2024-04-17 Nr. AB-8407-3-62-3-03530-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-94-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03530-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.4

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. B., I. B., L. R. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. B., I. B., L. R. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (iki 2023 m. sausio 4 d. – prie Žemės ūkio ministerijos), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (iki 2023 m. sausio 4 d. – prie Žemės ūkio ministerijos) (tretieji suinteresuoti asmenys – V. K., L. K., V. M., Alytaus miesto savivaldybė) dėl akto panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai G. B., I. B., I. R.(toliau – ir kartu pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 2VĮ-348-(14.2.2 E.) „Dėl servituto nustatymo žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymas). Pareiškėjai taip pat prašė priteisti kiekvienam po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjai grindė skundą šiomis pagrindinėmis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. 2018 metais pareiškėjų užsakymu pradėtas rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjų Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projektas, kuris buvo patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. DV-72 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 28 d. įsakymas);

2.2. parengus ir patvirtinus pareiškėjų Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, NŽT Alytaus skyrius priėmė 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 2SK-1611-(14.2.110.) „Dėl 0,1786 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), tarnaujančio servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisių į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas), kuriame buvo suformuotas 0,1786 ha ploto žemės sklypas, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) [dalis pareiškėjų Žemės sklypo], ir nustatytas 0,0253 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku (duomenys neskelbtini), tarnaujantis daiktas);

2.3. pareiškėjai G. B. ir I. R.ir Lietuvos Respublikos, atstovaujama NŽT Alytaus skyriaus vedėjos, sudarė 2020 m. vasario 21 d. Valstybinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) įsigijo po dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrame sklype [dalį pareiškėjų Žemės sklypo]: pareiškėjai G. B. ir I. B. įsigijo 845/1768 dalį, pareiškėjas I. R. įsigijo 291/893 dalį;

2.4. NŽT Alytaus skyrius priėmė 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą, kuriuo žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gretimas Žemės sklypas) nustatytas 0,0253 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ((duomenys neskelbtini), viešpataujantis daiktas) (toliau – ir Kelio servitutas);

2.5. Kelio servitutas priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. K., L. K. ir V. M.;

2.6. NŽT, priėmusi NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus, tokiu būdu atimdama iš pareiškėjų teisę spręsti dėl servituto nustatymo ir teisę į kompensaciją dėl servituto taikymo;

2.7. pareiškėjams nežinoma, kokiais pagrindais vadovaujantis priimtas NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymas, kodėl pareiškėjų sąskaita buvo nuspręsta suformuoti Kelio servitutą, kuris nėra būtinas ir yra perteklinis, nes gretimas Žemės sklypas turi atskirą suformuotą kelią privažiavimui;

2.8. pareiškėjams teisės aktų nustatyta tvarka per 10 dienų nuo NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymo priėmimo nebuvo pranešta apie Kelio servituto nustatymą, nebuvo suteikta teisė dėl to duoti paaiškinimus, būti išklausytiems, nebuvo suteikta galimybė jį apskųsti ir spręsti kompensacijos gavimo iš gretimo Žemės sklypo savininkų klausimą. Pareiškėjai apie NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymo sužinojo kitoje byloje dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų namo rekonstrukcijos;

2.9. nors NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymas priimtas, vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 28 d. įsakymu. Tačiau šiuo įsakymu buvo patvirtintas pareiškėjų Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, o ne gretimo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Todėl NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymas nepagrįstai suteikia gretimo Žemės sklypo savininkams naudotis pareiškėjų Žemės sklypu ir jų sąskaita įrengtu Kelio servitutu;

2.10. NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymas priimtas, neatsižvelgus į pareiškėjų interesus, jame neišspręstas kompensacijos klausimas;

2.11. tretieji suinteresuoti asmenys V. K., L. K. ir V. M. nuo senų laikų naudojasi jiems sukurtu privažiavimu. Todėl NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu jiems nepagrįstai suteikta didesnė privilegija, priskiriant jiems papildomą Kelio servitutą;

2.12. NŽT Alytaus skyrius 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu turėjo būti priimtas ne įsakymas, o sprendimas dėl servituto nustatymo;

2.13. dėl tokių NŽT veiksmų pareiškėjams kilo neturtinė žala, pasireiškusi sukurta nuolatine nervine įtampa, rūpesčiais, siekiant apskųsti NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą;

2.14. prašoma atlyginti neturtinės žalos suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

3. Pareiškėjai rašytiniuose paaiškinimuose laikėsi pozicijos, kad nebuvo tinkamai supažindinti su NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendime minimas tik pareiškėjų Žemės sklypas ir jame nėra minima galimybė suformuoti kelio servitutą gretimam Žemės sklypui.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė pripažinti, kad pareiškėjai praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą, atmesti pareiškėjų skundą. NŽT nesutikimą su pareiškėjų skundu grindė šiomis pagrindinėmis aplinkybėmis ir argumentais:

4.1. pareiškėjai praleido vieno mėnesio terminą skundui dėl NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymo panaikinimo paduoti. Pareiškėjai I. R. ir G. B. pateikė 2020 m. balandžio 3 d. paklausimą „Dėl naudojimosi kelio servitutu“ (toliau – ir 2020 m. balandžio 3 d. pranešimas), į kurį NŽT Alytaus skyrius atsakė, priimdamas 2020 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 2SD-1941(14.2.137E.) „Dėl naudojimosi kelio servitutu“ (toliau – ir NŽT Alytaus skyriaus 2020 m. balandžio 24 d. raštas), kurio pareiškėjai neskundė, vadinasi sutiko, kad tarnaujantis kelio servitutas nustatytas viešpataujantiems žemės sklypams, tarp kurių – gretimas Žemės sklypas. Pareiškėjai neginčija, kad apie NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą sužinojo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-5284-558/2021 pagal ieškovų (nagrinėjamoje byloje – trečiųjų suinteresuotų asmenų) V. K. ir L. K. ieškinį atsakovams (nagrinėjamoje byloje – pareiškėjams) G. B. ir I. G. dėl teisės pripažinimo rekonstruoti statinį be atsakovų – gretimų sklypų savininkų – sutikimo (toliau – ir Civilinė byla);

4.2. pareiškėjai I. R. ir G. B. kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją su 2018 m. sausio 17 d. prašymu, prašydami organizuoti apie 0,18 ha ploto žemės sklypo, esančio prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Įvertinus šio projekto sprendinius matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės per pareiškėjų Žemės sklypą iki rytinės ribos vidurio yra suprojektuotas 0,0253 ha ploto servitutas S1 (tarnaujantis daiktas). Šio projekto aiškinamojo rašto III dalyje „Planuojamos teritorijos sprendiniai“ nurodyta, kad pareiškėjų Žemės sklype numatomas S-1 kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), žemės sklypams, tarp kurių – gretimas Žemės sklypas. Pareiškėjai I. R. ir G. B. 2018 m. spalio 11 d. suderino šio projekto sprendinius. Šis projektas patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 28 d. įsakymu, nurodyta informacija pakartota 1.6.5 punkte;

4.3. pareiškėjai G. B. ir I. R.Sutartimi iš Lietuvos valstybės įsigijo 845/1786 dalį ir 582/1786 dalį pareiškėjų Žemės sklypo. Sutartyje jau buvo nurodytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), šio servituto turėtojas – NŽT, įregistravimo pagrindas – NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas. Šio Sutarties dalis – pareiškėjų Žemės sklypo planas, kuriame yra pažymėtas 253 kv. m ploto servitutas S1 – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) numatomo servituto pažymėjimas plane – S1. Tai reiškia, kad pareiškėjai, jau sudarę Sutartį, sutiko su joje nurodytomis sąlygomis ir pareiškėjų Žemės sklypui nustatytais suvaržymais;

4.4. teisės aktai nenumato, kad žemės sklype nustatant servitutą administraciniu aktu turėtų būti gauti žemės sklypo naudotojų sutikimai dėl tokio servituto nustatymo. Nepaisant to, kaip minėta, pareiškėjai patys suderino Žemės sklypo formatavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, pagal kuriuos buvo suprojektuotas kelio servitutas;

4.5. V. K. kreipėsi į NŽT Alytaus skyrių su 2013 m. sausio 17 d. (gautas 2013 m. sausio 21 d.) prašymu „Konsultuoti žemėtvarkos klausimais“ dėl poreikio nustatyti kelio servitutą, atnaujinant įvažiavimą į gretimą Žemės sklypą, kuris ėjo per bendrą žemę, esančią namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) [atsakyta NŽT Alytaus skyriaus 2013 m. vasario 15 d. raštu Nr. 290-(14.2.104)-352 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT Alytaus skyriaus 2013 m. vasario 15 d. raštas)]. Atitinkamai NŽT Alytaus skyriuje gautas 2021 m. kovo 23 d. trečiųjų suinteresuotų asmenų V. K., L. K., V. M. prašymas (toliau – ir 2021 m. kovo 23 d. prašymas) administraciniu aktu nustatyti ((duomenys neskelbtini)) viešpataujantį kelio servitutą gretimam Žemės sklypui, suteikiantį teisę į jiems priklausantį gretimą Žemės sklypą prieiti, privažiuoti pro pareiškėjų Žemės sklypą, kuriam administraciniu aktu jau nustatytas ir įregistruotas ((duomenys neskelbtini)) kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis). Be prašomo kelio servituto tretieji suinteresuoti asmenys negali gauti leidimo rekonstruoti pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), nes techniniame projekte negalima rodyti privažiavimo pro pareiškėjų Žemės sklypą ir jame numatyti parkavimo vietų;

4.6. NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu nustatytas Kelio servitutas jau turėjo būti nustatytas NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendime. Tačiau nei ši aplinkybė, nei pareiškėjų argumentai nepaneigia, kad NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas;

4.7. NŽT neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nekyla pareiga atlyginti pareiškėjams jų prašomą priteisti neturtinės žalos sumą. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai patyrė jų prašomą priteisti neturtinę žalą.

5. Tretieji suinteresuoti asmenys V. K., L. K. atsiliepime į skundą prašė pripažinti, kad pareiškėjai praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą, palikti galioti NŽT Alytaus skyriaus įsakymą, pareiškėjų skundą atmesti, nesutikimą su pareiškėjų skundu grįsdamas šiomis pagrindinėmis aplinkybėmis ir argumentais:

5.1. pareiškėjai praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymo panaikinimo, nes, kaip patys nurodė, sužinojo apie šį įsakymą nagrinėjant Civilinę bylą;

5.2. NŽT Alytaus skyrius neturėjo pateikti NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymo pareiškėjams, nes šiuo įsakymu servitutas nustatytas gretimam Žemės sklypui, kurį valdo tretieji suinteresuoti asmenys, o ne pareiškėjai;

5.3. patys pareiškėjai sutiko su NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, kuriuo kelio servitutas nustatytas pareiškėjų Žemės sklype;

5.4. NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymas teisėtas ir pagrįstas, priimtas, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nenukrypus nuo teismų praktikos;

5.5. pareiškėjų argumentai grindžiami nagrinėjamam atvejui neaktualia teismų praktika;

5.6. pareiškėjų reikalavimas grindžiamas aplinkybėmis, kurios neaktualios nagrinėjamam atvejui;

5.7. pareiškėjų argumentai, kad tretieji suinteresuoti asmenys į gretimą Žemės sklypą turi nuo senų laikų suformuotą ir priskirtą atskirą kelią ir privažiavimą, neatitinka tikrovės, nepagrįsti objektyviais įrodymais;

5.8. į gretimame Žemės sklype esantį garažą ir gyvenamąjį namą nėra galimybės privažiuoti lengvuoju transportu, parsivežti kietojo kuro namo kūrenimui, įvažiuoti specialiosioms tarnyboms, gaisrinei, greitajai medicinos pagalbai, kitai sunkesnei technikai;

5.9. pareiškėjų nurodomas tariamas patekimas į gretimą Žemės sklypą yra neįmanomas, nes atstumas tarp pastato – gyvenamojo namo kampo ir pareiškėjų Žemės sklypo ribos yra tik 1 metras 32 centimetrai. Todėl Kelio servitutas yra objektyviai būtinas, o jį panaikinus būtų šiurkščiai apribotos ir pažeistos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės patekti į nuosavybės teise valdomą gretimą Žemės sklypą;

5.10. Kelio servitutas yra vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą ir nuosavu automobiliu patekti į gretimą Žemės sklypą ir privažiuoti prie savo pastatų;

5.11. Kelio servitutas yra teisėtas, kurį panaikinus nebūtų galima išspręsti daugelio klausimų, tarp jų ir planuojamos pastato rekonstrukcijos įgyvendinimo, ko siekia pareiškėjai G. B. ir I. B.;

5.12. iki 2018 metų pareiškėjas G. B. ne vieną kartą draudė tretiesiems suinteresuotiems asmenims važiuoti valstybine žeme ir esamu faktiniu keliu, neteisėtai filmavo, nepaisydamas to, kad tas kelias jam nepriklausė, rašė nepagrįstus pareiškimus policijai ir kitoms institucijoms. Taip pat ir 2019 metais pareiškėjas G. B. toliau bandė kelti nepagrįstus konfliktus, trukdė naudotis dar NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu nustatytu kelio servitutu;

5.13. pareiškėjai neįrodė nei neteisėto NŽT veikimo, kaltės, priežastinio ryšio, nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumos;

5.14. NŽT Alytaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu nustatytas viešpataujantis neatlygintinas servitutas. Kadangi pareiškėjai patys naudojasi keliu, tretieji suinteresuoti asmenys neturi kompensuoti pareiškėjų tariamų nuostolių. Be to, tretieji suinteresuosi asmenys kartu su pareiškėju L. R. savo lėšomis pagerinome kelio, esančio pareiškėjų Žemės sklype, būklę.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendime nusprendė atmesti pareiškėjų skundą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjai G. B. ir I. B. sužinojo apie NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjant Civilinę bylą. Teismo vertinimu, NŽT neįrodė, kad pareiškėjams apie NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą buvo pranešta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Teismas, nustatęs, kad byloje nepaneigta, jog pareiškėjai apie NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą sužinojo 2021 m. gruodžio mėnesį, pareiškėjai skundą teismui padavė 2021 m. gruodžio 28 d., padarė išvadą, jog pareiškėjai nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreiptis į teismą. Teismas atmetė NŽT argumentus dėl praleisto termino kreiptis į teismą, padaręs išvadą, kad NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymo įregistravimo faktas valstybės įmonės Registrų centre negali būti laikomas tinkamu pranešimu pareiškėjams apie NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymo priėmimą.

8. Teismas nustatė:

8.1. 2018 metais pareiškėjų užsakymu buvo pradėtas rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kuris patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 28 d. įsakymu, kurio 1.6.5 punkte nurodyta, jog žemės sklype siūloma nustatyti servitutą ((duomenys neskelbtini), kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) S1 (0,0253 ha) žemės sklypams, kurie numatomi kaip viešpataujantieji, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) [gretimas Žemės sklypas] ir Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) [gretimas Žemės sklypas], ir (duomenys neskelbtini);

8.2. NŽT Alytaus skyrius, atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 28 d. įsakymą ir parengtą žemės sklypo kadastro bylą, priėmė 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, kuriame suformuotas 0,1786 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) [dalis pareiškėjų Žemės sklypo] ir nustatytas 0,0253 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku ((duomenys neskelbtini), tarnaujantis daiktas);

8.3. NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendime nebuvo nurodyti viešpataujančiojo daikto savininkai ar patikėtiniai (nors tai nustatyta Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16.7 p.);

8.4. pareiškėjai 2020 m. vasario 21 d. nuosavybės teise įsigijo po tam tikrą dalį žemės sklypo bendrame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste [dalį pareiškėjų Žemės sklypo], t. y. pareiškėjai G. B. ir I. B. įsigijo 845/1768 dalį; pareiškėjas I. R. įsigijo 291/893 dalį;

8.5. Sutartyje buvo nurodyta informacija apie kelio servitutą – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis); įregistravimo pagrindas: NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas;

8.6. NŽT Alytaus skyrius gavo trečiųjų suinteresuotų asmenų 2021 m. kovo 23 d. prašymą administraciniu aktu nustatyti ((duomenys neskelbtini)) viešpataujantį kelio servitutą gretimam Žemės sklypui, suteikiantį teisę į gretimą Žemės sklypą prieiti, privažiuoti pro pareiškėjų Žemės sklypą, kuriam administraciniu aktu nustatytas ir įregistruotas ((duomenys neskelbtini)) kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis). Prašyme nurodyta, kad be viešpataujančio kelio servituto nustatymo jiems priklausančiame gretimame Žemės sklype, jie negali gauti leidimo rekonstruoti pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), nes techniniame projekte negalima rodyti privažiavimo pro pareiškėjų Žemės sklypą ir jame numatyti automobilių stovėjimo vietų. Prašyme nurodyta ir tai, kad privažiuoti iki gretimame Žemės sklype jiems priklausančio garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra galimybės, nes tarp gyvenamojo namo ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra tik 1,29 m tarpas (susiaurėjimas). Prašyme prašoma atsižvelgti ir į tai, kad NŽT Alytaus skyriaus 2013 m. vasario 15 d. rašte buvo nurodyta, jog, rengiant pareiškėjų Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, administraciniu aktu bus nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę patekti į gretimą Žemės sklypą;

8.7. NŽT Alytaus skyrius, be kita ko, vadovaudamasis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 32 straipsnio 3 dalies 11 punktu, Taisyklių 2.4 ir 16 punktais, atsižvelgdama į Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 28 d. įsakymą, trečiųjų suinteresuotų asmenų L. K., V. K., V. M. prašymą, priėmė 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą, kuriame nustatė gretimam Žemės sklypui 0,0253 ha ploto kelio servitutą (Kelio servitutas), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ((duomenys neskelbtini), viešpataujantis daiktas); nustatė, kad tarnaujančio daikto, t. y. pareiškėjų Žemės sklypo savininkai yra Lietuvos Respublika, kodas 111105555, patikėtinis NŽT, L. R., I. B. ir G. B.; nustatė, kad per 3 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo servitutas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; nurodė gretimo Žemės sklypo savininkams kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą su prašymu įregistruoti Kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ((duomenys neskelbtini), viešpataujantis daiktas).

9. Teismas vadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis (4.111 str. 1 d., 4.124 str. 1 d., 4.130 str. 1 d.), Žemės įstatymo normomis (23 str. 1 d., 2 d. 4 p., 4 d., 23 str. 3 d., 4 d., 5 d., 7–9 d.), Taisyklių normomis (4 p., 5 p., 33 p.).

10. Teismas nurodė, kad nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nenumato, kad į servituto nustatymo administracinę procedūrą, kuri atliekama, vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti, įtrauktini tarnaujančio daikto savininkai.

11. Teismas pripažino reikšminga teisine aplinkybe tai, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiam pareiškėjų Žemės sklypui (tarnaujančiam daiktui) kelio servitutas buvo suprojektuotas Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 28 d. įsakymu ir nustatytas NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu.

12. Teismas nurodė, kad, pareiškėjams įsigijus pareiškėjų Žemės sklypą, kelio servitutas išliko pagal CK 4.111 straipsnio 2 dalį.

13. Teismas nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 28 d. įsakymas ir NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas nėra panaikinti, yra galiojantys, pareiškėjai jų teisėtumo nekvestionuoja.

14. Teismas padarė išvadą, kad tai, jog pareiškėjams Žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą, nesukėlė pareiškėjams jokių neigiamų teisinių pasekmių. Pareiškėjai realizavo savo teisę kreiptis į teismą dėl NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymo panaikinimo. Todėl teismas konstatavo, kad šis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą.

15. Teismas pritarė, kad, rengiant NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą, buvo gauta visų viešpataujančiojo daikto savininkų valia dėl servitutų reikalingumo. Teismas nenustatė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu patvirtintas servitutas baigėsi.

16. Teismas nurodė, kad šiuo atveju, kai pareiškėjai ginčija servituto nustatymo teisėtumą, tačiau neginčija servituto nustatymo pagrindo (teritorijų planavimo dokumento), pareiškėjai nepateikė įrodymų ir pagrįstų argumentų, kad NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymas neatitinka viešpataujančiojo daikto savininkų teisėtos valios išreiškimo dėl žemės servituto ploto nustatymo.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų teiginiai dėl patiriamų nuostolių galimo atsiradimo, nustačius servitutą, nekeičia kilusio ginčo esmės ir turi būti sprendžiami pirmiausia kreipiantis į viešpataujančiojo daikto savininką, o šalims nesusitarus – į bendrosios kompetencijos teismą.

18. Teismas konstatavo, kad Kelio servituto nustatymas atitinka teisės aktų reikalavimus, pareiškėjai neįrodė NTŽ Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymo ydingumo, kad Kelio servituto apimtis yra perteklinė.

19. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti NTŽ Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą.

20. Teismas, pripažinęs, kad NTŽ Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymas teisėtas, atmetė pareiškėjų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

21. Teismas likusius pareiškėjų argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais tiesioginės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakė. Atmetus pareiškėjų skundą, teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 22. Pareiškėjai apeliaciniame skunde panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą. Pareiškėjai, kartodami aplinkybes ir argumentus, išdėstytus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nesutikimą su teismo sprendimu grindžia šiomis pagrindinėmis aplinkybėmis ir argumentais:

22.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė atmesti pareiškėjų skundą, nes pats nustatė, kad pareiškėjams apie NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą nebuvo pranešta Žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka;

22.2. pirmosios instancijos teismo išvada, kad informavimo apie NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą pažeidimai nesukėlė pareiškėjams neigiamų teisinių pasekmių, nepagrįsta. Toks teisės aktų pažeidimas kartu yra ir gero administravimo principo pažeidimas, nes NŽT Alytus skyrius, kaip viešojo administravimo subjektas, turi pareigą imtis aktyvių veiksmų ir pareigą padėti asmeniui;

22.3. pirmosios instancijos teismo išvada, kad NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu nustatytas Kelio servitutas pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nepagrįsta, nes pagal šį pagrindą kelio servitutas galėjo būti nustatytas tik tiesiant centralizuotus inžinerinės infrastruktūros tinklus ir kelius bei takus. Tokio servituto nustatymu turi rūpinti požeminės ir antžeminės komunikacijas rengiančios ir aptarnaujančios institucijos ar įstaigos, o ne gretimo privataus žemės sklypo savininkai;

22.4. pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neišsiaiškinęs kilusio ginčo faktinių aplinkybių, kad Kelio servitutas nustatytas gretimam Žemės sklypui, nors jo savininkai turi kitą privažiavimą;

22.5. pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar nustatytas Kelio servitutas yra objektyviai būtinas;

22.6. pirmosios instancijos teismo išvados dėl servituto atlygintinumo nepagrįstos. Nuostolių klausimas turėjo būti išspręstas nagrinėjamoje byloje, nustačius, kad nuostoliai dėl nustatyto Kelio servituto nėra atlyginti viešpataujančiuoju tapusio daikto savininko lėšomis. Tokiu būdu būtų užkirstas kelias tolimesniam bylinėjimuisi;

22.7. pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir argumentų dėl to, kad, nustačius Kelio servitutą, nebuvo įvertinti pareiškėjų interesai, neišspręstas kompensacijos klausimas;

22.8. pareiškėjai patyrė ir iki šiol patiria nepatogumus ir nemalonius išgyvenimus dėl kilusio ginčo ir susidariusios situacijos. Todėl tenkinus pareiškėjų skundą, turi būti sprendžiamas pareiškėjų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą, atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą. NŽT kartoja ginčo faktines aplinkybes ir argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. NŽT laikosi pozicijos, kad teismas visapusiškai, teisingai ir objektyviai išnagrinėjo įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

24. Pareiškėjai rašytiniuose paaiškinimuose prašo juos ir naujus įrodymus (nuotraukas) prijungti prie bylos medžiagos. Pareiškėjai rašytiniuose paaiškinimuose nurodo tuos pačius argumentus dėl to, kad nuo seno yra naudojamas pravažiavimas į gretimą Žemės sklypą, dėl ko Kelio servitutas nustatytas nepagrįstai (tam įrodyti pridėti nauji įrodymai (nuotraukos), pažymi, kad šią aplinkybę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai (2013 m. sausio 21 d. prašymas). Pareiškėjai nurodo naujas aplinkybes dėl tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio garažo. Pareiškėjai taip pat kartoja tai, kad jie laiku nebuvo informuoti apie NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą.

25. Tretieji suinteresuoti asmenys V. K. ir L. K. rašytiniuose paaiškinimuose prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, sutinka su NŽT atsiliepimu į apeliacinį skundą. Tretieji suinteresuoti asmenys laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodė jokių šią išvadą paneigiančių argumentų, o jų apeliacinio skundo, rašytinių paaiškinimų argumentai, kad teismas neišsiaiškino jų nurodytų aplinkybių, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi kitą privažiavimą ir neatskleidė bylos esmės, neatitinkantys tikrovės, nepagrįsti jokiais įrodymais. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad neturi jokio kito patekimo į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, į kurį įvažiuoti lengvuoju transportu apskritai nėra jokios galimybės. Todėl panaikinus nustatytą servitutą, tretieji suinteresuoti asmenys prarastų galimybę ne tik patenkinti į savo žemės sklypą, gauti pagalbą iš specialių tarnybų, įvykus nelaimei. Pareiškėjų nurodytas tariamas patekimas į trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypą neįmanomas, nes tarpas tarp pastato – gyvenamojo namo kampo ir gretimo sklypo yra tik metras 32 centimetrai. Todėl nustatytas servitutas yra objektyviai būtinas, kurį panaikinus būtų nepagrįstai apribotos ir pažeidžiamos trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės. Trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tai, jog pareiškėjai nebuvo informuoti apie būsimo servituto nustatymą, nesukėlė pareiškėjams jokių neigiamų pasekmių, todėl nėra pagrindo naikinti NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą. Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad aplinkybė, jog pareiškėjai neginčijo NŽT Alytaus skyriaus 2019 d. rugsėjo 10 d. sprendimu, pagrindžia, kad pareiškėjų skundas nepagrįstas. Kadangi servitutas nustatytas administraciniu aktu ir servitutu naudojasi patys pareiškėjai, tretieji suinteresuoti asmenys neturi kompensuoti pareiškėjų patiriamus nuostolius. Pareiškėjai nutyli, kad neprisidėjo prie kelio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) pagerinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Byloje kilo ginčas dėl NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymo, kuriuo žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad servitutas NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu nustatytas teisėtai, pareiškėjai neįrodė, kad servituto apimtis yra perteklinė, pripažinęs NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą teisėtu, netenkino pareiškėjų reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo.

28. Pareiškėjai (apeliantai) su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, be kita ko, teigia, kad jiems nebuvo nepranešta apie būsimo servituto nustatymą jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, šioje administracinėje procedūroje jiems nebuvo nesuteikta teisė dėl to duoti paaiškinimus, jie nebuvo išklausyti, t. y. buvo pažeistas gero administravimo principas.

29. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – ir Chartija). Pagal Chartijos nuostatas ši teisė reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Chartijos 41 str. 1 d.). Chartijos 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a p.); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b p.); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c p.).

31. Atitinkamai nuosekliai išplėtota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atskleidžia, kad šios Chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016; 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021).

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo ir tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui.

33. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad Chartijos 41 straipsnyje įtvirtinta teisė į gerą administravimą atspindi bendrą Europos Sąjungos teisės principą (2014 m. gegužės 8 d. sprendimas byloje H. N. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform ir kt., C-604/12, ECLI:EU:C:2014:302).

34. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad teisė būti išklausytam bet kuriam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai pareikšti savo nuomonę; teisė būti išklausytam turi būti užtikrinama per bet kurią administracinę procedūrą, kai gali būti priimtas nepalankus sprendimas; šios teisės turi būti paisoma, net jei taikytinuose teisės aktuose toks formalumas aiškiai nenumatytas; ši teisė taip pat reiškia, kad administracija, rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjusi visą aptariamam atvejui reikšmingą informaciją ir nurodžiusi išsamius sprendimo motyvus, turi atidžiai susipažinti su suinteresuotojo asmens pateiktomis pastabomis, nes pareiga nurodyti pakankamai išsamius ir konkrečius sprendimo motyvus, kad suinteresuotasis asmuo galėtų suprasti, kodėl jo prašymas buvo atmestas, kildintina iš teisės į gynybą paisymo principo (2012 m. lapkričio 22 d. sprendimas M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C-277/11, ECLI:EU:C:2012:744).

35. Apibendrinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad, viena vertus, teisė išklausyti reiškia užtikrinti, kad asmuo turėtų deramą, realią, veiksmingą nuomonės, informacijos pateikimo galimybę iki sprendimo priėmimo, nepaisant to, ar minimas reikalavimas teisės aktuose numatytas ar ne, kita vertus, pakankamas informacijos gavimas administracijai leidžia ištirti bylos medžiagą taip, kad ji priimtų sprendimą žinodama visas bylos aplinkybes, jog suinteresuotasis asmuo prireikus galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę pateikti skundą, užtikrinti geresnę savo gynybą (žr., pvz., 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1316-1062/2019).

36. Remiantis bylos medžiaga, matyti, kad NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 0,0253 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku ((duomenys neskelbtini), tarnaujantis daiktas). Šiame NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendime nebuvo nurodyti viešpataujančiojo daikto savininkai ar patikėtiniai.

37. Iš nagrinėjamu atveju ginčijamo NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymo matyti, kad juo NŽT kitaip išsprendė servituto klausimą, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), nustačiusi 0,0253 ha ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ((duomenys neskelbtini), viešpataujantis daiktas), o kaip tarnaujantį daiktą nurodžiusi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

38. Nepaisant to, kad nuo NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo priėmimo reikšmingai pasikeitė faktinės aplinkybės, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis buvo parduota privatiems asmenims, t. y. pareiškėjams, NŽT, nusprendusi servitutą nustatyti administraciniu aktu, niekaip apie tai neinformavo pareiškėjų.

39. Atsižvelgiant į NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymo turinį ir pobūdį, kuris pagrindžia, kad juo buvo daroma įtaka pareiškėjų nuosavybės teisėms ir jų gerbimui, darytina išvada, kad tokio klausimo svarba akivaizdžiai reikalavo, jog pareiškėjai administracinėje procedūroje dėl servituto nustatymo administraciniu aktu būtų išklausyti.

40. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėjai neturėjo realios ir veiksmingos galimybės pareikšti savo nuomonės dėl servituto nustatymo administraciniu aktu NŽT, o pastaroji – atitinkamai netyrė ir nesiaiškino pareiškėjų ginčo nagrinėjimo teisme metu pateiktų aplinkybių, kuriomis grindžiama, kad servituto nustatymas administraciniu aktu nėra būtinas, toks servitutas, kurį planuojama nustatyti, negali būti nustatytas administraciniu aktu, konstatuoja, jog pareiškėjų teisė į gerą administravimą, jų teisė būti išklausytiems administracinės procedūros dėl servituto nustatymo administraciniu aktu metu iki administracinio akto, galinčio neigiamai paveikti pareiškėjų interesus, susijusius su jų nuosavybės teisių naudojimo ir valdymu, priėmimo, buvo pažeistos.

41. ABTĮ 91 straipsnyje yra numatyti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

42. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šio teismo sprendimo 40 punkte konstatuotas procedūros pažeidimas, vertintinas kaip esminis, nes, kaip nustatyta, dėl jo nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, siekiant priimti pagrįstą sprendimą dėl servituto nustatymo administraciniu aktu. Todėl NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymas naikintinas.

43. Pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, privalo kiekvienam iš jų atlyginti po 500 Eur neturtinę žalą dėl NŽT neteisėtų veiksmų, nurodė, jog patyrė pastovią nervinę įtampą, rūpesčius dėl bylinėjimosi, siekdami apskųsti NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą.

44. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju visos aptartos viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos įrodytos, pareiškėjų reikalaujamas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl tenkinamas.

46. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

47. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

48. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikydamas ABTĮ 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

49. Byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. birželio 15 d. pažyma Nr. (12.33Mr) PT-4860 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ ir 2024 m. kovo 14 d. pažyma Nr. APD-2024-02911 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kuriose nurodyta, kad valstybės naudai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pareiškėjui G. B. priteistina viso 445,64 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

50. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, nenustatė pagrindų nagrinėjamu atveju jų nepriteisti valstybei iš atsakovo NŽT.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų G. B., I. B., L. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų G. B., I. B., L. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – prie Aplinkos ministerijos) Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 2VĮ-348-(14.2.2 E.) „Dėl servituto nustatymo žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)“.

Priteisti pareiškėjams G. B., I. B., L. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – prie Aplinkos ministerijos), po 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – prie Aplinkos ministerijos) valstybės naudai 445,64 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir šešiasdešimt keturis centus) pareiškėjui G. B. pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose teiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan