a8271fe0-103a-4eef-8b15-6c35b4ce3b95 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1301-968/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04301-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.5; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. Teismas nutartimi (b. l. 22–24) priėmė pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 1–7), kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 700 Eur neturtinės žalos, kuriÄ patyrė dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos, atlyginimÄ .2. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Vilniaus PN direktoriaus 2017-10-26 nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 28-717(1) (toliau – Nutarimas) jam paskyrė nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , nes pareiÅ¡kėjas neva pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 50 punktÄ .

PareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Nutarimo iÅ¡nagrinėjo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas), tačiau 2017-12-07 sprendimas Nr. 2S-7162 (toliau – Departamento sprendimas) yra nepagrįstas, formalus, parengtas turint iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ir atsižvelgiant tik į Vilniaus PN pareigÅ«nų ir Psichologinės tarnybos (toliau – ir Tarnyba) tarnybinius praneÅ¡imus. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis buvo nubaustas, kai 2017-10-16, apie 9.40 val., pokalbio su Tarnybos virÅ¡ininke metu, neva reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl jo perkėlimo į 4 nuteistųjų bÅ«rį ir psichologės M.

G. veiksmais. Minėtas pokalbis su pareiÅ¡kėju ir Tarnybos virÅ¡ininke buvo pavieÅ¡intas, tačiau tai buvo konfidenciali konsultacija, o vietoj psichologinės pagalbos pareiÅ¡kėjas buvo nubaustas ir sugniuždytas moraliÅ¡kai. PareiÅ¡kėjo iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė dėl psichologės M. G. negali sudaryti realios grėsmės, kÄ pareiÅ¡kėjas nurodė paaiÅ¡kinime. PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo nubaustas už tai, kad kritikavo valstybės tarnautojÄ , Tarnybos specialistę, nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio nuostatos draudžia persekioti už kritikÄ .

Minėta specialistė neatlieka savo pareigos kaip privalo pagal psichologinės veiklos principus tiek su pareiÅ¡kėju, tiek ir su kitais nuteistaisiais. PareiÅ¡kėjo teigimu, M. G. aptarinėja su administracija ir nuteistaisiais individualius pokalbius. O pareiÅ¡kėjas buvo nubaustas du kartus – be paskirtos nuobaudos priskirtas prie linkusių užpulti asmenų vien dėl to, kad netiesiogiai iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl tokių psichologinės tarnybos darbuotojos veiksmų Tarnybos virÅ¡ininkei.

Vilniaus PN administracija pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ėmėsi represijų, neobjektyviai nagrinėjo pažeidimo medžiagÄ , nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ skirti pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ . Vilniaus PN Nutarimas ir Departamento sprendimas neteisėti ir nepagrįsti, o pareiÅ¡kėjo gyvenimo sÄ lygos, atsižvelgiant į nagrinėjamÄ atvejį, buvo nežmoniÅ¡kos, neatitiko Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. NežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos, žeminančios elementarų žmogaus orumÄ , sukėlė pareiÅ¡kėjui didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , sužalojo sveikatÄ , todėl pareiÅ¡kėjui atlygintina neturtinė žala.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 28–32) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pokalbio su Tarnybos virÅ¡ininke metu žodžiu iÅ¡reiÅ¡kė grasinimus Priklausomybių reabilitacinės grupės (toliau – PRG) darbuotojai Tarnybos specialistei M. G.. Grasinimas nužudyti, susirasti laisvėje minėtÄ specialistę buvo iÅ¡sakyti žodžiu, keletÄ kartų. Å ių teiginių pasakymo fakto pareiÅ¡kėjas neneigė 2017-10-25 pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, tačiau nurodė, kad realiai to daryti neketino.

PareiÅ¡kėjo padarytas bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimas, t. y. psichologinio smurto panaudojimas ir abipusės pagarbos nesilaikymas, buvo svarstomas Vilniaus PN Drausmės komisijos posėdyje, Vilniaus PN direktorius Nutarimu skyrė pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . Nuteistųjų pareigos laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, nustatytos pataisos įstaigų tvarkos įtvirtintos atitinkamai BVK 12 straipsnio ir 110 straipsnio nuostatose. Minėtų pareigų nevykdymas yra pakankamas pagrindas nuteistajam skirti BVK 142 straipsnyje nustatytas nuobaudas.

Nuobauda pareiÅ¡kėjui skirta už tai, kad 2017-10-16 9.40 val. vykusio pokalbio su Tarnybos virÅ¡ininke metu jis, naudodamas psichologinį smurtÄ bei nesilaikydamas abipusės pagarbos principo, iÅ¡sakė grasinimus Vilniaus PN specialistės atžvilgiu. Atsakovės atstovas nurodo, kad nuteistųjų įraÅ¡ymas į linkusiųjų užpulti įskaitÄ (toliau – ir Ä®skaita) nėra nuobauda, o prevencinė priemonė, taikoma pagal Departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintÄ Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijÄ (toliau – Instrukcija).

Konfidenciali informacija, kuriÄ psichologas iÅ¡ nuteistojo sužinojo konsultacijos metu, turi bÅ«ti atskleista, jei yra pavojus visuomenei, kliento (kalinimo įstaigoje – suimtojo ar nuteistojo), ar kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, vadovaujantis Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatomis. Vilniaus PN administracija pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ skyrė teisėtai ir pagrįstai, nuobaudos rÅ«Å¡is parinkta tinkamai, Nutarimas priimtas, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis pateiktu pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu.

PareiÅ¡kėjo nusiskundimai nepagrįsti, nes Vilniaus PN jo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir žalos nepadarė. Nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a :

4. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 700 Eur neturtinės žalos dėl to, kad, pareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus PN Nutarimu jam nepagrįstai paskirta nuobauda – papeikimas. Å ioje byloje savarankiÅ¡kai nėra vertinamas Vilniaus PN direktoriaus Nutarimo, Departamento sprendimo, taip pat Vilniaus PN direktoriaus Ä®sakymo teisėtumas ir pagrįstumas. Å iame kontekste paminėtina, kad, kaip ne kartÄ yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo dalykÄ , t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos bÅ«dÄ bei apimtį, nustato pareiÅ¡kėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimÄ (skundo dalykÄ ) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimÄ (skundo pagrindÄ ) (2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012).

Nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylÄ pareiÅ¡kėjo nurodyto skundo dalyko ribose (žr., pvz., LVAT 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008).5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.             6.

Remiantis Vilniaus PN pateiktais duomenimis, nustatyta, kad:              6.1. Vilniaus PN Psichologinės tarnybos viršininkė 2017-10-17 tarnybiniu pranešimu Nr. 64-741 (toliau – 2017-10-17 pranešimas) (b. l.

42) pranešė Vilniaus PN direktoriui, kad 2017-09-16 9.40 val. nuteistasis D. V. pokalbio su ja metu, demonstruodamas nepasitenkinimÄ dėl jo perkėlimo (paÅ¡alinimo iÅ¡ PRG reabilitacijos programos) aplinkybių ir priežasčių, žodžiu iÅ¡reiÅ¡kė grasinimus PRG reabilitacijos programos vedančiajai darbuotojai – Psichologinės tarnybos specialistei M. G.. Piktindamasis nuteistasis necenzÅ«rinių žodžių nevartojo, tačiau apie buvusiÄ programos vedančiÄ jÄ specialistę kalbėjo įžeidžiamai, pagiežingai, iÅ¡reiÅ¡kė grasinimus-ketinimus nužudyti, „susirasti laisvėje“. Grasinimai pokalbio, trukusio apie dvi valandas, metu buvo iÅ¡sakyti keletÄ kartų; Vilniaus PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus inspektorius 2017-10-18 tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 81-671 (b. l.

36) pranešė pataisos įstaigos direktoriui, kad, atsižvelgiant į 2017-10-17 praneÅ¡ime iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis Instrukcijos 135 punkto reikalavimais, siÅ«lo pareiÅ¡kėjÄ svarstyti drausmės komisijos posėdžio metu dėl įraÅ¡ymo į linkusiųjų užpulti įskaitÄ tikslingumo; Vilniaus PN Drausmės komisijos 2017-10-18 įvykusio posėdžio metu buvo nuspręsta įraÅ¡yti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ linkusiųjų užpulti įskaitÄ ir Vilniaus PN direktorius 2017-10-18 priėmė įsakymÄ Nr. 7-340 „Dėl nuteistojo D.

V. įraÅ¡ymo į linkusiųjų užpulti įskaitÄ â€œ (toliau – Ä®sakymas) (b. l. 34–35).             6.2.              Vilniaus PN Socialinės reabilitacijos bÅ«rio virÅ¡ininkas 2017-10-25 tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 43-1128(1) (b. l. 41), atsižvelgdamas į 2017-10-17 praneÅ¡ime iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad minėtais veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir Taisyklių 50 punkto reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas 2017-10-25 pateikė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ (b. l. 40), kuriuo patvirtino, kad 2017-10-16 pokalbio su Vilniaus PN Psichologinės tarnybos virÅ¡ininke iÅ¡sakė savo nepasitenkinimÄ Å¡ios tarnybos darbuotoja, iÅ¡sakė žodžių frazę „kad tokias reabilitacijas kaip terapeutė reikia žudyti“. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kinime pripažino kad jis taip pasakė, tačiau realiai to daryti jis neketino, kitÄ dienÄ atsiprašė psichologės. Vilniaus PN Drausmės komisijos 2017-10-25 posėdyje (b. l.

39) buvo svarstomas pareiÅ¡kėjo 2017-10-16 padarytas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas ir nuspręsta siÅ«lyti Vilniaus PN direktoriui skirti pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo padarytÄ bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ , vadovaudamasis LR BVK 142–143 straipsniais, taip pat atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ , 2017-10-26 Nutarimu skyrė pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .

             7. PareiÅ¡kėjas teigia, kad neteisėtas ir nepagrįstas jo nubaudimas net 2 kartus už Vilniaus PN Psichologinės tarnybos specialistės kritikÄ nesuderinamas su Konstitucijos, Konvencijos nuostatomis, o paskirta nuobauda ir buvimas Vilniaus PN sukėlė pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis vertina 700 Eur ir praÅ¡o atlyginti. Siekiant iÅ¡spręsti byloje kilusį ginÄÄ , bÅ«tina nustatyti, ar pagrįstai ir tinkamai Vilniaus PN pareiÅ¡kėjui skyrė nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .             8.

Kilusiam ginčui aktualus teisinis reguliavimas nustatytas BVK ir Taisyklėse. BVK 10 straipsnyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuteistųjų teisė teisės aktų tvarka Bendrosios nuteistųjų pareigos nustatytos BVK 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis).

Specialios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos iÅ¡vardintos BVK 110 straipsnyje. Pagal šį straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 dalies 1 punktas); laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iÅ¡ kito nuteistojo ar suimtojo ar teikti jas, naudoti fizinį ar psichinį smurtÄ prieÅ¡ kitus asmenis (2 dalies 8 punktas). BVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ reglamentuoja Taisyklės (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-03-01 iki 2017-11-29, t. y. pareiÅ¡kėjo pokalbio su Tarnybos virÅ¡ininke laikotarpiu).

Taisyklių 50 punkte įtvirtinta, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu.              9. IÅ¡vardintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad nuteistieji turi teisę reikÅ¡ti pastabas siÅ«lymus ir teikti skundus dėl bausmės vykdymo sÄ lygų, įskaitant ir vykdomų reabilitacinių programų ar teikiamų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, tačiau minėtus veiksmus privalo atlikti teisės aktų nustatyta tvarka ir paisydami nustatytų draudimų nepagarbiai, naudojant psichologinę prievartÄ elgtis su kitais asmenimis. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencijÄ .

Ä®statymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis (žr. LVAT 2015-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1736-858/2015).             10. Nuobaudų nuteistiesiems skyrimas nustatytas BVK 142 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriamos Å¡ios nuobaudos: papeikimas; pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (iÅ¡skyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki deÅ¡imties parų (1 dalies 1–4 punktai).

BVK 143 straipsnyje įtvirtinta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobÅ«dį, taip pat į nuteistojo raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumÄ ir pobÅ«dį (2 dalis); nuobauda gali bÅ«ti skiriama tik pažeidimÄ padariusiam nuteistajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda (3 dalis). LVAT praktikoje pripažįstama, kad pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti Å¡ioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr.

LVAT 2015-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1736-858/2015).11. PareiÅ¡kėjas skunde nesutinka su nuobauda, nes ji, jo nuomone, nepagrįstai paskirta už Vilniaus PN specialisto kritikÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, kad pats iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bÅ«ti perkeltam į 4-Ä jį nuteistųjų bÅ«rį, todėl nėra suprantami psichologės teiginiai, kad pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl jo perkėlimo. Teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus vertina kritiÅ¡kai.12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2017-10-16 vykusio pokalbio metu Vilniaus PN Psichologinės tarnybos virÅ¡ininkei iÅ¡reiÅ¡kė žodžiu nepasitenkinimÄ Å¡ios tarnybos specialistės veiksmais, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikomomis reabilitacinėmis priemonėmis, šį nepasitenkinimÄ apibÅ«dino vartodamas grubius, įžeidžiančio, grasinančio pobÅ«džio iÅ¡sireiÅ¡kimus.

Å iÄ aplinkybę, dėl kurios ginčo nėra, patvirtina Tarnybos virÅ¡ininkės 2017-10-17 Vilniaus PN direktoriui adresuotas tarnybinis praneÅ¡imas. PareiÅ¡kėjas teiktuose 2017-10-25 raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose patvirtino, kad vartojo frazę „tokias reabilitacijas kaip terapeutė reikia žudyti“, t. y. neneigė ir neginčijo 2017-10-16 pokalbio metu pasakytų teiginių.

13. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo žodžiu iÅ¡reikÅ¡tos nuostatos susidoroti ateityje su jo lÅ«kesčių nepateisinusiu pataisos įstaigos specialistu, teikiančiu pareiÅ¡kėjui psichologinės reabilitacijos paslaugas (t. y. asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas), yra vienareikÅ¡miÅ¡kai grasinančio pobÅ«džio veiksmai, atitinkantys BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte pateiktÄ psichologinio smurto sÄ vokÄ , nepriklausomai nuo to, ar pareiÅ¡kėjo iÅ¡sakyti grasinimai realÅ«s ir bus įvykdyti ateityje.

Pareiškėjo pasakyti teiginiai nesuderinami ir su Taisyklių 50 punkte įtvirtintu abipusės pagarbos principu, kuriuo privalo vadovautis ir nuteistieji, ir pataisos įstaigų darbuotojai. Skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas neturėjo objektyvių priežasčių pykti ant Tarnybos specialistės (dėl pašalinimo iš PRG), yra nenuoseklūs ir vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, nes nenurodyti teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose dėl galimai padaryto nusižengimo. Be to, skundo teiginiai, susiję su ginčo pokalbiu, yra prieštaringi, nes, kaip minėta, pareiškėjas teigia neturįs priežasčių reikšti nepasitenkinimo dėl specialistės M.

G. veiksmų, tačiau vėliau skunde nurodo, kad minėta specialistė elgėsi neadekvačiai, neteisėtai paÅ¡alindama pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ PRG, ji netinkamai atlieka savo profesines pareigas ir pažeidinėja profesinės etikos standartus.

14. Skundo argumentus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus įvertinus ginčui taikytino teisinio reguliavimo kontekste, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN tinkamai kvalifikavo pareiÅ¡kėjo veiksmus pripažindama juos bausmės atlikimo režimo pažeidimu, įvertino tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytus duomenis, suteikė pareiÅ¡kėjui teisę pasiaiÅ¡kinti dėl padaryto pažeidimo. Vilniaus PN paskirta nuobauda – papeikimas – yra proporcinga padaryto pažeidimo sunkumui. Todėl teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN direktorius, skirdamas nuobaudÄ pareiÅ¡kėjui, elgėsi pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.15.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis dėl iÅ¡reikÅ¡to nepasitenkinimo Vilniaus PN specialistės veiksmais iÅ¡ esmės nubaustas du kartus, t. y. skiriant nuobaudÄ ir įtraukiant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ linkusiųjų užpulti asmenų įskaitÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistiesiems, pažeidusiems bausmės atlikimo režimo reikalavimus, galimų skirti nuobaudų sÄ raÅ¡as iÅ¡vardintas BVK 142 straipsnyje, Å¡is sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Ä®vertinus Instrukcijos 135–141 punktuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ (juose nustatyti nuteistojo įraÅ¡ymo į linkusiųjų užpulti įskaitÄ teisiniai pagrindai, taikomi papildomi režimo apribojimai, tokių nuteistųjų priežiÅ«ros ypatumai), darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo įtraukimas į Ä®skaitÄ nėra nuobauda BVK prasme, o priemonė, skirta pataisos įstaigoje esančių asmenų saugumui ir vidaus tvarkai užtikrinti.

PareiÅ¡kėjas nepraÅ¡o teismo panaikinti Ä®sakymo, skunde nenurodo, kokias konkrečias jo teises galimai pažeidė Ä®sakyme nurodyti papildomi pareiÅ¡kėjui taikomo režimo apribojimai. Konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas 2017-10-16 pokalbio metu ne vienÄ kartÄ iÅ¡reiÅ¡kė grasinančio pobÅ«džio ketinimus panaudoti fizinį smurtÄ („reikia žudyti“, „susirasti laisvėje“) Tarnybos specialistės atžvilgiu, o viso pokalbio kontekstas dėl minėtos specialistės vykdomos reabilitacijos programos buvo itin neigiamas ir nulemtas pareiÅ¡kėjo pasipiktinimo, Vilniaus PN administracijai kilo pareiga imtis priemonių ir, vadovaujantis Instrukcijos 135 punktu, spręsti dėl pareiÅ¡kėjo įtraukimo į Ä®skaitÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl neteisėto nubaudimo aptartu bÅ«du atmetami kaip nepagrįsti.16. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Vilniaus PN Psichologinės tarnybos specialistų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė ir psichologo konsultacijos turinio, kuris laikytinas konfidencialiu, atskleidimu. Å iame kontekste pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui teiktos psichologo konsultacijos laikytinos nuteistojo asmens sveikatos priežiÅ«ra, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnį, administracinio teismo kompetencijai nepriskirta vertinti sveikatos priežiÅ«ros specialistų, t. y. ir Vilniaus PN Psichologinės tarnybos specialistų, veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jam teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės Å¡ioje byloje nenagrinėtini.              17. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų pareiÅ¡kėjo praÅ¡omai neturtinei žalai atlyginti – Vilniaus PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Vadinasi, pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, pareiÅ¡kėjui priteisti 700 Eur neturtinės žalos atmestinas, nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų neturtinei žalai iÅ¡ valstybės atlyginti – neteisėtų veiksmų.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D.

V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                      Rytis Krasauskas