a806a427-60df-42f8-93d2-e0f6a2224bfb · Regionų administracinis teismas

N U T A R T I SAdministracinė byla Nr. eI-110-320/2018Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00344-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2., 55.1.(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 5 d.Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Dalios Pranckienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. D. skundÄ atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja S. D. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) ir atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir VGTPT Panevėžio skyrius), atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ proceso Å¡alims praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėja teismui pateiktu 2018 m. sausio 15 d. praÅ¡ymu prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. VGTPT Panevėžio skyrius teismui pateiktame atsiliepime nurodė ir 2018-01-16 raÅ¡tu teismÄ informavo, kad jo atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.PareiÅ¡kėja teismui paduotu skundu prašė panaikinti VGTPT Panevėžio skyriaus 2017 m. spalio 2 d. sprendimÄ Nr. 2.1-(NTP-2)-17-NT-2248-18743 (toliau – ir Sprendimas).

PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad ji kreipėsi į VGTPT Panevėžio skyrių ir prašė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ dėl to, jog Biržų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu (civ. b. Nr. 2-8-948/2016) nutraukdamas pareiÅ¡kėjos ir S. D. santuokÄ , neteisingai padalino santuokoje įgytÄ turtÄ , S. D. vardu įregistruotÄ Å«kininko Å«kį laikydamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe. PareiÅ¡kėjos teigimu, Å¡is turtas buvo įgytas jungtinės veiklos pagrindu. PaaiÅ¡kino, kad kitoje Biržų rajono apylinkės teismo nagrinėtoje byloje (civ. b.

Nr. e2-16-857/2017) S. D. neigė turto įgijimo jungtinės veiklos pagrindu faktÄ . Tai keičia minėtÄ jį Biržų rajono apylinkės teismo sprendimÄ (civ. b. Nr. 2-8-948/2016), dėl kurio pareiÅ¡kėja teigia patyrusi žalÄ , tačiau VGTPT Panevėžio skyrius Sprendimu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkino, atsisakymo pagrindu nurodydamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktus. Su tokiu atsakovo Sprendimu pareiÅ¡kėja nesutinka.

Anot pareiÅ¡kėjos, VGTPT Panevėžio skyrius neteisingai nurodė pareiÅ¡kėjos kreipimosi esmę, vadovavosi tik Biržų rajono apylinkės teismo sprendimais, abejotinas ir atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯statyminis pagrindas. PareiÅ¡kėjos nuomone, Panevėžio antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatas tik įsigilinęs į nurodytas civilines bylas, galėjo pasisakyti dėl to, ar antrinės teisinės pagalbos pareiÅ¡kėjai teikimas yra pagrįstas ir perspektyvus, tačiau advokatas tai padaryti atsisakė.

PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, Sprendime atsakovas neteisingai nurodė, kad nėra turtinės ar neturtinės žalos patyrimÄ patvirtinančių faktinių aplinkybių. Be to, pareiÅ¡kėjos nuomone, sprendimo įsiteisėjimas neužkerta kelio jo ginčyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 numatytais pagrindais ar teikti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos valstybei.VGTPT Panevėžio skyrius atsiliepimu teismui su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d.

VGTPT Panevėžio skyriuje buvo gautas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ dėl žalos atlyginimo. Tarnybai pateiktame praÅ¡yme pareiÅ¡kėja nurodė, kad Biržų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu (civ. b. Nr. 2-8-948/2016) nutraukė jos ir S. D. santuokÄ bei padalino santuokoje įgytÄ turtÄ , tačiau klaidingu įsitikinimu, jį įvertino ir padalino kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, nors, pareiÅ¡kėjos teigimu, turtas buvo įgytas jungtinės veiklos pagrindu.

PareiÅ¡kėja praÅ¡yme taip pat nurodė, kad kitoje Biržų rajono apylinkės teismo nagrinėtoje byloje (civ. b. Nr. e2-16-857/2017) S. D. pakeitė įrodinėjimo faktus, neigdamas, kad turtas buvo įgytas jungtinės veiklos pagrindu, kas, pareiÅ¡kėjos nuomone, keičia civilinės bylos Nr. 2-8-948/2016 situacijÄ ir esmę. Atsakovo paaiÅ¡kinimais, pareiÅ¡kėja pateiktame praÅ¡yme suteikti antrinę teisinę pagalbÄ ir teismui pateiktame skunde ginčija įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-8-948/2016, nustatytus teisinius santykius bei aplinkybes ir nesutinka su tuo, kaip byloje buvo vertinami įrodymai.

PatirtÄ Å¾alÄ ji kildina iÅ¡ nepagrįsto Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo (civ. b. Nr. 2-8-948/2016). Atsižvelgiant į tai, jog Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas (civ. b. Nr. 2-8-948/2016), kuriuo nustatyta, jog S. D. ir pareiÅ¡kėjos santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra nenuginčytas, įsiteisėjęs ir galiojantis, o pareiÅ¡kėjai nepateikus duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima teigti, kad pareiÅ¡kėjos ir S. D. turtas buvo įgytas jungtinės veiklos pagrindu, pareiÅ¡kėja nepagrindė patirtos žalos fakto, bei nepateikė jos dydį patvirtinančių įrodymų.

Dėl Å¡ių priežasčių nuspręsta pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme suformuluotÄ reikalavimÄ kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo laikyti nepagrįstu, o atstovavimÄ byloje neperspektyviu. Remdamasis iÅ¡dėstytu, atsakovas tvirtino, jog skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiÅ¡kėjai antrinę teisinę pagalbÄ .Skundas atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja S. D. 2017 m. rugpjūčio 29 d. praÅ¡ymu kreipėsi į VGTPT Panevėžio skyrių (registracijos data 2017 m. rugpjūčio 31 Nr. PTP-1-2248) ir prašė suteikti jai antrinę teisinę pagalbÄ parengiant procesinius dokumentus civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo bei jÄ atstovauti pirmosios instancijos teisme.

VGTPT Panevėžio skyriui pateiktÄ praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėja grindė tuo, jog Biržų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu (civ. b. Nr. 2-8-948/2016) nutraukdamas pareiÅ¡kėjos ir S. D. santuokÄ , sutuoktiniams priklausantį turtÄ padalino pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjos teigimu, visas turtas buvo įgytas jungtinėje veikloje, tačiau teismas klaidingu vidiniu įsitikinimu turtÄ padalino kaip sutuoktinių, nekreipdamas dėmesio į bylos medžiagÄ ir tai, kaip įrodinėjo S. D..

Kadangi pareiÅ¡kėjos buvęs sutuoktinis kitoje civilinėje byloje Nr. e2-16-857/2017 pakeitė įrodinėjimo faktus ir nepripažino sutuoktinių turto įgijimo jungtinėje veikloje fakto, todėl tai keičia Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo (civ. b. 2-8-948/2016) situacijÄ ir esmę, dėl kurio pareiÅ¡kėja teigia, patyrusi žalÄ , todėl siekia žalos atlyginimo pasitelkiant advokato pagalbÄ procesinių dokumentų parengimui ir jos atstovavimui pirmosios instancijos teisme.

VGTPT Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, Sprendimu nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjai. Nesutikdama su VGTPT Panevėžio skyriaus priimtu Sprendimu, pareiÅ¡kėja jį ginčija teisme.Byloje ginčas kilo dėl VGTPT Panevėžio skyriaus 2017 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. 2.1-(NTP-2)-17-NT-2248-18743 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo pareiÅ¡kėjai S. D. atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis laiduoja asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismÄ .

Tokia asmens teisė gali bÅ«ti realizuota, pasinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba, kurios teikimÄ nustato Ä®statymas. Pagal Ä®statymo 1 straipsnio 1 dalį, Ä®statymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ asmenims, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, o to paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesÄ , atstovavimas iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokiÄ tvarkÄ nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

Ä®statymo 9 straipsnio 2 dalis įtvirtina pagrindinį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos uždavinį – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pagal Ä®statymÄ . Ä®gyvendindama nurodytÄ uždavinį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbÄ , kontroliuoja Å¡ių sutarčių vykdymÄ , atlieka kitas Ä®statymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas (9 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 12) punktai.Teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama.

JÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ , ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia. Net ir esant formalioms sÄ lygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų bÅ«ti teikiama Ä®statymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).

Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principu. Kad šis principas būtų įgyvendintas, Įstatymas nustato atvejus, kada valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama (arba nutraukiama). Antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai yra išvardinti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai, kurie numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Pažymėtina, kad Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai yra atskiri (savarankiÅ¡ki) ir atsisakymas teikti antrinę teisinę pagalbÄ galimas esant bent vienam iÅ¡ Å¡ių pagrindų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1411/2008, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1157/2010 ir kt.). Todėl nagrinėjamu atveju, teismui kyla pareiga patikrinti, ar buvo bent vienas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis VGTPT Panevėžio skyrius priėmė SprendimÄ atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjai.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra akcentavęs, jog atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. spręsti, ar pareiÅ¡kėjo reikalavimas apginti materialiÄ jÄ teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimÄ (bylÄ ).

Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimÄ suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-714/2007 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymo prasme yra vertinamojo pobÅ«džio.

Šį vertinimÄ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų faktinių duomenų visumÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Ä®statymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiÅ¡kinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina iÅ¡spręsti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ ) praÅ¡yme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sÄ lygoms, kurios yra teisiÅ¡kai bÅ«tinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas.

Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011).

Atstovavimo byloje perspektyvumas negali bÅ«ti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi bÅ«ti siejamas su prielaidų kreiptis į teismÄ pakankamumo kriterijumi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012 ir kt.).Remiantis teismine praktika, darytina iÅ¡vada, kad VGTPT Panevėžio skyrius, gavęs pareiÅ¡kėjos 2017 m. rugpjūčio 29 d. praÅ¡ymÄ , savo kompetencijos ribose turėjo atlikti vertinimÄ , ar pareiÅ¡kėjos pateikta informacija ir kita medžiaga leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme suformuluotus reikalavimus, t. y. parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktinÄ dokumentÄ ir pareiÅ¡kėjÄ atstovauti teisme.Pažymėtina, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba pagal Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamÄ apibrėžimÄ , aiÅ¡kintina kaip dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesÄ , atstovavimas iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokiÄ tvarkÄ nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi iÅ¡laidų bylose, iÅ¡nagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimÄ , su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių iÅ¡laidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidų ir su baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų atlyginimÄ . Vadovaujantis Ä®statymo 18 straipsnio 1 dalimi, norintis gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmuo pateikia tarnybai praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , jo reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus, <...>.Remdamasis aptartomis teisės aktų nuostatomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kreipdamasi į VGTPT Panevėžio skyrių, pareiÅ¡kėja turėjo pareigÄ pagrįsti atsakovui pateiktame praÅ¡yme suformuluoto reikalavimo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ procesiniams dokumentams parengti ir jÄ atstovauti teisme dėl žalos atlyginimo poreikį bei galimybę.

PatirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo (civ. b. Nr. 2-8-948/2016), kuriuo teismas, pareiÅ¡kėjos teigimu, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, sutuoktinių turtÄ , įgytÄ jungtinės veiklos sutarties pagrindu, prilygino ir padalino kaip bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Pasak pareiÅ¡kėjos, kitoje Biržų rajono apylinkės teismo nagrinėtoje byloje (civ. b. Nr. e2-16-857/2017) S. D. pakeitus įrodinėjimo faktus, susijusius su jų santuokoje įgytu turtu bei jam taikytinu teisiniu režimu, iÅ¡ esmės keičiasi civilinės bylos Nr. 2-8-948/2016 situacija ir esmė.

Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, nustatyta, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas (civ. b. Nr. 2-8-948/2016) yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Ä®vertinęs Å¡io sprendimo apraÅ¡omÄ jÄ ir motyvacinę dalis, teismas sprendžia, kad Å¡ioje civilinėje byloje nei pareiÅ¡kėja, nei jos buvęs sutuoktinis neįrodinėjo, jog turtui, įgytam po santuokos sudarymo bÅ«tų taikytinas kitoks nei bendrosios jungtinės nuosavybės turto teisinis režimas, taip pat tai, jog tarp pareiÅ¡kėjos ir jos buvusio sutuoktinio bÅ«tų sudaryta bendrosios jungtinės veiklos sutartis, teismas konstatavo, kad atsakovo S. D. vardu įregistruotas Å«kininko Å«kis pripažintinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Ir nors pareiÅ¡kėja 2016 m. birželio 16 d. Biržų rajono apylinkės teismui pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimÄ (civ. b. Nr. 2-8-948/2016), tačiau nepaÅ¡alinus apeliacinio skundo trÅ«kumų, apeliacinis skundas buvo laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kėjos nurodytoje Biržų rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-16-857/2017 buvo sprendžiamas ginčas dėl nuostolių atlyginimo pagal pareiÅ¡kėjos sÅ«naus R.

V. ieÅ¡kinį atsakovui S. D. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjai buvo suteiktas trečiojo asmens teisinis statusas. Teismui pateiktu skundu ieÅ¡kovas R. V. siekė įrodyti, jog norint sukurti bendrÄ dalinę nuosavybę - Å«kininko Å«kį, tarp jo ir S. D. buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis. Civilinę bylÄ Nr. e2-16-857/2017 nagrinėjantis Biržų rajono apylinkės teismas nustatė ir 2017 m. birželio 16 d. sprendimo motyvacinėje dalyje nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, patvirtinančių tarp jo ir S. D. sudarytos jungtinės veiklos sutarties fakto, taip pat tai, kad tokia sutartis bÅ«tų įregistruota Ūkininkų Å«kio registre.

Remdamasis Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendime (civ. byla Nr. 2-8-948/2016) nustatytais duomenimis, teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendime (civ. b. Nr. e2-16-857/2017) taip pat pažymėjo, kad atsakovo vardu registruotas ūkininko ūkis yra jo ir S. D. (trečiojo asmens) bendra jungtinė nuosavybė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimas (civ. b. Nr. e2-16-857/2017), jį apskundus apeliacine tvarka, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi (civ. b.

Nr. e2A-937-755/2017) nebuvo pakeistas, jis yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme minimi sprendimai, priimti civilinėse bylose, yra įsiteisėję ir galiojantys. S. D. 2017 m. rugpjūčio 29 d. praÅ¡ymÄ suteikti jai antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo iÅ¡ esmės grindė Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo (civ. b. Nr. 2-8-948/2016), jos nuomone, neteisingumu, o bÅ«tent: teigė, kad nutraukiant santuokÄ , Å«kininko Å«kis negalėjo bÅ«ti tarp sutuoktinių padalintas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jo turtas įgytas jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

PareiÅ¡kėja teigė, kad po tokio turto padalinimo visas turtas atiteko jos buvusiam sutuoktiniui, ir ji dėl to patyrė žalÄ . Taigi, pareiÅ¡kėja siekia kelti ginÄÄ dėl fakto, kuris yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civ. b. Nr. 2-8-948/2016, konstatuota, kad S. D. vardu įregistruotas Å«kininko Å«kis pripažintas jo bei pareiÅ¡kėjos bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartyje (civ. b.

Nr. 3K-3-282/2012) yra akcentavęs, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ , o tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sprendimo res judicata galia yra taikoma tik Å¡alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiÅ¡kia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių Å¡alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Todėl pareiÅ¡kėjos nurodytas ginčas dėl Å«kininko Å«kio, įregistruoto jos buvusio sutuoktinio vardu, iki santuokos nutraukimo buvusio statuso iÅ¡ naujo negali bÅ«ti keliamas.IÅ¡ skundžiamo Sprendimo turinio sprendžiama, kad atsakovas iÅ¡ esmės iÅ¡analizavo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ : jame pagrįstai konstatavo Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu (civ. b. Nr. 2-8-948/2016) nustatytus faktus ir teisinius santykius, nustatė, jog minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl nenustatė civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo pagrindų, atitinkamai ir teisės į žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėja savo 2017-12-08 raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose teismui teigia nesutinkanti su atsakovo argumentu, jog negalima „pernagrinėti“ civilinės bylos Nr.2-8-948/2016. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau- ir CPK) numato galimybę atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose CPK XVIII skyriuje numatytais pagrindais, terminais bei tvarka, tačiau nei pareiÅ¡kėjos pateikti duomenys, nei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėja minėtomis CPK normomis bÅ«tų pasinaudojusi.PareiÅ¡kėja teismui pateiktame skunde atsakovo priimto Sprendimo neteisėtumÄ taip pat ginčijo ir tuo aspektu, jog VGTPT Panevėžio skyrius neatsižvelgė į Panevėžio antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokato VGTPT Panevėžio skyriui pateiktÄ pažymÄ , kuria advokatas pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo peradresuoti kitam advokatui.

Priimdamas skundžiamÄ SprendimÄ , jame atsakovas nenurodė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis advokato pateikta iÅ¡vada. Sprendime tik konstatuota aplinkybė, patvirtinanti faktÄ , jog VGTPT Panevėžio skyriuje buvo gauta advokato I. Tumo iÅ¡vada.Vadovaujantis Ä®statymo 18 straipsnio 2 dalimi, sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnybos. Å iÄ tarnybai priskirtinÄ funkcijÄ taip pat įtvirtina ir Ä®statymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos. Ä®statymo 11 straipsnio 9 punktas numato tarnybos teisę praÅ¡yti advokato iÅ¡vados, ar yra Å¡io straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindų.

Vertinant aptariamų Ä®statymo nuostatų turinį, atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1357/2013 pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog tarnyba, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ , neturi pareigos kiekvienu nagrinėjamu atveju kreiptis į advokatÄ dėl teisinės iÅ¡vados pateikimo. Remdamasis Å¡ių teisės normų sisteminiu aiÅ¡kinimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarnyba turi diskrecijos teisę konkrečiu atveju spręsti ar jai reikalinga advokato teisinė iÅ¡vada, ar yra pakankamai kitų objektyvių įrodymų tam, kad praÅ¡ymas bÅ«tų teisingai ir pagrįstai iÅ¡nagrinėtas, tačiau galutinį sprendimÄ , nepriklausomai nuo to, ar buvo praÅ¡yta pateikti advokato iÅ¡vadÄ , priima tarnyba.Remdamasi aptartu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog VGTPT Panevėžio, skyrius vadovaudamasis Ä®statyme jam suteikta kompetencija priimti sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, nusprendė pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo laikyti akivaizdžiai nepagrįstu ir neperspektyviu ir atsisakyti pareiÅ¡kėjai suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nurodytais motyvais naikinti skundžiamÄ VGTPT Panevėžio skyriaus SprendimÄ nėra teisinio pagrindo. Nustačius, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, netenkinamas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

S. D. skundÄ atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio rÅ«mus. Teisėjos:                                                                                                       Irena Varžinskienė Dalia Pranckienė Dalytė Zlatkuvienė