a8375d5e-d488-4e8b-8073-1fbfc7ba630e · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-2250-324/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06635-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.4.; 3.4.5.2. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. K., A. A. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-11388-214/2015 pagal pareiÅ¡kėjų R.

K., A. A. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Swedbank“, V. K. dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nustatė:I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame prašė iÅ¡kelti jiems fizinio asmens bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskirti UAB „Verslo efektas“, nustatyti pareiÅ¡kėjams teisę naudotis dviejų minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) dydžio suma bÅ«tiniausiems gyvenimo poreikiams tenkinti, sustabdyti visas vykdomÄ sias bylas, vykdomas pareiÅ¡kėjų atžvilgiu.Nurodė, kad 2007 m. liepos 13 d. pareiÅ¡kėjai sudarė santuokÄ , vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu–pardavimu.

Pinigus, kuriuos investuodavo į nekilnojamojo turto pirkimÄ â€“pardavimÄ , skolinosi iÅ¡ AB „Swedbank“. Lietuvoje prasidėjus finansų krizei, pareiÅ¡kėjai neiÅ¡galėjo iÅ¡mokėti kreditinių įsipareigojimų, kurie 2015 m. kovo 30 d. sudarė 98 633,45 Eur. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu intensyviai ieÅ¡kosi darbo, gauna 287,36 Eur nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ . PareiÅ¡kėja mokosi dieniniame aukÅ¡tosios mokyklos skyriuje (magistrantÅ«ros studijos), todėl dirbti negali. IÅ¡gyventi padeda artimieji.

Ä®vykdyti prievolių kreditoriams neturi jokių galimybių. Pardavę nekilnojamÄ jį turtÄ , gautas lėšas pervedė kreditoriui AB „Swedbank“, tačiau jų nepakako skolai padengti. PareiÅ¡kėjai neturi transporto priemonių, akcijų ar kitų vertybinių popierių, turi kilnojamųjų daiktų. Turima grynųjų pinigų suma nevirÅ¡ija vienos minimalios mėnesinės algos. PareiÅ¡kėjai augina mažametę dukrÄ , pareiÅ¡kėjas turi sÅ«nų K. iÅ¡ buvusios santuokos, kuriam pagal 2006 m. sausio 31 d. teismo sprendimÄ moka iÅ¡laikymÄ po 173,77 Eur per mėnesį.

PareiÅ¡kėjai nėra sudarę nesÄ Å¾iningų sandorių, nebausti pagal Baudžiamojo kodekso normas, nėra priklausomi nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, alkoholio, jiems nėra iÅ¡kelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. PareiÅ¡kėjai bÅ«tiniausiems gyvenimo poreikiams praÅ¡o skirti po 600 Eur kas mėnesį. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjams.

Ä®vertinus darbo ieÅ¡kančio asmens atmintinę, VSDFV duomenis nenustatė, kad pareiÅ¡kėjas siekia įsidarbinti ir gauti pastovias pajamas. PareiÅ¡kėjai nepateikė duomenų, kokiÄ sumÄ gauna iÅ¡ giminaičių. Konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai 2008 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo butÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau nepateikė duomenų apie Å¡io buto priklausymÄ pareiÅ¡kėjams ar jo perleidimÄ . Transporto priemonių pareiÅ¡kėjai neturėjo. PareiÅ¡kėjų AB „Swedbank“ sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtino lėšų įskaitymus ir nuraÅ¡ymus, pareiÅ¡kėjo sÄ skaitos, lyginant su ankstesniais metais, 2014-2015 m.

ženkliai sumažėjo. Kituose bankuose pareiÅ¡kėjai sÄ skaitų neturėjo. Nustatė, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklauso butas su dalimi garažų patalpos (duomenys neskelbtini), Kaune. Byloje nėra duomenų, kad Å¡is butas yra ne pareiÅ¡kėjo nuosavybė. Nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjų finansiniai įsipareigojimai didesni nei turimas turtas. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad neturi jokio nekilnojamojo turto, kad jį pardavė paskolų grÄ Å¾inimui ar kad vykdė veiklÄ , susijusiÄ su nekilnojamojo turto prekyba.

Nustatė, kad dalį žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisė pareiÅ¡kėjo vardu įregistruota pagal testamentÄ , jis padovanojo 2013 m. gegužės 3 d. PareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismui padavė nepraėjus trims metams po dovanojimo sandorio sudarymo. Sandorį vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ , pažeidusį AB „Swedbank“ interesus. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nenurodė, kaip planuoja atstatyti savo mokumÄ , todėl negalima iÅ¡kelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais.

Sprendė, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių savo visiÅ¡kÄ nemokumÄ . Vien ta aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjų gaunamų pajamų neužteko kreditorių reikalavimams tenkinti, pareiÅ¡kėjas per pusę metų nerado darbo, o pareiÅ¡kėja mokosi dieniniame aukÅ¡tosios mokyklos skyriuje, savaime nesudaro pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjus nemokiais. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjai nurodo, kad su nutartimi nesutinka.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymÄ pareiÅ¡kėjai neatitinka nemokumo sÄ vokos, nesiekia įsidarbinti ir gauti pastovias pajamas kreditinių įsipareigojimų vykdymui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sÄ Å¾iningas fizinis asmuo laikytinas visiÅ¡kai nemokiu tada, kai sÄ Å¾iningo fizinio asmens finansinė bÅ«klė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimÄ , kurių įvykdymo terminai suėję. Pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę, kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K- 3-269-219/2015).

PareiÅ¡kėjų pradelsti įsiskolinimai 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudaro 102 744,89 Eur, tai trylika kartų virÅ¡ija 25 MMA, kas neabejotinai patvirtina pareiÅ¡kėjų kritinę finansinę bÅ«klę. PareiÅ¡kėjai ilgÄ laikÄ vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu–pardavimu. IÅ¡ AB „Swedbank“ skolinosi pinigus, kuriuos vėliau investuodavo pirkdami nekilnojamÄ jį turtÄ . Paskolų suteikimo metu pareiÅ¡kėjas turėjo gerai apmokamÄ darbÄ , gavo nuolatines pajamas, todėl kreditorius AB „Swedbank“ nesunkiai teikdavo paskolas.

Netekus darbo ir Lietuvoje prasidėjus finansų krizei, pareiÅ¡kėjai buvo priversti nekilnojamÄ jį turtÄ parduoti gerokai mažesne negu įsigijo kaina. PareiÅ¡kėjai deda maksimalias pastangas rasti darbo ir sumažinti finansinius įsipareigojimus. IÅ¡ Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjas darbo biržoje lankosi reguliariai. Per paskutinius keturis mėnesius darbo biržos pasiÅ«lymai neatitiko pareiÅ¡kėjo iÅ¡silavinimo ar kvalifikacijos, tačiau jis darbo paieÅ¡kas tęsia.

PareiÅ¡kėjai kartu augina mažametę dukrÄ , todėl pareiÅ¡kėja Å¡iuo metu dirbti negali. Mergaitei auklės pasamdyti neleidžia finansinė padėtis. Studijos dieniniame magistrantÅ«ros skyriuje mokslo metų laiku dar labiau apsunkina pareiÅ¡kėjos galimybes susirasti darbÄ . Teismas nepagrįstai pagal pareiÅ¡kėjų deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ konstatavo, jog jiems nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėjai neturi nekilnojamojo turto.

Teismas neįvertino raÅ¡ytinių įrodymų, fakto, kad deklaruota gyvenamoji vieta nereiÅ¡kia nuosavybės teisės į Å¡iÄ vietÄ Ä¯gijimo, rėmėsi tik tikimybės teorija, kuri nėra pakankama tam tikros aplinkybės buvimui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-424-415/2015). PareiÅ¡kėjai dėl objektyvių priežasčių nepateikė įrodymų apie giminaičių teikiamÄ paramÄ , nes paramÄ sudaro žemės Å«kio gėrybės ir namų apyvokos daiktai, o ne reguliarÅ«s mokėjimo pavedimai.

PareiÅ¡kėjai pateikė visus įmanomus įrodymus apie savo gaunamas pajamas ir bylos nagrinėjimo metu detalizavo, kokio pobÅ«džio parama gaunama iÅ¡ artimųjų giminaičių. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų, įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-424-415/2015).

PareiÅ¡kėjų finansiniai įsipareigojimai gerokai didesni už jų turimÄ turtÄ .Teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į subjektyvius sÄ Å¾iningumo kriterijus (pareiÅ¡kėjo amžių, iÅ¡silavinimÄ ir kt.). PareiÅ¡kėjas 2013 m. gegužės 6 d. sudarė dovanojimo sutartį su savo motina A. K., kuriai perleido 1/3 dalis gyvenamojo namo, Å«kinio pastato, žemės sklypo, kurių vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 2009 m. nesiekė net 8 000 Eur.

Paveldėjimo priėmimo metu pareiÅ¡kėjo motina jau gyveno paveldėtoje namo dalyje, todėl padovanoti jai namo dalį atrodė logiÅ¡ka. Dovanojimo sutarties sudarymo metu pareiÅ¡kėjo finansinė bÅ«klė buvo gera, jis turėjo gerai apmokamÄ darbÄ , reguliariai mokėjo įmokas pagal kreditavimo sutartis. Tuo metu nekilnojamojo turto perleidimas neturėjo tiesioginės ar netiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjo mokumui ir nepažeidė kreditoriaus teisių, t. y. tarp pareiÅ¡kėjo nemokumo ir sudarytos dovanojimo sutarties neegzistavo priežastinis ryÅ¡ys.

Sprendžiant dėl fizinių asmenų sÄ Å¾iningumo bÅ«tina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sÄ Å¾iningumo kriterijų (iÅ¡silavinimÄ , gyvenimo patirtį, veiklos pobÅ«dį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 65/2015). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ bÅ«tina įvertinti aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir negalėjo numatyti, jog, praėjus keliems metams po dovanojimo sutarties sudarymo, Å¡i sutartis gali turėti neigiamos įtakos bankroto bylos iÅ¡kėlimui ar netgi visiÅ¡kai užkirsti keliÄ bankrutuoti.

Mano, kad yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Bylos nagrinėjimo metu teismas nekėlė pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumo dėl dovanojimo sutarties klausimo, todėl pažeidė pareiÅ¡kėjų teisę pateikti paaiÅ¡kinimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis).PraÅ¡o nutartį panaikinti. Atsiliepimai į atskirÄ jį skundÄ negauti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Dėl įrodymų priėmimo Prie atskirojo skundo apeliantai pateikė naujus įrodymus – Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus 2015 m. rugpjūčio 4 d. pažymos Nr. P19-2015-984, VÄ® Registrų centro 2015 m. rugpjūčio 7 d. iÅ¡raÅ¡o, AB „Swedbank“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o kopijas. Atskirieji skundai nagrinėjami pagal taisykles, reglamentuojančias procesÄ apeliacinės instancijos tesime, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, numatytas CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje (CPK 338 str.).

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumÄ sukėlusias priežastis, turi bÅ«ti aktyvus ir rinkti įrodymus savo iniciatyva bei remtis įrodymais, kuriais Å¡alys nesiremia, minėti įrodymai įvertintini.

Dėl atsisakymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ Atskirasis skundas tenkintinas. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, jog Å¡io įstatymo paskirtis yra sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Å¡io įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimui bÅ«tina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktÄ , bet ir įvertinti, ar nėra Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ .Pirmosios instancijos teismas atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjams motyvuodamas tuo, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių savo nemokumÄ , be to, konstatavo, jog yra Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti pagrindai, dėl kurių negalimas bankroto bylos iÅ¡kėlimas.Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ nagrinėjimo metu nustato, kad fizinio asmens bÅ«klė neatitinka Å¡io įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios, o tos pačios dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti Å¡ių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bankroto bylÄ apeliantams atsisakė iÅ¡kelti dviem vienas kitam prieÅ¡taraujančiais pagrindais.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ pradžių nusprendęs, kad pareiÅ¡kėjai neįrodė savo nemokumo pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. konstatavęs, jog jie yra mokÅ«s, vėliau nusprendė, kad pareiÅ¡kėjai nemokiais tapo dėl savo nesÄ Å¾iningų veiksmų (dovanojimo sutarties sudarymo), t. y. pripažino nemokumÄ . Pagrindų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas atsisakė iÅ¡kelti apeliantams bankroto bylÄ , prieÅ¡taringumas leidžia daryti prielaidÄ , kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino visų aplinkybių, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant, ar fizinių asmenų praÅ¡ymas iÅ¡kelti jiems bankroto bylÄ yra pagrįstas.

IÅ¡vadÄ apie neįrodytÄ pareiÅ¡kėjų nemokumÄ pirmosios instancijos teismas motyvavo nepakankamumu įrodymų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjų visiÅ¡kÄ nemokumÄ , negalėjimÄ Ä¯vykdyti skolinius įsipareigojimus, nenustatė, kad jų finansiniai įsipareigojimai yra didesni nei turimas turtas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra nepakankamai pagrįsta. Apeliantai atskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, kad jų pradelsti įsipareigojimai 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudaro 102744, 89 Eur, t. y. trylika kartų virÅ¡ija 25 MMA, teigia, kad teismui pateikė visus įmanomus įrodymus apie gaunamas pajamas, turto neturi.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodoma, jog pareiÅ¡kėjas privalo pateikti viso turimo turto sÄ raÅ¡Ä ir nurodyti turto vertę. Nors įstatymų leidėjas pareiÅ¡kėjui nenustatė tiesioginės pareigos įrodinėti aplinkybių, kad jis kito turto neturi ir tai patvirtinti raÅ¡ytiniais įrodymais, gautais iÅ¡ turto registro, kredito įstaigų, antra vertus, iÅ¡samių ir teisingų duomenų pateikimu yra suinteresuotas pats pareiÅ¡kėjas, nes po bankroto bylos iÅ¡kėlimo paaiÅ¡kėjus, kad fizinis asmuo pateikė neteisingÄ informacijÄ apie savo turtÄ , pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali bÅ«ti neįvykdytos, teismas turi priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylÄ (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iÅ¡keliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytas iÅ¡imtis. CPK 178 straipsnis įrodinėjimo pareigÄ priskiria Å¡alims, tačiau, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktikÄ dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsisakymo iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ pagrindus, ir proceso teisės normų, nustatančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintas tikslas suteikti reikalingÄ apsaugÄ skolininkui yra neatsiejamas nuo bÅ«tinybės užtikrinti skolininko ir kreditoriaus interesų proporcingumÄ su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises.

Å io tikslo realizavimui skirta Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta norma dėl teismo galimybės įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus. Be to, atsižvelgiant į vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ bankroto bylose, teismas jose turi bÅ«ti aktyvus, tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 str., Ä®monių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A.

S. ir M. S. praÅ¡ymÄ , bylos Nr. 3K-3-106/2014). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iÅ¡keliant fizinio asmens bankroto bylÄ siekiama ne tik atkurti jo mokumÄ , bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje yra nepakankamai įvertinti raÅ¡ytiniai įrodymai apie apeliantų turimo turto masę (sudėtį ir vertę). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė duomenų apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausymÄ pareiÅ¡kėjams ar jo perleidimÄ , tačiau t. 1 b.l. 37-42 yra pateikti duomenys apie Å¡io buto pardavimÄ J.

B.. Remdamasis VĮ Registrų centro 2014 m. rugsėjo 26 d. išrašu, kuriame nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso apeliantui (t. 2 b.l.13), pirmosios instancijos teismas nevertino vėlesnių pareiškėjų pateiktų VĮ Registrų centro 2015 m. balandžio 1 d. duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjai nekilnojamojo turto neturi (t. 1 b. l. 157, 158). Pareiškėjų atlikta paieška VĮ Registrų centras internetinėje svetainėje nėra pagrįstai jų asmens tapatybės duomenimis, todėl faktas, ar jie tikrai neturi nekilnojamojo turto bylos nagrinėjimo metu, teismo galėjo būti patikrintas, tuo pačiu nustatant pareiškėjo vardu 2014 m.

įregistruoto bÅ«sto (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teisių perleidimo pagrindÄ ir su tuo susijusias gautų piniginių lėšų panaudojimo finansinių įsipareigojimų vykdymui aplinkybes bei pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumÄ , teikiant minimÄ Ä¯rodymÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal apeliantų pateiktas kredito sutartis su AB „Swedbank“ skolinių įsipareigojimų mokėjimo terminai suėjo, o pareiÅ¡kėjų duomenimis skoliniai įsipareigojimai sudarė 98 633,45 Eur (atskirajame skunde įsiskolinimas nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nurodomas 102744,89 Eur), tačiau iÅ¡ apeliantų pateiktų kreditų sutarčių, suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ atsiliepimo argumentų negalima nustatyti konkretaus skolinių įsipareigojimo dydžio ir jo dalies, kurios mokėjimo terminai jau yra suėję (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) (pvz., susitarime Nr.07-094148-FA-2 dėl 2007 m. rugpjūčio 31 d. kredito sutarties pakeitimo nurodyta, jog kredito grÄ Å¾inimo terminas yra 2034 m. liepos 30 d.).

Swedbank, AB, atsiliepime į ieÅ¡kinį minėtų duomenų nėra. Pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti realios apeliantų mokumo bÅ«senos, vadovaudamasis vien apeliantų paaiÅ¡kinimais, prieÅ¡taraujančiais kredito sutartyje ir jos pakeitimuose nurodytiems grÄ Å¾inimo terminams, Å¡i aplinkybė turėjo bÅ«ti patikrinta AB „Swedbank“ pateiktais duomenimis (pareiÅ¡kėjų skolos dydis pagal sutartis; nepadengta skolos dalis; skoliniai įsipareigojimai, kurių įvykdymo terminai jau yra suėję).

Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs tikslaus pradelstų finansinių įsipareigojimų dydžio ir nepatikrinęs pareiÅ¡kėjų pateiktų įrodymų apie turtÄ bei jo vertę, nepagrįstai konstatavo, jog apeliantų finansiniai įsipareigojimai nėra didesni už turimÄ turtÄ . Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apelianto neįsidarbinimas gali bÅ«ti pagrindas pripažinti asmenį sÄ moningai siekus pabloginti savo padėtį, tačiau tokios aplinkybės konstatavimui reikia detaliau iÅ¡analizuoti neįsidarbinimo priežastis, įvertinti, ar pareiÅ¡kėjas vengė (nedėjo pakankamų pastangų) dirbti, ar tokiÄ bÅ«klę lėmė kitos nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Apeliantas Å¡iuo atveju teisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡analizavęs visų reikÅ¡mingų aplinkybių, nepagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas nesiekia įsidarbinti ir gauti pastovias pajamas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad apeliantas pusę metų nepradėjo dirbti, neleidžia jo laikyti nesÄ Å¾iningu neįvertinus, kokie veiksniai tai nulėmė. IÅ¡ Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus 2015 m. rugpjūčio 4 d. pažymos Nr. P19-2015-984 matyti, kad nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. apeliantas gavo keturis darbo pasiÅ«lymus, pasiÅ«lymo rezultatas neigiamas su pateisinama priežastimi, atsisakymo priimti darbo priežastys nenurodytos. BÅ«tina nustatyti priežastis, dėl kurių apelianto nepriėmė į darbÄ pagal gautus darbo pasiÅ«lymus (neaiÅ¡ku, ar jis pateikė dokumentus dėl priėmimo į darbÄ , kokiais pagrindais atsisakyta jį priimti), taip pat galimybes gauti mažiau kvalifikuotÄ darbÄ .

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui reikėtų įvertinti, kokį darbo užmokestį bÅ«tų gavęs pareiÅ¡kėjas, jeigu jis bÅ«tų priimtas į darbÄ pagal darbo biržos pasiÅ«lymus, kokiÄ tai turėtų įtakÄ pareiÅ¡kėjų mokumui ir galimybėms atsiskaityti su kreditoriais. Teismas taip pat turi tirti aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo pajamų (darbo) netekimu ir ar tai iÅ¡ tikrųjų lėmė Lietuvoje prasidėjusi finansų krizė (pareiÅ¡kėjų teiginys dėl pajamų netekimo dėl Å¡ios krizės abstraktus), įvertinti, ar pareiÅ¡kėjai dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ar prieÅ¡ingai – sÄ moningai savo padėtį blogino (jos negerino) per paskutinius tris metus iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo.

Å ios aplinkybės įvertinimui analizuotini pagal pareiÅ¡kėjų pateiktini įrodymai apie piniginių lėšų, gautų pardavus butus, panaudojimÄ . Atmestinas apeliantės argumentas, kad ji negali susirasti darbo, nes augina mažametę dukrÄ . Ä®prasta, kad siekiančių dirbti tėvų vaikai lanko vaikų darželį, o Å¡iuo metu Å¡alių septynmetė dukra jau turėtų eiti į mokyklÄ ar ikimokyklinę klasę, todėl motinai nebereikia jos prižiÅ«rėti darbo dienos metu. Be to, net ir esant bÅ«tinybei mergaitę palikti namie, jos priežiÅ«ra gali ir privalo pasirÅ«pinti nedirbantis tėvas (apeliantas).

Apeliantė nurodo, kad galimybės susirasti darbÄ apsunkina dieninės magistrantÅ«ros studijos, tačiau byloje apie tokias studijas duomenų nėra. Pirmosios instancijos teismas nevertino studijų fakto ir trukmės, ar pareiÅ¡kėja gali ir ketina jas baigti 2016 m. sausio mėn., kokiÄ Ä¯takÄ Ä¯gytas iÅ¡silavinimas turės apeliantės mokumui, netyrė, dėl kokių priežasčių studijos tęsiasi taip ilgai (apeliantei Å¡iuo metu yra 29 metai), ar ji siekia įgyti antrÄ magistrantÅ«ros laipsnį.

Byloje nenustatytos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, kuriomis remdamasis apeliacinės instancijos teismas galėtų padaryti teisines iÅ¡vadas dėl apeliantų elgesio siekiant gerinti savo finansinę padėtį, jų galimybių atsiskaityti su kreditoriais.Nustačius, ar apeliantai yra nemokÅ«s, vertintinos aplinkybės, dėl kurių jie tapo nemokiais. Teismas atsisako iÅ¡kelti nesÄ Å¾iningo fizinio asmens bankroto bylÄ dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2013 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutartį kaip nesÄ Å¾iningÄ , šį sandorį priskyrė CK 6.67 straipsnyje nurodytiems sandoriams, preziumuodamas pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ . Pirma, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, ar pareiÅ¡kėjas dėl minėto sandorio tapo nemokus. Kita vertus, formuodamas teismų praktikÄ dėl asmens sÄ Å¾iningumo vertinimo, nagrinėjant praÅ¡ymus iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, jog FABÄ® detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali bÅ«ti pripažinti nesÄ Å¾iningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABÄ® tikslus ir jame nustatytÄ specialųjį teisinį reguliavimÄ .

Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sÄ Å¾iningai pateikė visÄ informacijÄ , antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sÄ Å¾iningai. Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesÄ Å¾iningo elgesio prezumpcijas, FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesÄ Å¾iningumo atvejų sÄ raÅ¡as, nepateikiama nesÄ Å¾iningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesÄ Å¾iningumo nustatymo kriterijai.

Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesÄ Å¾iningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABÄ® tikslus. FABÄ® tikslas – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ . Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu ir jam gali bÅ«ti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesÄ Å¾iningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, iÅ¡silavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sÄ Å¾iningumo, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sÄ Å¾iningumo kriterijų.

NesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus.

Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ , pripažintinas nesÄ Å¾iningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesÄ Å¾iningas elgesys, kai asmuo, jau bÅ«damas nemokus, reikÅ¡mingai padidina savo nemokumÄ . Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesÄ Å¾iningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryÅ¡ys – nesÄ Å¾iningumas turi daryti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ nemokumui.

Tai reiÅ¡kia, kad menkaverčiai ir reikÅ¡mingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiÅ¡kėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos I. J. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014). Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar dovanojimo sutartis bei kiti pareiÅ¡kėjų sudaryti sandoriai turėjo tiesioginę ar netiesioginę įtakÄ jų nemokumui, nevertino kitų nurodytų reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl nepagrįstai konstatavo, kad dovanojimas yra nesÄ Å¾iningas sandoris, o fizinio asmens bankroto bylÄ atsisakė iÅ¡kelti dviem vienas kitam prieÅ¡taraujančiais pagrindais.

Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, netenkindamas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , pirmosios instancijos teismas, nepilnai taikydamas specialaus įstatymo nuostatas dėl byloje nustatytinų faktų, netinkamai taikydamas CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nenustatė visų teisingam klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikintina ir klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330, 338 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį ir klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pareiÅ¡kėjams R.

K., A. A. S. perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėja             Virginija Gudynienė