a81f0883-4aec-4c45-a930-41fd2e5eb066 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-35-243/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01784-2016-4                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3(S) K L A I P Ė D O S A P Y G A R D O S A D M I N I S T R A C I N I S T E I S M A S S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 17 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė,sekretoriaujant Vaidai DamaÅ¡ienei, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovei Daliai Vaičikauskaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G.

D. patikslintÄ skundÄ , paduotÄ teismui 2016 m. spalio 10 d., atsakovei iÅ¡ Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl 70.000,00 Eur turtinės ir 230.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja G. D. patikslintu skundu, paduotu teismui 2016 m. spalio 10 d., praÅ¡o priteisti jai 70.000,00 Eur turtinės ir 230.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos.

Nurodo, jog tarp jos ir Nacionalinės žemės tarnybos nuo 2004 metų vyksta ginčai dėl žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., kuriuos ji paveldėjo po savo tėvų J. V. ir V. V. mirties. Teigia, jog jos tėvui J.V. buvo suprojektuoti 0,30 ha namų valdos ir 3,00 ha asmeninio ūkio žemės sklypai, o motinai V. V. suprojektuoti 0,61 ha namų valdos ir 2,89 ha žemės sklypai. Pareiškėjos teigimu, dėl Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų, neveikimo, proceso vilkinimo neturi galimybės atkurti nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus, įteisinti priimto tėvų palikimo ir dėl nekompetentingumo kiti asmenys, t. y.

V. J., valdo jai teisėtai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Nurodo, jog dėl atsakovės kaltės patyrė 70.000,00 Eur turtinę žalÄ kaip prarastas ir negautas pajamas, nes nuo 2003 metų negali naudotis paveldėtais 0,3 ha ir 0,61 ha namų valdos žemės sklypais bei 3,00 ha ir 2,89 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypais ir iÅ¡ to gauti naudos, negali įteisinti žemės sklypų. Teigia, jog patyrė 230.000,00 Eur neturtinę žalÄ ne tik dėl to, jog jai neatkuriamos nuosavybės teisės ir ji negali naudotis paveldėtu turtu, jo įteisinti, bet ir dėl to, jog Nacionalinė žemės tarnyba pavieÅ¡ino jos asmens duomenis ir duomenis apie asmeninį gyvenimÄ V.

J.. Nurodo, jog atsakovei elgiantis atidžiai ir rÅ«pestingai jos duomenys nebÅ«tų buvę pavieÅ¡inti (t. 2, b. l. 95-132). Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atsiliepimu su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Argumentuoja, jog vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei kilti yra bÅ«tinos trys sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iÅ¡ privalomų sÄ lygų, todėl valstybės atsakomybei kilti nėra teisinio pagrindo. Nurodo, jog asmeninio Å«kio žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), Kretingos rajono savivaldybėje pareiÅ¡kėjai iÅ¡nuomoti deÅ¡imčiai metų, 2015 m. rugpjūčio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. 14SNŽ-(14.14.62.)-106 ir Nr. 14SNŽ-(14.14.62.)-105 įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, asmeninio Å«kio planai, paženklinimo aktai suderinti su pareiÅ¡kėja, todėl yra galiojantys.

Nurodo, kad pareiškėjos nuosavybės teisė į 0,41 ha dalį namų valdos žemės sklypo su statiniais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, neįregistruota dėl jos pačios klaidingo valios išreiškimo ir nesupratimo. Teigia, jog buvo pradėtos šio namo valdos sklypo dalies pirkimo procedūros, tam kliūčių iš Nacionalinės žemės tarnybos pusės nėra, tačiau dėl pačios pareiškėjos nesutikimo su pateiktu žemės sklypo planu procedūra liko nebaigta.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjai pasiÅ«lyta teisės aktų nustatyta tvarka atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), matavimus, informuota, kad pateikus minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, pradėtos namų valdos dalies įteisinimo procedÅ«ros bus tęsiamos, tačiau pareiÅ¡kėja kategoriÅ¡kai nesutinka su tuo, jog dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso V. J. (t. 5, b. l. 102-107). Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovė Dalia Vaičikauskaitė atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Argumentuoja, jog Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai teisėti, pareiÅ¡kėja yra įgyvendinusi savo teisę į asmeninio Å«kio žemę, t. y. jÄ nuomoja, nuomos sutartys registruotos Nekilnojamojo turto registre. PareiÅ¡kėjos teisė iÅ¡sipirkti namų valdos sklypo dalį yra neįgyvendinta dėl pačios pareiÅ¡kėjos kategoriÅ¡ko nesutikimo, jog namų valdos sklypas padalintas tarp bendraturčių pagal jiems priklausančias nekilnojamojo turto dalis. Neigia, jog atskleidė kokius nors pareiÅ¡kėjos asmens duomenis ar duomenis apie jos asmeninį gyvenimÄ V.

J. Pažymi, jog V. J.turi teisę gauti duomenis, kurie yra Nekilnojamojo turto registre, kaip žemės sklypo ir statinių bendraturtė. Nurodo, jog pareiÅ¡kėja buvo iÅ¡kėlusi civilinę bylÄ Kretingos rajono apylinkės teisme Nr. e2-l30-474/2015 atsakovei V. J., todėl ji kaip proceso Å¡alis turėjo teisę susipažinti su pareiÅ¡kėjos (ieÅ¡kovės civilinėje byloje) pateiktas duomenimis. Teismas k o n s t a t u o j a : nagrinėjamos bylos dalykas – pareiÅ¡kėjos G. D. reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡Â atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, pagrįstumo nustatymas.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ dalyje dėl reikalavimų panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2010 m. balandžio 1 d. sprendimÄ Nr. 16258, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2010 m. balandžio 1 d. įsakymÄ Nr. 4-1718-(1.3), kuriais atkurtos nuosavybės teisės V. J. į buvusio savininko valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) Kretingos rajone, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam Å«kiui žemės sklypai ir parduodant valstybinės žemės sklypo dalis, ir įpareigojimo atlikti veiksmus - suformuoti pareiÅ¡kėjai nuosavybės teisių atkÅ«rimui namų valdos 0,30 ha žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, 3,00 ha asmeninio Å«kio paskirties žemės sklypÄ , 0,61 ha namų valdos žemės sklypÄ ir 2,89 ha žemės sklypÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-51-146/2017 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartis palikta nepakeista.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A444-669/2011;

Nr. A492-684/2013; Nr. A-1317-822/2017; kt.).IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėja G. D. pagal 2003 m. rugpjūčio 28 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ paveldėjo miÅ¡kų Å«kio paskirties 3,2800 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Skuodo rajone, ir 2/3 dalis pastatų ir statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) Kretingos raj. sav. (t. 5, b. l. 157). PareiÅ¡kėjai 2012 m. spalio 31 d. iÅ¡duotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas dėl paveldėjimo 16,20 Lt valstybės vienkartinių iÅ¡mokų, kurias jos tėvas J.

V. sumokėjo už Kretingos rajono valdybos 1993 m. balandžio 1 d. potvarkiu Nr. 168v jam leistÄ pirkti 0,30 ha namų valdos sklypÄ , esantį tuo pačiu adresu, kurio pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta (t. 6, b. l. 59). PareiÅ¡kėjai 2014 m. birželio 23 d. iÅ¡duotas dar vienas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, jog ji paveldėjo motinos V. V. priklausančiÄ teisę į asmeninio Å«kio žemę, paveldėtÄ po J. V. mirties, atsiradusiÄ Kretingos rajono Darbėnų apylinkės Tarybos I-o Å¡aukimo 27 sesijos, įvykusios 1993 m. balandžio 15 d., sprendimo, kuriuo J.

V. skirta 3,00 ha žemės Å«kio naudmenų asmeniniam Å«kiui, pagrindu. 2014 m. birželio 23 d. paveldėjimo teisės liudijime taip pat nurodyta, jog pagal Kretingos rajono Darbėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , patvirtintÄ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 418, J. V. suprojektuoti ir natÅ«roje paženklinti asmeniniam Å«kiui žemės sklypai, esantys Kretingos raj. sav., (duomenys neskelbtini) žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,35 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,46 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos J.

V. pageidavo nuomoti iÅ¡ valstybės (t. 6, b. l. 44). IÅ¡ pareiÅ¡kėjos patikslinto skundo turinio matyti, jog pareiÅ¡kėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos veiksmų neteisėtumÄ sieja su negalėjimu įteisinti paveldėtos tėvų J. V. ir V. V. turėtos žemės ir pavieÅ¡inimu kitam asmeniui jos asmens duomenų. IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių ir Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys pastatų ir statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini)Kretingos raj. sav., o 1/3 dalis pastatų ir statinių nuosavybės teise priklauso V.

J., kuriai taip pat nuosavybės teise priklauso 2000/6100 dalys tuo pačiu adresu esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 182-184). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų taip pat matyti, jog pareiÅ¡kėjai priklausančiÄ dalį pastatų ir statinių nuosavybės teise valdė jos tėvas J. V., po kurio mirties turtÄ paveldėjo pareiÅ¡kėjos motina V. V., o po jos mirties paveldėjo pareiÅ¡kėja (t. 5, b. l. 188). Žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2010 m. balandžio 1 d.

įsakymu Nr. 4-1718-(1.3) ir į 0,20 ha žemės sklypo dalį įregistruotos V. J. nuosavybės teisės. Iš atsiliepimo ir atsakovės atstovės paaiškinimų matyti, jog pareiškėja, proporcingai jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto daliai, turi teisę į 0,41 ha dalį šio žemės sklypo, tačiau kategoriškai nesutinka, kad kita dalis – 0,2 ha – nuosavybės teise priklauso V. J. Pareiškėjos argumentai pripažintini nepagrįstais. Iš bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 16258 V.

J. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamÄ asmeniniam Å«kiui 2,92 ha žemės sklypÄ (tame skaičiuje ir namų valdos 0,20 ha), esantį (duomenys neskelbtini) Kretingos r. (t. 6, b. l. 71). Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-1718-(1.3) „Dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ), valstybinės žemės sklypų įregistravimo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko vardu ir valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo Kretingos rajone“ V.

J. atkurtos nuosavybės teisės į žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui žemės sklypus ir parduota valstybinės žemės sklypo dalis, t. y. namų valdos 0,2 ha žemės sklypo dalis (t. 6, b. l. 22). Klaipėdos apskrities viršininko sprendimas ir įsakymas yra galiojantys, nenuginčyti. Minėta, jog įsiteisėjusia teismo nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl šių administracinių aktų panaikinimo. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje nėra duomenų, kad šie duomenys būtų nuginčyti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas, jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kuriÄ neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog proporcingai pareiÅ¡kėjos ir V. J. turimai nuosavybės teise turto daliai minėtas žemės sklypas yra padalintas, t. y.

V. J. nuosavybės teise priklauso 0,2 ha sklypo, o pareiÅ¡kėja turi teisę į 0,41 ha sklypo. Bylos duomenys patvirtina taip pat ir tokiÄ aplinkybę, jog 2004 m. gruodžio 15 d. pareiÅ¡kėja su V. J. pasirašė susitarimÄ dėl žemės klypo pasidalijimo, kuriame nurodyta, jog 0,61 ha žemės sklypo 0,30 ha dalis tenka pareiÅ¡kėjai, o 0,31 ha sklypo tenka V. J. (t. 5, b. l. 115). PareiÅ¡kėjai teigiant, jog dėl Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų ir neveikimo neturi galimybės įteisinti jai tenkančios sklypo dalies, pažymėtina, jog pagal jos 2014 m. liepos 30 d. ir 2014 m. spalio 16 d. praÅ¡ymus, pateiktus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyriui, buvo pradėta administracinė procedÅ«ra dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, t. y.

įteisinimo. Kretingos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. raÅ¡tu Nr. 14SD-(14.14.104)-2556 pareiÅ¡kėja informuota, jog dėl 0,41 ha ploto namų valdos dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bus informuota rugsėjo mėnesį. Kretingos skyriaus 2014 m. rugsėjo 18 d. raÅ¡tu Nr. 14SD-(14.14.104)-2863 pareiÅ¡kėjai iÅ¡siųstas pirkimo-pardavimo sutarties projektas suderinimui ir pasiraÅ¡ymui, kuriÄ pareiÅ¡kėja pasirašė su pastabomis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d.

įsakymu Nr. 14VÄ®-(14.14.2)-867 nuspręsta parduoti pareiÅ¡kėjai 0,41 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalį iÅ¡ bendro 0,61 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)Kretingos r. sav. IÅ¡ įsakymo ir bylos duomenų taip pat matyti, jog už sklypo 0,3 ha dalį valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis yra sumokėta 16,20 Lt J. V., o už 0,11 ha sklypo dalį nustatyta mokėtina 910,80 Lt kaina. Kretingos skyriaus 2014 m. spalio 23 d. raÅ¡tu Nr. 14SD-(14.14.104)-3551 pareiÅ¡kėja informuota apie mokėjimo tvarkÄ ir rekvizitus (t. 6, b. l. 82-88), tačiau už perkamÄ sklypÄ nesumokėjo, todėl sutartis nesudaryta.PareiÅ¡kėja 2015 m. liepos 7 d. praÅ¡ymu prašė sudaryti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 30 arų žemės pirkimo-pardavimo sutartį (siekiant paveldėti tėvo J.

V. 1992 m. iÅ¡pirktÄ namų valdos žemės sklypÄ valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis) ir 11 arų namų valdos žemės sklypo daliai sudaryti nuomos sutartį. Skyriaus 2015 m. rugpjūčio 4 d. raÅ¡tu Nr. 14SD-2507-(14.14.7.) „Dėl valstybinės žemės nuomos bei pirkimo ir pardavimo sutarčių suderinimo“ pareiÅ¡kėjai iÅ¡siųsti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies (0,1100 ha), esančios (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., valstybinės žemės nuomos sutarties projektas ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,30 ha dalies valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties projektas.

Pareiškėja nesutiko su pateiktu sklypo planu, kuris yra neatskiriama valstybinės žemės nuomos bei pirkimo - pardavimo sutarties dalis (t. 1, b. l. 186-198), todėl sklypo pirkimo ir nuomos procedūros liko nebaigtos. Kretingos skyrius siūlė pareiškėjai, nesutinkančiai su sklypo planu, pačiai teisės aktų nustatyta tvarka atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus ir informavo, kad pateikus minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, bus tęsiamos pradėtos namų valdos dalies, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., įteisinimo procedūros (t. 1, b. l. 195-198).

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų atlikusi matavimus ir pateikusi sklypo planÄ Nacionalinei žemės tarnybai. PareiÅ¡kėjai keliant ginÄÄ dėl sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dydžio, nors tai ir nėra nagrinėjamos bylos dalykas, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintos Žemės asmeniniam Å«kiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos 1 punktÄ teisę naudotis žeme asmeniniam Å«kiui turi kaimo vietovėse gyvenantys žemės Å«kio įmonių darbuotojai, kiti kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai.

Kaimo vietovėse gyvenantiems žemės Å«kio įmonių darbuotojams ir pensininkams, dirbusiems Å¡iose įmonėse iki išėjimo į pensijÄ , jų pageidavimu suteikiama asmeniniam Å«kiui iki 3 hektarų žemės Å«kio naudmenų vienai Å¡eimai. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , asmeninio Å«kio žemės sklypų vietos ir ribos gali bÅ«ti keičiamos pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ ir siekiant sukurti racionalių ribų žemės sklypus teritorijoje, kuriÄ apima vietinis (kadastrinės vietovės) žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Asmeninio Å«kio žemės sklypų, kurie buvo nuolat naudojami iki 1993 m. gruodžio 31 d., ribos ir vieta rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektÄ gali bÅ«ti keičiamos toje Å¡ių nuolat naudojamų žemės sklypų užimtoje teritorijoje Vyriausybės nustatyta tvarka. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Kretingos rajono Darbėnų apylinkės Tarybos I-o Å¡aukimo 27 sesijos, įvykusios 1993 m. balandžio 15 d., sprendimu pareiÅ¡kėjos tėvui J. V. skirta 3 ha asmeninio Å«kio žemės. Kretingos rajono valdybos 1993 m. balandžio 1 potvarkiu Nr. 168v J.

V. leista nusipirkti privačia namų valda užimtÄ 3000 kv. m. žemės sklypÄ , už kurį jis sumokėjo 16,20 Lt valstybės vienkartinių iÅ¡mokų (t. 5, 116-118, 173). J. V., sumokėdamas 16,20 Lt valstybės vienkartinių iÅ¡mokų, neįgijo nuosavybės teisių į skirtÄ namų valdos žemę, o tapo teisėtas 3000 kv. m. valstybinės žemės naudotojas, t. y. įgijo teisę sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį, o sumokėtos 16,20 Lt valstybės vienkartinės iÅ¡mokos užskaitomos už 3000 kv. m.

žemės sklypo kainÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 (galiojusio iki 1999 m. birželio 10 d.), kuriuo patvirtinta Valstybinių žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka, 6 punktas nustatė, kad nauji žemės sklypai miesto ir kaimo vietovėse parduodami pagal tvarkos 2 punktÄ ar iÅ¡nuomojami pagal tvarkos 3 punktÄ ne žemės Å«kio veiklai, vadovaujantis nustatytÄ ja tvarka patvirtintais detaliaisiais planais arba žemės reformos žemėtvarkos projektais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos projektai“ Tvarkos 1.6 punkto nuostatos reglamentavo, kad žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys institutai patikslina kaimo vietovėje esančios žemės preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kuriuose turi būti pažymėtos, gyventojų asmeniniam ūkiui naudojamos arba numatytos naudoti žemės sklypų ribos.

Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 418 patvirtintas Kretingos rajono Darbėnų seniÅ«nijos Darbėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir juo suformuotų žemės sklypų ribos. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2001 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 2303 „Dėl Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 418 papildymo ir dalinio pakeitimo Kretingos rajone“ patvirtintas piliečių, kuriems suprojektuoti žemės (miÅ¡ko) sklypai Darbėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, sÄ raÅ¡as, kurio 568 pozicijoje asmeninio Å«kio naudotojai – V.

V. (kaip J. V. paveldėtojai) suprojektuoti 2,89 ha bendro ploto asmeninio Å«kio žemės sklypai ir 0,61 ha namų valdos sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone (t. 2, b. l. 200; t. 3, b. l. 1-3). Tai įrodo, jog namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, suformuota teritorijų planavimo dokumentu, t. y. žemės reformos žemėtvarkiniu projektu, atsižvelgiant į privatizuojamo asmeninio Å«kio žemės sklypo plotÄ kartu su naudojamos namų valdos žemės Å«kio naudmenų plotu, kuris negalėjo bÅ«ti didesnis už piliečiams buvusios apylinkės tarybos sprendimu ar apskrities valdytojo įsakymu suteiktÄ asmeniniam Å«kiui žemės plotÄ , todėl Kretingos rajono valdybos 1993 m. balandžio 1 d. potvarkiu Nr. 168v J.

V. leista iÅ¡sipirkti tik 0,30 ha namų valda užimtÄ Å¾emės sklypÄ .Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatas asmeniui, įgijusiam nuosavybės teisę į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, sudarant tokiÄ sutartį įskaitomos už žemės sklypÄ sumokėtos įmokos, jeigu kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį jų perleidėjas perleido ir teisę įskaityti už žemės sklypÄ sumokėtas įmokas.

Jeigu nuosavybės teisė į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, įgyta iki 2010 m. vasario 1 d., sudarant tokiÄ sutartį už žemės sklypÄ sumokėtos įmokos įskaitomos tuo atveju, jeigu teisę įskaityti sumokėtÄ sumÄ Å¾emės sklypo pirkėjui notaro patvirtintu sutikimu perleidžia asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėjęs už valstybinės žemės sklypÄ , ar Å¡io asmens įpėdinis, paveldėjęs sumokėtas įmokas, arba žemės sklypo pirkėjui statinį ar įrenginį perleidęs kitas asmuo, kuriam buvo duotas toks sutikimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.8 punktas numatė, jeigu asmenys yra sumokėję įstatymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis už leistÄ pirkti žemės Å«kio paskirties žemę pagal mokėjimo praneÅ¡imus pinigais ar valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis, tačiau valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, Å¡ios sutartys bus sudaromos neperskaičiuojant žemės kainos.

J. V. ir V. V. žemės pirkimo sutarties sudarę nebuvo, todėl pareiÅ¡kėjai, kaip jų paveldėtojai, minėtais Kretingos skyriaus raÅ¡tais iÅ¡aiÅ¡kinta galimybė iÅ¡sipirkti proporcingai nuosavybės teise turimų statinių ir pastatų daliai tenkančiÄ namų valdos sklypo dalį, t. y. 0,41 ha, už 0,30 ha įskaitant J. V. sumokėtų 16,20 Lt valstybės vienkartinių iÅ¡mokų, o už 0,11 ha siÅ«lant pareiÅ¡kėjai sumokėti 910,80 Lt. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjai nėra trukdoma pasinaudoti paveldėtomis J.

V. sumokėtomis 16,20 Lt valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis įgyjant nuosavybės teisę į 0,41 ha namų valdos dalį, tačiau dėl nuo pačios pareiÅ¡kėjos veiksmų ir neteisingo situacijos suvokimo priklauso, jog Å¡ios namų valdos sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaryta. IÅ¡ 2014 m. birželio 23 d. papildomo paveldėjimo teisės liudijimo matyti, jog pareiÅ¡kėja paveldėjo ne žemės sklypo dalį, o teisę į asmeninio Å«kio žemę, atsiradusiÄ Kretingos rajono Darbėnų apylinkės Tarybos I-o Å¡aukimo 27 sesijos, įvykusios 1993 m. balandžio 15 d., sprendimo, kuriuo J.

V. skirta 3,00 ha žemės Å«kio naudmenų asmeniniam Å«kiui, pagrindu, ir pareiÅ¡kėjai nėra trukdoma pasinaudoti Å¡ia teise, tačiau ji pati stabdo pirkimo-pardavimo procedÅ«rÄ , neatlikdama reikiamų veiksmų. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad į piliečiui grÄ Å¾inamos natÅ«ra žemės, miÅ¡ko plotÄ arba perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miÅ¡ko sklypui plotÄ Ä¯skaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (iÅ¡skyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam Å«kiui žemės sklypas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 10 punkte numatyta, jog į sugrÄ Å¾intinos žemės plotÄ Ä¯skaitomas tokio pat dydžio žemės sklypas, nustatytÄ ja tvarka skirtas piliečio asmeniniam Å«kiui. Piliečių asmeninio Å«kio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam Å«kiui iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (1997 m. liepos 23 d.) dienos.

Ä® sugrÄ Å¾inamÄ Å¾emę įskaitomas žemės sklypas, nustatytÄ ja tvarka skirtas piliečio asmeniniam Å«kiui, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai grÄ Å¾intina žemė yra toje kadastrinėje vietovėje, kurioje yra naudojama asmeninio Å«kio žemė ir naudojamas namų valdos žemės sklypas. Kai piliečiai, naudojantys asmeninio Å«kio žemę, yra susigrÄ Å¾inę žemę arba turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam Å«kiui suteiktÄ Å¾emės plotÄ , tačiau nepageidauja įsigyti nuosavybėn ar yra netekę teisės pirkti naudojamos asmeninio Å«kio žemės, jų naudojami asmeninio Å«kio žemės sklypai gali bÅ«ti iÅ¡nuomojami nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 183 „Dėl asmeninio Å«kio žemės pardavimo“ (negalioja nuo 1998 m. balandžio 9 d.) reglamentavo, kad žemės pirkimo - pardavimo sutartis sudaroma tik parengus asmeninio Å«kio žemės paženklinimo aktÄ ir suderinus įsigyjamos žemėnaudos iÅ¡sidėstymÄ su žemės reformos žemėtvarkos projektÄ rengiančiu institutu. IÅ¡ atsiliepimo matyti, jog J. V., miręs (duomenys neskelbtini), turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam Å«kiui, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo, t. y. turėjo pateikti praÅ¡ymÄ Kretingos rajono agrarinei tarnybai dėl asmeninio Å«kio žemės įskaitymo privatinėn nuosavybėn ir nurodyti kiek turėjo susigrÄ Å¾intinos žemės, tačiau praÅ¡ymo nepateikė, todėl prarado teisę pirkti asmeninio Å«kio žemę.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintas Valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypų nuomos taisykles įstatymo nustatyta tvarka piliečiams suteikti ir naudojami asmeniniam Å«kiui žemės sklypai, kurių Å¡ie asmenys neturi teisės pirkti, iÅ¡nuomojami pagal iÅ¡likusį faktinį naudojimÄ . Jeigu pilietis mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iÅ¡ valstybės ar nuomoti jo naudotÄ asmeninio Å«kio žemę įgyja jo Å¡eimos nariai.

IÅ¡ minėto 2014 m. birželio 23 d. papildomo paveldėjimo teisės liudijimo matyti, jog pagal Kretingos rajono Darbėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , patvirtintÄ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 418, J. V. suprojektuoti ir natÅ«roje paženklinti asmeniniam Å«kiui žemės sklypai, esantys Kretingos raj. sav., (duomenys neskelbtini): žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,35 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,46 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos J.

V. pageidavo nuomoti iš valstybės (t. 6, b. l. 44). Nurodyti žemės sklypai taip pat nebuvo pareiškėjos tėvo nuosavybė, todėl jų, kaip nekilnojamųjų daiktų, pareiškėja negalėjo paveldėti ir nepaveldėjo, o paveldėjo tik teisę į juos. Iš bylos duomenų matyti, jog šie žemės sklypai pareiškėjai yra išnuomoti, nuomos sutartys registruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėjos teisė į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgyvendinta tinkamai (t. 5, b. l. 166-167, 133-140; t. 6, b. l. 1-18).

Žemės sklypų ribos paženklintos vietovėje pagal 2004 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo paženklinimo - parodymo aktus, kurie atitinka Darbėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , patvirtintÄ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2000 m. vasario 23 įsakymu Nr. 418, ir kuriuos pasirašė pati pareiÅ¡kėja, sklypų ribos įbraižytos ir nurodytos abrisuose (t. 5, b. l. 135-138, 145-149, 163-165). Duomenų, kad nuomos sutartys ar kiti aktai bÅ«tų panaikinti ar neteisėti, nėra.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiÅ¡kėjos nurodomų neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos veiksmų ar neveikimo, trukdymo jai įteisinti paveldėtÄ tėvų turėtÄ Å¾emę. PareiÅ¡kėja klaidingai suvokia teisinę situacijÄ teigdama, jog paveldėjo tėvų (duomenys neskelbtini), Kretingos raj. sav. valdytus žemės sklypus. Minėta, jog iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių ir paveldėjimo teisės liudijimų matyti, jog pareiÅ¡kėja paveldėjo ne žemės sklypus, kaip nekilnojamojo turto objektus, bet teisę į asmeninio Å«kio žemę.

PareiÅ¡kėjos teisė į žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,35 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,46 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgyvendinta tinkamai – pareiÅ¡kėjai Å¡ie valstybinės žemės sklypai yra iÅ¡nuomoti, o dėl 0,41 ha namų valdos dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėja pati kelia nepagrįstus ginčus, kreipiasi į teisėsaugos institucijas, nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos jai pateiktų pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarčių projektais ir sklypo planais, todėl kliÅ«tys įteisinti Å¡iÄ namų valdos dalį kyla iÅ¡ pačios pareiÅ¡kėjos elgesio klaidingai suvokiant situacijÄ .

Konstatuotina, jog nenustatyti institucijos neteisėti veiksmai kaip viena iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl nėra teisinio pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei. Dėl Å¡ios priežasties kitų sÄ lygų egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. PareiÅ¡kėja objektyviais duomenimis ir įrodymais nepagrindžia, jos teigimu, jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, dėsto abstrakčius teiginius, jog žemės negali naudoti ir gauti iÅ¡ to naudos, nors jai teismo nutartimis buvo siÅ«lyta sukonkretinti Å¡iuos teiginius ir žalos dydį pagrįsti įrodymais.

PareiÅ¡kėjai argumentuojant, jog neturtinę žalÄ patyrė ir dėl to, kad jos asmens duomenys ir duomenys apie jos asmeninį gyvenimÄ Nacionalinės žemės tarnybos buvo pavieÅ¡inti kitiems asmenims, o bÅ«tent V. J., pažymėtina, jog ji Å¡ių teiginių taip pat nepagrindžia. PareiÅ¡kėja nekonkretizuoja, kokius ir kokiu bÅ«du jos asmens duomenis ir duomenis apie asmeninį gyvenimÄ V. J. atskleidė Nacionalinė žemės tarnyba ir kodėl bÅ«tent 230 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ ji dėl to patyrė.

IÅ¡ atsakovės atstovės paaiÅ¡kinimų matyti, jog Nacionalinei žemės tarnybai nėra žinomi duomenys apie pareiÅ¡kėjos asmeninį gyvenimÄ , o tam tikrus duomenis apie pačiÄ pareiÅ¡kėjÄ V. J. turi teisę gauti kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkė tiek, kiek tie duomenys yra įregistruoti vieÅ¡ame registre. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pagal pareiÅ¡kėjos ieÅ¡kinį Kretingos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-130-474/2015 atsakovams V.

J., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės Å«kio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir pažeistų savininkės teisių gynimo, todėl V. J., kaip atsakovė Å¡ioje byloje, turėjo procesinę teisę susipažinti su ieÅ¡kovės G. D. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir pateiktais duomenimis, tarp jų – ir asmens duomenimis. Konstatuotina, jog nenustatyta neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų atskleidžiant V. J. pareiÅ¡kėjos asmens duomenis ar duomenis apie jos asmeninį gyvenimÄ .

Nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei, todėl kitų sÄ lygų egzistavimas plačiau nenagrinėtinas.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjos patikslintas skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl 70.000,00 Eur turtinės ir 230.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :atmesti pareiÅ¡kėjos G. D. patikslintÄ skundÄ , paduotÄ teismui 2016 m. spalio 10 d., atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl 70.000,00 Eur turtinės ir 230.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                 Vida Stonkuvienė