2022-12-14 Nr. AB-31103-3-62-3-00494-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-459-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00494-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje. Paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 11 d. nuėjo į Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių (toliau – ir PASPS) paprašyti vaistų ir vieną dieną atleisti nuo darbo, kadangi kosėjo ir skaudėjo krūtinę. Pastebėjęs, jog daug nuteistųjų su (duomenys neskelbtini) būdingais simptomais negauna reikiamos pagalbos, kad nesiimama jokių priemonių sergantiems asmenims nustatyti, jog sergantys asmenys būtų izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, išsakė pretenzijas. Netrukus pas jį atėjo pareigūnai ir jis buvo priverstinai izoliuotas, patalpintas į vieną patalpą kartu su kitais šešiais nuteistaisiais, galbūt sirgusiais (duomenys neskelbtini) liga. Dėl nepagrįsto izoliavimo prašė draugo pagalbos, kuris skambino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) darbuotojams, tačiau į skambučius nebuvo reaguota. Tik po 11 parų, t. y. 2020 m. gruodžio 22 d., buvo nutraukta jo priverstinė izoliacija ir galėjo grįžti atgal į būrį.

3. Pareiškėjas teigė, kad patalpoje, kurioje buvo izoliuotas, nebuvo įrengtos vietos rūkymui, todėl jis, kaip nerūkantis asmuo, buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tvirtino, kad izoliacijos laikotarpiu nebuvo leidžiama išeiti pasivaikščioti gryname ore, paskambinti telefonu, lankyti įvairius užsiėmimus, atlikti religinių apeigų. Pasimatymų kambario, kuriame buvo izoliuotas, langai visiškai neatsidarinėjo, todėl negalėjo išvėdinti patalpos. Teigė, kad visiems izoliacijoje esantiems nuteistiesiems maistas buvo atnešamas viename inde, visi naudojosi bendra virtuve ir sanitariniu mazgu, gyvenamųjų kambarių durys nerakinamos, nebuvo užtikrinta, kad nuteistieji vienas su kitu nesusitiktų ir nebendrautų. Per visą izoliacijoje išbūtą laiką jam nebuvo matuojama temperatūra ir nebuvo stebima sveikatos būklė. Jis, kaip nesergantis asmuo, priklausantis rizikos grupei dėl amžiaus, buvo priverstas gyventi su galbūt sergančiais asmenimis tame pačiame kambaryje, dėl to galėjo užsikrėsti (duomenys neskelbtini) liga.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK administracijos pateiktas atsakymas į jo skundą-paklausimą buvo neišsamus. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinę skriaudą, emocinę depresiją, pažeminimą, psichologinį sukrėtimą, pablogėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas.

5. Pareiškėjas pateiktame atsikirtime į atsakovo atsiliepimą papildomai nurodė, kad 2020 m. gruodžio 11 d. jį izoliavus nuo kitų nuteistųjų, testai dėl (duomenys neskelbtini) ligos nustatymo buvo atlikti tik po keturių dienų, ir, nors jis neturėjo (duomenys neskelbtini) ligos simptomų ir dėl to atsisakė atlikti testą, vis tiek buvo laikomas kartu su kitais sergančiais nuteistaisiais. Tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK nesilaikė teisės aktuose nustatytos asmenų izoliavimo tvarkos, nesiėmė priemonių užkirsti kelią (duomenys neskelbtini) infekcijos plitimui, kadangi izoliavimo laikotarpiu nebuvo užtikrintas jo atskyrimas nuo kitų izoliacijoje buvusių asmenų.

6. Pareiškėjas teismo posėdyje pagrįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo papildomai paaiškino, jog 2020 m. gruodžio 11 d., kai buvo nuėjęs į sveikatos priežiūros skyrių, kad būtų atleistas vienai dienai nuo darbo dėl kosulio, kitų nusiskundimų ir temperatūros neturėjo. Teigė, kad izoliuotas buvo pagal pataisos įstaigos kontrolės poste dirbančio pareigūno T. R. nurodymą. Pareiškėjo teigimu, tokį nurodymą galėjo priimti tik gydytojas. Per visą izoliacijoje išbūtą laikotarpį jautėsi gerai, neturėjo jokių ligos simptomų, kiekvieną dieną prašė nelaikyti izoliuoto nuo kitų nuteistųjų. Tvirtino, kad, būdamas vienoje patalpoje kartu su asmenimis, iš kurių keturiems vėliau buvo nustatytas teigiamas (duomenys neskelbtini) ligą patvirtinantis testas, galėjo užsikrėsti (duomenys neskelbtini) infekcija, galbūt ir mirti, kadangi priklauso rizikos grupei dėl amžiaus. Teigė, kad nebuvo darytas testas (duomenys neskelbtini) ligos nustatymui, nebuvo pasiūlyta atlikti testo ir jis atlikti testo neatsisakė. Ginčo metu į psichologą nesikreipė, kadangi tuo metu niekur nebuvo leidžiama judėti, tačiau pasibaigus izoliacijos laikotarpiui, 2021 m. pas psichologą lankėsi du kartus.

7. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ligos plitimas bausmės atlikimo vietose yra valdomas, vykdant teisės aktuose numatytus reikalavimus. Paaiškino, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į PASPS, jo nusiskundimų simptomai iš esmės atitiko (duomenys neskelbtini) infekcijos susirgimo simptomams, dėl to buvo nuspręstą jį įtraukti į asmenų, kuriuos reikia izoliuoti, sąrašą. Pareiškėjas buvo perkeltas iš savo gyvenamosios patalpos į laikinos izoliacijos vietą – pasimatymų kambarį. LAVL pateiktais duomenimis, pareiškėjas izoliacijos laikotarpiu tirtis dėl (duomenys neskelbtini) ligos atsisakė ir nėjo, liga jam nebuvo diagnozuota. Kartu su juo izoliuotiems keturiems asmenims atliktų testų dėl (duomenys neskelbtini) ligos atsakymai buvo teigiami.

9. Atsakovas paaiškino, kad siekiant užkirsti kelią (duomenys neskelbtini) ligos plitimui įkalinimo įstaigoje, įvairūs užsiėmimai nebuvo vykdomi, nuteistųjų izoliacijos tikslas buvo išvengti nebūtino nuteistųjų kontakto. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kas jam trukdė melstis esant izoliacijoje ir kokie atsakovo veiksmai ar neveikimas jam neleido atlikti religinių apeigų. Teigė, kad pareiškėjo izoliacijos laikotarpiu patirti nepatogumai buvo neišvengiami, jais buvo siekiama suvaldyti galimą (duomenys neskelbtini) infekcijos protrūkį. Nesutinka, kad pareiškėjui izoliacijos laikotarpiu buvo apribota teisė skambinti telefonu. Nurodė, kad teisės aktai nenustato įstaigai prievolės įrengti nuteistiesiems rūkymui skirtas patalpas. Pažymėjo, kad pareiškėjas galėjo informuoti pareigūnus apie kitus nuteistuosius, rūkančius tam neskirtose vietose, tačiau to nepadarė. Teigė, kad 3 sektoriaus pasimatymų patalpos vėdinamos per darinėjamas orlaides ir ventiliacines angas, maitinimas nuteistiesiems, buvusiems izoliacijoje, buvo tiekiamas pagal numatytą grafiką tris kartus dienoje, vienkartiniuose induose.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, jog jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė jam žalą.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų 2020 m. gruodžio 11 d.–2020 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu dėl nepagrįsto izoliavimo ir neužtikrinimo tinkamų kalinimo sąlygų izoliavimo patalpose. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas R. G. nuo 2020 m. liepos 23 d. buvo paskirtas į 2-ojo būrio 6-tą patalpą, o ginčo laikotarpiu kalėjo Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje.

14. Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog bausmės atlikimo metu Pravieniškių PN-AK 2020 m. gruodžio 11 d.–2020 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu buvo nepagrįstai izoliuotas. Atsakovas nurodė, kad po 2020 m. gruodžio 11 d. pareiškėjo kreipimosi į PASPS specialistus, atsižvelgus į pareiškėjo nusiskundimus bei siekiant užkardyti viruso plitimą įstaigoje, PASPS administratorius rekomendavo Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus administracijai visus nuteistuosius, kurie kreipėsi su (duomenys neskelbtini) ligai būdingais simptomais, izoliuoti stebėjimui. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistas surašė tarnybinį pranešimą, kuriame išvardinti nuteistieji buvo perkelti į laikino izoliavimo patalpas iki jiems bus atliktas (duomenys neskelbtini) testas. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjas medikams skundėsi simptomais, kurie iš esmės atitiko (duomenys neskelbtini) infekcijos susirgimo simptomus, dėl to buvo nuspręsta jį įtraukti į asmenų, kuriuos reikia izoliuoti, sąrašą. Asmenys, nurodyti tarnybiniame pranešime buvo perkelti iš savo gyvenamųjų patalpų į laikinos izoliacijos vietą – pasimatymų kambarį.

15. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl (duomenys neskelbtini) ligos ((duomenys neskelbtini)) plitimo grėsmės. Nuo 2020 m. kovo 19 d. į ypač pavojingų užkrečiamų ligų sąrašą įtraukta (duomenys neskelbtini) liga ((duomenys neskelbtini)).

16. Teismas nustatė, kad LAVL 2020 m. kovo 24 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, jog 2020 m. gruodžio 11 d. R. G. į PASPS kreipėsi dėl krūtinės skausmo, kosulio, jam buvo paskirtas simptominis gydymas, R. G. buvo atleistas nuo darbo, o dėl ilgai trukusio kontakto su (duomenys neskelbtini) simptomais besiskundžiančiais pacientais, buvo izoliuotas, sekama jo sveikatos būklė, o 2021 m. balandžio 2 d. rašte Nr. S-1415 „Dėl duomenų pateikimo“ LAVL nurodė, kad R. G. buvo izoliuotas dėl didelės rizikos, ilgalaikio kontakto su (duomenys neskelbtini) simptomų turinčiais nuteistaisiais PASPS patalpose 2020 m. gruodžio 11 d. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistės A. K. 2021 m. gegužės 6 d. pažymos Nr. 43-8611 duomenimis, po pareiškėjo kreipimosi į PASPS dėl pablogėjusios sveikatos ir PASPS darbuotojai nustačius, kad nuteistojo negalavimų simptomatika atitinka (duomenys neskelbtini) ligai būdingus požymius, R. G. buvo izoliuotas, siekiant išvengti galbūt (duomenys neskelbtini) ligos plitimo.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, jog 2020 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į PASPS dėl kosulio ir krūtinės skausmo, teigė, kad PASPS laukė daugiau nuteistųjų, kurie galbūt sirgo (duomenys neskelbtini), kadangi aiškiai matėsi, jog jie negalavo, be to, palaikydamas kitus nuteistuosius, kreipėsi į PASPS administratorių su pretenzijomis dėl sergančių nuteistųjų.

18. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 11 d. turėjo kontaktą su galbūt (duomenys neskelbtini) liga sirgusiais nuteistaisiais. Teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto T. R. 2020 m. gruodžio 11 d. tarnybinio pranešimo Nr. 43-22268 duomenimis, iš PASPS administratoriaus M. D. buvo gauta informacija, jog 2020 m. gruodžio 11 d. iš 3 sektoriaus 1–4 būrių septyni nuteistieji kreipėsi su (duomenys neskelbtini) ligai būdingais simptomais, todėl pareigūnas nurodė, kad tikslinga šiuos nuteistuosius izoliuoti. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašų duomenimis, R. G. 2020 m. gruodžio 11 d. PASPS specialistams skundėsi kosuliu, krūtinės skausmu.

19. Teismas vertino, kad nors R. G. temperatūra nebuvo pakilusi, tačiau kosulys ir krūtinės skausmas atitiko (duomenys neskelbtini) ligai būdingus simptomus, kuriuos viešai nurodo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija savo tinklalapyje. Taigi pareiškėjas atitiko Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą nuostatą, kai asmenims taikomas izoliavimas. Pareiškėjas pagal Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, kaip asmuo įtariamas, jog serga ir turėjęs sąlytį su galimais ypač pavojingos užkrečiamos ligos sukėlėjų nešiotojais, turėjo būti izoliuojamas privalomai. Teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo teiginį, kad jis 2020 m. gruodžio 11 d. neturėjo ir nejautė (duomenys neskelbtini) ligos simptomų, todėl neturėjo būti izoliuotas. Teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK 2020 m. gruodžio 11 d. turėjo pagrindą pareiškėją izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.

20. Teismas taip pat vertino, kad nagrinėjamu atveju, PASPS administratoriui pateikus informaciją, jog pareiškėjas kreipėsi į sveikatos priežiūros skyrių dėl sveikatos sutrikimų, kurie atitiko (duomenys neskelbtini) ligai būdingus simptomus, bei įvertinus tai, kad pareiškėjas turėjo didelės rizikos, ilgalaikį kontaktą su (duomenys neskelbtini) ligai būdingų simptomų turinčiais nuteistaisiais PASPS patalpose, Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistas T. R. pagrįstai tarnybiniu pranešimu kreipėsi į pataisos įstaigos direktorių dėl pareiškėjo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų. Teismas nenustatė, kad priimant sprendimą dėl pareiškėjo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, Pravieniškių PN-AK būtų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų. Teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK ėmėsi tinkamų organizacinių priemonių, sudarančių galimybę mažinti ar (ir) likviduoti sergamumą užkrečiama (duomenys neskelbtini) liga, išvengti šios ligos išplitimo, kadangi iš karto po pareiškėjui pasireiškusių (duomenys neskelbtini) ligai būdingų simptomų bei nustačius, kad pareiškėjas turėjo kontaktą su (duomenys neskelbtini) ligai būdingų simptomų turinčiais nuteistaisiais, operatyviai R. G. izoliavo nuo kitų nuteistųjų. Pareiškėjo skundo argumentus, kad jis buvo nepagrįstai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, o jį izoliuojant Pravieniškių PN-AK pažeidė teisės aktų reikalavimus, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

21. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo atliktas testas dėl (duomenys neskelbtini) nustatymo, nebuvo pasiūlyta atlikti testo ir jis neatsisakė atlikti testo, per visą izoliacijoje išbūtą laiką jam nebuvo matuojama temperatūra ir nebuvo stebima sveikatos būklė, be to izoliuotas išbuvo mažiau nei 14 dienų, t. y. trumpiau nei reikalauja teisės aktai, teismas nurodė, jog pareiškėjas buvo izoliuotas nuo 2020 m. gruodžio 11 d., byloje ginčo nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas izoliacijoje buvo laikomas iki 2020 m. gruodžio 22 d. Atsakovas teigė, kad LAVL duomenimis, pareiškėjas izoliacijos laikotarpiu tirtis dėl (duomenys neskelbtini) ligos atsisakė, o (duomenys neskelbtini) liga jam nebuvo diagnozuota.

22. Teismas, įvertinęs pareiškėjo sveikatos istorijos įrašus, nurodė, kad 2020 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas skundėsi krūtinės skausmu, silpnai kosėjo, temperatūros neturėjo; pareiškėjui 2020 m. gruodžio 11 d.–2020 m. gruodžio 15 d. buvo matuojama temperatūra; pareiškėjas temperatūros neturėjo, kitų nusiskundimų dėl sveikatos irgi neturėjo. Atsižvelgus į tai, kad kitu izoliacijos laikotarpiu R. G. asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie jo sveikatos būklės pakitimus, teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo argumentą, jog nebuvo stebima jo sveikatos būklė tomis dienomis. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nenurodė aplinkybių, kad ginčo laikotarpiu jis būtų skundęsis sveikatos sutrikimais, o į jo skundus Pravieniškių PN-AK pareigūnai nebūtų reagavę ir būtų neužtikrinę sveikatos apsaugos specialisto apžiūros. Teismo vertinimu, pareiškėjas, elgdamasis kaip atsargus ir apdairus asmuo, privalėjo stebėti savo sveikatos būklę, o atsiradus bent menkiausiems (duomenys neskelbtini) ligos simptomams, informuoti pareigūnus, kurie užtikrintų apsilankymą pas sveikatos priežiūros specialistus. Įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas skunde, atsikirtime į atsiliepimą ir teismo posėdžio metu nurodė, jog visą ginčo laikotarpį jautėsi gerai, nusiskundimų neturėjo, teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo vertinti, jog Pravieniškių PN-AK galėjo pažeisti teisės aktų reikalavimus, įpareigojančius pataisos įstaigos pareigūnus užtikrinti nuteistųjų patekimą pas sveikatos priežiūros specialistus.

23. Teismas nurodė, kad LAVL 2021 m. balandžio 2 d. rašte Nr. S-1415 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, jog R. G. izoliacijos metu nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. tirtis dėl (duomenys neskelbtini) ligos nėjo, (duomenys neskelbtini) liga jam nebuvo diagnozuota, kartu su juo izoliuotiems keturiems asmenims atliktas testas buvo teigiamas. LAVL 2021 m. gegužės 11 d. rašte Nr. S-1996 nurodė, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje ginčo laikotarpiu įrašų dėl pareiškėjo atsisakymo testuotis dėl (duomenys neskelbtini) ligos nėra.

24. Teismas pareiškėjo paaiškinimus apie testavimą dėl (duomenys neskelbtini) ligos vertino kaip nenuoseklius. Tokią išvadą teismas darė dėl to, kad atsižvelgus į tai, jog teismui pateiktame 2021 m. gegužės 17 d. atsikirtime į atsiliepimą pareiškėjas nurodė, jog jis neatliko testo, kadangi nejautė ligos simptomų, o skunde ir teismo posėdyje teigė priešingai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog keturiems kartu su juo izoliuotiems asmenims buvo atlikti testai dėl (duomenys neskelbtini) ligos, sprendė, kad pataisos įstaiga užtikrino, jog nuteistiesiems būtų atliekami testai dėl (duomenys neskelbtini) ligos. Kadangi pareiškėjui testas nebuvo atliktas, o keturiems kartu su juo izoliacijoje buvusiems nuteistiesiems atlikti testai buvo teigiami, todėl, remiantis Įsakymo dėl darbo organizavimo ekstremalios situacijos metu 1.3.12 punktu, pareiškėjas pagrįstai toliau buvo laikomas izoliuotas.

25. Teismas sprendė, kad pareiškėjui, neatlikus (duomenys neskelbtini) ligai nustatyti testo, susirgimas (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatytas, pareiškėjui neturint nusiskundimų dėl (duomenys neskelbtini) ligos simptomų, jam nesukarščiavus, nutraukus pareiškėjo izoliaciją praėjus 10 dienų nuo simptomų atsiradimo, teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo.

26. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad izoliacijoje buvusiems nuteistiesiems maistas buvo tiekiamas viename inde, visi nuteistieji kartu valgė virtuvėje, Pravieniškių PN-AK neužtikrino, jog izoliacijoje esantys nuteistieji vienas su kitu nesusitiktų ir nebendrautų ir neužtikrino (duomenys neskelbtini)

27. plitimo, teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2021 m. balandžio 2 d. pažymoje Nr. 77-594 „Apie nuteistojo R. G. laikymo sąlygas“ nurodyta, jog 3 sektoriuje sergantiems izoliuotiems nuteistiesiems maistas buvo tiekiamas pagal nustatytą grafiką – tris kartus per dieną, iš vienkartinių indų su dangteliais, nuteistieji naudojosi vienkartiniais stalo įrankiais. Šią aplinkybę atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovas. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo netikėti atsakovo pateiktais duomenimis, jog maistas nuteistiesiems esantiems izoliacijoje buvo tiekiamas vienkartiniuose induose, išduodami vienkartiniai įrankiai. Taigi Pravieniškių PN-AK tokiomis priemonėmis siekė užkirsti galimybes ligos išplitimui.

28. Teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepime į skundą teigė, jog 2020 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas buvo izoliuotas kartu su kitais nuteistaisiais, kurių negalavimų simptomatika atitiko (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) požymius. Šiems nuteistiesiems (duomenys neskelbtini) ligos nustatymo testus ir nustačius, kad keturių iš jų (duomenys neskelbtini) testas teigiamas, pareiškėjas buvo perkeltas į pasimatymų patalpas. Šią aplinkybę patvirtina ir pats pareiškėjas 2020 m. gruodžio 18 d. Pravieniškių PN-AK teiktame skunde, kuriame nurodė, kad 4 izoliuotiems nuteistiesiems nustačius teigiamus (duomenys neskelbtini) ligos testus, jie buvo palikti toje pačioje patalpoje, o kiti, taip pat ir jis – perkelti į pasimatymų kambarius.

29. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai dėl (duomenys neskelbtini) ligos ((duomenys neskelbtini)) plitimo neįtvirtino reikalavimų įkalinimo įstaigoms nustatyti, jog izoliuoti asmenys turi būti laikomi gyvenamojoje patalpoje kiekvienas atskirai po vieną. Dėl šios priežasties teismas pareiškėjo teiginius apie netinkamas apsaugos nuo (duomenys neskelbtini) ligos priemones vertino kaip deklaratyvius. Pareiškėjas, elgdamasis atsakingai, įvertinęs (duomenys neskelbtini) ligos grėsmę, privalėjo elgtis taip, kad (duomenys neskelbtini) neišplistų, būdamas sąmoningas ir apdairus, privalėjo vengti artimo bendravimo su kitais izoliuotais nuteistaisiais, laikytis atitinkamo atstumo, dėvėti apsaugos priemones.

30. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad neturtinę žalą jam sukėlė tai, jog pasimatymo kambariuose, kuriuose jis buvo kalinamas izoliacijos metu, nebuvo galima atidaryti langų ir išvėdinti šias patalpas, nurodė, kad Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą teigė, jog įstaigos 3 sektoriaus pasimatymų patalpos vėdinamos per darinėjamas orlaides ir ventiliacines angas. Šią aplinkybę patvirtina Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2021 m. balandžio 2 d. pažyma Nr. 77-594 „Apie nuteistojo R. G. laikymo sąlygas“. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl negalėjimo išvėdinti patalpų. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti atsakovo nurodytų duomenų teisingumu. Be to, pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą pripažino, kad pasimatymų kambarių langų orlaidės darinėjosi. Teismas vertino, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langų orlaides, tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl ginčo laikotarpiu atsakovas patalpų vėdinimą reglamentuojančių teisės aktų normų nepažeidė.

31. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad jis, būdamas izoliuotas, negalėjo paskambinti telefonu, pasivaikščioti kiemelyje, lankyti užsiėmimų, atlikti religinių apeigų, teismas nurodė, jog atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad izoliacijos laikotarpiu teisė skambinti apribota nebuvo, o siekiant išvengti nebūtino izoliacijoje esančių nuteistųjų kontakto ir siekiant užkirsti kelią (duomenys neskelbtini) plitimui įkalinimo įstaigoje, įvairūs užsiėmimai nebuvo vykdomi ir nuteistieji nebuvo vedami pasivaikščioti. Pareiškėjas nenurodė, kas jam trukdė melstis esant izoliacijoje ir kokiais veiksmai ar neveikimu jam nebuvo leista atlikti religinių apeigų. Byloje duomenų, kad ginčo laikotarpiu R. G. su skundais ir prašymais dėl negalėjimo paskambinti telefonu, atlikti religinių apeigų, užsiėmimų lankymo, pasivaikščiojimo gryname ore, kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, nėra. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kada ginčo laikotarpiu negalėjo paskambinti telefonu, kada kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymu leisti telefonu arba vaizdo konferencijos būdu paskambinti, o įkalinimo įstaigos administracija būtų priėmusi neigiamą sprendimą. Teismas, vertindamas R. G. nurodytą pažeidimą dėl teisės paskambinti telefonu, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog jį izoliavus, jis skambino draugui ir prašė paskambinti į Kalėjimų departamentą, kad jo nelaikytų izoliuoto. Taigi pareiškėjo teiginius apie teisės paskambinti telefonu pažeidimą vertino kaip abstrakčius ir nenuoseklius.

32. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su negalėjimu atlikti religinių apeigų, nurodė, kad Lietuvos Respublikoje įvedus karantino režimą iki bus suvaldytas (duomenys neskelbtini) ligos plitimas, buvo imtasi priemonių apriboti asmenų fizinius kontaktus. Šiuo atveju pareiškėjas ne tik kad buvo laisvės atėmimo įstaigoje, bet buvo izoliuotas dėl simptomų, atitinkančių (duomenys neskelbtini) ligai, ir kontakto su galbūt (duomenys neskelbtini) sergančiais asmenimis, todėl visą izoliavimo laikotarpį turėjo vengti tiesioginio kontakto su kitais laisvės atėmimo įstaigoje esančiais asmenimis, jam nebuvo leidžiama palikti izoliacijos patalpų. Teismo vertinimu, religinių apeigų atlikimas neturėtų būti suprantamas kaip vien tik tokių apeigų atlikimas tam įrengtoje ar kitoje vietoje. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad, nors ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo laikinai apribota galimybė palikti izoliavimo patalpas, tačiau jo teisė išpažinti religiją ir melstis izoliavimo patalpose nebuvo ribojama.

33. Teismas nurodė, kad 2021 m. gegužės 17 d. gautame pareiškėjo atsikirtime į atsakovo atsiliepimą jis nurodė, jog nesutinka su Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodytais argumentais dėl negalėjimo atlikti religinių apeigų 2020 m. balandžio 10 d.–2021 m. kovo 10 d. laikotarpiu dėl neįrengtos koplytėlės. Teismas teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. I1-5184-780/2021, kurioje pareiškėjas yra iškėlęs klausimą dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl 2020 m. balandžio 10 d.–2021 m. kovo 10 d. laikotarpiu negalėjimo pataisos įstaigoje atlikti religinių apeigų, kadangi Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje nėra įrengtos koplytėlės. Teismas sprendė, kad šis pareiškėjo atsikirtimas į atsiliepimą yra pareikštas administracinėje byloje Nr. I1-5184-780/2021 ir jame nurodyti teiginiai nėra tiesiogiai susiję su šioje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis.

34. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo galimybės pasivaikščioti kiemelyje, lankyti užsiėmimus buvo apribotos, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino režimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, siekiant įgyvendinti laikinąsias prevencijos ir apsaugos nuo (duomenys neskelbtini) plitimo priemones, kad būtų apsaugota nuteistųjų ir pataisos įstaigoje tarnybą atliekančių pareigūnų, bei kitų darbuotojų sveikata. Nutarimo dėl karantino paskelbimo 2.2.1 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas (darbą) būtina atlikti darbo vietoje, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Taigi karantino laikotarpiu prioritetas teikiamas paslaugoms teikiamoms būtent nuotoliniu būdu. Teismas sprendė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo judėjimo laisvė buvo apribota dėl jo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, jog būtų išvengta (duomenys neskelbtini) plitimo, todėl plintant (duomenys neskelbtini) ligai ((duomenys neskelbtini)), Pravieniškių PN-AK neturėjo pagrindo nesivadovauti minėtame nutarime dėl karantino paskelbimo nustatytais reikalavimais. Dėl šios priežasties nėra pagrindo Pravieniškių PN-AK veiksmų – laikinai, pareiškėjui esant izoliuotam, ir siekiant išvengti ligos atvejų įstaigoje, sustabdyti pozityvių užimtumo priemonių vykdymą, išvedimą pasivaikščioti į kiemelį – vertinti kaip neteisėtų.

35. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad neturtinę žalą jam sukėlė tai, jog jis, kaip nerūkantis asmuo, izoliavimo laikotarpiu buvo apgyvendintas kartu su rūkančiais nuteistaisiais ir taip buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepime teigė, jog nuteistiesiems yra draudžiama rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, bei tvirtino, kad pareiškėjas turėjo galimybę informuoti pareigūnus, jei kiti nuteistieji rūkė tam neskirtose vietose, tačiau to nedarė. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar kitas įstaigas dėl kitų nuteistųjų rūkymo izoliacijos patalpose, o šie nesiėmė veiksmų galimiems pažeidimams pašalinti. Teismas pareiškėjo teiginius, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK neužtikrino sąlygų izoliacijai skirtose patalpose kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru, atmetė kaip nepagrįstus.

36. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad Pravieniškių PN-AK neišsamiai atsakė į jo teiktą skundą-paklausimą, nurodė, jog pareiškėjas 2020 m. gruodžio 18 d. su skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, kuriame nurodė, kad jis buvo nepagrįstai izoliuotas, kadangi nejautė (duomenys neskelbtini) ligos simptomų. Pravieniškių PN-AK į pareiškėjo skundą parengė 2021 m. sausio 18 d. raštu Nr. 7-178 „Atsakymas į skundą“, kuriame nurodė, kad 2020 m. gruodžio 11 d. buvo gautas pataisos įstaigos specialisto tarnybinis pranešimas (reg. Nr. 43-22268), kuriame informuota, jog iš LAVL gauta informacija, kad į PASPS 3 skyriaus dėl sveikatos priežiūros sutrikimų kreipėsi 1–4 būrių 7 nuteistieji, kurių įvardinta simptomatika atitiko (duomenys neskelbtini) susirgimo požymius. Administratoriaus nuomone, yra tikslinga nuteistuosius su ligos simptomais izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Dėl šios priežasties ir dėl (duomenys neskelbtini) grėsmės išplitimo įstaigoje R. G. buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.

37. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 21 d. paklausimais kreipėsi į Pravieniškių PN-AK tuo pačiu klausimu – nepagrįstai priimto sprendimo dėl jo izoliavimo. Pravieniškių PN-AK R. G. 2021 m. sausio 22 d. raštu Nr. 7-269 „Dėl atsakymo į prašymus pateikimo“ nurodė teisės aktus, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas jį izoliuoti, išaiškino numatytą izoliavimo tvarką, pagalbos teikimą, esant įvairaus sunkumo (duomenys neskelbtini) ligos atvejams, izoliacijos nutraukimą po 10 dienų. Be to, Pravieniškių PN-AK 2021 m. sausio 26 d. atsakymu „Atsakymas į skundą-paklausimą“ į 2021 m. sausio 13 d. pareiškėjo paklausimą Nr. 7-297 pareiškėjui pranešė, kad 2020 m. gruodžio 11 d. jis buvo perkeltas į patalpas, kuriose buvo patalpinti nuteistieji, kurių negalavimų simptomatika atitiko (duomenys neskelbtini) ligos ((duomenys neskelbtini)) požymius, išaiškinta, kad asmens gydymas ir gydymo laikotarpis priklauso nuo to, kokios formos liga sergama. Teismas vertino, kad Pravieniškių PN-AK administracija, gavusi pareiškėjo kreipimųsis, juos išnagrinėjo, parengė atsakymus ir juos pateikė pareiškėjui, tą patvirtina pareiškėjo ranka padaryti įrašai. Nagrinėjant bylą, duomenų, kad pareiškėjas, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nuostatomis, būtų teikęs skundus dėl Pravieniškių PN-AK atsakymų į skundus-paklausimus, nėra. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjo teiginiai, jog pataisos įstaiga neišsamiai atsakė į jo teiktą skundą-paklausimą, nepagrįsti.

38. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2021 m. gegužės 5 d. pažymos Nr. 87-73 „Dėl nuteistojo R. G.“ duomenimis, ginčo laikotarpiu pareiškėjas psichologo nebuvo konsultuotas dėl izoliacijos išgyvenimų. Pravieniškių PN-AK 2021 m. gegužės 27 d. rašto Nr. 7-2062 „Dėl atsakymo į prašymą“ duomenimis, pareiškėjas 2021 m. balandžio 12 d. kreipėsi vienkartinei psichologo konsultacijai. Teismas sprendė, kad nagrinėjant bylą nenustatyta objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog dėl izoliacijos būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata, socialiniai ryšiai ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme.

39. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į byloje nagrinėjamo ginčo teisiniams santykiams taikomą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad byloje aplinkybių, nulėmusių pareiškėjui neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 40. Pareiškėjas R. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

41. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad jis kontakto su galbūt (duomenys neskelbtini) liga sirgusiais nuteistaisiais neturėjo, kontaktą galėjo turėti tik administratorius, kuris tiesiogiai bendravo su nuteistaisiais, ar bendrosios praktikos specialistė. Atkreipia dėmesį, kad pastate, kuriame gyvena 1-4 būrių nuteistieji, gyvena apie 250 nuteistųjų. Tarp jų kartu su pareiškėju buvo izoliuoti 6 nuteistieji, gyvenantys minėtame pastate. Todėl pareiškėjas nesupranta, kodėl jis buvo izoliuotas, o kiti nuteistieji, kurie turėjo tiesioginį kontaktą su galbūt sergančiais asmenimis, nebuvo izoliuoti.

42. Pareiškėjo vertinimu, jo izoliavimas grindžiamas tuo, kad jis reikalavo atlikti visiems norintiems nuteistiesiems testus, kurie manė, jog yra užsikrėtę (duomenys neskelbtini) liga, todėl norėdami jį įbauginti specialiai prieš jo valią perkėlė į patalpą su sergančiais asmenimis. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis tariamai 2020 m. gruodžio 11 d. turėjo kontaktą su galbūt (duomenys neskelbtini) liga sirgusiais nuteistaisiais yra neteisinga. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių įrodymų, kad būtent pareiškėjas turėjo ilgesnį sąlytį su (duomenys neskelbtini) liga sergančiais asmenimis, nepagrįstai nusprendė, jog izoliuojant jį nuo kitų nuteistųjų, nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

43. Pareiškėjas dėl nutarimo perkelti jį į patalpą su galbūt sergančiais (duomenys neskelbtini) liga nurodė, kad jam nebuvo atliktas joks laboratorinis tyrimas ligai nustatyti. Net nebuvo siūloma tai padaryti, todėl administracija negalėjo jį perkelti iš patalpų, kuriose buvo laikomas kartu su sergančiaisiais asmenimis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad perkėlus jį iš vienos patalpos į pasimatymų kambarius, daugiau kaip pusei nuteistųjų, kurie gyveno pasimatymų kambariuose, buvo nustatytas teigiamas testas. Pasimatymų kambariuose vieni nuteistieji buvo išleidžiami į gyvenamąją zoną, kiti įtariami sergantys (duomenys neskelbtini) liga ar turėję sąlytį su sergančiaisiais, buvo perkeliami į pasimatymų kambarius. Pareiškėjui neaišku, kaip buvo apskaičiuojamas jo izoliacijos terminas. Atlikus testą nuteistiesiems, kurie buvo laikomi kartu su juo pasimatymų kambariuose, kurių testas teigiamas, jie buvo perkelti į kitas patalpas, o kurių neigiamas – buvo perkelti kartu su pareiškėju į gyvenamąsias patalpas, kur laikomi nesergantys nuteistieji. Pareiškėjo vertinimu, reikėtų tokiu atveju skaičiuoti izoliavimo terminą nuo tos dienos, nuo kada jis buvo paskutinį kartą laikomas su sergančiaisiais asmenimis, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 22 d., kuomet buvo perkeltas į gyvenamąją zoną. Taigi jis nebuvo izoliuotas nei vienos dienos, nuo kurios galima būtų skaičiuoti izoliacijos terminą.

44. Pareiškėjas teigia, kad pagal Asmenų, sergančiųjų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), asmenų, įtariamų, kad serga (duomenys neskelbtini) liga ((duomenys neskelbtini)), ir asmenų turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitose gyvenamojoje vietoje ar administracijos numatytose patalpose taisyklių 1 priede nustatyta, jog turi būti užpildyta asmens sutikimo būti izoliuotam forma, kur turi būti nurodyta, ar jis serga (duomenys neskelbtini) liga ((duomenys neskelbtini)) ar yra tik įtarimas, ar turėjo sąlytį su sergančiu (duomenys neskelbtini) liga ((duomenys neskelbtini)), tačiau toks dokumentas nebuvo užpildytas. Testas pareiškėjui nebuvo atliktas, jis visą laiką buvo laikomas izoliavimo metu dviejose vietose, kur kartu su juo buvo laikomi nuteistieji ne tik ilgesnį laikotarpį prabuvę su (duomenys neskelbtini) liga sergančiais nuteistaisiais, bet ir su sergančiaisiais minima liga iki pat paskutinės dienos, kada buvo perkeltas į gyvenamąjį sektorių kur iki šiol atlieka laisvės atėmimo bausmę.

45. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, dėl atskirų aplinkybių turėjo vertinti visų suinteresuotų asmenų pateiktus teismui parodymus, tačiau vertino tik pareiškėjo. Teismas, priimdamas sprendimą, turi nurodyti, kodėl vienus įrodymus vertina, o kitų ne, tačiau šiuo atveju teismas nenurodė, kodėl rėmėsi būtent pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis ir nevertino kitų suinteresuotų asmenų paaiškinimų, tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teisę priimti teisingą sprendimą šioje byloje.

46. Teismas nenurodė, kaip pareiškėjas galėjo išvengti bendravimo su kitais nuteistaisiais ir laikytis saugaus 2 metrų atstumo tarp nuteistųjų, jeigu buvo laikomi vienoje apie 10 kv. m patalpoje po keturis nuteistuosius, sanitariniai mazgai buvo bendri, turėjo maudytis viename duše, o maistas atnešamas į valgyklą, kurioje visi kartu valgė. Taip pat buvo priversti naudotis vienu koridoriumi, nes patekti į tualetą, valgyklą ar paskambinti telefonu būtinai reikėjo pereiti koridorių. Pataisos įstaigos administracija nesugebėjo užtikrinti, kad izoliacijos metu būtų galima laikytis izoliavimo reikalavimų, tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teises, jį, priklausantį rizikos grupei (pagal amžių), specialiai laikė tokiomis sąlygomis, kad jis užsikrėstų (duomenys neskelbtini) liga ir galbūt mirtų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad neva pareiškėjas pats kaltas dėl to, jog nevengė bendravimo, nesilaikė izoliavimosi taisyklių.

47. Pareiškėjas teigia, kad jam neišbuvus izoliacijos termino, nes iki paskutinės dienos buvo laikomas su nuteistaisiais, kuriems buvo nustatytas teigiamas testas, vienoje patalpoje (terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, nuo kada turėjo paskutinį kontaktą su sergančiu (duomenys neskelbtini) liga asmeniu), jis per prievartą buvo iškeltas į gyvenamąjį sektorių, jog toliau platintų virusą, jeigu jis būtų pareiškėjui nustatytas. Tokiu būdu paliekant galimybę pareiškėjui sirgti toliau, dėl to galėjo atsirasti labai sunkių neigiamų pasekmių.

48. Nurodo, kad jis buvo laikomas kartu su kitais sergančiais asmenimis vienoje patalpoje prieš jo valią, valgykloje kartu valgė su (duomenys neskelbtini) sergančiais nuteistaisiais.

49. Pareiškėjas taip pat teigia, kad neturtinę žalą jam sukėlė ir tai, jog jis, kaip nerūkantis asmuo, izoliavimo laikotarpiu buvo apgyvendintas kartu su rūkančiaisiais asmenimis ir taip buvo priverstas kvėpuoti dūmais užterštu oru. Pažymi, kad nesutinka su teismo argumentais, kadangi jam būnant izoliacijoje, į patalpas neateidavo nei vienas pareigūnas, dėl to nebuvo su kuo spręsti klausimo, ar jam galėtų būti suteikta teisė nebūti kartu su rūkančiaisiais ir priverstinai nekvėpuoti dūmais užterštu oru. Kitą vertus, bet koks skundas pataisos namų administracijos yra nagrinėjamas per 20 dienų. Tai jeigu jis ir būtų pateikęs skundą pataisos namų administracijai, jis būtų išnagrinėtas tik išleidus jį iš izoliacijos. Todėl tuo metu skundas nebuvo surašytas, o ir pretenzijų nebuvo kam išreikšti. Pažymi, kad izoliavimo metu nebuvo skirta patalpos nerūkantiems asmenims, todėl neaišku kur administracija būtų jį patalpinusi.

50. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kad pareiškėjui būnant izoliuotam prieš jo valią, jis galėjo patirti nepatogumus, pajusti emocinį, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Todėl nebuvo nustatytos pasekmės, kurias galima būtų laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

51. Pareiškėjas teigia, kad į psichologą nesikreipė, nes yra pensinio amžiaus asmuo, o psichologė yra apie 25 metų amžiaus, todėl jokios pagalbos ji suteikti nebūtų galėjusi. Pareiškėjas gyvenime yra patyręs daugiau nei psichologė, dėl to nematė reikalo pas ją eiti, o be to, izoliavimo laikotarpiu negalėtų pas psichologę patekti.

52. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi su pareiškimu į prokuratūrą, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto jo izoliavimo. Pareiškimas buvo persiųstas pagal kompetenciją į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyrių, kuris atsakyme neneigė fakto, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė dėl priverstinio izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, tačiau nurodė, kad pareiškėjas dėl netinkamo elgesio turi spręsti civilinėmis ar administracinėmis priemonėmis.

53. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi neteisingai įvertintos visos aplinkybės ir argumentai, teismas buvo šališkas, todėl sprendimas naikintinas.

54. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į jo apeliacinį skundą teigia, kad nesutinka su jame nurodytais argumentais. Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino jo teisės aktais reglamentuotų kalinimo sąlygų, neužtikrino, kad pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais, neužtikrino ir kitų jo skunde nurodytų kalinimo sąlygų. Jeigu Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų veikę taip, kaip reglamentuoja įstatymai, jis nebūtų priverstas kvėpuoti dūmais užterštu oru ir nepatirtų didžiulio psichologinio sukrėtimo, nepablogėtų sveikata, savijauta, nekiltų emocinė depresija ir kitos problemos. Pareiškėjas teigia, kad yra visos sąlygos neturtinei žalai kilti ir tenkinti skundą.

55. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

56. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėją dėl nustatytų pažeidimų patyrus neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir pateikti tai patvatinančius įrodymus, kurie, jo vertinimu, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Pareiškėjas šiuo atveju skunde nepateikė jokių argumentų, kad dėl nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala ir, kad dėl nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.

57. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kokias proceso ar materialiosios teisės normas teismas pažeidė.

58. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 59. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

60. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

61. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nenurodė, kodėl vienus įrodymus vertina, o kitų ne, nepasisakė, kad pareiškėjui būnant izoliuotam prieš jo valią, jis galėjo patirti nepatogumus ir kitus išgyvenimus, taip pat teismas buvo šališkas.

62. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

63. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

64. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

65. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepasisakė, kodėl vertina vienus įrodymus ir nevertina kitų.

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos tikėtinos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).

67. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad, pagal ABTĮ 86 straipsnį, teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymuose nustatytas teismo pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-320/2008; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-543-789/2021 ir kt.). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

68. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo skunde, apeliaciniame skunde ir atsakovo atsiliepime į skundą bei į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, paminėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir pažeidimus, susijusius su jo izoliavimo pagrįstumu dėl galimo kontakto su (duomenys neskelbtini) liga sirgusiais nuteistaisiais, testo dėl (duomenys neskelbtini) (ne)atlikimu, kalinimo sąlygų izoliacijoje (maisto pateikimu, patalpų vėdinimu, skambinimu telefonu, pasivaikščiojimu kiemelyje, užsiėmimų lankymu, negalėjimu atlikti religinių apeigų, laikymo kartu su rūkančiaisiais), taip pat išanalizavo aktualų teisinį reguliavimą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso teisės normas, padarė bylos faktais ir galiojančiomis normomis nepagrįstas išvadas.

69. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jį perkeliant į patalpas su galbūt sergančiais (duomenys neskelbtini) liga turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352 patvirtintomis asmenų, sergančių (duomenys neskelbtini), asmenų, įtariamų, kad serga (duomenys neskelbtini) liga (duomenys neskelbtini)), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje bar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklėmis, tačiau šios taisyklės netaikomos asmenims, esantiems laisvės atėmimo įstaigose. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, taip pat susiję su sutikimo būti izoliuotam formos užpildymu, remiantis minėtomis taisyklėmis, yra nepagrįsti.

70. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas neužtikrino, jog pareiškėjas, kaip nerūkantis asmuo, nebūtų laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl šio pažeidimo nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi nuteistiesiems rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose yra draudžiama, o pareiškėjas, jeigu kiti asmenys patalpose rūkė, pareigūnų apie tai neinformavo, su prašymais į įstaigos administraciją nesikreipė. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytoms išvadoms ir papildomai jų nekartoja.

71. Pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, teisėjų kolegija akcentuoja, jog pareiškėjas negrindžia minėtų argumentų ABTĮ 44 straipsnyje numatytais teisėjo nušalinimo pagrindais. Teismas, nagrinėjantis bylą, turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Teismas taip pat turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2005 m. gegužės 1 d. sprendimą byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.). Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas.

72. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, jo tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

73. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Skirgailė Žalimienė