2018-04-26 Nr. AB-8435-3-62-3-02112-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-263-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02112-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi priimtas pareiškėjo G. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“, kuriame prašoma panaikinti VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. LSK-K-17-07299 bei 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. NUT-K-17-01459.

Pareiškėjas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams 2018 m. sausio 23 d. (gauta teisme) padavė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti ne tik VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. LSK-K-17-07299 bei 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. NUT-K-17-01459, bet ir 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. LSK-K-17-10163 bei 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. LSK-K-17-10683.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 1 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. vasario 13 d. patikslinto skundo trūkumams pašalinti, pasiūlydami jam per nustatytą terminą patikslinti skundo reikalavimus dėl skundžiamų aktų.

Pareiškėjas 2018 m. vasario 14 d. (gauta teisme) padavė patikslintą skundą, kuriame prašė teismo panaikinti VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. LSK-K-17-07299, 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. NUT-K-17-01459, 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. LSK-K-17-10163, 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. PNU-K-17-00608 ir 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. LSK-K-17-10683.

Pareiškėjas šiame skunde prašė teismo atnaujinti terminą skundui dėl 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. LSK-K-17-10163 ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. PNU-K-17-00608 panaikinimo paduoti. Prašyme nurodė, jog skundas laiku dėl minėtų aktų panaikinimo nebuvo paduotas, kadangi tik 2018 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu paaiškėjo tiksli atsakovo pozicija dėl jų siejimo su pareiškėjo ginčijamais aktais (2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. LSK-K-17-07299, 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. NUT-K-17-01459). Pareiškėjo teigimu, patikslinto skundo pateikimas išimtinai susijęs su atsakovo veiksmais, t. y. atsakovo individualių administracinių aktų priėmimu dėl jau priimtų ir apskųstų individualių administracinių aktų. Tokie atsakovo veiksmai apsunkino pareiškėjui galimybes imtis savo interesų gynimo. Pareiškėjui tapo nebesuprantama, kuriuos aktus ginčyti. Be to, pareiškėjui nebuvo išsiųsti minėti aktai kaip tai numato teisės aktai.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 26 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjui patikslinto skundo padavimo teismui termino dėl VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. LSK-K-17-10163 ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. PNU-K-17-00608 panaikinimo ir atsisakė priimti šią patikslinto skundo dalį. Taip pat teismas priėmė pareiškėjo patikslinto skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. LSK-K-17-07299, 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. NUT-K-17-01459 ir 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. LSK-K-17-10683.

Teismas nustatė, jog atsakovas VšĮ „Ekoagros“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir kaip priedus pateikė kartu ir 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. LSK-K-17-10163 bei 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. PNU-K-17-00608. Atsiliepimas į skundą pareiškėjui buvo išsiųstas paštu (įteiktas 2017 m. gruodžio 2 d.), o pareiškėjo atstovui advokatui atsiliepimas kartu su priedais buvo išsiųstas per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) 2017 m. lapkričio 28 d. Teismas duomenų apie šių aktų išsiuntimą pareiškėjui neturi, tačiau atsakovo atsiliepime aiškiai nurodyta, jog buvo priimtas papildomas nutarimas ir sprendimas. Be to, šie aktai buvo įteikti pareiškėjo atstovui advokatui ir jam buvo žinoma minėtų aktų priėmimo data, jų turinys bei nurodyta apskundimo tvarka. Todėl paskutinė diena pateikti skundą dėl minėtų aktų panaikinimo buvo 2018 m. sausio 2 d. Patikslintas skundas teismui pateiktas per EPP 2018 m. sausio 22 d., t. y. praleidus terminą skundui paduoti.

Teismo manymu, pareiškėjas ir jo atstovas, elgdamiesi protingai, rūpestingai ir operatyviai galėjo laiku ir tinkamai savo galbūt pažeistas teises ginti paduodami skundą teismui ir kartu prašydami atsakovo pateikti nuomonę dėl skundžiamų aktų teisėtumo. Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nenurodė ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kokius aktyvius veiksmus jis (ar jam teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas) atliko, gavę atsiliepimą ir minėtus aktus.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, gavę atsakovo atsiliepimą su priedais, privalėjo elgtis rūpestingai ir stengtis skundą teismui paduoti kuo skubiau arba kreiptis tiesiogiai į atsakovą dėl jo priimtų aktų teisėtumo išaiškinimo. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas ir jo atstovas, turėjo būti aktyvūs, siekdami ginti pareiškėjo galbūt pažeistas teises bei neatidėliodami pasirūpinti dėl atsakovo priimtų administracinių aktų apskundimo per įstatymo nustatytą terminą.

Teismas padarė išvadą, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jį pareiškėjui atnaujinti, todėl prašymas nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 str. 2 d., 3 d.), o pareiškėjo patikslinto skundos dalis dėl 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. LSK-K-17-10163 ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. PNU-K-17-00608 panaikinimo atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

II. Pareiškėjas G. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties dalį, kuria neatnaujintas apskundimo terminas ir atsisakyta priimti patikslinto skundo dalį dėl VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. LSK-K-17-10163 „Dėl sertifikavimo darbų atidėjimo“ ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. PNU-K-17-00608 „Dėl ekologinės gamybos“, atnaujinti terminą šiems aktams apskųsti ir perduoti pareiškėjo patikslinto skundo dalies dėl VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. LSK-K-17-10163 „Dėl sertifikavimo darbų atidėjimo“ ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. PNU-K-17-00608 „Dėl ekologinės gamybos“ priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, jog tik bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdžio metu) paaiškėjo atsakovo pozicija dėl 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. LSK-K-17-10163 ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. PNU-K-17-00608, t. y. jog juos atsakovas sieja su jau pareiškėjo ginčijamais 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. LSK-K-17-07299 ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. NUT-K-17-01459. 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. LSK-K-17-10163 ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. PNU-K-17-00608 atsakovo buvo pateikti kartu su atsiliepimu, tačiau atsakovas apie šių individualių administracinių aktų reikšmę nagrinėjamai bylai nepasisakė, tiesiog nurodė, kad pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. LSK-K-17-07299 ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. NUT-K-17-01459 pritaikytos poveikio priemonės nepasikeitė. Tik vėliau, šios administracinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo minėta atsakovo pozicija. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. PNU-K-17-00608 pareiškėjui nepateikė, o pateikė tik teismui byloje, nors pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį tokią pareigą turėjo. Šiais veiksmais (kuomet dėl individualaus administracinio akto priimamas kitas individualus administracinis aktas) atsakovas sutrikdė pareiškėjo galimybes ginti savo pažeistas teises ir (ar) teisėtus interesus. Pareiškėjui tapo nebesuprantama, kokius atsakovo priimtus administracinius aktus jis turi (privalo) ginčyti. Tokiais veiksmais sąmoningai sudaromos sąlygos praleisti terminą individualiam administraciniam aktui apskųsti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje jis buvo sąžiningas bei rūpestingas, nustatytu terminu pateikė pirminį skundą, kas patvirtina jo siekį ginti savo pažeistus interesus šioje situacijoje. Atsakovui priėmus 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. LSK-K-17-10163 ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. PNU-K-17-00608 nebuvo aišku, kokius veiksmus atlieka atsakovas ir kokią teisinę reikšmę šie veiksmai turi. Todėl skundas dėl šių aktų nebuvo pateiktas. Šių atsakovo veiksmų reikšmė paaiškėjo tik po to, kai atsakovo atstovas teismo posėdyje pateikė atitinkamus paaiškinimus dėl minėtų aktų. Skundo dėl 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. LSK-K-17-10163 ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. PNU-K-17-00608 pateikimo terminas nebuvo praleistas ženkliai. Todėl pareiškėjas savo teise skųsti atsakovo priimtus individualius administracinius aktus naudojosi tinkamai ir sąžiningai, o pavėluotą skundo pateikimą lėmė atsakovo veiksmai. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju jis siekia pasinaudoti fundamentalia teise į teisminę gynybą, nori tinkamai ginti savo interesus, o ne tam tikru būdu vilkinti bylos nagrinėjimą (piktnaudžiauti teisėmis), tačiau minėti atsakovo neteisėti veiksmai lėmė tai, kad pareiškėjas laiku nepateikė skundo, todėl šios aplinkybės turi būti pripažintos svarbiomis, leidžiančiomis atnaujinti minėtų individualių administracinių aktų apskundimo terminą.

Atsakovas VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad nei 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. PNU-K-17-00608, nei jo pagrindu priimtu 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. LSK-K-17-10163 nebuvo panaikinti 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas dėl ekologinės gamybos Nr. NUT-K-17-01459 ar jo pagrindu priimtas 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas dėl dokumentų išdavimo Nr. LSK-K-17-07299, jais tik buvo patvirtinti ankstesniais sprendimu bei nutarimu nustatyti neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų buvimo pareiškėjo ekologiniame ūkyje rezultatai. Tiek 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimas dėl ekologinės gamybos Nr. PNU-K-17-00608, tiek 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. LSK-K-17-10163 pateikti kartu su atsakovo 2017 m. lapkričio 20 d. atsiliepimu į pareiškėjo skundą, taip pat 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. LSK-K-17-10163 išsiųstas pareiškėjui registruotu paštu, todėl pareiškėjas apie atitinkamus dokumentus žinojo ir turėjo būti su jais susipažinęs. Atsakovas pažymi, kad VšĮ „Ekoagros“ nesiunčia pareiškėjams nutarimų, kuriuos rengia jos ekspertai ir kurių pagrindu priimami sprendimai, kadangi po ekologinės gamybos ūkio subjekto patikros tikrintojo protokole užfiksuotas nustatytas aplinkybes, paimtus dokumentus, jei imti mėginiai, laboratorinių tyrimų rezultatus vertina kvalifikuoti VšĮ „Ekoagros“ darbuotojai – ekspertai, kurie, atlikę ekspertinį vertinimą, priima vidinį įstaigos dokumentą – nutarimą, kurio pagrindu VšĮ „Ekoagros“ sertifikavimo skyriaus vadovas priima sprendimą. Šiuose sprendimuose aiškiai įvardyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis jie priimti, nustatyti pažeidimai, nurodytos taikomos poveikio priemonės, detalizuojant vertinimo kriterijus, bei sprendimo apskundimo tvarka. Bet kuriuo atveju pareiškėjas ar jo atstovas galėjo kreiptis į VšĮ „Ekoagros“ dėl atitinkamo nutarimo pateikimo, tačiau to nepadarė.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo kreipimosi teisminės gynybos praleidimo terminą lėmė paties pareiškėjo neteisingas administracinių aktų suvokimas ir vertinimas, nors pareiškėjo interesus atstovauja kvalifikuotas teisės specialistas – advokatas, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad asmuo nesuvokia viešojo administravimo subjekto veiksmų ir dėl to praleidžia terminą apskųsti individualų administracinį aktą, akivaizdžiai neteisingas. Atsakovo manymu, pareiškėjo nurodytos priežastys pagrįstai nelaikytinos objektyviomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti skundo dėl VšĮ „Ekoagros“ priimtų sprendimų panaikinimo terminą. Pirmosios instancijos teismo nutartis motyvuota, pagrįsta, todėl ją (jos skundžiamą dalį) naikinti pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo G. K. patikslinto skundo dalį dėl atsakovo VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. LSK-K-17-10163 ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. PNU-K-17-00608 panaikinimo netenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl šių aktų apskundimo paduoti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad skundžiami atsakovo VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. LSK-K-17-10163 ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. PNU-K-17-00608 buvo pateikti tik šioje administracinėje byloje, o 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. PNU-K-17-00608 jam nebuvo įteiktas, ir apie atsakovo poziciją dėl šių aktų reikšmės nagrinėjamam ginčui jis sužinojo tik teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti. Kaip nurodo atsakovas bei patvirtina jo pateikti įrodymai, pareiškėjui 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. LSK-K-17-10163 buvo išsiųstas 2017 m. lapkričio 17 d. ir įteiktas 2017 m. lapkričio 21 d. (III t., b. l. 69–72).

Pareiškėjas ir pats neneigia, kad 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. LSK-K-17-10163 jam buvo įteiktas, tačiau teigia, kad nebuvo įteiktas 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. PNU-K-17-00608, o apie galutinę atsakovo poziciją dėl šių aktų sužinojo tik 2018 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad jo nutarimai dėl ekologinės gamybos (šiuo atveju ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. PNU-K-17-00608) nesiunčiami pareiškėjams, kadangi tai yra ekspertinio pobūdžio aktai, konstatuojantys ūkio gamybos (produkcijos) atitiktį teisės aktų reikalavimams ir kurių pagrindu priimami vėlesni sprendimai dėl sertifikavimo dokumentų išdavimo pareiškėjams (kaip šiuo atveju 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. PNU-K-17-00608).

Tokiu būdu apie nutarimą pareiškėjas gali sužinoti iš sprendimo, kuris jam įteikiamas, o su paties nutarimo turiniu gali susipažinti kreipdamasis į atsakovą VšĮ „Ekoagros“ prašydamas nutarimą pateikti. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašiose bylose (žr., pvz., 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-519-492/2017). Pastebėtina, jog pareiškėjui teikiant skundą pirmą kartą dėl atsakovo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. LSK-K-17-07299 pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. NUT-K-17-01459 pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, pasiūlė jam skųsti ir šį nutarimą bei pridėti jo kopiją, todėl pareiškėjas, tikslindamas skundą, pateikė 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. NUT-K-17-01459 kopiją tik gavęs ją iš atsakovo, kai kreipėsi į jį dėl minėto nutarimo pateikimo (I t., b. l. 38–47).

Taigi, atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju terminas skundui dėl atsakovo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. LSK-K-17-10163 ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. PNU-K-17-00608 paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. LSK-K-17-10163 įteikimo pareiškėjui dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 21 d. ir paskutinė termino diena laikytina 2017 m. gruodžio 21 d.

Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė, jog atsakovas VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. lapkričio 20 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir kaip priedus pateikė ir 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. LSK-K-17-10163 bei 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. PNU-K-17-00608. Šis atsiliepimas pareiškėjui buvo išsiųstas paštu (įteiktas 2017 m. gruodžio 2 d.), o pareiškėjo atstovui advokatui atsiliepimas kartu su priedais buvo išsiųstas per EPP 2017 m. lapkričio 28 d. Todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, paskutinė diena pateikti skundą dėl minėtų aktų panaikinimo buvo 2018 m. sausio 2 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjui taikytina palankesnė termino skaičiavimo tvarka, nustatyta pirmosios instancijos teismo, todėl, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo patikslintas skundas dėl 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. LSK-K-17-10163 ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. PNU-K-17-00608 teismui pateiktas per EPP tik 2018 m. sausio 22 d., sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas skundą padavė praleidęs vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Vertinant pareiškėjo nurodomas šio termino praleidimo aplinkybes (priežastis), pažymėtina, jog pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.).

Šiuo atveju pareiškėjas nurodo, kad terminą praleido dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, o dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, jam pakartotinai atlikus tyrimą bei priėmus 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. LSK-K-17-10163 ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. PNU-K-17-00608, taip pat nepateikus šių aktų pareiškėjui bei nenurodžius byloje aiškios pozicijos dėl šių aktų reikšmės jau apskųstiems atsakovo aktams.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino praleidimo, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nurodytos termino skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti minėtus atsakovo sprendimus. Kaip minėta, atsakovo atsiliepime aiškiai buvo nurodyta, jog po skundžiamų 2017 m. rugpjūčio mėn. aktų buvo priimtas papildomas nutarimas ir sprendimas, be to, šie aktai buvo įteikti tiek pareiškėjui, tiek jo atstovui advokatui (tiek juos priėmus, tiek su atsiliepimu) ir jiems buvo žinoma minėtų aktų priėmimo data, jų turinys bei nurodyta apskundimo tvarka. Sutiktina, kad pareiškėjas ir jo atstovas, elgdamiesi protingai, rūpestingai ir operatyviai, gavę dokumentus, galėjo laiku ir tinkamai savo galbūt pažeistas teises ginti paduodami skundą teismui ir kartu prašydami atsakovo pateikti nuomonę dėl skundžiamų aktų teisėtumo.

Įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo vertinti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, ekstraordinarių, ne nuo pareiškėjo valios ir pasirinkto savo teisių gynybos būdo priklausiusių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino šio termino.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjo praleisto skundo padavimo termino ir atsisakė priimti patikslinto skundo dalį dėl atsakovo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. LSK-K-17-10163 ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. PNU-K-17-00608 panaikinimo, todėl skundžiama nutarties dalis laikytina teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė