a81a1a3f-4ebe-4353-be50-9f8f159709eb · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-48/2014Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V.

Č. ir J. Č. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1382-798/2012 pagal ieÅ¡kovų V. Č., J. Č. ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, M. M. P., R. P., Lenkijos Respublikos ambasadai, E. M., V. M., V. D., J. J., A. J., J. J. S., S. T., A. E. J., N. M. V., R. P., J. K., G. A., V. S., G. V., I. O. V., R. B., A. B., E. J., A. M., V. G., S. S., I. M., D. V., V. V., L. B., I. Č., S. M., E. M., K.

J.–M., D. J.-M., O. V., D. Å ., B. B., T. B. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pastogės dalies rekonstrukcijos ir paskirties keitimo, tretieji asmenys – I. B., T. B., uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio bÅ«stas“.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai V. Č. ir J. Č. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, M.

M. P., R. P., Lenkijos Respublikos ambasadai, E. M., V. M., V. D., J. J., A. J., J. J. S., S. T., A. E. J., N. M. V., R. P., J. K., G. A., V. S., G. V., I. O. V., R. B., A. B., E. J., A. M., V. G., S. S., I. M., D. V., V. V., L. B., praÅ¡ydami pagal pateiktus prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiÄ pastogės 1789/10000 dalį, jÄ prijungti prie ieÅ¡kovams priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), leisti ieÅ¡kovams vykdyti atidalijamos pastogės dalies atidalijimo (rekonstrukcijos) darbus, leisti ieÅ¡kovams pakeisti atidalijamos pastogės dalies paskirtį iÅ¡ negyvenamosios į gyvenamÄ jÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso butas Nr. 18, esantis 4 aukÅ¡tų daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 4 aukÅ¡te. IeÅ¡kovams taip pat priklauso minėto namo 1789/10000 neįrengtos pastogės dalis. Bendras pastogės plotas yra 555,56 kv. m. IeÅ¡kovams priklausančiÄ dalį sudaro 99,38 kv. m. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , atidalijimo teisė yra absoliuti. BÅ«tina tik suderinti atidalijimo bÅ«dÄ . Bendraturčiams nesutarus, pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas dalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

Nurodė, jog ieÅ¡kovų praÅ¡ymu architektas parengė jiems priklausančios pastogės dalies atidalijimo natÅ«ra prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus. Atidalinti planuojama pastogės dalis, esanti tiesiai virÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančio buto. AtidalintÄ pastogės dalį planuojama sujungti su butu ir taip padidinti ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Parengtas atidalijimo planas niekaip nevaržo kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Ä®gyvendinus atidalijimo planÄ , likę bendraturčiai iÅ¡saugotų teisę netrukdomai naudotis likusia pastogės dalimi.

Nurodė, kad Å¡iuo metu pastogės bÅ«klė yra labai bloga. Ja niekas nesirÅ«pina, daug Å¡iukÅ¡lių, stogas nesulaiko vandens, todėl nukenčia po pastoge esantys butai. Atidalijus iÅ¡ bendrosios bendraturčių nuosavybės ieÅ¡kovams priklausančiÄ pastogės dalį, jos paskirtis bÅ«tų pakeista į gyvenamÄ jÄ , bÅ«tų atlikti rekonstrukcijos darbai. Tokiu bÅ«du bÅ«tų patenkinti ne tik ieÅ¡kovų, bet ir kitų bendraturčių, gyvenančių Å¡ioje laiptinėje, interesai. IeÅ¡kovai teigė, kad dėl atidalijimo jie kreipėsi į visus bendraturčius.

Gautas vienas sutikimas. Vienas iÅ¡ bendraturčių raÅ¡tu pateikė nesutikimÄ . Dauguma ne tik atsisakė pasiraÅ¡yti sutikimÄ , bet net nepateikė savo motyvų. Siekdami iÅ¡naudoti visas galimybes supažindinti pastogės bendraturčius su ketinimais bei iÅ¡siaiÅ¡kinti jų pozicijas atidalijimo, paskirties keitimo ir bÅ«simų darbų klausimais, ieÅ¡kovai organizavo vieÅ¡ojo aptarimo procedÅ«rÄ . IÅ¡ esmės realių pastabų, konkrečiai susijusių su atidalijimu ir galima rekonstrukcija, nė vienas iÅ¡ dalyvavusių neturėjo.

Nurodė, jog siekiant gauti statybos leidimÄ rekonstrukcijos darbams atlikti, ieÅ¡kovams reikalingas daugiabučio bendraturčių sutikimas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 17 d. sprendimu ieÅ¡kovų V. Č. ir J. Č. ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų V. Č. ir J. Č. atsakovui J. K. 1992,71 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, valstybei 205,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovų užsakymu atlikus namo (duomenys neskelbtini), pastogės kadastrinius matavimus, buvo neteisingai paskaičiuotas pastogės bendras plotas.

Pažymėjo, kad pagal Žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastrinio duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 144.1 punktÄ , pastogės bendras plotas suskaičiuotas ne tarp atitvarinių konstrukcijų pavirÅ¡ių, o tarp teorinių ribų, skiriančių aukÅ¡tesnę kaip 1,6 m pastogės dalį nuo žemesnės dalies. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai ir namo (duomenys neskelbtini), butų 4,6,17,19,24,27 savininkai dalijosi ir pirko bei pardavė tik aukÅ¡tesnės kaip 1,6 m. pastogės dalies ploto (555,56 kv.m.) dalis, o žemesnioji dalis (142,36 kv.m.) liko bendroji dalinė visų namo savininkų nuosavybė, dėl ko Å¡iuo metu nėra galimybės atidalinti ieÅ¡kovams nuosavybes teise priklausantį pastogės 1789/10000 dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kol neatidalinta žemesnioji pastogės dalis.

Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovų pateikto architekto T. B. prieÅ¡projektinio pasiÅ«lymo matyti tik tiek, kad ieÅ¡kovai V. Č. ir J. Č. nori padidinti jiems priklausantį turtÄ , tačiau nedetalizuota, kokiu bÅ«du bus tai atliekama, kaip tai paveiks bendraturčių turtÄ . Kadangi ieÅ¡kovai siekia pakeisti patalpų paskirtį iÅ¡ negyvenamųjų į gyvenamÄ sias, teismas sutiko su atsakovo J. K. teiginiu, kad tai apims nemažus pakeitimus, tokius kaip prisijungimas prie bendros elektros maitinimo, kanalizacijos, vandentiekio bei Å¡ildymo sistemos.

Tačiau ieÅ¡kovai nepateikė duomenų, jog atliekami rekonstrukcijos darbai nepakenks namo kokybei bei nepažeis kitų bendraturčių teisių. Be to, kaip matyti iÅ¡ projektinio pasiÅ«lymo, ieÅ¡kovams atlikus rekonstrukcijos darbus, bÅ«tų panaikinta galimybė pakliÅ«ti į dalį bendros palėpės. Atkreipė dėmesį, kad nors ieÅ¡kovai pateikė Komplekso Nr. 12/467 laiptinės įrengimo projektÄ , kurio tikslas - suprojektuoti papildomus laiptų marÅ¡us, kurie garantuotų patekimÄ Ä¯ pastogės patalpas, tačiau nei projektuose, nei byloje esančiame ieÅ¡kovų 2011 m. gruodžio 31 d. paaiÅ¡kinamojo projektinių pasiÅ«lymų raÅ¡te nėra pateikiami jokie tokios siÅ«lomos laiptinės projektiniai-techniniai brėžiniai, nedetalizuoti visi esminiai techniniai ir kiti sprendiniai, nenurodyta, kaip bus sprendžiamas vandens tiekimas į palėpę ir nuotekų Å¡alinimas, elektros galios klausimas, nors 2011 m. gruodžio 31 d. raÅ¡te nurodyta, jog planuojamas elektrinis Å¡ildymas.

Teismas sutiko su atsakovo V. S., atestuoto statinio projekto ir statinio ekspertizės vadovo visoms statinių grupėms, argumentais, kad papildomos laiptinės įrengimo projektiniai pasiūlymai neatitinka statybos norminių aktų reikalavimų. Papildomos laiptinės įrengimo statybos darbai (esamų gelžbetoninių perdangų ardymas, naujų norminio ugniaatsparumo laiptinės sienų statymas ir kt.), teismo teigimu, priklauso ne paprastojo, o kapitalinio remonto statybos rūšiai, juos galima atlikti tik iškeldinus gyventojus į kitus būstus, nes Saugos ir sveikatos statyboje taisyklės, patvirtintos LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. 346 (taisyklių 19 p.) draudžia atlikti tokius darbus neiÅ¡keldinus gyventojų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pastogėje numatytos statyti laiptinės naujos sienos (projektiniuose pasiÅ«lymuose vadinamos gipsokartoninėmis pertvaromis) neatitinka Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių, STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“, patvirtintų PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2011m. vasario 22 d. įsakymu Nr.1-64, 6 punkto. Pažymėjo, kad prieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose iÅ¡ viso nenumatyta nedegi laiptinės perdanga, todėl kilus gaisrui, nuodėguliai kristų į laiptinę ir užkirstų keliÄ gyventojų evakuacijai.

Be to, ieÅ¡kovo praÅ¡omoje atidalyti pastogės dalyje yra sumontuotas magistralinis namo centrinio Å¡ildymo vamzdynas, o į numatytÄ Ä¯rengti gyvenamųjų patalpų erdvę patenka magistralinio vamzdyno kompensatorinė kilpa, kuri turėtų bÅ«ti perkelta į kitÄ vietÄ . Pastogės dalis, kurioje sumontuotas centrinės Å¡ildymo magistralinis vamzdynas, yra žemesnė kaip 1,6 m. ir yra bendroji dalinė visų namo savininkų nuosavybė, ieÅ¡kovai Å¡io vamzdyno negalėtų rekonstruoti. Vadinasi, jiems tektų statyti naujas iÅ¡orines įrengiamų patalpų sienas, atitrauktas nuo namo iÅ¡orinių sienų ir tokiu atveju centrinio Å¡ildymo magistralinis vamzdynas atsidurtų nepraeinamame tunelyje, o jo remontas bÅ«tų sunkiai įmanomas ir brangus.

Jei bÅ«tų atsisakyta laiptinių į palėpes patalpas ir ieÅ¡kovai įsirengtų patalpas pagal prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus, butų ir kitų patalpų savininkai į ieÅ¡kovo patalpomis užblokuotÄ pastogės dalį, kurios plotas bÅ«tų apie 220 kv. m., patekti iÅ¡ viso nebegalėtų ir ji taptų bevertė, tokiu bÅ«du, anot teismo, bÅ«tų pažeista CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog atidalyti siÅ«loma dalis atitinka esminius statinio reikalavimus, nustatytus LR Statybų įstatymo 4 straipsnyje.

Teismo vertinimu, iÅ¡ pateiktų dokumentų (projektų) neaiÅ¡ku, ar iÅ¡spręsti gaisrinės saugos, inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, Å¡ildymo sistemų naudojimo klausimai, taip pat ar siekiami atlikti rekonstrukcijos darbai atitiks sveikatos ir saugos statybose reikalavimus. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovų V. Č. ir J. Č. ieÅ¡kinį teismas atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai V. Č. ir J. Č. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimÄ ir tenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovų visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas apeliantų atskirus reikalavimus vertina bendrai, prilygina juos vientisam nuosavybės teisės realizavimui ir iÅ¡imtinai sieja jį su statybos darbų įgyvendinimo sÄ lygomis. Tačiau, apeliantų nuomone, atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyvendinama savarankiÅ¡kai. Tuo tarpu teisė atlikti apeliantams priklausančios dalies rekonstrukcijÄ , taip pat patalpų paskirties keitimas yra susiję su disponavimu nekilnojamuoju daiktu.

Todėl pirmosios instancijos teismas, atskirai neanalizuodamas apeliantų siekiamų įgyvendinti kiekvienos teisės turinio ir pagrįstumo, priėmė nepagrįstÄ nemotyvuotÄ sprendimÄ . Anot apeliantų, jų pateikti prieÅ¡projektiniai (projektiniai) pasiÅ«lymai bendrabučiams laikytini pakankamais įrodymais, patvirtinančiais, jog atsakovų teisės nebus pažeidžiamos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantai privalėjo pateikti projektinius-techninius brėžinius, nurodyti, kaip bus sprendžiamas vandens tiekimas į palėpę ir nuotekų Å¡alinimas, elektros galios klausimas, Å¡ildymo sistemos modifikavimas, taip pat neobjektyviai įvertino siekiamų atlikti rekonstrukcijos darbų apimtį ir pobÅ«dį, todėl klaidingai sprendė, jog apeliantų siÅ«loma atidalinti dalis pagal pateiktus dokumentus neatitiks esminio statinio reikalavimų (Statybos įstatymo 4 str.).

Sprendime nenurodomi teisės aktai, kuriais grindžiamas reikalavimas pateikti bendraturčiams/teismui gaisrinės saugos, inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, Å¡ildymo sistemų naudojimo klausimų iÅ¡sprendimÄ . Sprendime nenurodoma, kokias įrodymais vadovaujantis buvo nustatyta, jog apeliantų siekiami atlikti darbai neatitiktų jiems keliamų statybos techninių reikalavimų ar kaip nors pakenktų bendroms namo techninėms/inžinerinėms sistemoms. Be to, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog kitų pastogės savininkų teisės bÅ«tų kažkaip pažeistos nei taikant siÅ«lomÄ atidalijimo bÅ«dÄ , nei rekonstruojant patalpas, nei keičiant jų paskirtį.Teismo iÅ¡vada dėl pastogės bendro ploto yra klaidinga ir prieÅ¡taraujanti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniui, CK 4.262 straipsniui.Teismas nepagrįstai sprendė, jog dalinės nuosavybės savininkai negali atsidalinti sau priklausančios dalies, kol neatidalinta žemesnioji pastogės dalis.

Anot apeliantų, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, pastogės bendraturčiai negali įgyvendinti aptartinų nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris apskritai nėra registruotinas. Likusi ginčo objekto, t. y. 142,6 kv. m. ploto patalpa, nėra Nekilnojamojo turto registro objektas, todėl inventorizuoti jÄ ir atsidalyti pagal CK 4.80 straipsnį namo gyventojai galimybių niekada neturėjo. Apeliantai pateikė pakankamus įrodymus, patvirtinančius jog siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

Kiti bendraturčiai įstatymų nustatyta tvarka nepateikė kitokio atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės varianto, o taip pat neįrodė, jog siÅ«lomas bÅ«das kažkokiu bÅ«du pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrÄ .Teismas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimÄ nepagrįstai sieja iÅ¡imtinai su bendros teisės į statybÄ Ä¯gyvendinimu. Teismo reikalavimas detalizuoti esminius techninius ir kitus sprendimus yra perteklinis, neatitinka atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo turinio, kadangi siekiama atidalinti „kitos“ paskirties pastogę.

Anot apeliantų, nagrinėjamu atveju bendraturčių valios dėl sutikimo iÅ¡raiÅ¡ka negali priklausyti nuo Å¡ios informacijos pateikimo, nes atidalijimas bet kuriuo atveju gali bÅ«ti įgyvendintas tik vadovaujantis įstatymų, statybos techninių reikalavimų ir kitų teisės imperatyviais reikalavimais. Be to, atidalijimas nėra tapatus (atskiri daiktinės teisės įgyvendinimo bÅ«dai) statybos darbams (Å¡iuo atveju rekonstrukcijai), kurių atlikimui pagal kompetentingų institucijų iÅ¡duotÄ projektinių sÄ lygų sÄ vadÄ turi bÅ«ti parengiami visi architektÅ«riniai, techniniai, inžineriniai ir kt. projektiniai sprendimai.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neleido apeliantams įgyvendinti atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės, nes atidalijimas apima tik darbus, „nekeičiant pačių konstrukcijų elementų, arba pakeičiant jų ne daugiau kaip 10% (skaičiuojant nuo toje konstrukcijoje esamų tokių elementų) į elementus, pagamintus iÅ¡ tokių pat medžiagų ir besiskiriančius ne daugiau kaip 10% savo matmenimis; keičiami pavieniai laiptatakiai, laiptų aikÅ¡telės;“ (Statybų techninis reglamentas „Statinio statybos rÅ«Å¡ys" 1.01.08:2002 VIII skirsnis).

Å iam tikslui pasiekti jokie teisės aktai ar teismų praktika neįpareigoja apeliantų pateikti iÅ¡samesnių projektinių sprendimų.Apeliantai tinkamai informavo bendraturčius apie ketinamus daryti bendrosios nuosavybės daikto pakeitimus. Tuo arpu atsakovai nepagrindė, jog siekiami atlikti darbai pažeistų jų teises ar interesus. Naujai suformuotų patalpų prijungimas prie bendros elektros maitinimo, kanalizacijos, vandentiekio sistemų negali bÅ«ti pagrindu nesutikti atlikti rekonstrukcijÄ , nes juos atliks ne apeliantai, o inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai (Statybos įstatymo 20 str. 6 d.).

Atsakovai nepagrindė, jog prisijungimas prie Å¡ių sistemų kaip nors pablogins jų savybes, sukels neproporcingos žalos likusiai bendrų patalpų daliai ar pakenks bendraturčiams priklausančioms nuosavybės teisėms.Pirmosios instancijos teismas jokiais įrodymais nepagrindė savo iÅ¡vados, jog apeliantų siekis padidinti jiems priklausantį turtÄ yra neaiÅ¡kus, nes neatskleidžiama, kokiu bÅ«du jis bus atliekamas, kaip paveiks bendraturčių turtÄ . Apeliantai viso bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo teismui, jog planuojamiems atlikti darbams nėra bÅ«tinas net statybos leidimas, vykdoma patalpų rekonstrukcija apima tik paprastojo remonto darbus.

Be to, darbų priežiÅ«rÄ , vadovaujantis įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, įgyvendina valstybės institucijos, o rekonstrukcijos darbai atliekami pagal parengtÄ projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ . Taigi, teisės aktuose įtvirtinti atliekamų statybos darbų (patalpų rekonstrukcijos) reikalavimai, o taip pat pareiga laikytis statybos techninių reikalavimų, laikytini pakankamu mechanizmu, užtikrinančiu kitų bendraturčių interesų apsaugÄ .Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktÄ papildomos laiptinės įrengimo projektÄ .

Teismas apeliantams nepagrįstai primeta pareigÄ pateikti iÅ¡samius projektinius-techninius sprendimus dėl papildomos laiptinės įrengimo, nors jie, anot apeliantų, apskritai nėra susiję su namo vėdinimo, elektros, Å¡ilumos ir kitokiais inžineriniais tinklais. Apeliantų nuomone, teismas supainiojo atidalijimo teisės įgyvendinimÄ su patalpų rekonstrukcijos darbais, nes papildomos palėpės įrengimas apskritai nėra sietinas su bet kokia įtaka bendrojo naudojimo sistemoms (vandens, Å¡ildymo, inžinerinių, elektros ir kitų tinklų).

Pateiktuose projektiniuose pasiÅ«lymuose aiÅ¡kiai nurodoma, jog jokie inžineriniai tinklai nebus keičiami.Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog „papildomos palėpės įrengimo statybos darbai... priklauso ne paprastojo, o kapitalinio remonto statybos rÅ«Å¡iai, kuriuos galima atlikti tiktai iÅ¡keldinus gyventojus į kitus bÅ«stus“. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, vadovaudamasis vieno iÅ¡ atsakovų V. S. nuomone, tačiau, apeliantų vertinimu, ji negali bÅ«ti vertinama kaip objektyvi ir pagrįsta specialisto iÅ¡vada, nes Å¡is asmuo yra suinteresuota proceso Å¡alis ir nebuvo kviesta į bylÄ kaip ekspertas.

Net ir paaiÅ¡kėjus, jog papildomos laiptinės įrengimui bÅ«tų reikalinga atlikti statybos darbus, kurie prilyginami kapitaliniam remontui, ir atsiradus reikalavimui gauti statybos leidimÄ , Å¡is įpareigojimas bÅ«tų privalomas apeliantams įgyvendinti. Tokiu atveju darbai negalėtų bÅ«ti pradėti be statybos leidimo gavimo ir atitinkamų sÄ lygų iÅ¡pildymo, o Å¡iÄ tvarkÄ užtikrina ir darbų vykdymÄ kontroliuoja atitinkamos valstybinės institucijos.Teismas nepasisakė dėl prieÅ¡prieÅ¡inės bendraturčių pareigos kooperuotis ir siekti interesų pusiausvyros nevykdymo.

Atsakovų atsisakymas duoti sutikimÄ nebuvo protingai argumentuotas, todėl negali užkirsti kelio sÄ Å¾iningo savininko nuosavybės teisių įgyvendinimui. Pastogės dalies paskirties pakeitimas nepakeičia naudojimosi likusiais bendrosios nuosavybės objektais sÄ lygų, todėl paskirties pakeitimas neturi įtakos kitų bendraturčių interesams ir nepažeidžia jų teisių. Priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra nepagrįstai didelė, neatitinkanti CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pažymi, kad susipažinimas su byla, teisinių konsultacijų suteikimas, gynybos strategijos aptarimas su klientu ir pasiruoÅ¡imas Parengiamajam posėdžiui nėra įtrauki į rekomenduojamų priteistinų užmokesčio už advokato teisines paslaugas sÄ raÅ¡Ä . Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovas E. J. praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovai, siekdami įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę atidalinti savo pastogės dalį, turėjo pateikti tinkamÄ projektinį pasiÅ«lymÄ , tokį, kaip jis apibÅ«dinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte.IeÅ¡kovai, projektuodami atidalinti ne visÄ , o tik dalį jiems priklausančios pastogės ir pakeisti jos paskirtį, iki galo neiÅ¡sprendė atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės klausimo, neatsižvelgė į kitų bendraturčių interesus, nes iÅ¡ esmės su kitais bendraturčiais Å¡io klausimo nei ieÅ¡kovai, nei jų atstovai nederino.IeÅ¡kovai pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nors dėl jų nuosavybės atidalijimo į atsakovÄ nei raÅ¡tu, nei žodžiu nesikreipė.

Atsakovas apie ieÅ¡kovų siekius atidalinti pastogės dalį sužinojo tik gavęs iÅ¡ teismo ieÅ¡kinį.Bendraturčių sutikimus turi pasiraÅ¡yti kiekvienas iÅ¡ bendraturčių, nes tik pats asmuo gali perleisti jam nuosavybės teise priklausančiÄ palėpės dalį. Daugumai bendraturčių palėpės atidalijimo projektiniai pasiÅ«lymai nebuvo pateikti, apie projekto aptarimus bendraturčių susirinkimuose atsakovui nebuvo praneÅ¡ta.IeÅ¡kovai nepateikė atsakovams garantijų, kad pakeitus palėpės patalpų paskirtį į gyvenamÄ sias, bendraturčiai nekliudomai galės naudotis namo centrinio Å¡ildymo paskirstymo vamzdynais, o iÅ¡ardžius gelžbetonines perdangas naujiems laiptams ieÅ¡kovų bute įrengti, neįvyks konstrukcijos griÅ«tis ir nebus sugadintas atsakovų turtas.

Kadangi palėpės rekonstrukcija ir laiptų statyba sudaro nepatogumus kitiems bendraturčiams, ieÅ¡kovai turėjo susitarti su kitais bendraturčiais dėl konkrečių statybos darbų, terminų, užtikrinti, kad rekonstrukcijos darbai bus vykdomi, nepažeidžiant Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų, ir nepadarys žalos kitiems bendraturčiams, tačiau ieÅ¡kovai to nepadarė. Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovai R. P., G. A., V. S., I. O. V., O. V., A. B., M.

M. P., E. M., V. D., J. J., S. T., A. E. J., N. M. V., J. J. S. praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pagal kasacinio teismo praktikÄ , atidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti suformavimo bÅ«dÄ (2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

Apeliantai pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 107,28 kv. m. pastogės plotÄ , kur jos aukÅ¡tis didesnis kaip 1,6 m. IeÅ¡kiniu apeliantai prašė jam atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės 99,38 kv. m. pastogės plotÄ , tačiau Å¡io ploto ribos teismui pateiktuose dokumentuose nenurodytos.Apeliantams atidalinus pastogės dalį ir joje įrengus gyvenamÄ sias patalpas, bendraturčiams bÅ«tų padaryta neproporcinga žala, nes bÅ«tų užblokuotas patekimas į pastogės dalį, be to, apeliantai nedavė jokių garantijų namo bendraturčiams, kad jiems bus kompensuota dėl atliekamos rekonstrukcijos patirta žala, neprisiėmė įsipareigojimų savo lėšomis suremontuoti butų ir laiptinių apdailos, kuri bÅ«tų sugadinta atliekant rekonstrukcijos darbus.Ä®rengiant papildomÄ laiptinę į palėpę, namo savininkams bÅ«tų taip pat padaryta neproporcinga žala, nes gyventojai turėtų bÅ«ti laikinai iÅ¡keldinti iÅ¡ savo butų.Skirtingai, nei teigia apeliantai, įrengiant patalpas pastogėje bÅ«tų atliekami ne tik Å¡ie darbai: keičiama stogo danga, sumontuoti tÅ«riniai ir „Velux“ tipo stoglangiai.

Anot atsakovų, apeliantai turėtų iÅ¡ardyti visas stogÄ laikančias konstrukcijas, iÅ¡ardyti dalį kapitalinių sienų, demontuoti dalį pastogės perdengimo gelžbetoninių plokščių, permontuoti dalį namo centrinio Å¡ildymo sistemos magistralinio vamzdyno, pakloti naujÄ elektros kabelį nuo rÅ«syje esančios elektros skydinės.IeÅ¡kovų pateiktuose prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose deklaruojama, kad visi rekonstrukcijos darbai bus atliekami griežtai laikantis visų statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų, tačiau prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų brėžiniuose matyti Å¡iurkÅ¡tÅ«s stogo laikančių konstrukcijų stiprumo ir stabilumo, papildomos laiptinės įrengimo gaisrinės saugos ir žmonių saugos reikalavimų, numatytų teisės aktuose, pažeidimai.PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantai, dalis butų savininkų apeliantų kontaktų neturėjo ir apie jų ketinimus atidalinti pastogės dalį bei atlikti rekonstrukcijos darbus sužinojo tik gavę kvietimus į teismÄ .

Taigi, prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų vieÅ¡ieji aptarimai buvo organizuoti blogai, juose dalyvavo tik mažuma namo savininkų, todėl susirinkimų protokolai juridinės galios neturi. Atsiliepimu į apeliantų apeliacinį skundÄ atsakovė L. B. praÅ¡o skundo netenkinti ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Apeliantai nepagrįstai teigia, kad žemesnės, kaip 1,6 m, pastogės dalies plotas neskaičiuotinas, neregistruotinas ir negali bÅ«ti valdomas bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise.PrieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose apeliantas praÅ¡o teismo atidalinti 126,29 kv. m. pastogės plotÄ , iÅ¡ jo 99,38 kv. m. pastogės aukÅ¡tesnėje kaip 1,6 m dalyje ir 26,91 kv. m.

žemesnėje kaip 1,6 m pastogės dalyje. Å io ploto ribos nurodytos, tačiau apeliantas į 26,91 kv. m. plotÄ jokių teisių neturi.Atidalijus ieÅ¡kovams priklausančiÄ palėpės dalį, bÅ«tų užkirstas kelias patekti į kitÄ palėpės dalį ir ja naudotis pagal paskirtį. Tačiau apeliantai jokių garantijų bendrasavininkams dėl atsirasiančios žalos nedavė.Apeliantų pasiÅ«lytas naujos laiptinės įrengimo prieÅ¡projektinis pasiÅ«lymas pažeidžia poįstatyminių aktų reikalavimus, be to, atliekant laiptinės įrengimo darbus, gyventojai turėtų laikinai (maždaug mėnesiui) iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamųjų vietų, taigi jie patirtų neproporcingÄ Å¾alÄ .Apeliantai, ieÅ¡kinyje nurodo, kad įrengiant pastogėje patalpas, bÅ«tų atliekami tik konkretÅ«s darbai: keičiama stogo danga, sumontuoti tÅ«riniai ir „Velux“ tipo stoglangiai.

Tačiau, atsakovės teigimu, apeliantai turės atlikti sudėtingesnius darbus, apie kuriuos teismo tikslingai neinformuoja.Anot atsakovės, pastogės priepÅ¡rojektinių pasiÅ«lymų brėžiniuose užprogramuoti stogÄ laikančių konstrukcijų stiprumo ir stabilumo, papildomos laiptinės įrengimo, gaisrinės žmonių saugos reikalavimų pažeidimai. Nei apeliantai, nei jų įgalioti atstovai dėl sutikimo vykdyti rekonstrukcijos darbus į atsakovę nesikreipė. Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:IeÅ¡kovų užsakymu atlikus namo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, pastogės bendras plotas buvo suskaičiuotas neteisingai, kadangi bendras plotas buvo suskaičiuotas tarp teorinių ribų, skiriančių aukÅ¡tesnę kaip 1,6 m pastogės dalį nuo žemesnės dalies, o ne tarp atitvarinių konstrukcijų. Apeliantai ir namo butų 4, 6, 17, 19, 24, 27 savininkai dalijosi ir pirko bei pardavė tik aukÅ¡tesnės kaip 1,6 m pastogės dalies ploto (555,56 kv. m.) dalis, žemesnioji dalis (142,6 kv. m.) liko bendroji dalinė visų namo savininkų nuosavybė.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡iuo metu nėra galimybės atidalinti ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiÄ pastogės 1789/10000 dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kol neatidalinta žemesnioji pastogės dalis.Jokio pasiÅ«lymo pritarti atidalijimui ar ginčo pastogės padalijimo projektui Vilniaus miesto savivaldybė negavo.IeÅ¡kovai neįrodė, kad pasirinktas atidalinimo bÅ«das bus priimtiniausias ir nepažeis kitų bendraturčių teisių naudotis ginčo patalpomis.IÅ¡ byloje pateiktų pastogės prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų galima nustatyti tik siekiamų atsidalinti patalpų ribas, tačiau Å¡iame projekte nėra pažymėta, kaip bus keičiamos, pertvarkomos pastato konstrukcijos, ar planuojama rekonstrukcija nepažeis statybas reguliuojančių norminių teisės aktų.

Taigi, nepateikus patalpų rekonstrukcijos projekto, negalima įvertinti, ar ieÅ¡kovų siÅ«lymas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.Pagal įstatymÄ reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Todėl ginant teisės į statybÄ Ä¯gyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas, bÅ«tina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį.

IeÅ¡kovų pateiktuose pastogės patalpų atsidalijimo prieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose nėra nurodyta minėta informacija.Apeliantai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktÄ papildomos laiptinės įrengimo projektÄ . Nei projektuose, nei byloje esančiame ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinamajame projektinių pasiÅ«lymų 2011 m. gruodžio 31 d. raÅ¡te nėra pateikiami jokie siÅ«lomos laiptinės projektiniai-techniniai brėžiniai, nedetalizuoti visi esminiai techniniai ir kiti sprendimai, nes nenurodyta, kaip bus sprendžiamas vandens tiekimas į palėpę ir nuotekų Å¡alinimas, elektros galios klausimas.

Apeliantai nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad papildomos palėpės įrengimo statybos darbai „priklauso ne paprastojo, o kapitalinio remonto statybos rūšiai, kuriuos galima atlikti tiktai iškeldinus gyventojus į kitus būstus“. Apeliantai visiškai neatsižvelgia į tai, kad Saugos ir sveikatos statyboje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 19 punktas draudžia atlikti tokius darbus, neiškeldinus gyventojų.

Numatytos statyti pastogėje laiptinės sienos (projektiniuose pasiÅ«lymuose vadinamos gipsokartoninėmis pertvaromis) neatitinka Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64 6 punkto, STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimų, kadangi prieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose iÅ¡ viso nenumatyta nedegi laiptinės perdanga, todėl kilus gaisrui, nuodėguliai kristų į laiptinę ir užkirstų keliÄ gyventojų evakuacijai.Apeliantai nekreipia dėmesio į tai, kad pastogės dalis, kurioje sumontuotas centrinio Å¡ildymo magistralinis vamzdynas, yra žemesnė kaip 1,6 m ir yra bendroji dalinė visų namo savininkų nuosavybė ir ieÅ¡kovai Å¡io vamzdyno negalėtų rekonstruoti.

Todėl jiems tektų statyti naujas iÅ¡orines įrengiamų patalpų sienas, atitrauktas nuo namo iÅ¡orinių sienų ir, tokiu atveju, centrinio Å¡ildymo magistralinis vamzdynas atsidurtų nepraeinamame tunelyje, o jo remontas bÅ«tų sunkiai įmanomas ir brangus. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas J. K. praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti, taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį bendraturtis turi teisę atsidalyti visÄ jam priklausančiÄ dalį, o ne jos dalies dalį“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008).

Tuo tarpu apeliantų praÅ¡omos atidalinti pastogės dalies plotas pagal jų pateiktÄ projektÄ (planÄ ) sudaro mažesnį, nei apeliantams ieÅ¡kinio dienÄ priklausiusį pastogės dalies plotÄ . Be to, Å¡iuo metu apeliantams nuosavybės teise priklauso ne 1789/10000, o 1931/10000 pastogės dalis.Pagal kasacinio teismo praktikÄ , „<...> bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančiÄ dalį, turi įrodyti, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai; kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 ir kt.).

IeÅ¡kovai nepagrįstai siekia perkelti jiems tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ atsakovams. Be to, ieÅ¡kovai minėtų aplinkybių neįrodė.Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovai nevykdė bendradarbiavimo, kooperavimosi ir interesų derinimo pareigos bei neargumentavo atsisakymo dėl siÅ«lomo atidalijimo, rekonstrukcijos darbų bei patalpų paskirties keitimo.Nagrinėjamu atveju ginčijama ne pati ieÅ¡kovų teisė atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, bet jos įgyvendinimo bÅ«das.

Å iuo atveju ieÅ¡kovai nepateikė iÅ¡samaus plano, kad ateityje atliekami darbai, gavus praÅ¡omus leidimus, nepakenks namo kokybei ir nepažeis kitų bendraturčių teisių.Apeliantai klaidina atsakovus ir teismÄ dėl ketinamų atlikti pastogės atidalijimo, sujungiant jÄ su apeliantų butu, darbų priskyrimo paprastojo remonto darbams. Atsižvelgiant į apeliantų nurodytÄ tikslÄ sujungti atidalijamÄ pastogės dalį su jiems priklausančiu butu bei prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus, darytina neabejotina iÅ¡vada, kad bÅ«simi pastogės atidalijimo darbai (sujungiant apeliantams tenkančiÄ pastogės dalį su jiems priklausiančiu butu), negali bÅ«ti laikomi paprastuoju remontu.

Tokie statybos darbai (laikančiosios konstrukcijos demontavimas ar ertmės joje iÅ¡kirtimas) pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriami kapitalinio remonto darbams (žr. Aplinkos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ (su vėlesniais pakeitimais) 10, 12 p.).Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir su tuo susijusių rekonstrukcijos darbų atlikimo klausimai Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti nagrinėjami atskirai.

Vien teisinis pastogės atidalijimas nesukeltų Å¡iuo institutu siekiamų realių teisinių pasekmių, t. y. neatskirtų apeliantams ir likusiems bendraturčiams priklausančių pastogės dalių. Tam, kad bendroji dalinė nuosavybė apeliantų ir kitų bendraturčių atžvilgiu iÅ¡ tiesų pasibaigtų, bÅ«tina atlikti ir atitinkamus faktinius veiksmus, t. y. faktiÅ¡kai atidalinti apeliantams priklausančiÄ pastogės dalį, kas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti įgyvendinama tik atlikus atitinkamus statybos darbus.Apeliaciniame skunde remiamasi nagrinėjamoje byloje netaikytinomis Statybos įstatymo normomis.

Statybos įstatymo 20 straipsnio 6 dalis reglamentuoja visiškai su šia byla nesusijusius teisinius santykius, susiklostančius tarp esamo inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininko ar naudotojo ir siekiančio prie šių tinklų prisijungti naujo vartotojo.Atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir pagrįstos. Teisėjų kolegija konstatuoja:Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. paliktinas nepakeistas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad ieÅ¡kovams V. Č. ir J. Č. priklauso butas Nr. 18, esantis daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (11-12 b. l., 1 t.). IeÅ¡kovams taip pat priklauso ir 1789/10000 pastogės dalis (tai įrodo ieÅ¡kovų prie ieÅ¡kinio pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio banko iÅ¡raÅ¡as (13-14 b. l., 1 t.).Viena iÅ¡ bendraturčio teisių yra teisė reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.), kuriÄ jis gali įgyvendinti bendru sutarimu su kitais bendraturčiais.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendru susitarimu arba, bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo bÅ«do, atidalijimo klausimÄ pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį iÅ¡sprendžia teismas. Esant nesutarimų dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«do (Å¡ie bÅ«dai gali bÅ«ti įvairÅ«s: iÅ¡skiriant bendraturčiams tenkančias dalis natÅ«ra, sutinkant praÅ¡ančiam atidalyti – gauti kompensacijÄ iÅ¡ kitų bendraturčių už jam tenkančiÄ dalį ar be sutikimo vienam ar keliems bendraturčiams priteisiant tokiÄ kompensacijÄ ir kita), vienÄ iÅ¡ atidalijimo bÅ«dų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrÄ turtÄ asmuo, tačiau Å¡is teismui turi įrodyti, kodėl pasirinktas bÅ«das priimtiniausias ir kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje civilinių teisinių santykių subjektams, taip pat ir bendraturčiams valdant, naudojant ir disponuojant nuosavybės teisės objektu (CK 4.75 str. 1 d.), tiek reikalaujant atidalyti iÅ¡ bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.), yra nustatyta pareiga elgtis ir veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus; taip pat teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl atidalijimo, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus, parinkdamas atidalijimo bÅ«dÄ , privalo vadovautis nurodytais principais (CK 1.5 str. 4 d.). (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008).Byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu V. Č. ir J. Č. prašė atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės jiems nuosavybės teise priklausančiÄ pastogės dalį bei leisti vykdyti atidalijamos pastogės dalies rekonstrukcijos darbus, pakeisti pastogės dalies paskirtį iÅ¡ negyvenamosios į gyvenamÄ jÄ . Kaip matyti iÅ¡ procesinių dokumentų, dalis namo butų bendrasavininkų nesutiko su ieÅ¡kovų pasirinktu atidalinimo bÅ«du.

Ginčo dėl to, kad namo pastogė, kaip ir pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams proporcingai jų turimai nuosavybės teisei byloje nėra (CK 4.82 str. 1 d.). Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo bÅ«dÄ , be to, pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį bendraturtis turi teisę atsidalyti visÄ jam priklausančiÄ dalį, o ne jos dalies dalį (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2008 m. liepos 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008). Taip pat pažymima, kad, prieÅ¡ atidalijant bendraturčio dalį, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008), kad atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės metu turi bÅ«ti nustatytos aiÅ¡kios bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės idealios dalys (bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų užsakymu atlikus namo, esančio           (duomenys neskelbtini), pastogės kadastrinius matavimus, buvo neteisingai suskaičiuotas pastogės bendras plotas, dėl ko nėra galimybės atidalinti ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiÄ pastogės 1789/10000 dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, atsižvelgęs į Žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastrinio duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 144 punkto nuostatÄ , pagal kuriÄ skaičiuojant pastato vidaus plotus, neįskaičiuojami plotai pastogėse įrengtų patalpų, kurios žemesnės kaip 1,6 m, plotas (40-42 b. l., 2 t.).Anot apeliantų, tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e užfiksuotiems oficialiems duomenims, kuriuose aiÅ¡kiai nurodoma, kad palėpės bendras plotas yra 555,56 m2, o pagal CK 4.262 straipsnį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomai teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka.Pagal įstatymÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos ir kitokia įranga, o asmenims, įgijusiems nuosavybės teisę į konkrečius butus, atsiranda bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir į bendrojo naudojimo patalpas, ir kiekvieno jų dalis bendrojoje nuosavybėje yra proporcinga nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui; bendrijai perduodama valdyti ir naudoti bendrojo naudojimo patalpos, priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems daugiabučio namo patalpų savininkams (CK 4.82 str. 1 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 str. 1 d., 3 d.;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466).Nagrinėjamu atveju ieškovai, prašydami atidalinti pastogės dalį, vadovaujasi oficialiais nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad bendras pastogės plotas yra 555,56 m2 (13-14 b. l., 1 t.). Iš tiesų nėra pagrindo nesutikti su apeliantų teiginiais dėl nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo, tačiau šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kokiu metodu buvo apskaičiuotas pastogės plotas.

Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 10 punkto nuostatÄ , registre įraÅ¡omi ir saugomi nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenys. Tuo tarpu nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarkÄ reglamentuoja bÅ«tent Žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastrinio duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės“, kurių 144.2.3 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad į pastato vidaus plotus neįskaičiuojami pastogėse įrengtų patalpų, kurios žemesnės kaip 1,6 m, plotai (42 b. l., 2 t.).

Taigi, yra pagrindas manyti, kad nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas pastogės (palėpės) plotas (17 b. l., 1 t.) gali neatitikti faktinio jo ploto. Tuo labiau, iÅ¡ byloje pateiktų namo, esančio Å vitrigailos g. 6, Vilniuje, pastogės patalpų nuotraukų, matyti, jog pastogė yra nevienodo aukščio (trikampio formos), taigi, yra pagrindas manyti, jog į nekilnojamojo turto registre nurodytÄ bendrÄ plotÄ nebuvo įtraukta pastogės patalpų dalis, kuri yra žemesnė kaip 1,6 m.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiu, kad pastogės bendrasavininkai negali įgyvendinti nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris nėra įregistruotas, kad žemesniosios pastogės dalies atidalijimas negalimas, nes tai prieÅ¡tarautų butų ir patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės esmei.

Tokia situacija, kai dalis daugiabučio namo vidaus patalpų (Å¡iuo atveju pastogės), kuri neįtraukta į oficialius registrų duomenis, lieka niekam nepriklausanti, yra negalima, nes bendrasavininkai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo visas namo bendro naudojimo patalpas, o ne jų dalis (tas pats pasakytina ir apie pagrindines namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo mechanines, elektros, sanitarinę – techninę ir kitokiÄ Ä¯rangÄ ). Todėl įvertinus tai, kad nekilnojamojo turto registre yra užfiksuotas pastogės plotas, neįtraukus pastogės dalies, kuri yra žemesnė kaip 1,6 m. aukščio, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pagrįstai sprendė, kad namo (duomenys neskelbtini), butų 4, 6, 17, 19, 24, 27 savininkai dalijosi ir pirko bei pardavė tik aukÅ¡tesnės, kaip 1,6 m pastogės dalies ploto (555,56 m2) dalis, o žemesnioji dalis (142,36 kv. m.) liko bendroji dalinė visų namo savininkų nuosavybė.

Atitinkamai, įvertinus tai, kad pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ bendraturtis turi teisę atsidalyti visÄ jam priklausančiÄ dalį, o ne jos dalies dalį, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pagrįstai sprendė, kad tol, kol neatidalinta žemesnioji pastogės dalis, atidalinti ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiÄ pastogės 1789/10000 dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės Å¡iuo metu nėra galimybės. Taip pat bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad iÅ¡ atnaujintų nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovams priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis palėpėje yra padidėjusi (58-60 b. l., 3 t.).Teisėjų kolegija pažymi, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančiÄ dalį, turi įrodyti, kad jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai; kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005 ir kt.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatÄ rekonstruoti bendraturčiui reiÅ¡kia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimÄ . Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokiÄ , bet tik jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas.

Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl statybos darbus (rekonstrukcijÄ ) inicijuojančio bendraturčio bÅ«simų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymÄ reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – bÅ«simos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiÅ«lymo (tokio, kaip jis apibÅ«dinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – iÅ¡reikÅ¡ti projektuojamo statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjÄ ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali bÅ«ti naudojamas projektavimo sÄ lygoms parengti) pateikimas.

Kasacinis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad, ginant ginčijamÄ teisės į statybÄ Ä¯gyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas, bÅ«tina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiÅ«lymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai V. Č. ir J. Č. neįrodė, jog siūloma atidalyti dalis atitinka esminius statinio reikalavimus, nustatytus Statybų įstatymo 4 straipsnyje, bei pažymėjo, kad iš pateiktų dokumentų (projektų) neaišku, ar išspręsti gaisrinės saugos, inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai, taip pat ar siekiami atlikti rekonstrukcijos darbai atitiks sveikatos ir saugos statybose reikalavimus.Ieškovai apeliaciniu skundu įrodinėja, kad jie pateikė pakankamus įrodymus, patvirtinančius, kad siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

Anot jų, reikalavimas detalizuoti esminius techninius ir kitus sprendimus yra perteklinis, neatitinka atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo turinio, nes yra siekiama atidalinti „kitos“ paskirties pastogę. Be to, ieškovų nuomone, bendraturčių valios dėl sutikimo išraiška negali priklausyti nuo šios informacijos pateikimo, nes atidalijimas bet kuriuo atveju gali būti įgyvendintas tik vadovaujantis įstatymų, statybos techninių reikalavimų ir kitų teisės aktų imperatyviais reikalavimais.

Atidalijimas, pasak ieÅ¡kovų, nėra tapatus (atskiri teisės įgyvendinimo bÅ«dai) statybos darbams (Å¡iuo atveju rekonstrukcijai).Kaip jau minėta, bendrasavininkai gali ginčyti ne teisę atidalinti dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės kaip tokiÄ , bet tik jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas. Taigi, ieÅ¡kovai privalėjo atskleisti atsakovams, kokiu bÅ«du bus realizuotas atidalinimas, t. y. kokie konkrečiai statybos darbai bus vykdomi, rekonstruojant pastogę, kiek laiko bus vykdomi darbai, kokia atskirų statybos darbų paskirtis ir kokį poveikį tokie darbai gali turėti bendrasavininkų teisėms (ar nebus pažeistos jų, kaip bendrasavininkų, teisės), nes, kaip jau minėta, bendrasavininkai sutikimÄ duoda ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti.

Todėl apeliantai privalėjo bendrasavininkams detaliai atskleisti esminius techninius rekonstrukcijos darbų sprendimus, tuo labiau, jei jiems tai yra reikalinga, apsisprendžiant, ar duoti ieÅ¡kovams sutikimÄ atlikti rekonstrukcijos darbus. Å iuo atveju aplinkybė, jog teisė atlikti statybos darbus turi bÅ«ti realizuojama, vadovaujantis įstatymų, statybos techninių reikalavimų ir kitų teisės aktų reikalavimais, reikÅ¡mės negali turėti. IeÅ¡kovai, kaip bÅ«simieji statytojai, turi atskleisti savo ketinimus taip, kad bendrasavininkai galėtų patys apsispręsi ir įvertinti, ar toks ieÅ¡kovų pasiÅ«lymas jiems yra priimtinas ir nesukels jiems neigiamų pasekmių, atitinkamai bendrasavininkams turi bÅ«ti garantuota, kad atliekamų darbų rezultatai atitiks visus įstatyminius reikalavimus, tačiau vien ieÅ¡kovų patikinimo, jog bus laikomasi statybų darbams keliamų reikalavimų, Å¡iuo atveju nepakanka - tai turi atsispindėti ir pačiame pasiÅ«lyme, tuo labiau, jei kiti bendrasavininkai to reikalauja.

Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiu, kad vykdoma patalpų rekonstrukcija apims tik paprastojo remonto darbus.Pagal Statybos įstatymÄ , statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naujÄ , rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamÄ statinį, statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mÅ«rijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo); statinio rekonstravimas – statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis – ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan.); statinio kapitalinis remontas – statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, nekeičiant statinio iÅ¡orės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.); statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sÄ vokÄ â€žeinamasis remontas“) – statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai neremontuojant (13, 15, 18, 20, 21 straipsniai).

Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 10 punkte nustatyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, nekeičiant statinio iÅ¡orės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (iÅ¡skyrus esamų angų užtaisymÄ ), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.Byloje esantys T.

B. prieÅ¡projektinio pasiÅ«lymo brėžiniai (20-21 b. l., 1 t.) leidžia pagrįstai teigti, kad ieÅ¡kovų planuojami atlikti palėpės rekonstrukcijos darbai savo esme negali bÅ«ti laikomai statinio paprastu remontu, nes numatyti griovimo, angos kirtimo darbai. Paminėtina ir tai, kad apeliantai siekia praplėsti jiems nuosavybės teise priklausantį butÄ , prijungdami prie jo atidalintos pastogės dalį ir ketina įrengti papildomus laiptus, jungsiančius butÄ su atidalinta pastogės dalimi. Taigi, teks demontuoti tarp 4 aukÅ¡to ir pastogės esančiÄ perdangÄ , kuri laikoma laikančiÄ ja konstrukcija, arba iÅ¡kirsti ertmę, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡ 4-ame aukÅ¡te esančio apeliantų buto patekti į pastogę.

Be to, iÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, jog per visÄ palėpės ilgį yra iÅ¡sidėsčiusios medinės konstrukcijos, kurių dalį, akivaizdu, reikės nugriauti ar pakeisti kitomis. Tai, kad rekonstrukcijos metu bus pakeista dalies stogo konstrukcija (sutvirtinta naujomis medžiagomis), įrodo ir 2011 m. gruodžio 31 d. paaiÅ¡kinamasis projektinių pasiÅ«lymų raÅ¡tas (33 b. l., 2 t.). Tas pats pasakytina ir apie ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ naujų laiptų į palėpę įrengimÄ , nes įrengiant laiptinę reiktų demontuoti perdangÄ virÅ¡ esamos laiptinės, kad bÅ«tų padarytas naujas praėjimas į palėpės vidų (7 b. l., 2 t.).

Taigi, Å¡iuo atveju yra pagrindas teigti, kad pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ atidalinimo projektÄ bus atliekami bÅ«tent kapitalinio remonto darbai ir tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimÄ bei rekonstrukcijos darbų pobÅ«dį, o ne tik į atsakovo V. S. nuomonę.Teisėjų kolegija pažymi, kad projektinis pasiÅ«lymas bendraturčiams turi bÅ«ti pateiktas, atsižvelgiant į statybos techninio reglamento normatyvų reikalavimus, tačiau įvertinus prieÅ¡projektinius ieÅ¡kovų pasiÅ«lymus, yra pagrindas spręsti, jog Å¡ių reikalavimų nebuvo laikytasi, kÄ iÅ¡ esmės ir pripažino pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieÅ¡kovų siekis pakeisti patalpas iÅ¡ negyvenamųjų į gyvenamÄ sias leidžia pagrįstai manyti, jog rekonstrukcijos darbai apims ir nemažus pakeitimus, susijusius su naujų patalpų prisijungimu prie bendros elektros maitinimo, kanalizacijos, vandentiekio bei Å¡ildymo sistemų. Tačiau ieÅ¡kovų pasiÅ«lyme nėra atskleista, kokiu bÅ«du bus atlikti tokie darbai (kaip palėpės dalyje įrengtos elektros maitinimo, kanalizacijos, vandentiekio bei Å¡ildymo sistemos bus prijungtos prie bendrų namo sistemų), todėl bendrasavininkams nebuvo galimybės nustatyti, ar tokie darbai nepakenks namo kokybei, ar nebus sutrikdyta elektros, vandens, Å¡ilumos tiekimas butams, ar nebus sugadintos inžinerinės sistemos ir pan.

Tuo labiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo praÅ¡omoje atidalyti pastogės dalyje yra sumontuotas magistralinis namo centrinio Å¡ildymo vamzdynas, o į numatytÄ Ä¯rengti gyvenamųjų patalpų erdvę patenka magistralinio vamzdyno kompensatorinė kilpa (39 b. l., 2 t.), kuri turėtų bÅ«ti perkelta į kitÄ vietÄ , kas reikalautų sudėtingo ir brangaus remonto, be to, vamzdyno permontavimas gali turėti įtakos viso namo Å¡ildymo efektyvumui, tačiau Å¡ildymo vamzdyno kompensatorinės kilpos perkėlimo bÅ«das ir priemonės prieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose ir paaiÅ¡kinamajame projektinių pasiÅ«lymų raÅ¡te nėra aptarti.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pastogės dalis, kurioje sumontuotas centrinės šildymo sistemos magistralinis vamzdynas, yra žemesnė kaip 1,6 m ir yra bendroji dalinė visų namo savininkų nuosavybė bei ieškovai šio vamzdyno negalėtų rekonstruoti, todėl jiems tektų statyti naujas išorines įrengimų patalpų sienas, atitrauktas nuo namo išorinių sienų ir tokiu atveju centrinio šildymo magistralinis vamzdynas atsidurtų nepraeinamame tunelyje, o jo remontas būtų sunkiai įmanomas ir brangus.

Å ių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde neneigia. IeÅ¡kovai savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pagal pateiktus projektinius pasiÅ«lymus ir jų paaiÅ¡kinimus bendraturčiams yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nebus keičiamos bendrosios dalinės nuosavybės pastogės Å¡ildymo, elektros instaliacijos, vedinimo, vandentiekio ar kitos sistemos. Teigia, kad naujai suformuotų patalpų prijungimas prie bendros elektros maitinimo, kanalizacijos, vandentiekio sistemų negali bÅ«ti pagrindas nesutikti atlikti rekonstrukcijÄ , nes juos atliks ne apeliantai, o inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai (Statybos įstatymo 20 str. 6 d.).Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga.

Todėl, akivaizdu, kad bendrasavininkai yra suinteresuoti, jog naujai suformuotas patalpas prijungiant prie bendro elektros maitinimo, kanalizacijos, vandentiekio sistemų, nebÅ«tų sugadinta esama įranga, kad nebÅ«tų pažeistos jų, kaip bendro naudojimo įrangos bendrasavininkų, teisės ir interesai, o tokios garantijos turi atsispindėti pasiÅ«lyme, nepriklausomai nuo to, kas vykdys Å¡iuos darbus. Be to, kaip pagrįstai nurodė atsakovas J. K. savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ , Statybos įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje reglamentuojami su Å¡ia byla nesusiję teisiniai santykiai, susiklostę tarp esamo inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininko ar naudotojo ir siekiančio prie Å¡ių tinklų prisijungti naujo vartotojo (žr.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 32 dalis).Pagal apeliantų pateiktÄ Komplekso Nr. 12/467 laiptinės projektÄ , ketinama įrengti papildomÄ laiptinę, kuri sudarytų galimybę patekti į vienÄ iÅ¡ pastogės dalių, kuri bÅ«tų atskirta atidalijus pastogę pagal apeliantų pateiktus prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus. IÅ¡ projekto matyti, kad projektuojama laiptinė užimtų 14,58 kv. m. bendro pastogės ploto. Taigi, yra pagrindas sutikti su atsakovo J. K. teiginiu, kad įrengus tokiÄ laiptinę, bÅ«tų sumažintas atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios pastogės bendras plotas.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantai neįrodė, kad papildomos laiptinės įrengimo projektiniai pasiÅ«lymai atitinka statybos norminių aktų reikalavimus. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te paaiÅ¡kinta, kad „norint pilnai įrengti naujus laiptotakius, reikėtų demontuoti perdangÄ virÅ¡ esamos laiptinės; sumontuoti laikančias metalines sijas – dviejų laiptų maršų ir dviejų laiptų aikÅ¡telių laikymui; pastatyti ir apÅ¡iltinti g/k pertvaras tarp palėpės patalpų ir laiptinės.“ PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d.

įsakymu Nr. 1-64 patvirtintų Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių 12 punkte nustatyta, kad statiniai turi bÅ«ti suprojektuoti ir pastatyti taip, jog kilus gaisrui, laikančiosios konstrukcijos tam tikrÄ laikÄ galėtų iÅ¡laikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias apkrovas; bÅ«tų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dÅ«mų plitimas pastate, gaisro iÅ¡plitimas į gretimus statinius; pastate esantys žmonės galėtų saugiai iÅ¡eiti iÅ¡ jo ar bÅ«tų galima juos iÅ¡gelbėti kitomis priemonėmis“ (86-88 b. l., 2 t.).

Kadangi apeliantai siūlo tarp pastogės patalpų ir laiptinės pastatyti gipsokartonio pertvaras, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog neužtikrinus nedegios laiptinės perdangos sumontavimo, kilus gaisrui, gali kilti reali grėsmė namo gyventojų saugumui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad papildomos laiptinės įrengimo statybos darbus galima atlikti tiktai iškeldinus gyventojus į kitus būstus, nes Saugos ir sveikatos statyboje taisyklės, patvirtintos LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. 346 (taisyklių 19 p.), draudžia atlikti tokius darbus neiÅ¡keldinus gyventojų (85 b. l., 2 t.).Apeliantai teigia, kad reikalavimas iÅ¡keldinti žmones iÅ¡ rekonstruojamo pastato nėra vienintelis gyventojų apsaugos bÅ«das. Pirmosios instancijos teisme cituotame akte tai tik vienas iÅ¡ alternatyvių reikalavimų ir tik esant konkrečioms statybų sÄ lygoms (pvz., naudojant kėlimo kranus), todėl statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte bei statybvietės įrengimo saugos ir sveikatos priemonių plane gali bÅ«ti numatytos kitos apsaugos priemonės – pavyzdžiui, darbų vykdymas tuo metu, kai statiniuose nėra žmonių ir panaÅ¡iai.

Todėl, anot apeliantų, jų siÅ«lomi atlikti darbai negali bÅ«ti atlikti, neiÅ¡kėlus gyventojų. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta apsaugos priemonė – gyventojų iÅ¡keldinimas, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikoma vienintele priemone apsaugoti gyventojus nuo neigiamo darbų poveikio, nes, kaip pagrįstai pastebėjo ieÅ¡kovai, tokiÄ priemonę poįstatyminis aktas numato tuo atveju, kai yra naudojami kėlimo kranai. Å iuo metu vien iÅ¡ pateiktų prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų negalima neabejotinai nuspręsti, jog rekonstrukcijos darbams vykdyti bus bÅ«tina naudoti kėlimo kranus.

Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodoma apsaugos priemonė - darbų vykdymas tuo metu, kai statiniuose nėra žmonių, Å¡iuo atveju vertintina kritiÅ¡kai vien dėl to, kad namo, kuriame ketinama vykdyti rekonstravimo darbus, butai yra apgyvendinti, todėl mažai tikėtina, kad apeliantams pavyktų organizuoti darbų vykdymÄ , kai name (bent virÅ¡utiniame namo aukÅ¡te) iÅ¡ viso nebÅ«tų gyventojų. Be to, namo gyventojai patirtų didelių nepatogumų (darbų vykdymo metu jie neturėtų galimybės bÅ«ti savo gyvenamosiose vietose). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovų pasiÅ«lymuose bei aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nėra detalizuota, kokiu bÅ«du bus užtikrintas ne tik pačių gyventojų, bet ir viso pastato (ypač virÅ¡utinio aukÅ¡to), kitų butų, bendrojo naudojimo objektų saugumas rekonstravimo darbų vykdymo metu.CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta esminė sÄ lyga, kad daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktÄ nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties (pvz., dėl daikto techninės bÅ«klės esminio pablogėjimo, ir pan.), kartu saugomi bendraturčių interesai.Teisėjų kolegija pažymi, kad paaiÅ¡kinamajame projektinių pasiÅ«lymų raÅ¡te (33 b. l., 2 t.) iÅ¡dėstyti teiginiai, kad visi rekonstrukcijos darbai bus atliekami griežtai laikantis visų statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų, statybos darbai nepablogins viso pastato (namo) ar bet kurios jo dalies konstrukcinės ar iÅ¡orinės bÅ«klės, namo gyventojų valdomų bendro naudojimo objektų (laiptinių) bÅ«klės, patekimui į likusiÄ dalį palėpės bus įrengta laiptinė, atitinkanti įstatymų nustatytus reikalavimus tokio pobÅ«džio įėjimui, yra bendro ir deklaratyvaus pobÅ«džio, nedetalizuojantys ir neatspindintys, kokiu bÅ«du tai bus pasiekta.

Apeliantai teigia, kad teisės aktuose įtvirtinti atliekamų statybos darbų (patalpų rekonstrukcijos) reikalavimai, o taip pat pareiga laikytis statybos techninių reikalavimų, laikytini pakankamu mechanizmu, užtikrinančiu kitų bendraturčių interesų apsaugÄ , tačiau, kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, tai nepaneigia ieÅ¡kovų pareigos savo pateikiamuose projektiniuose pasiÅ«lymuose atspindėti Å¡ių reikalavimų laikymÄ si tam, kad bendrasavininkai įsitikintų, jog jų teisės nebus pažeistos.

Kadangi bendrasavininkų sutikimas negali bÅ«ti tapatinamas sutikimui vykdyti rekonstrukcijos darbus apskritai, jie turi iÅ¡reikÅ¡ti pritarimÄ konkretiems statybos darbams, o ieÅ¡kovų pateikti pasiÅ«lymai Å¡iuo aspektu nėra detalizuoti (prieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose iÅ¡ esmės pavaizduota tik siekiamos atidalinti pastogės dalies padėtis, tačiau nedetalizuota, kokiose ribose bus iÅ¡dėstyta atidalijama dalis, nepateikti paskaičiavimai, neatsispindi konkretÅ«s darbai, planuojami atlikti pastogės atidalijimo ir rekonstrukcijos metu, nepateikta suderinimų, kitų duomenų) ir ieÅ¡kovai nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodė, kad jų pasiÅ«lytas atidalijimo bÅ«das nepažeis bendrasavininkių teises ir nebus padaryta neproporcinga žala, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo iÅ¡naudoti visas galimybes, siekdami suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008 ir kt.).Apeliantai teigia, kad jie įvykdė savo pareigÄ derinti interesus su kaimynais, tuo tarpu dalis bendraturčių atsisakė duoti sutikimÄ jų pasiÅ«lytam atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės variantui, nepateikė savo nesutikimo motyvų, neargumentavo prieÅ¡taravimų, kuo pateiktas atidalijimo, rekonstrukcijos ar patalpų paskirties keitimo pasiÅ«lymas pažeidžia jų teises ar interesus.

Pažymi, kad bendraturčiai nepateikė jokių alternatyvių turto atidalijimo variantų, dėl ko pažeidė kooperavimosi ir interesų derinimo pareigÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovai savo procesiniuose dokumentuose aiÅ¡kiai pareiÅ¡kė savo nesutikimo argumentus, paaiÅ¡kino, kokiu aspektu ieÅ¡kovo siÅ«lomas atidalijimas, anot jų, gali pažeisti jų teises ir interesus, o ieÅ¡kovai neįrodė, kad jų siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das atitinka statybos techninio reglamento normatyvų reikalavimus, nepaneigė atsakovų abejonių, kad rekonstrukcijos darbai nepažeis jų interesų, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovų nebendradarbiavimo su ieÅ¡kovais pažeidimo.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovais, kad atsakovai privalėjo pateikti kitokius atidalijimo variantus, nes Å¡iuo atveju bendrasavininkai iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovų siÅ«lomam atlidalijimo variantui (įrengti palėpės dalyje atskiras patalpas), tik reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovų garantijų, jog toks atidalijimas nepažeistų jų interesų. Pasisakant atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės klausimu, svarbu yra tai, kad bÅ«tent bendraturtis, siekdamas atidalinti jam tenkančiÄ dalį, turi įrodyti, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 ir kt.). Taigi, ieÅ¡kovai nepagrįstai siekia perkelti jiems tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ atsakovams. Be to, kaip pažymėta Å¡ioje nutartyje, ieÅ¡kovai neįrodė, kad jų bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das nepažeis kitų bendrasavininkų teisių.Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus apeliantų teiginius, kad atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir rekonstrukcijos darbų atlikimo klausimai Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti nagrinėjami atskirai.

Kaip teisingai nurodo atsakovas J. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ , tam, kad bendroji dalinė nuosavybė apeliantų ir kitų bendraturčių atžvilgiu iÅ¡ tiesų pasibaigtų, bÅ«tina atlikti ir atitinkamus faktinius veiksmus – faktiÅ¡kai atidalinti apeliantams priklausančiÄ pastogės dalį, kas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti įgyvendinama tik atlikus atitinkamus statybos darbus. Taigi, galima teigti, jog bendrasavininkams esminę reikÅ¡mę turi bÅ«tent tai, kokie statybos darbai bus atliekami.

BÅ«tent atskiriems statybos darbams atlikti ketinantis atidalinti savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje savininkai ir privalo gauti sutikimÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiÄ pastogės dalį pagrįstai vertino siekiamų atlikti rekonstrukcijos darbų (atskirų statybos darbų) apimtyje. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo J.

K. pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. 20173 ir sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä (141-143 b. l., 2 t.), priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui J. K. 1992,71 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Apeliantai nesutinka su priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma. Anot jų, ji yra nepagrįstai didelė, neatitinkanti CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Pažymi, kad susipažinimas su byla, teisinių konsultacijų suteikimas, gynybos strategijos aptarimas su klientu ir pasiruoÅ¡imas parengiamajam posėdžiui nėra įtraukti į rekomenduojamų priteistinų užmokesčio už advokato teisines paslaugas iÅ¡laidų sÄ raÅ¡Ä .Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.Teisėjų kolegija sprendžia, kad susipažinimÄ su bylos medžiaga ir gynybos strategijos aptarimÄ su klientu galima prilyginti advokato konsultacijos teikimui, todėl, atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, taip pat į tai, kad advokatas atsakovÄ atstovavo 1:30 val. parengiamajame posėdyje, byla savo esme yra sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių, sprendžia, jog yra pagrindas iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui J.

K. priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. 20173 sumÄ sumažinti iki (Rekomendacijų 2, 8.18, 9 p.) 1000 Lt. Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl ginčo esmės, taigi bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė teisingai.

Pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ sumažinant iki     1000 Lt.

IÅ¡ esmės atmetus ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , jų bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos, tačiau yra pagrindas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovams jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK93 str.).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme savo patirtas iÅ¡laidas pagrindė tik atsakovas J. K., kuris praÅ¡o jam iÅ¡ ieÅ¡kovų V. Č. ir J. Č. priteisti 2000 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų (63-70 b. l., 3 t.).Kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, atsakovas 2000 Lt advokatų kontorai sumokėjo už tokias suteiktas advokato paslaugas:

Č. apeliacinio skundo ir kaimynų (atsakovų) atsiliepimų į apeliacinį skundÄ analizę; atsiliepimų į Č. apeliacinį skundÄ ruoÅ¡imÄ (70 b. l., 3 t.). Pagal Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktÄ , už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ rekomenduojama priteisti 1275 Lt.

Atsižvelgdama į Å¡iÄ aplinkybę, taip pat į byloje sprendžiamų klausimų pobÅ«dį, teisėjų kolegija sprendžia, jog iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui yra pagrindas priteisti 1500 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. (CPK 98 str.) Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:            Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , patikslinant Å¡io sprendimo dalį, kuria iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas, iÅ¡ ieÅ¡kovų V.

Č. ir J. Č. atsakovui J. K. priteistÄ pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ sumažinant iki 1000 Lt (vieno tÅ«kstančio litų).             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų V. Č. ir J. Č. atsakovui J. K. 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.                       Teisėjai                                                                                                                     Danutė MilaÅ¡ienė Gintaras Pečiulis Donatas Å ernas