a81d409e-426b-4f18-bb41-248fe514b17c · Kauno apylinkės teismas

    Baudžiamoji byla Nr. 1-365-311/2016    Teisminio proceso Nr. 01-1-28110-2015-3    Procesinio sprendimo kategorija :    2.1.10.1.; 1.2.26.2.1.; 1.1.8.1; 1.1.3.2; KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 25 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant :prokurorei Editai SangavičiÅ«tei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,nukentėjusiajai D. B., kaltinamajam M. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

K., gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2005-04-26 Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 180 str. l d. areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Paskirtos auklėjamojo poveikio priemones. 2006-05-04 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;2006-12-20 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 294 str. l d., 140 str. l d., BK 63 str. - 1 metams 7 mėnesiams laisvės atėmimo.

Taikytas BK 92 str.ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimÄ - įpareigojant nuteistÄ jį 6 mėnesius bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 vai. iki 6 vai. ir tęsti mokslÄ . 2007-08-13 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. 2008-05-06 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti 2006-12-20 nuosprendžiu paskirtÄ bausmę pataisos namuose;2008-12-28 Kauno apygardos teismo pagal BK 181 str. 1d., perkvalifikavus veikÄ iÅ¡ BK 181 str. 2d., ir, pritaikius BK 91 str.- 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 9 d., paskirtoji bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2006-12-20 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose;2013-02-12 Kauno apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 3 d., 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Ä® bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas (dvi paros), vienÄ laikino sulaikymo parÄ prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė bausmė-16 MGL dydžio, tai yra 2080 Lt bauda;2014-08-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str.1 d., 2 d., 5 d. 1 p. subendrinta bausmė-8 mėn. laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. subendrinus su 2013-02-12 nuosprendžiu galutinė bausmė 8 mėn. laisvės atėmimas ir 16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę-30 val. nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos valstybinėse ir nevalstybinėse organizacijose, Å¡iuos darbus atliekant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei įpareigojimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. 2015-04-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas 8 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.

Nuo 2015-09-22 atlieka bausmę;             kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., ir n u s t a t ė : Kaltinamasis M. K. 2015-05-02 apie 18 val. vieÅ¡oje vietoje- kavinėje ,,Chill&Grill“, esančioje Sukilėlių pr. 61, Kaune, žmonių akivaizdoje, iÅ¡vadindamas D. B. necenzÅ«riniais žodžiais ,,kurva“, ,,žiurke“, įžūliu elgesiu- apipildamas jÄ bokalu alaus, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d.Kaltinamasis M.

K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-05-02 jis su draugu atėjo į barÄ , užsisakė alaus. Bare buvo gal 10 žmonių, tarp kurių kilo sÄ myÅ¡is. Jo draugas nuėjo prie tų žmonių ir su kažkuo kalbėjosi. Tarp jų M. K. pamatė D. B., su kuria prieÅ¡ 4 ar 5 mėnesius gyveno kartu apie 2,5 metų. Jis 4 mėnesius buvo kalėjime. Stovėdamas prie D. B., jis susijaudino, todėl jam galėjo iÅ¡sprÅ«sti žodis „žiurkė“. Jie vienas kitÄ taip vadino, kai kartu gyveno.

NecenzÅ«riniais žodžiais jos nevadino. Jis gurkÅ¡nojo alų, kažkas iÅ¡ nugaros jį stumtelėjo ir jis iÅ¡pylė alų ant D. B.. Alų užpylė ne ant galvos, o ant drabužių. Kažkas pasakė, kad reikia kviesti apsaugÄ . Tuo metu D. B. pradėjo ant jo „varyti“ ir jis išėjo iÅ¡ baro. Tai, kad jis sudavė Å . Z. – prasimanymas, tÄ dienÄ jis jo net nematė. Vėliau jis atėjo į barÄ , nes norėjo atsipraÅ¡yti D. B.. Jis buvo negėręs. Nežino, kodėl nukentėjusioji jį apkalbėjo.

Jie kartu gyveno, buvo paėmę paskolÄ jos vardu, žadėjo jÄ sumokėti, bet ji paliko jį. Nukentėjusioji telefoninio pokalbio metu sakė, kad atkerÅ¡ys jam, norėjo, kad jis kuo ilgiau bÅ«tų uždarytas, tada ji turės ramų gyvenimÄ . Po įvykio jie su nekentėjusiÄ ja pora mėnesių gyveno kartu. Praėjus 2 savaitėms po įvykio jis sužinojo, kad Å . Z. buvo „sumuÅ¡tas“, jie susitikę iÅ¡ to juokėsi. Nukentėjusioji D. B. parodė, kad 2015-05-02 ji su draugais Å . Z., J.

K., A. V. ir kitais buvo picerijoje, sėdėjo prie staliuko. Tuo metu ji draugavo su Å . Z.. Po kiek laiko į kavinę atėjo M. K., su kuriuo anksčiau ji 2-3 metus kartu gyveno. Ä®vykio metu jie jau 4 mėnesiai nedraugavo. M. K. pasisveikino su visais ir pradėjo jÄ kolioti jÄ necenzÅ«riniai žodžiais dėl to, kad pabėgo nuo jo, kad ji buvo su Å . Z.. Po to jis paėmė bokalÄ alaus, užpylė alų jai ant galvos ir apsisukęs nuėjo. Draugai jo sulaikyti nebandė. Kai jÄ apipylė alumi, Å . Z. sėdėjo Å¡alia jos, matė, kaip M.

K. apipylė jÄ alumi. Tai negalėjo bÅ«ti netyčinis veiksmas. Ji nuėjo į tualetÄ , o barmenas iÅ¡kvietė apsaugÄ . Kai atvažiavo apsauga, M. K. jau nebuvo. Apsaugai iÅ¡važiavus ji sėdėjo bare ir pamatė atbėgantį M. K.. Ji iÅ¡sigando ir nuėjo į tualetÄ , iÅ¡ kur paskambino policijai ir pasakė, kad buvęs draugas bėga į barÄ ir gali jÄ sumuÅ¡ti. Kai ji išėjo iÅ¡ baro, jos draugai jau buvo išėję, buvo likusios J., A.. Nepamena, ar buvo konfliktas su Å . Z., gal prieÅ¡ apipilant jÄ alumi pasakė pora žodžių.

Ji buvo iÅ¡gėrusi, nepamena, kad kalbėjosi su draugais. Ji patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kai buvo tualete, girdėjo, kad kažkas daužosi, krenta. Po įvykio kaltinamasis pasiprašė priimti jį gyventi, nes neturėjo, kur miegoti. Jie 1-2 mėnesius gyveno kartu, tai buvo birželio mėnesio vidury. Jis mokėjo jai pinigus, kad galėtų gyventi. Jai pagailo M. K., nes jis neturėjo kur gyventi. Kai vyko ikiteisminis tyrimas, jie kartu jau negyveno. M. K. prašė atsiimti pareiÅ¡kimÄ , bet ji nesutiko.

IÅ¡ pradžių M. K. priėmė gyventi kaip nuomininkÄ , o paskui gyveno kaip pora. Kaltinamasis jos atsiprašė, tačiau ji jam neatleido. Kaip sumušė Å . Z. ji nematė, tai sužinojo iÅ¡ draugų. Å . Z. sakė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, nenorėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimo. Apie tai, kad Å . Z. buvo sumuÅ¡tas, policininkui pasakė ji. Liudytoja J. K. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jos kaimynai. Ji su draugais A., D. ir Å . 2015-05-02 atėjo į kavinę pavalgyti. Kavinėje jie valgė, gėrė alkoholį, bendravo.

IÅ¡eidavo parÅ«kyti ir vėl grįždavo. Ä® barÄ buvo atėjęs M. K., su kuriuo anksčiau draugavo D. M.. M. K. užsisakinėjo alaus prie baro, Å¡nekėjosi su draugais. Po to priėjo prie jų stalo, pasisveikino ir nuėjo. Lyg pakalbėjo su D. M., bet apie kÄ kalbėjo, negali pasakyti, tačiau girdėjo, kad jis bendravo negražiai. Po to matė, kad D. vaikščiojo Å¡lapia. Kai M. K. atėjo antrÄ kartÄ , ji lauke rÅ«kė. Atrodo, kad D. M. nebuvo priėjusi. J.k. buvo iÅ¡gėrusi, jautėsi apsvaigusi.

Tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jos niekas neprašė keisti parodymų, M. K. ji nebijo, jo draugai jam negrasino. Liudytojas M. M. parodė, kad jis su kaltinamuoju M. K. mokėsi vienoje mokykloje, nukentėjusiosios nepažįsta. BÅ«nant kavinės sandėliavimo patalpose jis iÅ¡girdo Å¡urmulį. Girdėjo keiksmažodžius, panelės ir vaikinų balsus, pasigirdo didesnis triukÅ¡mas nei įprasti pasilinksminimo garsai. Jis iÅ¡kvietė apsaugÄ .

Žmonės iš kavinės pasišalino. Matė, kad panelė valėsi kelnes, nematė, kad jos plaukai būtų šlapi. Jam labiau rūpėjo apsaugoti savo patalpas. Kai atvyko apsauga, visi jau buvo pasišalinę. Po konflikto jis uždarė kavinę. Jau buvo darbo pabaiga, be to, jis nenorėjo, kad vyktų konfliktas. Gal pusvalandį dar būtų veikęs baras. Gali būti, kad buvo kilusi grėsmė jo turtui. Liudytojas A. V. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo jo kaimynai, jie gyveno kaip pora. 20105-05-02 jis su J., D., Š. buvo bare, vartojo alkoholinius gėrimus.

Atsimena, kad atėjo M. K.. Pokalbio ar konflikto tarp M. K. ir D. M. nematė. Neatsimena, kaip M. K. iÅ¡vadino D.. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis nuo ryto gėrė. Jei bÅ«tų buvę muÅ¡tynės, bÅ«tų prisiminęs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. parodė, kad 2015-05-02 bÅ«nant restorane ,,Chill&Grill“ su J., D. ir Å . matė, kad D. buvo Å¡lapia, bet nežino kodėl, nes nematė. Matė tik tiek, kai M. atėjęs jÄ visaip iÅ¡vadino ir išėjo (b.l.20).Liudytojas Å .

Z. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jo pažįstami. 2015-05-02 jis su draugais T. ir T. baliavojo bare. Kartu buvo D. M.. Ä® barÄ atėjo M. K.. Pats Å . Z. tuo metu lauke rÅ«kė. Nematė, kad M. K. su kuo nors konfliktuotų. Å . Z. nuomone, incidento nebuvo. Jam M. K. nesudavė, jokio konflikto su juo nebuvo. Kiti asmenys su M. K. taip pat nekonfliktavo. Tuo metu jis ir nukentėjusioji buvo pora, artimesni draugai. Jis žinojo, kad anksčiau D. M. ir M. K. buvo pora. Jo ir M. K. santykiai buvo normalÅ«s. Dabar su nukentėjusiÄ ja nebendrauja.

Nukentėjusioji jam nepasakojo, kad kaltinamasis jÄ visaip iÅ¡vadino, apipylė alumi. Liudytojas J. Z. parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju. Dispečeris pasakė, kad kavinėje nuspaustas pavojaus mygtukas. Nuvykus kavinėje buvo vienas darbuotojas, sakė, kad visi lankytojai jau išėjo. Kavinės savininkas pasakė, kad pagalbos jau nereikia. Dar kartÄ tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ kavinę nevyko.Liudytojas R. B. parodė, kad buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad merginÄ užpuolė buvęs ar esamas draugas. Atvykus į nurodytÄ kavinę mergina nurodė, kad vaikinas jÄ apipylė, iÅ¡keikė.

Neprisimena, ar prieÅ¡ jÄ buvo vartotas smurtas. Nukentėjusioji buvo iÅ¡sigandusi, kažkuo apipilta. Neatrodė, kaip tinkamai iÅ¡ kavinės išėjusi. Kaltininkas buvo pasiÅ¡alinęs automobiliu. Jis bendravo su kitu vaikinu. Jis ar mergina minėjo, kad tas vaikinas buvo sumuÅ¡tas. Neprisimena, ar ant vaikino matėsi sumuÅ¡imo žymių. Nukentėjusiosios kalba buvo riÅ¡li, ji aiÅ¡kiai aiÅ¡kino bylos aplinkybes, neatrodė neblaivi.IÅ¡ 2015-05-18 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta Sukilėlių pr. 61, Kaune (b. l. 9-10).

             Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo M. K. veikoje, visiÅ¡kai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad Å¡ios teisės normos dispozicijoje nurodytais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus, o kaltininkas veikti tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ir pan. Kaltinamasis M. K. savo kaltės nepripažino, neigė nukentėjusiÄ jÄ alumi apipylęs tyčia.

Teismas Å¡iuos kaltinamojo parodymus vertina kaip nenuoseklius, neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamojo M. K. kaltė grindžiama nukentėjusiosios D. B., liudytojų M. M., R. B., J. Z. parodymais. Nukentėjusioji parodė, kad M. K. kavinėje iÅ¡vadino jÄ necenzÅ«riniais, įžeidžiančiais žodžiais bei apipylė alumi. Kavinės darbuotojas M. M., iÅ¡girdęs dėl M.

K. neteisėtų veiksmų kavinėje kilusį triukÅ¡mÄ , iÅ¡kvietė apsaugÄ , vėliau matė, kaip nukentėjusioji valosi drabužius, buvo Å¡lapia. Be to, nenorėdamas konflikto, uždarė kavinę anksčiau laiko, nes manė, kad kavinės turtui buvo kilusi grėsmė. Liudytojas J. Z. nurodė, kad jis buvo iÅ¡kviestas į kavinę, nes kavinės darbuotojas paspaudė pavojaus mygtukÄ . Liudytojas R. B. patvirtino, kad nukentėjusioji po įvykio buvo iÅ¡sigandusi, kažkuo apipilta. Kiti teisme apklausti liudytojai įvykio aplinkybių tiksliai neprisiminė, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jie buvo nurodę, kad girdėjo, kaip M.

K. įžeidžiančiais žodžiais iÅ¡vadino D. M. ir apipylė jÄ alumi. Teismo nuomone, iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis M. K. vieÅ¡oje vietoje- restorane ,,Chill&Grill“, žmonių akivaizdoje iÅ¡vadindamas D. B. necenzÅ«riniais ir jÄ Ä¯Å¾eidžiančiais žodžiais ,,kurva“, ,,žiurke“, taip pat įžūliu elgesiu- apipildamas jÄ bokalu alaus, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Kaltinamasis M.

K. kitų asmenų akivaizdoje Å¡iurkščiai pažemino, paniekino nukentėjusiÄ jÄ ir Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d.Be to, teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ nustatė, kad M. K. buvo kaltinamas taip pat tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ apie 20 val. sugrįžęs į minėtÄ barÄ , suduodamas kumščiu kelis smÅ«gius Å . Z. į galvos sritį, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Aplinkybės, kad kaltinamasis M. K. bÅ«tų smÅ«giavęs Å . Z., nepatvirtino nei pati nukentėjusioji D. B., nei liudytojas Å . Z., nei kiti liudytojai, todėl Å¡i aplinkybė Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo.             Kaltinamasis M. K. kaltas ir baustinas. Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Å io straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.Teismas, spręsdamas bausmės kaltinamajam M. K. klausimÄ , vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. K. padarė vienÄ tyčinį baigtÄ nesunkų nusikaltinÄ , kaltu neprisipažino, anksčiau teistas du kartus, Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (b. l. 56-83), niekur nedirbo, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 84, 85) ir jokių legalių pajamų neturėjo, VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 88), VÅ¡Ä® Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre lankėsi 2005-01-06, diagnozė nepatikslinta (b. l. 90, 91), pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 93TPK-944, M.

K. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 88).              Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu aptariamÄ nusikaltimÄ M. K. padarė per 2014-08-21 teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės laikÄ , ankstesniais teismų nuosprendžiais jam paskirtų bausmių vykdymo laikas buvo kelis kartus atidėtas, teismams pasitikinti M. K., tačiau jis Å¡io teismų pasitikėjimo nepateisino, toliau daro nusikalstamas veikas, kas rodo, kad M.

K. teigiamų iÅ¡vadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismo nuomone, Å¡iuo nuosprendžiu aptariama M. K. nusikalstama veika yra neatsitiktinio pobÅ«džio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamÄ jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 str. 2 d.), jam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti skirtina vienintelė BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė-terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.).Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikas, M.

K. atliekant bausmę pagal 2014-08-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.              Kauno apylinkės teisme 2016-01-08 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad advokatas Vytautas Gineika teikia antrinę pagalbÄ M. K. baudžiamojoje byloje Nr.1-2560-311/2015, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 165,94 Eur, kurias praÅ¡o priteisti valstybės naudai (b.l. 163).

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali Å¡ių iÅ¡laidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ kaltu pripažinto kaltinamojo, tačiau nagrinėjamu atveju minėtų iÅ¡laidų priteisti nėra pagrindo.

Gynėjas buvo paskirtas, kadangi kaltinamasis M. K. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, todėl gynėjo dalyvavimas buvo privalomas (Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 7 p.). Pažymėtina ir tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai Å¡ias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbÄ â€œ.

Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Å iuo atveju iÅ¡laidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iÅ¡ kaltinamųjų gali bÅ«ti laikomas ribojančiu kaltinamųjų galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d., n u s p r e n d ž i a :

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmę subendrinti 2014-08-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę –laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams bei 16 (Å¡eÅ¡iolikos) MGL, t.y. 602,56 ? (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų dviejų eurų 56 euro centų) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmės, atliktos pagal 2014-08-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendį, laikÄ .Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų iÅ¡laidų advokato darbui apmokėti iÅ¡ M. K. nepriteisti. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos) gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                            Rimantas Grigas