N-575-603-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-603/2012

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00190-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarimo S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 15 d. nutarimu pripažino S. B. (toliau – ir S. B.) kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje ir skyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą – 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Teismas nustatė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas S. B. surašytas už tai, kad jis 2010 m. balandžio 1 d., apie 00 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Citroen Xantia“, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, persekiojamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesuvaldęs vairuotos transporto priemonės nuvažiavo nuo kelio, kliudė medį, įvažiavo į gyvatvorę, kurią išlaužė, taip pat išvažinėjo pievą, apgadino vairuotą automobilį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 17, 133, 234 punktų reikalavimus.

Pažymėjo, jog nors S. B. kaltu ir neprisipažino, byloje keldamas versiją, jog automobilį „Citroen Xantia“ eismo įvykio metu be jo leidimo vairavo V. N., jo kaltė yra įrodyta administracinės bylos medžiaga: eismo įvykio vietos planu, nuotraukomis bei nuosekliais policijos pareigūnų paaiškinimais. Teismas, vertindamas V. N. parodymus apie tai, kad jis vairavo automobilį „Citroen Xantia“ ir bėgdamas nuo pareigūnų pastarojo nesuvaldė bei nuvažiavo nuo kelio, juos atmetė kaip prieštaraujančius kitų liudytojų parodymams, bylos medžiagai.

Nurodė, jog, visų pirma, iš jau minėto eismo įvykio vietos plano matyti, kad automobilis į tujas įvažiavo priekiu, nors V. N. ir teigė, kad automobilis į tujas įvažiavo galu, be to, pirmąją aplinkybę patvirtina ir automobilio užfiksuoti apgadinimai. Dėstė, jog taip pat matyti, kad automobilis, nuvažiuodamas nuo kelio, prieš tai kliudė pakelėje augusį medį, nors V. N. apie jį pirmosios apklausos metu net neužsiminė, šią aplinkybę nurodydamas tik antrosios apklausos metu. Be to, V. N. negalėjo tiksliai paaiškinti, kaip jį pareigūnai stabdė, kokį atstumą vijosi jam nestojus.

Pridūrė, jog išsiskyrė V. N. ir jo sugyventinės parodymai dėl tos aplinkybės, ar V. N. įvykio vakarą buvo blaivus, taip pat jų parodymai išsiskyrė dėl to, kur V. N. buvo ir ką veikė eismo įvykio dieną, be to, V. N. sugyventinė negalėjo paaiškinti, kodėl sugyventiniui V. N. būnant namuose, su juo nuo 2010 m. balandžio 1 d. 9 val. 54 min. iki 15 val. 31 min. ji bendravo net 11 kartų. Nurodė, jog nors V. N. ir tikino, kad jo telefonas buvo paliktas pas V. M. L. kaime tai paneigia bylos medžiaga. Pažymėjo ir tai, kad S. B. teigė, jog pastebėjęs iš kiemo dingusį automobilį suprato, kad tai galėjo padaryti V.

N., tikino jo ieškojęs dvi dienas, tačiau nenurodė, kaip ieškojo, nes jam telefonu nė karto neskambino, neaišku, kodėl iš karto nevažiavo į jo namus, jei žinojo, kad V. N. nori parvažiuoti namo. Pažymėjo, jog liudytojų R. S. ir I. K. parodymai apie eismo įvykio aplinkybes yra nenuoseklūs, todėl juos, kaip ir paties S. B. paaiškinimus, teismas atmetė. Nurodė, jog, tuo tarpu policijos pareigūno R. Š. parodymai yra nuoseklūs, detaliai nusakantys įvykio aplinkybes, be to, juos patvirtino ir kartu su juo buvusi pareigūnė N. O..

Akcentavo, jog ši pareigūnė nurodė, kad privažiavus prie automobilio „Citroen Xantia“, jų automobilio lempos šį automobilį apšvietė ir į juos tuo metu atsisuko iš mašinos išlipęs asmuo, kurio veido bruožus, kūno sudėjimą ji įsidėmėjo, o po dviejų dienų policijoje minėtą asmenį pamačiusi – atpažino. Pridūrė, jog pareigūnė patvirtino, kad tai buvo S. B., o V. N. į matytąjį asmenį buvo nepanašus ne tik ūgiu, bet ir veido bruožais. Skirdamas nuobaudą, teismas S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), be to, teismas atsižvelgė ir į S. B. padarytų teisės pažeidimų skaičių, pobūdį, į pažeidėjo asmenybę.

II. S. B., nesutikdamas su Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 115 – 116), kuriuo prašo šį teismo nutarimą panaikinti bei bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog byla jo atžvilgiu nutrauktina vien dėl to, kad yra praleisti ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai nuobaudai paskirti. Pažymi, jog nors teismas ir pratęsė terminą, tačiau tokia nutartis yra neteisėta, nes iš esmės pažeidžia minėtąjį ATPK 35 straipsnį, bei nemotyvuota. Teigia, jog vienintelis įrodymas, kuriuo remtasi nustatant jo kaltę, buvo N. O. parodymai, tačiau teismas jais remtis negalėjo, nes ši liudytoja teismo posėdžiu metu nebuvo apklausta. Priduria, jog N. O. parodymai prieštarauja liudytojo R. Š. parodymams, kuris patvirtino faktą, kad įvykio metu buvo tamsu, todėl buvo neįmanoma įžiūrėti automobilį vairavusio asmens veido. Pažymi ir tai, jog teismas taip pat nepagrindė jokiais motyvais išvados dėl kokių priežasčių netiki liudytojų V. M., A. V. B., V. N., R. S. parodymais. Mano, jog teismo motyvas, kad tą faktą, jog V. N. nevairavo įvykio metu automobilio, patvirtina pokalbiai mobiliuoju telefonu, yra visiškai neįtikinamas, nes niekur nėra nustatyta, kas būtent tuo telefonu tam tikru laiku naudojosi ir kas juo kalbėjo, kadangi fonoskopinė ekspertizė nėra atlikta. Nurodo, jog teismas skundžiamame nutarime visiškai nevertino ir 2010 m. rugsėjo 7 d. Šakių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro A. A. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad jis 2010 m. balandžio 1 d. kreipėsi į Šakių rajono policijos komisariatą, pranešdamas, jog yra pavogtas jo automobilis. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog negalima traktuoti ir to, kad buvo eismo įvykis, nes „Citroen Xantia“ vairavęs asmuo apgadino tik savo automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino, tačiau kitų asmenų turtas apgadintas nebuvo, nes nei dėl medžio, nei dėl gyvatvorės ar pievos jokios pretenzijos nepareikštos, jokia žala niekam dėl šio nepadaryta.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas atsiliepimu į S. B. apeliacinį skundą prašo šio apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti galioti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu S. B. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

ATPK

130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Apeliantas savo kaltę ginčija, teigdamas, jog automobilio „Citroen Xantia“ administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis nevairavo, be to, buvo praleisti ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai nuobaudai paskirti, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Pirmiausia pažymėtina, jog administracinė nuobauda S. B. paskirta nepažeidus ATPK įtvirtintų administracinių nuobaudų skyrimo terminų. Šiuo aspektu pasakytina, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, minėtas terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos <...>.

Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinė nuobauda S. B., vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais terminais, turėjo būti paskirta iki 2010 m. spalio 1 d., tačiau Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminas nuo jo pasibaigimo dienos buvo pratęstas aštuoniems mėnesiams (b. l. 60). Šis nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo, teisėjų kolegijos vertinimu, priimtas laiku, t. y. dar nesuėjus minėtam terminui nuobaudai paskirti bei jį tinkamai motyvavus. Iš nutarimo matyti, kad administracinė byla buvo sustabdyta dėl S. B. priklausančio automobilio „Citroen Xantia“ vagystės pradėto ikiteisminio tyrimo. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė laikytina objektyvia priežastimi, sutrukdžiusi įstatymo numatytais terminais išspręsti administracinės atsakomybės klausimą, todėl apelianto teiginiai, jog administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimas buvo neteisėtas ir nemotyvuotas, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, taip pat vertina, jog S. B. kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus buvo visiškai įrodyta rašytine bylos medžiaga. Teismas nesutinka su tuo, jog nagrinėjamu atveju byloje nebuvo galima remtis pareigūnės N. O., patvirtinusios, jog iš „Citroen Xantia“ automobilio pažeidimo užfiksavimo metu iššoko bei puolė bėgti būtent S. B., paaiškinimais, dėl to, kad ji nebuvo apklausta teismo posėdyje. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nors N. O. ir nebuvo apklausta teismo posėdyje, kadangi, kaip nustatyta, nustojo dirbti pareigūne ir išvyko į užsienį (b. l. 75), tačiau ji, būdama įstatymo nustatyta tvarka įspėta už melagingų parodymų davimą, parodymus apie šiai bylai aktualų eismo įvykį davė baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00218-10, S. B. atpažino akistatos metu, be to, jos duotieji parodymai buvo nuoseklūs bei sutapo su tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis (b. l. 2), todėl teisėjų kolegijai dėl šios liudytojos parodymų objektyvumo bei galėjimo remtis jais byloje abejonių nekyla. Tuo tarpu teigti, jog N. O. parodymai prieštarauja liudytojo R. Š. parodymams, kuris, apelianto teigimu, patvirtino faktą, kad įvykio metu buvo tamsu, todėl buvo neįmanoma įžiūrėti automobilį vairavusio asmens veido, nėra pakankamo pagrindo, nes byloje buvo išaiškinta, kad pareigūnas R. Š. automobilį „Citroen Xantia“ vairavusio asmens veido neįsidėmėjo, kadangi vairavo tarnybinį automobilį, o minėtą asmenį nusivijo jo kolegė – N. O.. Pridurtina, jog pirmosios instancijos teismas taip pat detaliai išanalizavo visus liudytojų parodymus ir pagrindė, kodėl vienais jų vadovavosi, o kitus, kuriais bandyta pagrįsti S. B. keltą gynybinę versiją, esą automobilis „Citroen Xantia“ eismo įvykio naktį buvo pagrobtas, kuri buvo paneigta byloje esančiu Šakių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 58) – atmetė. Todėl nesutiktina su tuo, jog teismas nepagrindė, kodėl netiki liudytojų V. M., A. V. B., V. N., R. S. parodymais.

Pažymėtina ir tai, jog S. B. tikina, kad jokia žala automobiliui „Citroen Xantia“ nuvažiavus nuo kelio neatsirado, todėl įvykis apskritai neturėtų būti kvalifikuojamas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teiginys prieštarauja objektyviems bylos duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 4 – 7) matyti, kad įvykio metu buvo išlaužtos tujos. Tuo tarpu tai, kad dėl to jokių pretenzijų pareikšta nebuvo ar nėra duomenų, jog jos buvo pareikštos, minėtojo kitam asmenims priklausančio turto apgadinimo fakto, kaip tai įtvirtinta ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, nepaneigia.

Apibendrinant konstatuotina, jog pripažindamas S. B. kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, be to, buvo tinkamai individualizuota ir jam paskirtoji administracinė nuobauda. Todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo

144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

S. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius