2022-06-15 Nr. AB-16184-3-61-3-00452-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2780-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00452-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. (M. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 22S56276 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra kilęs iš (duomenys neskelbtini). Jis iš kilmės valstybės išvyko, nes (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenori grįžti į kilmės šalį ir dėl to, kad jo kilmės šalyje nėra perspektyvų. Pareiškėjas nurodė jokiai partijai ar judėjimui nepriklausęs, niekada nepatyręs priespaudos dėl religijos, nebuvęs persekiojamas dėl savo pažiūrų.

3. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

4. Pareiškėjas nesutinka su ginčijamo Sprendimo argumentais, kad nėra pagrindo jam suteikti pabėgėlio statuso pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas apklausos Migracijos departamente metu nurodė išvykimo iš kilmės valstybės priežastis – diskriminaciją ir grasinimus dėl šeimų turto tradicijų ir papročių kilmės šalyje. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, kad (duomenys neskelbtini), todėl kyla reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad jis negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, pareiškėjo manymu, nepaneigia potencialios grėsmės. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

5. Atsakovas ginčijamame Sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, susijusių su išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti. Prieglobsčio prašytojas akcentuoja, kad valstybės sieną kirto siekdamas pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

6. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad jis prašė atsakovo užtikrinti tiesioginį ir betarpišką jo išklausymą, nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas, tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Migracijos departamentas nurodė, kad jis, įvertinęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, nusprendė nesuteikti pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pasakojimas dėl kilmės valstybėje kylančios grėsmės nepatvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Įvertinęs pasakojimą apie priežastis, lėmusias išvykimą iš kilmės valstybės, atsakovas nustatė, kad pasakojimas neinformatyvus, nenuoseklus, neparemtas objektyviais įrodymais, tam tikri epizodai akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio. Atsakinėdamas į klausimus, pareiškėjas vengė tikslių, konkrečių atsakymų, jie buvo bendro pobūdžio, o pasakodamas apie užpuolimą, jis teikė abstrakčią, nedetalią informaciją, negalėjo tiksliai įvardinti grasinusio asmens. Taigi pasakojimas apie patiriamus grasinimus ir baimę savaime nesąlygojo pabėgėlio statuso suteikimo. Be to, persekiotojai (duomenys neskelbtini) nėra valstybinis subjektas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti apsaugos nuo tariamo persekiojimo, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis.

10. Migracijos departamentas pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie kilmės šalyje kilusias problemas nėra patikimas, o kitų įrodymų, patvirtinančių jo nurodytų aplinkybių tikrumą, jis nepateikė. Taigi tiek prieglobsčio prašytojo istorijos tikrumas, tiek deklaruojami išvykimo iš kilmės valstybės tikrieji tikslai atsakovui kėlė pagrįstų abejonių.

11. Atsakovas tyrimo metu nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, taip pat nenustatė, jog gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Dėl to atsakovas konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta tariamo persekiotojo, todėl pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikyta visiškai pagrįsta.

12. Atlikus tyrimą, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, o atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

13. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui buvo taikoma 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis, nes į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Atsakovo manymu, tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

14. Atsakovas draudimo atvykti laikotarpį nustatė atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neturi ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatyta draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo M. L. skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 5 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai surašė raštą „Registraciją patvirtinantis lapas Nr. V-108“, kuriame nurodyta, kad 2021 m. liepos 7 d. pareiškėjas užregistruotas pagal Užsieniečių registravimo ar registraciją patvirtinančio dokumento išdavimo tvarkos aprašą. 2021 m. rugpjūčio 17 d. užregistruotas prieglobsčio prašymas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad jis atvyko į Lietuvos Respubliką dėl (duomenys neskelbtini).

17. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro tyrimų skyrius 2022 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą „Dėl sulaikymo“ Nr. 48-74, kuriuo nusprendė, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai bei žmonių sveikatai. Nustatyta, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais dalyvavo Užsieniečių registracijos centre kilusiose riaušėse, kuriose reiškė nepasitenkinimą, grasino sulaužyti užtvarus bei susidoroti su centro pareigūnais, nevykdė jų teisėtų nurodymų nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pažeisdamas viešąją tvarką, įžeisdamas žmonių garbę bei orumą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą sulaikyti pareiškėją iki 2022 m. gegužės 8 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

18. 2021 m. lapkričio 11 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), jokiai partijai ar judėjimui nepriklauso, priespaudos dėl religijos niekada nepatyrė, dėl pažiūrų persekiojamas nebuvo, nevedęs, artimųjų nebeturi, kalba (duomenys neskelbtini) kalba. Apklausos metu teigė (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas papasakojo, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad prieš jį smurtavo ir grasino galimu susidorojimu. Prieglobsčio prašytojo teigimu, jei būtų namuose, jį taip pat nužudytų. Fermos savininkas, pas kurį jis dirbo, parūpino vizą išvykti iš kilmės šalies į Baltarusiją. Pareiškėjo teigimu, jo tikslas buvo bet kuri Europos šalis. Kadangi Baltarusijoje pareiškėjui nepatiko vietinių požiūris į kitataučius, tai jis nusprendė atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas atsisako grįžti į kilmės valstybę, nes joje nėra perspektyvų.

19. Teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus ir pripažino, jog jie negali būti laikomi patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Esminiu argumentu, dėl kurio kilmės valstybėje jis galimai patirs persekiojimą, yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tik bendrais bruožais grindžia savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės. Jo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviomis prielaidomis dėl galimo persekiojimo, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovas nepripažino pareiškėjo pasakojimo patikimu įrodymu, nes jame nėra konkrečios informacijos apie realiai gresiantį pavojų, pasakojimas apie galimą susidorojimą dėl (duomenys neskelbtini) buvo bendro pobūdžio, neinformatyvus, nenuoseklus, tam tikri epizodai akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio. Atsakinėdamas į klausimus, pareiškėjas vengė tikslių, konkrečių atsakymų, pasakodamas apie užpuolimą, teikė abstrakčią, nedetalią informaciją, negalėjo tiksliai įvardinti grasinusio asmens.

20. Teismas sprendė, kad pareiškėjo įvardinta grėsmė būti persekiojamam dėl to, kad (duomenys neskelbtini), neatitinka Konvencijoje nurodytų priežasčių prieglobsčiui suteikti ir nesuderinama su kilmės valstybės informacija. Rinkdamas informaciją apie bendrą situaciją kilmės valstybėje dėl (duomenys neskelbtini), atsakovas nustatė, jog smurtinius veiksmus patiria dalyvaujantieji įstatymų leidžiamojoje valdžioje, vietos institucijų rinkimuose, buvę kandidatais rinkimuose, rinkimų procesų organizatoriai, aktyvistai, turintys didelės reikšmės rengiamuose protestuose – organizatoriai. Pareiškėjas nenurodė priklausęs kokiai nors politinei organizacijai, politine veikla neužsiėmė. Pažymėta ir tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko per Baltarusiją, tačiau joje prieglobsčio nepaprašė, nepagrindė Baltarusijoje jam kilusios grėsmės.

21. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo įvardytas persekiotojai (duomenys neskelbtini) nėra valstybinis subjektas. Dėl to teismas pritarė atsakovo išvadai, kad baimė grįžti į kilmės valstybę yra hipotetinio pobūdžio, o veiksmai, su kuriais jis tariamai gali susidurti grįžęs į kilmės valstybę, nėra individualizuoti (pareiškėjo pasakojimo spragos nepagrindžia grėsmės realumo). Teismas iš esmės pritarė ir atsakovo argumentams, kad pareiškėjo išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Lietuvą nulėmė ekonominė situacija (duomenys neskelbtini). Siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo Įstatymo 86 straipsnio prasme. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neįrodė, kad tarp jo padėties ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso.

22. Atsižvelgęs į Migracijos departamento surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat pareiškėjui neįrodžius jam kylančios dėl individualių aplinkybių grėsmės, įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas be kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės ir išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, teismas pripažino, kad nėra ir pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Dėl to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga.

23. Teismas pažymėjo, kad pagal byloje pateiktą medžiagą nepatvirtinama, jog (duomenys neskelbtini) nesaugu gyventi. Situacija pareiškėjo kilmės valstybėje savaime nesudaro teisinio pagrindo suteikti jam papildomą apsaugą. Tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjui dėl jo individualių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilusi padidinta grėsmė patirti beatodairiško smurto veiksmus.

24. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo situaciją, rėmėsi naujausia (duomenys neskelbtini) bei kitų tarptautinių organizacijų pateikta informacija dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose. Dėl to atsakovo medžiaga buvo pakankama pareiškėjo prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje. Pats pareiškėjas nepaneigė šių išvadų jokiais argumentais ar įrodymais.

25. Teismas pripažino pagrįstu Migracijos departamento sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, taip pat pritarė atsakovo išvadai taikyti pareiškėjui maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką ir laikė tai proporcinga ir adekvačia priemone padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų draudimo terminą (2022 m. vasario 9 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centro tyrimų skyrius priėmė sprendimą dėl pareiškėjo sulaikymo, kuriuo nusprendė, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai bei žmonių sveikatai; Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. vasario 10 d. sprendimu nusprendė sulaikyti pareiškėją iki 2022 m. gegužės 8 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje). Įvertinęs, kad pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, tai atsakovas pagrįstai nusprendė įvesti įspėjimą apie draudimą jam atvykti.

III. 26. Pareiškėjas M. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti jo bei vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

27. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos reikalavimų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktuose. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Ši valstybės kilmės informacija sutampa su pareiškėjo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais bei patvirtina, kad pareiškėjas gali būti persekiojamas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini), labai tikėtina, kad pareiškėjas patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, keliantį grėsmė jo gyvybei ir sveikatai.

28. Kilmės šalies informacija patvirtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės kontekste. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), todėl gali būti persekiojamas (duomenys neskelbtini), jam kyla pavojus prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

29. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardijamos, kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Atsakovas neatliko jokios informacijos, susijusios su ekonomine šalies padėtimi, paieškos ir vertinimo, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.

30. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti pareiškėjui draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

31. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovas nurodo, kad jis, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste ir konstatavo, kad jo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, lėmusias jo išvykimą iš kilmės valstybės (duomenys neskelbtini) nebuvo informatyvus, nuoseklus, neparemtas objektyviais įrodymais, tam tikri pasakojimo epizodai yra akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio; atsakinėdamas į klausimus, pareiškėjas vengė tikslių, konkrečių atsakymų, neretai jo atsakymai buvo bendro pobūdžio. Pasak prieglobsčio prašytojo, (duomenys neskelbtini). Be to, tariamas persekiotojai (duomenys neskelbtini) nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti asmeniui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Taigi pagrįstai nebuvo nustatyta pareiškėjo atitiktis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

33. Tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Dėl to nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

34. Prieglobsčio prašytojo individualios savybės ir tai, kad kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, taip pat tai, kad nenustatyta individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitiko ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

35. Migracijos departamento nuomone, ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Be to, pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo aplinkybėmis, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Galiausiai, nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste.

36. Pasisakydamas dėl draudimo atvykti, atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Be to, pareiškėjas neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymųsi. Pareiškėjas iš savo kilmės atvyko į Baltarusiją, tačiau ten nesikreipė dėl prieglobsčio ir neteisėtai kirto sieną, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų užtikrintas tiesioginis jo išklausymas teisme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

38. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir jo atstovė advokatė dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovė teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

V. 39. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

41. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1454-756/2022, kt.).

43. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

44. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

45. Taigi, pagal nurodytas teisės nuostatas vienas iš kriterijų, vertinant prieglobsčio prašytojo statuso nustatymui aktualius duomenis, yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

46. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jis yra persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas nevertino kilmės šalies informacijos, visapusiškai ir objektyviai jos neištyrė pareiškėjui kylančios grėsmės kontekste, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje atsakovo nustatytas aplinkybes ir teismo nurodytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai detalią pareiškėjo apklausą, uždavė patikslinančius klausimus ir sudarė jam sąlygas pateikti papildomus argumentus, paaiškinimus, taip pat įrodymus apie, pareiškėjo manymu, reikšmingas aplinkybes, pasiūlė konkrečiau paaiškinti, atskleisti jo nurodytus teiginius ar aplinkybes. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste ir konstatavo, kad pareiškėjo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo.

48. Kaip nurodyta nutarties 42 punkte, prieglobsčio prašytojo persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Nagrinėjamu atveju įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimą apie priežastis, lėmusias jo išvykimą iš kilmės valstybės (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tariami persekiotojai (duomenys neskelbtini) nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti asmeniui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais).

49. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie jam grėsusį persekiojimą nepripažintas patikinimu įrodymu, nes jis nepasižymėjo informatyvumu, nuoseklumu, tam tikri pasakojimo epizodai buvo akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio. Atsakinėdamas į klausimus, pareiškėjas vengė tikslių, konkrečių atsakymų, gana dažnai apsiribodavo bendro pobūdžio atsakymais. Pasakodamas apie jam kylančią grėsmę, pareiškėjas negalėjo tiksliai įvardinti jam grasinusio asmens, nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Dėl to jo pasakojimo apie patirtus grasinimus ir baimę atsakovas nelaikė savaime sąlygojančiu pabėgėlio statuso jam suteikimą.

50. Atlikęs teisinį surinktos informacijos vertinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su individualiu persekiojimu, iš esmės nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Tiek jo istorijos tikrumas, tiek deklaruojamas išvykimo iš kilmės valstybės tikslas (duomenys neskelbtini) kelia pagrįstų abejonių, juolab kad pats pareiškėjas nurodė, kad jo tikslas patekti į bet kurią Europos sąjungos šalį, jis nori gyventi gerai ir saugiai. Tyrimo metu nebuvo rasta informacijos, pagrindžiančios, jog pareiškėjas buvo persekiojamas (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas nurodė išvykęs iš kilmės šalies į Baltarusiją 2021 m. vasario 16 d., o į Lietuvą atvyko rugpjūčio 3-4 dienomis, tačiau jo įvardytos aplinkybės (duomenys neskelbtini) iš esmės nepagrindė, kodėl jam buvo nesaugu Baltarusijoje ir jis nusprendė atvykti į Lietuvos Respubliką.

51. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo pasakojimas apie kilmės šalyje kilusias problemas pagrįstai nepripažintas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, patvirtinančių jo nurodytų aplinkybių tikrumą, pareiškėjas nepateikė. Nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai neleido identifikuoti tikėtino persekiotojo, jo motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, taigi nebuvo pagrįsta rizikos patirti persekiojimą tikimybė. Nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas patyrė individualų persekiojimą dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų ar toks persekiojimas jam gresia dėl jo nurodytų aplinkybių. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad pareiškėjas nelaikytinas atitinkančiu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

52. Teisėjų kolegija remdamasi tais pačiais pagrindais, nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė arba vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą. Dėl to pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsakovas pagal surinktą informaciją apie kilmės valstybę nustatė, kad (duomenys neskelbtini), todėl vertino, ar pareiškėjo gyvenamojoje vietoje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, dėl kurios asmeniui turėtų būti suteikiama papildomas apsauga. Atsakovo tyrimo metu įvertinta tai, kad (duomenys neskelbtini) rizika patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai ar laisvei yra minimali, o pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) įvyksta itin mažai incidentų, dėl kurių kyla grėsmė žmonių gyvybei. Nepaisant žemo beatodairšiško smurto lygio gyvenamojoje vietoje, nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, galinčių padidinti tokią riziką. Dėl to teismas turėjo pagrindą pritarti atsakovo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

53. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas išsamiai aptaria situaciją kilmės valstybėje dėl (duomenys neskelbtini), taip pat bendros saugumo padėties dėl šalyje vykstančios (duomenys neskelbtini) krizės, tačiau šią informaciją teisėjų kolegija vertina kaip pernelyg bendro pobūdžio, negalinčią patvirtinti konkrečiai pareiškėjui tariamai gresiančio pavojaus. Jokio konkretaus (duomenys neskelbtini) persekiojimo dėl (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nenurodė, taip pat nenurodė ir nepagrindė kokios nors jo gyvybei, laisvei, sveikatai kylančios grėsmės iš (duomenys neskelbtini). Dėl to šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo kitaip vertinti atsakovo ir teismo padarytos išvados.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

55. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, atsakovas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, nebuvo atliktas pabėgėlio ir ekonominio migranto atskyrimas, o tai nulėmė, kad neišsamiai buvo įvertinti prieglobsčio prašymo motyvai. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo teiginius taip pat pripažįsta deklaratyviais ir dėl to nepagrįstais. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tyrimo metu nenustatyta ir duomenų, kad kilmės valstybės valdžia naudoja prieš savo gyventojus ekonominio poveikio priemones. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir savo skunde.

56. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas deklaratyviai nesutinka su tokiais atsakovo Sprendime ir teismo sprendime išdėstytais argumentais, tačiau nenurodo jokių savarankiškų motyvų, dėl kurių jam nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesto į C.SIS II perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos terminas būtų pripažintas neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui ir turėtų būti sutrumpintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.

57. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė