a808e968-b30b-4091-a6ef-cf7a0c8182cc · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-181-459/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06332-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 26 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Erinijos Kazlauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieÅ¡kinį atsakovei J.

A. (Y. A.) dėl skolos ir palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei J. A. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. IeÅ¡kovė teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 3 688,26 Eur negrÄ Å¾into kredito, 192,34 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, apskaičiuotų iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. kreipimosi į teismÄ dienos, 14,79 procentų dydžio mokėjimo palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos (3 688,26 Eur) nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 1 918,08 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5,18 Eur sutartinių palÅ«kanų, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. balandžio 12 d.) iki kreipimosi į teismÄ dienos, 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 131,00 Eur žyminį mokestį, 246,01 Eur patirtas iÅ¡laidas už procesinių dokumentų parengimÄ bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė atsakovei 3 987,20 Eur vartojimo kreditÄ 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti kreditÄ bei sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ , t. y. 1 678 Eur palÅ«kanų (metinė palÅ«kanų norma – 14,79 proc.), 334,24 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. rugsėjo 11 d. Pažymėjo, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, todėl ieÅ¡kovė nutraukė su atsakove sudarytÄ vartojimo kredito sutartį.

3. Atsakovė J. A. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Teismas vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sÄ lygų nuostatÄ , susijusiÄ su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 punktas) pripažino kaip neatitinkančiÄ protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principų, todėl ieÅ¡kovės reikalavimo dalis dėl 1 918,08 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio priteisimo pripažinta aiÅ¡kiai nepagrįsta ir neprotingai didele.

Teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 3 688,25 Eur negrÄ Å¾into kredito, 192,34 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, apskaičiuotų iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. kreipimosi į teismÄ dienos, 14,79 procentų mokėjimo palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito 3 688,25 Eur sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2019 m. rugpjūčio 23 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 334,24 Eur tarpininkavimo mokestį, 5,18 Eur sutartines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki kreipimosi į teismÄ dienos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 9 d.) nuo 4 420,01 Eur sumos iki teismo sprendimo įvykdymo, 286,53 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Å¡alys 2018 m. rugsėjo 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė atsakovei 3 987,30 Eur kreditÄ , o atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti kreditÄ sutartyje nustatyta tvarka ir terminais per 60 mėnesių bei sumokėti 1 678 Eur palÅ«kanų ir 334,24 Eur tarpininkavimo mokestį. Kadangi atsakovė įsipareigojimų tinkamai nevykdė, 2019 m. rugpjūčio 14 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovė nutraukė su atsakove sudarytÄ sutartį nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d.

6. Atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio reikalavimai dėl negrÄ Å¾intos kredito dalies ir palÅ«kanų priteisimo yra pagrįsti, todėl iÅ¡ atsakovės buvo priteista 3 688,25 Eur negrÄ Å¾into kredito ir 192,34 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, apskaičiuotų iki kreipimosi į teismÄ dienos. Kadangi pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovei 14,79 procentų dydžio metines palÅ«kanas iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo dienos, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistos sutartinės palÅ«kanos pagal 2018 m. rugsėjo 11 d. vartojimo kredito sutarties specialiÄ sias sÄ lygas – 14,79 proc. metinės palÅ«kanos nuo negrÄ Å¾intos pagrindinio įsiskolinimo sumos (3 688,25 Eur) nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki kreipimosi į teismÄ dienos –5,18 Eur, taip pat buvo priteistos 14,79 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo negrÄ Å¾intos 3 688,25 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 23 d., iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei dienos.

7. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 918,08 Eur tarpininkavimo mokesčio, nors sutarties specialiojoje dalyje yra nurodytas 334,24 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida. Teismas nusprendė, jog sutarties bendrosios dalies sÄ lygos dėl tarpininkavimo mokesčio yra neaiÅ¡kios. Nėra aiÅ¡ki Å¡io mokesčio paskirtis, nes nėra nurodyta, už kÄ konkrečiai Å¡is mokestis yra mokamas. Nors teigiama, kad tarpininkavimo mokesčio dalis yra skirta bendrovės patiriamoms iÅ¡laidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiÅ«ra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sÄ lygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiÅ«ra, tačiau yra neaiÅ¡ku, kokie veiksmai turi bÅ«ti atliekami tuo atveju, jeigu kredito gavėjas laiku nevykdo savo įsipareigojimų.

Kaip matyti iÅ¡ vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sÄ lyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkcijÄ (CK 6.71 straipsnis), t. y. atitinka netesybas. Teismas manė, kad ieÅ¡kovės reikalavimo dalis dėl 1 918,08 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio priteisimo yra aiÅ¡kiai nepagrįsta ir neatitinkanti protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principų, praÅ¡oma priteisti suma yra neprotingai didelė, todėl reikalavimas dėl 1 583,84 Eur kintamos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo buvo atmestas kaip nepagrįstas, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistas sutartimi sulygtas 334,24 Eur dydžio tarpininkavimo mokestis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė AB „NEO Finance“ (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo dalį dėl tarpininkavimo mokesčio ir bylinėjimosi iÅ¡laidų bei priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 918,08 Eur tarpininkavimo mokestį ir 377,01 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės reikalaujamÄ 1 583,84 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį vertino kaip netesybas, nors pagal Å¡alių sudarytos vartojimo kredito sutarties sÄ lygas Å¡i suma sudaro tarpininkavimo mokesčio dalį, kuriai sutarties sudarymo metu buvo pritaikyta nuolaida ir kuriÄ atsakovė įgijo pareigÄ sumokėti dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo.

Apeliantės teigimu, toks tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, atsakovė buvo tinkamai informuota apie sutarties sÄ lygas, todėl visa ieÅ¡kovės reikalaujama tarpininkavimo mokesčio suma turėjo bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovės. 8.2. Teismas nukrypo nuo Å¡iuo klausimu teismų formuojamos praktikos, nes analogiÅ¡kose bylose vartojimo kredito sutarties sÄ lygos dėl tarpininkavimo mokesčio buvo vertinamos kaip aiÅ¡kios ir atitinkančios imperatyvias Vartojimo kredito įstatymo nuostatas (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-370-252/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019 ir kt.). 8.3.

Vien atsakovės, kaip vartotojos, teisinis statusas neatleidžia jos nuo pareigos vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, nes atsakovei buvo tinkamai atskleista visa informacija, susijusi su vartojimo kredito sutarties mokesčiais, atsakovė su Å¡iomis sÄ lygomis sutiko. 8.4. Teismui nepagrįstai nepriteisus dalies tarpininkavimo mokesčio, ieÅ¡kovei nepagrįstai nepriteista dalis jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi ieÅ¡kovės materialinis teisinis reikalavimas turėtų bÅ«ti patenkintas visiÅ¡kai, atitinkamai ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ teismui nepateiktas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kinys dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė, be kita ko, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 918,08 Eur tarpininkavimo mokesčio. Pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 334,24 Eur tarpininkavimo mokesčio, kitÄ minėto reikalavimo dalį atmetė. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl likusios 1 583,84 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) atliko Å¡alių sudarytos vartojimo kredito sutarties sÄ lygų, nustatančių atsakovės pareigÄ mokėti tarpininkavimo mokestį, sÄ Å¾iningumo kontrolę. Pažymėtina, kad Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje aiÅ¡kinant 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais nuostatas, vartojimo kredito sutarties sÄ lygos, susijusios su atlyginimu už vartojimo kredito davėjo teikiamas paslaugas, savaime nėra laikomos nesÄ Å¾iningomis (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimas byloje G.

K. C-621/17). Kadangi nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovė apskritai neturi teisės reikalauti iš atsakovės tarpininkavimo mokesčio, byloje nesant ginčo dėl teismo priteistos tarpininkavimo mokesčio dalies, teisėjų kolegija išsamiau nepasisako dėl teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 334,24 Eur tarpininkavimo mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Kadangi kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra ginčijama, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas vertina tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 1 583,84 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Faktinės bylos aplinkybės 15. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė atsakovei 3 987,30 Eur kreditÄ , o atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti kreditÄ sutartyje nustatyta tvarka ir terminais per 60 mėnesių, sumokėti 1 678 Eur palÅ«kanų, tarpininkavimo mokestį bei vykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus.

Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sÄ lygose nurodyta, kad metinė palÅ«kanų norma sudaro 14,79 procentus, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 18,89 procentų. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sÄ lygose taip pat nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 334,24 Eur. Bendra vartojimo kredito suma, kuriÄ privalės sumokėti kredito gavėja, – 5 999,44 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal Å¡alių sudarytÄ vartojimo kredito sutartį, todėl 2019 m. rugpjūčio 14 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė su atsakove sudarytÄ vartojimo kredito sutartį.

Dėl sutarties 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies teisinio vertinimo 16. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės reikalaujamÄ 1 583,84 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį vertino kaip netesybas, nors pagal Å¡alių sudarytos vartojimo kredito sutarties sÄ lygas Å¡i suma sudaro tarpininkavimo mokesčio dalį, kuriai sutarties sudarymo metu buvo pritaikyta nuolaida ir kuriÄ atsakovė įgijo pareigÄ sumokėti dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo.

17. Atsižvelgiant į paminėtus apeliacinio skundo argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pirmiausia byloje yra keliamas Å¡alių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies teisinio kvalifikavimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas minėtÄ mokestį kvalifikavo kaip netesybas, apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 1 583,84 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis nelaikytina netesybomis ir sudaro pagal sutartį mokėtino tarpininkavimo mokesčio dalį, kuriam buvo panaikinta sutarties sudarymo metu pritaikyta nuolaida.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais.

Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naÅ¡tÄ reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ tarp Å¡alių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę tam tikra sutartine ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininkÄ laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

19. Å alių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 1.29 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka yra nustatyta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.3 punkte, pagal kurį minėtas mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka:

1) vartojimo kredito sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palÅ«kanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (bendrųjų sÄ lygų 5.3.1 punktas); 2) 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iÅ¡ Å¡ios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotÄ sumÄ . Å iame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (bendrųjų sÄ lygų 5.3.2 punktas).

20. Kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.4 punkte Å¡alys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu. Kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.14 punkte įtvirtinta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo iÅ¡laidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palÅ«kanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip iÅ¡skirtiniai riboto galiojimo pasiÅ«lymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį.

Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vienÄ mėnesinę įmokÄ daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

21. Anksčiau aptartos Å¡alių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų nuostatos patvirtina, kad sutarties sudarymo metu 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai pritaikyta nuolaida yra panaikinama tik tuo atveju, jeigu atsakovė netinkamai vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sisteminė Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygų analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tuo atveju, jeigu atsakovė tinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nuolaida iÅ¡lieka visÄ sutarties galiojimo laikotarpį ir pareiga mokėti 5.3.2 punkte nurodytÄ tarpininkavimo mokesčio dalį atsakovei neatsiranda.

Akivaizdu, jog sutartyje numatyta kreditorės teisė panaikinti sutarties sudarymo metu pritaikytÄ nuolaidÄ netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju turėtų skatinti skolininkÄ tinkamai ir laiku vykdyti iÅ¡ kredito sutarties kylančias prievoles ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti neigiamų finansinio pobÅ«džio pasekmių atsiradimo, t. y. pareigos mokėti 5.3.2 punkte nurodytÄ tarpininkavimo mokesčio dalį. Taigi 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio dalis užtikrina kredito gavėjo pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymÄ , minėtame punkte numatytos mokesčio dalies mokėjimas yra siejamas su pagrindinės prievolės pažeidimu, todėl nuolaidos panaikinimas reiÅ¡kia baudinio pobÅ«džio sankcijų taikymÄ atsakovei, o tai iÅ¡ esmės atitinka baudos, kaip vienos iÅ¡ netesybų rÅ«Å¡ies, sampratÄ pagal CK 6.71 straipsnio nuostatas.

Ä®vertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡alių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.3.2 punkte numatytas tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis. Dėl sutarties 5.3.2 punkto sÄ Å¾iningumo vertinimo 22. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Å¡alių sudarytoje vartojimo kredito sutartyje numatytas tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, atsakovė buvo tinkamai informuota apie sutarties sÄ lygas, todėl visa ieÅ¡kovės reikalaujama tarpininkavimo mokesčio suma turėjo bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais apeliacinio skundo argumentais.

23. Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas Å¡alių sudarytÄ vartojimo kredito sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį ir sÄ Å¾iningumo aspektu vertino Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygas. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atsakovės, kaip vartotojos, teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog 2018 m. rugsėjo 11 d. Å¡alių sudaryta kredito sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis.

24. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡skiriami du nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų arba sÄ Å¾iningumo kontrolės aspektai: procedÅ«rinis, t. y. sÄ lygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad materialinis sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kontrolės aspektas reiÅ¡kia sutarties sÄ lygų vertinimÄ pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ preziumuojamų nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sÄ raÅ¡Ä . CK 6.2284 straipsnio 2 dalis nustato, kad nesÄ Å¾iningomis laikomos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sÄ Å¾iningumo reikalavimo pažeidimo iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sÄ raÅ¡as kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ preziumuojama, jog nesÄ Å¾iningos yra sutarties sÄ lygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų dydį, pripažinti nesÄ Å¾ininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių), ir Å¡ios sÄ lygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų dydį, kaip nustatančiÄ neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesÄ Å¾ininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

27. CK 6.2284 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sÄ lygÄ (sÄ lygas) pripažįsta nesÄ Å¾ininga (nesÄ Å¾iningomis), Å¡i sÄ lyga (Å¡ios sÄ lygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sÄ lygos Å¡alims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesÄ Å¾iningas sÄ lygas.

28. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Netesybos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi.

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliacinės instancijos teismas dėl anksčiau Å¡ioje nutartyje nurodytų argumentų Å¡iai teismo iÅ¡vadai pritaria, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 1 583,84 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį vertintinas kaip reikalavimas dėl netesybų priteisimo. Materialiuoju sÄ Å¾iningumo kontrolės aspektu vertinant Å¡alių sudarytos vartojimo kredito sutarties sÄ lygÄ dėl 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies atsižvelgtina į tai, kad ieÅ¡kovės reikalaujama suma akivaizdžiai virÅ¡ija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ maksimalų netesybų dydį.

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju sutarties Å¡alys susitarė dėl 14,79 procentų dydžio fiksuotos metinės palÅ«kanų normos už naudojimÄ si suteiktu kreditu ar jo negrÄ Å¾inta dalimi ir nustatė, jog neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmokÄ , jos skaičiuojamos toliau nuo negrÄ Å¾intos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimÄ si kredito suma iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo dienos (sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.1. punktas).

Minėtos sutarties sÄ lygos pagrindu ieÅ¡kovė apskaičiavo ir pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 14,79 Eur kompensacinę funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos (3 688,26 Eur) nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, taip pat 5,18 Eur sutartinių palÅ«kanų, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. balandžio 12 d.) iki kreipimosi į teismÄ dienos.

30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kompensacinių palÅ«kanų paskirtis ir prigimtis iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ka kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ taikymÄ vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiÅ¡kintinos kaip apimančios ir kompensacines palÅ«kanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

31. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡alių sudarytos vartojimo kredito sutarties 5.3.2 punkte numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri turi bÅ«ti mokama netinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo atveju, reiÅ¡kia neproporcingai didelę ir imperatyvių Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje reikalavimų neatitinkančiÄ atsakovės civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ sutarties sÄ lygÄ vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

32. ProcedÅ«riniu sÄ Å¾iningumo aspektu atliekant Å¡alių sudarytos vartojimo kredito sutarties sÄ lygos dėl 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies vertinimÄ aktuali CK 6.2284 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ bet kuri vartojimo sutarties raÅ¡ytinė sÄ lyga turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir suprantamai. Å io reikalavimo neatitinkančios sÄ lygos laikomos nesÄ Å¾iningomis.

33. Tiek Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, jeigu sutarčių sÄ lygos nėra iÅ¡reikÅ¡tos aiÅ¡kiai ir suprantamai, jos vertintinos kaip neatitinkančios skaidrumo reikalavimo. Skaidrumo reikalavimo apimtis neturi bÅ«ti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi bÅ«ti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieÅ¡ sudarant sutartį jam bÅ«tų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sÄ lygų, bet ir aiÅ¡kiai bei suprantamai iÅ¡dėstytos sutarties sÄ lygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiÅ¡kiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iÅ¡ anksto jo suformuluotas sÄ lygas.

ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sÄ lyga gramatiÅ¡kai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sÄ lygos reikÅ¡mės. KlausimÄ , ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sÄ lygÄ , teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iÅ¡ vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (ESTT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje C-26/13; 2015 m. vasario 26 d. sprendimas byloje C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje C-96/14, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

34. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieÅ¡kovė tinkamai atliko Vartojimo kredito įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintÄ informavimo pareigÄ ir atskleidė atsakovei visÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ , susijusiÄ su tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimu, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliantės argumentais. Å alių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sÄ lygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 334,24 Eur. Tokia pati tarpininkavimo mokesčio suma yra nurodyta ir ieÅ¡kovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditÄ (60 x 5,57 Eur).

Nors standartinėje informacijoje nurodant palÅ«kanų ir kitų mokesčių mokėjimo tvarkÄ yra paminėtas ir tarpininkavimo mokestis, kuriam panaikinta nuolaida, tačiau iÅ¡samesnės informacijos apie Å¡io mokesčio dydį nėra pateikta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad bendrųjų sÄ lygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies dydis yra tiesiogiai siejamas su tarpininkavimo mokesčio dalies, apskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.3.1 punktÄ , dydžiu (vartojimo kredito sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatytas 5,9 proc. dydis nuo mėnesinės įmokos ir apskaičiuota vėlavimo palÅ«kanų suma, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas).

Vadinasi, nesant duomenų apie netinkamÄ sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ , dėl to apskaičiuotÄ vėlavimo palÅ«kanų sumÄ , sutarties sudarymo metu objektyviai nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma, kokio dydžio tarpininkavimo mokestį privalės mokėti atsakovė, jeigu įsipareigojimai nebus tinkamai vykdomi. Akivaizdu, kad neturėdama pakankamai informacijos, atsakovė neturėjo galimybės tinkamai įvertinti, ar ieÅ¡kovės siÅ«loma vartojimo kredito sutartis atitinka jos poreikius ir finansinę bÅ«klę, taip pat numatyti galimas neigiamas įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali bÅ«ti pripažįstama kaip aiÅ¡ki ir suprantama vartotojui. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad minėta sutarties sÄ lyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo ir taikymo yra nesÄ Å¾ininga vartotojui.

35. Apibendrindama anksčiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡alių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.3.2 punkte numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri turi bÅ«ti mokama netinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo atveju, tiek procedÅ«riniu, tiek materialiniu aspektu vertintina kaip nesÄ Å¾ininga ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ atsakovės nenaudai. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sÄ lygų nuostatÄ , susijusiÄ su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 punktas) neatitinkančia protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principų, ir netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl 1 583,84 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo.

Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos 36. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas nukrypo nuo Å¡iuo klausimu teismų formuojamos praktikos, nes analogiÅ¡kose bylose vartojimo kredito sutarties sÄ lygos dėl tarpininkavimo mokesčio buvo vertinamos kaip aiÅ¡kios ir atitinkančios imperatyvias Vartojimo kredito įstatymo nuostatas. Apeliantė Å¡iuos savo argumentus grindžia Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-370-252/2019, taip pat Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019, kuriose buvo pripažinta ieÅ¡kovės teisė į tarpininkavimo mokesčio dalį, kuri apskaičiuojama kredito gavėjui netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus.

37. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime išaiškino, kad taikydami ir aiškindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas).

38. Pažymėtina, kad teismų praktikoje galimi teismų sukurtų precedentų konkurencijos atvejai, kai yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti teismų sprendimai. Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad precedentų konkurencijos atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnės instancijos (aukÅ¡tesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukÅ«rimo laikÄ ir į kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius: teismo sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; ar sprendimas priimtas trijų, septynių teisėjų kolegijos, ar plenarinės sesijos (jei tai kasacinio teismo sprendimas); ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; ar dėl teismo sprendimo buvo pareikÅ¡ta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikÅ¡mingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ , ir kt.

39. Nors apeliantė pagrįstai teigia, kad jos nurodytose Panevėžio apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose buvo kitaip sprendžiamas klausimas dėl tarpininkavimo mokestį nustatančių vartojimo kredito sutarties sÄ lygų vertinimo, tačiau minėtos bylos vertintinos kaip pavieniai teismų praktikos atvejai ir iÅ¡ esmės neatspindi Å¡iuo klausimu teismų formuojamos praktikos. Pažymėtina, kad paprastai tokio pobÅ«džio bylose kredito sutarties Å¡alių individualiai neaptartos sutarties sÄ lygos dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri mokama tik netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju, yra kvalifikuojamos kaip netesybos, kurios sutarties sudarymo metu nėra pakankamai aiÅ¡kios vartotojui, todėl kredito davėjui nepriteisiamos (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-949-852/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1238-730/2019, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1565-460/2019 ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vyraujančios teismų praktikos dėl kintamosios tarpininkavimo mokesčio dalies teisinio vertinimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 40. Apeliaciniu skundu taip pat yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Apeliantės teigimu, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti tenkinamas visiÅ¡kai, todėl atitinkamai ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Pažymėtina, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos taikant CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės priteistos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dalies dėl 1 583,84 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo, atitinkamai nėra pagrindo keisti teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 41. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija Å¡ių argumentų nevertina ir dėl jų iÅ¡samiau nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 42. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme 43. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Teisėjos Raimonda Andrulienė Irma Čuchraj Erinija Kazlauskienė