2021-10-06 Nr. AB-20678-3-61-3-00509-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1896-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00509-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2020 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. S-12 „Dėl D. P. darbingumo lygio priežasties termino“ (toliau – ir Sprendimas Nr. S-12); 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. SS-2612 „Dėl 2019-10-22 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-139 „Dėl D. P. darbingumo lygio priežasties“ vykdymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. SS-2612); 3) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 17 d. prašymą dėl šalpos neįgalumo pensijos mokėjimo nuo pirminės darbingumo lygio nustatymo datos, t. y. nuo 2000 m. rugpjūčio 28 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Ginčų komisijai 2019 m. gruodžio 18 d. apskundė Tarnybos Sprendimą Nr. SS-2612, kuriuo Tarnyba įvykdė Ginčų komisijos 2019 m. spalio 22 sprendimą Nr. S-139. Minėtu Ginčų komisijos sprendimu buvo nustatyta, kad pareiškėjo darbingumo lygio priežastis yra „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“, kuri faktiškai nustatyta nuo 2000 m. rugpjūčio 28 d. Dėl to pareiškėjui priklausančios išmokos turi būti skaičiuojamos ir mokamos nuo pirminio darbingumo lygio nustatymo datos, t. y. nuo 2000 m. rugpjūčio 28 d., o ne nuo 2019 m. liepos 17 d. pareiškėjo prašymo pakeisti darbingumo lygio priežastį iš „ligos arba būklės“ į „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“ pateikimo. Pasak pareiškėjo, Tarnyba skundžiamu Sprendimu Nr. SS-2612 nepagrįstai 30 proc. darbingumo lygį nustatė nuo 2019 m. liepos 17 d. iki (duomenys neskelbtini), o Ginčų komisija Sprendimu Nr. S-12 nepagrįstai minėtą Tarnybos sprendimą paliko nepakeistą, nurodydama, kad Tarnyba tinkamai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 17 punktu, bei nustatydama, kad pareiškėjas dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8 ir 10 punktuose, Tarnybai pateikė tik 2019 m. liepos 17 d.

3. Pareiškėjo teigimu, jo sveikatos problemos prasidėjo 1998 m. lapkričio 29 d. dėl patirtos traumos, atlikta operacija traumos padarinių neišgydė. Respublikinė II Medicininės socialinės ekspertizės komisija (toliau – ir MSEK) 2000 m. rugpjūčio 28 d. darbingumo epikrizės aktu Nr. 754 pareiškėjui nustatė III invalidumo grupę. Minėtame akte nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Ginčų komisija, įvertinusi pareiškėjo sveikatos būklę, 2000 m. rugpjūčio 28 d. darbingumo epikrizės aktą Nr. 754, Sprendimu Nr. S-12 teisingai nustatė, kad pareiškėjo nedarbingumo priežastis yra iki 24 metų amžiaus patirta trauma, todėl nedarbingumo priežastimi pripažino „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“. Todėl pareiškėjas nesutiko su skundžiamuose Ginčų komisijos ir Tarnybos sprendimuose nurodytais argumentais, kad išmoka jam turi būti mokama tik nuo Tvarkos aprašo 17 punkte išvardintų dokumentų pateikimo Tarnybai dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 17 d. Pareiškėjo įsitikinimu, jis Tarnybai 2000 m. rugpjūčio 28 d. pateikė visus dokumentus, reikalingus priklausančioms išmokoms gauti. Dėl sunkios sveikatos būklės ir turimo tik nebaigto vidurinio išsilavinimo, pasitikėdamas įstaigų profesionalumu pareiškėjas net neįtarė, kad šios įstaigos bus padariusios klaidų, kurias tik 2019 metais pastebėjo pareiškėjo mama.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pagal 1994 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 16 straipsnio 1 dalį šalpos išmokos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti šalpos išmoką atsiradimo dienos, t. y. pareiškėjui šalpos išmoka turėjo būti paskirta nuo 2000 m. rugpjūčio 28 d., kai MSEK, įvertinusi jo sveikatos būklę, darbingumo epikrizės aktu Nr. 754 nustatė jam III invalidumo grupę.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjo darbingumo lygis paskutinį kartą buvo vertinamas Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriuje, kuris nuo pareiškėjo kreipimosi į Tarnybą dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 17 d., iki pareiškėjo senatvės pensinio amžiaus, t. y. (duomenys neskelbtini), jam nustatė 30 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“. Pareiškėjui 30 proc. darbingumo lygis dėl minėtos priežasties nustatytas dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini). 1999 m. sausio 30 d. pareiškėjo būklei pablogėjus, jis buvo gydytas neurochirurgijos skyriuje, kur jam nustatytas (duomenys neskelbtini). Tarnybos turimi dokumentai patvirtina, kad 2000 m. rugpjūčio 2 d. (kai pareiškėjui buvo (duomenys neskelbtini) metai) MSEK pareiškėjui nustatė III invalidumo grupę dėl to, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) patyrė traumą. Pagal Tvarkos aprašo 29 punktą tais atvejais, kai asmuo prašo, kad jo darbingumo lygis būtų nustatytas atgaline data, susiejant jį su darbingumo lygio pasikeitimu dėl ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, bet ne vėliau, iki asmeniui sukako 26 metai, Tarnyba gali darbingumo lygį nustatyti atgaline data, jeigu tam yra pateikiama pakankamai duomenų. Ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, priežastys nustatomos tik tuo atveju, kai asmuo buvo pripažintas neįgaliuoju, iki jam sukako 26 metai. Tvarkos aprašo 17 punktas nustato, kad tuo atveju, kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą arba pakartotiniai pagal Tvarkos aprašo 35.1 ir 35.2 papunkčius, t. y. baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui, pasikeitus asmens sveikatos būklei ar darbingumo lygio priežastims, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra dokumentų, reikalingų sprendimui priimti, Tarnyboje gavimo diena. Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjui nuo 2000 m. rugpjūčio 28 d. negalėjo būti nustatytas 30 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“, nes ši nedarbingumo nustatymo priežastis atsirado tik nuo 2004 m. kovo 30 d.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo D. P. skundą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėjas 2019 m. liepos 17 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašė peržiūrėti darbingumo lygio priežastį ir nustatyti, kad darbingumo lygio priežastis dėl „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“.

8.2. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2019 m. rugpjūčio 23 sprendimu Nr. SS-1934 konstatavo, jog pareiškėjo darbingumo lygio priežastis „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“ negali būti nustatyta, nes jo III grupės invalidumo nustatymą lėmė liekamieji padariniai, kurie atsirado po 1999 m. sausio 30 d. atliktos operacijos ir kurie patvirtinti tik gydytojo 1999 m. sausio 30 d. konsultacija, po 1998 m. lapkričio 19 d. patirtos traumos pareiškėjas niekur nesigydė, todėl nėra tiesioginio ryšio tarp pareiškėjo 1998 metais patirtos traumos ir netekto darbingumo lygio, darbingumo lygio priežastis „ligos arba būklės“ nustatytos teisingai.

8.3. Nesutikdamas su minėtu Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu, pareiškėjas 2019 m. spalio 1 d. skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri 2019 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. S-139 tenkino pareiškėjo skundą – įpareigojo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių per 20 dienų pakeisti 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. SS-1934 ir priimti naują sprendimą.

8.4. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas Ginčų komisijos 2019 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. S-139, 2019 m. lapkričio 13 d. darbingumo vertinimo akte Nr. DL-3805 (toliau – ir Aktas) nustatė, kad pareiškėjo pagrindinė diagnozė – (duomenys neskelbtini), gretutinės diagnozės: (duomenys neskelbtini). Akte nurodytos diagnozės, kurios atitinka darbingumo lygio kriterijus nuo 0 iki 80 procentų: (duomenys neskelbtini). Akte taip pat nustatyta, kad: pareiškėjas 1999 metais buvo sumuštas, jam konstatuota (duomenys neskelbtini), buvo operuotas, po kurio laiko atsirado (duomenys neskelbtini). Akte pareiškėjui nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, galiojantis nuo 2019 m. liepos 17 d. iki (duomenys neskelbtini), netektas darbingumas – 70 proc., nustatyta darbingumo lygio priežastis pagal Tvarkos aprašo 27.2 punktą (ligos ir būklės, atsiradusios iki 24 metų). Aktu nuspręsta pareiškėjui nuo kreipimosi į Tarnybą dienos iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 17 d. iki (duomenys neskelbtini), 30 proc. darbingumo lygį nustatyti dėl priežasties „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“.

8.5. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius skundžiamu 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. SS-2612 „Dėl 2019-10-22 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-139 „Dėl D. P. darbingumo lygio priežasties“ vykdymo“ nuo 2019 m. liepos 17 d. iki (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nustatė 30 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“.

8.6. Nesutikdamas su Tarnybos Sprendimu Nr. SS-2612, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 18 d. skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, prašė peržiūrėti darbingumo lygį dėl „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“ bei nustatyti darbingumo lygį nuo pirminio darbingumo lygio nustatymo datos, t. y. nuo 2000 m. rugpjūčio 28 d. Ginčų komisija skundžiamu 2020 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. S-12 netenkino pareiškėjo skundo, konstatavo, kad: Tvarkos aprašo 17 punkte numatyta, jog tuo atveju, kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą arba pakartotinai pagal Tvarkos aprašo 35.1 ir 35.2 punktus, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų dokumentų Tarnyboje gavimo diena; pareiškėjas 2019 m. liepos 17 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą prašydamas nustatyti darbingumo lygio priežastį „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“, todėl Tarnybos Sprendimu Nr. SS-2612, pareiškėjui darbingumo lygio priežastis „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“ pagrįstai nustatyta (pakeista) nuo 2019 m. liepos 17 d.

9. Vadovaudamasis Tvarkos aprašo 17, 27.1, 27.2, 29, 35.1, 35.2 punktais, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8 ir 10 punktuose, Tarnybai pateikė tik 2019 m. liepos 17 d., kad pareiškėjui nuo 2000 m. rugpjūčio 28 d. negalėjo būti nustatytas 30 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“, nes ši nedarbingumo nustatymo priežastis atsirado tik nuo 2004 m. kovo 30 d., pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog iki 2004 m. kovo 30 d. galiojo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 226/49 patvirtinta Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarka, kad 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 226/49 pakeitimo įsakymo Nr. V-158/A1-79 1.5 papunkčiu buvo pripažintas netekusiu galios minėtos tvarkos 38.4 papunktis, nustatęs invalidumo priežastį „invalidumas nuo vaikystės“, o pakeitimo įsakymo Nr. V-158/A1-79 1.2 papunktis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 226/9 papildė 4.8 papunkčiu, nustačiusiu invalidumo pripažinimą asmenims nuo 24 metų amžiaus sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki tos dienos (įskaitytinai), kurią jam sukako 26 metai, dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jam sukako 24 metai, padarinių. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog Tvarkos aprašo 29 punkto nuostata, kad tais atvejais, kai asmuo prašo, kad jo darbingumo lygis būtų nustatytas atgaline data, susiejant jį su darbingumo lygio pasikeitimu dėl ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, bet ne vėliau iki asmeniui sukako 26 metai, pareiškėjui netaikytina; pareiškėjui taikytina Tvarkos aprašo17 punkto nuostata, kad baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui, pasikeitus asmens sveikatos būklei ar darbingumo lygio priežastims, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra dokumentų, reikalingų sprendimui priimti, Tarnyboje gavimo diena.

10. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčijami Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimai yra tinkamai pagrįsti faktiniais duomenimis, priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai aiškiai pagrįsti teisės aktų nuostatomis, kurių taikymą lėmė nustatyti faktiniai duomenys, t. y. nurodytas darbingumo lygio nustatymo termino vertinimo teisinis pagrindas, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Tarnyba vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 11. Pareiškėjas D. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

12. Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus, cituoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tik pakartojo Tarnybos ir Ginčų komisijos priimtų administracinių aktų faktinius ir teisinius argumentus ir nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjui taikytina Tvarkos aprašo 17 punkto nuostata. Pareiškėjo manymu, šis teismo argumentas nelogiškas ir neteisingas, nes pareiškėjas 2019 m. liepos 17 d. kreipdamasis į atsakovą iš esmės jokių naujų duomenų ar aplinkybių savo neįgalumo priežasčiai nustatyti nepateikė, o atsakovas pareiškėjui darbingumo lygio priežastį iš „ligos arba būklės“ į priežastį „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“ nustatė iš pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo byloje esančių dokumentų.

Pareiškėjo teigimu, atsakovo priimtas skundžiamas individualus teisės aktas nevisiškai atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) bei pakankamai motyvuotas. Pareiškėjas pabrėžia, kad savo skunduose kėlė reikalavimą darbingumo lygio priežastį „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“ nustatyti nuo 2000 m. rugpjūčio 28 d., tačiau atsakovas netinkamai taikė ir aiškino Tvarkos aprašo nuostatas, netinkamai motyvavo savo teiginius.

Atsakovas visiškai nesvarstė galimybės tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies bei nustatyti pareiškėjui darbingumo lygio priežastį atgaline data nuo šios netekto darbingumo priežasties – „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“ teisinio reglamentavimo pradžios (2004 m. kovo 30 d.), kuomet 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 226/9 pakeitimo įsakymo Nr. V-158/A1-79 1.2 papunktis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. balandžio 28 d.

įsakymą Nr. 226/9 papildė 4.8 papunkčiu, nustačiusiu invalidumo pripažinimą asmenims nuo 24 metų amžiaus sukakties dienos dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jam sukako 24 metai. Taip pat atsakovas nesvarstė galimybės tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies, nustatant pareiškėjui darbingumo lygio priežastį atgaline data nuo 2012 m. spalio 18 d., kai pareiškėjo darbingumo lygis buvo vertinamas 2012 m. spalio 26–29 d. ir 2012 m. spalio 29 d. darbingumo lygio vertinimo aktu DL-3805 pareiškėjui nuo 2012 m. spalio 18 d. iki (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“.

Pareiškėjo vertinimu, atsakovas jo netekto darbingumo priežastį – „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“, galėjo nustatyti žymiai anksčiau bei kiek galima pareiškėjui naudingesnėmis sąlygomis.

13. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas reikalavimą panaikinti atsakovo sprendimą grindžia subjektyviu požiūriu, o ne teisės aktais, nurodo tik deklaratyvias darbingumo lygio priežasties vertinimo aplinkybes, nepateikia faktinių duomenų ir įrodymų, sudarančių pagrindą suabejoti atsakovo sprendimu, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas šioje byloje kilo dėl darbingumo lygio priežasties nustatymo galiojimo atgaline data. Pareiškėjas, be kita ko, prašo, įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 17 d. prašymą dėl šalpos neįgalumo pensijos mokėjimo nuo pirminės darbingumo lygio nustatymo datos, t. y. nuo 2000 m. rugpjūčio 28 d.

15. Tuo metu, kai pareiškėjui 2000 m. rugpjūčio 8 d. pirmą kartą buvo nustatyta trečia invalidumo grupė (invalidumo priežastis „bendrosios ligos“), galiojo 2000 m. balandžio 28 d. priimta Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. 226/49, kuri įsigaliojo nuo 2000 m. gegužės 15 d. ir galiojo iki 2006 m. liepos 21 d. Trečia invalidumo grupė buvo nustatoma asmenims pagal Darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos 32 punktą : kuriems dėl jų organizmo būklės sumažėja profesinė kvalifikacija arba ji prarandama, ne mažiau kaip trečdaliu (1/3) sumažėja darbingumas (32.1 p.); esant tam tikroms organizmo būklėms, kai į profesinį faktorių neatsižvelgiama (anatominiai defektai ir kt.) (32.2 p.). Pagal minėtos tvarkos 38 punktą valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos galėjo nustatyti tokias invalidumo priežastis: bendrosios ligos; suluošinimas darbe; profesinė liga; invalidumas nuo vaikystės; liga (suluošinimas), atsirandantis atskirais įvardintais pagrindais.

16. Byloje ginčijamas sprendimas dėl darbingumo lygio nustatymo nuo 2019 m. liepos 17 d., kurio priežastis (ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų), priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu, įsigaliojusiu nuo 2005 m. liepos 1 d., ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. kovo 1 d.

17. Darbingumo lygio priežastys yra nustatytos Tvarkos aprašo 27 punkte, kuriame, be kita ko, nurodyta: ligos arba būklės (27.1 p.); ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų (27.2 p.); nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe (27.3 p.); profesinė liga (27.4 p.); liga (suluošinimas), įgyta karinės tarnybos ar karinių mokymų metu (27.5 p.).

18. Tais atvejais, kai asmuo prašo, kad jo darbingumo lygis būtų nustatytas atgaline data, susiejant jį su darbingumo lygio pasikeitimu dėl ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, bet ne vėliau, iki jam sukako 26 metai, Tarnyba gali darbingumo lygį nustatyti atgaline data, jeigu tam yra pateikiama pakankamai duomenų. Ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, priežastys nustatomos tik tuo atveju, kai asmuo buvo pripažintas neįgaliuoju, iki jam sukako 26 metai (Tvarkos aprašo 29 p.).

19. Tvarkos aprašo 17 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą arba pakartotinai pagal Tvarkos aprašo 35.1 ir 35.2 papunkčius, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų šio Tvarkos aprašo 8 ir 10 punktuose išvardytų dokumentų Tarnyboje gavimo diena, išskyrus atvejus, kai darbingumo lygis nustatomas remiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos įstaigos pateiktais dokumentais, medicininėmis išvadomis ir administracinio pobūdžio informacija arba kitos valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis dėl socialinės paramos, pateiktais medicininiais dokumentais – darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra diena, kurią darbingumo lygis asmeniui nustatytas kitoje valstybėje. Pagal Tvarkos aprašo 35 punktą Tarnyba atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą: baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui, bet ne vėliau kaip paskutinę nustatyto darbingumo lygio termino dieną (35.1 p.); pasikeitus asmens sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims (35.2 p.). Be Tvarkos aprašo 8 ir 10 punktuose išvardytų medicininių dokumentų yra nurodytas ir asmens laisvos formos prašymas dėl siuntimo į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti.

20. Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad teisė teikti prašymą pakeisti darbingumo lygio priežastį iš „ligos arba būklės“ į „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“ atsirado tik 2005 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Tvarkos aprašas. Todėl negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 17 d. prašymą dėl šalpos neįgalumo pensijos mokėjimo nuo pirminės darbingumo lygio nustatymo datos – nuo 2000 m. rugpjūčio 28 d. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Tarnyba pareiškėjui pirmą kartą 2000 m. rugpjūčio 28 d. nustatė trečią invalidumo grupę, t. y. tuomet, kai pareiškėjui dar nebuvo sukakę 26 metai, ir pirmą kartą nustatė 30 proc. darbingumo lygį 2005 m. spalio 26 d. iki 2006 m. lapkričio 1 d., vėliau pakartotinai tęsiant kartą per metus iki 2008 m. spalio 25 d., vėliau – kas du metus, o nuo 2012 m. spalio 18 d. nustatytas tas pats 30 proc. darbingumo lygis iki (duomenys neskelbtini).

21. Taigi pareiškėjui galimybė pakeisti darbingumo lygio priežastį iš „ligos arba būklės“ į „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“, esant jo prašymui, galėjo būti realizuota nuo 2005 m. spalio 26 d. Pažymėtina, kad Tvarkos aprašo 17 punkto nuostatos darbingumo lygio nustatymo termino pradžią sieja su visų šio Tvarkos aprašo 8 ir 10 punktuose išvardytų dokumentų gavimo Tarnyboje diena.

22. Nagrinėjamos bylos atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nepažeidė nustatytų terminų atvykti dėl invalidumo / darbingumo lygio nustatymo (b. l. 21). Todėl preziumuotina, kad pareiškėjas savo atvykimu į gydymo įstaigą, Tarnybą kartu išreiškė ir žodinį prašymą, kad būtų nustatytas darbingumo lygis vadovaujantis nustatytais teisės aktais, viename iš kurių (minėtame Tvarkos apraše) nustatyto reikalavimo, be kita ko, teikti konkretų raštišką prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo ir / arba priežasties iš „ligos arba būklės“ pakeitimą į „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“ dėl savo sveikatos sutrikimų jis galėjo tinkamai nesuprasti. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (redakcija, galiojusi, kai pareiškėjui buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos 2012 m. spalio 18 d. – (duomenys neskelbtini)) 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį. Taigi, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas nenumatė reikalavimo pateikti asmeniui prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo ir / arba priežasties iš „ligos arba būklės“ pakeitimo į „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“.

23. Šiame kontekste paminėtina, kad invalidumo samprata buvo pateikta Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (1991 m. lapkričio 28 d. redakcija), kurioje buvo nustatyta, kad „invalidumas yra tokia kompetentingų įstaigų nustatyta asmens būklė, kai šis dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų“. Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos (2000 m. balandžio 28 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) 32 punkte buvo nustatyta, kad „trečia invalidumo grupė nustatoma asmenims: kuriems dėl jų organizmo būklės sumažėja profesinė kvalifikacija arba ji prarandama, ne mažiau kaip trečdaliu (1/3) sumažėja darbingumas (32.1 p.); esant tam tikroms organizmo būklėms, kai į profesinį faktorių neatsižvelgiama (anatominiai defektai ir kt.) (32.2 p.)“, o 33 punkte buvo pateiktas sąrašas asmens organizmo būklių, dėl kurių nustatoma III invalidumo grupė.

24. Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 4 dalį darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės; pagal šio straipsnio 7 dalį, jei asmeniui nustatoma 0–25 proc. darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu; jei asmeniui nustatoma 30–55 proc. darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu. Tvarkos aprašo 28 punktas numato maksimalų darbingumo lygio ar priežasties taikymo atgaline data terminą: „kai asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data, jeigu Tarnybai yra pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežasčių nustatymui atgaline data, bet ne daugiau kaip už tris praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo dienos.“.

25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus (žr. šio sprendimo 20–23 punktus), nagrinėjamu atvejui aptartai situacijai taikytina analogija, t. y. teisinis reguliavimas nustatytas Tvarkos aprašo 28 punkte. Pareiškėjui nustatyta darbingumo lygio priežastis „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“ nuo 2019 m. liepos 17 d. turi būti keičiama, paankstinant šį terminą trejais metais, t. y. nuo 2016 m. liepos 17 d.

26. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o Tarnyba įpareigotina Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. SS-2612 „Dėl 2019-10-22 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-139 „Dėl D. P. darbingumo lygio priežasties“ vykdymo“ pareiškėjui nustatytą 30 proc. darbingumo lygio priežasties „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“ termino pradžią „nuo 2019 m. liepos 17 d.“ pakeisti į „nuo 2016 m. liepos 17 d.“.

27. Kartu pastebėtina, jog iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio (aiškinamo kartu su konstituciniu teisinės valstybės principu ir kitų Konstitucijos nuostatų kontekste) ne tik įstatymų leidėjui, bet ir kitiems teisėkūros subjektams reguliuojant pensijų santykius kyla tam tikri reikalavimai, kurių nepaisymas gali lemti, kad atitinkamas teisinis reguliavimas (teisės aktai ir (arba) jų dalys) gali (ir turi) būti pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia (be kita ko), reikalavimą, kad teisėkūros subjektai teisės aktus leistų tik neviršydami savo įgaliojimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, ministerijų (ministrų) ar kitų valstybės institucijų (jų vadovų) poįstatyminiai teisės aktai negali pakeisti arba iškreipti įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo. Pagal Konstitucijos 52 straipsnį teisė į invalidumo pensiją garantuojama tiems asmenims ir tokiais pagrindais, kurie nustatyti įstatymais. Įstatymais nustatytas socialinės paramos santykių reguliavimas yra viena svarbiausių konstitucinės teisės į invalidumo pensiją garantijų. Įstatymu turi būti nustatytas amžius, kurį sukakęs asmuo turi teisę gauti senatvės pensiją, šios pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai, o invalidumo pensijos atveju – kas laikoma invalidumu, taip pat šios pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos bei dydžiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. spalio 22 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai). Šioje byloje nebuvo keliamas nurodytų aktų konstitucingumo klausimas.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Atitinkamai, ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

29. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. birželio 1 d. pažyma Nr. (12.35)PT-2079 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. pažyma Nr. (12.35Mr)PT-6335 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kuriose nurodyta, kad valstybės naudai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui D. P. priteistina 312 Eur (pirmojoje instancijoje) ir 180 Eur (apeliacinėje instancijoje) teisinės pagalbos išlaidų.

30. Pažymėtina, kad prašomos priteisti išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-58 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus dydžius (rekomendacijų 7, 8.2 ir 8.9 p.), bylos sudėtingumą, todėl pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus yra priteistinos iš atsakovo valstybei.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo D. P. skundą tenkinti iš dalies.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. SS-2612 „Dėl 2019-10-22 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-139 „Dėl D. P. darbingumo lygio priežasties“ vykdymo“ dėl nustatyto 30 proc. darbingumo lygio priežasties „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“ panaikinti.

Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimti naują sprendimą „Dėl D. P. darbingumo lygio priežasties“ vykdymo“ dėl nustatyto 30 proc. darbingumo lygio priežasties „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“, termino pradžią nustatant „nuo 2016 m. liepos 17 d.“.

Panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. S-12 „Dėl D. P. darbingumo lygio priežasties termino“.

Priteisti iš atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės naudai 492 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt du eurus) pareiškėjui D. P. pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme teiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė