2020-01-15 Nr. AB-907-3-62-3-01299-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-922-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01299-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3 būryje 1 gyvenamojoje patalpoje atliko nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. Minėtoje patalpoje buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, visos vietos buvo užimtos, patalpos plotas buvo apie 20 kv. m. Pareiškėjas vėliau buvo perkeltas į 3 gyvenamąją patalpą, kurios plotas apie 15 kv. m, joje gyveno 6 asmenys. Pareiškėjas teigė, kad šiose patalpose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Nurodė, jog būryje nebuvo įrengtas poilsio kambarys, negalėjo lankytis sporto aikštynuose bei sporto salėje. Nurodė, jog organizuojami renginiai dažniausiai būna religinio pobūdžio, o kadangi jis religija netiki, tokiuose renginiuose nedalyvauja. Nurodė, jog per mažas plotas sukėlė pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus.

3. Pareiškėjas taip pat teismui pateikė prašymą (b. l. 35), kuriame nurodė, kad skundžiamas laikotarpis buvo nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. vasario 6 d. Prašė nenagrinėti skundo dalių dėl poilsio kambario nebuvimo ir socialinės reabilitacijos priemonių taikymo. Nurodė, kad į teismą kreipėsi dėl per mažo gyvenamojo ploto ir netinkamai įrengto sanitarinio mazgo.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 5–9).

5. Atsakovas nurodė, jog administracinėje byloje Nr. I-3390-644/2018 buvo nagrinėtos aplinkybės tuo pačiu ginčo laikotarpiu dėl poilsio kambario nebuvimo bei socialinės reabilitacijos priemonių taikymo. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK minimalus gyvenamasis plotas ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas. Nurodė, jog nuteistiesiems yra taikomos socialinės reabilitacijos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. Poilsio kambarys minėtame būryje nebuvo įrengtas. Trečio būrio teritorijoje yra įrengta krepšinio aikštelė. Pareiškėjas galėjo laisvu laiku lankytis sporto aikštyne. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovas teigė, jog laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos teisės aktuose. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė A. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė (b. l. 44–48).

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktu. Iš atsakovo duomenų nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. buvo paskirtas gyventi į 3 būrį 31 brigadą 1 gyvenamąją patalpą, kurios plotas – 35,62 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,24 kv. m. Laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. birželio 13 d. buvo paskirtas gyventi į 3 būrį 31 brigadą 3 gyvenamąją patalpą kurios plotas – 20,67 kv. m, joje įrengta 6 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,45 kv. m.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo nurodęs, jog 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje yra 12 miegamųjų vietų. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, jog administracinėje byloje Nr. I-2847-422/2017 Pravieniškių PN-AK nurodė, jog nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas kalėjo 3 būrio 31 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 35,62 kv. m, joje įrengta 12 miegamųjų vietų, buvo pateikti pažymos surašymo dienos (2017 m. rugsėjo 7 d.) duomenys dėl miegamųjų vietų. Teismas nesivadovavo šioje administracinėje byloje nurodytais duomenimis, kadangi duomenys teikti už kitą laikotarpį ir teismo sprendimas iki šiol nėra įsiteisėjęs.

9. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog netinkamai nurodytas gyvenamųjų patalpų plotas ir teikiami melagingi duomenys, tačiau nepagrindė savo nurodytų aplinkybių, todėl teismas vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis dėl gyvenamųjų patalpų plotų.

10. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas buvo įpareigotas pateikti teismui gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir miegamųjų vietų skaičių. Atsakovas 2018 m. liepos 11 d. pažymoje Nr. 61-2030 nurodė, jog pateikiama informacija apie miegamųjų vietų skaičių, aktuali pažymos surašymo dieną, ir nenurodė, ar tiek įrengtų gyvenamųjų vietų buvo visą ginčo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. teko 2,96 kv. m (28 paras trūko 0,14 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose). Teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė teismui prašymą nenagrinėti skundo dalies dėl poilsio kambario nebuvimo, kadangi minėtos aplinkybės yra išnagrinėtos kitoje administracinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, teismas nevertino skunde nurodytų aplinkybių dėl poilsio kambario nebuvimo 3 būryje ginčo laikotarpiu.

12. Pareiškėjas skunde teigė, jog Pravieniškių PN-AK organizuojami renginiai dažniausiai būna religinio pobūdžio, o kadangi jis religija netiki, tai ir tokiuose renginiuose nedalyvauja. Teismas nurodė, jog pareiškėjas tai konstatavo kaip faktą, tačiau jo nesiejo su savo teisių pažeidimu.

13. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog negalėjo lankytis sporto aikštynuose bei sporto salėje, kadangi tai nebuvo nurodyta dienotvarkėje. Atsakovas teigė, jog trečio būrio teritorijoje yra įrengta krepšinio aikštelė ir pareiškėjas galėjo laisvu laiku lankytis sporto aikštyne. Pateikta 3 būrio nuteistųjų dienotvarkė numato, jog nuteistieji sporto salėse ir lauko aikštelėse sportuoja pagal atskirus grafikus. Teismui toks grafikas nebuvo pateiktas, todėl teismas iš dalies pripažino pareiškėjo argumentus pagrįstais. Tačiau pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad negalėjo lankytis sporto aikštynuose, sporto salėje, tačiau nedetalizavo, kuo pasireiškė (ar galėjo pasireikšti) dėl to patiriama neturtinė žala, todėl nebuvo teisinio pagrindo išvadai, kad dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas galėjo patirti jo nurodytą neturtinę žalą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo argumentai negalėjo būti pagrindu atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, todėl jie atmesti kaip nepagrįsti.

14. Teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje ir šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę. Tačiau teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose, 28 paras jis buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (trūko 0,14 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpoje). Todėl konstatavo, jog tokie pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 150 Eur.

III. 16. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant pareiškėjo skundą (b. l. 53).

17. Pareiškėjo teigimu, teismas nesivadovavo pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis ir neišreikalavo iš atsakovo nuotraukų, kuriose matytųsi patalpos matmenys tiek 1, tiek 3 gyvenamojoje patalpoje. Atsakovas pateikė melagingus duomenis, tačiau teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų tikslius patalpos plotus.

18. Pareiškėjas nurodo, kad žala, be kita ko, pasireiškė tuo, kad kameros plotas buvo itin mažas ir nebuvo sudarytos galimybės lankytis sporto salėje, sporto aikštynuose. Todėl atsakovas išskyrė pareiškėją iš kitų nuteistųjų, kurie galėjo ten lankytis. Tai varžė pareiškėjo judėjimo laisvę.

19. Pareiškėjas pažymi, kad nei teismas, nei atsakovas nepasisakė dėl ventiliacijos trūkumo.

20. Pareiškėjo manymu, teismo priteista suma yra neadekvati ir per maža.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pripažinti, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 56–60).

22. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais pažeidimais, nes šie nustatyti nepagrįstai, remiantis tikimybėmis. Nagrinėjamu atveju teismas neteisėta veika pripažino tai, kad tikėtina, jog ploto normos pažeidimas buvo padarytas, nes patalpoje buvo per didelis lovų skaičius, tačiau teismas nevertino, ar šios lovos buvo užimtos, kuriais laikotarpiais.

23. Atsakovas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

24. Pareiškėjas A. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 68).

25. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepateikia ginčo patalpų plano aktualiu laikotarpiu, nuotraukų. Taip pat pažymi, kad kreipimasis į pataisos įstaigos administraciją neturėtų jokio poveikio.

26. Pareiškėjas taip pat prašo sujungti nagrinėjamas bylas pagal jo skundus dėl žalos atlyginimo tam pačiam atsakovui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas A. V. sieja su tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimu, atlyginimo.

28. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose, 28 paras jis buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (trūko 0,14 kv. m ploto), pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

29. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė abi ginčo šalys: pareiškėjas teigia, kad atsakovo pateikti duomenys buvo neteisingi, teismas neįvertino, kad jam nebuvo sudarytos galimybės lankytis sporto salėje, sporto aikštynuose, taip pat nepasisakė dėl ventiliacijos trūkumo, o priteista suma yra per maža; atsakovo Lietuvos valstybės atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nustatytas pažeidimas pagrįstas prielaidomis ir mano, jog šiuo atveju pažeidimo pripažinimas yra pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

30. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą (b. l. 70) sujungti nagrinėjamas bylas pagal jo skundus dėl to paties atsakovo neteisėtų veiksmų (Nr. A-4308-492/2019, Nr. A-4282-624/2019, Nr. A-3329-624/2019, Nr. A-2271-442/2019, Nr. A-3996-520/2019, Nr. A-1257-756/2019, Nr. A-3839-1062/2019, Nr. A-3241-520/2019).

31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 68 straipsnio 1 dalį bylą posėdžiui rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme arba skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą. Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai, pareiškimai) yra tame pačiame teisme, juos sujungia bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba bylą nagrinėjantis teismas <...>.

32. Atsižvelgus į šioje administracinėje byloje ir kitose pareiškėjo prašyme nurodytose administracinėse bylose pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje ir pareiškėjo nurodytose kitose bylose ginčas kilo ne dėl tų pačių atsakovo (jo atstovo Pravieniškių PN-AK) veiksmų. Kitose pareiškėjo nurodytose bylose, kurios šiuo metu yra nagrinėjamos apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir kuriose pareiškėjas A. V. taip pat prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, jis reiškė pretenzijas dėl kitokių Pravieniškių PN-AK veiksmų (neveikimo) ar skirtingo laikotarpio. Todėl teisėjų kolegija nenustatė esant pagrindui šias administracines bylas sujungti ir šį pareiškėjo prašymą atmeta.

33. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą iš esmės siejo su, jo teigimu, minimalaus gyvenamojo ploto normos neužtikrinimu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose, ginčui aktualios Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, pagal kurias vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m (111.1 p.).

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. (28 paras), kai pareiškėjas buvo laikomas 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, jam teko 2,96 kv. m ploto, t. y. 0,14 kv. m mažiau nei nustatyta minimali norma. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis atsakovo pateiktais duomenimis apie patalpų plotą ir įrengtų miegamųjų vietų skaičių bei pareiškėjo teiginiais dėl šioje gyvenamojoje patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo nurodytas patalpų plotas yra melagingas, o atsakovo apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik tikimybe, jog visos miegamosios vietos buvo užimtos. Tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016 ir kt.; taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93)). Taigi, iš pateiktos teismų praktikos matyti, jog pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka būtent atsakovo atstovui.

37. Šiuo atveju nėra pagrindo nesivadovauti atsakovo atstovo teismui pateikta oficialia pažyma, kurioje tiksliai nurodytas ginčui aktualių patalpų plotas (b. l. 13). Nors pareiškėjas nesutinka su šiais duomenimis, pats jokių konkrečių skaičiavimų, kurie leistų abejoti atsakovo nurodytų patalpų plotų teisingumu, nepateikia. Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismo išvados paremtos prielaidomis. Atsižvelgiant į nurodytus įrodinėjimo ypatumus tokio pobūdžio bylose, atsakovas šiuo atveju nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 12 nuteistųjų, kadangi pateikė tik pažymos surašymo metu (2018 m. liepos 11 d.), o ne ginčo laikotarpiu aktualius duomenis apie laikomų nuteistųjų skaičių.

38. Įvertinus bylos duomenų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjui 28 paras nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo atskirai įvertinti, jog žala jam pasireiškė dėl to, kad nebuvo sudarytos galimybės lankytis sporto salėje, sporto aikštynuose. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš pareiškėjo skundo bei apeliacinio skundo paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą iš esmės sieja su ploto trūkumu, dėl kurio kilusius nepatogumus, jo teigimu, padidino galimybės lankytis minėtose vietose nesudarymas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiti kalinamų asmenų patirti nepatogumai, iš esmės atsiradę dėl ploto kameroje trūkumo, vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017).

40. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad nei teismas, nei atsakovas nepasisakė dėl ventiliacijos trūkumo, akcentuotina minėta pareiškėjo pareiga detaliai nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nebuvo nurodęs jokių aplinkybių, susijusių su ventiliacijos trūkumu, todėl šiuo aspektu pasisakyti nebuvo pagrindo.

41. Nagrinėjant tiek pareiškėjo, tiek atsakovo apeliacinių skundų argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

42. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

43. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (28 dienas pažeista minimalaus ploto norma), tačiau taip pat atsižvelgusi į įkalinimo įstaigą, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu (pataisos namai, kuriuose bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę), į tai, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje skundėsi tik dėl ploto trūkumo, o dėl kitų sąlygų nesiskundė, į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 150 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti. Pareiškėjas nepagrindė, kad jam turėtų būti priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas, o atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

45. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs procesinės ir materialiosios teisės normas, priėmė procesinį sprendimą, kurio keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl šalių apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė