a80b1fdc-e35c-4ee0-85ca-b60276c3f38d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1094-516/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00720-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „CManagement“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1264-467/2015 pagal ieÅ¡kovų A.

P. ir K. P. ieÅ¡kinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Ineturas“ ir „CManagement“ (tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus architektÅ«ros studija“, T. D., uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“) dėl nuostolių atlyginimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovų A.

P. ir K. P. ieÅ¡kinį atsakovėms uždarosios akcinėms bendrovės (toliau – ir UAB) „Ineturas“ ir „CManagement“ dėl nuostolių atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo atsakovės UAB „CManagement“ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , taip pat turtines teises už 51 220,99 Eur sumÄ , o, minėto turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. 2015 m. liepos 20 d. nutartimi teismas sumažino atsakovei taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ ir leido atsakovei iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir (ar) savivaldybei bei socialinio draudimo įmokas.

Atsakovė UAB „CManagement“ 2016 m. kovo 3 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ pakeisti jai pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – panaikinti areÅ¡tÄ atsakovės turtinei teisei į 7 002,73 Eur mokestinę permokÄ ir leisti atsakovei iÅ¡ Å¡ios turtinės teisės lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir (ar) savivaldybei bei socialinio draudimo įmokas. Atsakovė nurodė, kad jos banko sÄ skaitoje nėra lėšų, todėl ji negali savo darbuotojams mokėti darbo užmokesčio, kitų mokėtinų mokesčių.

Vienintelis atsakovės turimas turtas – minėta Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) sÄ skaitoje esanti mokestinė permoka, kuri Å¡iuo metu areÅ¡tuota, kaip ir kitos atsakovės turtinės teisės. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi atsakovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ bei atsakovės praÅ¡yme iÅ¡dėstytus argumentus, sprendė, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog neturi pakankamai kitų lėšų, iÅ¡ kurių galėtų bÅ«ti vykdomi jos aptariami įsipareigojimai.

Be to, teismo vertinimu, net ir pateikus tokius įrodymus, tai iÅ¡ esmės nesudarytų pagrindo mažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ , nes atsakovė, kaip juridinis asmuo, turi visas galimybes savo Å«kine veikla užsidirbti lėšas, iÅ¡ kurių tokie mokėjimai bÅ«tų atliekami, o ne siekti nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė UAB „CManagement“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – panaikinti areÅ¡tÄ atsakovės turtinei teisei į 7 002,73 Eur mokestinę permokÄ , nutartį nukreipiant vykdyti skubiai.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:IÅ¡ antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad lėšų banko sÄ skaitose atsakovė neturi. Atsakovė tai pat neturi jokio nekilnojamojo turto, taigi daugiau jokio turto, iÅ¡skyrus atsakovei grÄ Å¾intinÄ 7 002,73 Eur mokestinę permokÄ , atsakovė neturi. Be to, apeliantė Å¡iuo metu neturi jokių realių galimybių užsidirbti lėšų iÅ¡ Å«kinės veiklos, nes Å«kinė veikla iÅ¡ esmės paralyžuota dėl negalėjimo atsiskaityti su darbuotojais.Teismas 2015 m. liepos 20 d. nutartimi pats leido atsakovei atsiskaityti su darbuotojais, sumokėti mokesčius bei draudimo įmokas, o dabar kliudo atsakovei tai realiai padaryti.

Tokiu atveju 2015 m. liepos 20 d. nutartis netenka jokios prasmės, nes ji faktiÅ¡kai neįgyvendinama. Tokia situacija nesuderinama su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo, protingumo ir efektyvios teisminės gynybos principais. Atsakovė prašė teismo leisti atsiskaityti su darbuotojas ir mokėti mokesčius jau žinodama, kad jokio turto, iÅ¡skyrus minėtÄ mokestinę permokÄ , neturi, ir tikėdamasi iÅ¡ jos atlikti mokėjimus, tačiau paaiÅ¡kėjo, jog antstolė jau buvo spėjusi areÅ¡tuoti permokÄ kaip turtinę teisę.Susidariusi situacija, kai atsakovė realiai negali vykdyti 2015 m. spalio 20 d. nutarties ir pasinaudoti nutartimi suteiktomis teisėmis, yra neprotinga ir nesÄ Å¾ininga, o tokia laikinoji apsaugos priemonė – atsakovės turtinių teisių areÅ¡tas – yra neproporcinga, ypatingai varžanti atsakovės veiklÄ , iÅ¡ esmės jÄ Å¾lugdanti.

Atsakovė negali mokėti užmokesčio darbuotojams, socialinio draudimo įmokų, mokesčių valstybei, todėl kenčia atsakovės darbuotojai ir jų Å¡eimos, o dėl laiku neatliktų atsiskaitymų atsakovei skaičiuojami delspinigiai. Atsakovės praÅ¡omas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas ekonomiÅ¡kas, proporcingas ir teisingas, nekenkiantis bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. IeÅ¡kovai A. P. ir K. P. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atsakovės skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos tesimo nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Atsakovės teiginiai, kad ji neturi realių galimybių užsidirbti lėšų iÅ¡ Å«kinės veiklos, nes jos veikla iÅ¡ esmės paralyžuota, atmestini. Apeliantė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių jos negalėjimÄ vykdyti veiklÄ , kiek ji turi darbuotojų, kokios pinigų sumos jiems pradelstos, kokiÄ veiklÄ atsakovė vykdo. Kita vertus, iÅ¡ atsakovės atskirojo skundo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ji apskritai nebevykdo jokios veiklos ir tai tik patvirtina aplinkybę, jog bÅ«tinas Å¡ios reikalavimo teisės areÅ¡tas.IeÅ¡kinio suma yra 54 260,70 Eur, tai objektyviai didina bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nes pati atsakovė patvirtino, kad neturi turto ir lėšų, iÅ¡ kurių galėtų vykdyti veiklÄ , gauti pajamų ir atsiskaityti su ieÅ¡kovais.

Vadinasi, ieÅ¡kinio suma atsakovei yra didelė, o atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ ir papildomÄ teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ patvirtina ir tai, kad atsakovė, pastačiusi daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , nebeturi turto užtikrinti savo garantinių įsipareigojimų vykdymo. Taigi, patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreiptas tik į 7 002,73 Eur atsakovės turtinę teisę, todėl atskirojo skundo tenkinimas iÅ¡ esmės apribotų ieÅ¡kovų interesus. Atsakovė klaidingai suvokia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarties tikslus.

Teismas minėta nutartimi leido iš areštuotų lėšų atsakovei atlikti atitinkamus mokėjimus, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovei yra suteikiama teisė disponuoti ir atlikti mokėjimus iš 7 002,73 Eur mokestinės permokos, kuri laikytina turtine teise. Atsakovė nepateikė jokių svarių garantijų, kad leidimas atlikti jai mokėjimus iš mokestinės permokos nepakenks būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę pakeisti kita. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais. EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014;kt.).Nagrinėjamu atveju apeliantė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi pritaikytÄ areÅ¡tÄ atsakovės turtinei teisei į 7 002,73 Eur mokestinę permokÄ , leidžiant apeliantei iÅ¡ Å¡ios sumos mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir (ar) savivaldybei bei socialinio draudimo įmokas.

Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas netenkinti tokio atsakovės praÅ¡ymo prieÅ¡tarauja 2015 m. spalio 20 d. nutarties, kuria teismas leido atsakovei iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir (ar) savivaldybei bei socialinio draudimo įmokas, tikslui, pažeidžia proporcingumo principÄ .Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės iÅ¡dėstyta pozicija nesutinka.Visų pirma, kaip teisingai pastebėjo ieÅ¡kovai atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , apeliantė, teigdama, kad nebegali vykdyti veiklos dėl darbo užmokesčio darbuotojams nemokėjimo ir tuo pagrindu reikalaudama areÅ¡to, pritaikyto ginčo turtinei teisei panaikinimo, nepateikė į bylÄ jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių veiklos nevykdymo ir (ar) negalėjimo jÄ vykdyti bÅ«tent dėl atsakovės nurodomų priežasčių faktÄ , darbuotojų įmonėje skaičių, jiems pradelstas mokėti sumas bei terminÄ ir pan.

Kita vertus, pati atsakovė savo atskirajame skunde faktiÅ¡kai pripažino, kad ji apskritai be ginčo turtinės teisės į mokestinę permokÄ ne tik neturi daugiau jokio turto – nei piniginių lėšų (iÅ¡ kurių leista mokėti darbo užmokestį ir kitas mokestines prievoles), nei nekilnojamojo turto, bet ir nevykdo veiklos, iÅ¡ kurios gautų pajamas. Taigi, atsakovė faktiÅ¡kai pripažino savo blogÄ turtinę padėtį ir atitinkamai aplinkybę, kad ieÅ¡kinio suma (54 260,70 Eur) apeliantei yra didelė.

Tai savo ruožtu reiÅ¡kia, kad panaikinus areÅ¡tÄ ginčo turtinei teisei, ieÅ¡kovų viso reikalavimo tinkamas įvykdymas nebebÅ«tų užtikrintas, kai tuo tarpu apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovei sumokėjus darbo užmokesčius darbuotojams (kurių skaičius ir pradelstų jiems mokėjimų dydis teismui net nėra žinomas), ji tęstų veiklÄ ir tuo labiau uždirbtų pajamas iÅ¡ tos veiklos.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo turtinės teisės areÅ¡to panaikinimas, kai atsakovė pati pareiÅ¡kia nebeturinti jokio kito turto ir byloje nesant įrodymų, leidžiančių tikėtinai konstatuoti, kad ji sugebės artimiausiu metu įgyti (užsidirbti) turtÄ , kurio užtektų ieÅ¡kovų reikalavimams patenkinti, kai ieÅ¡kinio suma yra net 54 260,70 Eur, prieÅ¡tarautų Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties ir pačių laikinųjų apsaugos priemonių tikslui, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti bÅ«simo procesinio teismo sprendimo byloje ne formalų, o realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , užtikrinti jo privalomumÄ .Pažymėtina ir tai, kad atsakovės akcentuojama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartis negali bÅ«ti interpretuojama ir (ar) įgyvendinama taip, jog bÅ«tų visiÅ¡kai paneigtas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių efektyvumas, todėl, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, atsakovei tik deklaratyviai, nepateikiant jokių įrodymų, teigiant, kad jos praÅ¡omas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas (areÅ¡to turtinei teisei panaikinimas ir leidimas atsakovei naudotis mokestinės permokos suma) nekenkia bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, tačiau tuo pačiu, kaip minėta, bendrovei pačiai patvirtinus veiklos nevykdymÄ ir kitokio turto neturėjimÄ , pritaikyto areÅ¡to panaikinimas akivaizdžiai pažeistų bylos Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , pirmiau teismų praktikoje aptartus teisingumo, proporcingumo principus.

Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio ar faktinio pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                      Rasa GudžiÅ«nienė