2022-07-20 Nr. AB-18999-3-61-3-01775-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-561-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01775-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 1P-274-(1.3E) „Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ 1.26 papunktį (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti NŽT 2021 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. SD-3830-(11.34.) „Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Raštas); 3) panaikinti NŽT 2022 m. vasario 4 d. raštą Nr. 1SS-199-(5.59E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2022 m. vasario 4 d. raštas); 4) panaikinti NŽT 2022 m. kovo 15 d. raštą Nr. 1SS-400-(5.59E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2022 m. kovo 15 d. raštas); 5) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 21R-166 (AG-187/06-2022) (toliau – ir Komisijos 2022 m. kovo 25 d. sprendimas); 6) panaikinti Komisijos 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 21R-228 (AG-245/04-2022) (toliau – ir Komisijos 2022 m. balandžio 22 d. sprendimas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 kalendorinių dienų terminą pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui skundą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio nuostatas atitinkančiais reikalavimais; pateikti teismui patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo.

2022 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo, atsižvelgdamas į teismo išaiškinimus, pareiškėjas prašė panaikinti NŽT 2021 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 1P-274-(1.3E) „Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ dalį dėl 1.26 papunkčio; NŽT 2021 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. SD-3830-(11.34.) „Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ ir NŽT 2022 m. vasario 4 d. raštą Nr. 1SS-199-(5.59E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, kuriame nurodė, jog terminą praleido, nes naudojosi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, sąmoningai nedelsė, aktyviai gynė savo teises.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti bei atsisakė priimti pareiškėjo A. S. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymo dalimi ir Raštu, su skundu kreipėsi į NŽT, kuri atsakė jam 2022 m. vasario 4 d. raštu. Nesutikdamas su juo, pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į NŽT, kuri jam atsakė 2022 m. kovo 15 d. raštu. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais NŽT administraciniais aktais su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2022 m. kovo 25 d. pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Pareiškėjas pakartotinai su skundu 2022 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Komisiją, kuri 2022 m. balandžio 22 d. atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Šios aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Įsakymu, Raštu ir 2022 m. vasario 4 d. raštu savo iniciatyva pakartotinai kreipėsi į NŽT bei du kartus į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. NŽT skundžiamuose administraciniuose aktuose nurodė apskundimo tvarką, todėl pareiškėjas, pakartotinai kreipdamasis į institucijas, savo valia pasirinko tokį elgesį ir praleido skundo padavimo terminą minėtiems NŽT administraciniams aktams apskųsti.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas terminą skundui dėl NŽT 2021 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 1P-274-(1.3E) „Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ 1.26 papunkčio; NŽT 2021 m. gruodžio 8 d. rašto Nr. SD-3830-(11.34.) „Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ ir NŽT 2022 m. vasario 4 d. rašto Nr. 1SS-199-(5.59E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė skundą priimti.

III. Pareiškėjas A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, jog nepraleido terminų apskųsti NŽT aktus, jis skundė aktus laikydamasis administracinių aktų apskundimo tvarkos. Jo nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi Komisijos sprendimuose išdėstytais argumentais. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pasinaudojo teise ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Tokiu būdu teismas nepaisė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų administracinėse byloje Nr. P-67-556/2016 ir Nr. A-683-146/2016, kuriose yra nurodyta, jog jeigu pareiškėjas tinkamai pasinaudojo apskundimo tvarka, negalima laikyti, kad apskundimo terminas yra praleistas, todėl ginčas turi būti priimtinas nagrinėti teisme. Be to, jeigu pareiškėjas pasirinko tokį alternatyvų savo teisių gynimo būdą, kuris yra nustatytas VAĮ ir jeigu kiekvieną gautą sprendimą eilės tvarka apskundė institucijoms, laikydamasis nustatytų terminų ir pagal minėtose teisės normose nustatytą jo pasirinktą procedūrą skundą aktus, negalima laikyti, kad terminas yra praleistas. Pareiškėjo vertinimu, ne skundžiamame akte nurodoma apskundimo tvarka apsprendžia tolesnes pareiškėjo apskundimo teises ir galimybes, bet konkrečiuose įstatymuose suteiktos teisės ir galimybės, pasirenkamos pačio pareiškėjo. Pareiškėjas nepažeidė apskundimo tvarkos ir visais atvejais šia teise pasinaudojo tinkamai.

Pareiškėjas pažymi, jog teismo nutartis nėra tinkamai motyvuota, nes nenurodytas teisės aktas, kuriame numatytos neigiamos pasekmės už administracinio proceso inicijavimą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teismo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nesusijusi su nagrinėjamu atveju. Be to, teismas nenurodė, kodėl atmetė pareiškėjo nurodytą teismų praktiką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinis teismo 2022 m. birželio 1 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą ir skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ne dėl objektyvių, svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių. Pareiškėjas teigė, jog terminą praleido, nes naudojosi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, sąmoningai nedelsė, aktyviai gynė savo teises. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog nepraleido terminų apskųsti NŽT aktus, jis skundė aktus laikydamasis administracinių aktų apskundimo tvarkos, numatytos VAĮ.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis įstatymo numatytų skundo padavimo teismui terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad NŽT direktorius 2021 m. gruodžio 6 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-274-(1.3 E.), kuriuo panaikino pareiškėjui išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą ir įpareigojo NŽT Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamento Geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyr. specialistę įregistruoti žymas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybiniame registre. NŽT 2021 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 1SD-3830-(11.34.) pareiškėjas buvo informuotas apie jam išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimą.

Nesutikdamas su Įsakymu priimtu sprendimu panaikinti jam išduoto matininko pažymėjimo galiojimą, pareiškėjas pateikė skundą NŽT, kuri 2022 m. vasario 4 d. raštu Nr. 1SS-199-(5.59 E.) išnagrinėjo jo skundą ir informavo, jog NŽT neturi teisinio pagrindo pripažinti Įsakymo 1.26 papunktį negaliojančiu ir atstatyti pareiškėjui išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą. Taip pat NŽT 2022 m. vasario 4 d. rašte nurodė, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. 2022 m. vasario 10 d. pareiškėjas pateikė pakartotinį skundą NŽT, prašydamas panaikinti NŽT 2022 m. vasario 4 d. raštą ir iš naujo įvertinti galimybę pripažinti Įsakymo 1.26 papunktį negaliojančiu.

NŽT į pareiškėjo pakartotinį skundą atsakė 2022 m. kovo 15 d. raštu Nr. 1SS-400-(5.59E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu ir Raštu, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2022 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 21R-166 (AG-187/06-2022) atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustačiusi, jog pareiškėjas skundžiamus aktus yra gavęs ne vėliau nei 2022 m. vasario 10 d., o skundą Komisijai išsiuntė 2022 m. kovo 21 d., t. y. praleidęs vieno mėnesio skundo Komisijai pateikimo terminą, o prašymo atnaujinti skundo padavimo terminus nepateikė. 2022 m. balandžio 19 d. pareiškėjas vėl pateikė skundą Komisijai, prašydamas panaikinti NŽT 2022 m. kovo 15 d. raštą Nr. 1SS-400-(5.59E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, 2021 m. gruodžio 6 d.

įsakymo Nr. 1P-274-(1.3E) „Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ 1.26 papunktį ir NŽT 2021 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. SD-3830-(11.34.) „Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“. Komisija 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodydama, kad NŽT 2022 m. kovo 15 d. raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia jam teisinių pasekmių, o dėl reikalavimo panaikinti Įsakymo dalį ir Raštą Komisija jau pasisakė 2022 m. kovo 29 d. sprendime.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, jog privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-434/2006; 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011; ir kt.). Su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje glaudžiai siejamas teisminės gynybos prioriteto principas, kuris reiškia, kad ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007; 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011; ir kt.).

Tai suponuoja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme, o įstatymo nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007; 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010; ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad asmuo neprivalo laikytis ne įstatyme, o žemesnės teisinės galios teisės akte nustatytos išankstinio skundo nagrinėjimo ne teismo tvarkos, ir, jei įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, asmuo viešojo administravimo subjekto priimtą individualų aktą, kuris sukelia teisines pasekmes, gali skųsti tiesiogiai teismui. Kai įstatymas tam tikrai bylų kategorijai nenustato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, pareiškėjas turi pasirinkimo teisę: jis gali, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka arba tiesiogiai paduoti skundą teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-146/2016; 2016 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-488-575/2016; ir kt.).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, nei Taisyklių nuostatos nenustato priimtos sprendimo dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo apskundimo tvarkos. Taisyklėse nustatyta, kad NŽT sprendimas panaikinti, sustabdyti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą ar panaikinti galiojimo sustabdymą įforminamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu (Taisyklių 16 p.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, pakartotinai teikdamas skundą NŽT bei net du kartus kreipdamasis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, pats pasirinko savo elgesio variantą, taigi turėjo įvertinti ir tokio pasirinkimo pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, jog NŽT 2022 m. vasario 4 d. rašte Nr. 1SS-199-(5.59E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ buvo aiškiai nurodyta NŽT sprendimo apskundimo tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo. Taigi, nustatytos aplinkybės yra pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, o ne objektyvios, nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistos teisės gynimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas skundą dėl Įsakymo dalies, NŽT 2021 m. gruodžio 8 d. rašto bei NŽT 2022 m. vasario 4 d. rašto panaikinimo teismui padavė praleidęs nustatytą skundo padavimo terminą ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, pagrįstai ir teisėtai buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Apibendrindama šioje nutartyje aptartas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, nėra pagrindo jos naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais arba kitais motyvais. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė