2019-11-20 Nr. AB-21826-3-61-3-01712-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-96-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01712-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 60.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2832-1062/2018 pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. S. (Č. S.) skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys byloje – J. S. (J. S.), V. S., Z. S. (Z. S.), H. M., I. S., E. S. (E. S.)) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas Č. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1026; 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. 49VĮ-526-(14.49.2.); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjui vykdyti į 0,8818 ha Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmetė ir įpareigojo NŽT spręsti klausimą dėl kompensacijos dydžio skyrimo pareiškėjui už negrąžintiną natūra 0,1377 ha žemės sklypo dalį Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje buvusio savininko A. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje.

Atsakovas NŽT, atstovaujama NŽT Vilniaus skyriaus, 2019 m. lapkričio 7 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2832-1062/2018, kuriuo prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte (sprendimas ar nutartis yra be motyvų), 10 punkte (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį) ir 12 punkte (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) nurodytais pagrindais. Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui pateikti.

ABTĮ 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

ABTĮ nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (159 str. 1 d.). Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (159 str. 2 d.). Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas (158 str. 5 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau, nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009; 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-7-146/2016). Be to, ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesio termino eigos pradžios nustatymas gali skirtis priklausomai nuo pagrindo, nurodyto prašyme dėl proceso atnaujinimo.

Atsakovas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktais, t. y.: tuo, kad sprendimas yra be motyvų, buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį; būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Tais atvejais, kai proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, t. y. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas, minėtos aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-84/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P822-166/2009; 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012; 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-73/2012; 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-33/2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo galutinio teismo procesinio sprendimo paskelbimo (įsiteisėjimo). Pagal ABTĮ 98 straipsnio 3 dalį, teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis buvo priimta bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Ši nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną – 2019 m. sausio 30 d. Atsižvelgiant į tai, paskutinė diena, kada atsakovas galėjo pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, buvo 2019 m. balandžio 30 d. Atsakovas prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2019 m. lapkričio 7 d., t. y. praleidęs ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą jo pateikimo terminą.

Atsakovas prašo atnaujinti praleistą terminą, šį prašymą motyvuoja tuo, kad tik administracinės procedūros eigoje (nukreipus sprendimo vykdymą atitinkamam atkūrimo specialistui) paaiškėjo aplinkybė, kad NŽT ne tik įpareigota spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo, bet yra įpareigota spęsti pagal naujai suformuluotą principą atlyginti rinkos verte. Be to, administracinės procedūros nagrinėjimas užtruko dėl NŽT darbuotojams tenkančio didelio darbo krūvio ir kitų faktorių (specialistų kuruojančių ginčo teritoriją laikinas nedarbingumas, darbuotojų trūkumas).

Dėl atsakovo argumentų, kuriais grindžiamas prašymas atnaujinti praleistą terminą, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).

Atsakovas prašymą atnaujinti praleistą terminą iš esmės grindžia ilga administracine procedūra NŽT bei dideliu darbuotojų darbo krūviu. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymo argumentus, pažymi, kad atsakovo prašyme nurodytos priežastys iš esmės yra susijusios su atsakovo darbo organizavimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo nurodytos priežastys dėl praleisto termino atnaujinimo nelaikytinos svarbiomis, objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo atsakovo valios, todėl prašymas atnaujinti praleistą terminą netenkinamas. Konstatavus kad prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o šis terminas neatnaujinamas, atsakovo prašymą dėl proceso atnaujino administracinėje byloje Nr. A-2832-1062/2018 atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 159 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Netenkinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-2832-1062/2018 paduoti.

Atsisakyti priimti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-2832-1062/2018 ir grąžinti jį atsakovui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius