2022-05-17 Nr. AB-12469-3-66-3-00048-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2647-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00048-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

sekretoriaujant N. P.,

vertėjaujant I. N., F. O. H.,

dalyvaujant užsienietei (duomenys neskelbtini) bei jos atstovui advokatui V. J.,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei G. V.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės (duomenys neskelbtini) ir jos nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) pilietės (duomenys neskelbtini) ir jos nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) piliete (duomenys neskelbtini) prisistačiusi užsienietė (toliau – ir užsienietė) ir jos nepilnametis sūnus (duomenys neskelbtini), atstovaujamas mamos (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir užsieniečiai), kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 9 d. sprendimų Nr. 22S65632 ir Nr.22S65661 dalis dėl užsienietės ir jos nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinti užsieniečius, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietė nurodė, jog jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Departamentui. Užsienietės atstovo teigimu, pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, tokiu būdu būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

3. Atsakovas Departamentas su užsieniečio skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas informavo, kad užsieniečiai neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikyti pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Užsieniečiai Migris sistemoje buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 22 d. ir galutinis sprendimas dėl jų dar nėra priimtas.

5. Departamentas pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkartą. Nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) atžvilgiu yra priimtas sprendimas pagal sprendimą, priimtą jo motinai ir yra analogiški.

6. Prieglobsčio tyrimo metu užsienietės apklausos metu pateikta informacija buvo neišsami, abstrakti ir turėjo neatitikimų su apklausos metu pateikta jos vyro (duomenys neskelbtini) informacija.

7. Departamento teigimu, užsienietės skundo teiginiai yra nepagrįsti, kadangi užsieniečių atžvilgiu nėra priimti sprendimai dėl sulaikymo, užsieniečių atžvilgiu buvo priimti sprendimai įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi užsieniečiai nėra sulaikyti, jų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte alternatyvią sulaikymo priemonę.

8. Atsakovas nurodė Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, 115 straipsnio 1 dalį ir pastebėjo, kad užsieniečiai iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę užsieniečiams pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties.

II. 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu užsieniečių skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad, užsienietė prisistatė (duomenys neskelbtini) piliete kartu su nepilnamečiu sūnumi, atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, t. y. pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir tik po jų sulaikymo ir pristatymo į užkardą, prašė prieglobsčio. Užsieniečiai nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, prieglobsčio tyrimo metu užsienietės apklausos metu pateikta informacija buvo neišsami, abstrakti ir turėjo neatitikimų su apklausos metu pateikta jos vyro (duomenys neskelbtini) informacija. Skubos tvarka, išnagrinėjus jų prašymą suteikti prieglobstį nustatyta, kad užsieniečiai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsieniečiai, žinodami, kad jų atžvilgiu priimti sprendimai dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jo išsiuntimo iš šalies gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Teismas Departamento sprendimus užsieniečius apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo sprendimų priėmimo dienos pripažino teisėtais ir pagrįstais.

11. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju užsieniečiams yra užtikrinamos visos būtinos sąlygos, jie apgyvendinimo vietoje turi galimybę judėti centro teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, įskaitant galimybę susitikti su jų interesus atstovaujančiu advokatu, teismas neturi pagrindo šio apgyvendinimo vertinti kaip de facto sulaikymą. Jiems taikoma priemonė savo turiniu atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl teismas padarė išvadą, kad užsieniečiams paskirta priemonė – apgyvendinimas Centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiai neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, yra pagrindas manyti, kad užsieniečiams pritaikius švelnesnę priemonę, jie gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, užsieniečių atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį vykdyti. Teismas pažymėjo, kad netaikant šio apribojimo, kyla grėsmė, kad užsieniečiai pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio šalį.

III. 12. Užsieniečiai apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį ir sutrumpinti užsieniečių apgyvendinimo terminą ir/arba netaikyti judėjimo apribojimo.

13. Apeliaciniame skunde užsienietis teigia, kad užsieniečių apgyvendinimo pratęsimas, ribojant asmens teisė judėti, prilygsta sulaikymui.

14. Užsienietė nurodo Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį ir teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kad jų sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti (netaikyti sulaikymo pratęsimo), kuris yra griežčiausia priemonė, labiausiai ribojant asmens laisvę.

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs užsieniečių skundą ir įvertinęs faktines aplinkybes bei Įstatymo nuostatas, nustatęs, kad užsieniečių atžvilgiu priimtas sprendimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

17. Atsakovas akcentuoja, kad užsieniečiai nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais. Užsieniečiai sieną kirto neteisėtai. Užsienietės apklausos metu pateikta informacija buvo neišsami, abstrakti ir turėjo neatitikimų su apklausos metu jos vyro pateikta informacija. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nustatė, kad užsieniečiai gali pasislėpti.

18. Departamento teigimu, užsieniečiai nėra sulaikyti, jie yra apgyvendinti, tik nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas užsieniečių skundas dėl Migracijos departamento sprendimų panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

20. Skundžiamais Departamento sprendimais užsieniečiai buvo: 1) įleisti į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; 2) apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Būtent su antra sprendimų dalimi užsieniečiai nesutinka, motyvuodami tuo, kad jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl jie turėtų būti apgyvendintas be judėjimo apribojimų.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

22. Minėta, kad Migracijos departamentas sprendimus priėmė, be kita ko, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalimi, Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

23. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; <...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

24. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

25. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

26. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos kontekste įvertinusi paminėtą teisinį reglamentavimą, prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, joje nurodytą sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose gali priimti tik tuo atveju, jeigu yra abi tam būtinos kumuliatyvios sąlygos: 1) per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas; 2) toks galutinis sprendimas nėra priimtas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties. Taigi prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Išdėstyto reguliavimo kontekste alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas.

28. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jei nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir negalėtų kilti papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4182-525/2021). Prieglobsčio prašymo pagrįstumo klausimas ir jame nurodomi motyvai, kuriais remiasi Departamentas ir pirmosios instancijos teismas, nėra šioje byloje kilusio ginčo dalykas, taigi, neįsigaliojus galutiniam sprendimui dėl užsieniečių prieglobsčio prašymo, šių aplinkybių negalima laikyti kaip nustatytų ir išaiškintų bei sunkinančių užsieniečių padėtį svarstant jų judėjimo laisvės ribojimo klausimą.

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kurias teismas vertino kaip pareiškėjo nebendradarbiavimą (atvykimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai, asmenų grupėje, užsienietės apklausos metu pateikta neišsami, abstrakti informacija) nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog pareiškėjo atžvilgiu nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra būtini siekiamam tikslui pasiekti. Tokia pozicija formuluojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022, 2022 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2304-502/2022). Paminėtų argumentų kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad užsieniečiai Lietuvoje laikomi, bemaž, 9 mėnesius (MIGRIS sistemoje duomenys įvesti 2021 m. rugpjūčio 22 d.), per šį laikotarpį užsieniečiai laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padarę jokių pažeidimų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad užsieniečių tapatybė nustatyta (pateikti asmens dokumentai), nėra.

30. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas sprendimuose nurodytas aplinkybes laikyti pakankamomis užsieniečių judėjimo laisvės ribojimams nustatyti. Teisėjų kolegija pažymi, jog užsieniečių atžvilgiu nėra priimtas galutinis sprendimas byloje dėl prieglobsčio prašymo, taigi tikrieji užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai nėra nustatyti. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad judėjimo laisvės ribojimas nagrinėjamu atveju nepagrįstai varžytų užsieniečių judėjimo laisvę, todėl ši Migracijos departamento sprendimų dalis naikintina ir laikytina, jog užsieniečiai sprendimais apgyvendintini Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre netaikant laisvės judėjimo apribojimų.

31. Vertindama užsieniečių apeliacinio skundo reikalavimą apgyvendinti juos centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų, teisėjų kolegija pažymi, kad šio ginčo kontekste toks užsieniečių prašymas negali būti sprendžiamas ir yra neaktualus. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui panaikino užsieniečių judėjimo laisvės apribojimus apgyvendinant juos Vilniaus pabėgėlių priėmimo centre, todėl užsieniečių apgyvendinimo klausimas netaikant laisvės judėjimo apribojimų jau yra išspręstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės (duomenys neskelbtini) ir jos nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą pakeisti ir užsieniečių (duomenys neskelbtini) ir jos nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 22S65632 dalį dėl (duomenys neskelbtini) pilietei (duomenys neskelbtini) nustatytų judėjimo laisvės apribojimų ir 2022 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 22S65661 dalį dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) nustatytų judėjimo laisvės apribojimų.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Jūratė Varanauskaitė