a83883dd-20d7-4ecc-8fa8-676b0a5041ce · Skuodo rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-10-906/2015Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00331-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 116.1.; 128.2.Skuodo rajono apylinkės teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 18 d.Skuodas Skuodo rajono apylinkės teismo teisėjas Svajūnas Bliudsukis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei,dalyvaujant ieškovei D. D., jos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,atsakovės A. S. atstovui adv. Romanui Lupeikai ir įgaliotai atstovei R.

Å .,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui Ž. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. D. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams A. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo ir sprendimų pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiais ir atsakovės A. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ 2014-08-27 su ieÅ¡kiniu, kurio reikalavimus patikslino 2014-11-03 paraÅ¡ydama:nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , patvirtinantį, kad J.

S. (pareiÅ¡kėjos tėvo K. S., gim. (duomenys neskelbtini) sesuo), priėmė savo tėvo (pareiÅ¡kėjo senelio) K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi turtÄ valdyti, ir jį valdė iki savo mirties.nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , patvirtinantį, kad ieÅ¡kovė D. D., priėmė J. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi turtÄ valdyti.nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J.

S. 1991-12-19 pateikė praÅ¡ymÄ sugrÄ Å¾inti buvusio savininko K. S. turėtÄ 12 ha žemės sklypÄ pagal dabartinį administracinį teritorinį paskirstymÄ Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) kaime, ir kartu su juo pateikė giminystės ryšį su savininku įrodančius dokumentus: savininko K. S. mirties liudijimÄ ir savo, J. S., gimimo liudijimÄ .panaikinti Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 451 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę (miÅ¡kÄ ) Skuodo rajone“ ir Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 28-2930 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo K.

S.“ dalį dėl 5 ha žemės iÅ¡ bendro 10,51 ha žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini).Atsakovė A. S. (ieÅ¡kovės motina) pateiktame atsiliepime su pirminiu ieÅ¡kiniu nesutiko, reaguodama į patikslintÄ ieÅ¡kinį pateikė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad:

1. J. S., ir K. S., priėmė tėvo K. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėję turtÄ valdyti;

2. Taip pat nustatyti, kad K. S., priėmė sesers J. S., mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti.3. IeÅ¡kovės D. D. ieÅ¡kinį atsakovams atmesti visa apimtimi;4. Jeigu ieÅ¡kovė D. D. teismui teiks praÅ¡ymus dėl termino atnaujinimo pripažinti administracinius aktus negaliojančiais, tuomet taikyti ieÅ¡kinio senatį;Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl dalies 1996-06-04 Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 451 ir dalies Klaipėdos apskrities administracijos 1996-06-04 sprendimo Nr. 28-2930 panaikinimo.

IeÅ¡kinio dalį susijusiÄ su nuosavybės teisių atkÅ«rimu į K. S. žemę, atmesti kaip nepagrįstÄ . Dėl paveldėjimo teisinių santykių nepasisakė nes tai neliečia atsakovÄ . Atsakovas laiko, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo K. S. į jo tėvo K. S. žeme (10,51 ha) yra teisėti. Teigia, kad J. S. nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi savo valios dėl žemės atkÅ«rimo, tačiau pripažįsta, kad 1991-12-19 tuometinėje Skuodo rajono agrarinės reformos tarnyboje buvo gautas J.

S. vardu pateiktas praÅ¡ymas, kurį pasirašė K. S. dėl K. S. (12 ha) žemės grÄ Å¾inimo. Ta aplinkybė, kad J. S., kaip besikreipiančio asmens duomenys buvo nurodyti praÅ¡yme neįrodo, kad ji buvo padavusi praÅ¡ymÄ dėl minėtos žemės atkÅ«rimo jos vardu. PraÅ¡ymas yra pasiraÅ¡ytas tik K. S.. IeÅ¡kovė kelia dokumento klastojimo prielaidas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teigia, kad nebuvo jokio pagrindo klastoti dokumentus. Be to J. S., nei jos įpėdiniai nebuvo pateikę giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodančių dokumentų.

Dėl senaties termino skaičiavimo, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ji skaičiuojant nuo tada kai ieÅ¡kovė gavo 2014-06-26 raÅ¡tÄ kuriuo buvo informuota apie nuosavybės teisių atkÅ«rimo sprendimus. Nurodo, kad skundo padavimo terminas turi bÅ«ti pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo momento apie skundžiamÄ sprendimÄ . (t.1, b.l. 36-39). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais. Teigia, kad kreipiasi į teismÄ dėl tetos J. S. (tėvo sesers) palikimo priėmimo.

Ji 1994 m. sausio mėn. sudarė testamentÄ , pagal kurį visÄ savo turtÄ paliko jai. Teta turėjo I gr. invalidumÄ , ji rÅ«pinosi teta iki mirties, gyveno su ja viename kambaryje. Teta mirė (duomenys neskelbtini). Ji į notarÄ nesikreipė. Su testamentu kreipėsi tik į bankÄ dėl J. S. indėlių iÅ¡mokėjimo ir jai buvo iÅ¡mokėti indėliai 200 Lt, vėliau ji dar kartÄ kreipėsi į bankÄ dėl indėlių atkÅ«rimo, tada jai buvo iÅ¡mokėta virÅ¡ 1000 Lt atkurtų santaupų. Lėšos jai buvo iÅ¡mokėtos be paveldėjimo teisės liudijimo.

Dėl namo paveldėjimo į notarÄ nesikreipė. Teigia, jog jai nereikėjo namo ir dabar jai nereikia namo, kreipėsi į teismÄ norėdama sužinoti ar jai kas nors priklauso. Po J. S. mirties name liko gyventi ji ir jos tėvai K. S. ir A. S.. Seserys jau buvo iÅ¡tekėjusi ir iÅ¡vykusios. Ji namo iÅ¡laikymu nesirÅ«pino, nes ten gyveno jos tėvai ir jie viskuo rÅ«pinosi, mokesčius mokėjo jos tėvai, ji tik priėmė ir naudojosi J. S. asmeniniais daiktais, liko gyventi kambaryje, kuriame gyveno J. S.. Po J.

S. mirties ji žemes nedirbo, nežinojo ar J. S. iki mirties turėjo dirbamos žemės. Tuo metu ji mokėsi. Namo ar kito turto su tėvais nesidalino. Praėjus metams nuo J. S. mirties ji iÅ¡tekėjo ir iÅ¡vyko gyventi atskirai. IÅ¡vykdama iÅ¡sivežė kai kurios J. S. daiktus: lovÄ sekcijÄ , patalynę. Dėl palikimo priėmimo pradėjo tvarkytis tik dabar po 20 m., nes taip patarė seserys. J. S., namas, atiteko 1975 m. po jos tėvo mirties, kai ji ten liko gyventi. IeÅ¡kovės tėvai į tÄ namÄ atsikėlė gerokai vėliau 1982-1983 m., sugriuvus nameliui, kuriame gyveno ji su tėvais.

Jos tėvas su Å¡eima naudojosi vienu namo galu, o J. S. kitu galu. Ji buvo girdėjusi iÅ¡ J. S., kad senelis paliko namÄ jai (J. S.) ir jos tėvui (K. S.). PrieÅ¡ J. S. mirti J. S. jai buvo sakiusi, kad jai palieka 5 ha senelio žemės, jei ji bus atkurtÄ . Tačiau ji (ieÅ¡kovė) nesikreipė į žemėtvarkÄ dėl žemės atkÅ«rimo vardu. Kad tėvui atkurtos nuosavybės teisės į senelio žemę tiksliai nežinojo, nes tėvas niekada nekalbėjo Å¡ia tema, paklaustas apie žemę labai supykdavo.

Po J. S. mirties praėjus maždaug 10 m. ji kalbėjo su tėvu, sužinojo iÅ¡ jo, kad jam atkurtos nuosavybės teisės į senelio žemę ir jis jÄ valdo. Ji tada teiravosi tėvo apie žemę tėvas pasakė, kad nėra jokių dokumentų, jai nepriklauso žemė ir nieko jis nerodys. Žinojo, kad penkis metus prieÅ¡ mirtį tėvas buvo iÅ¡nuomojęs žemę. Po tėvo mirties kreipėsi į advokatÄ , tik iÅ¡ advokatės sužinojo apie nuosavybės atkÅ«rimÄ jos tėvui į senelio žemę, iÅ¡ žemėtvarkos gautų dokumentų.

Po tėvo mirties žemė palikimas atiteko motinai A. S.. Tėvai turėjo keturis vaikus N. D., A. Å ., R. Å . ir jÄ â€“ D. D.. Ji tikėjosi, kad po tėvo mirties motina (A. S.) padalins vaikams žemę ir nebeliks ginčo. Motina priėmusi tėvo palikimÄ atsisakė vaikams padalinti žemę, bendrauja tik su R. Å . su kitais vaikais yra susipykusi dėl žemės.Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas teismo posėdyje pasisakė tik dėl reikalavimų kylančių iÅ¡ nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

Å ioje dalyje nesutinka su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o taikyti Nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymo 19 str. numatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teigia, kad atsakovė, kaip J. S. įpėdinė neatliko jokių veiksmų dėl žemės atkÅ«rimo. Teigia, kad J. S. buvo kreipusis dėl žemės atkÅ«rimo, tačiau prašė, kad žemė bÅ«tų atkurta jos broliui K. S.. Teigia, jog tuo metu vienu pareiÅ¡kimu galėjo kreiptis visi įpėdiniai. Atsakovė A. S. 2015-04-20 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė D.

D. yra jos dukra. Jos uoÅ¡vis K. S. M. turėjo namÄ Å¾emės. Po jo mirties name liko gyventi J. S.. Ji su vyru K. S. ir vaikais atsikėlė į uoÅ¡vio namÄ gyventi maždaug praėjus 5 m. po uoÅ¡vio mirties, kai per audrÄ sugriuvo jų namelis. Žinojo, kad namÄ uoÅ¡vis žodžiu paliko J. S. ir jos vyrui K. S. per puse. Kai atsikėlė namu naudojosi bendrai su J. S., jie ten pasistatė Å«kinius pastatus. Mokesčius už elektrÄ mokėdavo pakaitomis kas antrÄ mėnesį. Apie J. S. testamentÄ nežinojo.

Žinojo, kad J. S. turėjo banke kažkiek pinigų. D. D. davė J. S. laidotuvėms 400 Lt, nes ji buvo gavusi pinigų iš J. S.. Kitos dukros prie J. S. laidotuvių neprisidėjo. Žinojo, kad uošvis turėjo 10 ha žemės. Žemė atsikūrė jos vyras. Teigia, kad žemę vyras paliko jai ir ji neduos nė vienai dukrai, nes vyras jai buvo sakęs niekam neduoti. Patvirtino, kad D. D., po J. S. mirties liko gyventi J. S. kambaryje. Po metų ištekėjusi, išvykdama gyventi atskirai, išsivežė visus J.

S. daiktus. Teigia, kad J. S. buvo neįgali, turėjo regėjimo negaliÄ , jei reikėjo pagalbos. UoÅ¡vis turėjo karvę, po mirties ji atiteko J. S. ir ji pati prižiÅ«rėjo, melžė karvę. Jos Å¡eima padėdavo J. S., jos dukros nueidavo padėti. Atsakovės atstovė R. Å . 2015-04-01 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji atstovauja motinos interesus. IeÅ¡kovės jos sesuo. Tėvas visÄ turtÄ paliko testamentu motinai. Tėvai su Å¡eima atsikėlė gyventi pas J. S. apie 1980 m. J. padėjo jos tėvai ir jos vyresnės seserys.

Tėvas pastatė tvartÄ jau po senelio mirties, nors tuo metu dar gyveno atskirai, tame pačiame kaime, maždaug už 1,5 kilometro. Jis statė tvartÄ sau, ruošėsi pareiti gyventi į senelio namÄ . Apie tai, tėvui atkurta nuosavybės teisė į žemę sužinojo tik tada kai jis rašė testamentÄ , kuriuo paliko turtÄ savo žmonai A. S.. J. S. palaidojo tėvas. Apie J. S. testamentÄ ar palikimÄ nieko nežinojo. Po J. S. mirties namu rÅ«pinosi tėvas.Liudytoja A. Å . 2015-04-01 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė D.

D. yra jos sesuo. Ji palaiko ieÅ¡kovę, pati nereiÅ¡kia pretenzijų. Nurodo, kad 1984 m. vienÄ naktį, per audrÄ sugriuvus jų namui, jos tėvas su Å¡eima ėjo pas J. praÅ¡yti, kad priimtų gyventi, atsikėlė gyventi pas J. S.. Ji epizodiÅ¡kai gyvendavo pas J. S.. Dar iki senelio mirties ji jau gyveno pas J. S. iÅ¡ ten ir į mokyklÄ eidavo. Tėvai padėdavo J. S. prie sunkių Å«kio darbų, padėdavo nupjauti Å¡ienÄ . J. S. laikė gyvulius. Buvo tvartas prie namo. Ji jai padėdavo. S. yra sakiusi jai, kad senelis turėjo žemės. Einant pasivaikščioti yra rodžiusi kur jos tėvo.

Ji gyveno su J. S. iki 1984 m., kol iÅ¡tekėjo. Apie J. S. testamentÄ sužinojo po jos mirties. Patvirtino, kad D. D. iÅ¡sivežė J. S. daiktus spintÄ , dujinę viryklę. Liudytoja N. D. 2015-04-01 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė D. D. yra jos sesuo. Ji palaiko ieÅ¡kovę, pati nereiÅ¡kia pretenzijų. Tėvai parsikraustė gyventi pas J. S. apie 1980 m. IÅ¡ tėvų pasakojimų ji žino, kad senelis paliko namÄ ir žemę per pusę J. S. ir tėvui (K. S.). Patvirtino, kad A. Å . nuolatinai gyveno su J.

S.. Ji gyveno su močiute (iÅ¡ mamos pusės) nes tėvas nepripažino jos. Žino, kad tėvas statė tvartÄ po senelio mirties. Žinojo, kad J. S. testamentu paliko turtÄ D. D., apie tai žinojo ir tėvai. Žinojo, kad tėvas susigrÄ Å¾ino senelio žemę jau po J. S. mirties, tačiau apie tai nekalbėdavo.Liudytojas A. K. 2015-04-01 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jis nuo 1991 m. buvo (duomenys neskelbtini) sen., žemėtvarkininkas, dirbu su nuosavybės atstatymu. Patvirtino, kad praktikoje bÅ«davo daug atvejų, kad praÅ¡ymÄ rašė vienas asmuo, tačiau pretendavimo dalyje, dokumento kitoje pusėje, nurodydavo įpėdinius kuriems bus atkuriama žemė.

Dažnai atvykę įpėdiniai sutardavo kaip pasidalina žemę ir nurodydavo tÄ asmenį kuriam bus atkuriama žemė. Nebuvo reikalavimo pretendentams raÅ¡yti atskirų praÅ¡ymų. Svarbiausia buvo antra dokumento pusė, pretendentų valia, kur buvo nurodytas pretendavimas (pretendentai). PraÅ¡ymÄ pasiraÅ¡ydavo tik tas pretendentas, kuri bÅ«davo nurodomas pretendentu. Jei kiti pretendentai kreipdavosi vėlai tai juos įtraukdavo į tÄ patį praÅ¡ymÄ . Atmetė ieÅ¡kovės atstovės prielaidas dėl dokumento pakeitimo, klastojimo po jos mirties, teigia, kad tuo metu buvo tokia praktika dėl praÅ¡ymų raÅ¡ymo.

Be to žemė tuo metu buvo mažos vertės. Buvo sudaryta komisija, kuri spręsdavo dėl nuosavybės atstatymo, jis buvo tik paprastas darbuotojas. Kadangi praÅ¡ymas buvo užpildytas J. S. vardu, todėl ir žurnale buvo įtrauktas pretendentas J. S. ir jos vardu buvo iÅ¡siųstas paklausimas į archyvÄ . 1991 m. raÅ¡ytame praÅ¡yme nurodyta atkurti žemę nuo 1995 m. buvo siejamas galimai su tuo Žemės Å«kio bendrovių veikla.Liudytojas A. A. S. 2015-04-01 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jis dirbo (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininku vėliau virÅ¡ininku. 1991 m. nepamena kokiose pareigose dirbo.

Jis priimdavo praÅ¡ymus dėl žemės atkÅ«rimo. Buvo atvejų, kai į tarnybÄ atvykę pretendentai susitardavo dėl žemės pasidalijimo, sutardavo kam atiteks žemę. Mano, kad įpėdinis atsisakantis žemės dalies taip pat turėjo pasiraÅ¡yti. Minimu nuosavybės atstatymo atveju mano, kad turėjo bÅ«ti kažkaip įforminti pretendentų susitarimas dėl žemės pasidalijimo. IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini iÅ¡ dalies. Dėl K. S. palikimo priėmimo (patikslinto ieÅ¡kinio 1 p., prieÅ¡ieÅ¡kinio 2.1 p.)Byloje ginčas tarp Å¡alių iÅ¡ esmės kyla dėl ieÅ¡kovės senelio ir tuo pačiu atsakovės uoÅ¡vio K.

S., Martyno, gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo ir nuosavybės teisių į jo valdytÄ Å¾emę 10,51 ha iki nacionalizacijos. K. S., M. yra miręs (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 52). Dokumentai iÅ¡ archyvo, 1971-1990 (duomenys neskelbtini) kaimo Å«kinės knygos įraÅ¡ai patvirtina, kad nuo 1971 m. (duomenys neskelbtini) kaime, buvo apskaitytas toks asmuo - K. S., M.. Ūkiui priklausantys pastatai - gyvenamasis namas, statytas 1930 m. Augino kelis gyvulius, buvo pensininkas. Yra įraÅ¡as apie jo mirtį (duomenys neskelbtini).

Po jo mirties įrašuose namo savininkė (gyventoja) nurodoma J. S., K., gim. (duomenys neskelbtini). Jau 1974 m. pastabose nurodyta, kad ji I gr. invalidė. Laikotarpiu 1974-1985 m. ūkio šeimos galva nurodyta J. S.. (t.

1. b.l. 153-165). Kiti knygos įraÅ¡ai patvirtina, kad laikotarpiu 1973-1975 m. K. S. (jaunesniojo) Å¡eimoje buvo apskaitoma ir jo sesuo J. S. gim. 1923 m. Ä®raÅ¡uose yra pastaba, kad J. S. iÅ¡kelta į Nr. 565, o Å¡itas asmeninės sÄ skaitos Nr. priklausė jos tėvui (t. 1, b.l. 168 ir 156). Å eimos galva buvo K. S. gim. (duomenys neskelbtini), gyveno 1918 m. statybos name, todėl galime daryti iÅ¡vadÄ , kad tai buvo atskiras namas, kuriame J. S. buvo apskaityta brolio Å¡eimoje iki tėvo mirties. Nuo 1976 m. J. S. neapskaitoma jos brolio K.

S. Å¡eimoje. 1983-1985 m. padarytas įraÅ¡as, kad K. S. pastatai nugriuvo, Å¡eima gyvena S. J. pastatuose (t. 1, b.l. 175), 1990 m. įraÅ¡uose tai pat yra pastaba, kad K. S. Å¡eima gyvena S. J. pastatuose (t. 1, b.l. 177). Byloje yra duomenų, kad K. S., gim. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ , jog turtÄ palieka per pusę savo vaikams J. S. ir K. S.. Ta patvirtino prieÅ¡mirtinis raÅ¡telis pasiraÅ¡ytas liudininkų (t.2 b.l., 38) ir pati ieÅ¡kovė patvirtino tai girdėjusi iÅ¡ J. S. dar jai gyvai esant.

Tačiau kyla ginčas, kuris iÅ¡ įpėdinių realizavo savo teisę į palikimÄ . Palikimo atsiradimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m. redakcijos) (toliau CK) 578 str. 1, 2 d. numatė, kad „Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ Â turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ Â apie palikimo priėmimÄ .“Duomenų, kad įpėdiniai bÅ«tų kreipęsi į notarÄ nėra.

Sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu - byloje nekyla ginčas, kad J. S., po jos tėvo K. S. mirties liko gyventi tėvo pastatuose, prižiÅ«rėjo gyvulius, kurių buvo mažiausiai 1 karvė, ir tokiu bÅ«du priėmė jo palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti. Tačiau ginčijama, kad J. S. brolis K. S., taip pat priėmė tėvo palikimÄ pradėjęs jį valdyti. Atsakovės pusė Å¡iÄ aplinkybę įrodinėja tik tuo, kad K. S. nors ir neatsikėlė į tėvo paliktÄ namÄ , tačiau statė tvarkÄ ruoÅ¡damasis ten gyventi.

Å ia aplinkybę, apie tvarto statybÄ patvirtino tik R. Å ., kuri palaiko atsakovę, teikdama, kad: „tėvas pastatė tvartÄ jau po senelio mirties, nors tuo metu dar gyveno atskirai, tame pačiame kaime, maždaug už 1,5 kilometro. Jis statė tvartÄ sau, ruošėsi pareiti gyventi į senelio namÄ .“ Tačiau Å«kinių knygų turinys Å¡ios aplinkybės nepatvirtina. Nors pirmuose įraÅ¡uose 1971 m. ir nėra nurodyta duomenų apie tvartÄ , tačiau yra įraÅ¡ai, kad K. S., M. laikė gyvulius, vadinasi turėjo turėti ir kur juos laikyti.

Duomenys apie tvarto buvimÄ Ä¯raÅ¡uose nurodyti nuo 1973 m., statybos metai pradžioje nenurodyti, tačiau 1980-1982 m. įraÅ¡uose nurodyta, kad tvartas statytas 1930 m. Vėlesnių įrašų apie naujai pastatytus statinius nėra. 1983-1985 m. įraÅ¡ai patvirtina, kad K. S. pastatai nugriauti, Å¡eima atsikėlė pas J. S. (t. 1, b.l. 175). Liudytoja A. Å ., gyvenusi kartu su J. S., taip pat patvirtino, kad 1984 m. vienÄ naktį, per audrÄ sugriuvus jų namui, jos tėvas su Å¡eima ėjo pas JulijonÄ praÅ¡yti, kad priimtų gyventi, atsikėlė gyventi pas J.

S.. Taigi tiek raÅ¡ytinė medžiaga, tiek ir liudytojų parodymai patvirtina, kad K. S. turėjo savo Å¡eimÄ , gyveno atskirai ir per įstatymo nustatytÄ terminÄ negalėjo priimti tėvo palikimo faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Tai, kad J. S. laikė save pastatų savininke patvirtina ir tai, kad ji buvo pradėjusi pastato įteisinimÄ ir vieÅ¡ajame registre buvo nurodyta kaip pastato naudotojas, tačiau nepateikus visų dokumentų registracijos nebaigė (t.1 b.l. 190-193. T.2 b.l. 82-86). Todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys tenkintinas prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas.

             Dėl J. S. palikimo priėmimo (patikslinto ieÅ¡kinio 2 p., prieÅ¡ieÅ¡kinio 2.2 p.)J. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b.l. 9). J. S. 1994-01-10 buvo sudariusi testamentÄ , kurį patvirtino (duomenys neskelbtini) apylinkės seniÅ«nė (t. 1, b.l. 16). Pagal testamentÄ J. S. visÄ jai priklausantį, asmeninės nuosavybės teise, tame tarpe gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), žemę 5 ha. kur ji bebÅ«tų, piniginį indėlį su palÅ«kanomis asmeninės sÄ skaitos Nr. 17374, esantį Lietuvos taupomojo banko Skuodo skyriuje Nr. 7655; investicinį indėlį asmeninės sÄ skaitos Nr. 7655/07 ir visÄ kitÄ turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidarytų paliko S. D., gyv. (duomenys neskelbtini).

RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad testamentinė įpėdinė D. D. 1999-12-28 kreipėsi į AB Lietuvos taupomÄ jį bankÄ su praÅ¡ymu laisvai disponuoti paveldėtomis atkurtomis santaupomis. Jos praÅ¡ymu 1997-11-17 buvo atidaryta sÄ skaita pagal J. S. testamentÄ . 2000-06-16 bankas pranešė D. D. apie atkurtas santaupas 1345,01 Lt (t.1, b.l. 17-19). Swedbank pranešė, kad senesnių duomenų nėra nes dokumentai saugomi 10 m. Taip pat patikslino, kad D. D. lėšos buvo iÅ¡mokėtos be paveldėjimo teisės liudijimo, tik pagal klientės (J.

S.) testamentÄ , kuris buvo pateiktas bankui iki 1994-06-10, pagal tuometinius teisės aktus buvo prilygintas indėlininko testamentiniam patvarkymui (t.2, b.l. 4, 5). Å ie duomenys apie atkurtų santaupų iÅ¡mokėjimÄ patvirtina, ieÅ¡kovės taiginius, kad po J. S. mirties jai galėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtos einamoje sÄ skaitoje buvusios lėšos. Atsakovė nors ir neigia žinojusi apie J. S. testamentÄ , tačiau patvirtino teisme, kad ieÅ¡kovė davė 400 Lt J. S. laidotuvėms, nes J. S. jai paliko pinigus.

Tai pat nurodė, kad kiti atsakovės vaikai prie J. S. laidotuvių neprisidėjo. Teismo vertinimu, šie atsakovės parodymai netiesiogiai patvirtina, tai, kad atsakovei buvo žinoma, jog ieškovė faktiškai paveldėjo J. S. pinigines lėšas. Tokiu būdu teismas laiko, kad yra įrodyta, jog testamentinė įpėdinė realizavo savo teisę į dalį palikime nurodyto palikimo – į piniginį indėlį banke. Dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra, tačiau kyla ginčas kaip teisiškai įvertinti tokius įpėdinės (ieškovės) veiksmus.

IeÅ¡kovė nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, todėl spręstina ar pakanka duomenų konstatuoti, kad ji faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ Â turtÄ valdyti (CK 1964 m. 578 str. 2 d.). Teismų praktikoje ne kartÄ yra pasisakyta, kad mirusiojo asmeninių daiktų, nuotraukų, buities reikmenų priėmimas nelaikomas faktiniu palikimo priėmimu, tačiau kiekvienas atvejis yra individualus ir kiekvienÄ kartÄ sprendžiama atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Å iuo atveju ieÅ¡kovė buvo aktyvi siekdama įgyvendinti savo teises į palikimo dalį - pinigines lėšas, ji kreipėsi į bankÄ su testamentu dėl mirusiosios santaupų paveldėjimo, vėliau kreipėsi į bankÄ dėl mirusiosios turėto indėlio atkÅ«rimo.

Tai, kad bankas nereikalavo iÅ¡ įpėdinės paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡ esmės suklaidino ieÅ¡kovę ir lėmė tai kad ji nesikreipė į notarÄ . Pastebėtina, kad tuo metu ieÅ¡kovė buvo tik 19 m., trÅ«ko iÅ¡silavinimo ir gyvenimiÅ¡kos patirties, sprendžiant juridinius paveldėjimo klausimus. Paveldimame gyvenamajame name tuo metu gyveno jos tėvai, ji buvo remiama tėvų, tuo metu su jais santykiai buvo geri, todėl ji nereiÅ¡kė pretenzijų į namÄ , todėl ieÅ¡kovė ir nesikreipė į notarÄ .

Nors ieÅ¡kovė ir nemokėjo mokesčių susijusiu su namo iÅ¡laikymu, tačiau nustatyta, kad po J. S. mirties ji liko gyventi paveldimame gyvenamajame name, gyveno mirusiosios kambaryje, naudojosi jos baldais ir asmeniniais daiktais. Name gyveno metus laiko, padėjo pražiÅ«rėti namus, kol sukÅ«rė savo Å¡eimÄ ir iÅ¡vyko gyventi kitur. IÅ¡vykdama iÅ¡sivežė J. S. asmeninius daiktus; lovÄ , sekcijÄ , dujinę viryklę, patalynę kitus namų apyvokos daiktus. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės veiksmai susiję su palikimu yra pakankamas pagrindas konstatuoti palikimo, pagal testamentÄ , priėmimÄ faktiÅ¡kai pradėjus valdyti.

PrieÅ¡ingu atveju paneigus palikimo priėmimo faktÄ susidarytų tokia situacija, kad asmuo faktiÅ¡kai priėmęs palikimÄ galėtų reikÅ¡ti reikalavimÄ D. D. dėl nepagrįstai paveldėtų piniginių lėšų. Byloje taip pat nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog ieÅ¡kovės tėvas K. S., po jo sesers J. S. mirties liko gyventi gyvenamajame name, kurį J. S. (kaip prieÅ¡ tai pasisakė teismas) buvo paveldėjusi iÅ¡ savo tėvo. K. S. yra ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymÄ .

Testamentinė įpėdinė (ieÅ¡kovė) per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, nepareiÅ¡kė savo teisių į gyvenamÄ jį namÄ , todėl K. S. turėjo teisę faktiÅ¡kai paveldėti turtÄ , kurio nepriėmė kiti įpėdiniai. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad gyvenamojo namo kaip palikimo ji nepriėmė, jo jai nereikėjo ir dabar nereikia. IeÅ¡kovės tėvas K. S. po J. S. mirties rÅ«pinosi gyvenamuoju namu, mokėjo mokesčius už elektrÄ , tvarkė namÄ ir jame gyveno iki mirties 2014-03-07, tokiu bÅ«du priėmė dalį palikimo faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. 964 m.

CK 578 str. 1 d. numatė, kad „Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis.“ Tačiau praktikoje dažnai susiduriama su situacijÄ , kad skirtinga palikimÄ paveldi skirtingi įpėdinai faktiÅ¡kai pradėdami valdyti paveldimÄ turtÄ . Å iuo atveju taip pat yra tokia situacija, kai J. S. palikimÄ paveldėjo du įpėdiniai, todėl tiek ieÅ¡kinys teik ir prieÅ¡ meÅ¡kinis tenkintini iÅ¡ dalies. Dėl sprendimo panaikinimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (patikslinto ieÅ¡kinio 4,3p)Vadovaujantis nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u ieÅ¡kovės tėvo K.

S. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į 10,51 ha žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Ä®registravimo pagrindas nurodytas Apskrities valdytojo sprendimas, 1996-06-04, Nr. 28-2930 bei Apskrities valdytojo įsakymas, 1996-06-04 Nr. 451, įraÅ¡as galioja nuo 1996-12-06 (b.l. 191). Byloje pateiktas minėtas sprendimas ir įsakymas, kuriuo nuspręsta atstatyti K. S. nuosavybės teisę į 10,51 ha žemės (miÅ¡ko) bendros 11454 Lt vertės, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 25, 27). IeÅ¡kovė patikslinto ieÅ¡kinio 4 p. praÅ¡o pripažinti negaliojančiÄ minėto sprendimo dalį - dėl 5 ha žemės atkÅ«rimo iÅ¡ bendro atkurto 10,51 ha ploto, t.y. praÅ¡o panaikinti įsakymo dalį dėl žemės kuri anot jos bÅ«tų priklausiusi J.

S..Å iuo atveju atsakovai A. S. ir Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. IeÅ¡kinio senaties terminas taikomas tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to reikalauja (LR CK 1.126 str. 2 d.). IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (LR CK 1.127 str. 1 d.). Ä®sta­ty­mas ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džiÄ sie­ja su to­kiais sub­jek­ty­vaus po­bÅ«­džio kri­te­ri­jais: as­mens su­Å¾i­no­ji­mu ar­ba tu­rė­ji­mu su­Å¾i­no­ti apie jo tei­sės pa­Å¾ei­di­mÄ .

Sprendimas po jo priėmimo nebuvo įteiktas ieÅ¡kovei nes nebuvo duomenų apie J. S. palikimÄ priėmusius asmenis. Sprendžiant dėl senaties termino pradžios skaičiavimo pažymėtina, kad ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu pripažino duodama parodymus pripažino, kad po J. S. mirties praėjus maždaug 10 m. ji kalbėjo su tėvu, sužinojo iÅ¡ jo, kad jam atkurtos nuosavybės teisės į senelio žemę ir jis jÄ valdo. Žemės nuosavybės teisėmis anksčiau nesidomėjo, nes nenorėjo supykdyti tėvo, be to tikėjosi, kad motina padalins tėvo paveldėtÄ Â Å¾emę.

Taigi ieÅ¡kovė nors ir nežinojo skundžiamo sprendimo detalių, tačiau faktiÅ¡kai apie jį žinojo apie 10 metų ir nieko nedarė realizuojant savo teises. Pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė pripažįsta, kad 2014-06-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Skuodo skyrius jÄ informavo raÅ¡tu, jog K. S. 1996-06-04 sprendimu atkurta nuosavybės teisė į 10,51 ha žemės, kuris pateiktas prie ieÅ¡kinio (t. 1, b.l. 20). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Skuodo skyrius 2014-07-25 raÅ¡tu atsakydamas į ieÅ¡kovės atstovės paklausimÄ , pateikė atstovei paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu ir skundžiamo sprendimo bei įsakymo kopijas Dokumentas įteiktas atstovei 2014-07-28 (t.1, b.l. 23-28).

IeÅ¡kovė skundo pateikimo terminÄ skaičiuoja nuo sprendimo gavimo, o ne nuo pirminio praneÅ¡imo. IeÅ¡kinio senaties terminas nutruko 2014-08-27, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme įstatymu nustatyta tvarka (LR CK 1.130 str. 1 d.). Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas yra sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje plėtojama nuosekli praktika, kad specialiajame įstatyme nustatytas terminas yra sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, Nr. 3K-3-578/2007; 2006 m. gruodžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-666/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-149/2007; kt.).

Å io termino privalo laikytis visi asmenys, reiÅ¡kiantys ieÅ¡kinį panaikinti apskrities virÅ¡ininko administracijos aktÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl termino kreiptis į teismÄ , svarbus yra momento, nuo kurio turi bÅ«ti skaičiuojamas Å¡is terminas, nustatymas. Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ . Å iuo atveju sužinojimo momentÄ teismas sieja nuo 2014-06-26 praneÅ¡imo ieÅ¡kovei dienos, kuriame buvo nurodyta skundžiamo sprendimo priėmimo data ir turinys, o ne nuo paties skundžiamo dokumento įteikimo dienos.

Kadangi nustatyta, jog yra suėjęs LR CK 1.125 str. 2 d., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl ieÅ¡kinys dalyje dėl 4 p. reikalavimo atmestinas (LR CK 1.131 str. 1 d.). Nors ieÅ¡kinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, įstatyme įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Å iuo atveju ieÅ¡kovė nepraÅ¡o atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ , o ir teismas įvertinęs ieÅ¡kovės pasyvų elgesį nuosavybės teisių atkÅ«rimo laikotarpiu, neįžvelgia jokių prielaidų dėl ko galėtų bÅ«ti atnaujintas terminas.Net jei terminas ir nebÅ«tų praleistas, skundo padavimas ieÅ¡kovei negalėtų sukurti jokių teisių ar pareigų pretenduojant į atkuriamÄ Å¾emę, nes ji kaip įpėdinė yra praleidusi terminÄ pateikti tokį praÅ¡ymÄ . Nuosavybės atstatymo procese nebuvo pateiktas praÅ¡ymas atkurti nuosavybės teisę į žemę mirusiosios J.

S. vardu. Tai suprasdama ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ nustatyti faktÄ , kad J. S. visgi buvo pateikusi praÅ¡ymÄ jai atkurti nuosavybės teises į žemę bei buvo pateikusi giminystės ryšį su savininku įrodančius dokumentus. Šį reikalavimÄ grindžia hipotetinėmis prielaidomis, jog po J. S. mirties buvo perraÅ¡ytas praÅ¡ymas K. S. vardu. Å ias prielaidas kildina iÅ¡ vieno dokumento – 1991-08-06 praÅ¡ymo dėl žemės grÄ Å¾inimo, pateikto J. S. vardu, kurio antroje pusėje nurodyta, kad žemė atkuriama vienam savininkui K.

S. ir yra tik K. S. paraÅ¡as (Žemės tvarkymo bylÄ t.2, b.l. 44-55). Å ių dienų akimis bei supratimu vertinant toks dokumentas atrodo nelogiÅ¡kas, tačiau reikia įvertinti tai, kad tai buvo laikotarpis iÅ¡ karto po nepriklausomybės atkÅ«rimo, tuo metu dar tik formavosi valstybės aparatas, nebuvo nusistovėjusi vieninga institucijų veikla, jau nekalbant apie raÅ¡tvedybos reikalavimų laikymÄ si. Teismo posėdžio metu, tuometiniai žemėtvarkos darbuotojai paaiÅ¡kino, kad praÅ¡ymo antroje pusėje buvo nurodomi pretendentai, kurie pretenduoja į žemės atkÅ«rimÄ .

Net jei pretendentų būdavo daugiau, prašymas buvo rašomas tik vieno įpėdinio vardu, visi pretendentais būdavo nurodyti viename prašyme. Būdavo, kad įpėdiniai susitardavo tarpusavyje dėl žemės pasidalijimo, keliama prielaida kad ir šiuo atveju taip nutiko. Be to nuosavybės atstatymo klausimus nagrinėdavo ne vienas žmogus, o sudaryta komisija, dėl ko atrodo neįtikimas dokumentų klastojimas. Teismo vertinimu, ieškovės iškeltų prielaidų nepakanka ieškinio 3 p. patenkinimui.

IeÅ¡kovės atstovė prašė teismo kreiptis į prokurorÄ su atskirÄ ja nutartimi įpareigojant atlikti ikiteisminį tyrimÄ . Tačiau teismas akivaizdžių dokumento klastojimo požymių neįžvelgė, todėl tokio praÅ¡ymo nemato pagrindo tenkinti. Be to ieÅ¡kovė pati turėjo ir vis dar turi galimybę kreiptis į prokurorÄ jei įžvelgia nusikalstamos veikos požymių. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųKadangi ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkinti iÅ¡ dalies, todėl proporcingai patenkintai reikalavimo daliai bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 290 Lt (83,99 Eur) žyminio mokesčio (t.1 b.l. 4, 149), 718,58 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t.2, b.l. 39-42). Viso 802,57 Eur. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 220 Lt (63,72 Eur) žyminio mokesčio (t.1, b.l. 194) ir 1179,24 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t.2, b.l. 34-36). Viso 1242,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų (naujos redakcijos galiojančios nuo 2015 03 20) Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimų. IÅ¡ keturių ieÅ¡kovės reikalavimų yra patenkinta pusantro, kas sudaro 38 proc. Taigi 38 proc. ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų priteistina iÅ¡ atsakovės, kas sudaro 304,98 Eur. (802,57 Eur x 38 proc.).Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinėje yra suformuluoti du materialieji reikalavimai, abu patenkinti iÅ¡ dalies, laikytina, kad patenkinta 50 proc., reikalavimų.

Taigi 50 proc. atsakovės patirtų iÅ¡laidų priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės, kas sudaro 621,48 Eur. (1242,96 Eur x 50 proc.).Kadangi patenkinti prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, todėl atlikus prieÅ¡prieÅ¡inius įskaitymus, laikytina, kad ieÅ¡kovė turi padengti bylinėjimosi iÅ¡laidų skirtumÄ atsakovei 296,50 Eur (601,48 Eur - 304,98 Eur).Reikalavimai susiję su atsakovu Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atmesti, atsakovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl tarp Å¡io atsakovo ir ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.Be to, nagrinėjant bylÄ susidarė 13,65 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovės lygiomis dalimis po 6,82 Eur valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d., 96 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė tėvo K.

S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti ir valdė iki savo mirties.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovė D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jos tėvas K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) priėmė, J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti.LikusiÄ patikslinto ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D.

D., a.k. (duomenys neskelbtini), 296,50 Eur (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei A. S. a.k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. D., a.k. (duomenys neskelbtini), 6,82 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 82 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų Valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 5660.Priteisti iÅ¡ atsakovės A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 6,82 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 82 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų Valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                        Svajūnas Bliudsukis