A-261-2928-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-2928/2012

Teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-00220-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 4.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjai A. D. K., atsakovo atstovei Gintarei Baziliukaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. D. K. skundu (b. l. 1-5) ir patikslintu skundu (b. l. 29-33) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 3SD-(14.3.104.)-5276 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepardavimo pareiškėjai“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-146 1 punktą ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyrių patenkinti prašymą, t. y. parduoti pageidaujamą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir suformuoti jį šiuo metu rengiamame Mardasavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad prašomas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypas, skirtingai nei teigiama Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyriaus rašte ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendime, yra įsiterpęs tarp privačios nuosavybės žemės sklypų ir ribojasi su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), keliu iš Žiūrų kaimo į Trakiškių kaimą, einančiu per valstybinę žemę (kuris atskiria prašomą žemės ūkio paskirties žemės sklypą nuo miškų ūkio paskirties žemės sklypo), ir valstybinės žemės sklypu. Tokia sklypo padėtis atitinka sąvoką „įsiterpęs“, nes daugiau nei 50 proc. jo perimetro ilgio ribojasi su privačios žemės sklypais, nemaža likusio perimetro ilgio dalis keliu ribojasi su miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Teisės aktuose nėra numatyta, kad žemės sklypas iš visų pusių būtų apribotas vien privačiais sklypais. Nacionalinės žemės tarnybos teiginys, kad pareiškėjos pageidaujamas pirkti apie 0,50 ha ploto žemės sklypas, esantis Dzūkijos nacionalinio parko bei Ūlos kraštovaizdžio draustinio teritorijose, nėra laikytinas įsiterpusiu į žemės ūkio naudmenas žemės sklypu, nes ribojasi ne tik su privačios žemės sklypais, bet ir bendro naudojimo keliu, yra nepagrįstas, nes bendro naudojimo kelias iš Žiūrų kaimo į Trakiškių kaimą minėtoje vietoje atskiria žemės ūkio paskirties žemę nuo miškų ūkio paskirties žemės, t. y. jis yra riba tarp skirtingos paskirties žemės sklypų. Todėl pareiškėja teigė, jog skundžiami sprendimai, kuriuose buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą parduoti apie 0,50 ha ploto žemės sklypą, esantį Trakiškių kaime, Varėnos rajone, nėra motyvuoti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėja 2010 m. liepos 18 d. Varėnos žemėtvarkos skyriui pateikė papildomą prašymą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Trakiškių kaime, Varėnos rajone, kuris ribojasi su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir keliu iš Žiūrų kaimo į Trakiškių kaimą, ir nurodė, kad nepretenduoja į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, todėl papildomų dokumentų neteikia. Varėnos žemėtvarkos skyrius 2010 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. 3.2(V1)-1.37-209 pareiškėjai paaiškino, kad, nepateikus dokumentų, pageidaujamas pirkti žemės sklypas pareiškėjai bus parduodamas aukcione pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 17 eiliškumo grupę. Varėnos rajono laikraštyje „Merkio kraštas“ 2011 m. rugsėjo 30 d. Varėnos žemėtvarkos skyrius paskelbė informaciją apie Mardasavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir nurodė, kad asmenys, pageidaujantys šioje kadastro vietovėje gauti žemės, miško, vandens telkinius nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, nuomoti, neatlygintinai naudotis ar gauti patikėjimo teise žemę iš valstybės, iki 2011 m. spalio 12 d. gali pateikti prašymus Varėnos žemėtvarkos skyriui. Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1108 „Dėl asmenų sąrašų tvirtinimo Mardasavo kadastro vietovėje“ patvirtintame Asmenų, kuriems bus projektuojami žemės sklypai, sąraše įrašyti asmenys, kuriems žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytas 1, 7, 8, 10, 18 eiliškumo grupes, ir asmenys, pageidaujantys valdyti patikėjimo teise žemės sklypus.

Varėnos žemėtvarkos skyrius 2011 m. spalio 28 d. rašte Nr. 3SD-(14.3.104)-5276 pareiškėjai paaiškino, kad jos pageidaujamas pirkti žemės sklypas nėra įsiterpęs tarp privačios žemės sklypų, todėl negali būti parduodamas. Pareiškėjos pageidaujamas pirkti žemės sklypas patenka į Dzūkijos nacionalinio parko bei Ūlos kraštovaizdžio draustinio teritorijas. Remiantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalimi ir Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 6 dalimi, ginčo žemės sklypas nėra laikytinas įsiterpusiu į žemės ūkio naudmenas ir tarp privačios žemės valdų esančiu žemės sklypu, nes ribojasi ne tik su privačios žemės sklypais, bet ir su bendro naudojimo keliu. Kitoje šio kelio pusėje taip pat yra ne privačios žemės valdos, o valstybinė žemė, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjos A. D. K. skundą kaip nepagrįstą.

Iš byloje esančio laisvos valstybinės žemės plano (b. l. 83) ir kitų rašytinių įrodymų (b. l. 7, 13) teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas ribojasi ne tik su privačios žemės sklypais, bet ir su valstybinės žemės sklypu bei bendro naudojimo keliu, kitoje šio kelio pusėje taip pat yra ne privačios žemės valdos, o valstybinė žemė, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai. Šio fakto neneigia ir pareiškėja. Kadangi ginčo sklypas ribojasi ne tik su privačiais žemės sklypais, bet ir su valstybinės žemės sklypu ir keliu, už kurio taip pat yra valstybinė žemė, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčo sklypas yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų. Pripažino, jog atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo sklypas nėra laikytinas įsiterpusiu į žemės ūkio naudmenas ir tarp privačios žemės valdų esančiu žemės sklypu.

Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. 1lT-(7.5)-146, kuriuo atsisakyta įpareigoti Varėnos žemėtvarkos skyrių priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjai būtų leidžiama pirkti apie 0,50 ha žemės sklypą, esantį Trakiškių kaime, Varėnos rajone, ir Varėnos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. 3SD-(14.3.104.)-5276 dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepardavimo pareiškėjai yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjos skundo motyvas, kad skundžiami sprendimai yra nemotyvuoti ir neargumentuoti.

III. Pareiškėja A. D. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyrių patenkinti jos prašymą parduoti pageidaujamą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir suformuoti jį žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Apeliaciniame skunde (b. l. 98-99) nurodoma, kad:

1. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas iš esmės nėra teisiškai motyvuotas ir/ar argumentuotas. Vienintelė motyvacija, kurią pateikia pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas savo sprendimą, yra tik Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyriaus teiginių („Atsižvelgiant į tai, kad Jūsų pageidaujamas pirkti žemės sklypas nėra įsiterpęs tarp privačios žemės sklypų ir nėra įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondą, parduoti jo negalime“) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimo motyvų („Pareiškėjos pageidaujamas pirkti apie 0,50 ha ploto žemės sklypas, esantis Dzūkijos nacionalinio parko bei Ūlos kraštovaizdžio draustinio teritorijose, nėra laikytinas įsiterpusiu į žemės ūkio naudmenas žemės sklypu, nes ribojasi ne tik su privačios žemės sklypais, bet ir bendro naudojimo keliu“) atkartojimas, tačiau iš esmės jis nieko nepaaiškino ir teisiškai nepagrindė.

2. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyriui nėra pateikti piliečių prašymai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą suprojektuoti grąžinamą, perduodamą ar suteikiamą nuosavybėn neatlygintinai pareiškėjos prašomą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Šį faktą pagrindžia tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2)-838 ir 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2)-1007 (pridedama) pareiškėjai leista laikinai naudotis kaip tik tuo žemės sklypu (išskaidžius jį atskirais sklypeliais), kurį ji prašo parduoti.

3. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 8 punktą Žemėtvarkos projektuose arba projektui prilyginamuose planuose numatomas vietinės reikšmės kelių tinklas ir kiti teritorinio tvarkymo elementai turi užtikrinti transporto išlaidų ekonomiją ir patogų žemės naudojimą. Metodikos 43 punktas nustato, kad žemės sklypai projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Žemės sklypų ribos turi sutapti su stabiliomis kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais ar jų viduriu, miškų, kitų aiškių naudmenų (pelkių), valstybinės ir vietinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, senomis ežiomis, besiribojančių žemės sklypų ribomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Metodikos nuostatas bendro naudojimo (vietinės reikšmės) kelias (kelio žemė), einantis iš Žiūrų kaimo į Trakiškių kaimą, yra sklypo riba, todėl pareiškėjos pageidaujamas pirkti apie 0,50 ha ploto žemės sklypas, esantis Dzūkijos nacionalinio parko bei Ūlos kraštovaizdžio draustinio teritorijose, yra įsiterpęs tarp jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (Mardasavo kadastro vietovės plane sklypo Nr. 432-1) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (Mardasavo kadastro vietovės plane sklypo Nr. 414-1), kitam žmogui privačia nuosavybe priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (Mardasavo kadastro vietovės plane sklypo Nr. 302-3) ir bendro naudojimo kelio, kuris yra sklypo riba ir kuris pagal galiojančias teisės aktų nuostatas niekada netaps ir negali tapti privačiu žemės sklypu (nebus grąžintas, perduotas ar suteiktas privačion nuosavybėn neatlygintinai). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą, visiškai neįvertino Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatų ir bendro naudojimo kelio (kelio žemės), kaip teritorinio tvarkymo elemento, kuris yra pareiškėjos pageidaujamo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo riba ir kuris pagal galiojančias teisės aktų nuostatas nėra ir niekada netaps privačiu žemės ūkio paskirties sklypu, statuso.

4. Prašomas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypas, skirtingai nei teigiama Vilniaus apygardos teismo sprendime, faktiškai yra įsiterpęs tarp privačios nuosavybės žemės sklypų. Joks įstatymas nenumato sąvokos „įsiterpęs“ apibrėžimo, bei nenumato įgaliojimų šią sąvoką apibrėžti poįstatyminiais teisės aktais, todėl ją reikėtų suprasti ir taikyti taip, kaip ji suprantama ir taikoma kasdienėje kalboje, t. y. „įlindęs į tarpą“. Taip traktuojant, pareiškėjos prašomas įsigyti žemės sklypas yra įsiterpęs tarp privačios žemės sklypų. Kasdienėje kalboje, kalbant apie žemės ploto (sklypo) įsiterpimą tarp kitų žemės plotų (sklypų), įprastai reiktų vadovautis elementariais tokio žemės ploto bei aplinkinių plotų geometriniais kriterijais (požymiais). Vertinant šiuo požiūriu aptariamo sklypo padėtis visiškai atitinka sąvoką „įsiterpęs“, kadangi žymiai daugiau nei 50 proc. (pareiškėjos paskaičiavimais – 70 proc. (160 m.)) aptariamo sklypo perimetro ilgio ribojasi su privačios žemės sklypais, likusio perimetro ilgio dalis ribojasi su pirmiau minėtu bendro naudojimo keliu (pareiškėjos paskaičiavimais apie 20 proc. (50-60 m.)). Pabrėžtina, kad aptariama įstatymo nuostata nereikalauja, kad toks žemės sklypas iš visų pusių būtų apsuptas (apribotas) vien privačiais sklypais ir vien žemės ūkio naudmenomis – jis turi būti tik įsiterpęs (įlindęs į tarpą) tarp tokių sklypų. Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas bylą, net nevertino klausimo, kaip suvokti aptariamas įstatymines nuostatas dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, kas yra laikytina „įsiterpusiu“ žemės sklypu, neaptarė kokiais kriterijais remiantis galima spręsti, ar vienas, ar kitas žemės sklypas yra ar nėra įsiterpęs tarp kitų sklypų ir dėl kokių priežasčių laikė geometrinį įstatyme vartojamo termino „įsiterpęs“ aiškinimą nepriimtinu, ir kaip jį reikėtų aiškinti kitaip.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 109-112) nurodo, kad:

1. Skundžiamame sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas sutiko su tokiu teisės normų, reglamentuojančių žemės ūkio paskirties žemės pardavimą saugomose teritorijose, taikymu ir padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog ginčo sklypas yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, kadangi ginčo žemės sklypas ribojasi ne tik su privačios žemės sklypais, bet ir su valstybinės žemės sklypu bei bendro naudojimo keliu, kitoje šio kelio pusėje taip pat yra ne privačios žemės valdos, o valstybinė žemė, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai. Negalima sutikti su tuo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir kad ginčo sklypas gali būti laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų.

2. Iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies bei Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostatų galima išskirti kriterijus, kuriuos turi atitikti žemės plotas, kad jis galėtų būti laikomas įsiterpusiu Saugomų teritorijų įstatymo ir Žemės reformos įstatymo prasme: 1) tokio žemės sklypo plotas negali viršyti 5 hektarų; 2) šis žemės plotas turi būti įsiterpęs į žemės ūkio naudmenas; 3) šis žemės plotas turi būti tarp privačios žemės valdų; 4) šis žemės plotas turi būti tinkamas naudoti žemės ūkio veiklai. Kaip matyti iš byloje pateikto laisvos valstybinės žemės plano, ginčo sklypas iš rytų pusės ir pietų pusės ribojasi su privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypais, tačiau šiaurinėje dalyje ginčo žemės sklypas ribojasi su bendro naudojimo keliu iš Žiūrų kaimo į Trakiškių kaimą. Be to, vakarinėje pusėje ginčo sklypas ribojasi su lauko keliu, už kurio yra miškų ūkio paskirties žemė. Todėl darytina išvada, kad ginčo sklypas neatitinka visų aukščiau minėtų įsiterpusio žemės sklypo kriterijų, kadangi jis nėra įsiterpęs į žemės ūkio naudmenas ir nėra tarp privačios žemės valdų, nes keliai, su kuriais ribojasi ginčo sklypas, nėra privačios žemės ūkio naudmenos.

3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad sąvoka „įsiterpęs“ turėtų būti aiškinama vadovaujantis geometriniais kriterijais, t. y. kad žemės sklypas turėtų būti laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų, jeigu jo didesnė perimetro ilgio dalis ribojasi su privačiais žemės sklypais, kadangi toks teisės normų aiškinimas nėra pagrįstas ir neatitinka šių normų prasmės. Be to, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad „aptariama įstatymo nuostata nereikalauja, kad toks žemės sklypas iš visų pusių būtų apsuptas (apribotas) vien privačiais sklypais ir vien žemės ūkio naudmenomis“. Priešingai – minėtoje Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies nuostatoje aiškiai nurodoma, kad saugomoje teritorijoje gali būti parduodami tik tie žemės sklypai, kurie yra įsiterpę į žemės ūkio naudmenas ir esantys tarp privačios žemės valdų.

4. Valstybinė žemė yra suteikiama laikinai naudotis vadovaujantis Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112, kuris reglamentuoja neperduoto naudotis ir neišnuomoto valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, esančio kaimo gyvenamosiose vietovėse ir teritorijose, priskirtose miestams po 1995 m. birželio 1 d., kuris yra tinkamas žemės ūkio veiklai vykdyti, suteikimą laikinai naudotis. Todėl ta aplinkybė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-838 ir 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1007 pareiškėjai yra suteikta laikinai naudotis dalis ginčijamos žemės ploto, nėra reikšminga šios administracinės bylos kontekste.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (2012 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. I-1607 redakcija) 10 straipsnio 6 dalies bei Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2011 m. vasario 13 d.), 5 punkto nuostatos, kad valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose tarp privačių žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 ha žemės plotai privačion nuosavybėn parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams, aiškinimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui 2006 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą pirkti apie 0,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Trakiškių kaime, Varėnos rajone ir patenkantį į Dzūkijos nacionalinio parko bei Ūlos kraštovaizdžio draustinio teritorijas, kuris ribojasi su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir keliu iš Žiūrų kaimo į Trakiškių kaimą (b. l. 6). 2010 m. balandžio 6 d. pareiškėja pateikė dar vieną prašymą, kuriame buvo prašoma atsakyti į jos 2006 m. balandžio 4 d. prašymą dėl žemės įsigijimo ir informuoti apie reikiamus atlikti veiksmus dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo (b. l. 8).

Atsakydamas į 2010 m. balandžio 6 d. pareiškėjos prašymą, Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 3.29-(V.l)-(1.37)-1456 pareiškėjai paaiškino, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta eilės tvarka, pagal kurią, vykdant žemės reformą kaimo gyvenamojoje vietovėje, žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose ir nurodė, kad, vadovaujantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (toliau – ir Taisyklės), 9 punkto nuostatomis, būtina pateikti papildomus dokumentus, kuriuos turėdamas, žemėtvarkos skyrius organizuos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą. Taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypus pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, žemės sklypai šiems asmenims bus parduodami uždarojo aukciono būdu (b. l. 9-11).

Pareiškėja 2010 m. liepos 8 d. Varėnos žemėtvarkos skyriui pateikė papildomą prašymą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Trakiškių kaime, Varėnos rajone, kuris ribojasi su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir keliu iš Žiūrų kaimo į Trakiškių kaimą. Prašyme taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio nuostatas nepretenduoja į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, todėl papildomų dokumentų pateikti nereikia (b. l. 12-13).

Varėnos žemėtvarkos skyrius 2010 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. 3.2(V1)-1.37-209 pareiškėjai paaiškino, kad nepateikus dokumentų, nurodytų Taisyklių 9 punkte, pageidaujamas pirkti žemės sklypas pareiškėjai bus parduodamas aukcione pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 17 eiliškumo grupę. Taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėjai bus išsiųstas kvietimas dalyvauti rengiamame Mardasavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuriame bus aptariama žemės sklypų projektavimo tvarka (b. l. 14).

Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1108 „Dėl asmenų sąrašų tvirtinimo Mardasavo kadastro vietovėje“ patvirtintame Asmenų, kuriems bus projektuojami žemės sklypai, sąraše įrašyti asmenys, kuriems žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytas 1, 7, 8, 10, 18 eiliškumo grupes ir asmenys, pageidaujantys valdyti patikėjimo teise žemės sklypus.

Varėnos žemėtvarkos skyrius 2011 m. spalio 28 d. sprendime (rašte) Nr. 3SD-(14.3.104)-5276 pareiškėjai paaiškino, kad vadovaujantis Taisyklių 5 punkto nuostatomis valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose tarp privačių žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 ha žemės sklypai privačios nuosavybėn parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams ir nurodė, kad jos pageidaujamas pirkti žemės sklypas nėra įsiterpęs tarp privačios žemės sklypų, todėl negali būti parduodamas (b. l. 45-46).

Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamo direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-146 1 punktu netenkino pareiškėjos prašymo parduoti apie 0,50 ha ploto žemės sklypą, esantį Trakiškių kaime, Varėnos rajone (b. l. 51-55).

Pareiškėja tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde ginčija atsakovo atliktą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje bei Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 5 punkte numatytos nuostatos dėl žemės ūkio veiklai tinkamų naudoti ne didesnių kaip 5 ha žemės plotų įsiterpimo tarp privačių žemės sklypų, aiškinimą. Jos nuomone, ginčo valstybinės žemės sklypas, kurį ji pretenduoja įsigyti, yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Žemės reformos įstatymas, reglamentuojantis žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką, numato, kad žemės reformos tikslai yra užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę (2 str.). Vadinasi, šiame įstatyme numatyti būdai ir priemonės, kuriomis siekiama padėti asmenims įgyvendinti konstitucinę jų teisę į žemės nuosavybę, nagrinėjamu atveju – valstybinės žemės pardavimas tam tikriems asmenims supaprastinta tvarka. Atsižvelgiant į tai, ir minėto įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostata aiškintina, remiantis teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodu, pažymint, jog asmenims, nuosavybės teise turintiems žemės sklypus Valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose, parduodami tarp jų sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 ha valstybinės žemės plotai, kad minėti asmenys galėtų netrukdomai įgyvendinti teisę į žemės nuosavybę, turėdami nuosavybės teise vientisą žemės sklypo plotą. Šiuo atveju termino „įsiterpęs“ aiškinimas remiantis geometriniu (sklypo perimetro) kriterijumi nėra pakankamas išvadai, kad atitinkamas žemės sklypas gali būti parduodamas su juo besiribojančių sklypų savininkams. Kaip minėta, toks aiškinimas turėtų remtis įstatymo (ir konkrečios normos) tikslo kriterijumi.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nuosavybės teise turimi žemės sklypai (Nr. (duomenys neskelbtini) (Mardasavo kadastro vietovės plane sklypo Nr. 432-1) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (Mardasavo kadastro vietovės plane sklypo Nr. 414-1)) tik ribojasi su jos pageidaujamu pirkti valstybinės žemės sklypu, kuris taip pat ribojasi ir su kitam asmeniui priklausančiu žemės sklypu (Nr. (duomenys neskelbtini), (Mardasavo kadastro vietovės plane sklypo Nr. 302-3)) bei su kitu valstybinės žemės sklypu (valstybinės žemės planas (b. l. 83) ir kiti rašytiniai įrodymai (b. l. 7, 13)), todėl, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, negalima teigti, jog pareiškėjos pageidaujamas žemės sklypas yra įsiterpęs vien tik tarp jai nuosavybės teise priklausančių sklypų ir jai gali būti leidžiama pirkti šį sklypą Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 6 dalies pagrindu. Pareiškėjos nurodytas geometrinis termino „įsiterpęs“ aiškinimas, kaip minėta, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas pripažinti jos pageidaujamą įsigyti valstybinės žemės sklypą įsiterpusiu tarp pareiškėjai priklausančių žemės sklypų.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Varėnos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. 3SD-(14.3.104.)-5276 dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepardavimo pareiškėjai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. 1lT-(7.5)-146, kuriuo atsisakyta įpareigoti Varėnos žemėtvarkos skyrių priimti sprendimą leisti pareiškėjai pirkti apie 0,50 ha žemės sklypą, esantį Trakiškių kaime, Varėnos rajone, yra teisėti ir pagrįsti, tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas