2026-02-18 Nr. CB-986-2-27-3-00699-2022-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-560

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00699-2022-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 6 d. paduotu atsakovės V. Š. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl asmens teisės atlikti verandos atstatymo ir terasos įrengimo darbus be bendraturčio sutikimo pripažinimo. Byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi paliktas nepakeistas Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. sprendimas, kuriuo atsakovė įpareigota nugriauti jai su ieškovu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype rekonstruojant gyvenamąjį namą pastatytą priestatą ir terasą bei sutvarkyti statybos vietą taip, kad ji būtų tokios būklės, kokia buvo iki neteisėtos statybos pradžios.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: tenkinti jos priešieškinį, kuriuo prašoma pripažinti atsakovės teisę be bendraturčio (ieškovo) sutikimo atstatyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo verandą pagal K. K. individualios įmonės „Geoplius“ 2022 m. lapkričio 28 d. parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ir įrengti terasą, esant reikalui parengti šių statinių projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti kadastrinius matavimus ir šiuos statinius įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, neteisingai vertino įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl bendraturčių teisinių santykių kvalifikavimo, neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 32, 33 straipsnius, nepagrįstai sprendė, kad byloje svarbi aplinkybė yra tai, jog atsakovė pradėjo verandos rekonstrukciją be ieškovo sutikimo, todėl nepagrįstai įpareigojo atsakovę iš dalies atstatytą verandą nugriauti. Kadangi tokiai rekonstrukcijai vykdyti statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas, tai darbų savavališkumas pasireiškė tik tuo, kad jie buvo vykdomi negavus bendraturčio sutikimo. Tuo tarpu bylą nagrinėję teismai, neteisingai aiškindami Statybos įstatymo 32–33 straipsnių nuostatas, parinko neproporcingą savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonę – statinio nugriovimą, nors savavališkos statybos padariniai šalinami proporcingai, įvertinus realų poveikį bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015; 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2024).

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai kvalifikavo atliktus ir planuojamus atsakovės atlikti statybos darbus kaip esminę rekonstrukciją, ir padarė formalią prielaidą, kad padidėjęs verandos aukštis, planuojamas papildomas kambarys, pasikeitęs pastato tūris reiškia esminę rekonstrukciją. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ne kiekvienas tūrio ar matmenų pokytis laikomas esminiu, svarbu, ar dėl to iš esmės pablogėja kito bendraturčio galimybės naudotis turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Byloje nebuvo pagrindo pripažinti, kad rekonstrukcija reiškia esminį ieškovo galimybių naudotis turtu pablogėjimą. Atsakovė pateikė rekonstrukcijos projektą, atitinkantį realiai atliktus darbus ir projektuojamus atlikti darbus, tačiau teismai netyrė, ar projektas atitinka techninius reikalavimus, ar atlikti ir įteisinti darbai iš esmės pažeistų ieškovo teises.

3. Teismų išvada dėl pradinės padėties išsaugojimo, yra neteisinga ir padaryta neatsižvelgus į tai, kad atsakovė nuolat gyvena ginčo name, todėl turi akivaizdų interesą pagerinti savo gyvenimo sąlygas ir namo būklę, o teismų siekis labiau išlaikyti esamą padėtį suabsoliutino tik ieškovo interesus ir sudarė kliūtis atsakovei rekonstruoti pastatą ir tokiu būdu pagerinti savo šeimos gyvenimo sąlygas.

4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prejudicinę reikšmę turinčiu faktu laikė Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, kad atsakovės vykdoma statyba yra neteisėta. Iš nurodytos teismo nutarties turinio matyti, kad neteisėta statyba pripažinta tik dėl to, kad ji buvo vykdoma neturint bendraturčio sutikimo.

5. Teismai iš esmės perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovei, o ne sutikimą rekonstrukcijai duoti atsisakančiam bendraturčiui. Tokia teismų išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75–4.80 straipsniams bei kasacinio teismo praktikai, pagal kurią pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Be to, bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, ta pačia nutartimi išsprendžiamas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminio mokesčio arba jo dalies grąžinimas reglamentuojamas CPK 87 straipsnyje. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi. Atsakovės atstovas advokatas V. P., teikdamas kasacinį skundą, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 2026 m. vasario 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 275 sumokėjo 114 Eur, įmokos kodą nurodydamas 5662. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu įmokos kodas yra 5660. Dėl to atsakovės advokato sumokėti 114 Eur Lietuvos Aukščiausiajame Teisme negalėjo būti įskaityti kaip atsakovės už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis pagal įmokos kodą 5660. Atsižvelgiant į tai, nespręstinas klausimas dėl šio žyminio mokesčio atsakovės atstovui grąžinimo nepriėmus atsakovės kasacinio skundo.

2026 m. vasario 10 d. prie kasacinio skundo buvo pateiktas kitas atsakovės atstovo advokato 2026 m. vasario 9 d. atlikto mokėjimo nurodymo Nr. 277 kvitas, iš kurio matyti, kad 114 Eur žyminis mokestis buvo sumokėtas įmokos kodą nurodant 5660. Šis žyminis mokestis buvo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo įskaitytas kaip atsakovės už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis pagal įmokos kodą 5660. Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti atsakovės V. Š. atstovui advokatui V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2026 m. vasario 9 d. už kasacinį skundą AB Swedbank banke mokėjimo nurodymu Nr. 277 sumokėtą 114 (vieno šimto keturiolikos) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZP17440.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas