a82127a2-dc4c-4d2a-b75a-839fb2ee480e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKO VARDU 2020 m. rugsėjo 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, sekretoriaujant Svetlanai Žurienei, dalyvaujant ieÅ¡kovų ir trečiųjų asmenų atstovui advokatui Mariui Grucei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R. Z. ir K. L. ieÅ¡kinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Ranteka“ dėl sumokėtų avansų grÄ Å¾inimo ir delspinigių priteisimo, su trečiaisiais asmenimis A.

Z. ir T. L.. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovai A. Z. ir R. Z. bei K. L. ir T. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo R. Z. naudai 8 300 Eur avansÄ , ieÅ¡kovės K. L. naudai 7 500 Eur avansÄ ir 5 000 Eur delspinigius, ieÅ¡kovų R. Z. ir K. L. naudai 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, jog 2018 metų pavasarį tarp ieÅ¡kovų A. Z. ir R.

Z. iÅ¡ vienos pusės bei atsakovės UAB „Ranteka” iÅ¡ kitos, prasidėjo derybos dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. įsigijimo bei gyvenamojo namo statybos. 2018 m. vasarÄ (liepos mėn.) tarp K. L. ir T. L. iÅ¡ vienos pusės bei atsakovės iÅ¡ kitos, taip pat prasidėjo derybos dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. įsigijimo bei gyvenamojo namo statybos. 2018 m. balandžio 20 d. ieÅ¡kovas R. Z. bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 8 300 Eur dydžio avansÄ . 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartis, kurios pagrindu adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. esančio žemės sklypo (0.1599 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai - sutuoktiniai J.

R. bei E. R. - pardavė jį ieÅ¡kovams: ieÅ¡kovė A. Z. įsigijo 400/1599 dalių asmeninės nuosavybės teise, ieÅ¡kovas R. Z. įsigijo 400/1599 dalių asmeninės nuosavybės teise, o ieÅ¡kovai K. L. ir T. L. įsigijo 799/1599 dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovai K. L. ir T. L. sudarė Statinio statybos valdymo sutartį - projektavimas ir statybų valdymas Nr. 2018-09-14/PS-001, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo suprojektuoti gyvenamÄ jį namÄ , parengti techninį projektÄ , gauti leidimÄ statybai ir pastatyti gyvenamÄ jį namÄ , visus darbus atliekant iki 2019 m. gegužės mėn. 24 d.

Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ieÅ¡kovai bankiniu pavedimu pervedė atsakovui 7 500 Eur dydžio avansÄ . IeÅ¡kovai A. Z. ir R. Z. paaiÅ¡kino, jog įsigiję žemės sklypÄ , jokios sutarties dėl gyvenamojo namo statybos su atsakove taip ir nesudarė ir galiausiai nusprendė jokios sutarties nesudarinėti, apie kÄ 2018 m. gruodžio mėnesį informavo atsakovę ir pareikalavo gražinti avansÄ . Nurodė, jog derybos dėl avanso grÄ Å¾inimo buvo nesėkmingos. Tuomet 2019 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į sertifikuotÄ nekilnojamojo turto vertintojÄ tikslu sužinoti, kokia galėtų bÅ«ti reali žemės sklypo vertė / kaina ir jiems tapo žinoma, jog jie ant savo žemės sklypo dalies apskritai negali statyti atskiro gyvenamojo namo, kaip kad jiems anksčiau buvo nurodyta atsakovės, nes ant viso žemės sklypo gali stovėti tik vienas gyvenamosios paskirties statinys.

Tuo tarpu atsakovės buvo aiÅ¡kinama, jog ant savųjų žemės sklypo dalių jie galės statyti du, t. y. atskirus gyvenamuosius namus. Be viso to, jiems taip pat tapo žinoma, jog ant ieÅ¡kovams K. L. ir T. L. priklausančios žemės sklypo dalies jau, net nesant iÅ¡duoto leidimo statybai, yra iÅ¡lieti bÅ«simo gyvenamojo namo pamatai, kas reiÅ¡kia, jog jie iÅ¡ esmės ant savo žemės sklypo dalies nieko nebegali statyti. Nurodė, jog tuo atveju, jei nuo pat pradžių bÅ«tų žinoję apie tokiÄ situacijÄ , apskritai žemės sklypo dalies net nebÅ«tų pirkę bei jokių reikalų su atsakove net neturėję.

Mano, jog atsakovė neturi jokio pagrindo laikyti ir negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo R. Z. sumokėtos avanso sumos. Pažymėjo, jog apie jokius atsakovės patirtus nuostolius aptariamu atveju negali bÅ«ti nė kalbos, kadangi iÅ¡ neteisės nekyla teisė, t. y. niekas iÅ¡ neteisėtų veiksmų negali praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita, nes su atsakove jokių sutarčių dėl gyvenamojo namo statybos jie nesudarė. IeÅ¡kovai K. L. ir T. L. nurodė, jog jiems akivaizdu, jog atsakovė iÅ¡ esmės pažeidė 2018 m. rugsėjo 14 d. sutartį, nes iki 2019 m. spalio 31 d.

Pretenzijos pateikimo dienos atsakovė sugebėjo tik, net neturėdama išduoto leidimo statybai, išpilti pamatus ant žemės sklypo. Be to, 2019 m. rugsėjo mėnesį iš architekto jiems tapo žinoma, jog jie ant savosios žemės sklypo dalies apskritai negali statyti atskiro gyvenamojo namo, kaip kad jiems buvo nurodžiusi atsakovė - paaiškėjo, jog ant viso žemės sklypo gali stovėti tik vienas gyvenamosios paskirties statinys. Atsižvelgiant į tai, minėta pretenzija informavo atsakovę, jog nutraukia sutartį dėl esminio jos pažeidimo.

Mano, jog atsakovė neturi jokio pagrindo laikyti ir negrÄ Å¾inti pagal sutartį sumokėto 7 500 Eur avanso. Mano, jog apie jokius atsakovės patirtus nuostolius aptariamu atveju negali bÅ«ti nė kalbos, kadangi iÅ¡ neteisės nekyla teisė, t. y. niekas iÅ¡ neteisėtų veiksmų negali praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita. Kadangi remiantis pasiraÅ¡ytos sutarties 7.1. punktu atsakovė įsipareigojo mokėti 0.1 procento dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų kainos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , bet ne daugiau kaip 10 procentų, o pažeidimas tęsėsi nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d., kada atsakovei galiausiai pavyko įteikti PretenzijÄ , t. y. 184 dienas, praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 5 000 Eur delspinigių.

Pažymėjo, jog juos sumažino, nes pagal sutartines sÄ lygas turi teisę į 18 615,05 Eur delspinigių ((117 461,33 Eur – 3 792,60 Eur – 12 500 Eur) * 0.1 % * 184 dienos). Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovai teismui pateikė ne pilnÄ , neiÅ¡samiÄ informacijÄ , o kai kuriÄ galimai tyčia nuslėpė taip siekdami galimai suklaidinti teismÄ . Nurodė, jog pateikia chronologine eilės tvarka ir iÅ¡samiÄ informacijÄ : 2018 metų vasario mėnesį ieÅ¡kovas R.

Z. ir A. Z. su ja (atsakove) suderino ir žodžiu patvirtino gyvenamojo namo statybų ir sklypo dalies (duomenys neskelbtini) sÄ matÄ ir sutartį, kurios bendra vertė 166 162,29 Eur. Suderintoje sutartyje numatyta, kad sutartis įsigalioja, kai ieÅ¡kovas R. Z. ir A. Z. sumokės 5 procentų sumÄ nuo sutarties vertės. Tuo pagrindu 2018 m. balandžio 13 d. iÅ¡rašė sÄ skaitÄ Nr. 18.04.13/1 už sutarties akceptavimÄ ir žemės sklypo rezervavimÄ , o gavusi mokėjimÄ â€“ 8 300 Eur, pradėjo gyvenamojo namo projektavimo darbus;

Sutartyje numatyta, kad žemės sklypo dalies, tai yra 8 arų (duomenys neskelbtini) 8 kaina kartu su sklypo paruoÅ¡imu statybų darbams ir projektavimu sudaro 39 562,00 Eur. Nuo sutarties įsigaliojimo pradėjo gyvenamojo namo projektavimo darbus. 2018 m. birželio 28 d. ieÅ¡kovai patvirtino paraÅ¡u, kad suprojektuotas gyvenamasis namas jiems yra priimtinas. Nurodė, jog savo lėšomis įrengė privažiavimo kelius ir nutiesė elektros linijÄ prie (duomenys neskelbtini) g. 88 sklypo; taip pat iÅ¡lygino sklypus ir nukasė augalinį sluoksnį, kuris netrukdytų statybų darbams. 2018 metų rugpjūčio mėnesį tarp visų byloje dalyvaujančių ieÅ¡kovų ir žemės sklypo savininkų buvo sudaryta notarinė sutartis ir naujieji nekilnojamo turto, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai tapo ieÅ¡kovai.

Po nekilnojamo turto sandorio įsigaliojimo ieÅ¡kovai R. Z. ir A. Z. liko skolingi jai pagal sutartį 17 700,00 Eur. 2018 m. rugpjūčio 6 d. su ieÅ¡kove K. L. buvo suderinta sutartis, o jos pasiraÅ¡ymas buvo nukeltas, ieÅ¡kovei pageidaujant į rugsėjo 14 d. Su ieÅ¡kove K. L. buvo pasiraÅ¡yta sutartis, kurioje numatyta suprojektuoti ir pastatyti gyvenamÄ jį namÄ . IeÅ¡kovei K. L. buvo pradėti nedelsiant projektavimo darbai, tačiau projektavimo darbai užsitęsė dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymų ir pageidavimų, kad bÅ«tų atlikti papildomos patalpų planų korekcijos.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė K. L. dar net 2019 metų balandžio 3 d. siuntė pageidavimus dėl patalpų planų korekcijų, o tik 2019 m. balandžio 17 d. pasirašė įgaliojimÄ , suteikiantį teisę architektei užsakyti projektavimo sÄ lygas. Taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė užsakė paskutines pažymas iÅ¡ ESO tik 2019 metų gegužės 27 d., ko pasekoje nebuvo galima vykdyti tolimesnio projektavimo. Pastebėjo, jog 2019 metų rugsėjo 16 d. elektroniniu laiÅ¡ku informavo ieÅ¡kovę K.

L. apie atliktus darbus, kurių vertė bendrai sudaro 34 461,52 Eur ir dėl to Å¡i ieÅ¡kovė yra skolinga jai 14 461,52 Eur. Bendrai ieÅ¡kovai yra skolingi 32 161,52 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi nutarė, jog tikslinga pasirengimÄ bylos nagrinėjimui vykdyti paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, nutartyje atkreipė ieÅ¡kovų dėmesį, jog nors jie visi byloje dalyvauja ieÅ¡kovų pozicijoje, tačiau materialius reikalavimus reiÅ¡kia tik du ieÅ¡kovai – R.

Z. ir K. L.. Taip pat nutartimi teismas atkreipė atsakovės dėmesį į tai, jog prie atsiliepimo ji nepateikė atsiliepime minimus raÅ¡ytinius įrodymus: sÄ skaitos 18.04.13/1; dokumento su ieÅ¡kovų A. Z. ir R. Z. paraÅ¡u, kad suprojektuotas gyvenamas namas jiems priimtinas ir koks tai namas ir kt. bei pasiÅ«lė atsakovei pateikti į bylÄ visus atsiliepime nurodytus raÅ¡ytinius įrodymus. IeÅ¡kovai pateikė dublikÄ , kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje nurodytus pastebėjimus dėl byloje reiÅ¡kiamų reikalavimų sutinka su teismo pozicija, jog Å¡ioje byloje ieÅ¡kovais laikytini R.

Z. ir K. L., o A. Z. ir T. L. laikytini trečiaisiais asmenimis nepareiÅ¡kiančias savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovų pusėje. PaaiÅ¡kino, kad nors byloje kalbama apie skirtingas sutartis su ieÅ¡kovais, tačiau ginčas yra kilęs dėl to paties žemės sklypo, jie abu yra suklaidinti atsakovo, o be to atsakovo prievolės ieÅ¡kovams yra susijusios, nors jų kilimo pagrindas Å¡iek tiek ir skiriasi. Teisėja 2020 m. gegužės 4 d. rezoliucija priėmė ieÅ¡kovų pateiktÄ dublikÄ , bei atsižvelgiant į dublike nurodytas aplinkybes apie tai, jog A.

Z. ir T. L. jokių materialių reikalavimų byloje nereiÅ¡kia ir laikytini trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, nutarė pakeisti ieÅ¡kovų A. Z. ir T. L. procesinę padėtį iÅ¡ ieÅ¡kovų į trečiuosius asmenis. Atsakovė tripliko ir teismo pasiÅ«lytų pateikti raÅ¡ytinių įrodymų (nurodytų atsiliepime į ieÅ¡kinį) į bylÄ nepateikė. Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės teismo posėdyje metu ieÅ¡kovas R. Z. papildomai paaiÅ¡kino, jog atsakovė internetiniame puslapyje reklamavosi su Å¡Å«kiu „nuo žemės sklypo iki raktelio“, susisiekus buvo pasiÅ«lytas sklypas (duomenys neskelbtini), sklypo rezervacijai paprašė sumokėti avansÄ , kuris vėliau turėjo bÅ«ti įskaičiuotas į bendrÄ sutarties kainÄ .

Buvo tartasi, jog atsakovė parengs projektÄ ir pastatys „dėžutę“ – pamatus ir sienas, kad bankas galėtų įsivertinti jau pradėtÄ statybÄ ir suteikti didesnį kreditÄ . Pažymėjo, jog atsakovei paaiÅ¡kino, kad Å¡iems veiksmams jau turi sukaupęs lėšų, o vėlesniems – ims kreditÄ . PaaiÅ¡kino, jog sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienÄ susipažino su K. L.. Praėjus 3-4 mėnesiams pradėta reikalauti sklypo įkeitimo, nors jokių darbų dar nebuvo atlikta, todėl pradėjo kilti įtarimai ir galiausiai santykius su atsakove nutraukė.

IeÅ¡kovė K. L. paaiÅ¡kino, jog apie atsakovę jai tapo žinoma iÅ¡ skelbimo dėl parduodamo 8 arų sklypo, sklypÄ Ä¯sigijo ir pasirašė vienbučio namo statybos sutartį. IÅ¡ pradžių dėl namo projekto bendravo su viena atsakovės architekte, tačiau vėliau pastaroji sutartį su atsakove nutraukė, artėjo žiema, susiskambinti su atsakove pasidarė sunku, keitėsi atstovai. Pavasarį pavyko prisiskambinti ir į susitikimÄ atėjo jau nauja architektė, padarė brėžinukÄ , pradėjo ruoÅ¡ti architektÅ«rinę dalį.

Atlikus vizualizacijÄ , turėjo prasidėti statybos, bet atsakovė vis negaudavo statybos leidimo. Su atsakove vėl buvo sudėtinga susisiekti, niekas neatsakė į skambučius, todėl kreipėsi į architektę asmeniÅ¡kai ir iÅ¡ jos susižinojo, jog statybos leidimo iÅ¡siėmimui bÅ«tinas kitų bendraturčių sutikimas, nes sklype gali bÅ«ti tik vienas vienbutis namas, t. y. kiti bendraturčiai turėjo sutikti, jog namÄ statys jinai (ieÅ¡kovė) ir atsisakyti savų statybų. Tokia naujiena jai buvo didele staigmena.

Nurodė, jog vasaros pabaigoje iÅ¡ atsakovės gavo laiÅ¡kÄ , kuriame buvo siÅ«lomi trys susiklosčiusios situacijos sprendimo variantai: arba bylinėtis su savivaldybe arba tartis su bendraturčiais arba atsakovė atpirks sklypÄ . Susipažinusi su pateiktais situacijos sprendimo bÅ«dais nutarė, jog trečias variantas jÄ visiÅ¡kai tenkina ir pranešė atsakovei, jog nori gauti sutarties nutraukimo sÄ lygas, tačiau atsakovė daugiau neatsiliepė, todėl teko kreiptis teisinės pagalbos į advokatÄ .

Pažymėjo, jog pripažįsta, kad atsakovė sklype iÅ¡lygino žemę ir iÅ¡pylė pamatus, tačiau tai buvo padaryta be statybos leidimo, tad yra neteisėta statyba ir nežinia kÄ su ja teks daryti; jokių komunikacijų į sklypÄ nėra atvesta. IeÅ¡kovų ir trečiųjų asmenų atstovas teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė pilnai, papildomai pažymėjo, jog kadangi iÅ¡ neteisės teisė negali atsirasti, atsakovė negali reikalauti atlyginti iÅ¡laidas už neteisėtai iÅ¡lietus pamatus.

Pažymėjo, jog pamatai iÅ¡lieti be statybų leidimo, tad neteisėtai ir nežinia kÄ su jais reiks daryti. Kita vertus atkreipė dėmesį, jog tokių pamatų iÅ¡liejimas be kitų bendraturčių žinios ir pritarimo grubiai pažeidžia R. Z. ir A. Z. teisėtus interesus, nes savo žemės sklypo dalyje jie negali nieko statyti. Dėl praÅ¡omų priteisti delspinigių papildomai paaiÅ¡kino, jog K. L. ir T. L. planavo į naujai pastatytÄ namÄ Ä¯sikelti vasarÄ , vėliau dėl atsakovės kaltės Å¡is terminas nusikėlė į rudenį, o galiausiai namui pastatyti net nebuvo iÅ¡imtas statybos leidimas, todėl ieÅ¡kovės teisėti lÅ«kesčiai buvo pažeisti.

Atsakovė į bylos nagrinėjimÄ teismo posėdyje neatvyko, apie bylos nagrinėjimo datÄ ir laikÄ jai praneÅ¡ta tinkamai. Nesant duomenų dėl atsakovės neatvykimo priežasčių, byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės atsakovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 246 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kinys tinkintinas visiÅ¡kai. Dėl faktinių aplinkybių IÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų ir surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovai ir tretieji asmenys tapo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. (0.1599 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčiais, t. y. ieÅ¡kovas R.

Z. ir trečiasis asmuo A. Z. asmeninės nuosavybės teise įsigijo po 400/1599 dalių žemės sklypo; ieškovė K. L. ir trečiasis asmuo T. L. įsigijo 799/1599 dalis žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Bendraturčiai taip pat sulygo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, t. y. kad ieškovas R. Z. ir trečiasis asmuo A. Z. naudosis, valdys ir disponuos 800 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedamoje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje M 1:500 pažymėta indeksu „A“, o ieškovė K.

L. ir trečiasis asmuo T. L. – 799 kv. m žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „B“. Tarp Å¡alių nėra ginčo, jog, nors ginčo žemės sklypas buvo įsigytas iÅ¡ byloje nedalyvaujančių asmenų, dėl sklypo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo buvo deramasi su atsakove. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir ieÅ¡kovės K. L. paaiÅ¡kinimų taip pat nustatyta, jog ginčo žemės sklypo įsigijimo dienÄ ieÅ¡kovė K. L. sudarė su atsakove Statinio statybos valdymo sutartį - projektavimas ir statybų valdymas Nr. 2018-09-14/PS-001 (toliau – Statybos sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo suprojektuoti gyvenamÄ jį namÄ , parengti techninį projektÄ , gauti leidimÄ statybai ir pastatyti gyvenamÄ jį namÄ , visus darbus atliekant iki 2019 m. gegužės mėn. 24 d.

Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ieÅ¡kovė K. L. bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 7 500 Eur dydžio avansÄ . 2019 m. rugsėjo 16 d. atsakovė be kito ko informavo ieÅ¡kovę, jog visi dokumentai statybų leidimui gauti yra seniai paruoÅ¡ti, tačiau statybų leidimui gauti bÅ«tinas kitų žemės sklypo bendraturčių sutikimas, o pastarieji atsisako jį duoti, todėl esant susiklosčiusiai situacijai galimi trys sprendimų variantai: arba bylinėtis su savivaldybe dėl nepagrįsto atsisakymo iÅ¡duoti statybos leidimÄ , nes pirkimo – pardavimo sutartyje numatytas bendraturčių sutikimas; arba kitų bendraturčių sutikimo gavimas; arba sutarties nutraukimas ir ginčo žemės sklypo dalies pardavimas.

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė K. L. informavo atsakovę, jog pageidauja sutarties nutraukimo. Ä® šį laiÅ¡kÄ atsakovė neatsakė. 2019 m. spalio 31 d. pretenzija visų bendraturčių atstovas informavo atsakovę, kad K. L. ir T. L. nutraukia 2018 m. rugsėjo 14 d. Statybos sutartį ir pareikalavo grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ . Kiti bendraturčiai – ieÅ¡kovas R. Z. ir trečiasis asmuo A. Z., kaip matyti iÅ¡ byloje esančių 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2018 m. spalio 21 d. elektroninių laiÅ¡kų, taip pat tarėsi su atsakove dėl vienbučio gyvenamojo namo suprojektavimo ir statybos.

Šalių derybos prasidėjo dar iki ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kaip paaiškino ieškovas R. Z., žemės sklypo rezervacijai patvirtinti atsakovei 2018 m. balandžio 20 d. bankiniu pavedimu buvo sumokėtas 8 300 Eur dydžio avansas. Mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodyta mokėjimo paskirtis – sutarties akceptavimas ir žemės sklypo rezervavimas (duomenys neskelbtini), Vilnius, dok. Nr. 18.04.13/1. Rašytinė sutartis tarp šių bendraturčių ir atsakovės nebuvo pasirašyta, iš elektroninio susirašinėjimo matyti, jog 2018 m. gruodžio 11 d. ieškovė A.

Z. kreipėsi į atsakovę dėl avanso grÄ Å¾inimo. 2018 m. gruodžio 11 d. atsakovė elektroniniu laiÅ¡ku pranešė, jog lengviausias sprendimas yra iÅ¡pirkti bendraturčių žemės sklypo dalį, tačiau atsakymÄ pateiks pasitarusi su teisininku. 2019 m. sausio 3 d. elektroniniu laiÅ¡ku atsakovė pasiÅ«lė bendraturčiams kelis susiklosčiusios situacijos sprendimo bÅ«dus, tarp kurių bendraturčių žemės sklypo pardavimas kitiems asmenims; tačiau R. Z. 2019 m. sausio 3 d. informavo atsakovę, jog nori susigrÄ Å¾inti sumokėtÄ 8 300 Eur avansÄ ir sutinka parduoti atsakovei savo žemės sklypo dalį.

Byloje nėra duomenų, kad ginčo avansai bÅ«tų grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams, atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog atliko ieÅ¡kovų naudai tam tikrus sulygtus darbus / suteikė paslaugas, todėl pareikÅ¡ti reikalavimai yra nepagrįsti. Dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių vertinimo ir pareikÅ¡tų reikalavimų dėl sumokėtų avansų priteisimo tenkinimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog Å¡iuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, jog civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygÅ«s ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties Å¡alys turi teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.

Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamikÄ , besikeičiančius verslo santykius, nulemtus rinkos pokyčių ir raidos, bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, Å¡alims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nenumatytas sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieÅ¡tarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei) (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Å alių sudaryta sutartis turi Å¡alims įstatymo galiÄ , jos privalu laikytis, tačiau Å¡alys sutarties sÄ lygas turi aiÅ¡kinti ir vykdyti sÄ Å¾iningai ir neiÅ¡kraipyti jų esmės. Nagrinėjamu atveju K. L. su atsakove sudaryta Statybos sutartis yra miÅ¡ri, iÅ¡ sutarties ir jos priedų teksto bei atsakovės prisiimtų įsipareigojimų matyti, kad sandoris turi tiek projektavimų ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties (atsakovė įsipareigojo suprojektuoti statinį ir praruoÅ¡ti techninį projektÄ , CK, 6.700 straipsnis), tiek statybų rangos sutarties (atsakovė įsipareigojo pastatyti statinį, CK 6.681 straipsnis), tiek vartojimo rangos sutarčių (viena iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojas, CK 6.672 straipsnis) bruožų.

Atsižvelgiant į tai, ginčo Statybos sutarčiai taikytinos teisės normos, reglamentuojančios minėtų rÅ«Å¡ių sutartis (CK 6.156 straipsnio 3 dalis), bei bendros sutartinės civilinės atsakomybės nuostatos. Rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos bÅ«dais, nustatytais vartojimo rangÄ ir vartojimo pirkimÄ â€“ pardavimÄ reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė.

Užsakovo (vartotojo) teisės gali bÅ«ti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo bÅ«dus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo bÅ«dų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iÅ¡ vartojimo sutarčių instituto specifikos iÅ¡raiÅ¡kų. GinÄÄ nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo bÅ«do pasirinkimo pagrįstumÄ , turi atsižvelgti į konkrečias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

Nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovė, nustačiusi, kad atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų dėl statybos leidimo gavimo, t. y. netinkamai vykdo sutartines prievoles, pasirinko CK 6.665 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ sutarties nutraukimÄ , reikalaujant atlyginti nuostolius. Tarp Å¡alių ginčo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ir pasirinkto teisių gynimo bÅ«do nėra. Vartojimo rangÄ reglamentuojančio skirsnio CK 6.673 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingÄ atliktam darbui.

Rangos santykius reglamentuojančių Bendrųjų nuostatų – CK 6.671 straipsnio nuostatos numato, jog tuo atveju, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatÄ , o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiÅ¡kai atliktu darbus. Tokiu bÅ«du, nepriklausomai nuo to, ar Å¡alis sieja vartojimo ar verslo santykiai, nutraukus rangos sutartį, rangovas turi teisę į iki sutarties nutraukimo faktiÅ¡kai atliktų statybos rangos darbų apmokėjimÄ .

Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį atsikirsdama į ieÅ¡kovės K. L. reikalavimÄ dėl sumokėto avanso grÄ Å¾inimo nurodė, jog atliko ieÅ¡kovės naudai darbų už 32 161,52 Eur, tačiau teismui pasiÅ«lius pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, atsakovė jokių įrodymų į bylÄ nepateikė. Byloje nustatyta, kad atsakovės užsakymu ieÅ¡kovei buvo parengtas vienbučio gyvenamojo namo projektas ir ginčo sklype iÅ¡lieti namo pamatai. Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino pati ieÅ¡kovė K.

L.. Tačiau byloje taip pat nustatyta, jog ginčo sklypas randasi teritorijoje, kuriai detaliuoju planu nustatytas sodybinis užstatymo tipas, dėl kurio žemės sklype gali būti statomas tik vienas vienbutis arba vienas dvibutis gyvenamasis namas. Būtent dėl šios priežasties vienbučio gyvenamojo namo statybai – statybos leidimo išdavimui yra būtinas kitų bendraturčių pritarimas, (tokio pritarimo davimas iš esmės reikštų, jog savo žemės sklypo dalyje R. Z. ir trečiasis asmuo A.

Z. vienbučio namo pasistatyti jau negalėtų). Ä®vertinus tai konstatuotina, jog nors atsakovė parengė ieÅ¡kovei K. L. vienbučio gyvenamojo namo projektÄ , tačiau statybos leidimas pagal projektÄ nebuvo iÅ¡duotas, o pats projektas ieÅ¡kovei kaip dalies atliktų darbų rezultatas nebuvo perduotas; be to, atsakovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių ar kitokių įrodymų apie projekto parengimo kaÅ¡tus. Be to, nors atsakovė iÅ¡liejo ginčo žemės sklype pamatus, Å¡ie darbai buvo atlikti be įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡duoto statybos leidimo, t. y. neteisėtai, juos atsakovė neturėdama statybos leidimo atliko savo rizika, todėl negalima Å¡ių atsakovės veiksmų vertinti kaip atliktų pagal sutartį ieÅ¡kovės naudai, nes ir Å¡is darbų rezultatas nebuvo ir negalėjo bÅ«ti ieÅ¡kovei perduotas.

Jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė tinkamai įvykdė ieÅ¡kovės naudai tam tikrus darbus, kurių iÅ¡laidoms padengti buvo panaudotas ieÅ¡kovės sumokėtas avansas, atsakovė nepateikė, todėl remiantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi ieÅ¡kovei priteistina 7 500 Eur sumokėto avanso piniginės lėšos, kurios nagrinėjamu atveju vertintinos kaip dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai. Atsakovės ir ieÅ¡kovo R. Z. santykiai nutruko ikisutartinėje stadijoje, byloje nenustatyta ir atsakovė tokių įrodymų į bylÄ nepateikė, kad Å¡io ieÅ¡kovo naudai bÅ«tų atlikusi tam tikrus sulygtus darbus, kurių iÅ¡laidoms padengti bÅ«tų panaudotas ieÅ¡kovo sumokėtas 8 300 Eur avansas.

Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 8 300 Eur atsakovei sumokėto avanso priteisimo tenkintinas pilnai. Dėl netesybų ir procesinių palÅ«kanų Netesybos – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kuriÄ kaltoji sutarties Å¡alis (skolininkas) privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma.

Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi iÅ¡likti kompensuojamojo, o ne baudiminio pobÅ«džio. Dėl Å¡ios priežasties CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir CK 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina draudimÄ taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, iÅ¡skyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ . Netesybų kompensuojamasis pobÅ«dis pažeidžiamas ir tuomet, kai Å¡alys už tÄ patį prievolės pažeidimÄ nustatė ir baudÄ , ir delspinigius (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-267-916/2015).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė K. L. su atsakove sudarytoje Statybų sutartyje sulygo dėl 0,1 procento dydžio delspinigių nuo neatliktų darbų kainos už kiekvienÄ pavėluotÄ uždelstÄ dienÄ , bet ne daugiau kaip 10 procentų nuo sutartyje ir jos prieduose nustatytos darbų kainos (sutarties 7.1 punktas). Pagal Statybų sutarties 3.2 punkto ir 3 sutarties priedo sÄ lygas visi sulygti projektavimo ir statybos darbai turėjo bÅ«ti baigti 2019 m. gegužės 24 d. Kadangi atsakovė savo sutartinių prievolių neįvykdė, ieÅ¡kovė atsakovei paskaičiavo sutartines netesybas nuo sutarties kainos už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki sutarties nutraukimo dienos 2019 n. lapkričio 25 d.

– 18 615,05 Eur ir praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti sumažintas – 5 000 Eur netesybas. Atsakovė netesybų dydžio ir skaičiavimo terminų neginčijo, įrodymų apie atliktus darbus nepateikė, todėl reikalavimas dėl netesybų priteisimo taip pat tenkintinas pilnai. Patenkinus ieÅ¡kinį, tenkintinas ieÅ¡kovų reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas. Tokios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Remiantis minėtu reglamentavimu ieÅ¡kovams priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už jiems priteistas sumas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovai į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apie Å¡ias patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: ieÅ¡kovas R.

Z. patyrė 206 Eur žyminio mokesčio ir 675 Eur advokato ir advokato pagalbos iÅ¡laidų, K. L. – 300 Eur žyminio mokesčio ir 675 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. IeÅ¡kovų patirtos žyminio mokesčio iÅ¡laidos yra nustatytos įstatymu, todėl laikytinos pagrįstomis bei bÅ«tinomis. Vertindamas byloje Å¡alių patirtų advokato pagalbos iÅ¡laidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85. Ieškovų patirtos atstovavimo išlaidos neviršija nustatytų maksimalių rekomenduotinų priteisti dydžių, yra optimalios, todėl teismas visas minėtas ieškovų advokato pagalbos išlaidas laiko protingomis ir priteistinomis. Todėl iš viso ieškovui R. Z. priteistina 881 Eur, K. L. – 975 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 14,45 Eur buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 7,44 Eur - viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur) – patenkinus ieÅ¡kinį procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti. Priteisti ieÅ¡kovei K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės UAB „Ranteka“, juridinio asmens kodas 304754876, 7 500 Eur (septynių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų) avansÄ , 5 000 Eur (penkių tÅ«kstančių eurų) netesybas, 5 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 975 Eur (devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti ieÅ¡kovui R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės UAB „Ranteka“, juridinio asmens kodas 304754876, 8 300 Eur (aÅ¡tuonių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų eurų) avansÄ , 5 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 881 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovės UAB „Ranteka“, juridinio asmens kodas 304754876, 14,45 Eur (keturiolika eurų ir 45 euro centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

IÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims, jog valstybės naudai priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos (procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos) turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Kristina Lysionok