2023-02-20 Nr. ANB-159-4-06-3-00185-2022-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prašymo Nr. DOK-800/2023

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00185-2022-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. atstovo advokato Justo Sakavičiaus (toliau – ir pareiškėjas) prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-2223-2022, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties,

n u s t a t ė :

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-2223-2022 M. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 526 straipsnio 3 dalį nubaustas 500 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2021 m. liepos 24 d., 14.10 val., parduotuvėje „LIDL“, adresu (duomenys neskelbtini), nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį bei burną, taip nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 (toliau – ir Sprendimas) 2 punkto reikalavimų.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. skundas netenkintas.

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. apeliacinis skundas netenkintas.

Pareiškėjas prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašo:

1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (2021 m. birželio 28 d. redakcija) 3.1.1 papunktis tiek, kiek juo pavesta valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui nustatyti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemones - „įpareigoti vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes“, nenustato asmenų privataus gyvenimo ribojimo ir neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1, 4 dalims, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 8 straipsniui;

2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – LVAT) su prašymu ištirti, ar Sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 2 punktas - „įpareigoti vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes“, nenustato asmenų privataus gyvenimo ribojimo ir neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui bei 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principui;

3) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-2223-2022,

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną M. Š. nutraukti.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Institucija ir žemesniųjų instancijų teismai atitinkamai priėmę skundžiamus nutarimą ir nutartis padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus.

Pažeidė ANK 591 straipsnio 6 punktą, nes administracinio nusižengimo protokolo M. Š. surašymo metu Sprendimas, kurio reikalavimus jis neva pažeidė, jau nebegaliojo. Taip pat grubiai buvo pažeistos ANK 2 straipsnio 3, 4 dalių, 566 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio 1-3 dalių, 591 straipsnio 1 dalies, 641 straipsnio, 652 straipsnio 1 dalies nuostatos. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta pažeidimo esmė neturi teisinio pagrindo. Sprendimo 2 punkte nurodyta „dėvėti kaukes“ (nenurodyta nei kur (ant kūno), nei kaip), nėra nustatyta tokių perteklinių reikalavimų, kurie nurodyti M. Š. surašytame kaltinime - nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį bei burną. Pati svarbiausia aplinkybė, ar M. Š. kažkokiu būdu dėvėjo kaukę ar nedėvėjo, byloje neįrodyta ir nenustatyta. Taip pat nenustatyta, ar kaukės dėvėjimas gali pakenkti M. Š. sveikatos būklei, ar jis tariamo nusižengimo metu nesportavo.

Abu teismai, neatsakydami į skundų argumentus dėl Sprendimo 2 punkte įtvirtinto įpareigojimo dėvėti kaukes ūkinės veiklos nevykdantiems, administracinių paslaugų neteikiantiems asmenims (ne)teisėtumo ir be argumentų atsisakydami dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą, LVAT, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, taip pat M. Š. teisę būti išklausytam (ANK 571 straipsnis).

Bylą nagrinėję teismai, taikydami M. Š. administracinę atsakomybę už Sprendimo 2 punkto reikalavimų pažeidimą, pažeidė iš Konstitucijos kylantį teisės aktų hierarchijos principą, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 1 dalį, nesivadovavo Konstitucija ir įstatymais (Civilinės saugos įstatymo 8 straipsniu, 15 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 28 straipsnio 4 dalies 1-3 punktais, 5 dalimi), Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais, susijusiais su teisės aktų hierarchija, pirmenybę suteikė teisės aktų hierarchijoje žemiausią grandį užimančiam teisės aktui - Sprendimui (jo 2 punkto reikalavimams). Vadovaujantis viešojoje teisėje veikiančiu bendruoju teisinio reguliavimo principu „galima tai, kas leista“ ir iš Konstitucijos kylančiu teisės aktų hierarchijos principu, Civilinės saugos įstatymas draudžia ūkinės veiklos nevykdančius ir administracinių paslaugų neteikiančius asmenis įpareigoti dėvėti kaukes. Dėl įpareigojimo dėvėti kaukę nesilaikymo, kuris valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo priimtas viršijant įgaliojimus (ultra vires), paminėtam asmeniui negali kilti jokia teisinė atsakomybė.

Atsisakytina priimti administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. atstovo advokato J. Sakavičiaus prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Iš prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą matyti, kad pareiškėjas, dėstydamas iš esmės analogiškus žemesniųjų instancijų teismams pateiktuose skunduose nurodytiems argumentus, nesutinka su apylinkės ir apygardos teismų pateiktu aktualių teisės aktų aiškinimu ir taikymu, siekia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas juos traktuotų kitaip bei padarytų kitokias išvadas dėl ANK 526 straipsnio 3 dalies taikymo, nei padarytos skundžiamose nutartyse. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama, esant ne bet kokiam, o tik esminiam materialiosios ar proceso teisės pažeidimui, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Nesutikimas su teismų išvadomis savaime nesudaro administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindo. Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra ekstraordinarinė (išskirtinė) įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-25/2013, 2AT-96-303/2015 ir kt.).

Skundžiamų procesinių sprendimų turinys patvirtina, kad apylinkės teismas, tikrindamas Institucijos nutarimo, o apygardos teismas - ir apylinkės teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, dėl administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. skundų argumentų (be kita ko, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo teisėtumo ir jame nustatytų reikalavimų privalomumo, kreipimosi dėl paminėto teisės akto teisėtumo į Konstitucinį Teismą, LVAT, ANK 526 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties M. Š. veiksmuose buvimo), remdamiesi teisės aktų analize, teismų praktika ir byloje surinktų įrodymų visetu, pateikė aiškius ir išsamius tarpusavyje koreliuojančius motyvus. Žemesniųjų instancijų teismai padarė vieningą išvadą, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, M. Š. padarytas civilinę saugą reglamentuojančiame teisės akte – Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo 2 punkte (nusižengimo padarymo metu galiojusi sprendimo redakcija) – nurodyto įpareigojimo pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį. Tokia žemesniųjų instancijų teismų nutartyse išdėstyta pozicija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuoseklią šiuo aspektu panašaus pobūdžio bylose suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-60-387/2022, 2AT-78-387/2022, 2AT-83-697/2022, 2AT-84-942/2022, 2AT-4-511/2023).

Paminėtoje teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį asmuo atsako už Civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taigi atsakomybė už pirmiau nurodytų teisės norminių aktų pažeidimą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, kyla nepriklausomai nuo to, ar dėl to kilo pavojus, pvz., išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Dėl to administracinei atsakomybei pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį kilti pakanka tik nustatyti faktą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo susidariusios karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, pažeidė pirmiau nurodytus teisės norminius aktus.

Kartu teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš teisės aktų, už kurio nuostatų pažeidimą, esant nustatytiems visiems nusižengimo sudėtį sudarantiems požymiams, taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. V-1563 (be kita ko, už šio Sprendimo 2 punkte įtirtinto įpareigojimo nesilaikymą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-387/2022, 2AT-83-697/2022, 2AT-84-942/2022). Be to, išaiškinta, kad norminio administracinio teisės akto teisėtumo patikrinimas nėra savitikslė procedūra – kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams galima tik esant pagrįstoms abejonėms teisės akto teisėtumu. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo kaip viešojo administravimo subjekto teisė priimti norminius teisės aktus buvo nagrinėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4-602/2016). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Operacijų vadovo sprendimų teisėtumo, todėl kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nėra jokio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-83-697/2022).

Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagal Konstituciją teismai, suabejoję Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleisto arba referendumu priimto teisės akto (jo dalies) atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, ne tik gali, bet ir privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, ar teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (inter alia 2006 m. kovo 29 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2021 m. kovo 24 d. sprendimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet aiškiai nurodytų, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįstų aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (inter alia 2017 m. vasario 9 d., 2019 m. sausio 10 d. sprendimai, 2021 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. KT119-S110/2021).

Iš nagrinėjamoje byloje priimtų procesinių sprendimų matyti, kad žemesniųjų instancijų teismams, įvertinus, be kita ko, pažeidėjo skunduose aptariamu aspektu išdėstytus argumentus, nekilo abejonių dėl šiai bylai aktualių teisės aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams ir visų pirma Konstitucijai, todėl nekilo ir pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą. Priešingai nei teigia pareiškėjas, apygardos teismas nutartyje pakankamai išsamiai ir aiškiai motyvavo tokią savo poziciją.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo prašyme nurodomi teiginiai dėl ANK nuostatų, susijusių atitinkamai su įrodinėjimo pareiga ir įrodymų vertinimu (kaltinime nurodytų aplinkybių įrodytumu), nesilaikymo nagrinėjant šią bylą iš esmės yra deklaratyvūs, nepagrįsti teisiniais argumentais. Tuo tarpu pagal ANK 662 straipsnio 2 dalį prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, be kita ko, turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų bylos atnaujinimo pagrindų buvimą. Todėl pareiškėjo prašyme išdėstyti bendro pobūdžio, deklaratyvūs, dėl atskirų aplinkybių ir klaidinantys teiginiai (dėl Sprendimo galiojimo pažeidimo padarymo metu), atitinkamų teisės aktų analizė ir subjektyvus jų interpretavimas vertintini kaip nesudarantys pagrindo atnaujinti šią administracinio nusižengimo bylą. Tai, kad teismų sprendimai yra ne tokie, kokių tikėjosi administracine nuobauda nubaustas asmuo, jo atstovas, nereiškia, kad jie yra neteisėti, nepagrįsti ar nemotyvuoti.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. atstovo advokato Justo Sakavičiaus prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Pažarskis

Daiva Pranytė-Zalieckienė