinai dirbti, imperatyvios nuostatos. Taigi, tam, kad „saugos protokolo“ nebuvimas būtų pripažintas pareiškėjo įvykdyto pažeidimo priežastimi, privalėjo būti išsamiai išanalizuotas teisinis tokio dokumento reguliavimas tiek Prancūzijos Respublikos, tiek ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose pateikiant ir išsamiai aptariant pirmiausiai „saugos protokolo“ pavadinimą, jo svarbą, reikšmę, parengimo sąlygas, apimtis, pasirašymo būtinumą, taikymo išimtis ir visas aplinkybes, aktualias nagrinėjamam atvejui.

21.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės atsakė tik į vieną klausimą ir išanalizavo tik vieną pareiškėjo skundo argumentą – antrąjį, kad nebuvo parengtas rašytinis „saugos protokolas“, tačiau pirmoji atsakomybės priežastis, jog nebuvo įvertinta galima krovinio kritimo rizika, apskritai teismo nebuvo nagrinėjama. Nei atsakovas, nei teismas nepasisakė, kokiomis priemonėmis ir kokiais būdais pareiškėjas privalėjo įvertinti galimą krovinio kritimo riziką, jeigu krovinio pakrovimo ir iškrovimo metu betarpiškai dalyvauja pats instruktuotas įmonės darbuotojas ir pats pasirašo krovinio pakrovimo dokumentuose. Nors visi dokumentai teismui buvo pateikti, tačiau jie nebuvo vertinti. Todėl abstraktūs atsakovo bei teismo argumentai, kuriais dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra perkeliama atsakomybė pareiškėjui, negali būti pagrįsti, nes jie yra neišsamūs, priimti neišanalizavus pareiškėjo pateiktų bendrovės dokumentų, jų nesulyginus su oficialiu dokumentu, kuris atsakovo buvo pavadintas „saugos protokolu“ (oficialus pavadinimas nėra žinomas).

21.7. Pareiškėjo teigimu, įmonės lokaliniai dokumentai buvo pakankami, kad būtų užtikrintos Darbuotojo saugios ir sveikos darbo sąlygos, todėl „saugos protokolo“ pateiktas vertinimas tokia apimtimi, kokia yra pateikta atsakovo bei pirmosios instancijos teismo, pareiškėjui leidžia teigti, jog jis yra perteklinis dokumentas, nes Darbuotojas saugos ir sveikatos klausimais instruktuotas įstatymų nustatyta tvarka 2019 m. balandžio 1 d. pagal šešias saugos ir sveikatos instrukcijas, taip pat ir pagal Instrukciją, tačiau vertinimo, kodėl šių lokalių teisės aktų turinys neatitinka „saugos protokolo“ turinio ir statuso, nei VDI savo tyrimų aktuose, nei teismas savo sprendime nepateikė. Taigi, „saugos protokolo“ nebuvimas laikytinas tik formaliu pažeidimu ir pertekliniu reikalavimu, kurio turinys yra įtvirtintas kituose jau minėtuose pareiškėjo lokaliniuose teisės aktuose, todėl forma šiuo atveju nelemia galutinio vertinimo dėl pareiškėjo atsakomybės įvykus nelaimingam atsitikimui Darbuotojo atžvilgiu.

21.8. Nors pirmosios instancijos teismas pateikė teisinio reguliavimo, susijusios su nagrinėjamu įvykiu, analizę, tačiau visiškai nevertino pareiškėjo pateiktų svarbių nagrinėjamos bylos kontekste teisės normų. Pareiškėjas skunde kėlė klausimą ir reiškė abejones, ar tikrai atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pasiekė Nuostatuose išdėstytus tikslus. Tokių argumentų teismas visiškai nevertino, taip pat neanalizavo, ar atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsakė į Nuostatų 29 ir 30 punktuose imperatyviai išdėstytus klausimus. Pareiškėjo įsitikinimu, jo skundas toje apimtyje išnagrinėtas nebuvo, taip pat nepagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybė dėl „saugos protokolo“ nebuvimo, nes nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl šio dokumento nebuvimo, bet dėl netinkamų Darbuotojo veiksmų darbo vietoje. Todėl pareiškėjas tvirtina, kad nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp jo neveikimo ir kilusių pasekmių, nes pats „saugos protokolo“ parengimas neturėjo įtakos krovinio kritimui ir jo rizikai.

21.9. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pasinaudojo jam suteikta įstatymo teise ir pateikė įrodymus, akcentavo jų svarbą nagrinėjant ginčą, tačiau iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo akivaizdu, jog teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, todėl buvo priimtas neteisėtas ir šališkas sprendimas. Taigi, dėl to, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (įrodymai buvo atrinkti, aptarti ir įvertinti selektyviai ir atsietai nuo pareiškėjui palankių įrodymų) bei nebuvo išsamiai išanalizuotas teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos bei Prancūzijos Respublikos darbo kodeksas), buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

22. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. VDI atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Įvykio darbe, kurio metu sunkią ar mirtiną traumą patiria darbuotojas, tyrimą VDI atlieka ne siekdama surasti ir nustatyti asmenis dėl kurių kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas, bet tam, kad tokių nelaimingų atsitikimų būtų išvengta ateityje. Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai akcentuoja ypatingą darbdavio pareigą užtikrinti, kad jo darbuotojai dirbtų saugiai. DSS Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.

22.2. Pareiškėjo argumentai, kad nukentėjusysis, vykdydamas savo pareigas, turėjo visą informaciją kaip tai atlikti saugiai, nėra paremtas įvykio tyrimo metu nustatytais faktais. Pažymėtina, kad buvo transportuojamas nestandartinis krovinys, tinkamas tokio krovinio pakrovimas į transporto priemonę, jo pritvirtinimas ir iškrovimas reikalavo specialios kompetencijos (žinių, patirties), todėl ypatingai svarbu buvo, prieš priimant sprendimą transportuoti tokį krovinį, įvertinti, visų pirma, ar transporto priemonė buvo tam tinkama, kaip tinkamai krovinį išdėstyti, pritvirtinti, ar turimos tvirtinimo priemonės yra tam tinkamos, ir kaip saugiai krovinį iškrauti. Vadovaujantis Prancūzijos darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo teisės aktais, tai turėjo būti įgyvendinta surašant „saugos protokolą“, tačiau tai padaryta nebuvo. Nukentėjusiojo darbdavys tuo nepasirūpino, taip pat ir nesiėmė kitų adekvačių priemonių užtikrinti, kad darbai būtų vykdomi saugiai.

22.3. Pareiškėjas nepasisako dėl Prancūzijos tyrėjų išvadų dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių, kurios, atsakovo vertinimu, yra labai svarbios vertinant ginčytiną situaciją ir darant išvadas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė pareiškėjo Darbuotojas, priežasčių. Atsakovas akcentuoja, kas jeigu ne Prancūzijos darbo inspekcijos pareigūnai geriausiai žino darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo aspektus šalyje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir todėl Prancūzijos tyrėjų išvados turėjo esminės reikšmės nelaimingo atsitikimo priežasčių nustatymui. Prancūzijos tyrėjai aiškiai nurodė, kad siekiant užtikrinti, jog tokio pobūdžio darbai, kurių metu nukentėjo Darbuotojas, būtų vykdomi saugiai, yra taikomas rašytinis dokumentas, vadinamas „saugos protokolu“.

22.4. Pareiškėjo argumentai dėl „saugos protokolo“ vertinimo neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Tyrėjas, atlikdamas papildomą įvykio darbe tyrimą, vertindamas tai, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, ypatingą dėmesį skyrė teisiniam situacijos vertinimui, todėl vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos galiojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais, bet taip pat analizavo Europos Sąjungos teisinę bazę ir teisminę praktiką. Dokumento, kuris įvardinamas kaip „saugos protokolas“ pavadinimas yra pateiktas Protokolo, kurį surašė Prancūzijos tyrėjai, tyrę įvykį darbe, kurio metu nukentėjo Darbuotojas, oficialiame, patvirtintame vertime.

„Saugos protokolas“ yra dokumentas, kuris galioja Prancūzijos teisinėje sistemoje ir kurį parengti (užtikrinti, kad jis būtų parengtas) yra darbdavio pareiga vykdant tam tikrus darbus. Šio dokumento aktualumas, ginčijamu atveju yra tas, kad jo neparengimą, kaip vieną iš priežasčių dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, įvardijo Prancūzijos tyrėjai, pateikę savo įvykio darbe tyrimo išvadas, nes, jų vertinimu, pareiškėjo Darbuotojui saugios darbo sąlygos turėjo būti užtikrintos surašant „saugos protokolą“.

Prancūzijos tyrėjai konstatavo, kad „<...> UAB „Roslitauto“ mums pateikti dokumentai, susiję su bendrosiomis saugos ir sveikatos prevencijos priemonėmis bendrovės darbuotojams, jokiu būdu negali kompensuoti saugos protokolo, kuris yra rašytinis dokumentas, rengiamas kiekvienai vežimo operacijai, išskyrus, kai paslauga kartojasi <...>“. Šiuo atveju esmė yra ne dokumento, kurio, kaip konstatavo Tyrėjas, parengimą turėjo užtikrinti darbdavys, pavadinime, o jo vaidmenyje ginčytinu atveju užtikrinant saugias darbo sąlygas. „Saugos protokolas“ yra profesinės rizikos vertinimo priemonė.

„Saugos protokolo“ surašymo prasmė yra ta, kad darbdavys prieš kiekvieną konkrečią pakrovimo / iškrovimo operaciją surašydamas „saugos protokolą“ atlieka profesinės rizikos vertinimą, kas yra ypatingai svarbu vykdant tokias nestandartinių krovinių transportavimo operacijas, kokią vykdė nelaimingo atsitikimo metu nukentėjęs Darbuotojas. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai taip pat nustato darbdaviui imperatyvią pareigą prieš vykdant bet kokius darbus organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir numatyti bei įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones (DSS Įstatymo 25 str. 1 d.

2) p.). Papildomo tyrimo akte Tyrėjas, įvardindamas nelaimingo atsitikimo priežastis, nurodė, kad nebuvo parengtas rašytinis „saugos protokolas“, kurio būtinumą numato Prancūzijos darbo kodekso R4515-1 ir R4511 straipsniai. Kadangi darbdavys neužtikrino, kad būtų parengtas šis dokumentas, kaip to reikalauja Prancūzijos teisės aktai, nebuvo tinkamai įvertinta konkretaus krovinio galima kritimo rizika. Vadovaujantis Prancūzijos teisės aktais, būtent „saugos protokole“ pateikiama informacija, naudinga siekiant įvertinti bet kokio pobūdžio riziką, kylančią dėl konkrečios operacijos, taip pat prevencijos ir saugos priemonės, kurių reikia laikytis kiekviename minėtos operacijos etape.

22.5. Vadovaujantis 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje nuostata, kad komandiruojamiems darbuotojams turi būtų taikomos tokios pačios sąlygos, kokios yra taikomos darbuotojams, dirbantiems valstybėje, į kurią yra komandiruojamas darbuotojas, Prancūzijoje dirbantiems kitų Europos Sąjungos šalių įmonių darbuotojams turi būti užtikrinamas tokios pat saugios darbo sąlygos, kaip ir Prancūzijos įmonių darbuotojams. Prancūzijos tyrėjai, kurie vykdo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo kontrolę Prancūzijoje, Protokole konstatavo, kad Darbuotojo „<...> darbdavys neįvertino konkrečios rizikos, su kuria susidūrė sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas, atlikdamas krovinių, vežamų per šią misiją tarp (duomenys neskelbtini) ir Prancūzijos, pakrovimo ir iškrovimo operacijas „<...>“. Taip pat Prancūzijos tyrėjai konstatavo, kad darbdavys, nesudarydamas jokio „saugos protokolo“, padarė pažeidimą. Prancūzijos tyrėjų vertinimu, pareiškėjo pateikti dokumentai, susiję su bendrosiomis saugos ir sveikatos prevencijos priemonėmis pareiškėjo darbuotojams, jokiu būdu negali kompensuoti „saugos protokolo“, kuris yra rašytinis dokumentas, rengiamas kiekvienai vežimo operacijai, išskyrus atvejus, kai paslauga kartojasi. Tyrėjas įvykio darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė pareiškėjo Darbuotojas, Papildomo tyrimo metu atliko išsamų faktinį ir teisinį įvykio darbe vertinimą Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų požiūriu, taip pat ir Europos Sąjungos teisinių normų aspektu. Šalies, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo požiūriu, teisinį vertinimą atliko Prancūzijos tyrėjai, kurie pateikė savo išvadas, kurias Tyrėjas taip pat įvertino. Todėl pareiškėjo argumentai dėl įvykio darbe nepakankamo teisinio vertinimo neturi faktinio pagrindo.

22.6. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo motyvus ir argumentus, nelaimingo atsitikimo darbe faktines aplinkybes, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo teisinius aspektus. Pareiškėjo argumentai, kad jo lokaliniai teisės aktai buvo pakankami, jog būtų užtikrintos Darbuotojo saugios ir sveikos darbo sąlygos, vertintini kritiškai. Įvykio darbe tyrimo metu nustatyta, kad nors pas pareiškėją buvo parengti lokaliniai teisės aktai, Darbuotojas buvo instruktuotas, tačiau to nepakako, kad jis galėtų savarankiškai saugiai vykdyti sudėtingas stambiagabaričių krovinių pervežimo operacijas užsienio šalyje. Atsakovo vertinimu, ginčijamu atveju pareiškėjo parengtų lokalinių teisės aktų nepakako, siekiant užtikrinti saugias darbo sąlygas ir įvykdyti darbdavio pareigą – sudaryti darbuotojui saugias darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais (DSS Įstatymo 11 str. 1 d.). Akivaizdu, kad darbdavys iš anksto negalėjo žinoti ir numatyti su kokiais pavojais (rizikos veiksniais) susidurs jo darbuotojas vykdydamas konkrečias darbo užduotis komandiruotas dirbti į užsienį. Įvertinti konkrečią profesinę riziką reikalauja tiek Lietuvos Respublikos teisės aktai, tiek Europos Sąjungos teisės normos. Vienas iš būdų, kaip turėjo būti įgyvendinta darbdavio pareiga, užtikrinant saugias darbo sąlygas dirbant Prancūzijoje, yra parengiant „saugos protokolą“. Todėl pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčytinu atveju „saugos protokolo“ taikymo praktinius ir teisinius aspektus, padarė teisiškai pagrįstą išvadą.

22.7. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad nei jis, nei pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kokiomis priemonėmis ir kokiais būdais pareiškėjas privalėjo įvertinti galimą krovinio kritimo riziką, jeigu krovinio pakrovimo ir iškrovimo metu betarpiškai dalyvauja pats instruktuotas įmonės darbuotojas ir pats pasirašo krovinio pakrovimo dokumentuose, pažymi, kad, vadovaujantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, ne darbuotojo, bet darbdavio pareiga yra įvertinti profesinę riziką, ginčijamu atveju galimą krovinio kritimo riziką. Taip pat atsakovas akcentuoja, kad ne VDI ir ne teismas, turi nurodyti būdus, kuriais darbdavys turi įvykdyti savo pareigas. VDI atlikto tyrimo išvada yra ta, kad ginčijamu atveju, pareiškėjo Darbuotojui dirbant Prancūzijoje, krovinio kritimo rizika turėjo būti įvertinta parengiant „saugos protokolą“, nes tai yra būdas įvertinti galimą krovimo riziką.

22.8. Įgyvendinant įvykio darbe, kurio metu nukentėjo pareiškėjo Darbuotojas, tyrimo, kurį atliko VDI, tikslą, pareiškėjas, vadovaudamasis VDI atlikto įvykio darbe tyrimo išvadomis, siekdamas prevencinių tikslų, kad panašūs nelaimingi atsitikimai nepasikartotų ateityje, turi pergalvoti ir numatyti būdus, kaip užtikrinti, jog panašiose situacijose, kai darbuotojai siunčiami dirbti į užsienio šalis, prieš darbuotojams atliekant specifines užduotis būtų įvertinta rizika, numatytos ir įgyvendintos darbuotojų saugos ir sveikatos prevencijos priemonės, įvertinant konkrečioje šalyje galiojančius teisinius reikalavimus, kad darbuotojams būtų užtikrintos tokios pat saugios darbo sąlygos, kaip ir tos šalies darbuotojams. Taigi, pareiškėjo argumentas, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir todėl turi būti panaikintas, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VDI 2024 m. balandžio 23 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad įvykio darbe, įvykusio 2019 m. rugsėjo 26 d., kurio metu pareiškėjo Darbuotojas patyrė sunkią traumą, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, laikyti Papildomo tyrimo aktą, 2023 m. rugsėjo 25 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 2 bei pirminio ir papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi ir administracinę procedūrą baigti, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus, jog VDI Papildomo tyrimo akte, o vėliau ir Sprendime, vertindama nelaimingą 2019 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjo Darbuotojo atsitikimą darbe nepagrįstai sureikšmino „saugos protokolo“ svarbą, atmetė kaip nepagrįstus, ir atsižvelgiant į tai, kad tai esminis pareiškėjo skundo argumentas, pareiškėjo skundo reikalavimą, kuriuo prašyta panaikinti VDI Sprendimą, atmetė kaip nepagrįstą, be to, teismas, nustatęs, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VDI iš naujo įvertinti 2024 m. kovo 4 d. VDI Šiaulių teritorinio skyriaus Papildomo tyrimo aktą yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, minėtą reikalavimą taip pat atmetė.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad teismas išvadas padarė neįsigilinęs, į tai, kas yra „saugos protokolas“ ir neišsamiai ištyręs jo ir lokalinių teisės aktų turinius ir atitiktis vieni kitiems, mano, jog nei atsakovas, nei teismas netyrė, neanalizavo ir nesigilino, kas yra „saugos protokolas“ Lietuvos Respublikos teisinio reguliavimo kontekste. Pareiškėjas tvirtina, kad abstraktūs atsakovo bei teismo argumentai, kuriais dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo jam yra perkeliama atsakomybė, negali būti pagrįsti, nes jie yra neišsamūs, priimti neišanalizavus pareiškėjo pateiktų dokumentų, jų nesulyginus su oficialiu dokumentu, kuris atsakovo buvo pavadintas „saugos protokolu“. Pareiškėjo nuomone, nors teismas pateikė teisinio reguliavimo, susijusio su nagrinėjamu įvykiu, analizę, tačiau visiškai nevertino jo pateiktų svarbių nagrinėjamos bylos kontekste teisės normų. Pareiškėjo vertinimu, teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, todėl buvo priimtas neteisėtas ir šališkas sprendimas, t. y. buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nes įrodymai buvo atrinkti, aptarti ir įvertinti selektyviai bei atsietai nuo pareiškėjui palankių įrodymų, taip pat nebuvo išsamiai išanalizuotas teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos bei Prancūzijos Respublikos darbo kodeksų nuostatos).

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykis darbe įvyko 2019 m. rugsėjo 26 d., kai pareiškėjo Darbuotojas ((duomenys neskelbtini)) Prancūzijoje (duomenys neskelbtini) mieste krovinio iškrovimo metu patyrė traumą. Įvykį darbe tyrė VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo Inspektorius, kuris 2023 m. rugsėjo 25 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos Aktą, kurio 10 punkte nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodė saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimą, t. y. ruošiant krovinį iškrovimui, nuimant / atlaisvinant diržus nebuvo įsitikinta krovinio (vamzdžio) stabilumu, taip pat pažeisti Instrukcijos 102 ir 103 punktų reikalavimai.

VDI 2023 m. gruodžio 6 d. gavo (registracijos Nr. APS-131-24518) Darbuotojo sūnaus skundą dėl Akto. VDI DSS skyriaus specialistai, išnagrinėję Darbuotojo sūnaus skunde išdėstytus motyvus ir argumentus, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog tiriant įvykį buvo nustatytos visos teisiškai reikšmingos įvykio darbe aplinkybės bei pašalinti nurodyti prieštaravimai, todėl tikslinga skirti sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio pareiškėjo Darbuotojui, papildomą tyrimą. 2024 m. sausio 2 d. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius priėmė įsakymą Nr. EV-1, kuriuo skyrė įvykio darbe, kurio metu pareiškėjo Darbuotojas patyrė sunkią traumą, papildomą tyrimą, kurį įpareigojo atlikti VDI Šiaulių teritorinio skyriaus patarėją-vyriausiąjį darbo inspektorių Tyrėją. 2024 m. kovo 4 d.

Tyrėjas priėmė Papildomo tyrimo aktą, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog apie tai, kad yra atliekamas papildomas tyrimas raštiškai buvo informuotas pareiškėjas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyrius bei nukentėjusiojo (Darbuotojo) sūnus, o papildomame tyrime dalyvavo pareiškėjo darbdavio atstovas, darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, tačiau VSDFV Panevėžio skyriaus atstovas ir nukentėjusiojo sūnus papildomame tyrime nedalyvavo, be to, akcentuota, kad papildomo tyrimo metu pareiškėjo buvo paprašyta pateikti papildomo tyrimo atlikimui reikalingus dokumentus ir informaciją, o 2024 m. vasario 7 d. pareiškėjo direktorius pateikė dalį prašomos informacijos, taip pat papildomo tyrimo metu buvo kreiptasi išaiškinimo į Lietuvos transporto saugos administraciją.

Išnagrinėjęs Darbuotojo sūnaus skundo argumentus, pareiškėjo pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, įvertinęs Akte pateiktą informaciją ir pridedamus dokumentus, Tyrėjas padarė Akto papildymus, t. y. papildė ir naujai išdėstė Akto 4 punktą (nelaimingo atsitikimo aplinkybės) (Papildomo tyrimo akto 5 punktas) ir pakeitė Akto 10 punktą (nelaimingo atsitikimo priežastys) (Papildomo tyrimo akto 11 punktas). Papildomo tyrimo akte, be kita ko, nurodyta, kad organizuojant Darbuotojo komandiruotę krovinio pervežimui iš (duomenys neskelbtini) į Prancūziją, Darbuotojui nebuvo sudarytos tokios pačios darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygos, kokios yra taikomos darbuotojams, dirbantiems valstybėje, į kurią yra komandiruojamas darbuotojas.

Kraunant ir pervežant metalinius vamzdžius nebuvo įvertinta galima krovinio kritimo rizika, nebuvo parengtas rašytinis „saugos protokolas“, kurio būtinumą numato Prancūzijos darbo kodekso R4515-1 ir R4511 straipsniai. „Saugos protokole“ pateikiama informacija, naudinga siekiant įvertinti bet kokio pobūdžio riziką, kylančią dėl operacijos, taip pat prevencijos ir saugos priemonės, kurių reikia laikytis kiekviename minėtos operacijos etape. Tinkamai neįvertindamas rizikos darbdavys neįvykdė pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, numatytos DSS Įstatymo 11 straipsnyje.

Taip pat pažymėta, jog ruošiant krovinį iškrovimui, nuimant / atlaisvinant diržus nebuvo įsitikinta krovinio (vamzdžio) stabilumu, tvirtinimo diržų atlaisvinimo metu buvo stovima galimo krovinio kritimo zonoje, pažeisti Instrukcijų 102 ir 103 punktų reikalavimai. VDI DSS skyrius 2024 m. balandžio 22 d. pateikė išvadą dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. rugsėjo 26 d. sunkią traumą patyrė pareiškėjo Darbuotojas papildomo tyrimo, kuriame, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, kad atlikto pirminio tyrimo bei papildomo tyrimo įforminimo trūkumų nenustatyta, Papildomo tyrimo akte patikslintos įvykio darbe aplinkybės bei naujai išdėstytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, siūlė pripažinti, kad įvykio darbe, kurio metu pareiškėjo Darbuotojas patyrė sunkią traumą, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais ir laikyti įvykio darbe, kurio metu pareiškėjo Darbuotojas patyrė sunkią traumą, Papildomo tyrimo aktą bei papildomo tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi, taip pat siūlė administracinę procedūrą baigti.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog „saugos protokolo“ nebuvimas – tik formalus pažeidimas, nes pagal tokį apibūdinimą, kuris yra išdėstytas skundžiamame Sprendime ir atsakovo aktuose bei Sprendime, jis dubliuoja įmonės vidaus lokalinius aktus ir tiesioginės įtakos nelaimingam atsitikimui ir / ar jo tyrimui neturėjo. Tačiau iš byloje pateikto Prancūzijos tyrėjų Protokolo matyti, kad jo II dalyje „Nusikalstamų veikų klasifikavimas“ nurodyta, jog pagal Prancūzijos darbo kodekso L1262.4 straipsnį, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas laikinai komandiravo Darbuotoją šalies teritorijoje, bendrovei taikomos teisinės nuostatos ir sutartiniai susitarimai, taikytini viešojo krovinių vežimo darbuotojams, visų pirma, dėl sveikatos ir saugos darbo vietoje.

Be kita ko, Protokole, vertinant teisinį aspektą, nurodyta, kad darbdavys neįvertino konkrečios rizikos su kuria susidūrė sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas, atlikdamas krovinių, vežamų per šią misiją tarp (duomenys neskelbtini) ir Prancūzijos, pakrovimo ir iškrovimo operacijas, o nesudarydamas jokio „saugos protokolo“ pareiškėjas padarė pažeidimą, kurį sudaro pakrovimo ir iškrovimo operacijos be jokio „saugos protokolo“, t. y. pažeidimą numatytą Prancūzijos darbo kodekso L4741-1 straipsnio 1 dalies 59 punkte, L4511-1, R4515-8, R4515-4, R4515-5, R4515-6, R4515-7, R4515-1, R4515-2, R4515-3 straipsniuose ir už kurį baudžiama pagal Prancūzijos darbo kodekso L4741-1 straipsnio 1 dalies 9 punktą, L4741-5 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Protokolo turinys leidžia daryti išvadą, kad reikalavimas parengti „saugos protokolą“ yra formuluojamas kaip imperatyvus reikalavimas darbdaviui, kurio privaloma laikytis, vykdant tam tikras krovinio pakrovimo ir iškrovimo operacijas, o jo nesudarymas vertintinas kaip pažeidimas, už kurį baudžiama pagal atitinkamas Prancūzijos darbo kodekso nuostatas. Todėl pareiškėjo padarytas pažeidimas savo pobūdžiu šioje situacijoje nėra vien tik formalus pažeidimas, neturintis tiesioginės įtakos nelaimingam atsitikimui ir / ar jo tyrimui, nes būtent „saugos protokole“ pateikiama informacija reikšminga siekiant įvertinti bet kokio pobūdžio galimą riziką, kylančią dėl operacijos, taip pat prevencijos ir saugos priemones, kurių laikymasis yra svarbus tiek darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimui, tiek objektyviam nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių nustatymui.

Atsižvelgiant į tai, nurodyti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad „saugos protokolas“ dubliuoja įmonės vidaus lokalinius aktus. Tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog Protokolo turinys patvirtina, kad dėl pakrovimo ir iškrovimų operacijų, kurias atlieka atitinkamos įmonės, gabenančios krovinius iš ar į vietą, esančią už įmonės naudotojos, dar vadinamos „priimančiąja įmone“, ribų, įstatymo leidėjas priėmė specialias nuostatas pagal Prancūzijos darbo kodekso R4515-1–R4511 straipsnius, kuriems taikomas rašytinis dokumentas („saugos protokolas“), laikytinas alternatyva prevencijos planui (Prancūzijos darbo kodekso R4515-4 straipsnis), kurio turinį sudaro: 1) transporto priemonės charakteristikos, išdėstymas, įranga; 2) krovinių pobūdis ir pakuotė; 3) konkrečios atsargumo priemonės ir apribojimai, atsirandantys dėl vežamų medžiagų ar produktų pobūdžio, ypač tų, kuriems taikomos pavojingų medžiagų vežimo taisyklės (Prancūzijos darbo kodekso R4515-5–R4515-7 straipsniai), o „saugos protokole“ pateikta informacija yra reikšminga siekiant įvertinti bet kokio pobūdžio riziką, kylančią dėl operacijos, taip pat prevencijos ir saugos priemones, kurių reikia laikytis kiekviename aktualios operacijos etape. Todėl vien pareiškėjo parengtų lokalinių teisės aktų, siekiant užtikrinti visapusišką darbuotojų saugą ir sveikatą bei įvykdyti darbdavio pareigą – sudaryti darbuotojui saugias darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais (DSS Įstatymo 11 str. 1 d.), nagrinėjamu atveju nepakako ir darbdavys (pareiškėjas) turėjo parengti „saugos protokolą“.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, įmonės vidaus lokaliniai aktai, reglamentuojantys bendruosius saugos ir sveikatos darbe reikalavimus, savaime negali pakeisti ir / ar panaikinti imperatyviai nustatytos darbdavio pareigos parengti „saugos protokolą“ kiekvienai vežimo operacijai, išskyrus atvejus, kada paslauga kartojasi. Tai patvirtina ir Protokole Prancūzijos tyrėjų nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai, susiję su bendromis saugos ir sveikatos prevencijos priemonėmis bendrovės darbuotojams, jokiu būdu negali kompensuoti „saugos protokolo“, kuris yra rašytinis dokumentas, rengiamas kiekvienai vežimo operacijai, išskyrus atvejus, kai paslauga kartojasi. Taigi, darytina išvada, kad „saugos protokolas“ iš esmės nedubliuoja įmonės (šiuo atveju pareiškėjo) vidaus lokalinių aktų, bet, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikytinas specialiąja priemone, įmonės vidaus lokalinių aktų, reglamentuojančių bendrąsias saugos ir sveikatos darbe užtikrinimo priemones, atžvilgiu, kurio neturint, visokeriopa darbuotojų sauga ir sveikata, tokia, kokia galėtų ir turėtų būti, nėra užtikrinama.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išsamiai išanalizuoti teisinį „saugos protokolo“ reguliavimą Prancūzijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, pateikiant ir išsamiai aptariant pirmiausiai „saugos protokolo“ pavadinimą, jo svarbą, reikšmę, parengimo sąlygas, apimtis, pasirašymo būtinumą, taikymo išimtis ir visas aplinkybes, aktualias nagrinėjamam atvejui. Tačiau Protokolo turinys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju įvykį darbe, kurio metu nukentėjo pareiškėjo Darbuotojas, tyrė Prancūzijos Strasbūro darbo inspekcijos pareigūnai iš (duomenys neskelbtini) departamento Kontrolės skyriaus Nr. 8 ir Nr. 6, Kontrolės skyrių Nr. 2 Strasbūre, kurie Protokolo II dalyje „Nusikalstamų veikų kvalifikavimas“ pateikė bei išsamiai aprašė susiklosčiusios situacijos teisinį ir tikslinį aspektus, o Protokolo V dalyje „Baigiamosios nuostatos“ pažymėjo, jog parengė protokolus, kurie laikomi prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymais, kol nebus įrodyta priešingai pagal Prancūzijos darbo kodekso L8113-7 straipsnį.

Taip pat iš Protokolo matyti, kad prisiekusi vertėja prancūzų / anglų kalba, patvirtino, jog tai kas išdėstyta Protokole, yra tikslus pridedamos kopijos prancūzų kalba vertinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti duomenimis apie „saugos protokolo“ teisinį reguliavimą, kurie gauti iš kompetentingos Prancūzijos institucijos, taip pat nėra pagrindo vertinti, jog Tyrėjas Papildomo tyrimo akte ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neturėjo pagrindo remtis oficialiu Prancūzijos Strasbūro darbo inspekcijos pareigūnų surašytu Protokolu.

Šiuo atveju Protokolas gali būti įrodymu administracinėje byloje, kadangi yra pateiktas jo vertimas į lietuvių kalbą, vertimas patvirtintas jį išvertusio asmens parašu, o šio vertimo patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti (ABTĮ 9 str. 2 d.). Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pagrįstai vertino „saugos protokolą“ DK 8 straipsnio kontekste, nurodydamas, jog Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio darbdavio pavedimu laikinai dirbti užsienyje išsiųsto darbuotojo darbo santykiams Lietuvos Respublikos darbo teisės normos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja tos užsienio valstybės, į kurią siunčiama laikinai dirbti, imperatyvios nuostatos, todėl laikytina, kad „saugos protokolas“, pagal jo akcentuojamą svarbą, laikytinas imperatyviu iš Prancūzijos teisinio reguliavimo kylančiu reikalavimu, taigi turėjo būti taikomas ir pareiškėjo vykdomoje veikloje, o toks aiškinimas aktualus vertinant ir DSS Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais laikymąsi.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Tyrėjas Papildomo tyrimo akte, išsamiai vertino įvykio, kurio metu pareiškėjo Darbuotojas patyrė traumą, faktines aplinkybes, analizavo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo tokiomis aplinkybėmis teisinius aspektus ir kt. Taigi, kadangi pagal Prancūzijos teisinį reguliavimą, darbdaviui buvo nustatytas imperatyvus reikalavimas parengti „saugos protokolą“, o pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog toks dokumentas parengtas nebuvo, nesant priešingų duomenų, Lietuvos Respublikos institucijos neturi pagrindo abejoti Protokole nurodytais duomenimis ir pateiktu „saugos protokolo“ teisiniu vertinimu bei jo reikšme, be kita ko, kvestionuoti ar kitaip interpretuoti šį darbdaviui nustatytą imperatyvaus pobūdžio reikalavimą.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

32. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės atsakė tik į vieną klausimą ir išanalizavo tik vieną pareiškėjo skundo argumentą, t. y. jog nebuvo parengtas rašytinis „saugos protokolas“, tačiau neįvertino ir nenagrinėjo galimos krovinio kritimo rizikos. Šiuo aspektu akcentuotina, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jis vertino, ar Papildomo tyrimo akte naujai įtraukta „saugos protokolo“ nebuvimo aplinkybė yra laikytina pakankamai svarbia, jog būtų nustatytas pareiškėjo tariamai atliktas pažeidimas. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino ne vien tik faktą, kad pareiškėjas neparengė „saugos protokolo“, bet ir šio dokumento reikšmę pareiškėjo galimai atlikto pažeidimo kontekste, taip pat ir darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais (DSS Įstatymo 11 str. 1 d.). Kaip jau minėta, „saugos protokole“ yra pateikiama informacija apie: 1) transporto priemonės charakteristikas, išdėstymą, įrangą; 2) krovinių pobūdį ir pakuotę; 3) konkrečias atsargumo priemones ir apribojimus, atsirandančius dėl vežamų medžiagų ar produktų pobūdžio, ypač tų, kuriems taikomos pavojingų medžiagų vežimo taisyklės (Prancūzijos darbo kodekso R4515-5–R4515-7 straipsniai). Todėl nors pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl galimo krovinio kritimo rizikos, tačiau jo pateiktas vertinimas, kad „saugos protokolas“ laikytinas specialiąja priemone, užtikrinančia darbuotojų saugą bei sveikatą, kurio nesant visokeriopa darbuotojų sauga ir sveikata, tokia kokia galėtų ir turėtų būti, nėra užtikrinama, iš esmės apima ir krovinio kritimo rizikos vertinimą, t. y. nesant parengto „saugos protokolo“ iš esmės negalima tinkamai įvertinti bet kokio pobūdžio rizikos, kylančios dėl operacijos, prevencijos ir saugos priemonių, kurių reikia laikytis kiekviename aktualios operacijos etape, taigi ir užtikrinti visapusišką darbuotojų saugą bei sveikatą.

33. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

34. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

35. Dėl kitų pareiškėjo argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Roslitauto“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė