a8141ef2-84bc-4d44-b7ec-cb4e65d4493e · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1081-739/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00108-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 3.21(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 16 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė,sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. E.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. E. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK), priteisti 100 000 Eur neturtinę žalÄ , padarytÄ neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais jį laikant Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2015 m. sausio 6 d. dėl procesinių veiksmų atlikimo buvo atvežtas iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus į Panevėžio AVPK areÅ¡tinę, kurios vienoje iÅ¡ kamerų 2015 m. sausio 7 d. jis susižalojo rankÄ , dėl ko neteko daug kraujo, buvo praradęs sÄ monę ir jį atgaivino VÅ¡Ä® Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.

Å ioje ligoninėje pareiÅ¡kėjas bendravo su psichiatre, kuri iÅ¡rašė siuntimÄ vykti gydymui į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kadangi jo gyvybei grėsė pavojus. PareiÅ¡kėjas teigė, kad policijos pareigÅ«nai parvežę jį iÅ¡ VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės susirinkti daiktų, surakintÄ antrankiais numetė areÅ¡tinės koridoriuje ir liepė gulėti ant grindų ir nejudėti, kol pareigÅ«nai sutvarkys dokumentus kelionei į Vilnių, Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad kol jis gulėjo ant grindų, buvo praradęs sÄ monę, o sÄ monę atgavo nuo pareigÅ«no smÅ«gio į krÅ«tinę. PareiÅ¡kėjas teigė, jog jis skundėsi pareigÅ«nams, kad jį pykina, jam yra silpna, tačiau pareigÅ«nai į tai nekreipė dėmesio, tyčiojosi iÅ¡ jo. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad konvojavimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę metu jis toliau buvo įžeidinėjamas pareigÅ«nų, jam buvo labai silpna, ne kartÄ buvo praradęs sÄ monę, į jo nusiskundimus pareigÅ«nai nekreipė jokio dėmesio, be to, kartu su pareigÅ«nais jo į ligoninę nelydėjo medicinos darbuotojas.

Visos Å¡ios aplinkybės, neatsakingas pareigÅ«nų elgesys sukėlė jam neigiamus iÅ¡gyvenimus, pažemino jį, įžeidė jo garbę ir orumÄ . Visa tai sudarė patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ ir prašė atlyginti.Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį tinkamai ir laiku praneÅ¡ta. Panevėžio AVPK atsiliepime nurodė, kad atstovas teismo posėdyje nedalyvaus (9 b. l.). Atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. sausio 7 d. buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės 12 kameroje, kur susižalojo rankÄ . Dėl Å¡io pareiÅ¡kėjo susižalojimo Panevėžio AVPK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu policijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų nebuvo nustatyta. Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinės pareigÅ«nai veikė tinkamai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Kadangi pareigÅ«nai jokių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatliko, nėra pagrindo ir neturtinės žalos atlyginimui (6-9 b. l.).Skundas atmetamas.Byloje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ neteisėtų Panevėžio AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nų veiksmų laikant jį Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje ir policijos pareigÅ«nų veiksmų, susijusių su netinkamu pareiÅ¡kėjo konvojavimu į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Valstybės institucijos, pareigÅ«nai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių.

Antraip bÅ«tų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmenų teisių gerbimÄ , padarytos žalos kompensavimÄ , valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų.Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos.

Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t.y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina).

Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis);

2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis);

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.RaÅ¡ytiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. sausio 7 d. buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, 12 kameroje.

Apie 15 val. 20 min. pareigÅ«nas R. B. pastebėjo, kad pareiÅ¡kėjas skutimosi peiliuko nuolauža susižalojo kairės rankos dilbį, apie tai pareigÅ«nas nedelsdamas informavo Panevėžio AVPK budinčios pamainos budėtojÄ S. Ž. ir bendruomenės slaugytojÄ L. Z. Bendruomenės slaugytoja pareiÅ¡kėjui suteikė pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ â€“ sutvarstydama sužalotÄ rankÄ . PareiÅ¡kėjas 15 val. 20 min. greitosios medicinos pagalbos automobiliu konvojuotas į VÅ¡Ä® Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur jam perriÅ¡ta žaizda ir suteikta psichiatro konsultacija.

Konsultuojant psichiatrei pareiÅ¡kėjas D. E. nurodė, kad gydėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Psichiatrijos skyriuje, „buvo pripumpuotas vaistų“. Psichiatrė įvertinusi pareiÅ¡kėjo bÅ«klę, iÅ¡rašė siuntimÄ skubos tvarka stacionariam gydymui vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2015 m. sausio 7 d. vakare pareiÅ¡kėjas buvo konvojuotas į Vilnių, Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Dėl D. E. susižalojimo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo surinkti duomenys apie pareiÅ¡kėjo susižalojimo aplinkybes, tuo metu Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje dirbusius pareigÅ«nus.

Patikrinimo metu buvo įvertinti Å¡ių pareigÅ«nų, bendruomenės slaugytojos, veiksmai. 2015 m. vasario 5 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 50-IS-12 nustatyta, kad Panevėžio AVPK postinis R. B. tinkamai stebėjo kamerose laikomų asmenų elgesį, kaip to reikalauja AreÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 99.3 punktas, laiku pastebėjo D. E. susižalojimÄ . D. E. laiku suteikta medicinos pagalba. Apibendrinus tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje tyrimo duomenis, konstatuota, kad 2015 m. sausio 7 d.

Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai R. B. ir S. Ž. tinkamai vykdė Areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos ir savo pareigybės aprašymuose įtvirtintų funkcijų reikalavimus. Nenustatyta, kad šie pareigūnai 2015 m. sausio 7 d. netinkamai atliko savo pareigas, ir kad būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus, todėl jų veiksmuose nėra tarnybinių nusižengimų sudėties (12-37 b. l.). Panevėžio AVPK areštinės pareigūnams tinkamai vykdžius tarnybos pareigas, su tuo susiję pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad konvojavimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę metu jis buvo įžeidinėjamas pareigÅ«nų, jam buvo labai silpna, ne kartÄ buvo praradęs sÄ monę, į jo nusiskundimus pareigÅ«nai nekreipė jokio dėmesio, be to, kartu su pareigÅ«nais jo į ligoninę nelydėjo medicinos darbuotojas.Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis (su pakeitimais) (toliau – Konvojavimo taisyklės).

Konvojavimo taisyklės nustato konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigÅ«nų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus. Konvojavimo taisyklių 99 punkte numatyta, kad be asmens sveikatos priežiÅ«ros specialisto, turinčio priemones bÅ«tinajai medicinos pagalbai teikti, palydos konvojuoti nepriimami ligoniai, kurie skubiai konvojuojami į laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas arba vieÅ¡Ä sias asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas bÅ«tinajai medicinos pagalbai suteikti (99.1. punktas).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. Nr. V-208 įsakymu patvirtinto BÅ«tinosios medicinos pagalbos ir bÅ«tinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto (su pakeitimais) (toliau – Tvarka) 1 punkte numatyta, kad bÅ«tinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose (teikiančiose ambulatorines ir/ar stacionarines paslaugas) teikiama skubi medicinos pagalba. Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose (teikiančiose ambulatorines ir/ar stacionarines paslaugas) teikiama skubioji medicinos pagalba yra kvalifikuota asmens sveikatos priežiÅ«ros paslauga, kuriÄ teikia gydytojas arba gydytojas kartu su kitais asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistais.

Skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant (1 kategorija), arba neatidėliotinai (2, 3, 4 kategorijos), kai dėl ūmių klinikinių būklių, nurodytų šios tvarkos Skubios medicinos pagalbos masto lentelės 4 skiltyje, gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. 7 punkte numatyta, kad pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir/ar kitokias priemones bei medžiagas, iki nukentėjusiajam/pacientui bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis.

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau įvardintas nuostatas, apibrėžiančias bÅ«tinosios medicinos pagalbos sampratÄ , byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmoji medicinos pagalba pareiÅ¡kėjui buvo suteikta dar Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje ir atvykus greitosios medicinos pagalbos medikams, o VÅ¡Ä® Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pareiÅ¡kėjui buvo suteikta kvalifikuota skubioji medicinos pagalba. 2015 m. sausio 7 d. VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės medicinos dokumentas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ ligoninę atlydėjo policijos pareigÅ«nai ir felčerė, iÅ¡ Å¡ių duomenų sprendžiama, kad konvojavimo bÅ«tinajai medicininei pagalbai suteikti tvarka nebuvo pažeista (pareiÅ¡kėjÄ lydėjo ir medicinos darbuotojas).

IÅ¡ paminėto medicinos dokumento taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra siunčiamas stacionariam gydymui į Laisvės vietų atėmimo ligoninę (19 b. l.). Taigi Å¡ie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas konvojuotas į Laivės vietų atėmimo ligoninę tolimesniam gydymui, o ne bÅ«tinajai medicininei pagalbai suteikti, todėl medicinos darbuotojo palyda nebuvo bÅ«tina, o Panevėžio AVPK pareigÅ«nai veikė pagal teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas teigė, kad konvojuojant jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, jis buvo žeminamas pareigÅ«nų.

Konvojavimo taisyklių V skyriuje apibrėžiamos konvojuotųjų elgesio su konvojuojamaisiais ypatybės. Ä®virtinta, kad konvojuotųjų elgesys su konvojuojamaisiais grindžiamas teisėtumo principu, Å¡ie pareigÅ«nai privalo į konvojuojamÄ jį kreiptis kreipiniu „JÅ«s“ ir vadinti jį pavarde; draudžiama konvojuojamÄ jį kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ arba žiauriai su juo elgtis; pareigÅ«nai, pažeidę elgesio su konvojuojamaisiais taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta (121-124 punktai).

Byloje nepasitvirtino pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad Panevėžio AVPK pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjÄ Å¾emino, iÅ¡ jo tyčiojosi, ar atliko kitus neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjo bloga savijauta buvo susijusi su tuo, kad dėl savęs susižalojimo pareiÅ¡kėjas patyrė sveikatos sutrikdymÄ . Be to, pareiÅ¡kėjo blogÄ savijautÄ Â Ä¯takojo ir pareiÅ¡kėjo elgesys po savęs susižalojimo: jis savo veiksmais trukdė Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje kuo skubiau pareiÅ¡kėjui suteikti pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Tai patvirtino bendruomenės slaugytojos Sveikatos priežiÅ«ros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnale užfiksuoti duomenys, kad pareiÅ¡kėjas neleido suteikti jam pirmosios medicinos pagalbos, vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir liepė nesiartinti prie jo, atvykus greitosios medicinos pagalbos medikams, pareiÅ¡kėjas neleido sulaÅ¡inti į venÄ specialaus medicininio tirpalo (17-18 b. l.). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų ar nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, t.y. nėra pagrindo Panevėžio AVPK areÅ¡tinės darbuotojų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Dėl nurodytų motyvų pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per keturiolika dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Dalia Pranckienė