2019-09-18 Nr. AB-17803-3-61-3-03685-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1508-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03685-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (teisių ir pareigų perėmėjas – Vilniaus pataisos namai), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 145 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. vasario 27 d. atlieka bausmę Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K pareiškėjui buvo netinkamai suteiktos gydymo (medicininės) paslaugos, nes reikalingi tyrimai buvo padaryti tik po 9 mėnesių, o ne nustatyta tvarka, atvykus į įstaigą. 2015 m. vasario 22 d. buvo nustatyta, kad pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini), tačiau iki 2017 m. rugsėjo 27 d. jam nebuvo skirtas joks gydymas. Tai, pareiškėjo manymu, yra asmens kankinimas, be to, buvo suklastota jo sveikatos priežiūros kortelė. Pareiškėjas paaiškino, kad jam teko badauti dėl neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų. Lukiškių TI-K dušo patalpose vietoje skysto muilo yra pilamas antiseptikas, kuris kenkia pareiškėjo sveikatai, o kartais muilo dozatoriai apskritai nėra pildomi. Nuo 2017 m. spalio 6 d. pareiškėjui buvo pradėtas tiekti dietinis maistas, jam priklausė gauti du kartus po 10 g sviesto, tačiau jis buvo patiekiamas vieną kartą, po 20 g, bet realiai toks kiekis nebuvo išduodamas. Pareiškėjas teigė, kad dėl nemokamų darbų, kuriuos jis verčiamas dirbti, ir kopijų darymo jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau buvo įžeidinėjamas ir negavo jokio atsakymo. Lukiškių TI-K pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas, tarnyboje elgėsi aplaidžiai. Dėl tokių neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimuose į skundą ir patikslintus skundus, prašė juos atmesti.

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė). Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją (įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą informaciją, įdeda apskaitos dokumentus). Dėl (duomenys neskelbtini) gydymo pareiškėjui buvo paaiškinta, kad gydymą pradėti ir tęsti gali infekcijų ligų gydytojai arba III lygio asmens gydytojai, todėl pareiškėjas bus konsultuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL), kuri turi išduotą licenciją infekcinių ligų gydytojo veiklai. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K yra maitinami teisės aktų nustatyta tvarka, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Dietinis maistas yra skiriamas pagal gydytojo nurodytas rekomendacijas, o maisto kiekis ir kokybė yra tikrinami atsakingų asmenų. Kalintiems asmenimis suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duše. Duše yra įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį. Dėl pareiškėjo prašymo palikti daiktus kameroje išvykstant į LAVL Lukiškių TI-K paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo gautas pareiškėjo prašymas pateikti pareiškėjui pažymą apie jam skirtus vaistus, į kurį Lukiškių TI-K administracija atsakė, o kitų prašymų Lukiškių TI-K minėtą dieną nėra gavusi. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą yra nepagrįstas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo P. V. skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 174 straipsnį asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus (1 d.). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Šių tarnybų struktūrą, pareigybių skaičių ir veiklos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras. Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės (2 d.). Laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (3 d.). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (4 d.).

7. Teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą patvirtino, jog nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi su 2017 m. gruodžio 18 d. skundu dėl įrašų asmens sveikatos istorijoje bei gydytojo infektologo konsultacijos. Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 96-31 pareiškėją informavo, kad 2018 m. sausio 4 d. pareiškėjo sveikatos istorijoje buvo padarytas pataisymas, išbraukiant 2017 m. gruodžio 8 d. įrašą, kad pareiškėjas buvo supažindintas su atitinkama informacija. Taip pat pareiškėjui paaiškinta, kad LAVL turi licenciją infekcinių ligų gydytojo veiklai ir kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) gydymą pradėti ir tęsti bei išrašyti kompensuojamųjų vaistų receptus gali infekcinių ligų gydytojai ir III lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai gastroenterologai, todėl pareiškėjas 2018 m. sausio 25 d. bus konsultuotas LAVL infekcinių ligų gydytojo.

9. Teismas vertino, kad iš pareiškėjo skundo neaišku, kokie konkrečiai jo sveikatos priežiūros kortelės duomenys buvo klastojami, o jo teiginiai dėl duomenų klastojimo, gydymo paslaugų nesuteikimo labai abstraktūs ir nekonkretizuoti. Teismas, įvertinęs tai, kad minėtu 2018 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjas buvo tiksliai informuotas tiek apie pakeistus įrašus jo sveikatos priežiūros kortelėje, tiek apie galimą pradėti gydymą, sergant (duomenys neskelbtini) ir atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų šį sprendimą skundęs, padarė išvadą, kad pateikta informacija pareiškėjui buvo aiški ir suprantama. Pareiškėjo argumentai dėl tinkamų gydymo sąlygų nesuteikimo ir sveikatos priežiūros kortelės klastojimo yra deklaratyvūs ir konstatuoti pažeidimą nėra jokio pagrindo.

10. Lukiškių TI-K suimtieji ir nuteistieji yra maitinami vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ parengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Dietinis maitinimas gali būti skiriamas ligoniams, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose pagal gydančių gydytojų rekomendacijas (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. V-94 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr.4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 1.2 p.).

11. Teismas pareiškėjo teiginį, kad jam patiektas maistas (sviestas) neatitinka nustatytų svorio reikalavimų atmetė kaip neįrodytą. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateikta informacija, iš kurios matyti, kad visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos, o atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Sviestas dalinamas atitinkamos talpos dozatoriais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maistas, skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Visų maisto dalintojų sveikatos būklė yra patikrinta, maisto dalintojai yra sveiki. Pareiškėjui ne kartą buvo atsakyta į jo skundus dėl tiekiamo maisto (2017 m. birželio 19 d., 2017 m. lapkričio 8 d.).

12. Lukiškių TI-K nurodė, jog dušinėse įrengti muilo dozatoriai yra nuolat pildomi pagal poreikį. Pareiškėjui 2017 m. gruodžio 1 d. pranešimu Nr. 24-7902 buvo paaiškinta, kad tuo atveju, jeigu muilo dozatoriuose pasibaigia skystas muilas ir / ar plaukų šampūnas arba patys dozatoriai yra netvarkingi, būtina kreiptis į budintį pareigūną, kuris iškviečia atsakingą asmenį sutvarkyti arba užpildyti dozatorių. Kūno prausiklį ir plaukų šampūną Lukiškių TI-K tiekia uždaroji akcinė bendrovė „Eurobiuras“ ir šios higienos priemonės turi kokybės sertifikatus. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis šiuo klausimu į Lukiškių TI-K administraciją ir jam buvo atsisakyta pakeisti ar užpildyti muilo dozatorių, byloje nėra pateikta. Todėl teismas padarė išvadą, kad tokio pobūdžio pareiškėjo teiginiai yra neįrodyti.

13. Dėl neetiško Lukiškių TI-K darbuotojos elgesio (įžeidinėjimų), kai pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl nemokamų darbų ir kopijų darymo, teismas pripažino, kad pareiškėjas skunde pateikė tik deklaratyvius (bendro pobūdžio) teiginius, kad Lukiškių TI-K pareigūnė pokalbio metu elgėsi neetiškai ir nemandagiai, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų. Teismas rėmėsi atsakovo atstovo pateikta informacija, kad Lukiškių TI-K darbuotojai tarnyboje vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais ir stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo bei etikos principų ir pareiškėjo argumentus laikė nepagrįstais.

14. Teismas nurodė, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, jo paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012). Pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė, todėl teismas laikė, kad jis neįrodė, jog Lukiškių TI-K atliko neteisėtus veiksmus, taip pat pareiškėjas nepagrindė ir prašomo priteisti žalos dydžio.

15. Teismas konstatavo, kad neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų nenustatyta, todėl valstybei nekyla pareiga pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį atlyginti neturtinę žalą pareiškėjui ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėjas P. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jam iš atsakovo 145 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

17. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė neobjektyviai, nevertindamas pareiškėjo pateiktų įrodymų, teismo posėdžio metu nebuvo atliktas įrodymų tyrimas. Pareiškėjo nuomone, jo skundas dėl minėtų priežasčių buvo atmestas nepagrįstai ir prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi atlikti išsamų įrodymų tyrimą.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Lukiškių TI-K nurodo, jog byloje nenustatyta būtinoji valstybės civilinės atsakomybės sąlyga – valstybės institucijos neteisėti veiksmai, todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją, o teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikia jokių naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas P. V. kildino iš neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų dėl medicinos paslaugų nesuteikimo, dietinio maitinimo, higienos priemonių (muilo ir šampūno dozatorių netinkamo pildymo dušo patalpose), Lukiškių TI-K pareigūnų netinkamo elgesio bei aplaidaus pareigų vykdymo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nenustatęs Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat prašo atlikti išsamų įrodymų tyrimą.

22. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

23. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

24. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

25. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės aktų reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, dėl to, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.).

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas, susijusias su įrodymų vertinimu ir jų tyrimu, yra pasisakęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 57 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjui, teismo posėdžio garso įrašas bei informacinė pažyma (II t., b. l. 87-88) patvirtina, kad teismo posėdžio metu buvo atliktas įrodymų tyrimas, pareiškėjas šioje proceso stadijoje nepareiškė jokių prašymų ar papildymų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, juos aptarė ir dėl jų sprendime pakankamai išsamiai pasisakė. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių įrodymų, kurie jo nuomone, teismo nebuvo ištirti, nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl netinkamo įrodymų ištyrimo, o pateikia iš esmės lakoniškus ir abstrakčius teiginius dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo įrodymų tyrimo ir vertinimo prasme.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas galėtų būti naikinamas. Teismo sprendimas yra motyvuotas, priimtas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus su ginčo esme susijusias faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių netenkintas pareiškėjo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, o pareiškėjo skundas atmestas. Vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aplinkybes vertino ne taip, kaip pageidavo ar juos vertino pats pareiškėjas, nesant konkrečių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių tokio pobūdžio teiginius, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė