a827b6fd-e112-4121-b76c-5ce029d6d901 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.1-662-827/2018Proceso Nr. 1-01-1-19736-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1, 1.1.6.6, 2.1.15.3.2. (S) N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 2 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Å tuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,    kaltinamajam E. V., jo gynėjui advokatui Arvydui Ražauskui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui E. J., jo atstovui advokatui Jurijui Kovalenkai, civilinio atsakovo ADB „Gjesidige“ atstovei Živilei Pacelienei, specialistui Antanui Klaidui BečeliuivieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. V. (E. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis MB „J.“ vairuotoju-ekspeditoriumi, nevedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje padarymu.Teismas n u s t a t ė :

E. V. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent:jis, 2016 m. spalio 2 d., apie 17.54 vai., Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 525 D. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Liepkalnio g. nuo Dunojaus g. pusės link Drujos g. apie 75 km/h greičiu virÅ¡ydamas maksimalų leistinÄ 50 km/h greitį ir neatsižvelgdamas į važiavimo sÄ lygas, sankryžoje su Stadiono g. prieÅ¡ pradėdamas lenkti neįsitikino, kad priekyje ta pačia eismo juosta važiavusio automobilio Volvo V50. valst.

N r. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nerodė kairiojo posÅ«kio signalo, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę ir pradėjo lenkti sukantį į kairę, į Stadiono g., automobilį Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarydamas pastarojo vairuotojui kliÅ«tį bei su juo susidÅ«rė. Po susidÅ«rimo nesuvaldė automobilio, kuris už sankryžos su Stadiono g. užvažiavo ant Liepkalnio g. kairės pusės Å¡aligatvio, kur partrenkė ir sužalojo pėsčiÄ jį E. J., gim. 1962 m., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Å iais veiksmais E. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis E. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltę prisipažįsta visiÅ¡kai, labai gailisi. PaaiÅ¡kino, kad važiavo Liepkalnio gatve link stoties, lenkė kitÄ automobilį. Kliudė ir partrenkė pėsčiÄ jį, einantį kairiuoju Å¡aligatviu.Ä® klausimus paaiÅ¡kino, kad važiavo link stoties 60-70 km/val. greičiu. Ta kryptimi buvo viena eismo juosta. Automobilis, kurį norėjo aplenkti, suko į kairę.

Kaltinamasis nematė posÅ«kio. Lenkimas ten negalimas. Lenkė, kad iÅ¡vengtų eismo įvykio, nes matė, kad nespės sustoti. Vairavo automobilį „BMW“. Kaltinime laikas nurodytas teisingai. Priekyje automobilis Å¡iek tiek judėjo. Lenkdamas iÅ¡važiavo į kitÄ eismo juostÄ ir įvyko eismo įvykis. Kaltinamojo automobilis buvo apgadintas: galinės deÅ¡inės pusės durelės, bamperis, sparnas. Atsitrenkė į juodos spalvos automobilį „Volvo“. Kaltinamojo automobilį pradėjo sukti ir partrenkė pėsčiÄ jį kairės pusės galinėmis durelėmis.

Vairavo tėvo automobilį. Kai priekyje važiavęs automobilis pradėjo stabdyti, nutarė lenkti, iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Stabdė, bet tuo pačiu ir lenkė. Matė, kad po įvykio nukentėjusysis gulėjo automobilio gale. Priėjęs nieko nedarė. Labai greitai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, nes netoliese stadione vyko varžybos. Atrodo, pirmiau atvažiavo medikai, po to atvažiavo policija. Nežino, ar nukentėjusiajam buvo reikalinga pagalba. Po įvykio su juo nebendravo.

Ä® Lazdynų ligoninę skambino sekančiÄ dienÄ , bet sužinojo, kad jis jau iÅ¡leistas namo. Vėliau buvo susitikę su nukentėjusiojo žmona, bet bendravimas nesigavo. Nukentėjusiojo žmona pasakė, kad susitiksime teisme. Nieko nesiÅ«lė, nes žinojo, kad mokėjo draudimas. ŽalÄ atlygino draudimas, kaltinamasis neatlygino. Jeigu bus priteista, atlygins. Dirbs ir mokės. Po eismo įvykio buvo Å¡oke. Greitoji medicinos pagalba atvažiavo labai greitai, gal po 5 min. Greitosios medicinos pagalbos automobilis stovėjo prie stadiono.

Gal matė eismo įvykį ir atvažiavo. Priėjęs prie nukentėjusiojo nieko nedarė dėl Å¡oko. Vairuotojo pažymėjimÄ turi trejus metus. Kai lankė vairavimo kursus, 1-sios pagalbos teikimo mokymai vyko (t. 1, b. l. 174-175). Apklaustas kaip įtariamasis E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. spalio 2 d. vakare, apie 17.54 vai., Vilniuje vairavo jo tėvui priklausantį automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Liepkalnio g. link stoties. Kelyje buvo po vienÄ eismo juostÄ kiekviena važiavimo kryptimi.

Kelio danga - drėgnas asfaltas. Buvo vakaras, bet matomumas tuo metu buvo geras, gatvės apšvietimas dar nebuvo įjungtas. Važiavo apie 70-75 km/h greičiu. Apie 50 m atstumu pastebėjo iš dešinės pusės išvažiuojantį Volvo automobilį. Nematė, ar Liepkalnio g. buvo pažymėta horizontalaus ženklinimo linijomis. Nusprendė aplenkti Volvo automobilį, kuris atrodė stovėjo ir tuo metu buvo arčiau važiuojamosios dalies vidurio. Volvo automobilio įjungto posūkio signalo nematė.

Pradėdamas lenkimo manevrÄ iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo pusę. Lenkimo metu apvažiuodamas Volvo automobilį iÅ¡ kairės pusės pajuto smÅ«gį į jo vairuojamo automobilio deÅ¡inės pusės galines dureles. Nuo smÅ«gio jo automobilis tapo nevaldomas, apsisuko ir užvažiavo ant kairėje pusėje esančio Å¡aligatvio. Kai automobilis sustojo, jis iÅ¡lipo ir už automobilio galinės dalies kelio važiuojamojoje dalyje pamatė gulintį partrenktÄ Å¾mogų. Suprato, kad pėsčiÄ jį partrenkė automobilio kairės pusės galinėms durelėmis, kadangi prieÅ¡ tai pajuto smÅ«gį į Å¡ias dureles.

Po eismo įvykio nei su Volvo automobilio vairuotoju, nei su partrenktu pėsčiuoju nebendravo. Netrukus atvyko policininkai, kuriems nurodė įvykio aplinkybes. Iki policininkų atvykimo Volvo automobilis ir jo automobilis stovėjo tose vietose, kaip jie sustojo po eismo įvykio, ir nebuvo judinami. Savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (b. l. 43-44). Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , paaiÅ¡kino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamasis, jo gynėjas, prokuroras sutiko, kad nebÅ«tų apklausiami kiti liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikÅ¡tas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje iÅ¡tirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (273 straipsnis).

Teismas įrodymų tyrimÄ atlieka tik dėl civilinio ieÅ¡kinio aplinkybių. Nukentėjusysis E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad tÄ dienÄ , sekmadienį ėjo iÅ¡ darbo. Buvo skubaus darbo, todėl dirbo. IÅ¡girdo stiprų maÅ¡inų smÅ«gio garsÄ , nespėjo pasitraukti ir buvo smÅ«gis. Toliau nieko neprisimena. Atsigavo ryte ligoninėje. Ligoninėje pasakė, kad skubiai iÅ¡raÅ¡o, nes su sumuÅ¡imais ligoninėje nelaikys. KitÄ dienÄ reikėjo eiti į poliklinikÄ . IÅ¡ burnos pradėjo bėgti kraujas, todėl vėl paguldė į ligoninę.

Buvo nedarbingas 7 mėnesius. Ä® klausimus paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ ligoninės iÅ¡rašė ryte po eismo įvykio. Vėliau gulėjo dar 4 kartus. Nors rado lūžių, bet vis tiek iÅ¡rašė namo. Ėjo Å¡aligatviu į stoties pusę, nugara į eismo įvykį. Reikėjo pereiti gatvę. Matė policijÄ , greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . IÅ¡girdo smÅ«gį ir buvo partrenktas. ParaÅ¡yta, kad nustatytas neblaivumas 2,13 promilių, bet nežino, kodėl taip daug. Buvo iÅ¡gėręs alaus. PraÅ¡o priteisti 20 tÅ«kst. eurų turtinės ir neturtinės žalos.

Sumų konkrečiai jau neprisimena. Eismo įvykio metu buvo sugadinti nauji džinsai, odinė striukė, kedai, apatiniai drabužiai. Striukė buvo natÅ«ralios odos, ilgis iki klubų. Džinsinės kelnės Å¡viesios. Sportiniai bateliai balti, neodiniai. Apatiniai marÅ¡kinėliai, trumpikės buvo paprasti. Nedarbingumas nustatytas iki 2027 metų. Nukrito nuo stogo, susilaužė abi kojas. Nedarbingumo iÅ¡mokas gauna nuo 2006 metų. Turi neįgalumo pažymėjimÄ su savimi. Eismo įvykio metu buvo darbingas 40 proc.

Tuo metu dirbo UAB „S.“ vidaus patalpų apdailininku. Dirbo oficialiai nuo 2016 m. gegužės mėn., turi darbo sutartį. Darbo užmokestis priklausė nuo padaryto darbo. Uždirbdavo iki 400 eurų, vidutiniÅ¡kai 340 eurų per mėnesį. Neoficialiai nemokėjo. Septynis mėnesius buvo nedarbingas. IÅ¡ Sodros kažkiek gaudavo. Kai baigėsi nedarbingumas, sugrįžo į darbÄ gegužės mėn. Dar skaudėjo Å¡onÄ , o kai kėlė rankÄ , pajuto stiprų skausmÄ kairėje petyje. Negalėjo dirbti, todėl teko iÅ¡eiti darbo.

Operacija numatyta kovo 19 d. Po nedarbingumo dirbo maždaug dvi savaites. Išėjo iÅ¡ darbo gegužės mėn. ir nedirba iki Å¡iol. Iki sužalojimo dirbo pusę etato, todėl iÅ¡ Sodros gaudavo maždaug 40 eurų. Už maitinimÄ praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti už 13 mėnesių nuo avarijos. Gydytis važiavo į ligoninę, į poliklinikÄ autobusais, troleibusais. Krito 2006 metais. Nustatytas neįgalumas buvo tęsiamas kasmet, o 2015 metais nustatė iki 2017 metų. Buvo po 4 lūžius ant kojų, stuburo.

Dar, bÅ«damas Kopenhagoje, krito nuo laiptų, buvo susižalojęs pjÅ«klu. Peties anksčiau nebuvo susižalojęs. Kai sugrįžo į darbÄ , pajuto kairės peties skausmÄ ir teko iÅ¡eiti. Kol nedirbo, Å¡iek tiek juto peties skausmÄ . Gyvena bute, neteko beveik nieko dirbti. Po septynių mėnesių nutraukė nedarbingumÄ , reikėjo grįžti į darbÄ . Gydytojas nustatė peties sÄ nario lÅ«pos plyÅ¡imÄ . „Biuletenio“ nedavė, sakė, kad jau viskas iÅ¡naudota, teko iÅ¡eiti iÅ¡ darbo.

Kito darbo dar neieÅ¡kojo. Be statybų kito darbo negali dirbti (t. 1, b. l. 175-177). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. J. parodė, kad 2016 m. spalio 2 d. apie 17.30 vai., ėjo Liepkalnio g. Å¡aligatviu nuo stoties pusės. Eidamas Å¡aligatviu iÅ¡girdo stiprų smÅ«gio garsÄ , po to - automobilio padangų cypimo garsÄ . Kai atsisuko atgal, pamatė link jo atskriejantį BMW automobilį, kuris link jo artėjo prieÅ¡ingos krypties eismo juosta ir sukosi aplink savo ašį. Jis net nespėjo pasitraukti, pajuto smÅ«gį į deÅ¡inį Å¡onÄ ir nuo smÅ«gio važiuojamojoje dalyje nukrito.

Prarado sÄ monę. Atsigavo tik sekančiÄ dienÄ bÅ«damas ligoninėje. Kaip važiavo automobilis BMW prieÅ¡ partrenkimÄ , nematė, nes Å¡is automobilis jam važiavo iÅ¡ nugaros pusės (b. l. 54-55). Apklaustas kaip specialistas Antanas Klaidas Bečelis teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad savo duotÄ iÅ¡vadÄ palaiko. Buvo pateikti medicininiai dokumentai iÅ¡ gydymo įstaigų, paties nukentėjusiojo nematė. Su įvykiu susijęs keturių Å¡onkaulių lūžis. Nukentėjusysis prieÅ¡ tai turėjo traumų, tiek stuburo, tiek Å¡onkaulių, ranka lūžusi. kurios nesietinos su Å¡iuo eismo įvykiu.

Pagal laikÄ atitinka minėtų Å¡onkaulių lūžis. Su Å¡iuo įvykių susiję 4, 5, 6, 7 Å¡onkaulių lūžiai. Sunku pasakyti, kodėl kituose medicininiuose dokumentuose kalbama apie dar vieno Å¡onkaulio lūžį. Kad lūžę tie Å¡onkauliai, nustatė pagal krÅ«tinės 2016-10-03 rentgenogramÄ 18759, gautÄ iÅ¡ Centro poliklinikos, kur matyti, kad deÅ¡inėje yra 4, 5, 6, 7 Å¡onkaulių lūžiai ties pažastinėmis linijomis. Pagal nustatytus sužalojimus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas nesunkiu dėl Å¡onkaulių lūžių.

Peties sužalojimas kvalifikuojamas taip pat nesunkiu sveikatos sužalojimu, per 10 dienų tokie sužalojimai nesugyja. Kokį gydymÄ taikyti, konservatyvų ar operacinį, sprendžia gydantis gydytojas. Dėl peties nukentėjusysis į gydytojÄ kreipėsi vėliau dėl skausmo. RentgenologiÅ¡kai sunku nustatyti tokį sužalojimÄ , reikia atlikti magnetinį rezonansÄ . Neatlikus magnetinio rezonanso gal galėtų įtarti gydytojas su didele patirtimi. Nukentėjusysis dėl kažkokių priežasčių dėl Å¡io sužalojimo nesikreipė, gal tos rankos nejudino.

Kad operacija buvo atlikta tik dabar, nieko nekeičia. Anksčiau nukentėjusiajam buvo lūžęs deÅ¡inės rankos stipinkaulis 2008 metais. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad kairio peties buvo riboti judesiai, tai nepilnos amplitudės, gal negalėjo iki galo pakelti. Å ių sužalojimų gydytojas su eismo įvykiu nesiejo, tik nurodo, kad tokie sužalojimai buvo. Pagal laikÄ atsekė, kokie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti Å¡io eismo įvykio metu. Kairio peties sužalojimÄ specialistas sieja su Å¡iuo įvykiu, nes nėra kuo remtis, nes nėra jokių objektyvių duomenų, įrašų, o po autoįvykio nukentėjusysis pajuto skausmus ir tai tiesiogiai sietinas, daugiau nėra jokių kairio peties ligų.

DeÅ¡inio peties trauma buvo. Gal ir buvo kairės peties traumos, bet niekur nedokumentuota ir objektyviai negali remtis. Buvo vienintelis Å¡is įvykis, po kurio nukentėjusiajam atsirado Å¡ie skausmai. Kodėl iÅ¡ karto jis nesikreipė, negali pasakyti. Gal tikėjosi, kad praeis. BÅ«tų iÅ¡ karto padarę iÅ¡samų tyrimÄ . Objektyvus įvykis, siejamas su peties trauma, ir yra eismo įvykis. Remiasi medžiagos visuma, net tik objektyviais įrodymais, medicininiais dokumentais. Yra peties plyÅ¡imas, padarytas MRT, nustatytas užpakalinės lÅ«pos plyÅ¡imas, t. y. sÄ narinės lÅ«pos plyÅ¡imas.

Skausmas yra subjektyvus reiÅ¡kinys. Gal jautė skausmÄ , bet nesiskundė, niekam nesakė. Filosofuojant galima manyti, kad traumÄ galėjo gauti ir po eismo įvykio. Negali 100 proc. teigti, kad trauma įvyko eismo įvykio metu. Kad peties sužalojimas senas, nėra duomenų. Yra cista, kas reiÅ¡kia, kad plyÅ¡imas padarytas ne vakar. Greičiausiai jau kažkoks gijimo procesas vyksta. Formuojasi nuoroda, kad sužalojimo laikas atitiktų tÄ Ä¯vykį, niekas tikslių duomenų dienomis, tuo labiau valandomis, nepateiks.

Dėl sužalojimo kairiojo peties, nors kiti sužalojimai yra labiau deÅ¡inėje pusėje, o sužalotas kairysis petys, neaiÅ¡ku, kaip nukentėjusysis krito, koks reljefas. Dažniausiai, jeigu sužalojimai bÅ«na rimtesni, lūžiai, žmogus bÅ«na bloÅ¡kiamas į vienÄ pusę, o po to nubloÅ¡kiamas į kitÄ pusę. Hematoma nebÅ«tinai turėjo atsirasti. Eismo įvykis įvyko rudenį, nukentėjusysis buvo apsirengęs striukę. Paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lape, kurį iÅ¡davė lazdynų ligoninė, paraÅ¡yta, kad galvos trauminės patologijos nėra, skauda abi kojas, galÅ«nės juda, diagnozė kojų sumuÅ¡imas, nubrozdinimas, viso kÅ«nas rentgenogramoje aiÅ¡kių lūžių požymių nematyti, tarpslanksteliniame tarpe kaulinio intensyvumo Å¡ešėlis lygiais kraÅ¡tais, archyve yra tik Å¡oninis vaizdas, todėl vertinimas ribotas.

SÄ monės laipsnis 15 balų, t. y. maksimalus, asmuo buvo pilnai sÄ moningas. Su galva viskas tvarkoje. Atliekant apžiÅ«rÄ , tenka apžiÅ«rėti pacientus. Å iuo atveju ekspertizę atliko pagal dokumentus. Nežino, kur buvo nukentėjusiojo kÅ«nas po smÅ«gio. Svarbiausia, kurios kÅ«no dalys kontaktavo su traumuojančiais pavirÅ¡iais, tai yra esmė, o ne tai, kad kÅ«nas buvo po automobiliu. Automobilis gali pravažiuoti ir nieko neliesti. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose alkoholio vartojimo faktas neužfiksuotas.

Pagal medicininius dokumentus mėlynės buvo užfiksuotos. Kūno neapžiūrinėjo, apžiūrėjo gydytojai (t. 2, b. l. 16-18). Papildomai apklaustas 2018-06-07 teismo posėdyje specialistas Antanas Klaidas Bečelis nurodė, kad tai, jog buvo lūžęs ir aštuntas šonkaulis įtakos sužalojimo laipsniui neturi. Rentgeno atlikimo metu gydytojas gal nepastebėjo, gal užstojo šešėlis. Šviežio lūžio gali ir nepastebėti. Juk šonkauliai nelūžta tai, kaip lūžta medis. Kai prasideda gijimas, tada pasimato lūžis, todėl vėliau buvo patikslinta, kad lūžo iš viso penki šonkauliai.

Gydytojo nusižengimo tame nėra. Galėjo lūžti dar keli, bet tai įtakos sužalojimo mastui neturėtų. AÅ¡tunto Å¡onkaulio lūžis sietinas su Å¡iuo įvykiu, tačiau nei dėl gydymo, nei dėl sveikatos sužalojimo masto nieko nelemia. Jeigu lūžtų visi Å¡onkauliai, gal tada lemtų. Atlikta operacija įtakos sužalojimui taip pat neturi. Ar papildomas lūžęs Å¡onkaulis sukėlė stipresnį skausmÄ , negali atsakyti, mokslinių duomenų nėra. LogiÅ¡kai mÄ stant, negalėjo labiau skaudėti.

Gal jeigu ten atsirado kažkoks darinys, galėjo labiau skaudėti. Eismo įvykio metu lūžo deÅ¡ines pusės Å¡onkauliai. Kiti sužalojimai padaryti prieÅ¡ maždaug 10 metų. Apklausta teismo posėdyje kaip laiduotoja J. B. nurodė, kad toje vietoje buvo po eismo įvykio. Su broliu E. V. gyvena kartu. Daug bendrauja. Brolis yra geras. Gyvena kartu su tėvais. Santykiai yra puikÅ«s. Brolis jaunesnis 11 metų. Visur važiuoja kartu. Brolis padeda prižiÅ«rėti vaikÄ . Sutinka bÅ«ti brolio laiduotoja.

Žino, kad prisiima atsakomybę. Yra neteista, nebausta administracine tvarka. Dirba UAB „R.“ direktorės pareigose. Brolis supranta, kad negerai padarė. Pergyveno, po eismo įvykio nemiegojo, iki Å¡iol prisimena su siaubu. Jeigu reikėtų mokėti užstatÄ , kažkiek sumokėtų, kažkokį nedidelį užstatÄ . Gauna minimalų darbo užmokestį. Å eimoje auga 3 metų vaikas. Užstatas apsunkintų Å¡eimos gyvenimÄ . Geriau bÅ«tų be užstato, bet jeigu reikės, sumokės (t. 2, b. l. 18-19).

IÅ¡ registruoto įvykio informacijos matyti, kad 2017 m. spalio 2 d. 17:46 val. įregistruotas praneÅ¡imas ROIK 0116000558537, jog prie Liepkalnio stadiono važiuojant nuo AuÅ¡ros vartų partrenktas žmogus. Pranešėja mato pro langÄ , žmogus nejuda. (t. 1, b. l.

10) IÅ¡ eismo įvykio vietos plano ir papildomų duomenų apie įvykį matyti, kokios faktinės aplinkybės nustatyta po eismo įvykio apžiÅ«rint įvykio vietÄ ir automobilius BMW (duomenys neskelbtini) ir Volvo (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio (t. 1, b. l. 11-18). IÅ¡ 2016-10-02 alkotesterio „Alcotest 6810" kvito (patikrinimo Nr. 3556) matyti, kad 2016-10-02 17:59 val. E. V. nustatytas 0,00 promilių girtumas (t. 1, b. l. 20). IÅ¡ Lietuvos Teismo ekspertizių centro 2017-08-29 specialisto iÅ¡vados Nr. 11-1480(17) matyti, kad atlikus eismo įvykio techninį tyrimÄ yra formuluojamos tokios iÅ¡vados:1.

Å io eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia. Automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant Liepkalnio g. ir sankryžoje darant kairį posÅ«kį link Stadiono g., važiuojamųjų dalių sankirtoje kairiojo Å¡ono priekine dalimi ir ratu, judėdamas apie 12 km/h greičiu, trenkė į jo automobilį apie 75 km/h greičiu lenkusio automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inį Å¡onÄ ties jo vidurine dalimi. Po susidÅ«rimo automobilis „BMW 525D” judėdamas apie 72 km/h greičiu, dėl smÅ«gio pradėjo suktis pagal laikrodžio rodyklę, už sankryžos su Stadiono g. užvažiavo ant Liepkalnio g. kairės pusės Å¡aligatvio, tikėtina kairės pusės galinėmis durelėmis, nutrenkė pėsčiÄ jį, ir galine dalimi į priekį pasislinko į padėtį, kurioje buvo užfiksuotas po eismo įvykio.Po atsitrenkimo automobilis „Volvo V504v apie 14 km/h greičiu pavažiavo link važiuojamųjų dalių sankirtos kampo ir vairuotojo buvo sustabdytas padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas eismo įvykio vietos plane.Nesant eismo įvykio vietoje užfiksuotų automobilio „BMW 525D“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo pėdsakų nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo šio automobilio vairuotojas, negalima.Nesant eismo įvykio vietoje užfiksuotų automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdymo pėdsakų nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo šio automobilio vairuotojas negalima.Tikėtinos automobilių „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo trajektorijos prieš eismo įvykį ir po eismo įvykio pavaizduotos tiriamosios dalies 7 ir 6 pav.Tikėtina automobilio „Volvo V50“. valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), susidÅ«rimo su automobiliu „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vieta pavaizduota tiriamosios dalies 6 pav.Automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas privalėjo važiuoti nedidesnių kaip leistinu maksimaliu gyvenvietėje 50 km/h greičiu, o, kaip jis 2016-10-02 paaiÅ¡kinime nurodė. 150-200 m atstumu atsiradus kliūčiai - automobiliui „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - privalėjo lėtinti greitį ir tik automobiliui „Volvo V50“ atlaisvinus judėjimo krypties eismo juostÄ , tęsti judėjimÄ numatyta kryptimi.Automobilio „Volvo V50“. valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas prieÅ¡ sankryžoje su Stadiono g. pasukdamas j kairę, privalėjo įsitikinti, kad tai daryli yra saugu ir duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams.Automobilio „BMW 525DA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai - sankryžoje su Stadiono g. pradėjo lenkti į kairę pradėjusį sukti automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). sudarydamas pastarojo vairuotojui kliÅ«tį, ar Liepkalnio gatvės ruože prieÅ¡ sankryÅ¾Ä su Turgelio g. pažymėtame KET 3 priedo horizontalaus ženklinimo linija 1.1, vykdė draudžiamÄ lenkimo manevrÄ - buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu sudarė pagrindinę sÄ lygÄ Å¡iam eismo įvykiui kilti.Jeigu tuo momentu, kai automobilio „Volvo V50“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pradėjo sankryžoje su Stadiono g. sukti į kairę, iÅ¡ paskos artėjusio automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo Liepkalnio g. važiuojamosios dalies prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, t. y. Liepkalnio g. ruože prieÅ¡ sankryÅ¾Ä su Turgelio g. pažymėtame KET 3 priedo horizontalaus ženklinimo linija 1.1 vykdė draudžiamÄ lenkimo manevrÄ , tai automobilio „Volvo V50" vairuotojo veiksmai - suko į kairę, kada tai buvo nesaugu, buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 25-35).

Apklaustas kaip ekspertas V. Å . ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad automobilio Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjusio kairio posÅ«kio kreive apie 12 km/h greičiu, atsitrenkimo kairiojo Å¡ono priekine dalimi ir ratu į automobilio BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inį Å¡onÄ ties jo vidurine dalimi metu, automobilis BMW 525D judėjo apie 75 km/h greičiu (t. 1, b. l. 37). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytojas A. K. parodė, kad 2016 m. spalio 2 d. apie 17.35 val., vairavo automobilį Volvo V50, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Turgelių g. iš namų (Turgelių g.

12) link Liepkalnio g. Privažiavęs sankryÅ¾Ä su Liepkalnio g., sustojo ir apsidairė. Pradėjo važiuoti į pagrindinę Liepkalnio g., nes žiÅ«rėdamas į kairę atvažiuojančių automobilių nematė. Ä®važiavo į Liepkalnio g. ir pravažiavęs 2-3 m. sustojo arčiau važiuojamosios dalies vidurį skiriančios linijos, nes norėjo pasukti į kairę, į Stadiono g.  Stovėjo apie 5 sek. su įjungtu kairio posÅ«kio signalu. PažiÅ«rėjo į salone esantį galinio vaizdo veidrodėlį, automobilių, atvažiuojančių iÅ¡ galo nebuvo, po to pažiÅ«rėjo į priekį, pasuko galvÄ Ä¯ kairę, į Stadiono g. pusę, kad įsitikintų, ar nėra einančių skersai Stadiono g. pėsčiųjų.

Nieko nebuvo,, tada pradėjo važiuoti sukdamas į kairę iÅ¡ vietos, apie 5-10 km/h greičiu. Pavažiavo gal 2 metrus automobiliui esant Liepkalnio g. prieÅ¡ingo eismo pusėje, net nesuprato, kaip staigiai, dideliu greičiu liudytojui iÅ¡ galo, prieÅ¡ingo eismo puse iÅ¡ kairės liudytojui pralėkė automobilis, kuris kliudė jo vairuojamo automobilio priekinį bamperį, priekinės aÅ¡ies kairės pusės ratÄ . Jis iÅ¡ karto sustabdė savo automobilį ir pastebėjo, kad jo automobilį užkliudęs iÅ¡ galo važiavęs automobilis apsisuko ant Å¡aligatvio aplink savo ašį du kartus ir apsisukdamas kliudė ant Liepkalnio g. kairio Å¡aligatvio ėjusį pėstįjį.

Automobilis BMW sustojo Liepkalnio g. kairėje kelio pusėje užvažiavęs ant Å¡aligatvio. IÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio, apžiÅ«rėjo savo automobilį ir nubėgo prie BMW automobilio, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo vaikinas ir mergina. Kai jis vaikino paklausė, kaip Å¡is važiavo, vaikinas atsakė, kad lenkė nuo stotelės važiavusį autobusÄ ir staiga atsirado liudytojas. Daugiau nieko vaikinas neaiÅ¡kino. Po to deÅ¡inėje pusėje prie BMW automobilio pastebėjo partrenktÄ vyrÄ , kuris gulėjo skersai gatves, buvo be sÄ monės, nekalbėjo.

Netrukus atvažiavo policijos ekipažas. PrieÅ¡ tai matė, kad partrenktas vyras iki partrenkimo ėjo kairiuoju Å¡aligatviu nuo stoties pusės (t. 1, b. l. 85-86). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja G. Å . paaiÅ¡kino, kad 2016 m. spalio 2 d. apie 17.00 vai., važiavo automobiliu, kurį vairavo V. G.. Ji sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Jie važiavo Liepkalnio g. link AuÅ¡ros vartų. Ties stadionu, už pėsčiųjų perėjos jų automobilį aplenkė iÅ¡ paskos važiavęs BMW automobilis, kuris iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo pusę. norėdamas aplenkti priekyje važiavusį kitÄ automobilį.

Tuo metu, kai ji atsisuko atgal, iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ . PažiÅ«rėjo į priekį ir pamatė, kad jų automobilį aplenkęs BMW automobilis sukosi aplink savo ašį. sukdamasis užvažiavo ant kairės pusės Å¡aligatvio, kur kliudė ant Å¡aligatvio stovėjusį vyrÄ . Pėsčiasis nuo smÅ«gio nukrito Å¡alia BMW automobilio. Privažiavus arčiau, pamatė Volvo automobilį, kuris stovėjo skersai Liepkalnio g., o toliau stovėjo priekine dalimi ant kairiojo Å¡aligatvio užvažiavęs BMW automobilis.

Kaip prieÅ¡ tai važiavo Volvo automobilis, nematė. Sustojus iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir priėjo prie BMW automobilio galinės dalies, kur pamatė prispaustÄ pėsčiÄ jį, tiksliau pėsčiojo galva buvo po automobilio bagažine. Partrenktas vyras dejavo, bet nekalbėjo. Kažkas į įvykio vietÄ iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Vakare namuose skaitydama naujienų portalÄ â€žDelfi“, pamatė straipsnį apie minėtÄ eismo įvykį ir komentaruose parašė, kad dėl eismo įvykio kaltas BMW automobilio vairuotojas (t. 1, b. l. 92-93).

IÅ¡ VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 1144/2017(01) matyti, kad E. J. nustatyta galvos žaizda, kraujosruvos nugaroje deÅ¡inėje, deÅ¡inėje rankoje, kairėje čiurnoje, kairės pėdos žaizda, deÅ¡inės pusės IV, V. VI, VII Å¡onkaulių lūžiai, kairio peties sÄ nario užpakalinės lÅ«pos plyÅ¡imas, nubrozdinimai abejose kojose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais pavirÅ¡iais ir galėjo atsirasti užduotyje nurodyto eismo įvykio metu (2016-10-02).

Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo gydymas užtruko ilgiau 10 dienų (t. 1, b. l. 72-73). IÅ¡ 201610-03 specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 7058/2016(01) matyti, kad nukentėjusiojo kraujas tyrimui paimtas 2016-10-02 18val. 20 min. ir jame rasta 2,13 promilių etilo alkoholio (t. 1, b. l. 67). IÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamajam E. V. pareikÅ¡tas kalinimas visiÅ¡kai pasitvirtino. KaltinimÄ patvirtina kaltinamojo E. V. prisipažinimas ir parodymai, nukentėjusiojo E. J. parodymai, liudytojų A.

K. ir G. Å . parodymai, eismo įvykio vietos planas, specialisto iÅ¡vada bei paaiÅ¡kinimai teisme, ekspertizės aktas. Kaltinamasis duodamas paaiÅ¡kinimus patvirtino, kad važiavo link stoties 60-70 km/h greičiu, ta kryptimi buvo viena eismo juosta, priekyje joje automobilis suko į kairę, jis nepastabėjo posÅ«kio signalo, nusprendė lenkti automobilį , nors ten lenkti negalima. Lenkė, nes matė, kad nespės sustoti. Lenkdamas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir įvyko susidÅ«rimas, kaltinamojo automobilį pradėjo sukti ir jis kairės pusės durelėmis kliudė pėstįjį.

Po įvykio nukentėjusysis gulėjo automobilio gale. Å ias aplinkybes patvirtino liudytojai A. K., G. Å ., nukentėjusysis E. J., taip pat 2017-08-29 teismo ekspertizės aktas, eksperto V. Å . paaiÅ¡kinimai duoti ikiteisminio tyrimo metu. IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, kad dėl patirtų kÅ«no sužalojimų nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, teismo posėdyje apklaustas specialistas Antanas Klaidas Bečelis patvirtino Å¡iÄ iÅ¡vadÄ ir nurodė, kad nustačius, jog nukentėjusiajam lūžo ne 4, o 5 Å¡onkauliai, tai negali turėti įtakos kÅ«no sužalojimo mastui, taip pat ir tai, kad gydant kairiojo peties sÄ nario užpakalinės lÅ«pos plyÅ¡imÄ jam buvo atlikta operacija, negali turėti įtakos kÅ«no sužalojimo laipsniui.

Remiantis Å¡iais įrodymais neabejotinai patvirtinta, kad E. V. 2016 m. spalio 2 d., apie 17.54 vai., Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 525 D. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Liepkalnio g. nuo Dunojaus g. pusės link Drujos g. apie 75 km/h greičiu virÅ¡ydamas maksimalų leistinÄ 50 km/h greitį ir neatsižvelgdamas į važiavimo sÄ lygas, sankryžoje su Stadiono g. prieÅ¡ pradėdamas lenkti neįsitikino, kad priekyje ta pačia eismo juosta važiavusio automobilio Volvo V50. valst. N r. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nerodė kairiojo posÅ«kio signalo, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę ir pradėjo lenkti sukantį į kairę, į Stadiono g., automobilį Volvo V50, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), sudarydamas pastarojo vairuotojui kliÅ«tį bei su juo susidÅ«rė.

Po susidÅ«rimo nesuvaldė automobilio, kuris už sankryžos su Stadiono g. užvažiavo ant Liepkalnio g. kairės pusės Å¡aligatvio, kur partrenkė ir sužalojo pėsčiÄ jį E. J., gim. 1962 m., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Å iais E. V. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas, perduodant kaltinamÄ jį pagal laidavimÄ seseriai J.

B., prokuroras tam neprieÅ¡taravo. Nukentėjusiojo E. J. įgaliotas atstovas advokatas su tuo nesutiko, nurodydama, kad kaltinamasis neatlygino padarytos žalos nukentėjusiajam. Vertinant pateiktÄ praÅ¡ymÄ , iÅ¡sakytus kaltinamojo, jo gynėjo argumentus, prokuroro nuomonę, nukentėjusiojo pozicijÄ , nustatytas byloje aplinkybes, teismas daro iÅ¡vada, kad E. V. atžvilgiu yra pagrindo ir tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnį ir nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu perduodant kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Byloje nustatyta, kad E. V. yra neteistas (t. 1, b. l. 49), visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ . Kaltinamojo draudikas civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ atlygino dalį ieÅ¡kinio reikalavimų 117,37 eurus už sugadintus drabužius ir avalynę bei 573,66 eurus negautų pajamų už laikotarpį nuo 2016-10-05 iki 2017-03-16 ir 1 700 eurų neturtinės žalos, 22,92 eurus už gydymo iÅ¡laidas. Taigi, dalį žalos atlygino už kaltinamÄ jį jo draudikas, todėl laikytina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sÄ lyga, jog bent iÅ¡ dalies atlyginta padaryta žala yra įvykdyta.

Ä®vertinus kaltinamojo asmenybę, kadangi E. V. yra neteistas, iki įvykio buvo baustas administracine tvarka, tačiau baustumai iÅ¡nykę, prisipažino padaręs nusikaltimÄ , dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, nuo nusikaltimo padarymo (2016-10-02) praėjo gana ilgas laiko tarpas, tačiau kaltinamasis daugiau nenusikalto, nėra duomenų, kad buvo baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, todėl yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Kadangi byloje yra ginčas dėl žalos atlyginimo, kaltinamasis neginčija, kad turi atlyginti žalÄ , tačiau nesutinka su jos dydžiu, be to, byloje dalyvauja draudikas, kuris pagal sutartį su kaltinamuoju yra įsipareigojęs atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, todėl manytina, kad visiÅ¡kai atlygins padarytÄ Å¾alÄ .

Byloje taip pat yra kaltinamojo sesers J. B. praÅ¡ymas atiduoti kaltinamÄ jį jai pagal laidavimÄ . J. B. yra neteista, bausta administracine tvarka du kartus, tačiau baustumai yra iÅ¡nykę, dirbanti, charakterizuojama teigiamai, jos santykiai su kaltinamuoju – broliu yra geri, ji yra vyresnė sesuo, kartu dažnai bendrauja, kaltinamasis atsižvelgia į sesers nuomonę. Dėl Å¡ių priežasčių darytina iÅ¡vada, kad J. B. yra verta teismo pasitikėjimo ir yra pagrindas E. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimÄ J.

B., nustatant dviejų metų terminÄ . Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, laiduotojos turtinę padėtį, manytina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ turi bÅ«ti taikomas be užstato. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali bÅ«ti skiriamos iÅ¡vardintos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumo, jos padarymo aplinkybes, kad kaltinamasis mieste, ne tik virÅ¡ijo greitį, bet ir lenkė automobilį neleistinoje vietoje, dėl ko kliudė kitÄ automobilį, nesuvaldė savo automobilio ir jį pradėjus sukti užvažiavo ant Å¡aligatvio, kur kliudė bei sužalojo pėstįjį, E. V. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ turi bÅ«ti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 15 MGL(564,90 eurų) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 67 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas naudojantis turima specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones, kaltinamajam vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise 1 metams. Dėl ieÅ¡kinio Nukentėjusysis E. J. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį nusikaltimu jam padarytai žalai atlyginti. IeÅ¡kinius jis praÅ¡o priteisti 140 eurų už sugadinti drabužius ir avalynę, 4 485 eurus prarasto atlyginimo ir 3 900 eurų už trylika mėnesių kasdieniam maitinimuisi, taip pat prašė priteisti 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .

Kaip jau minėta atsakovas ADB „Gjensidige“ atlygino 1 700 eurų neturtinės žalos, 573,66 eurų negautų pajamų ir 117,37 eurus už sugadintus drabužius ir avalynę bei 22,92 už gydymo išlaidas. Dėl negautų pajamų matyti, kad nukentėjęs ankstesnių įvykių metu buvo sužalotas ir iš dalies darbingas. Įvykio metu jis dirbo pagal darbo sutartį UAB „Sanmark“ nuo 2016-08-04 apdailininku, kur darbo užmokestis jam buvo mokėtas 2016 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais, ir 2017 m. balandžio - gegužės mėnesiais.

Nukentėjusysis minėtoje įmonėje dirbo nuo 2014-08-04 iki 2017-05-10, tuo tarpu civilinis atsakovas žalÄ paskaičiavo už laikotarpį nuo 2016-10-05 iki 2017-03-16. IÅ¡ Sodros iÅ¡rašų taip pat matyti, kad nukentėjusiajam buvo mokėta ligos paÅ¡alpa ir po 2017-03-16, todėl lieka neaiÅ¡ku, kodėl Å¡i žalos dalis paskaičiuota tik iki 2017-03-16. Taip pat nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu 2017-05-10 buvo nutraukta darbo sutartis UAB „Sanmark“ su E. J., teismui nesuprantama, kaip paskaičiuotas prarasto atlyginimo dydis ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje, iÅ¡ ko tiksliai susideda Å¡i suma, kodėl ji paskaičiuota už 13 mėnesių laikotarpį.

Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos nukentėjusysis ir Å¡iuo metu dar nėra baigęs gydymo dėl peties sÄ nario užpakalinės lÅ«pos plyÅ¡imo ir nėra aiÅ¡kios su Å¡iuo gydymu susijusios iÅ¡laidos. Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nepateikus papildomų įrodymų negalina iÅ¡spręsti ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kadangi Å¡iuo atveju civilinio ieÅ¡kinio neįmanoma iÅ¡spręsti negavus papildomos medžiagos, todėl nukentėjusiajam E. J. pripažintina teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniui, 140 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso  254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ė : E. V. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.  E. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymo, perduodant pagal laidavimÄ J.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) dviejų metų laikotarpiui, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu paskirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę 15 MGL (564,90 eurų) įmokÄ Ä¯ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu E. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams. IÅ¡aiÅ¡kinti E. V., jog įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ turi bÅ«ti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ .

Jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . Jeigu per teismo nustatytÄ terminÄ Ä¯moka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos iÅ¡ieÅ¡kojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su praÅ¡ymu pradėti baudžiamÄ jį procesÄ pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas bauda arba areÅ¡tu.

Å iuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistosios nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui E. J. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , dėl jo dydžio spręsti civilinio proceso tvarka. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                     Inga Å tuopienė