Legislator Case Law & Legislation
a8241a76-07c7-42cf-bc6f-c1ece3452df6 AI generated

a8241a76-07c7-42cf-bc6f-c1ece3452df6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a8241a76-07c7-42cf-bc6f-c1ece3452df6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja Luminor Bank AS, Lietuvoje veikianti per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti atsakovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 2019 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimus, priimtus antruoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais, patvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ pagal pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymÄ .

Legislator headnote

AI generated

a8241a76-07c7-42cf-bc6f-c1ece3452df6 · Lietuvos apeliacinis teismas: Cituojamoje nutartyje buvo sprendžiama dėl atsisakymo teisme tvirtinti taikos sutartį, konstatavus, kad taikos sutarties sudarymas prieÅ¡tarauja Ä®BÄ® nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui. Tokia nutartis neturi precedento galios nagrinėjamai bylai. 7.4. Bankas nurodo, kad Ä®BÄ® nėra numatyta jokių iÅ¡imčių, kuriais klausimais priimti kreditorių komiteto nutarimai, bÅ«tų neskundžiami, įstatyme įtvirtinta bendra taisyklė, kad kreditorius, nesutikdamas su nutarimu, turi teisę jį apskųsti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2-1321-241/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01097-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.1; 3.4.3.5.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU 2019 m. spalio 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančios per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos byloje pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ 2019 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo (civilinės byloje Nr. B2-1508-254/2019).

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja Luminor Bank AS, Lietuvoje veikianti per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti atsakovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 2019 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimus, priimtus antruoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais, patvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ pagal pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymÄ .

2. Nurodė, kad kreditorių komiteto nutarimu, priimtu antruoju darbotvarkės klausimu, buvo nutarta patvirtinti bankroto administratoriaus pateiktÄ Ä¯monės administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , į kuriÄ Ä¯trauktos nesuprantamos paskirties ir poreikio iÅ¡laidos. Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu pritarta bankroto administratoriaus pateiktam siÅ«lymui patvirtinti taikos sutarties tarp BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir AB „Klaipėdos nafta“ projektÄ , pagal kurį AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigotų BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ sumokėti 315 807,77 Eur, nors AB „Klaipėdos nafta“ įsiskolinimas įmonei už atliktus darbus sudaro 1 067 346,95 Eur, iÅ¡ kurių 454 653,86 Eur yra atliktų ir užsakovui perduotų statybos rangos darbų kaina, sulaikyta pagal sutarties nuostatas, ir 523 217,83 Eur faktiÅ¡kai atliktų, tačiau užsakovo nepriimtų darbų kaina.

IÅ¡ bankroto administratoriaus kreditorių komitetui pateiktos informacijos visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių ir kokiais motyvais remiantis kreditorių komitetas nusprendė atsisakyti daugiau nei 2/3 reikalavimo ir sutiko su tik 30 procentų skolos sudarančios sumos sumokėjimu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkino iÅ¡ dalies – panaikino BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 2019 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimÄ , priimtÄ antruoju darbotvarkės klausimu, ir patvirtino 288 224,57 Eur administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ ; bylos dalį dėl 2019 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimo, priimto ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo nutraukė.

4. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja skundžia kreditorių komiteto nutarimÄ , kuriuo buvo nutarta pritarti taikos sutarčiai su kreditore AB „Lietuvos nafta“, tačiau toks nutarimas nesusijęs su įstatyme numatytos kreditorių susirinkimo kompetencijos įgyvendinimu.

5. Teismas sprendė, kad nustačius, jog ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas nesukels proceso dalyviams materialiųjų teisinių padarinių, civilinės bylos dalis dėl 2019 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimo, priimto ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, nutrauktina. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėja Luminor Bank AS, Lietuvoje veikianti per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria bylos dalis dėl 2019 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimo, priimto ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo nutraukta, panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – panaikinti BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 2019 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimÄ ketvirtuoju darbotvarkės klausimu.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Kreditorių komiteto nutarimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nebuvo administratoriui rekomendacinio pobÅ«džio, tai aiÅ¡kiai privalomojo pobÅ«džio sprendimas, kuris yra teisminės kontrolės objektas. Bendrovės bankroto administratorius, teikdamas kreditorių komitetui tvirtinti taikos sutarties projektÄ ir praÅ¡ydamas jį įpareigoti pasiraÅ¡yti taikos sutartį, pats pripažino, kad bankroto administratorius neturi teisės, kreditorių komitetui nepatvirtinus taikos sutarties ir neįpareigojus pasiraÅ¡yti taikos sutartį, atlikti Å¡ių veiksmų. 6.2.

Kreditorių komiteto patvirtinta taikos sutartis, kuria bankroto administratorius įpareigojamas sudaryti ir kuria iÅ¡ esmės atsisakoma 745 928,23 Eur piniginio reikalavimo (sulaikytų sumų grÄ Å¾inimo, apmokėjimo už faktiÅ¡kai atliktus darbus ir delspinigių sumokėjimo), tiesiogiai susijusi su kreditorių reikalavimų patenkinimu bankroto procese, dėl to kreditoriai turi teisę skųsti kreditorių komiteto nutarimus dėl (ne)pritarimo bankrutuojančios bendrovės sudaromai taikos sutarčiai ir tokiu bÅ«du ginti savo teises. 6.3.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®) nėra numatyta iÅ¡imčių, kuriais klausimais priimti kreditorių komiteto nutarimai, bÅ«tų neskundžiami. Ä®statyme įtvirtinta bendra taisyklė, kad kreditorius, nesutikdamas su nutarimu, turi teisę jį skųsti. 6.4. Apribojus kreditoriui teisę skųsti kreditorių komiteto nutarimÄ dėl administratoriaus sudaromos taikos sutarties, kreditorius iÅ¡ esmės neturi kitų bÅ«dų, kuriais galėtų ginti savo teises, kurias pažeidžia administratoriaus sudaroma taikos sutartis.

Teisminių procesų tarp BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir AB „Klaipėdos nafta“ dėl skolos sumokėjimo nėra inicijuota, sudarytose tarpusavio sutartyse numatytos arbitražinės iÅ¡lygos, dėl to kreditorius neturi jokių galimybių įstoti į teisminį procesÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, ir Å¡iame procese prieÅ¡tarauti taikos sutarčiai.

7. Atsakovė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“, atstovaujama bankroto administratoriaus V. L., praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Bankas nurodo, kad administratorius aiÅ¡kiai pripažino kreditorių kompetencijÄ spręsti klausimÄ dėl taikos sutarties (jos teksto) patvirtinimo ir jo įpareigojimo sudaryti taikos sutartį. Tačiau ne administratorius ar jo pozicija (elgesys) apibrėžia kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijÄ , jų ribas ir pobÅ«dį, o įstatymų leidėjas, įtvirtindamas kreditorių susirinkimo teises, bankroto procesÄ reglamentuojančiame įstatyme. 7.2.

Ä®BÄ® nėra imperatyvios nuostatos, įpareigojančios bankroto administratorių gauti kreditorių susirinkimo pritarimÄ taikos sutarties su skolininku sudarymui, todėl nėra pagrindo kvestionuoti teismo iÅ¡vadÄ , kad 2019 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimas dėl BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ taikos sutarties su AB ,,Klaipėdos nafta“ sudarymo yra tik rekomendacinio pobÅ«džio klausimas. 7.3. Bankas savo pozicijÄ grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-797-178/2017, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ios bylos aplinkybių.

Cituojamoje nutartyje buvo sprendžiama dėl atsisakymo teisme tvirtinti taikos sutartį, konstatavus, kad taikos sutarties sudarymas prieštarauja ĮBĮ nuostatoms ir viešajam interesui. Tokia nutartis neturi precedento galios nagrinėjamai bylai. 7.4. Bankas nurodo, kad ĮBĮ nėra numatyta jokių išimčių, kuriais klausimais priimti kreditorių komiteto nutarimai, būtų neskundžiami, įstatyme įtvirtinta bendra taisyklė, kad kreditorius, nesutikdamas su nutarimu, turi teisę jį apskųsti.

Tačiau aktualioje teismų praktikoje pažymima, kad Ä®BÄ® 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka skundžiami gali bÅ«ti tik tie kreditorių komiteto nutarimai, kurie priimti įgyvendinant kreditorių komiteto kompetencijÄ ir kurie turi privalomÄ galiÄ Ä¯monės kreditoriams bei administratoriui. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

9. Apeliacijos objektÄ sudaro Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties dalies, kuria bylos dalis dėl 2019 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl skundžiamos nutarties dalies (ne)pagrįstumo 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi UAB „Kauno dujotiekio statyba“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas V. L. 2019 m. vasario 14 d.

įmonės kreditorių susirinkime buvo iÅ¡rinktas kreditorių komitetas, suteikiant jam visas kreditorių susirinkimo teises, iÅ¡skyrus kreditorių komiteto pirmininko ir kreditorių komiteto rinkimo teisę. 2019 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto posėdyje ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas patvirtinti bankroto administratoriaus pateiktÄ taikos sutarties tarp BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir AB „Klaipėdos nafta“ tekstÄ ir įpareigoti bankroto administratorių pasiraÅ¡yti taikos sutartį.

11. PareiÅ¡kėja (kreditorė) Luminor Bank AS, Lietuvoje veikianti per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 2019 m. balandžio 2 d. kreditorių komiteto nutarimÄ ketvirtuoju darbotvarkės klausimu. Nurodė, kad taikos sutarties sudarymas joje numatytomis sÄ lygomis yra nenaudingas įmonės kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylos dalį dėl kreditorių komiteto nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo nutraukė.

Teismas nurodė, kad skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas nesusijęs su įstatyme numatytos kreditorių komiteto kompetencijos įgyvendinimu, todėl laikytinas esančiu rekomendacinio pobūdžio, nesukeliantis proceso dalyviams materialiųjų teisinių padarinių. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, jog taikos sutarties sudarymas turi įtakos visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams, todėl komiteto nutarimas, kuriuo pritarta taikos sutarties sudarymui, gali būti skundžiamas teismui.

12. Pagal ĮBĮ 3 straipsnio nuostatas, bankrutuojančios įmonės kreditoriai – tai fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus šiems asmenims; kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kreditorių susirinkimas, įgyvendindamas ĮBĮ 23 straipsnyje numatytas funkcijas, sprendžia esminius klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės veikla; kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška, o ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

Ä®BÄ® nustatyta, kad kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklÄ , gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų, taip pat įgyvendina kitas kreditorių susirinkimo nustatytas teises (Ä®BÄ® 25 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu kreditorių susirinkimas nenusprendė kitaip, kreditorių komitetas iÅ¡ esmės gali turėti tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-482-798/2018).

13. Pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 1 dalį, bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Bankroto administratorius, vykdydamas Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalyje numatytas funkcijas, gina bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, atstovauja arba įgalioja kitÄ asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, be to, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8-9 punktai, 14 punktas).

Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininkÄ Ä¯monės vardu sudaryti pavedimo sutartį su teismo paskirtu administratoriumi.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius visų pirma yra teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu ex officio, o pavedimo sutarties pagrindu susiklosto ne bankroto administratoriaus ir kreditorių ar jų susirinkimo (komiteto), bet bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012).

15. Ginčui aktualioje naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kreditorių susirinkimo (įskaitant ir komiteto) nutarimai privalomi visiems kreditoriams bei bankroto administratoriui, tačiau yra privalomai vykdytini tik tie kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie yra priimami kreditorių susirinkimui įstatymu priskirtos kompetencijos ribose. Sisteminio ĮBĮ nuostatų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimų privalomumu ir apskundimo teismui galimybe (ĮBĮ 24 straipsnio 4 ir 5 dalys), aiškinimo pagrindu daryta išvada, jog tokiu atveju, kai kreditorių susirinkimas priima nutarimus ne jo kompetencijai priskirtais klausimais, kaip pavyzdžiui, dėl taikos sutarčių civilinėse bylose pagal bankrutuojančios bendrovės ieškinius sudarymo, tokie nutarimai negali būti skundžiami teismui dėl jų rekomendacinio pobūdžio.

Gali būti skundžiami tik tie kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie priimti kreditorių susirinkimo kompetencijos ribose ir yra privalomo pobūdžio. Tokiu atveju kreditorių susirinkimo nutarimus gali skųsti bankrutuojančios bendrovės kreditoriai bei bankroto administratorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017).

16. Taigi teismų praktikoje aiÅ¡kiai nurodoma, kad bankrutuojančios bendrovės vardu bankroto administratoriaus sudaromos taikos sutartys su bendrovės skolininkais nepatenka į kreditorių kompetencijos ribas, todėl kreditorių susirinkimo ar komiteto nutarimai, kuriais (ne)pritariama tokios taikos sutarties sudarymui laikytini tik rekomendacinio pobÅ«džio, todėl negali bÅ«ti skundžiami teismui. Nors nurodyta teismų praktika suformuota byloje, kurioje faktinės aplinkybės Å¡iek tiek skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje esančių aplinkybių, t. y. cituojamoje byloje taikos sutartį buvo siekiama sudaryti kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal bankrutuojančios bendrovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį bendrovės skolininkams, o Å¡ioje byloje siekiama taikos sutartį su skolininku sudaryti ikiteisminėje stadijoje ir jÄ patvirtinti teisme supaprastinto proceso tvarka, tačiau nėra pagrindo nurodyta praktika nesiremti ir laikytis prieÅ¡ingos pozicijos.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , kreditoriai, kreditorių susirinkimas (komitetas) neturi įgaliojimų nei vesti civilinę bylÄ teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, nei vesti derybas su bankrutuojančios įmonės skolininkais, taigi nurodyti subjektai tokių įgaliojimų įmonės vardu neturi. Todėl kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises (Ä®BÄ® 21, 23 straipsniai), taip pat negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymÄ , tame tarpe teismine ar ikiteismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, t. y. jie negali įpareigoti bendrovės bankroto administratorių atsisakyti ieÅ¡kinio, skundo ar sudaryti taikos sutartį kitose nagrinėjamose civilinėse bylose ar ikiteisminėje stadijoje.

Be to, taikos sutarties sudarymas ikiteisminėje ir teisminėje stadijose yra tarpusavyje glaudžiai susijęs. Pagal Å¡ioje byloje pateiktos taikos sutarties sÄ lygas, Å¡alių pasiraÅ¡yta taikos sutartis bÅ«tų tvirtinama teisme supaprastinto proceso tvarka, t. y. pradėta nauja civilinė byla. Nepaisant to, bankroto administratorius net ir nesudaręs taikos sutarties ikiteisminėje stadijoje ir pagal apeliantės dėstomÄ pozicijÄ iniciavęs teisminį ginÄÄ dėl skolos priteisimo, nurodytame teisminiame ginče (civilinėje byloje), vadovaujantis Å¡ios nutarties 15 punkte nurodyta teismų praktika, vis vien be bendrovės kreditorių komiteto pritarimo galėtų sudaryti taikos sutartį.

17. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais ir daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kadangi kreditorių komiteto nutarimai taikos sutarties tvirtinimo klausimais bankroto administratoriaus gali bÅ«ti vertinami tik kaip rekomendaciniai, o ne įpareigojantys. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, reikalavimas panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ bankroto proceso Å¡alims iÅ¡ esmės nesukelia jokių materialiųjų teisinių padarinių, kadangi dėl taikos sutarčių sudarymo bendrovės vardu ir interesais sprendžia bankroto administratorius, o tokių sutarčių tvirtinimo ar atsisakymo jas tvirtinti klausimai priklauso civilinę bylÄ (Å¡iuo atveju supaprastinta tvarka) nagrinėjančio teismo kompetencijai (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Pagal teismų praktikÄ , materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas, todėl teisės į kreditorių susirinkimo rekomendacinio pobÅ«džio nutarimo apskundimÄ Ä¯gyvendinimas negali bÅ«ti savitikslis, jis turi sukurti materialiuosius teisinius padarinius (žr. nutarties 15 punkte nurodytÄ Lietuvos apeliacinio teismo nutartį).

18. Apeliantės skunde pateikiamas teisės normų interpretavimas nesuteikia pagrindo kitaip vertinti bylos faktinių aplinkybių ar nukrypti nuo nagrinėjamu klausimu formuojamos teismų praktikos. Apeliantės cituojamos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys neturi precedento galios šiai bylai.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yrÄ nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009).

20. Kaip teisingai nurodo atsakovė, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-797-178/2017 faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ios bylos aplinkybių. Nurodytoje nutartyje buvo sprendžiamas ne kreditorių susirinkimo (komiteto) ir/ar bankroto administratoriaus kompetencijos, o pačios taikos sutarties tvirtinimo klausimas, be kita ko, atsižvelgiant į vieÅ¡Ä interesÄ ir kreditorių valiÄ dėl taikos sutarties sudarymo, taikos sutarties sÄ lygų atitikimÄ Ä¯pareigojantiems kreditorių susirinkimo nutarimams (dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo). Taigi tokia nutartis neturi precedentinės galios Å¡iai nagrinėjamai bylai. Kitos apeliantės cituojamos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys (2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-332/2012, 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2386/2013 ir kt.) nėra aktualios laiko požiÅ«riu, todėl jomis taip pat nėra pagrindo remtis kaip precedentu.

21. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos arba turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (skundÄ ), arba, jeigu civilinė byla jau yra iÅ¡kelta – jÄ nutraukti remdamasis CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu. Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dalies pareiÅ¡kėjos skundo patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių bendrovės kreditoriams, pagrįstai bylos dalį nutraukė. Dėl bylos procesinės baigties 22. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino bei taikė teisės normas, laikėsi teismų formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Danutė GasiÅ«nienė