Legislator Case Law & Legislation
a83aa4d8-268c-4644-bbf6-99f7fe5ae67d AI generated

a83aa4d8-268c-4644-bbf6-99f7fe5ae67d · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a83aa4d8-268c-4644-bbf6-99f7fe5ae67d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Marijono Greičiaus,      sekretoriaujant  I. Ulevičiūtei, dalyvaujant  ieškovių atstovui adv.

Legislator headnote

AI generated

a83aa4d8-268c-4644-bbf6-99f7fe5ae67d · Vilniaus apygardos teismas:            ieÅ¡kovės R. K., R. M. bei S. V. 2008-10-22 kreipėsi į Vilniaus m. 1-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 2-6) dėl darbo sutarties pripažinimo nutraukta bei iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1072-464/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 11.10.; 14.7. Â Â

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Marijono Greičiaus,      sekretoriaujant  I. Ulevičiūtei, dalyvaujant  ieškovių atstovui adv.

D. Aleksandrovui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Atva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių R. K. ir R. M. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Atva“ dėl darbo sutarties pripažinimo nutraukta bei iÅ¡mokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo, tretysis asmuo - A. Č..

 Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė:

           ieÅ¡kovės R. K., R. M. bei S. V. 2008-10-22 kreipėsi į Vilniaus m. 1-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 2-6) dėl darbo sutarties pripažinimo nutraukta bei iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

           Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo

2009-12-21 nutartimi civilinė bylÄ Nr.2-4201-640/2009 dalyje pagal ieÅ¡kovės S. V. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „ATVA“ dėl skolos priteisimo nutraukta,

teismui patvirtinus ieÅ¡kovės S. V. ir atsakovo UAB „ATVA“ sudarytÄ taikos sutartį (b.l. 196-197). Â

           IeÅ¡kovė R. K. ieÅ¡kiniu prašė: pripažinti 2006-10-23 jos su atsakovu sudarytÄ darbo sutartį Nr. 1 nutraukta darbuotojo pareiÅ¡kimu nuo 2008-09-03, 2) priteisti iÅ¡ atsakovo jos naudai 6590,92 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2008-09-03; priteisti 7121,89 Lt kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2006-10-23 iki 2008-09-03; priteisti 10 163,16 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2008-09-04 iki 2008-10-23; priteisti 5800 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo 2008-10-24 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė atsakovo įmonėje dirbusi direktore, jos atlyginimas nuo 2007-12-19 yra 5800 Lt per mėnesį, vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro 282,31 Lt. PaaiÅ¡kino, jog  nepaisydamas jos, kaip direktorės, praneÅ¡imų apie tai, kad atsakovo įmonė negauna pelno, neturi lėšų atsiskaityti su darbuotojais, kreditoriais, atsakovo akcininkas nesiėmė jokių veiksmų tokiai įmonės padėčiai taisyti. Pažymėjo, jog delsdamas sumokėti priklausančias sumas, atsakovas privalo mokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

           IeÅ¡kovė R. M. ieÅ¡kiniu prašė: priteisti iÅ¡ atsakovo jos naudai 3522,73 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2008-09-03; priteisti 2066,38 Lt kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2007-12-21 iki 2008-09-03; priteisti 5384,16 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ už laikotarpį nuo 2008-09-04 iki 2008-10-23; priteisti 3100 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ už laikotarpį nuo 2008-10-24 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ji dirbo pas atsakovÄ buhaltere-administratore, mėnesinis atlyginimas buvo 3100 Lt, vidutinis darbo dienos - 149,56 Lt. 2008-09-03 darbo sutartis jos praÅ¡ymu buvo nutraukta, tačiau atleidžiant iÅ¡ darbo darbdavys neatsiskaitė.

Atsakovas UAB „Atva“ atsiliepimu į ieškinį (b.l.57-58) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Tvirtino, kad pačios ieškovės savo pareigas vykdė aplaidžiai, neužtikrino mokestinių prievolių vykdymo nustatytais terminais. Įmonės vadovas (ieškovė R. K.) privalo veikti įmonės ir jos akcininkų naudai bei interesais. Tuo tarpu ieškovių veiksmai rodo, kad vadovaujant ieškovėms, bendrovei galimai buvo daroma žala.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės

teismas 2010-01-26 sprendimu ieškovių R. K. ir R. M. ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš

atsakovo UAB „Atva“ 6590,92 Lt darbo užmokesčio, 7121,89 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 15 963,16 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , 800 Lt atstovavimo iÅ¡laidų ieÅ¡kovės R. K. naudai; 2) priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Atva“ 3522,73 Lt darbo užmokesčio, 2066,38 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 8484,16 Lt vidutinio darbo užmokesčio

už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , 72 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės R. M. naudai; 3) sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovių vieno

mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, atitinkamai R. K. – 5800 Lt, R. M. – 3100 Lt įpareigojo vykdyti skubiai; 4) priteisė iÅ¡ atsakovo 1312 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. 5) pakeitė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-10-28 nutartimi (b.l. 51) atsakovo UAB „Atva“ atžvilgiu taikyto turto areÅ¡to mastÄ , sumažindamas jį iki 43 749,24 Lt sumos. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus, sprendė, kad už dirbtÄ laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2008-09-03 atsakovas su ieÅ¡kovėmis nėra atsiskaitęs, jų darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio dydžio nenuginčijo,  todėl priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovių naudai minėtas darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas sumas (DK 176-177 str.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovėms atsakovas nėra iÅ¡mokėjęs darbo užmokesčio už vienÄ mėnesį, tačiau jau ilgÄ laikÄ - nuo 2008 m. rugsėjo mėn., ir dėl to jų kaltės nėra, tenkino ieÅ¡kovių reikalavimus priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ (CK 1.5 str., DK 141 str. 3 d.).

Atsakovas UAB „Atva“ apeliaciniu skundu (b.l. 218-219) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-02-26 sprendimÄ ir ieÅ¡kovių R. K. bei R. M. ieÅ¡kinį atmesti. Tvirtina, jog teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl atsakovo pateiktų argumentų byloje. Atkreipia dėmesį, jog atsakovo direktorius teismo posėdyje nurodė, kad ieÅ¡kovės, eidamos vadovaujančias pareigas UAB „Atva“, savo pareigas vykdė aplaidžiai. Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-09-26 priminimo Nr. 14-07-40565, jos neužtikrino mokestinių prievolių vykdymo nustatytais terminais, o įmonės direktorė R. K. nutraukė darbo santykius su atsakovu, kai įmonė visiÅ¡kai negalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų

ir įmonės sÄ skaitose nebuvo jokių piniginių lėšų. TokiÄ Ä¯monės padėtį nulėmė

netinkamas vadovavimas. Teigia, jog visiÅ¡kai nepagrįstai ieÅ¡kovėms buvo priteista kompensacija už nepanaudotas atostogas. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovės, dirbusios įmonėje nuo 2006 m., nei karto neatostogavo. Tačiau DK 174 str. 1 d. numatyta, jog kasmetines atostogas leidžiama perkelti tik darbuotojo praÅ¡ymu arba sutikimu. Tokių praÅ¡ymų ar sutikimų atsakovo dokumentacijoje nėra, kas patvirtina, kad ieÅ¡kovėms kasmetinis poilsio laikas nebuvo bÅ«tinas, nes laisvo laiko jos turėjo pakankamai darbo metu. Be to, kompensacijos ieÅ¡kovių naudai už nepanaudotas atostogas priteisimas daugiau nei už trejus metus neatitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų, nes privalomas kasmetinių atostogų suteikimas priklauso nuo įmonės vadovo valios. Taip pat tvirtina, jog teismas turėjo atmesti ieÅ¡kovių reikalavimÄ priteisti kompensacijÄ už uždelstÄ atsikaityti laikÄ , kadangi dėl įmonės nemokumo kalta pati įmonės vadovybė. Â

IeÅ¡kovės R. K. ir R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 229-230) praÅ¡o Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-01-26 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo visas ieÅ¡kovių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti jų netinkamÄ darbÄ ir tuo sukeltÄ Å¾alÄ , todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovo neįrodytus teiginius. Kita vertus, remiantis atsakovo argumentais, įstatymas nesuteikia atsakovui teisės nemokėti pagal darbo sutartį priklausančių iÅ¡mokų. Darbo sutartys buvo nutrauktos savo noru, atsakovui iÅ¡ esmės sustabdžius veiklÄ ir nustojus mokėti darbo užmokesčius, juo labiau, kad atsakovas nereiÅ¡kė ieÅ¡kinio ir po darbo sutarties nutraukimo, nenurodė kitų teisėtų jo prievolių pasibaigimo pagrindų. Pabrėžia, jog teisė į atostogas negali bÅ«ti atimta ar apribota be teisėto pagrindo, o atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė jų teisės į atostogas bei kompensacijos dydžio pagrįstumo. Nurodo, jog dirbo atsakovo įmonėje be atostogų nuo darbo sutarčių sudarymo, tačiau teisės į atostogas neatsisakė, juo labiau, kad toks atsisakymas prieÅ¡tarautų įstatymui ir bÅ«tų niekinis (DK 2 str. 1 d. 5 p. ir 6 p., 165 str. 1 d., CK 1.80 str. 1 d.). Pažymi, jog darbdavys organizuoja verslÄ , iÅ¡ kurio gauna pelnÄ , tačiau juo su darbuotojais nesidalina, dėl to darbdavys, o ne darbuotojas privalo prisiimti ir pelno nebuvimo rizikÄ . Å iuo pagrindu darbuotojui priklauso teisė į kompensacijÄ , jeigu uždelsta atsiskaityti tiek dėl darbdavio kaltės, tiek objektyvios rizikos atveju (DK 141 str. 3 d.). Finansinių iÅ¡teklių neturėjimas nėra aplinkybė, atleidžianti nuo prievolių vykdymo (CK 6.212 str. 1 d.). Tuo tarpu atsakovas neįrodė jų (ieÅ¡kovių) kaltės dėl jo verslo nuosmukio ir darbo užmokesčio neiÅ¡mokėjimo, todėl teismas pagrįstai priteisė kompensacijÄ už delsimÄ su jomis atsikaityti.      Â

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ , atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodomus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja vieÅ¡asis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek faktine, tiek teisine prasme. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ ir iÅ¡klausiusi ieÅ¡kovių atstovo paaiÅ¡kinimus dėl skundų argumentų, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė darbo teisinius santykius reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė įrodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų reikalavimų, į bylÄ pateiktų įrodymų pagrindu teisingai nustatė faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant dėl apelianto (darbdavio) pareigos atsiskaityti su atleidžiamomis iÅ¡ darbo darbuotojomis, savo iÅ¡vadas tinkamai argumentavo (CPK 185 str.).

Byloje nustatyta, kad ginčo Å¡alis siejo darbo teisiniai santykiai (b.l. 7-10, 28-30), ieÅ¡kovės R. K. ginčas dėl jų pasibaigimo įforminimo iÅ¡sisprendė pirmosios instancijos teismui nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ (b.l. 83-86). Å i ieÅ¡kovė ir darbdavys, atstovaujamas bendrovės akcijų savininko, 2007-12-19 sulygo dėl 5800 Lt darbo užmokesčio jai mokėjimo (b.l. 86), atitinkamai ieÅ¡kovei R. M. darbdavys buvo įsipareigojęs mokėti 3100 Lt mėnesinį darbo užmokestį (b.l. 87) (DK 95 str. 3 d.).

Apeliantas savo apeliacinį skundÄ grindžia neteisingu, jo manymu, faktinių aplinkybių, susijusių su pačių ieÅ¡kovių darbu, įvertinimu – pasak apelianto, bylÄ nagrinėjęs teismas neįvertino, jog direktorė ir buhalterė savo pareigas vykdė aplaidžiai ir neužtikrino mokestinių prievolių į valstybės biudžetÄ Ä¯vykdymo nustatytais terminais. Teisėjų kolegija vertina tokius apelianto argumentus kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus.

Viena vertus, tokios aplinkybės, net jas įrodžius tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 12 str., 177 str., 178 str.), ko Å¡iuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, neįvyko, galėtų sÄ lygoti tik darbuotojų drausminės ar materialinės atsakomybės atsiradimÄ , tačiau pačios savaime neapspręstų joms nustatyto darbo užmokesčio dydžio, kaip tÄ traktuoja apeliantas. Pagal DK 94 str., darbdavys, įsipareigodamas mokėti darbuotojui konkretų darbo užmokestį, darbo sutartyje turi įvardinti valandinį tarifinį atlygį, mėnesinę algÄ , priemokas, priedus, aptarti kitas darbo užmokesčio mokėjimo sÄ lygas (darbo užmokesčio sistemÄ , mokėjimo tvarkÄ ir t.t.). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alims sutarus dėl konkretaus darbo užmokesčio, jo dydis (sudėtinės dalys) sutartyje yra nurodomos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡kios abiem Å¡alims ir atitiktų suderintÄ jų valiÄ . Abiem darbo sutarties Å¡alims – darbdaviui ir darbuotojui – yra privalomos tos sÄ lygos, kurios yra įtrauktos į darbo sutartį. Ä®statymų leidėjo valia, draudžiama keisti darbo apmokėjimo sÄ lygas, sumažinti darbuotojo darbo užmokestį be darbuotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo (DK 120 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje Å¡i nuostata aiÅ¡kinama kaip reikalavimas darbdaviui nekeisti bÅ«tent darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio. Å iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovių darbo sutarčių sÄ lygos, kuriomis darbdavys įsipareigojo mokėti kiekvienai jų, atitinkamai R. K. – 5800 Lt, o R. M. - 3100 Lt darbo užmokestį per mėnesį, nebuvo nei pakeistos, nei papildytos. Taigi bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovių reikalavimų Å¡ioje dalyje pagrįstumÄ , nuo teismų formuojamos praktikos nenukrypo. Ginčo dėl fakto, kad atleidžiant darbuotojas iÅ¡ darbo su jomis atleidimo dienÄ nebuvo atsiskaityta, kaip tokiÄ pareigÄ darbdaviui nustato DK 141 str. 1 d. , byloje nekilo.

Kita vertus, apeliantas (darbdavys) šioje byloje darbuotojų materialinės atsakomybės dėl netinkamo vadovavimo ir dėl to žalos jam padarymo klausimo tinkama procesine

forma –priešieškiniu - net nekėlė ir jokių priešpriešinių reikalavimų nereiškė,

todėl ir dėl Å¡ios priežasties tokie skundo argumentai nesuponuoja teismo sprendimo neteisėtumo ar jo nepagrįstumo. Â

Esant Å¡ioms aplinkybėms apelianto skundo teiginiai, kad neatsiskaitymÄ su darbuotojomis nulėmė jų pačių netinkamas darbas ar vadovavimas įmonei, teisiÅ¡kai neaktualÅ«s ir nepateisina darbo užmokesčio ieÅ¡kovėms jų atleidimo dienÄ neiÅ¡mokėjimo. Darbdavio įmonės nemokumas įstatymo nėra numatytas kaip priežastis, kuri galėtų pakeisti DK 141 str. nustatytas atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotojų taisykles, dar daugiau, jos taikytinos net ir tuomet, kai darbuotojas iÅ¡ darbo atleidžiamas darbdavio valia dėl darbuotojo kaltės ar darbo drausmės pažeidimų.  Â

Skundo argumentai, jog darbuotojos (ieÅ¡kovės) neatostogavo jų pačių pasirinkimu, nes joms kasmetinis poilsio laikas nebuvo bÅ«tinas, todėl dabar negali pretenduoti į kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, taip pat visiÅ¡kai nepagrįsti ir neatitinka įstatymų leidėjo pozicijos tuo klausimu, taip pat akivaizdžiai prieÅ¡tarauja DK 35 str. ir CK 1.5 str. įtvirtintam teisės normų, nustatančių darbo teisių įgyvenimÄ bei pareigų vykdymÄ , sÄ Å¾iningam aiÅ¡kinimui. DK 174 str. sieja kasmetinių atostogų perkėlimÄ su vienintele sÄ lyga - su paties darbuotojo valia, tačiau reikalavimo, kad tokia valia bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik raÅ¡tu, kaip tai traktuoja apeliantas, įstatymas nenustato. Todėl vien faktas, kad bendrovės dokumentuose nebuvo rasti praÅ¡ymai dėl ieÅ¡kovių kasmetinių atostogų perkėlimo, nesuponuoja kitokio Å¡ios situacijos vertinimo. Pagal DK 175 str. ir

177 str., atleidimo iÅ¡ darbo atveju darbuotojas turi pasirinkimo teisę - arba jam suteikiamos nepanaudotos kasmetinės atostogos, arba, kuomet darbuotojas jų nepageidauja, jam iÅ¡mokama piniginė kompensacija. IeÅ¡kovės pasirinko pastarÄ jÄ galimybę ir bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokiÄ kompensacijÄ joms priteisė.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto pateiktu DK 141 str. 3 d. aiÅ¡kinimu. Å i teisės norma numato darbdavio pareigÄ visais atvejais, t.y. nepaisant paties darbdavio kaltės buvimo ar nebuvimo, sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti su darbuotoju laikÄ , kuomet dėl neatsiskaitymo nėra paties darbuotojo kaltės. Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad tokia darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės atveju. Apeliaciniame skunde įvardinta aplinkybė, kad įmonės administracijos vadovė bei buhalterė išėjo savo iÅ¡ darbo bÅ«tent tuo metu, kai apelianto įmonės sÄ skaitoje nebuvo lėšų, negali bÅ«ti traktuojama kaip kalti Å¡ių darbuotojų veiksmai, kaip ir įmonės nemokumas negali bÅ«ti siejamas su netinkamu vienos iÅ¡ ieÅ¡kovių vadovavimu, iki nebus įrodyta prieÅ¡ingai. Jau minėta, ieÅ¡kovės R. K., kaip bendrovės direktorės, veiksmų neteisėtumas Å¡ioje byloje nebuvo įrodytas, ir vien apelianto skundo teiginių tokiam teisiÅ¡kai reikÅ¡mingam faktui nustatyti nepakanka. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad DK 141 str. 3 d. įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laikÄ yra papildomas tokio darbuotojo teisių apsaugos svertas. Jei darbdavys netinkamai vykdo pareigÄ laiku atsiskaityti pasibaigus darbo teisiniams santykiams, ir dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visÄ uždelsimo laikÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė R. K., kurios teisinis statusas ir vykdomos bendrovės administracijos vadovo darbo funkcijos suponavo jai pareigÄ bendradarbiauti su bendrovės savininku, Å¡iÄ pareigÄ Ä¯gyvendino, kelis kartus informavusi įmonės akcijų savininkÄ apie kritinę bendrovės finansinę padėtį (b.l. 11, 31-33). Tai, kad darbo užmokesčio nemokėjimas nebuvo ilgalaikis – darbo užmokestis abiems ieÅ¡kovėms nesumokėtas tik už vienÄ mėnesį ir kelias kito mėnesio dienas iki joms nutraukiant darbo santykius, vertinant sÄ Å¾iningumo

aspektu leidžia tvirtinti prieÅ¡ingai, nei tÄ daro apeliantas, kad direktorė R. K. nepiktnaudžiavo savo padėtimi ir neprisidėjo prie dar

didesnių apelianto bendrovės nuostolių atsiradimo. Taip pat byloje nesama ir duomenų, jog objektyvių kliūčių sumokėti darbuotojams darbo užmokestį jų atleidimo dienÄ neegzistavo (įmonės sÄ skaitoje buvo pakankamai lėšų atsiskaitymui ar panaÅ¡ios aplinkybės). IÅ¡analizuota faktinė situacija leidžia teisėjų kolegijai padaryti iÅ¡vadÄ , kad darbdavio prievolę sumokėti darbuotojoms darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ eliminuojančių aplinkybių byloje nenustatyta.    Â

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , apeliacinio skundo argumentai jo pakeisti ar panaikinti prielaidų nesudaro.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

n u t a r ė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš UAB „Atva“ 16 (šešiolika) litų šešiasdešimt centų procesinių pašto išlaidų valstybės naudai.

Â

Kolegijos pirmininkė                                                                 Â

Dalia Kačinskienė

          Teisėjai                                                                          Â

             Tatjana Žukauskienė  Â

                                                                                            Â

Marijonas Greičius    Â