a81036aa-7c64-438d-8fa6-8d0c8a2f7fce · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-44-392/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20454-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.3; 3.3.1.18.3 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovui M.

C. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 162,15 Eur skolos, 145,93 Eur delspinigių, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“ iÅ¡ atsakovo M.

C. 162,15 Eur skolos, 29,25 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 191,76 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 84,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

3. Teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 26 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (nuomotojos) ir atsakovo (nuomininko) buvo sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. BK-021580, kuria nuomotoja perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis nuomotojai nuosavybės teise priklausantį telefonÄ Samsung-Galaxy A40, Mėlyna-1117889176, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomotojai nuomos mokestį. Sutartimi atsakovas įsipareigojo su pradine kreditore atsiskaityti dalimis per 12 mėnesių terminÄ , mokant kas mėnesį nuomos mokestį.

Atsakovui savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, pradinė kreditorė sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė. Tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir ieÅ¡kovės 2021 m. sausio 19 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-01/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimÄ pagal sutartį. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimÄ atsakovas buvo informuotas 2021 m. sausio 20 d. praneÅ¡imu.

4. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas su ieškove ar pradine kreditore atsiskaitė, taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija, konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 162,15 Eur skolos (nesumokėtų nuomos įmokų).

5. Teismas nustatė, jog Å¡alys sutartyje susitarė, kad vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėjimo dienÄ nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Atsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panaÅ¡ių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugÄ ir daryti įtakÄ sutarties sÄ lygų turiniui, o sutartį sudarė prisijungimo bÅ«du, įvertinęs tai, jog ieÅ¡kovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia faktiÅ¡kai patirtais nuostoliais, teismas konstatavo, kad praÅ¡omi priteisti 0,5 procentų delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartÄ (nors delspinigių praÅ¡oma priteisti tik už 180 dienų, tačiau delspinigių norma sudaro 182,50 proc. per metus, o praÅ¡omų priteisti delspinigių suma artima priteistinos skolos dydžiui), todėl netesybas sumažino iki 0,1 proc. dydžio, kuris, teismo vertinimu, atitinka sÄ Å¾iningumo bei protingumo kriterijus ir priteisė 29,25 Eur (162,51 Eur x 0,1 proc. x 180 d.) delspinigių.

6. Teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 191,76 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (patenkinta 62 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų), - 84,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (136 Eur x 62 proc.). III. Apeliacinio skundo argumentai 7. IeÅ¡kovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu praÅ¡o:

1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti ieškovei iš atsakovo 145,93 Eur delspinigių;

2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 136 Eur bylinėjimosi išlaidų;

3) kitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistÄ ;

4) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 17 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Apeliantės nuomone, tarp Å¡alių buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu (Telefonas Samsung-Galaxy A40, Mėlyna-1117889176) atsakovas naudojosi savo asmeninių ir Å¡eimos poreikių tenkinimui. Tačiau, apeliantės teigimu, sudaryta sutartis negali bÅ«ti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali bÅ«ti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos 7.2.

Å alių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnis). Netesybos gali bÅ«ti nustatomos už prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , taip pat įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys). Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais.

Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, sutartimi nustatytos netesybos teismo gali bÅ«ti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali bÅ«ti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiÅ¡kia, kad netesybos turi bÅ«ti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikÅ¡mė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Apeliantės nuomone, teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ . Teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 145,93 Eur iki 29,25 Eur, sutartines netesybas sumažindamas iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . 7.3.

Teismas, vertindamas praÅ¡omų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų apsaugos principu, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visÄ (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintÄ laikÄ , t. y. už 180 dienų. Pažymėjo, jog atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymÄ , laiku negrÄ Å¾ino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas bÅ«tų grÄ Å¾inti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grÄ Å¾inimas bÅ«tų atidėtas vėlesniems terminams.

Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantas po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paÅ¡tu atsakovui iÅ¡siuntė praneÅ¡imus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo kreipėsi po protingo termino. 7.4. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Nustačius, jog apeliantės ieÅ¡kinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų bÅ«ti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t. y. 136 Eur.

8. IeÅ¡kovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas neprieÅ¡taravo ir nepateikė jokių pretenzijų dėl sutartimi susitarto delspinigių dydžio, netgi gavęs ieÅ¡kinį bei teismui nustačius terminÄ atsiliepimams pateikti neginčijo nei pačios skolos fakto, nei delspinigių dydžio. SÄ lyga dėl delspinigių dydžio sutartyje buvo įtvirtinta aiÅ¡kiai ir suprantamai. Sutartimi Å¡alys aptaria ir apraÅ¡o konkretaus turto perdavimo, naudojimo ir grÄ Å¾inimo sÄ lygas, sutartį sudaro apibrėžtam laikotarpiui, po kurio nuomininkui suteikiama galimybė pasirinkti, turtÄ grÄ Å¾inti arba įsigyti.

Dėl Å¡ios priežasties, sutarties tikrasis tikslas yra sutarties objekto nuoma su teise jį iÅ¡pirkti (įsigyti), o ne finansavimo vartotojui suteikimas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2020 m. kovo 26 d. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. BK-021580, kuria atsakovui buvo perduotas laikinai valdyti ir naudotis telefonas Samsung-Galaxy A40, Mėlyna-1117889176, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomotojai nuomos mokestį. Sutartimi atsakovas įsipareigojo su pradine kreditore atsiskaityti dalimis per 12 mėnesių terminÄ , mokant kas mėnesį nuomos mokestį. Atsakovui savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, pradinė kreditorė sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė. 2021 m. sausio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-01/01 UAB „Be kredito“ perleido UAB “Legal Balance” reikalavimo teises į atsakovÄ .

11. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 162,15 Eur skolos, 145,93 Eur delspinigių, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 162,15 Eur skolos, 29,25 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 191,76 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 84,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

12. Pateiktu apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria ieÅ¡kovės praÅ¡omus priteisti delspinigius teismas sumažino nuo 145,93 Eur iki 29,25 Eur ir sumažino priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė nurodo, kad teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pasak apeliantės, sudaryta sutartis negali bÅ«ti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali bÅ«ti taikomos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) normos.

13. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pradinės kreditorės ir atsakovo 2020 m. kovo 26 d. sudarytÄ sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktÄ (telefonÄ ) pirko savo asmeniniams poreikiams, todėl tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga, tame tarpe teismo teisė ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo pagal CK 6.2284 straipsnio nuostatas, įgyvendinančias 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos DirektyvÄ 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais (toliau - Direktyva 93/13/EEB).

14. Apeliantė neginčija, kad šiuo atveju tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Tačiau atmestinas argumentas, kad sprendžiant dėl priteistino delspinigių dydžio prioritetas turi būti teikiamas ne vartotojo teisių gynybai, o sutarčių laisvės principui. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

Tačiau siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas įstatymo. Vienas iÅ¡ tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties Å¡alies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties Å¡alies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Tokiu atveju sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali bÅ«ti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – bÅ«tinos teisės normos, saugančios silpnesniÄ jÄ Å¡alį ir įpareigojančios pardavėjÄ ar paslaugų teikėjÄ atsižvelgti į vartotojo interesus.

BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

15. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prioritetiniais nagrinėjamoje byloje laikytini vartotojo interesai. Tačiau pagal kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) iÅ¡dėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo sutartis yra vartojimo sutartis bei konstatavo, kad Å¡alių sutartimi sulygtos netesybos nepagrįstai didelės, jas sumažino taikydamas netesybų mažinimo institutÄ , tačiau iÅ¡ esmės nevertino tokios ginčo sutarties sÄ lygos sÄ Å¾iningumo aspektu kaip to reikalauja CK 6.2284 straipsnio 2 dalis.

16. Teisėjų kolegija 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi pripažino bÅ«tinybę byloje tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, t. y. nurodyti konkrečias vartojimo teisiniams santykiams taikytinas teisės normas, taip pat ex officio (pagal pareigas) atlikti Å¡alių sudarytos vartojimo sutarties sÄ lygas, aktualias ginčui (dėl netesybų), sÄ Å¾iningumo aspektu (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis) ir sprendė, kad bylÄ apeliacine tvarka tinkamai iÅ¡nagrinėti neperžengus apeliacinio skundo ribų nėra galimybės. Apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡alys informuotos tinkamai, joms buvo sudaryta galimybė pateikti pozicijÄ Å¡iuo klausimu.

Atsakovas Å¡ia teise nurodytu terminu nepasinaudojo. IeÅ¡kovė teismui pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, jog sutarties tikrasis tikslas yra sutarties objekto nuoma su teise jį iÅ¡pirkti (įsigyti), o ne finansavimo vartotojui suteikimas. Dėl ginčo vartojimo sutarčiai taikytinų teisės normų 17. Tarp pradinės kreditorės ir atsakovo 2020 m. kovo 26 d. sudaryta sutartis, kuria nuomotoja perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis nuomotojai nuosavybės teise priklausantį telefonÄ , o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomotojai nuomos mokestį.

Sutartyje Å¡alys taip pat numatė, kad nuomininkui (atsakovui) tinkamai vykdžius sutartį visÄ jos galiojimo laikotarpį, nurodytÄ sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai atsakovui suteikiama teisė įsigyti turtÄ â€“ telefonÄ , už 1 Eur.

18. Apeliantė nurodo, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, tačiau VKĮ nuostatos ginčo sutarčiai negali būti taikomos, kadangi tarp šalių buvo sudaryta ne vartojimo kredito, o išperkamosios nuomos sutartis.

19. VKÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Å¡is įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos iÅ¡lygos, kokiems santykiams Å¡is įstatymas netaikomas. Pagal VKÄ® 3 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ Ä¯statymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Tačiau VKÄ® 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡io įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobÅ«dis arba tikslas suteiktų galimybę iÅ¡vengti Å¡io įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKÄ® turi bÅ«ti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į Å¡io įstatymo reguliavimo sritį.

20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).

21. Siekiant atriboti nuomos (iÅ¡perkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu Å¡alys Å¡iÄ sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas visų pirma siekia iÅ¡sinuomoti daiktÄ , turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sÄ lygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. Å¡ia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimÄ sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties nuostatos sudaro pagrindÄ spręsti, kad Å¡ios sutarties tikslas buvo, atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimÄ sutarties objektui (telefonui) įsigyti. Tai patvirtina, sutarties sÄ lyga numatanti, kad atsakovo mokėjimai už įsigyjamÄ daiktÄ , kurio vertė sutarties sudarymo dienÄ yra 239 Eur, iÅ¡dėstomi 12 mėnesių terminui, mokant 26,99 Eur įmokas. Taigi, pagal tokiÄ sutartį, mokant dalimis už telefonÄ per 12 mėn. jo vertė iÅ¡auga nuo 239 Eur iki 323,88 Eur.

Minėta, kad sutartis numato, kad tinkamai įvykdžius sutartį, atsakovas įgyja teisę už 1 Eur įsigyti sutarties objektÄ â€“ telefonÄ . Nors Å¡iuo atveju tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis tiesiogiai neįtvirtina pareigos įsigyti sutarties objekto. Tačiau tokia sutarties sÄ lyga numatanti teisę, bet ne pareigÄ vartotojui už 1 Eur įsigyti sutarties objektÄ , už kurį jis jau yra sumokėjęs visas įmokas, 1,3 karto virÅ¡ijančias įsigyjamo daikto vertę, vertintina kaip formali ir sutartyje įtvirtinta siekiant iÅ¡vengti VKÄ® nuostatų taikymo (VKÄ® 1 straipsnio 2 dalis).

23. Sutarties dalyje „Turto grÄ Å¾inimas“ numatyta, kad pasibaigus sutarčiai ir nuomininkui nepareiÅ¡kus noro įsigyti turto Å¡ios sutarties dalyje "Sutarties objektas" nurodyta tvarka, ar nutraukus Å¡iÄ sutartį prieÅ¡ terminÄ , turtas grÄ Å¾inamas nuomotojui ne vėliau kaip sekančiÄ dienÄ po sutarties pasibaigimo ar nutraukimo sutarties sudarymo vietoje arba turto naudojimo vietoje; <...> nuomininkas nuomotojui savo sÄ skaita grÄ Å¾ina turtÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ , o taip pat visiÅ¡kai sukomplektuotÄ ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje.

Jei per turto perdavimÄ nuomotojui nustatomi grÄ Å¾inamo turto defektai ar gedimai, jie nurodomi turto grÄ Å¾inimo akte. Turto defektai ar gedimai gali bÅ«ti nustatyti ir per 10 (deÅ¡imt) darbo dienų po turto grÄ Å¾inimo akto pasiraÅ¡ymo ir apie tai nuomotojas informuoja nuomininkÄ raÅ¡tu. Tokios apsunkintos sutarties objekto grÄ Å¾inimo sÄ lygos, reikalaujančios didesnių laiko ir lėšų sÄ naudų, nei jo įsigijimas už 1 Eur, taip pat vertintinos kaip siekis įpareigoti vartotojÄ Ä¯sigyti sutarties objektÄ .

24. Sutarties dalyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, kad ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal sutartį, sutartis yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iÅ¡ nuomininko grÄ Å¾inti turtÄ arba sumokėti visÄ neapmokėtÄ nuomos mokestį iki sutarties pabaigos. Taigi, Å¡ioje sutarties dalyje turto įsigijimas nėra siejamas su 1 Eur įmokos sumokėjimu, o iÅ¡ esmės siejamas su visų periodinių įmokų sumokėjimu.

Kaip minėta, aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas perduoto daikto – telefono, nėra grÄ Å¾inęs, tačiau reikalavimo atsakovui grÄ Å¾inti jam neva nuomos, o ne įsigijimo tikslu, perduotÄ daiktÄ , byloje pareikÅ¡ta nėra.

Toks ieÅ¡kovės elgesys po sutarties nutraukimo - siekis prisiteisti įmokas už daiktÄ , o ne jį susigrÄ Å¾inti taip pat sudaro pagrindÄ laikyti, kad sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo gauti/suteikti atsakovui finansavimÄ sutarties objektui įsigyti, o ne jį nuomotis.

25. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2020 m. kovo 26 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (nuomotojos) ir atsakovo sudaryta sutartimi Nr. BK-021580 pradinė kreditorė ir atsakovas iÅ¡ esmės susitarė ne dėl naudojimosi telefonu, o dėl jo finansavimo sÄ lygų – jo įsigijimo iÅ¡dėstyto mokėjimo bÅ«du atsakovui mokant kasmėnesines įmokas, todėl minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartis ir Å¡iai sutarčiai privalomai taikytinos VKÄ® nuostatos.

Dėl vartojimo sutarties sÄ lygų, numatančių delspinigių dydį sÄ Å¾iningumo 26. Sutarties specialiosiose sÄ lygose Å¡alys numatė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimÄ atsakovas privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki visiÅ¡ko atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. IeÅ¡kovė už 180 dienų laikotarpį paskaičiavo atsakovui 145,93 Eur delspinigius. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas Å¡iuo atveju yra vartotojas, silpnesnioji sutarties Å¡alis, sprendė, kad praÅ¡omos priteisti netesybos nepagrįstai didelės, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartÄ , praÅ¡omų priteisti delspinigių suma sudaro 182,50 proc., artima priteistinos skolos dydžiui, todėl vadovaudamasis netesybų mažinimo institutu jas sumažino.

27. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesÄ Å¾iningomis laikomos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sÄ Å¾iningumo reikalavimo pažeidimo iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.2284 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sÄ lygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iÅ¡ anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sÄ lygos buvo aptartos individualiai, Å¡io straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sÄ lygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sÄ lyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

28. Ä®vertinus sutarties Å¡alių sudarytÄ sutartį, jos turinį, darytina iÅ¡vada, kad sutarties sÄ lyga dėl 0,5 proc. delspinigių dydžio, įtvirtinta sutartyje, yra standartinė, iÅ¡ anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sÄ lyga, dėl kurios atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sÄ lyga (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra duomenų, kad minėta sÄ lyga bÅ«tų buvusi individualiai aptarta su atsakovu ir atsakovas bÅ«tų turėjęs galimybę daryti įtakÄ nustatant delspinigių dydį.

29. CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog nesÄ Å¾iningos yra sutarties sÄ lygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ . CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Netesybos (delspinigiai) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis), todėl Å¡alims įtvirtinant civilinę atsakomybę netesybų forma, teismui kyla pareiga ex officio (pagal pareigas) Å¡ias nuostatas įvertinti ir sÄ Å¾iningumo aspektu.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant klausimÄ , ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytÄ netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas). VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Ginčo sutarties sudarymo metu šis įstatymas galiojo, todėl, nustatant netesybų dydį, į jo nuostatas turėjo būti atsižvelgiama.

30. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo delspinigius, kurie paskaičiuoti taikant 0,5 proc. delspinigių normÄ , t. y. deÅ¡imt kartų didesnę nei VKÄ® įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 proc.). Toks delspinigių dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas ne tik prieÅ¡taraujančiu VKÄ® 8 straipsniui, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu Å¡alių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų dydį, pripažinti nesÄ Å¾ininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir Å¡ios sÄ lygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai).

Atsižvelgiant į tai, 2020 m. kovo 26 d. sutarties Nr. BK-021580 sÄ lyga, numatanti 0,5 proc. delspinigių dydį, pripažintina nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

31. Pripažinus sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų dydį, kaip nustatančiÄ neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesÄ Å¾ininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai).

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė netesybų mažinimo institutÄ , nors turėjo taikyti nesÄ Å¾iningų vartojimo sutarčių sÄ lygų kontrolės institutÄ . Pripažinus sutarties sÄ lygÄ dėl delspinigių nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), ieÅ¡kovės reikalavimas dėl delspinigių atmestinas kaip nepagrįstas.

33. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegijai peržengus apeliacinio skundo ribas ir ex officio (pagal pareigas) konstatavus sutarties sÄ lygÄ dėl 0,5 procento delspinigių nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo keistinas, atmetant ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 145,93 Eur delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, keistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palÅ«kanų priteisimo už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteistÄ sumÄ sumažinant iki 162,15 Eur.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atitinkamai iÅ¡ dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perskirstytinos ir ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teisme patirtos iÅ¡laidos (CPK 93 str. 5 d.).

35. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme patyrė 136 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Sumažinus iÅ¡ atsakovo priteistinÄ sumÄ iki 162,15 Eur, laikytina, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas 53 proc. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 7,95 Eur žyminio mokesčio ir 64,13 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 72,08 Eur.

36. IeÅ¡kovė prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 17 Eur sumokėtÄ Å¾yminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Apeliacinį skundÄ atmetus žyminis mokestis iÅ¡ atsakovo nepriteistinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Pripažinti 2020 m. kovo 26 d. sutarties Nr. BK-021580 sÄ lygÄ , nustatančiÄ 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (j. a. k. 302528679) iÅ¡ atsakovo M. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 162,15 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 162,15 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 72,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.“ Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Loreta Braždienė Virginijus Kairevičius Tatjana Žukauskienė