2013-09-11 Nr. AB-4729-3-62-3-00634-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A520-1206/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00634-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5; 14.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – L. U., G. U., G. U.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu Kauno apygardos administracinio teismo prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2012 m. gegužės 14 d. atsakymą Nr. (15.2)-20-7139 dėl 2012 m. balandžio 10 d. A. J. skundo; 2) panaikinti Inspekcijos 2012 m. rugpjūčio 10 d. atsakymą Nr. (15.2)-2D-11697 dėl 2012 m. birželio 11 d. A. J. prašymo; 3) įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti A. J. 2012 m. balandžio 10 d. prašymą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas ribojasi su trečiųjų suinteresuotų asmenų valdomais žemės sklypais, kuriuose šiuo metu vykdomos detaliojo teritorijų planavimo procedūros. 2012 m. gegužės 18 d. neregistruotu paštu pareiškėjas gavo atsakovo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą (atsakymą) dėl jo 2012 m. balandžio 10 d. skundo detaliojo planavimo procese. Šis sprendimas priimtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 32 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju. Šiame atsakyme atsakovas nurodė, kad paties detaliojo plano tikrinti atsakovas dar negavo, tačiau pareiškėjo argumentus atsakovas ginčijamame atsakyme kritikuoja kaip nepagrįstus. Pareiškėjas nesupranta, ar jo argumentai atmetami, ar dar kartą bus svarstomi, kai bus gautas patikrinti detalusis planas. Skunde paaiškinta, kad detalusis planas atsakovui tikrinti buvo pateiktas tik 2012 m. birželio 6 d. Minėtame atsakyme taip pat nenurodyta, kad bus siunčiamas dar vienas, papildomas atsakymas į 2012 m. balandžio 10 d. skundą. Pareiškėjas darė išvadą, kad dėl to šis atsakymas panaikintinas, o atsakovas turi būti įpareigotas parengti motyvuotą atsakymą, kuriame būtų nurodyti visi atsakymai į visus skunde išdėstytus argumentus.

Pareiškėjas teigė, jog atsakyme atsakovas rėmėsi tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dalimi, kur kalbama, jog planavimo organizatorius neprivalo priimti visų teikiamų pasiūlymų dėl detaliojo planavimo. Pareiškėjas pažymėjo, jog tokio argumento skunde Inspekcijai pareiškėjas nebuvo nurodęs. Skunde buvo keliama abejonė, ar planavimo organizatoriai gali planuoti tam tikrą statybos veiklą sklypo vietoje, kur kerta pareiškėjo sklypą aptarnaujantys orinė elektros linija ir drenažo požeminiai tinklai. Be to, pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neatsakė, kaip ketina taikyti imperatyvią teisės normą, jog teritorijų planavimo tikslai yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų (Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pareiškėjas nurodė, jog, kadangi atsakovas nepagrįstai atsisakė spręsti jo kompetencijai priskiriamus klausimus, savo atsakymu nepagrįstai sukurdamas planavimo organizatoriams teisines galimybes, patvirtinus detalųjį planą, reikalauti iš pareiškėjo atitinkamų sutikimų dėl techninių projektų rengimo, o jų negavus – remtis detaliuoju planu ir kreiptis į teismą dėl nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą, atsakymas turi būti panaikintas ir atsakovas įpareigotas išnagrinėti 2012 m. balandžio 10 d. skundą iš naujo.

Pareiškėjas pabrėžė, kad aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymas „Dėl teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) patvirtinimo“ buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 10, 22, 25, 28, 32, 34, 35, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 29 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo (Žin., 2010, Nr. 84-4404) 11 straipsniu. Pareiškėjas teigė, kad šis Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimas buvo susijęs su 32 straipsniu, kuriame numatyta ne tik išvados dėl planavimo dokumento tvirtinimo galimybės teikimo pareiga, bet ir valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos motyvuoto atsakymo pateikimo pareiga. Pareiškėjas rėmėsi Tvarkos aprašo 5, 8.1.2 punktais. Darė išvadą, kad atsakovas privalo taikyti visą Teritorijų planavimo įstatymą, o ne atskiras jo ar įstatymus įgyvendinančių aktų dalis, t. y. nustatyti, kokius fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų (Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas) galima suderinti, o kokių – ne. Pareiškėjas teigė, kad tokios analizės atsakovas neatliko, tačiau dar negavęs tikrinti detaliojo plano sprendinių pateikė pareiškėjui ne visiškai pagrįstą ir nemotyvuotą atsakymą, apžvelgdamas tik dalį skunde nurodytų netinkamų bei neteisėtų detaliojo plano sprendinių, akivaizdžiai susijusių ir su esamų sanitarinės apsaugos zonų keitimu. Pareiškėjas nurodė, jog vadovaudamasis Tvarkos aprašo 6 punktu ir iki ginčijamo atsakymo surašymo dienos dar negavęs tikrinti detaliojo plano, atsakovas turėjo teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 31 straipsnio bei 26 straipsnio nuostatomis.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovo atsakymas neatitinka viešojo administravimo subjekto administraciniam aktui keliamų pagrįstumo ir motyvų būtinumo reikalavimų, dėl to buvo pažeistas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimas. Atsakovas neatsakė į esminius skunde keliamus klausimus bei argumentus. Atsakovas negalėjo išnagrinėti skundo, todėl privalėjo pratęsti jo nagrinėjimo terminą (VAĮ 31 straipsnis). Pareiškėjas sprendė, kad atsakovo atsakymas yra naikintinas, kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsakovas antruoju 2012 m. rugpjūčio 10 d. atsakymu taip pat nepagrįstai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo. Pareiškėjas darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisako spręsti jo kompetencijai pavestus klausimus, todėl atsakovo atsakymai turi būti panaikinti.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą dėl Inspekcijos 2012 m. gegužės 14 d. rašto Nr. (15.2)-2D-7139 paaiškino, kad 2012 m. balandžio 12 d. buvo gautas pareiškėjo atstovo 2012 m. balandžio 10 d. skundas dėl planavimo organizatorių, vykdančių gretimų žemės sklypų detaliojo planavimo procedūras, 2012 m. kovo 9 d. atsakymo į detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene metu 2012 m. vasario 13 d. pateiktus pareiškėjo pasiūlymus. Atsakovas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsniu, 32 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Atsiliepime atsakovas nurodė, jog pareiškėjas skunde iš Inspekcijos reikalauja atlikti veiksmus, kurie nepriskirtini atlikti teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadijoje. Pagal teritorijų planavimo procedūras galutinis sprendimas, ar organizatorius pagrįstai atmetė pareiškėjo rašytinius pasiūlymus, nėra ir neturėjo būti priimtas. Tretieji suinteresuoti asmenys neprivalėjo priimti visų visuomenės pasiūlymų dėl detaliojo plano sprendinių, bet turėjo tik pareigą motyvuotai atsakyti pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Atsakovas savo kompetencijos ribose patikrino ir skundžiamu atsakymu pripažino, jog planavimo organizatorius aptartą pareigą įvykdė tinkamai. Skundžiamas atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis materialiosios teisės bei procedūrines nuostatas, surašytas kompetentingo subjekto. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, jog pareiškėjo nurodytų (tariamai pažeistų) teisių gynimas negali būti siejamas su Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymu.

Dėl Inspekcijos 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašto Nr. (15.2)-2D-11697 atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skunde teigia, jog po to, kai 2012 m. birželio 11 d. sužinojo, kad Inspekcija yra gavusi tikrinti trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo detalųjį planą, jis papildomai pateikė Inspekcijos Kauno skyriui 2012 m. birželio 11 d. prašymą (registracijos Nr. 3D-1688). Šiame prašyme pareiškėjas prašė Inspekcijos išsamiai atsakyti į visus 2012 m. balandžio 10 d. skunde nurodomus klausimus bei pateikti pakartotinį atsakymą. Inspekcijoje 2012 m. birželio 6 d. buvo gautas trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas, kuriame prašoma Inspekcijos patikrinti detalųjį planą ir išduoti tikrinimo aktą. Inspekcija 2012 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (15.26)-2D-11590 pranešė organizatoriams, kad administracinė procedūra dėl jų pateikto detaliojo plano patikrinimo yra sustabdoma, remiantis VAĮ 23 straipsnio 4 dalies pagrindu. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog Inspekcija negalėjo remtis VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi, todėl ji nepagrįstai atsisakė spręsti Inspekcijos kompetencijai pavestus klausimus ir tai yra pagrindas panaikinti Inspekcijos skundžiamą atsakymą. Atsakovas vadovavosi VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi, Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1V-84, (toliau – ir Taisyklės) 38 punktu. Atsakovas teigė, jog Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkte reglamentuotas detaliojo teritorijos planavimo dokumento sprendinių tikrinimas Inspekcijoje bus pradėtas, kai pasibaigs ginčų nagrinėjimas – teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kokias jo teises pažeidžia ar kokias neigiamas pasekmes jam sukelia ginčijamas Inspekcijos atsakymas.

Tretieji suinteresuoti asmenys L. U., G. U., G. U. teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas gavo pakankamai detalų bei išsamų paaiškinimą dėl jo dar 2012 m. vasario 14 d. viešo susirinkimo metu pateiktų pasiūlymų Nr. 1-3. 2012 m. kovo 9 d. rašte buvo nurodyta, kad remiantis visais išdėstytais faktais, galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir juos įgyvendinančiais aktais, pareiškėjo visi pateikti pasiūlymai laikomi nepagrįstais. Atsiliepime teigiama, jog pareiškėjas nesugebėjo teisiškai įvertinti savo nepagrįstų pasiūlymų, kadangi 2012 m. birželio 8 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu dėl Inspekcijos sprendimų.

Tretieji suinteresuoti asmenys visiškai sutiko su atsakovo 2012 m. gegužės 14 d. pareiškėjui pateiktu atsakymu Nr. (15.2)-20-7139 bei vėlesniu atsakymu – 2012 m. rugpjūčio 10 d. Nr. (15.2)-20-11697, ir nurodė, jog pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlikti veiksmus, kurie nepriskirtini atlikti išankstinio ginčų nagrinėjimo metu, t. y. atsakovas savo kompetencijos ribose patikrino ir skundžiamu atsakymu pripažino, jog planavimo organizatorius pareigą motyvuotai atsakyti įvykdė tinkamai. Atsiliepime pažymėta, jog Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodyti pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų neturi privalomojo pobūdžio planavimo organizatoriui.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 16 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo A. J. skundo reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2012 m. rugpjūčio 10 d. atsakymą Nr. (15.2)-2D-11697 nutraukė, o kitą skundo dalį atmetė.

Teismas, įvertinęs atsakovo 2012 m. gegužės 14 d. akto Nr. (15.2)-2D-7139 turinį ir formą, taip pat įvertinęs jį pareiškėjo bei atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentų kontekste, darė išvadą, kad ginčijamame akte atsakovas argumentus išdėstė aiškiai, logiškai, rišliai, nedviprasmiškai, jie paremti konkrečiomis teisės aktų normomis, aktas pasirašytas įgaliojimus turinčio pareigūno, detaliai nurodyta apskundimo tvarka. Teismas nustatė, kad pareiškėjui Inspekcijos atsakymas buvo pateiktas nesilaikant 20 darbo dienų termino (Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, Tvarkos aprašo 5 punktas), tačiau sprendė, jog keleto darbo dienų vėlavimas nelaikytinas esminiu pažeidimu ir nesudaro pakankamo pagrindo skundžiamam aktui panaikinti. Teismas pažymėjo, kad ginčijame akte atsakovas, net neturėdamas teisės aktais įtvirtintos pareigos, pateikė pareiškėjui dar ir dalies detaliojo plano sprendinių analizę (atitikimo teisės aktų reikalavimams vertinimą).

Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1, 2 dalimis, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (toliau – ir Nuostatai), 8–10 punktais, Tvarkos aprašo 4.1, 2, 8.1, 8.4 punktais, aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tikrinimo aprašas) 3, 5, 10, 11 punktais.

Teismas darė išvadą, kad per visą detalaus teritorijos planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento teikiami planavimo organizatoriui, o ne valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Ginčo metu galiojantys teisės aktai nenumatė planavimo organizatoriui pareigos priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių. Įvertinęs pasiūlymus ir nustatęs, kad detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalėjo priimti teikiamų pasiūlymų ir turi teisės aktuose įtvirtintą pareigą tik motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjo pateikti pasiūlymai ir jų priėmimo bei atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose Tvarkos aprašo ir Tikrinimo aprašo nustatyta tvarka. Atsakovas pagal Tvarkos aprašo nuostatas privalo patikrinti, ar teritorijų planavimo dokumentai atitinka teisės aktų nuostatas patikrinimo stadijoje, kai teisės aktų nustatyta tvarka atsakovui pateikiamas su kitomis institucijomis suderintas teritorijų planavimo dokumentas, siekiant gauti atsakovo išvadą, ar šis dokumentas gali būti teikiamas tvirtinti ar ne.

Darė išvadą, kad atsakovas teritorijų planavimo dokumentų atitikimo teisės aktams vertinimą gali atlikti tik tuomet, kai nustatyta tvarka pateikiamas tikrinti teritorijų planavimo dokumentas išvadai dėl jo tvirtinimo gauti. Tik teritorijų planavimo dokumento patikrinimo metu išnagrinėjama, kaip įvertinti visuomenės (ir pareiškėjo) pasiūlymai planavimo organizatoriui ir kartu priežiūros institucijų atsakymai į skundus dėl atmestų planavimo pasiūlymų. Teismas nurodė, kad detaliojo planavimo organizatoriaus atsakymą apskundus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, ji privalo taip pat pateikti motyvuotą atsakymą, patikrinus ir įvertinus, ar planavimo organizatorius motyvuotai raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui.

Teismas, įvertinęs Inspekcijos atsakymą pareiškėjui, darė išvadą, kad jis atitinka teritorijos planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, sprendė, jog teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlikti veiksmus, kurie nepriskirtini atlikti išankstinio ginčų nagrinėjimo metu.

Teismas nustatė, kad ginčo atveju galutinis sprendimas, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė pareiškėjo rašytinius pasiūlymus, sprendimu (detaliojo plano tikrinimo aktu) nėra priimtas, nes detalusis planas teisės aktų nustatyta tvarka nėra pateiktas Inspekcijai tikrinti. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka patikrinimo aktą galės ginčyti Teritorijų planavimo įstatymo ir ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas pabrėžė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tretieji suinteresuoti asmenys (detaliojo planavimo organizatorius) neturėjo pareigos priimti visų visuomenės pasiūlymų dėl detaliojo plano sprendinių, bet turi pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjui. Įvertinęs atsakymą, teismas darė išvadą, kad šią pareigą tretieji suinteresuoti asmenys įvykdė iš esmės nepažeisdami teisės aktų reikalavimų. Kadangi ginčijamo sprendimo priėmimo metu atsakovas dar nebuvo gavęs detaliojo plano tikrinti, pareiškėjo keliami klausimai dėl konkrečių detaliojo plano sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams ateityje negalėjo būti sprendžiami ir bus sprendžiami kitoje teritorijų planavimo stadijoje. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. balandžio 10 d. prašymą. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašiose administracinėse bylose taip pat formuoja iš esmės analogišką praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012 ir kt.).

Įvertinęs 2012 m. rugpjūčio 10 d. atsakymo Nr. (15.2)-2D-11697 turinį, teismas darė išvadą, kad jokių viešojo administravimo subjekto (Inspekcijos) patvarkymų (įpareigojimų), dariusių įtaką pareiškėjo teisėms ir interesams, šiame rašte nėra. Teismas sprendė, kad iš esmės tai dokumentas, nurodantis tam tikras faktines aplinkybes (informaciją), jame nėra jokių Inspekcijos privalomų nurodymų pareiškėjui, bei kad jis neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių. Administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą Inspekcijos 2012 m. rugpjūčio 10 d. atsakymą Nr. (15.2)-2D-11697 dėl 2012 m. birželio 11 d. pareiškėjo prašymo nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

1) Teismas nepagrįstai neįžvelgė, kad atsakovas privalo tikrinti apskųstus detaliojo plano sprendinius ne tik tuomet, kai jam pateikiamas detalusis planas kaip derinančiai ir patikrinimo akto išvadą duodančiai institucijai (Tvarkos aprašo 2, 8.4 punktai), bet ir Nuostatų 37 punkto pagrindu, kuriame aiškiai nusakomos galimo asmens skundo ribos ir atsakovo pareigos. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas turi vertinti, kodėl į asmens pasiūlymus nėra atsižvelgta, ir nurodyti, kad neatsižvelgta pagrįstai ar nepagrįstai. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu byloje Nr. A556-476/2009.

2) Teismas padarė neteisėtą išvadą, kad pareiškėjo pateikti pasiūlymai ir jų priėmimo bei atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose. Pareiškėjas nurodo, jog sprendžiant skundus yra būtina atsakyti į visus pareiškėjo keliamus su nagrinėtinu klausimu susijusius reikalavimus motyvuotai juos atmetant arba tenkinant.

3) Teismas neteisėtai nutraukė bylos dalį, susijusią su atsakovo 2012 m. rugpjūčio 20 d. atsakymo pagrįstumo tikrinimu. Pareiškėjas pažymi, jog teismas sprendė, kad šiuo atsakymu pareiškėjui nesukeliama jokių teisinių pasekmių, tačiau būtent dėl to pareiškėjas ir skundėsi teismui, siekdamas, jog būtų sukeltos Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės – surašytas motyvuotas atsakovo atsakymas dėl pareiškėjo skundo. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepagrįstai vilkino ginčų sprendimą, o teismas tokio vilkinimo neįžvelgė. Atsakovo nuomonė, kad jis galėjo sustabdyti klausimo sprendimą, nes jį jau nagrinėja teismas, nepagrįsta, kadangi teismas buvo pradėjęs nagrinėti ne detaliojo planavimo organizatoriaus atsakymo pagrįstumo, o paties atsakovo atsakymo nepagrįstumo ginčą.

4) Pats atsakovas bylą nagrinėjant nurodė, kad jis nesprendė detaliojo plano sprendinių pagrįstumo klausimų, keliamų pareiškėjo skunde, dėl to teismo išvada, kad atsakovo 2012 m. gegužės 14 d. atsakymas yra pagrįstas, nėra teisinga ir teisėta.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimą.

Atsakovas atsiliepime be aplinkybių, išdėstytų pirmosios instancijos teismo sprendime, taip pat nurodo:

1) Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė, kad atsakovas privalo tikrinti apskųstus detaliojo plano sprendinius ne tik tuomet, kai jam pateikiamas detalusis planas kaip derinančiai ir patikrinimo akto išvadą duodančiai institucijai, bet ir Nuostatų 37 punkto pagrindu. Atsakovas teigia, jog Nuostatų 37 punkte reglamentuojama ne teritorijų valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pareiga, o asmenų, raštu pateikusių pasiūlymus dėl rengiamo detaliojo plano sprendinių ir gavusių planavimo organizatorių atsakymą į pateiktus pasiūlymus, teisė minėtąjį planavimo organizatoriaus atsakymą apskųsti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Atsakovas remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009 m. vasario 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-201/2009, 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012). Atsakovas pažymi, jog ne Nuostatų 37 punktas, o Tvarkos aprašo 8.4 punkto nuostatos numato Inspekcijos pareigą tikrinti, ar teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, teritorijų planavimą reglamentuojančių aktų reikalavimus bei kitas šio teisės akto 8.1 punkte numatytas funkcijas, kai nustatyta tvarka pateikiamas tikrinti teritorijų planavimo dokumentas išvadai dėl jo tvirtinimo tikslingumo gauti.

2) Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisėtą išvadą, kad A. J. pateikti pasiūlymai ir jų priėmimo bei atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o dokumento derinimo ir tikrinimo stadijoje, nėra pagrįstas įstatymų nuostatomis, kaip tai numatyta ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punkte, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas, kaip neatitinkantis apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų. Atsakovas teigia, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta ne tik Tvarkos aprašo ir Tikrinimo aprašo nuostatomis, bet ir priimta, nenukrypstant nuo analogiškos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos 2012 m. vasario 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-169/2012.

3) Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti 2012 m. rugpjūčio 10 d. atsakymą dėl to, kad šis pareiškėjo argumentas nėra pagrįstas įstatymų nuostatomis, kaip tai numatyta ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punkte, todėl jis turėtų būti atmestas, kaip neįrodytas. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Inspekcija skundžiamu atsakymu nepagrįstai vilkino ginčų sprendimą, ir mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai taikė bei aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (nutartys administracinėse bylose: 2012 m. sausio 19 d. Nr. A502-77/2012; 2011 m. gruodžio 16 d. Nr. AS143-549/2011; 2011 m. rugpjūčio 1 d. Nr. A662-2780/2011 ir kt.), todėl pagrįstai konstatavo, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. atsakymas pareiškėjui savaime jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Atsakovas pažymi, kad Inspekcijos pareiga motyvuotai atsakyti pareiškėjui šiame detaliojo teritorijos planavimo etape pasibaigė pateikus pagrįstą 2012 m. gegužės 14 d. atsakymą.

Tretieji suinteresuoti asmenys L. U., G. U., G. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimą.

Tretieji suinteresuoti asmenys be aplinkybių, išdėstytų atsiliepime į pareiškėjo skundą, taip pat nurodo, kad teismas teisingai akcentavo, jog nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra skundžiamų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – pasiūlymų ir ginčų dėl rengiamų teritorijos planavimo dokumentų nagrinėjimo tvarka, sąlygos bei Inspekcijos kompetencija minėtoje teritorijų planavimo proceso stadijoje, reglamentuojamoje Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje. Tretieji suinteresuoti asmenys remiasi ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime teigia, jog teismas, įvertinęs Inspekcijos atsakymą pareiškėjui, teisingai darė išvadą, kad atsakymas atitinka teritorijos planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlikti veiksmus, kurie nepriskirtini atlikti išankstinio ginčų nagrinėjimo metu.

Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, jog, įvertinęs 2012 m. rugpjūčio 10 d. atsakymo Nr. (15.2)-2D-11697 turinį, teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad jokių viešojo administravimo subjekto (Inspekcijos) patvarkymų (įpareigojimų), dariusių įtaką pareiškėjo teisėms ir interesams, šiame rašte nėra. Atsiliepime pabrėžiama, jog Inspekcijos pareiga motyvuotai atsakyti pareiškėjui šiame detaliojo teritorijos planavimo etape pasibaigė pateikus pagristą 2012 m. gegužės 14 d. atsakymą Nr. (15.2)-2D-7139, o teisės aktai neužkerta kelio pareiškėjui pateikti atskirą skundą VAĮ pagrindu, jei pareiškėjas mano, kad jo teisės pažeistos dėl administracinės procedūros sustabdymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. J. skundu ginčijo atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2012 m. gegužės 14 d. atsakymą Nr. (15.2)-20-7139 dėl 2012 m. balandžio 10 d. jo (pareiškėjo) skundo; 2012 m. rugpjūčio 10 d. atsakymą Nr. (15.2)-2D-11697 dėl 2012 m. birželio 11 d. jo (pareiškėjo) prašymo ir prašė įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti jo 2012 m. balandžio 10 d. skundą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo reikalavimus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo prašoma juos patenkinti, bylos faktinius ir teisinius aspektus, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Institucijos 2012 m. gegužės 14 d. atsakymą Nr. (15.2)-20-7139 dėl 2012 m. balandžio 10 d. jo (pareiškėjo) skundo ir įpareigoti Instituciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. balandžio 10 d. skundą yra nepagrįstas ir netenkintinas, o skundo dalis dėl kito reikalavimo nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai ir bylos dalis dėl skundo reikalavimo panaikinti 2012 m. rugpjūčio 10 d. atsakymą Nr. (15.2)-2D-11697 dėl 2012 m. birželio 11 d. jo (pareiškėjo) prašymo nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą patenkinti jo skundo reikalavimus.

V. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-21). Tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. U., G. U., G. U. priklauso nuosavybės teise 3 gretimi žemės sklypai (sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)) ir yra vykdomos šių sklypų detaliojo planavimo procedūros. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat yra ir detaliojo minėtų žemės sklypų planavimo organizatoriai (toliau – ir planavimo organizatorius). Pareiškėjas 2012 m. vasario 13 d. detaliojo plano organizatoriui pateikė pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių, kurie, pareiškėjo manymu, pažeidžia jo interesus (b. l. 10, 11). Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog yra parengtas minėtų žemės sklypų detalusis planas, jog dėl detaliojo plano sprendinių galima teikti pasiūlymus ir pastabas raštu iki viešojo susirinkimo pabaigos planavimo organizatoriui ar plano rengėjui. Su parengtu projektu buvo galima susipažinti nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. sausio 31 d., viešas susirinkimas buvo numatytas 2012 m. vasario 1 d. Pareiškėjui buvo pateiktas detaliojo planavimo organizatoriaus 2012 m. kovo 9 d. atsakymas į jo pasiūlymus (b. l. 12-14), kuriame nurodyta, kad pareiškėjo pasiūlymai yra nepagrįsti.

Pareiškėjas 2012 m. balandžio 10 d. atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė skundą (b. l. 15-16) dėl detaliojo planavimo organizatorių 2012 m. kovo 9 d. atsakymo nurodydamas, kad nebuvo atsižvelgta į jo pasiūlymus. Atsakovas 2012 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (15.2)-2D-7139 atsakė pareiškėjui (b. l. 17-18). Atsakovas pareiškėjo ginčijamą atsakymą grindė Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-169/2012, pateiktais išaiškinimais ir nurodė, kad teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių, jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalo priimti teikiamų pasiūlymų ir turi motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju organizatorius įvykdė šią pareigą, pateikdamas pareiškėjui 2012 m. kovo 9 d. atsakymą, kuriame atsakė į pareiškėjo keliamus klausimus, nurodė teisės aktus, kurie nusako būtent tokių sprendinių pasirinkimo galimybę bei atitikimą teisė aktams. Iš sprendime nurodytų argumentų matyti, kad atsakovas nenustatė jokių teisės aktų pažeidimų bei nurodė, jog detaliojo plano sprendinių atitikimo teisės aktams vertinimą atliks tuomet, kai teisės aktų nustatyta tvarka detalusis planas bus pateiktas patikrinti.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtą Inspekcijos atsakymą, padarė išvadą, kad šis atsakymas atitinka teritorijos planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlikti veiksmus, kurie nepriskirtini atlikti išankstinio ginčų nagrinėjimo metu, galutinis sprendimas, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė pareiškėjo rašytinius pasiūlymus, sprendimu (detaliojo plano tikrinimo aktu) nėra priimtas, nes detalusis planas teisės aktų nustatyta tvarka nėra pateiktas Inspekcijai tikrinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka Patikrinimo aktą galės ginčyti Teritorijų planavimo įstatymo ir ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija ir apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas privalėjo patikrinti apskųstus detaliojo plano sprendinius, įvertinti, kodėl nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo pasiūlymus, ir nurodyti, ar neatsižvelgta pagrįstai ar nepagrįstai. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas teigia, jog atsakovo atsakymas buvo neišsamus, nemotyvuotas, o atsakovas, spęsdamas pareiškėjo skundą, privalėjo atsakyti į visus pareiškėjo keliamus su nagrinėtinu klausimu susijusius reikalavimus, t. y. atsakovas privalėjo iš esmės išnagrinėti pareiškėjo nurodytus organizatoriams pasiūlymus ir ar organizatoriai pagrįstai ir teisėtai netenkino šių pasiūlymų, privalėjo patikrinti detaliojo plano sprendimus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, byloje surinktus įrodymus, proceso šalių nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, nepripažįsta pagrįstais minėtų apeliacinio skundo argumentų ir jų pagrindu netenkina apeliacinio skundo.

VI. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasiūlymus tretiesiems asmenims ir skundą atsakovui padavė, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio nuostatomis. Teritorijų planavimo įstatymo (byloje vadovaujamasi šio įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. birželio 5 d., pagal kurią planavimo organizatorius ir atsakovas teikė atsakymus pareiškėjui) 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. Tokia nuostata įtvirtinta ir Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868, 5 punkte. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tokį atsakymą apskundus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, pastaroji privalo taip pat pateikti motyvuotą atsakymą, patikrinusi ir įvertinusi, ar planavimo organizatorius motyvuotu raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-169/2012).

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo patikrinta, ar planavimo organizatorius motyvuotai atsakė pasiūlymus pateikusiam pareiškėjui ir ar atsakovas motyvuotai atsakė pareiškėjui į jo 2012 m. balandžio 10 d. skundą. Tiek organizatorių atsakymas, tiek atsakovo atsakymas yra motyvuoti, todėl nėra pagrindo teigti, kad organizatoriai ir atsakovas pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus.

Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnis yra Teritorijų planavimo įstatymo VII skirsnyje „Teritorijų planavimo viešumas“ ir suteikia teisę visuomenei teikti tik pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui. Planavimo organizatorius privalo juos išnagrinėti ir atsakyti šiuos pasiūlymus pateikusiems asmenims. Be to, planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, turi parengti priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais pateikti teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Taigi duomenys apie tai, kokie buvo pateikti pasiūlymai, kokios buvo pareikštos pretenzijos planavimo organizatoriui, turės būti pateikti teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnį atliekamos teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir tvirtinimo procedūros. Taip pat detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Ši priežiūra atliekama, kai pateikiamas teritorijų planavimo dokumentas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiam asmeniui (Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnis).

Pareiškėjas teigia, kad atsakovas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868, 2, 8.1 punktais, aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo nuostatomis, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, 37 punktu, privalėjo vertinti, kodėl į asmens (pareiškėjo) pasiūlymus nėra atsižvelgta. Pareiškėjo nurodomi teisės aktai ir šių aktų nuostatos nenustato, kad atsakovas, gavęs asmens skundą dėl nepatenkintų pasiūlymų, privalo iš esmės nagrinėti pareiškėjo pasiūlymus ir planavimo organizatoriaus motyvus, dėl kurių nebuvo sutikta su asmens pasiūlymais.

Tvarkos aprašo 8.1 punkte nurodytos priežiūros subjektų funkcijos, o 8.4 punktas nustato, kad Tvarkos aprašo 8.1 punkte nurodytas funkcijas priežiūros subjektai atlieka, kai nustatyta tvarka pateikiamas tikrinti teritorijų planavimo dokumentas išvadai dėl jo tvirtinimo tikslingumo gauti. Tvarkos aprašo 2 punkte taip pat nėra įtvirtinta, kad atsakovas privalėjo atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus. Pagal Tikrinimo aprašo nuostatas priežiūros institucija tikrindavo dokumentus, kurie būdavo pateikiami, kai pasibaigia Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatytas apskundimo terminas. Nuostatų 37 punktas nustato, jog asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. Vadovaujantis šia norma, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nagrinėjamu atveju privalėjo patikrinti detaliojo plano sprendinius ir iš esmės išnagrinėti pareiškėjo pasiūlyme bei planavimo organizatoriaus atsakyme nurodytas aplinkybes, susijusias su detaliojo plano sprendiniais, pareiškėjo pasiūlymais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo 2012 m. gegužės 14 d. atsakyme nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjui buvo pateiktas motyvuotas atsakymas ir nebuvo nepažeistos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti principai.

VII. Pagal bylos duomenis 2012 m. birželio 11 d. pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą (b. l. 64), kuriuo paprašė pateikti pakartotinį atsakymą į 2012 m. balandžio 10 d. skundą. Pažymėtina, kad pareiškėjas šiame prašyme nurodė, jog yra apskundęs administraciniam teismui atsakovo 2012 m. gegužės 14 d. atsakymą, jog prašys teismo įpareigoti atsakovą parengti pareiškėjui skirtą atsakymą iš naujo ir todėl prašo, išnagrinėjus pareiškėjo skundą visiškai atsakyti į visus 2012 m. balandžio 10 d. skunde nurodomus klausimus bei pateikti pakartotinį atsakymą. Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (15.2)-2D-11697 (b. l. 51-52) pareiškėjui nurodė, kad detalusis planas Inspekcijai patikrinti pateiktas 2012 m. birželio 11 d., detaliojo plano sprendinių patikrinimo procedūra, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, sustabdyta iki bus išnagrinėta ši administracinė byla, kadangi pareiškėjas administraciniam teismui apskundė atsakovo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (15.2)-D-7139. Atsakovas informavo pareiškėją, jog Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytas tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje bus pradėtas, pasibaigus ginčų nagrinėjimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo 2012 m. rugpjūčio 10 d. atsakyme Nr. (15.2)-2D-11697 nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą dėl šio atsakymo panaikinimo, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jokių viešojo administravimo subjekto (Inspekcijos) patvarkymų (įpareigojimų), darančių įtaką pareiškėjo teisėms ir interesams, šiame atsakyme nėra, atsakyme pateikiama tik tam tikra informacija, t. y. atsakyme nėra individualiam administraciniam aktui būdingų požymių. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose teritorijų planavimą, ABTĮ nėra nurodyta, kad tokio pobūdžio atsakymas yra skundžiamas administraciniam teismui. Pažymėtina, kad pareiškėjas atsakovo atsakymą, kuris pareiškėjui buvo pateiktas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, buvo apskundęs ir jis yra išnagrinėtas šioje byloje.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis, teikdamas skundą dėl 2012 m. rugpjūčio 20 d. atsakymo, siekė, jog būtų sukeltos Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės – surašytas motyvuotas atsakovo atsakymas dėl jo skundo, nes jis nėra gavęs aiškaus ir motyvuoto atsakymo dėl jo 2012 m. balandžio 10 d. skundo, atsakovas vilkina spręsti ginčo klausimus. Šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėta pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta, nes pareiškėjas jokių konkrečių reikalavimų dėl atsakovo vilkinimo atlikti pagal teisės aktus priklausančius veiksmus nebuvo suformulavęs, o klausimas dėl atsakovo atsakymo pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį yra išspęstas šioje byloje nagrinėjant pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Inspekcijos 2012 m. gegužės 14 d. atsakymo Nr. (15.2)-20-7139 dėl 2012 m. balandžio 10 d. jo (pareiškėjo) skundo ir Inspekcijos įpareigojimo išnagrinėti šį skundą teisėtumo ir pagrįstumo. ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas numato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija, atmesdamas apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisėto pagrindo nutraukti bylos dalį ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnis). ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (nagrinėjamu atveju – ABTĮ).

Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tai reiškia, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą.

Pirmiau nurodytų teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-483/2010; 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-511/2010; 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010). Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas daro įtaką suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-821/2013).

VIII. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė